Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
LKL mačuose – skirtingi scenarijai
2019 04 20
LKL
„Juventus“ svečiuose be vargo pranoko „Nevėžį“, o „Dzūkija“ savo aikštėje po atkaklios kovos nugalėjo „Pieno žvaigždes“.
Įkvepia ir trenerio pasitikėjimas
2019 04 19
Žvilgsnis
„Lietkabelio“ krepšininkas Paulius Valinskas: apie pasikeitusią atmosferą „Neptūno“ ekipoje, savo žaidimą, „Žalgirio“ kovas Eurolygoje.
J.Mačiulis Velykas pasitinka be siūlų
2019 04 19
Sporto medicina
„Pooperacinis tinimas jau praėjo, šiandien ištraukti siūlai. Pradėsim reabilitaciją ir atsistatymą", - teigia J.Mačiulį gydantis V.Trumpickas.
 
Šiaulietės palaužė Latvijos čempiones
2019 04 21
Baltijos lyga
Praėjusių metų Baltijos moterų lygos vicečempionės Šiaulių „Gintros-Universiteto“ futbolininkes sėkmingai pradėjo naująjį sezoną.
„Palanga“ užvėrė „Stumbrui“ kelią į viršūnę
2019 04 20
A lyga
Į pirmą vietą A lygoje galėję sugrįžti „Stumbro“ futbolininkai svečiuose nusileido „Palangos “ ekipai. „Riteriai“ ir „Atlantas“ sužaidė be įvarčių.
Laimėjo ir čempionai, ir vicečempionai
2019 04 19
A lyga
Marijampolės „Sūduva“ svečiuose turėjo vargo su „Panevėžiu“, o Vilniaus „Žalgiris“ namuose pranoko „Kauno Žalgurį“.
„Baltasis žmogau, kaip sekasi?“
2019 04 20
Svetur
Su pajėgiausiais planetos bėgikais Kenijoje stovyklavęs Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius: „Juos gerbiu dar labiau“.
Olimpietės sugrįžimą stabdo skurdi realybė
2019 04 17
Žvilgsnis
Maratonininkė D.Lobačevskė įsitikino: profesionaliems sportininkams atsigavimą po traumų labai sunkina šiuolaikinių reabilitacijos centrų stygius.
Europos kongrese – svarbūs sprendimai
2019 04 16
Kongresas
Europos lengvosios atletikos kongrese nutarta, kad žemyno čempionate moterys, kaip ir vyrai, ėjimo varžybose įveiks ne tik 20 km, bet ir 50 km distanciją.
 
Kipre – Lietuvos tenisininkės triumfas
2019 04 20
Vilniaus teniso akademijos auklėtinė 14-metė Patricija Paukštytė turnyro Kipre finale parklupdė varžybų favoritę.
Lietuvės suklupo lemiamame mače
2019 04 19
Fed Cup
Lietuvos tenisininkės pralaimėjo suomėms ir nepateko į Federacijų taurės turnyro aukštesnę grupę.
Lietuvis triumfavo kartu su italu
2019 04 19
Svetur
"Tennis Europe" jaunių (iki 16 m.) turnyro "Hellenic Bank Masters Tennis Academy" dvejetų varžybas laimėjo Ainiaus Sabaliausko ir Mariano Tammaro pora.
Iš Sofijos – su bronzos medaliu
2019 04 21
Tekvondo
Dvidešimtmetei tekvondo kovotojai K. Tvaronavičiūtei turnyre Bulgarijoje pritrūko vienos pergalės iki finalo kovos su dukart olimpine čempione J. Jones.
Seimo narys parodė savo jėgą
2019 04 19
Graplingo imtynės
Šiauliuose praūžęs miesto graplingo čempionatas sutraukė per šimtą dalyvių, tarp kurių netrūko koviniame sporto pasaulyje žinomų vardų.
Sportas – lyg narkotikas
2019 04 19
Bušido
„Žvaigždė? Aš? Nesąmonė. Tai trukdo sportininkui, – atvirai sako kovotojas Marius Žaromskis, žengsiantis į narvą Vilniuje.
 
Po Šiaurės pragaro kaista lietuvio telefonas
2019 04 15
Atgarsiai
Legendinėse lenktynėse Paryžius – Rubė 9-ąją vietą iškovojęs Evaldas Šiškevičius: „Padariau tai, ko labai norėjau. Geriau tikėtis ir negalėjau.”
Vėl pasižymėjo legendinėse lenktynėse
2019 04 14
Dviračiai
Paryžius - Rubė lenktynių išvakarėse Lietuvos dviratininkas EValdas Šiškevičius gavo dovanų alaus "Evaldas", taip pavadinto jo garbei.
Arčiausiai lyderių – R.Leleivytė
2019 04 03
Reitingas
Lietuvos dviračių plento grupinių lenktynių čempionė Rasa Leleivytė („Aromitalia-Basso Bikes-Vaiano“) pasaulio reitinge žengia 39-ta.
"Dragūnas" liko be medalių
2019 04 21
Rankinis
Baltijos rankinio čempionato mažajame finale Klaipėdos "Dragūnas" 26:27 nusileido Minsko SKA ir užėmė ketvirtąją vietą.
Finale – Kauno ir Garliavos rankininkės
2019 04 20
Moterų rankinis
Lietuvos moterų rankinio lygoje (LMRL) abi pusfinalio serijos baigėsi sausais rezultatais 2:0. Abejose nesėkmes patyrė Vilniaus ekipos.
Lietuvos rinktinė paragavo pergalės skonio
2019 04 14
Rinktinė
Lietuvos rankinio rinktinė per ketvirtąsias atrankos rungtynes iškovojo pirmuosius taškus - įveikė Rumuniją 24:23
 
Vieni šventė, kiti kaltino teisėjus
2019 04 15
Lietuvos čempionatas
Vienas įspūdingiausių savaitgalių Lietuvos tinklinio čempionatų istorijoje vainikuotas Klaipėdos "Amber Queen" triumfu.
Po auksinio seto - nevaldomos emocijos
2019 04 14
Finalas
Lietuvos moterų tinklinio finale po permainingo auksinio seto Kauno VDU žaidėjos šoko pergalės šokį ir liejo džiaugsmo ašaras.
Bronza keliaus į Kauną ir Jonavą
2019 04 14
Tinklinis
Rungtynes dėl trečiųjų Lietuvos tinklinio čempionatų vietų laimėjo Kauno" Rio-Starto" vyrai ir Jonavos "Aušrinės-KKSC" moterys.
Maršrutas nesikeičia: Vilnius – Palanga
2019 04 19
Lenktynės
Gegužės 3 dieną bus duotas startas tapusioms tradicinėmis, jau penktosioms elektromobilių varžyboms „Charge it on! Vilnius - Palanga“.
Europos kartingo čempionate – ir lietuvis
2019 04 19
Kartingas
Balandžio 21 d., Prancūzijoje vyksiančiame CIK-FIA Europos kartingo čempionato 1-ojo etapo lenktynėse startuos Lietuvos čempionas Kajus Šikšnelis.
Dvidešimtosios lenktynės su mikrofonu
2019 04 18
1000 km lenktynės
Saulenio Pociūno atmintyje neišdilusi istorija, kai eteryje garso režisierius per pagrindines lenktynes ne vieną kartą keitė jo balsą.
 
Pasitelks Lietuvoje dar neregėtas naujoves
2019 04 21
Ledo ritulys
Besiruošianti pasaulio IA diviziono pirmenybėms Kazachstane Lietuvos ledo ritulio rinktinė šiek tiek sutrumpino kandidatų sąrašą.
Velykas nuspalvino medaliai ir rekordas
2019 04 21
Kalnų slidinėjimas
Andrejus Drukarovas Velykas pasitiko geros nuotaikos, bet neplanuoja užsisėdėti prie švenčių stalo – kitą savaitę vėl laukia varžybos.
Kontroliniame mače – įvarčių kruša
2019 04 18
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Elektrėnuose ketvirtadienį 8:5 nugalėjo svečius iš Estijos ir iškovojo antrąją pergalę.
Šiaulietės vėl patyrė nesėkmę
2019 04 21
Žolės riedulys
Europos moterų žolės riedulio Iššūkio taurės turnyre Lietuvos čempionė Šiaulių „Gintra-Strektė-Universitetas“ rungsis dėl išlikimo diviziione.
Keturi lietuviai startavo sėkmingai
2019 04 21
Pasaulio čempionatas
Pasaulio stalo teniso čempionate savo pirmuosius varžovus įveikė Rūta Paškauskienė, Kornelija Riliškytė, Alfredas Udra ir Tomas Mikutis.
Ant pakylos - su Lietuvos trispalve
2019 04 21
Buriavimas
Lietuvos jachta "Ambersail 2" užėmė trečiąją vietą prestižinėje „Les Voiles de St. Barth“ buriavimo regatoje.
 
Atletus pasivijo suvenyrai ir prizai
2019 04 21
Apdovanojimai
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių dalyviai bei artimiausia jų pamaina buvo pagerbti LTOK.
Pirmą Fondo barjerą įveikė 1041 projektas
2019 04 18
Fondas
Paskelbtas 2019 m. Sporto rėmimo fondo paraiškų, atitikusių nustatytus formalius vertinimo kriterijus, sąrašas.
LTOK – tradiciniai apdovanojimai
2019 04 18
Apdovanojimai
Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete pagerbti jubiliejines sukaktis švenčiantys sporto žmonės.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas