Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
Į aikštę žengs ir klubo prezidentas
2015 01 27
LMKL
Lietuvos moterų krepšinio lyga (LMKL) šį sezoną gražiausiomis spalvomis sušvis Alytuje, kur vasario 7 dieną bus surengta „Visų žvaigždžių“ diena
Taurė - iš krepšinio legendos rankų
2015 01 27
Taurė
Trečiadienio vakarą Marijampolėje paaiškės šio sezono pirmojo Lietuvos krepšinio trofėjaus savininkai
Vidutiniokai lyderiams rodė aštrius nagus
2015 01 26
Studentų sportas
Lietuvos studentų čempionate pirmaujančios LSU ir VDU ekipos išsigelbėjo tik rungtynių pabaigoje
 
Prieš sezoną - apie permainas
2015 01 27
A lyga
Lietuvos futbolo pirmenybių sistemoje nebeliks dublerių čempionato. A lygos mačuose aikštėje vienu metu negalės būti daugiau šešių legionierių
UEFA patikėjo čempionatą Lietuvai
2015 01 27
Čempionatas
Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) Lietuvos futbolo federacijai (LFF) patikėjo organizuoti dar vieno Europos jaunių čempionato finalinį etapą
Fanų čempionate pynėsi sportas ir politika
2015 01 26
Aistruoliai
Lietuvos futbolo fanų pirmenybėse buvo ne tik futbolo. Susirinkusieji dosniai aukojo Ukrainos kariams ir darniai traukė V.Putiną niekinančią skanduotę
Vokietijoje - įspūdingi lietuvės skrydžiai
2015 01 27
Rekordas
Šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė varžybose Vokietijoje pagerino Lietuvos rekordą ir pasiekė antrą sezono rezultatą pasaulyje
Trakų pusmaratonyje tikimasi naujų rekordų
2015 01 26
Prasidėjo dalyvių registracija į trečius metus organizuojamą tarptautinį Trakų pusmaratonį
Maratono startas - miesto širdyje
2015 01 26
Bėgimas
Verslininkai džiaugiasi sprendimu "Kauno maratono" startą šiemet įrengti Rotušės aikštėje
 
Prestižiniame turnyre triumfavo ir lietuviai
2015 01 27
Turnyras
Net 160 tenisininkų varžėsi SEB arenoje vykusiame ITF senjorų turnyre „Vilnius Cup 2015“. Šeimininkams pavyko iškovojo tris nugalėtojų titulus
R.Berankiui - netikėtas smūgis Honkonge
2015 01 27
Turnyras
Favorito statusas pergalių negarantuoja. Tuo įsitikino geriausias Lietuvos tenisininkas, turnyre Honkonge suklupęs jau ties pirmuoju barjeru
Pemainingas turnyro startas
2015 01 23
Turnyras
Vilniaus SEB arenoje prasidėjo tarptautinis ITF senjorų teniso turnyras „Vilnius Cup 2015“
Daugiausia medalių - "Lūšies" kovotojams
2015 01 26
Karatė
Vilniuje įvyko 2015 metų tradicinės karatė Žiemos taurės turnyras, kuriame dalyvavo per 200 sportininkų iš 7 klubų (VIDEO)
Vilniuje - Žiemos taurės turnyras
2015 01 23
Karatė
Šeštadienį sostinėje vyksiančiose tradicinės karatė varžybose dalyvaus daugiau nei 200 sportininkų
Nuožmioji mašina sėkmę prisijaukino JAV
2015 01 22
Boksas
Profesionalų ringe pergales skinantis Egidijus Kavaliauskas rado laiko užsukti į Visaginą ir, Jevgenijaus Šuklino paprašytas, surengė treniruotę vaikams
 
Karjera kabojo ant plauko
2014 12 16
Sveikata
Dviratininko P. Šiškevičiaus istorija dar kartą įrodo, kad sportas ir sveikata – du neatsiejami dalykai, reikalaujantys nuolatinio dėmesio.
Į JAV - susipažinti su komandos draugais
2014 11 13
Interviu
R. Navardauskas sezoną pasitinka pakiliai – komanda pratęsė sutartį dvejiems metams, sustiprėjo, o pats lietuvis tikisi pakartoti praėjusių metų sėkmę
Lietuvei – Europos čempionato bronza
2014 10 20
Trekas
Europos dviračių treko čempionate Lietuvai vienintelį medalį pelnė V. Sereikaitė, kiti sportininkai turėjo tenkintis žemesnėmis pozicijomis
Rankinio dvikova priminė trilerį
2015 01 17
Lietuvos čempionatas
Rankinio lygoje sužaistos trejos rungtynės – reto grožio mūšis vyko Varėnoje, kur pergalę lėmė vienintelis įvartis
Vicečempionai sutriuškino uteniškius
2015 01 14
Lietuvos čempionatas
Lietuvos rankinio lygoje sužaistos vienerios rungtynės – "Šviesa" 42:24 sutriuškino "Uteną"
Sugrįžo su sezono įvarčių rekordu
2015 01 13
LRL
Lietuvos rankinio lygoje – sezono įvarčių rekordas, kurį pasiekęs Klaipėdos "Dragūnas" 47:22 nušlavė Pasvalio rankininkus
 
Tinklininkų jaunimas pradėjo atranką
2015 01 10
Europos čempionatas
Lietuvos jaunių vaikinų ir merginų tinklinio rinktinės pradėjo savo pasirodymus Europos čempionatų atrankos varžybos
Tinklininkai išvyko į atrankos varžybas
2015 01 08
Atranka
Lietuvos jaunių vaikinų ir merginų tinklinio rinktinės išvyko į Europos tinklinio čempionatų atrankos varžybas Kroatijoje ir Rusijoje
Metus baigė šeimų turnyru
2014 12 24
Turnyras
Tinklininkai metus pabaigė tradiciniu šeimų turnyru "Giilių taurė", kuriame netrūko intrigos
Prašo žiūrovų nutempti "kritusius"
2015 01 27
Ralis
"Prieš šį ralį reikia pasikartoti pagrindines saugumo taisykles“, – žiūrovams apie „Halls Winter Rally 2015“ renginį kaba ralio profesionalas D. Butvilas
"Turime planų startuoti Dakare"
2015 01 27
Ralis
2014 metais viską laimėjęs ralio lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas šiemet ne tik dalyvaus įvairiuose raliuose, bet ir taps Kauno ralio organizatoriumi
„Halls Winter Rally 2015“ - naujovės
2015 01 26
Ralis
Organizatoriai ralio dalyviams ir žiūrovams paruošė keletą staigmenų – naujus greičio ruožus ir dvi pagrindines stebėjimo zonas
 
Trūko ir taiklumo, ir greičio
2015 01 27
Europos jaunimo olimpinis festivalis
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo geriausius Europos jaunimo olimpinio festivalio biatlonininkus. Bet lietuvių tarp jų nebuvo
Į sportines roges sodins ir merginas
2015 01 27
Atranka
Kaune rengiama dar viena norinčiųjų atstovauti Lietuvos bobslėjaus, skeletono ir rogučių rinktinėms sportininkų atranka. O kovą jau planuojamos varžybos
Arčiausiai lyderių - Lietuvos čiuožėja
2015 01 26
Festivalis
Austrijoje ir Lichtenšteine prasidėjo Europos jaunimo olimpinis festivalis. Jo atidarymas sutraukė 5000 žiūrovų
Mėgins pasimokyti iš savo klaidų
2015 01 27
Buriavimas
Buriuotojas Rokas Milevičius: "Tikimės, kad visas savo nesėkmes išnaudojome per šį etapą"
Lietuviai kovėsi Bratislavoje
2015 01 27
Fechtavimas
Bratislavoje (Slovakija) vykusiame Europos jaunių fechtavimo taurės etape aukščiausią iš lietuvių vietą - 127 užėmė Matas Bartaška
J.Ruddas: “R.Meilutytė gali dar daugiau”
2015 01 26
Plaukimas
Geriausią Lietuvos sportininkę treniruojantis Jonas Ruddas pastebi: „Kovą Rūtai sueis 18 ir tai reiškia, kad dirbame nebe su mergaite, o su moterimi”
 
Sporto žurnalistams – rankininkų paskaita
2015 01 27
Susitikimas
Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) surengė antrąjį seminarą žiniasklaidos atstovams. Patarimus kolegoms dalino ir patyręs žurnalistas
Gimtinėje laukė malonios staigmenos
2015 01 27
Žvilgsnis
KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius viešėjo gimtajame Alytuje, kur stebėjo žalgiriadą, domėjosi miesto sporto infrastruktūra
Žalgiriadoje susitinka skirtingos kartos
2015 01 26
Žvilgsnis
"Nors amžiaus diapazonas yra labai didelis – nuo 20 iki 70 metų - žalgiriečiai yra lyg viena šeima", - teigė draugijos "Žalgiris" prezidentas V.Nėnius
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas