Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
Po pergalių – šuolis aukštyn
2019 08 21
Reitingas
Pasaulio krepšinio čempionato komandų reitinge Lietuvos rinktinė pakilo į šeštąją vietą.
Saldžiausias – jaunosios kartos skrydis
2019 08 21
Rinktinė
Didžkukuliais garsėjančioje Karmėlavoje augęs Jonas Mačiulis turi mėgstamiausią virtuvę, tik ji nėra lietuviška (VIDEO).
„Išvažiuojame su gera energija“
2019 08 21
Rinktinė
„Pirmą kartą mano karjeroje grupėje yra tokia pajėgi, todėl formos piką turėsime pagauti nuo pat pradžios“, - teigė Mindaugas Kuzminskas.
 
„Atlanto“ gretose – dar vienas kroatas
2019 08 22
Legionierius
Prie Klaipėdos „Atlanto“ treniruočių prisiijungė naujokas. Uostamiesčio ekipą papildė legionierius iš Kroatijos Mateo Duničius.
Vilniečiai išreiškė pasitikėjimą savo vedliu
2019 08 21
Susirinkimas
Visuotiniame neeiliniame Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) narių susirinkime: balsavimas dėl pasitikėjimo ir karštos diskusijos.
„Žalgirio“ gretose – brazilas
2019 08 20
Legionierius
Kovą dėl Lietuvos čempionų titulo tęsiantis Vilniaus „Žalgiris“ pasirašė sutartį su 22-ejų saugu iš Brazilijos Higoru Vidaliu.
Ant olimpinio slenksčio – būrys lietuvių
2019 08 21
Žvilgsnis
Besibeldžiantys į Tokiją: šalia olimpinių kelialapių – mažiausiai 10 Lietuvos lengvaatlečių.
Sėkmingi lengvaatlečių startai
2019 08 19
Varžybos
Trišuolininkė Dovilė Kilty laimėjo varžybas Suomijoje, tarp lyderių įvairiose šalyse buvo ir daugiau Lietuvos lengvaatlečių.
Rekordininko debiutas Deimantinėje lygoje
2019 08 18
Deimantinė lyga
Ieties metikas Edis Matusevičius Deimantinėje lygoje debiutavo užimdamas šeštąją vietą.
 
Pergalingas lietuvių startas
2019 08 22
Turnyras
ITF turnyro „Tennis Pro Open Schlieren“ pirmajame rate Laurynas Grigelis šventė pergalę ir vienetų, ir dvejetų varžybose.
Po triumfo – šuolis reitinge
2019 08 19
Turnyras
Ričardas Berankis triumfavo Vankuveryje (Kanada) vykusiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyre „Odlum Brown Van Open“.
R.Berankis nepaliko japonui vilčių
2019 08 18
Turnyras
Vankuveryje (Kanada) vykstančio Teniso profesionalų asociacijos „Challenger“ serijos turnyro pusfinalyje Ričardas Berankis pralaimėjo tik du geimus.
„Šlubavau tarsi pašautas pėstininkas“
2019 08 14
Žvilgsnis
Į ringą grįžtantis Mantas Rimdeika: „Visada buvau gerietis, dabar viskas bus kitaip“ (VIDEO).
Kovotoją prajuokino varžovo iššūkis
2019 08 05
Žvilgsnis
Mindaugo Narausko į akistatą ringe iškviestas Henrikas Vikšraitis: „Dar kartą visiems įrodysiu, kad esu stipresnis, greitesnis, tikslesnis, geresnis.“
Lietuvos dziudo kovotojai - bronza
2019 07 28
Dziudo
Nors Justina Kmieliauskaitė pralaimėjo pirmajame Europos jaunimo dziudo taurės etapo rate, vėliau ji iškovojo bronzos medalį.
 
Aukštyn pakilo paskutinėje rungtyje
2019 08 19
Trekas
Frankfurte prie Oderio (Vokietija) vykstančio pasaulio jaunių dviračių treko čempionato vaikinų daugiakovės varžybose Mantas Bitinas užėmė 18-ą vietą.
Gatvėse – nuo kamanių būrio iki velnio
2019 08 18
Velomaratonas
„IKI Velomaratono“ metu į centrinės Vilniaus gatves išriedėjo tūkstančiai dviratininkų. Vieni lenktyniavo, kiti mėgavosi važiavo ir rodė išradingumą.
Lietuvos dviratininkei skilo šalmas
2019 08 17
Trekas
Frankurte prie Oderio vykstančiame pasaulio jaunių dviračių treko čempionate varžosi ir Lietuvos dviratininkai.
Rankininkių tikslas – atsispirti nuo dugno
2019 08 22
Žvilgsnis
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos moterų rankinio rinktinė pradeda naują žygį į Europos čempionatą. Ją ten bandys nuvesti treneris Karolis Kaladinskas.
Klaipėdoje karaliauja rankinis
2019 08 13
Varžybos
Savaitę pradėjo jau trečiasis tarptautinis Klaipėdos gatvės rankinio turnyras, o netrukus kovos persikels į paplūdimį ir salę.
Lemiamame mače – pergalė
2019 08 08
U-17
Lietuvos merginų iki 17 metų rankinio rinktinė pergalingai baigė Europos čempionato B divizono grupės kovas ir žengė į pirmenybių Sakartvele pusfinalį.
 
Auksinis sugrįžimas po motinystės atostogų
2019 08 19
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionai - A. Rumševičius ir L. Každailis bei M. Paulikienė ir E. Kliokmanaitė.
Dėl titulų kovos geriausieji
2019 08 14
Paplūdimio tinklinis
Savaitgalį Klaipėdoje, antrajame Melnragės paplūdimyje, vyks intriguojantis atviras Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionatas.
Tikslo link žengs ilgesniu keliu
2019 08 10
Paplūdimio tinklinis
Paplūdimio tinklininkės Gerda Grudzinskaitė ir Karolė Virbickaitė Vengrijoje tęsia kovą dėl apdovanojimų.
Ralyje gaus ir 8 litrų darbo tūrio varikliai
2019 08 21
Ralis
Jonas Gricevičius ir Tadas Dulskis pasišovė nustebinti „Lincoln Continental“ limuzinu, kurio ratus suka net 8,2 litro darbo tūrio benzininis variklis.
Trasa neatleido net menkiausių klaidų
2019 08 20
Driftas
Vokietijoje įvyko kvapą gniaužiantis penktasis „Drift Masters“ etapas bei „Iron Drift King“ varžybos.
Lietuvos čempionate – nauji lyderiai
2019 08 19
Motokrosas
Praėjusį savaitgalį Panevėžio „Sema“ trasoje vyko ketvirtasis Lietuvos motociklų kroso čempionato etapas.
 
Karjeros posūkis – į Baltarusijos klubą
2019 08 01
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinės puolėjas Ugnius Čižas kitą sezoną praleis Baltarusijoje – lietuvis pasirašė vienerių metų sutartį su Gardino „Neman“.
Vasarą – žiemos olimpiečių triumfas
2019 07 26
Biatlonas
Nemenčinėje vyko Lietuvos vasaros biatlono taurės I etapas. Jame sportininkai rungėsi šaudymo taškams, šaudymo dvikovų ir biatlono sprinto rungtyse.
"Sutikau, vos gavęs šį pasiūlymą"
2019 07 20
Ledo ritulys
Pernai su Lietuvos 18-mečiais ledo ritulininkais dirbęs kanadietis Dougas Boulangeris stos prie abiejų - jaunimų ir jaunių rinktinių vairo.
Sportininkų maištas prieš rutiną
2019 08 22
Pomėgis
V.Korobovas, I.Davidovskis, O.Baleišytė, R. Saulius, M.J.Morauskaitė ir M. Vrašinskas. Kuo jie užsiima palikę kanojas, treką, stadioną?
Pasaulio čempionate – lietuvių staigmena
2019 08 22
Diskgolfas
Pasaulio diskgolfo čempionato debiutantė Lietuvos rinktinė buvo atsidūrusi ant bedugnės krašto, bet tęsia kovą dėl medalių.
Atrankos barjerą įveikė be vargo
2019 08 21
Baidarių ir kanojų irklavimas
Baidarininkas Artūras Seja ir kanojininkas Henrikas Žustautas laimėjo pasaulio čempionato atrankos plaukimus.
 
Tikslas – sugrąžinti vaikus į sveiką kelią
2019 08 22
Sveikatingumas
Siekdamas paskatinti vaikus ir paauglius pakankamai judėti, sveikatingumo klubas „Impuls“ įsteigė Vaikų sporto akademiją.
Už aktyvią veiklą – neeilinis įvertinimas
2019 08 19
Įvertinimas
Antverpeno mieste Belgijoje vykusioje Europos žolės riedulio federacijos 31-oje Generalinės Asamblėjos sesijoje išskirtinio dėmesio sulaukė Lieruva.
Titulai – ir ant ledo, ir vandenyje
2019 08 10
Žvilgsnis
Lietuvos dailiojo čiuožimo siela Lilija Vanagienė: apie ryškiausius įvykius, šuolius į vandenį, sūnaus šokius su kėde, žolės pjovimą, gyvenimo vyrus.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas