Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 

 
Lietuvių laimikis – Europos sidabras
2016 07 24
U-20
Lietuvos jaunimo (U20) vaikinų rinktinė sekmadienį užlipo ant Europos čempionato Helsinkyje garbės pakylos ir pasipuošė sidabro medaliais.
Krepšininkai paragavo Argentinos žiemos
2016 07 24
Kelias į Rio
Naktį Argentinos sostinėje buvo apie 9 laipsnius šilumos, panašiai tiek šilumos buvo ir nešildomoje salėje Lietuvos rinktinės treniruotės metu (VIDEO).
Rinktinės treniruotė – jau be dviejų žaidėjų
2016 07 24
Kelias į Rio
Pirmąją treniruotę Argentinoje dėl čiurnos skausmų praleido Mantas Kalnietis, o Marius Grigonis dėl skilusio dešinės plaštakos piršto dirbo individualiai.
 
Kazachams „Žalgirio“ fanai - lyg žvaigždės
2016 07 25
Fanai
Išskyrus kelis apsiodžiavimus, jokio agresyvumo prieš lietuvius „Astana“ fanai nedemonstravo. Atvirkščiai, kai kurie norėjo su svečiais nusifotografuoti.
Šiaulietės neapgynė titulo
2016 07 24
Moterų futbolas
“Amber Cup 2016” lemiamose rungtynėse Lietuvos čempionės turėjo pripažinti lenkių pranašumą.
Traumą patyręs puolėjas liko be darbo
2016 07 24
Situacija
Kauno „Stumbras“ abipusiu sutarimu nutraukė sutartį su puolėju Artūro Rimkevičiumi, negalinčiu žaisti dėl traumos.
Po sėkmės Tbilisyje - netikėti vargai
2016 07 21
Europos čempionatas
Europos jaunių vicečempione kepinant 40 laipsnių karščiui tapusi Urtė Baikštytė: "Reikia daug dirbti, kad pasiekčiau Airinės Palšytės lygį."
Bausmė už dopingą - aštuoneri metai
2016 07 18
Dopingas
Antrą kartą per karjerą dėl dopingo vartojimo pagauta Živilė Balčiūnaitė diskvalifikuota aštuoneriems metams, o jos treneris Romas Sausaitis - dvejiems.
Lenkijoje sieks Lietuvos rekordo
2016 07 18
Daugiakovė
18-metis daugiakovininkas Matas Adamonis startuos Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionate, kuriame trenerė prognozuoja naują šalies rekordą.
 
Prezidento taurė pirmąkart teko latviui
2016 07 23
Turnyras
Latvijos tenisininkų dvikovą dėl Prezidento taurės laimėjo Mikelis Libietis.
Lietuvos tenisininkai apgynė titulą
2016 07 22
Turnyras
Laurynas Grigelis ir Lukas Mugevičius antrus metus iš eilės laimėjo Prezidento taurės turnyro dvejetų varžybas.
Lietuvos treneriui - neeilinis įvertinimas
2016 07 22
Treneris
Remigijus Balžekas – Ispanijos tenisininko Rafaelio Nadalio akademijos atstovas Baltijos šalims.
Suklupo prie pat garbės pakylos
2016 07 23
Imtynės
Europos imtynių jaunių čempionate Kornelija Zaicevaitė pralaimėjo kovą dėl bronzos ir užėmė penktą vietą.
Kelia vis naujus tikslus
2016 07 21
Graplingo imtynės
Lietuvos graplingo federacijos prezidentas Kęstutis Smirnovas: „Esame priversti keisti planus, nes anie jau pasiekti.“
Tikslas padeda pamiršti nuovargį
2016 07 20
Kelias į Rio
Besiruošdama svarbiausiam sportinės karjeros įvykiui, olimpiadai, Santa Pakenytė šiemet taip pat surado jėgų apginti Edukologijos magistro diplomą.
 
„Tour de France“ finišą kirto septintas
2016 07 24
Lenktynės
Lietuvos dviratininkas Ramūnas Navardauskas buvo tarp lyderių paskutiniame šių metų „Tour de France“ lenktynių etape.
Lietuvė lenktynėse Lenkijoje - šešta
2016 07 21
Lenktynės
Finišavo Lenkijoje pirmą kartą surengtos moterų dviračių lenktynės „Tour de Pologne“ (2.2 kategorija).
Greičiausias - svečias iš Latvijos
2016 07 20
Kalnų dviračiai
Pirmą kartą per 15 metų istoriją Panevėžyje vykusios „Volkswagen MTB dviračių maratonų taurės“ lenktynės baigėsi dramatiškai.
Teisėjai nuleido sezono uždangą
2016 06 07
Teisėjai
Szono uždarymo šventėje paskelbtas geriausių šalies rankinio teisėjų dešimtukas, pagerbti geriausieji, įteiktos atminimo dovanos.
Rezultatyviausias žaidėjas - komanda
2016 06 02
Atgarsiai
„Geriausiais finale išrinkčiau visą Alytaus „Almeida-Stronglasas“ komandą“, - sako rezultatyviausias sezono ir finalo serijos žaidėjas Ž.Micevičius
Rungtynių baigtis paaiškėjo pirmame kėliny
2016 06 01
Atranka
Lietuvos moterų rankinio rinktinė pralaimėjo Europos atrankos pirmosios grupės rungtynes Rumunijos ekipai 24:34 (11:20).
 
Po sėkmės - mintys apie šviesią ateitį
2016 07 24
Paplūdimio tinklinis
Rytų Europos jaunių paplūdimio tinklinio čempionate - bronzinis lietuvių finišas.
Pasaulio universitetų čempionate - septinti
2016 07 16
Paplūdimio tinklinis
Pasaulio universitetų paplūdimio tinklinio čempionate Estijoje Vilniaus universitetu (VU) studentai L.Každailis ir A.Vasiljevas užėmė 7-ąją vietą
Paplūdimio tinklininkai pateikė staigmeną
2016 07 15
Paplūdimio tinklinis
Paplūdimio tinklininkai Lukas Každailis ir Artūras Vasiljevas pasaulio universitetų čempionate Estijoje žengė į ketvirtfinalį.
Čempionų finišą paženklino rekordas
2016 07 24
Lenktynės
Pirmasis lietuviškojo automobilių maratono finišo liniją kirto „General Financing by Pitlane“ „Porsche 911 GT3 Cup“ automobilis.
Ralyje - skrydis tarp stulpo atramų
2016 07 21
Ralis
„300 Lakes Rally“ dalyvis Vaidotas Žala: „Mūsų vienintelis prietaras skamba labiau kaip patarlė – jei bus pasiruošimas, bus ir rezultatas."
Lenkijos čempionate - lietuvio dominavimas
2016 07 18
Kartingai
Gustas Grinbergas net dviejuose Lenkijos kartingo čempionatuose toliau demonstruoja puikius rezultatus ir bendrojoje įskaitoje išlieka pirmas.
 
Į lietuvio laišką anglai atsakė kvietimu
2016 07 22
Ledo ritulys
Ledo ritulininkams "Brexit" nebaisus: Ugnius Čižas žais Anglijos ledo ritulio "Premier" lygoje.
Ignalinoje atidaryta biatlono šaudykla
2016 07 10
Biatlonas
Po ilgų rekonstrukcijos darbų Ignalinos biatlono trasoje buvo gautas leidimas pradėti eksploatuoti naująją biatlono šaudyklą.
Teisėjai sulaukė įvertinimo
2016 07 07
Teisėjai
Frankfurte (Vokietija) liepos pradžioje įvykusiame tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) teisėjų seminare pagyrų sulaukė arbitrai iš Lietuvos.
Lietuviai nesibaimina Portugalijos karščio
2016 07 24
Orientavimasis
Pirmadienį Portugalijoje prasidės pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatas. Jame dalyvaus 77 vyrai bei 53 moterys iš 24 šalių.
Lietuvės nepasinaudojo proga
2016 07 23
Regbis
Lietuvos regbininkės Europos čempionate Bosnijoje ir Hercegovinoje žais dėl 9-16 vietų.
Lietuvos raiteliai skynė pergales
2016 07 23
Žirginis sportas
Žagarėje vykusiose „Baltic Dressage League“ dailiojo jojimo varžybose pasižymėjo ir garsaus žurnalisto duktė.
 
„IOC sprendimas – logiškas“
2016 07 24
Situacija
„Neabejoju, kad žaidynėse pasirodysiantys Rusijos sportininkai bus griežtai tikrinami", - IOC sprendimą komentavo LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Rusai bus Rio, bet be J. Jefimovos
2016 07 24
Olimpinės žaidynės
Tarptautinis olimpinis komitetas leido Rusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Rio nebus tik tų, kurie kada nors buvo susitepę dopingu
Lietuva – už švarų sportą
2016 07 23
Situacija
Prieš lemtingą IOC sprendimą – Lietuvos antidopingo agentūros pareiškimas dėl būtinybės imtis veiksmų kovoje už švarų sportą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas