Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
Išgelbėjo stebuklinga pergalė
2014 12 19
Eurobasket2013
"Žalgirio" sezonas Eurolygoje prasitęsė. Kauniečiai pateko į "Top 16", išplėšę pergalę paskutinėmis sekundėmis
"Šiauliai" įveikė "Nevėžį"
2014 12 19
LKL
LKL pirmenybių mače "Nevėžio" krepšininkams teko žaisti be trenerio. Antrą kėlinį M. Budzinauskas žengė į aikštelę ir užsidirbo dvi technines pražangas
"Trakai" pakilo į trečią vietą
2014 12 19
NKL
Penktadienį sužaistos Nacionalinės krepšinio lygos 23-iasias turas. jame netrūko nei atkaklių kovų, nei užtikrintų pergalių bei pralaimėjimų
 
Metus bandys baigti pergalėmis
2014 12 19
Salės futbolas
„Futsal A lygos“ paskutiniojo šiais metais - šeštojo turo mačai savaitgalį vyks Prienuose, Alytuje, Radviliškyje ir Kaune
Futbolo sezono abėcėlė – nuo A iki Ž
2014 12 18
Žvilgsnis
Per Lietuvos futbolo sezoną netrūko netikėtumų, įspūdingų pasirodymų, skandalų aikštėje ir šalia jos
"Prieš pusmetį buvau bedarbis"
2014 12 18
Geriausieji
Apsilankęs LFF Lietuvos rinktinės ir Bukarešto "Steaua" vartininkas G. Arlauskis atsiėmė geriausiojo 2014-ųjų Lietuvos futbolininko prizą
Rungsis dėl geriausio bėgimo klubo vardo
2014 12 19
Bėgimas
„Kauno maratono klubo“ nariai ruošiasi šį savaitgalį vyksiančioms paskutinėms Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos turnyro varžyboms „Kalėdinis bėgimas–2014"
Kalėdų dovana - startas maratone
2014 12 16
Maratonas
Didžiausio Lietuvoje bėgimo renginio organizatoriai siūlo nustebinti sveiko gyvenimo būdo mėgėjus pasirinktos distancijos vardiniais numeriai
Kvies į naują sporto studiją
2014 12 16
Treniruotės
Trečius metus asmenine trenere dirbanti lengvaatletė Jolanta Verseckaitė, siekdama skatinti moteris sportuoti, įrengė treniruotėms skirtą salę
 
Turnyras vyko jau dešimtą kartą
2014 12 15
Turnyras
Kalėdiniame mišriųjų dvejetų teniso turnyre šiemet dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – trijose skirtingo pajėgumo grupėse susirungė net 87 poros.
Nori ir toliau kilti reitinguose
2014 12 10
Interviu
Neseniai sezoną pabaigęs R. Berankis jau pradeda pasiruošimą naujam – jis nori žaisti stabiliau, geriau, iškovoti daugiau pergalių ir kilti ATP reitinge
Sukvietė vaikus iš visos Lietuvos
2014 12 08
Vaikų sportas
Vaikų teniso turnyre "Logipolija 2014" susirinko net 130 jaunųjų sportininkų iš visos Lietuvos
Paskelbti metų boksininkai
2014 12 20
Boksas
Šiemet tarp Lietuvos bokso laureatų – šalies moterų bokso istoriją perrašiusi V. Valskytė, ES vicečempionas E. Stanionis ir sunkiasvoris T. Tamašauskas
Imtynininkai gaivina istorinį paveldą
2014 12 19
Imtynės
Lietuvoje bandoma atgaivinti tradicines lietuvių imtynes – ristynes. Apie jas sužinoma ir iš Jono Basanavičiaus užrašytų pasakų (VIDEO)
Kovotojų Kalėdos bus Kaune
2014 12 16
Bušido
Lietuvos Bušido federacija nesiilsi ir šiuo šventiniu laikotarpiu žada sporto fanams dar vieną įspūdingą renginį – Kalėdinį turnyrą S.W.A.T.
 
Karjera kabojo ant plauko
2014 12 16
Sveikata
Dviratininko P. Šiškevičiaus istorija dar kartą įrodo, kad sportas ir sveikata – du neatsiejami dalykai, reikalaujantys nuolatinio dėmesio.
Į JAV - susipažinti su komandos draugais
2014 11 13
Interviu
R. Navardauskas sezoną pasitinka pakiliai – komanda pratęsė sutartį dvejiems metams, sustiprėjo, o pats lietuvis tikisi pakartoti praėjusių metų sėkmę
Lietuvei – Europos čempionato bronza
2014 10 20
Trekas
Europos dviračių treko čempionate Lietuvai vienintelį medalį pelnė V. Sereikaitė, kiti sportininkai turėjo tenkintis žemesnėmis pozicijomis
Pirmasis pusfinalininkas išaiškės šiandien
2014 12 17
Taurė
"Dzūkai turi tvirtą charakterį ir jie gali laimėti išvykoje", - apie LRF taurės varžovų komandą kalba "Granito-Gajos-Kario" strategas V. Novickis
Savęs geležiniu žmogumi nelaiko
2014 12 14
Bėgimas
Visuose Kalėdiniuose bėgimuose dalyvavęs V. Stanevičius tradiciją tęs ir šiemet
Namie šventė lengvą pergalę
2014 12 14
Lietuvos čempionatas
„Granitas-Gaja-Karys“ 13 įvarčių skirtumu palaužė šiauliečius
 
Abi komandos iškovojo pirmąsias pergales
2014 12 20
Jauniai
EEVZA jaunių čempionatuose Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė 2:1 įveikė estus ir 0:3 nusileido latviams, merginos - 2:1 nugalėjo Gruzijos tinklininkes
Čempionatus lietuviai pradėjo nesėkmėmis
2014 12 19
Jauniai
EEVZA pirmenybėse Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė abu kartus 0:3 pralaimėjo baltarusiams ir ukrainiečiams, o merginos - rusėms ir azerbaidžanietėms
Tinklinio žvaigždės laukia porininkų
2014 12 18
Paplūdimio tinklinis
Uždarame paplūdimio tinklinio aikštyne pajėgiausi Lietuvoje bei užsienyje rungtyniaujantys tinklininkai suporuoti su mėgėjais kovos dėl prizų
Dakaro finišą pasiekė dauguma lietuvių
2014 12 19
Dakaras
Jei ne kitų lietuvių praminti takai, B. Vanagui Dakaras būtų daug sunkesnis, o Andų viršukalnės aukštesnės.
Ralio grandai negailėjo patarimų
2014 12 19
Ralis
Ralio lenktynininkas Dominykas Butvilas - apie savo šių metų sezoną, Lenkijos ralio čempionatą, santykius su kolegomis iš šios šalies
Dakaro sekundes skaičiuos naujas laikrodis
2014 12 17
Dakaras
„General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandai, jau vyksiančiai į sudėtingiausią pasaulyje ralį buvo sprecialiai sukurtas išskirtinis laikrodis
 
"Didelių pasikeitimų nebus"
2014 12 19
Ledo ritulys
Rusijos MHL lygoje rungtyniaujantys Vilniaus "Žalgirio" ledo ritulininkai šventinių atostogų išeis ...tik sausio 28 dieną.
Varžybas tęsė ir sulūžus slidei
2014 12 17
Biatlonas
„Slidę sulaužiau ketvirtame rate, tad vieną ratą teko įveikti su tokia", - kalbėjo naujai iškeptas biatlonininkas V. Strolia apie varžybas Austrijoje
Sezono tikslą pasiekė pirmu bandymu
2014 12 17
Dailusis čiuožimas
"Apie pilietybės klausimą visiškai negalvoju, nes kol kas nėra jokios būtinybės", - teigė su amerikiete ant ledo šokti pradėjęs Saulius Ambrulevičius
Du aukso medaliai - Danui Rapšiui
2014 12 19
Plaukimas
Per antrą Anykščiuose besitęsiančio Lietuvos plaukimo 25 metrų baseine čempionato dieną daugiausia aukso medalių - du laimėjo D. Rapšys
Regbis įleidžia šaknis ir Žemaitijoje
2014 12 19
Regbis
Šiuo metu nekontaktinio regbio pamokos vyksta daugiau nei 50-yje Lietuvos mokyklų ir darželių.
Vilniuje - aukšto lygio turnyras
2014 12 19
Žolės riedulys
Vilniuje vyks tarptautinis „Žalgirio“ taurės turnyras, kuriame penkioms komandoms iš Baltarusijos ir Ukrainos iššūkį mes trys pajėgiausios Lietuvos ekipos
 
Arvydui Saboniui - ir 50, ir 60 metų
2014 12 19
Jubiliejus
Du Arvydai Saboniai, abu Lietuvos čempionai, abu - vadovai, abu gimę gruodžio 19 d., abu šiemet švenčia jubiliejų
Pokyčiams įkvėps ir koleges
2014 12 19
Kuluaruose
LTOKprojekto „Laikas pokyčiams!“ baigiamoji konferencija akcentavo jo vertę ne tik dalyvių įgytais įgūdžiais, bet ir tuo, kad jie bus perduoti kolegems
Posėdyje - apie įstatus, pinigus ir šventę
2014 12 18
Posėdis
Geriausių 2014 m. Lietuvos sportininkų pagerbimas vyks Kongresų rūmuose. Bus paskelbta net 11 nominacijų
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas