Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
„Pas mus nėra vietos individualistams“
2019 10 16
Žvilgsnis
Televizijos aktorius ir renginių vedėjas Justinas Daugėla: „Jei mėgsti „Žalgirį“ ir sergi prieš „Rytą“ Europos taurėje, man tai yra nelabai suprantama.“
Gintis aikšte galės ir penkiolikmečiai
2019 10 16
Sprendimai
Kaune vyko Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) meistriškumo komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomi šalies krepšiniui aktualūs klausimai.
Europos turnyruose – skirtingi scenarijai
2019 10 15
Europos turnyrai
Vilniaus „Rytas“ patyrė antrą nesėkmę iš eilės Europos taurės turnyre, o Klaipėdos „Neptūnas“ pergale startavo FIBA Čempionų lygoje.
 
Aikštėje – istorinė pergalė ir piršlybos
2019 10 16
Mažasis futbolas
Dar viena Lietuvos pergalė Pasaulio čempionate pažymėta dviguba švente – patekimu į atkrintamąsias varžybas ir ištartu „Taip“ (VIDEO).
Pasaulio čempionatas – trijuose miestuose
2019 10 16
Salės futbolas
FIFA šiandien oficialiai patvirtino, kad kitąmet salės futbolo pasaulio čempionatas bus rengiamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
D.Kazlauskas: „Kažkas turi būti viršūnėje“
2019 10 16
Žvilgsnis
„Riterių“ saugas Donatas Kazlauskas gali pasigirti unikaliu pasiekimu – jis šią savaitę du vakarus paeiliui mušė įvarčius oficialiose rungtynėse.
Partizanų takais – pliaupiant lietui
2019 10 14
Bėgimas
Tradiciniame pagarbos bėgime „Algimanto apygardos partizanų takais“ Svėdasuose prisiminti kovotojai už laisvę.
Olimpinis rekordininkas grįžo į gimtinę
2019 10 13
Tokijo olimpinių žaidynių 3000 m kliūtinio bėgimo rekordininkas Adolfas Aleksejūnas po 66 metų pertraukos grįžo ten, kur pradėjo bėgiko kelią.
Bėgdami surinko rekordinę sumą
2019 10 09
Bėgimas
Plaukus ir barzdas išsidažę arba kitaip rožine simbolika pasidabinę bėgikai dalyvavo kilnų tikslą turinčiame „Pink Run su BENU“ bėgime.
 
Po studijų JAV – į profesionalės kelią
2019 10 16
Veidas
Justina Mikulskytė - nauja Lietuvos moterų teniso lyderė. Pabaigusi studijas JAV, ji grįžo į Europą ir sėkmingai pasinėrė į profesionalės karjerą.
Vilniuje kovos 28 šalių teniso rinktinės
2019 10 16
Fed Cup
Tarptautinė teniso federacija (ITF) paskelbė, kad kitų metų Federacijos taurės (FedCup) trečios grupės Europos-Afrikos zonos varžybos vyks Lietuvoje.
Maskvoje – lietuvio nesėkmė
2019 10 15
Turnyras
Ričardas Berankis Maskvoje vykstančio ATP 250 serijos turnyro pirmame rate nusileido reitinge žemiau esančiam ir kartą jau įveiktam ispanui.
Prieš kovą ringe – išbandymas šeimoje
2019 10 15
Žvilgsnis
Sėkmingai prestižinės organizacijos „Glory“ ringe debiutavęs kovotojas Sergejus Maslobojevas: „Noriu, kad vaikai galėtų didžiuotis savo tėčiu.“
Prieš akis – svarbiausia karjeros kova
2019 10 15
Boksas
Oficialu: gruodį Lietuvos boksininkas Egidijus Kavaliauskas kovos su Terence'u Crawfordu dėl pasaulio čempiono diržo.
Lietuviams – trys medaliai
2019 10 14
Dziudo
Taline (Estija) vykusiame Europos dziudo taurės varžybų etape sėkmingai pasirodė Lietuvos atstovai, iškovoję du sidabro ir vieną bronzos medalį.
 
Europos čempionate – šeši lietuviai
2019 10 15
Trekas
Lietuvos dviratininkai Europos elito pirmenybėse, kurios rengiamos nuo 2010 metų, yra iškovoję 16 medalių – šešis aukso, tris sidabro ir septynis bronzos.
Lietuvos dviratininkė triumfavo Prancūzijoje
2019 10 11
Kalnų dviračiai
Kalnų dviračių kroso maratono lenktynėse „Roc d’Azur“ Katažina Sosna aplenkė pasaulio ir Europos vicečempionę.
Lietuvių laimikis – reitingo taškai
2019 10 10
Lenktynės
Lietuvos dviratininkai kovojo dėl aukštų vietų Prancūzijoje surengtose 69-osiose vyrų dviračių lenktynėse Paryžius - Buržas (UCI I kategorija).
Kauniečiai žengė tolyn, vilniečiai iškrito
2019 10 13
Europos turnyrai
„Kauno Ąžuolas“-KTU – kitame EHF Iššūkio taurės etape, „Šviesai“ atsivežtos į Bosniją persvaros nepakako.
Kauno derbyje – šiurkšti kova
2019 10 09
Lietuvos lyga
Trečiadienio vakarą Lietuvos rankinio lygoje vyko dvejos rungtynės. Jose pergales šventė „Granitas-Karys“ ir „Šviesa“.
Svarbiuose mačuose – Lietuvos atstovai
2019 10 09
Europos turnyrai
Artėjantį savaitgalį Lietuvos rankinio teisėjai ir inspektoriai darbuosis moterų bei vyrų Europos taurės varžybose.
 
Dramatiškame starte – čempionių pergalė
2019 10 14
Lietuvos čempionatas
Savaitgalį startavo TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionatas, kuriame jau įvyko pirmasis penkių setų trileris.
Prie starto linijos – septynios komandos
2019 10 09
Lietuvos čempionatas
Praūžus visiems svarbiausiems Europos ir pasaulio tinklinio turnyrams, startuoja klubinis sezonas.
Tinklininko karjerą pristabdė operacija
2019 09 27
Situacija
Vienam geriausių Lietuvos paplūdimio tinklininkų A.Rumševičiui mažiausiai pusę metų teks praleisti be sporto. Jam Vilniuje buvo atlikta peties operacija.
Nematoma ralio pusė: po finišo užvirė darbai
2019 10 11
Ralis
Praūžus „Rally classic 2019“, organizatorius pasiekė dzūkų skundai dėl apgadintų bei uždarytų kelių.
Ralio duetui Lietuvoje per ankšta
2019 10 10
Ralis
Sėkmingai ralio sezoną pabaigęs „RR Team“ duetas prabilo apie planus startuoti tik užsienyje.
V.Žala dar prieš finišą iškovojo titulą
2019 10 05
Ralis
Nokautuojančia persvara „Rally Classic 2019“ laimėjęs Vaidotas Žala su šturmanu iš Latvijos Andriu Malnieku pirmą kartą tapo Lietuvos čempionais.
 
„Energiją“ bandys gaivinti su D.Kasparaičiu
2019 10 16
Ledo ritulys
Asociacija „Hockey Lietuva“ sukvietė abi konflikto dalyvių pusės, siekdama, kad Elektrėnuose nemirtų ledo ritulys.
Vilniuje – favoritų akistata
2019 10 16
Ledo ritulys
Šiandien Vilniaus „Pramogų arenoje“ susitinka praėjusio sezono pusfinalio poros dalyvės Vilniaus „Hockey Punks“ ir „Kaunas Hockey“ komandos.
Lietuvos čiuožėjai – bronza Minske
2019 10 15
Dailusis čiuožimas
Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) varžybose „Ice Star 2019“ Minske (Baltarusija) ant garbės pakylos užkopė Agnė Ivanovaitė.
Žinomi žmonės prisiminė mokyklą
2019 10 15
LMŽ
Žinomų žmonių komanda „Kažkur matyti“ išbandė jėgas su praėjusio sezono Lietuvos mokyklų žaidynių (LMŽ) kvadrato varžybų čempionais.
Lietuvos šokėjai – penkti Europoje
2019 10 15
Sportiniai šokiai
Moldovos sostinėje Kišiniove įvyko jaunimo amžiaus grupės (16 -18 metų) standartinių šokių Europos čempionatas.
Po arenos stogu – įspūdingi žirgų šuoliai
2019 10 14
Žirginis sportas
Šiaulių arenoje praūžė pinas tribūnas sutraukusios tarptautinės žirgų konkūrų varžybos. Jose dėl trofėjų susigrūmė Vidurio ir Rytų Europos raiteliai.
 
Vietoj Tokijo gali tekti varžytis Sapore
2019 10 16
Situacija
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) paskelbė planuojantis 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių maratono ir ėjimo varžybas perkelti į Saporo miestą.
R.Meilutytės karjeroje – netikėtas posūkis
2019 10 14
Karjera
Prie Kauno mero patarėjų komandos prisijungė sportininkės karjerą baigusi plaukimo olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.
Lyčių lygybė šalies sporte įgauna pagreitį
2019 10 10
Situacija
Itin skaudi tema – smurtas lyties pagrindu. Dar skaudesnė yra statistika – vos 12 federacijų turi rašytines taisykles ir veiksmų planus, kaip to išvengti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas