Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
D.Belickaitė: niekada nenuleidžiu rankų
2015 08 31
Interviu
Su „Utenos“ klubu sutartį pasirašiusi viena talentingiausių Lietuvos krepšininkių Dalia Belickaitė laukia sugrįžimo į didįjį krepšinį.
Vilniuje - krepšinio baudų metimo rekordas
2015 08 31
Rekordas
Vilniuje pasiektas neoficialus krepšinio baudų metimo rekordas - per valandą daugiau nei 100 moksleivių įmetė 1016 taiklių baudų metimų.
Krepšinio kovos – įspūdingo dydžio ekrane
2015 08 31
Europos čempionatas
Tiesiogines Europos čempionato transliacijas „Žalgirio“ arenoje bus galima stebėti didžiausiame ekrane Lietuvoje kartu su Lietuvos krepšinio žvaigždėmis
 
Futbolo treneriams – dar viena naujovė
2015 08 31
Seminaras
Aurelijus Skarbalius rengiamame seminare pasiryžęs futbolo treneriams ne tik suteikti žinių, bet ir padėti pakeisti požiūrį.
Rinktinėje - ir pralaimėjusiųjų žaidėjai
2015 08 31
A lyga
Bendrovė "TOP sport" pristato "SMScredit.lt A lygos" čempionato 25-ojo turo simbolinį vienuoliktuką.
"Žalgiris" rinko taškus nežaisdamas
2015 08 31
Apžvalga
Bendrovė "TOP sport" pristato "SMScredit.lt A lygos" čempionato 25-ojo turo apžvalgą.
R.Drazdauskaitė - greičiausia europietė
2015 08 30
Pasaulio čempionatas
Maratonininkė Rasa Drazdauskaitė pasaulio čempionate Pekine buvo greičiausia tarp kada nors pasaulio čempionatuose startavusių Lietuvos bėgikių.
Ėjikui Pekine pakluso olimpinis normatyvas
2015 08 29
Pasaulio čempionatas
Priešpaskutinę dieną pasaulio čempionate Pekine 50 km vyrų ėjimo varžybose startavęs Tadas Šuškevičius įsigijo bilietą į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes
Rizikingas sprendimas užkėlė į aukštumas
2015 08 28
Žvilgsnis
Lengvaatlečių komandos lydere tapusi Brigita Virbalytė: "Prireiks kelių dienų, kol suvoksiu, ką padariau."
 
Pergalė - po 4 valandų trilerio
2015 08 31
US Open
Ričardas Berankis po dramatiškos kovos pirmame „US Open“ čempionato rate 6:2, 6:2, 4:6, 2:6, 7:6(7:4) nugalėjo 46-ą pasaulio raketę portugalą Joao Sousą.
Svarbu nedovanoti varžovui lengvų taškų
2015 08 28
Žvilgsnis
Lietuvos rinktinės kapitonas Rimvydas Mugevičius: ”US Open" burtai Ričardui Berankiui tikrai labai neblogi”
Bičiuliai Niujorke bus varžovai
2015 08 27
Burtai
Prestižinio „US Open“ turnyro burtai pirmame varžybų rate geriausią Lietuvos tenisininką Ričardą Berankį suvedė su portugalu Joao Sousa.
Dziudo legenda barė trenerius
2015 08 31
Dziudo
Olimpinis prizininkas ir keturiskart Europos dziudo imtynių čempionas Aronas Bogoliubovas užmezgė draugiškus ryšius su mūsų dziudo imtynininkais
Darbštumas užkėlė ant pjedestalo
2015 08 31
Boksas
Panevėžietė Rūta Sutkutė padarė naują įrašą Lietuvos bokso istorijoje – ji pirmoji mergina, kuri parvežė mūsų šaliai Europos čempionato medalį.
Lietuviams medalius įteikė bokso legenda
2015 08 30
Boksas
Lietuvos boksininkai, sėkmingai kovoję turnyre Ukrainoje, medalius atsiėmė iš daugkartinio pasaulio profesionalų bokso čempiono Vitalijaus Kličko rankų.
 
R.Navardauskas Prancūzijoje - trečias
2015 08 31
Plentas
Dviratininkas Ramūnas Navardauskas („Cannondale-Garmin“) Prancūzijoje vykusiose 49-osiose lenktynėse “Grand Prix Quest France – Plouay buvo trečias
Dviratininkai suko ratus Kačerginės trasoje
2015 08 31
Plentas
Legendinę Kačerginės automobilių bei motociklų trasą paskutinį šios vasaros sekmadienį, rugpjūčio 30 dieną, užplūdo dviratininkai.
„Velomaratone“ triumfavo Tomas Vaitkus
2015 08 23
Velomaratonas
Tradiciniame dviračių sporto renginyje Vilniuje pedalus mynė ir sporto profesionalai, ir miesto meras. Čia netrūko intrigos, geros nuotaikos ir prizų.
Čempionų repeticijos
2015 08 31
Turnyras
Savaitgalį Lietuvos rankinio čempionai Klaipėdos „Dragūno“ vyrai ir Kauno „ACME-Žalgirio“ moterys dalyvavo užsienyje vykusiuose tarptautiniuose turnyruose
Rankinio federacija tebeieško prezidento
2015 08 28
Žvilgsnis
Rankinio federacijos generalinis sekretorius Miglius Astrauskas: „Lietuvos įmonėms rankinis vis dar neįdomus.“
Čempionų kolekcijoje – dar vienas trofėjus
2015 08 24
Turnyras
Klaipėdos "Dragūno" rankininkai antrą kartą tapo tarptautinio rankinio turnyro pulkininkui leitenantui Rimantui Baltušiui atminti nugalėtojais.
 
Šiauliuose tinklininkai naktinėjo
2015 08 30
Turnyras
Šeštadienio naktį paskelbti ir apdovanoti pirmą kartą Lietuvos istorijoje vykusių naktinio tinklinio „Šiaulių naktys 2015“ varžybų laimėtojai.
Su bronziniu gimtadieniu!
2015 08 30
Paplūdimio tinklinis
Pajėgiausia Lietuvos paplūdimio tinklininkių pora Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iškovojo Europos jaunimo (iki 22 m.) čempionato bronzą.
Po pergalingos serijos – nesėkmė pusfinalyje
2015 08 30
Paplūdimio tinklinis
21-ąjį gimtadienį šiandien švenčianti Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė pralaimėjo Europos čempionate pusfinalio rungtynes ir kovos dėl bronzos.
Baisi avarija paskatino siekti pergalės
2015 08 31
Kartingai
Lenkijos Mini Rok kartingo čempionate Stary Kisielin trasoje vykusios lenktynės lietuviams Gustui Grinbergui ir Danieliui Vavilovui buvo dramatiškos
Į stovyklą Katare - 7 pretendentės
2015 08 31
Konkursas
Konkursas, kurio nugalėtoja startuos 2016 m. „Sealine Cross Country Rally“ varžybose, sulaukė didelio susidomėjimo - kandidatūras pateikė 7 sportininkės
Pasirodymą baigė anksčiau laiko
2015 08 30
Ralis
Transmisijos gedimas vieną po kito sustabdė abu lietuviškus ekipažus pasaulio ralio maratono aštuntame etape.
 
Pirmose sezono varžybose triumfavo lietuvis
2015 08 31
Snieglentės
Druskininkų „Snow Arenos“ ketvirtojo gimtadienio fiesta prasidėjo triukų su snieglentėmis varžybomis „Snow Summer Jam 2015“.
Sezonui rengiasi ant Pietų Amerikos sniego
2015 08 27
Snieglentės
Pietų Amerikos kalnuose patirtį snieglenčių krioso varžybose ir pratybose kaupia ne tik Aras Arlauskas, bet ir jo treneris
Kalnų slidininkų treneris tapo šventiku
2015 08 20
Situacija
Kas turėjo įvykti, kad Lietuvos kalnų slidininkų treneris, turintis žmoną, dukterį, tapo šventiku? Tiesa, jis iki šiol nepraleidžia progos paslidinėti.
Medaliais patenkintas, rezultatais — ne
2015 08 31
Plaukimas
Pasaulio jaunimo plaukimo čempionu tapęs Andrius Šidlauskas išlieka kuklus: „Džiaugiuosi, bet yra ir minusų.“
Dvivietės įgulos įveikė pirmą barjerą
2015 08 31
Irklavimas
Pasaulio irklavimo čempionate Prancūzijoje abi Lietuvos dviviečių įgulos į kitą varžybų etapą pateko tiesiausiu keliu.
"Baltrex-Šiauliai" išplėšė pergalę
2015 08 31
Regbis
Šeštadienį Šiauliuose įvyko įspūdingas regbio spektaklis tarp dviejų naujosios "Top" lygos favoritų "Baltrex-Šiaulių" ir Šiaulių "Vairo-Kalvio" klubų
 
Raudondvary atsiras riedlenčių parkas
2015 08 31
Rajonuose
„Velomaratone“ Raudondvario komanda laimėjo 5 000 JAV dolerių paramą riedlenčių parko statyboms. Planuojama, kad jis miestely bus įrengtas 2016 m. gegužę
Pirmieji olimpinės kolekcijos štrichai
2015 08 28
Apranga
Bendrovė „Audimas“ LTOK vadovams pristatė naujos kolekcijos, kuria mūsų šalies rinktinė pasipuoš Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, idėjas.
Alytiškiai pagerbė jaunuosius krepšininkus
2015 08 28
Pagerbimas
Europos jaunučių čempionatuose medalius iškovoję Grantas Vasiliauskas ir Karolina Kazočiūnaitė nebijo sunkaus darbo treniruotėse.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas