Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
Užjūryje kovėsi dėl „Ambasadoriaus taurės“
2018 10 22
Turnyras
Penkioliktąjį kartą surengtame Amerikos lietuvių turnyre „Ambasadoriaus taurę“ iškovojo Teksaso „Senieji krienai“.
LKL: pergales iškovojo šeimininkai
2018 10 21
LKL
LKL pirmenybėse "Nevėžis" Kėdainiuose 80:78 nugalėjo Prienų "Skycop", o "Neptūnas" Klaipėdoje 81:70 Utenos "Juventus".
D. Sabonis susižeidė kelį
2018 10 20
Trauma
"Indiana Pacers" praneša, kad lietuvis krepšininkas Domantas Sabonis dėl dešiniojo kelio traumos gali praleisti artimiausias NBA rungtynes.
 
Lietuvos mokyklose – futbolo karštinė
2018 10 22
Salės futbolas
Netrukus mokyklas apims nauja futbolo karštinė – startuoja registracija į pirmąsias tarpmokyklines vaikinų salės futbolo žaidynes „MrGolas”.
Starte - užtikrinta „Vyčio“ pergalė
2018 10 22
Salės futbolas
Sekmadienį startavusį 2018-2019 metų Lietuvos salės futbolo A lygos čempionatą sėkmingai pradėjo nugalėtojos titulą ginanti Kauno „Vyčio“ komanda.
"Žalgirio" fanams - sveikinimas iš Ukrainos
2018 10 21
Fanai
Poltavoje iškilo didžiulis žalios ir baltos spalvų audeklas su užrašu "Pietų IV 33 metai" - taip Kijevo aistruoliai sveikino savo draugus iš Vilniaus.
Pagarbos bėgime greičiausiais – olimpietis
2018 10 15
Bėgimas
5-asis pagarbos bėgimas „Algimanto apygardos partizanų takais“ buvo skirtas apygardos partizanų vado A. Starkaus-Montės 100-osioms gimimo metinėms .
Rengtis sezonui padeda ir mokslininkai
2018 10 12
Žvilgsnis
Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo Palangoje.
Olimpietės tikslas – išugdyti olimpietį
2018 10 10
Karjera
Dvejų olimpinių žaidynių prizininkė Austra Skujytė: „Daugeliui savo auklėtinių esu tarsi mama“.
 
Pasaulio reitinge – rokiruotė
2018 10 22
Reitingas
Tenisininkas R. Berankis pasaulio reitinge nukrito į 131-ąją vietą, L. Grigelis pakilo į 238-ąją.
Lietuvis kibo į atlapus favoritui
2018 10 19
Tenisas
Ričardas Berankis 2:6, 6:1, 4:6 pralaimėjo pirmajai Rusijos raketei Daniilui Medvedevui turnyro "Kremlin cup" ketvirtfinalyje.
Maskvoje tęsia pergalių seriją
2018 10 17
Tenisas
„Kremlin Cup“ vienetų varžybų aštuntfinalyje trečiadienį lietuvis Ričardas Berankis nugalėjo 72-ąją pasaulio raketę Aljažą Bedeną.
Vilniuje - čempioniška dvikova
2018 10 18
Bušido
Lapkritį Sergejus Maslobojevas Vilniuje surems pirštines su Turkijos kovos menų žvaigžde Fatihu Mehmetu Karakusu.
Čempionate - rekordinis moksleivių skaičius
2018 10 18
Graplingo imtynės
Naujajame sezone į atvirąjį šalies moksleivių graplingo imtynių čempionatą susirinko 172 dalyviai. Tai yra geriausias kada nors pasiektas rezultatas.
Tarptautiniame turnyre – lietuvio medalis
2018 10 16
Boksas
Tradiciniame tarptautiniame bokso turnyre Baltarusijoje lietuvis Tadas Tamašauskas iškovojo bronzos medalį.
 
Dvi lietuvės liko per žingsnį nuo medalio
2018 10 21
Trekas
Pasaulio dviračių treko taurės pirmojo etapo varžybose Simona Krupeckaitė ir Olivija Baleišytė užėmė ketvirtąsias vietas.
Lietuvė finišavo dešimta
2018 10 20
Trekas
Pasaulio dviračių treko taurės varžybų pirmojo etapo taškų lenktynėse O. Baleišytė - 10-a. Komandų sprinte S. Krupeckaitė ir M. Morozaitė nepasiekė finišo.
Dviems dviratininkams - po penkis medalius
2018 10 15
Trekas
Lietuvos dviračių treko čempionate Panevėžyje daugiausiai medalių - po penkis - pelnė Justas Beniušis ir Olivija Baleišytė.
Lietuvių varžovai prarado lyderį
2018 10 19
Rankinis
Prancūzijos rankinio rinktinės lyderis N. Karabatičius dėl traumos praleis spalio 25-iosios Europos čempionato atrankos susitikimą su Lietuvos komanda.
Dvi rungtynės - vienas rezultatas
2018 10 18
LRL
LRL pirmenybėse Kauno "Granitas-Karys" įveikė Alytaus "Varsą-Stronglasą", o "Vilnius" - kitą sostinės komandą "Šviesą". Abu mačai biagėsi rezultatu 32:25.
"Klaipėda mums pasiūlė geriausias sąlygas"
2018 10 17
Rinktinė
Lietuvos rankinio rinktinė jau kitą savaitę pradės kovas dėl patekimo į Europos čempionatą - mūsiškių laukia prancūzų ir portugalų iššūkis.
 
Tikslas vienas - surinkti daugiau taškų
2018 10 22
Čempionatas
Baltijos moterų tinklinio čempionate - permainingas Lietuvos komandų startas.
Šventėje - tinklinio žvaigždžių akistata
2018 10 17
Paplūdimio tinklinis
Šiųmetėje "Tinklinio naktyje" laukia ne tik draugų turnyras, bet ir L. Každailio bei A. Rumševičiaus iššūkis Europos čempionams iš Latvijos.
Silpnesnių komandų nebeliko
2018 10 16
Lietuvos čempionatas
Lapkričio pradžioje startuosiančiame Lietuvos vyrų tinklinio čempionate į medalius taikysis kone visos šešios dalyvausiančios ekipos.
Lenktynių mėgėjų padaugėjo šimtu
2018 10 19
Auto
LASF žiedo komiteto pirmininkė Inga Juškevičiūtė apibendrina 2018-ųjų metų sezoną.
Pergalę pasiekė ir su nusimovusia padanga
2018 10 16
Ralis
Vytautas Švedas kartu su šturmanu Žilvinu Sakalausku po pergalingo pasirodymo Lietuvos ralio čempionate medalius užsitikrino ir Latvijoje.
Lietuvos talentui - istorinė galimybė
2018 10 16
Auto
G. Grinbergas pateko į talentingiausių pasaulio jaunųjų lenktynininkų 17-uką ir varžysis dėl galimybės visą kitą sezoną atstovauti „Formulės-4" komandai.
 
Lietuvos porai - sidabras
2018 10 21
Dailusis čiuožimas
Dailiojo čiuožimo varžybų „Halloween Cup“ ledo šokiuose Lietuvos atstovai A. Reed ir S. Ambrulevičius buvo antri ir pasiekė geriausią karjeros rezultatą.
Pora pasiekė geriausią rezultatą
2018 10 20
Dailusis čiuožimas
Lietuvos čiuožėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius užėmė antrąją vietą Vengrijoje vykstančiose varžybose „Halloween Cup“.
"Energija" iškovojo penktą pergalę
2018 10 19
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionate "Hockey Punks" Vilniuje 3:5 nusileido šalies čempionei Elektrėnų "Energijai".
Didysis šaudymo prizas liko Vilniuje
2018 10 22
Šaudymas
70 šaulių iš 6 valstybių savaitgalį Vilniuje kovojo dėl Didžiojo sostinės prizo „Compak Sporting” šaudymo į skriejančius taikinius rungtyje.
Lietuvei - pasaulio čempionato bronza
2018 10 21
Fitnesas
Pasaulio fitneso čempionate Rygoje lietuvė Akvilė Judzinskytė užėmė trečiąją vietą.
Lietuvis  finišo nepasiekė
2018 10 20
Triatlonas
Europos jaunimo triatlono čempionate vienintelis Lietuvos atstovas Tautvydas Kopūstas bėgimo metu buvo aplenktas ratu ir turėjo pasitraukti iš kovos.
 
Didžiausia dovana – auklėtinių dėmesys
2018 10 20
Jubiliejus
„Visas mano gyvenimas, susietas su tinkliniu, buvo laimingas, kupinas džiugių akimirkų“, - sako spalio 20-ąją 80-ąjį gimtadienį švenčianti Z.Jankienė.
Stadionui Vilniuje - nauja kliūtis
2018 10 19
Stadionas
Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis gražino Nacionalinio stadiono klausimą į padėtį, buvusią prieš dvejus metus.
Nuo šiol – Lietuvos paralimpinis komitetas
2018 10 19
Neįgaliųjų sportas
Lietuvos neįgaliųjų sporto organizacija pakeitė savo pavadinimą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas