Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
Laukia latvių ir baltarusių iššūkis
2016 12 02
EEWBL
Į Liubliną išvyko Vilniaus "Kibirkšties" krepšininkės, kurios Rytų Europos krepšinio lygos antrajame ture kausis su Rygos TTT ir Minsko "Cmoki" merginomis.
Kol kas geriausias - K. Lavrinovičius
2016 12 02
LKL
Jei šiandien būtų dalinamos LKL sezono nominacijos, naudingiausio žaidėjo prizas atitektų K. Lavrinovičiui, o geriausiu treneriu taptų K. Maksvytis.
Talentui - gausios dovanos
2016 12 02
Talentas
"Sprite" talentų kovose nugalėjęs Lorenas Stoškevičius dovanų gavo ne tik asmeninę treniruotę bei apsipirkimą, bet ir kelionę į NBA rungtynes.
 
Čempionų komandoje - permainų virtinė
2016 12 02
Permainos
Vilniaus "Žalgiris" atsisveikino su komandos senbuviu Linu Pilibaičiu, klubą taip pat paliko kroatas ir trys jauni futbolininkai.
"Žalgiris" išsaugojo gynėją
2016 12 01
A lyga
Vieną iš svarbiausių praėjusio sezono FK „Žalgiris“ įvarčių pelnęs gynėjas Linas Klimavičius ir toliau gins Lietuvos čempionų garbę.
Tvarkaraštį lemia ne tik klubų užgaidos
2016 12 01
Interviu
Vertindamas praėjusio sezono naujoves A lygos prezidentas Deividas Šemberas teigia: „Rungtynių skaičius privelo būti didelis."
Šuolininkė paaukojo ir krepšinį, ir baletą
2016 12 02
Lengvoji atletika
Airinę Palšytę jos pirmoji trenerė pastebėjo per tarpmokylines šuolio į aukštį varžybas, kurioje dvylikametė tąkart užėmė trečiąją vietą.
L. Grinčikaitė stabdo karjerą
2016 12 01
Karjera
"Po Londono olimpinių žaidynių nebuvo jokio progreso, tik regresas mano karjeroje", - pasakoja pertrauką sporte pasirinkusi sprinterė Lina Grinčikaitė.
A. Skujytei atiteks Londono olimpinė bronza
2016 11 29
Londonas 2012
„Visą laiką ruseno viltis,“ - prisipažino Austra Skujytė, sužinojusi, kad dar viena jos varžovė 2012 m. olimpinį medalį iškovojo padedama dopingo.
 
Vilniuje – prestižinis teniso turnyras
2016 12 02
Veteranai
Sausio 18-22 dienomis SEB arenoje, Vilniuje, jau septintą kartą vyks didžiausias Baltijos šalyse Tarptautinės teniso federacijos (ITF) senjorų turnyras.
Nadalio akademijoje - svečias iš Lietuvos
2016 11 30
Tenisas
Tokie kursai reikalingi visiems be išimties Lietuvos teniso treneriams. Net ir tiems, kurie viską žino“, - juokavo R.Balžekas.
L. Mugevičius pasiekė karjeros aukštumas
2016 11 28
Reitingas
Lukas Mugevičius pakilo aštuoniomis pozicijomis ir pirmą kartą atsidūrė tarp keturių šimtų geriausių tenisininkų. L.Mugevičius šiuo metu yra 397-as.
Čempionatą Utenoje vertina puikiai
2016 12 02
Graplingo imtynės
Tu juos augini, mokai, o vieną dieną jie pasako viso gero - emigruoja. Deja, tokia kasdienybė“, - kalbėjo uteniškis Kęstutis Stankevičius.
Tauragėje laukia inirtingos bokso dvikovos
2016 11 29
Boksas
Lietuvos ir Suomijos bokso rinktinės šį savaitgalį surems pirštines Tauragėje. Čia atvyks beveik visi pajėgiausi abiejų šalių atletai.
Kikbokso čempionate - dalyvių anšlagas
2016 11 28
Kikboksas
"Auga tikrų čempionų karta, kurie nebijo karjeros pradžioje pralaimėti stipresniam varžovui, tam kad vėliau tapti čempionais", - teigia V. Kislauskas.
 
Du dviratininkai - penkios pergalės
2016 11 27
Trekas
Dviračių treko sprinto daugiakovės varžybose Anglijoje Vasilijus Lendelis laimėjo keturias, o Svajūnas Jonauskas - vieną rungtį
Federacijos vairas – tose pačiose rankose
2016 11 25
Rinkimai
LDSF prezidentu perrinktas R.Bakutis: „Darbų – per akis. Norime, kad dviratininkų šeima būtų vieninga, visi dirbtų vienam tikslui - dviračių sportui.“
Belgiškame treke - lietuviškas triumfas
2016 11 20
Trekas
18-metė dviratininkė Ovilija Baleišytė Gento mieste vykusiose dviračių treko moterų tempo rungtyje aplenkė visas varžoves.
Finalo ketvertas - be lygos lyderių
2016 11 28
Taurė
Lietuvos rankinio federacijos taurės finalo ketverte nebus Alytaus "Varsos – Stronglaso“ ekipos - ją už ketvertuko ribos paliko Kauno "Granitas-Karys".
Pralaimėjimas lėmė kelio pabaigą
2016 11 27
Moterų rankinis
Lietuvos moterų rankinio rinktinė baigė savo kelią pasaulio pirmenybių atrankoje, 16:27 nusileidusi Slovakijos ekipai mūšyje dėl teisės žaisti kitame etape
Pralaimėjo, bet galimybes išlaikė
2016 11 27
Atranka
Lietuvos moterų rankinio rinktinė atrankos į pasaulio čempionatą turnyre 16:31 nusleido Ukrainai ir dėl bilieto į kitą etap rungsis su Slovakija
 
Finalo ketvertas vyks Gargžduose
2016 12 01
Tinklinis
Jau šį savaitgalį 4 pajėgiausi Lietuvos tinklinio klubai Gargžduose aiškinsis, kuris iš jų į viršų kels LTF taurę.
Tinklinio taurėje - įspūdingas taškas
2016 11 29
Tinklinis
Raseinių klubo tinklinininkas Audrius Knašas tašką pelnė smūgiu galva, o jo komanda laimėjo. Pergales pasiekė ir Kelmės bei Gargždų klubai.
Baltijos lygose - tik moterų pergalės
2016 11 28
Baltijos lyga
Vilniaus Kolegijos "Flamingo Volley" ir Šiaulių "Elga" patyrė po du pralaimėjimus Estijoje, tuo tarpu moterų komandos per 6 rungtynes klupo tik kartą.
1000 kilometrų teks įveikti ir Estijoje
2016 12 02
1000 km lenktynės
Be lenktynių Palangoje, kurios yra neatsiejama kiekvieno lenktynininko kalendoriaus dalis, organizuos dar vienas žiedines lenktynes - rudenį Estijoje.
Lenktynes laimi vairuotojas, ne automobilis
2016 12 02
Dakaras
Šiųmečiame Dakare laukia ir techninės naujovės, sulyginsiančios benzininių ir dyzelinių variklių automobilius.
Į Dakarą veržiasi Vyčio ambasadoriai
2016 12 01
Iš Vyčio ambasadorių nuotraukų sudarytas Vyčio koliažas atsidurs garbingiausioje lenktynininko Benedikto Vanago bolido „Toyota Hilux” vietoje.
 
Vilniečiai revanšavosi Juodupės ekipai
2016 12 02
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionate Vilniaus „Hockey Punks“ ketvirtadienio vakarą Vilniuje 9:4 (4:2, 3:2, 2:0) įveikė Juodupės „Juodupę“.
"Lietuvių išskirtinis bruožas - kovingumas"
2016 12 01
Interviu
Iš batelių parduotuvės - į Lietuvos ledo ritulio rinktinės vartus. Devyniolikmetis Artūras Pavliukovas per metus padarė įspūdingą šuolį.
"Energija" pratęsė pergalių kelią
2016 12 01
Ledo ritulys
Pergalių tradiciją Lietuvos ledo ritulio čempionatuose tęsia Elektrėnų „Energija“, trečiadienio rungtynėse namuose 5:2 įveikusi Rokiškio komandą.
Rio prizininkams – olimpinio čempiono taurė
2016 12 02
Baidarių ir kanojų irklavimas
Geriausiais 2016 m. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo atstovais išrinkti olimpiniai medalininkai A.Lankas ir E.Ramanauskas.
R. Meilutytė: „Labai pasiilgsiu darbo su Jonu“
2016 11 30
Plaukimas
Olimpinė svarsto kelis pasiūlymus, bet dabar daugiausia dėmesio skiria individualioms treniruotėms Girstučio baseine.
Penkiakovės pasaulyje - lietuvių pripažinimas
2016 11 29
Penkiakovė
Andrejui Zadneprovskiui ir Edvinui Krungolcui suteiktos atsakingos pareigos Tarptautinėje šiuolaikinės penkiakovės sąjungoje (UIPM).
 
Apdovanojimuose - dėmesys neįgaliesiems
2016 12 02
Apdovanojimai
„Metų sportininko su negalia” nominacijoje – trys kandidatai, kurie pademonstravo neįtikėtinus rezultatus - M. Bilius, L. Voroneckaja ir G. Pavliukianecas.
Lietuvos sporto sirgaliaus savaitgalio gidas
2016 12 02
Anonsas
Šį savaitgalį sporto gerbėjų laukia šokiai, boksas, tinklinis, krepšinis, rankinis, žolės riedulys ir salės futbolas.
Partneriai ir baidarėje, ir universiteto suole
2016 12 02
Studijos
Olimpinių bronzos medalių laimėtojai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas pripažįsta, jog universitete artėjanti sesija kelia jaudulį ir įtampą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas