Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
Kapitonas neišgelbėjo komandos
2017 10 20
Eurolyga
Paulius Jankūnas Rusijoje buvo sunkiai įkandama mįslė „Chimki“ (2-0) ekipai, bet jo pasirodymas Kauno „Žalgirio“ (1-1) neišgelbėjo.
Skirtingos rungtynių pusės
2017 10 20
LMKL
Aukštesnę pavarą įjungusios Kauno rajono „Hoptrans-Sirenos“ nugalėjo Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkes.
LMKL projektas pradėjo naują kelionę
2017 10 19
LMKL
Lietuvos moterų krepšinio lygos projektas „Tapk krepšinio žvaigžde“ plečia geografiją.
 
„Trakai“ kylą į teisinį mūšį dėl snaiperio
2017 10 20
Situacija
FIFA Ginčų sprendimo komitetą pasiekė „Trakų“ ieškinys tiek „Vardar“ klubui, tiek Maksimui Maksimovui
„Juokai baigėsi, prasideda kova“
2017 10 19
A lyga
A.Gabrys: Norėčiau, kad čempione taptų „Sūduva“. Tuomet „Žalgiryje“ įvyktų savotiška rekonstrukcija, o tai būtų į naudą visam Lietuvos futbolui."
Tęsiasi draugystė su darželinukais
2017 10 19
Projektas
Utenos „Utenis“ vėl grįžo į darželius, kur rengia nemokamus užsiėmimus vaikams.
Sidabras pakeitė gyvenimą
2017 10 20
Karjera
Austros Skujytės istorija: dėmesio lavina, „medinis“ medalis pasaulio čempionate, planetos rekordas, traumos bei rutulininkės karjera.
A.Skujytė sportą rinkosi ne dėl titulų
2017 10 19
Žvilgsnis
Sportininkės karjerą baigianti Austra Skujytė – apie pasirinkimą tarp meno ir sporto, netikėtą posūkį į JAV, stebuklą Atėnų žaidynėse.
LLAF pasinaudojo jai suteikta gamimybe
2017 10 16
Atgarsiai
Vilniuje vykusiam Europos lengvosios atletikos kongresui-konvencijai – solidus svečių įvertinimas.
 
Įsibėjėjęs R.Berankis – jau pusfinalyje
2017 10 20
Turnyras
Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis vėl paneigė prognozes ir iškopė į ATP 250 turnyro „Kremliaus taurės“ pusfinalį.
Dar viena R.Berankio staigmena
2017 10 19
Turnyras
Ričardas Berankis pateikė dar vieną staigmeną ir, įveikęs dar vieną serbą, pateko į „Kremliaus taurės“ ketvirtfinalį.
R.Berankis paneigė prognozes
2017 10 17
Turnyras
„Kremliaus taurės“ turnyro pirmame rate Ričardas Berankis nugalėjo mačo favoritu laikytą Serbijos tenisininką Dušaną Lajovičių.
„Geriau griūsiu negyvas nei pasiduosiu“
2017 10 20
Žvilgsnis
Staigmeną žiūrovams rengiantis S.Maslobojevas neslepia, kad šįkart ringe jam teks susitikti su labai neparankiu varžovu: „Kovoje galima tikėtis bet ko.“
„Į ringą visada einu kaip į paskutinę kovą“
2017 10 19
Atgarsiai
Pasaulio čempionu tapęs Lietuvos kovotojas Sergejus Grečicho: „Trauma mane dar labiau užgrūdino tiek psichologiškai, tiek fiziškai.“
Čempionate – skirtingų stilių kovotojai
2017 10 17
Kovos menai
Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusio Vilniaus sporto festivalio metu buvo surengtas pirmasis tarptautinis tradicinių kovos menų čempionatas.
 
Lietuvos dviratininką pristabdė griūtis
2017 10 20
Trekas
Lietuvos dviratininkas Vasilijus Lendelis Europos treko čempionate Berlyne pasiekė ketvirtfinalį.
Tarp medalininkių – lietuviška pavardė
2017 10 20
Trekas
Europos treko čempionatas: Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė – šeštos, o Olivija Baleišytė – aštunta.
Tikslas – grįžti iš Berlyno su medaliu
2017 10 17
Trekas
Rengdamiesi Europos treko čempionatui Lietuvos dviratininkai mynė pedalus ir plente, dirbo sporto salėje, treniravosi Kroatijoje ir Kaukazo aukštikalnėse.
Vilniečius Rusijoje pasitiko su SSRS vėliava
2017 10 16
Europos turnyrai
Du Lietuvos rankinio klubai – Kauno KTU ir Vilniaus VHC „Šviesa“ – baigė pasirodymą EHF iššūkio taurės varžybose.
Svečiai laimėjo abu dienos mačus
2017 10 14
LRL
„Vivus.lt“ rankinio lygos turo rungtynėsė Klaipėdos "Dragūnas" svečiuose 37:27 nugalėjo "Uteną", o Alytaus "Varsa-Stronglasas" Varėnoje 36:25 - "Ūlą".
Vilniaus derbyje - "Šviesos" pergalė
2017 10 12
Lietuvos čempionatas
Lietuvos rankinio lygoje trečiadienio vakarą sužaistos dvejos rungtynės, kuriose pergales iškovojo Vilniaus VHC “Šviesa” ir Kauno „Granitas – Karys“.
 
Legionieriai galingai pradėjo sezoną
2017 10 18
Svetur
Rudens viduryje startavo dauguma Europos šalių tinklinio čempionatai, kuriuose šiais metais netrūksta sportininkų iš Lietuvos.
"Mūsų žaidimas buvo labai blogas"
2017 10 13
Paplūdimio tinklinis
Ievai Dumbauskaitei ir Monikai Povilaitytei nepavyko patekti į Kinijoje vykstančio FIVB "World Tour" 3 žvaigždučių turnyro ketvirtfinalį.
Lietuvės Kinijoje startavo pergalingai
2017 10 12
Paplūdimio tinklinis
Užtikrintai žaidusios Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė pateko į FIVB trijų žvaigždučių serijos turnyro "Qinzhou Open" aštuntfinalį.
Lietuvis – vėl tarp greičiausiųjų pasaulyje
2017 10 16
Kartingas
Lietuvos kartingo lenktynininkas Gustas Grinbergas sėkmingai atsisveikino su vienu karjeros etapu ir jau žvalgosi naujų iššūkių.
Į pirmąjį Dakarą - su 5000 dolerių
2017 10 13
Dakaras
Antanas Juknevičius teigia, jog su lietuvišku biudžetu Dakare patekti į 10-tuką greičiausiųjų yra tik teoriniai šansai.
Sėkmigas startas pasaulio čempionate
2017 10 13
Kartingai
Gustas Grinbergas sėkmingai startavo pasaulio kartingų čempionate, nors ir dėl iš varžovo bolido besiliejančio vandens teko važiuoti lietaus sąlygomis.
 
Vilniečiams iššūkį mes atgimusi komanda
2017 10 19
Ledo ritulys
Šeštadienį Lietuvos ledo ritulio čempionate Vilniuje dėl pirmosios pergalės sezone susikaus sostinės „Hockey Punks“ ir Klaipėdos „Baltija“.
Olimpinis žiemos festivalis keliasi į Jonavą
2017 10 19
Festivalis
Įprastai vykdavusi Druskininkuose, 2018 metų vasario 3 d. didžiausia Lietuvoje žiemos sporto šventė vyks Jonavoje, Joninių slėnyje.
Trileryje ant ledo – sensacija
2017 10 18
Ledo ritulys
13 įvarčių mače Vilniaus „Geležinis vilkas“ 7:6 (2:2, 1:1, 3:3, 1:0) po pratęsimo palaužė šalies vicečempionus „Juodupės“ ledo ritulininkus.
Penkiakovininkei – Europos bronza
2017 10 20
Šiuolaikinė penkiakovė
Džonkuve (Lenkija) įvyko pirmasis Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatas. Jame labai sėkmingai pasirodė Aurelija Tamašauskaitė.
Treneriui - nerimas dėl žaidėjų netekčių
2017 10 20
Regbis
„Labai gaila, kad daug patyrusių žaidėjų dėl įvairių priežasčių negalės padėti rinktinei šį rudenį", - kalbėjo N. Manyosha.
Sporto sirgaliaus savaitgalio gidas
2017 10 20
Anonsas
Savaitgalį – futbolas, tinklinis, ledo ritulys, krepšinis, rankinis, šaudymas, fechtavimas, badmintonas, kultūrizamas dailusis čiuožimas (VIDEO).
 
Organizacijos sėkmės garantas – lyderis
2017 10 20
Žvilgsnis
Palikęs LFF prezidento postą, Edvinas Eimontas nenutolo nuo sporto. „Mano pareigos UEFA priverčia būti arti europinio futbolo įvykių."
Nuo T. Bacho vizito iki Pjongčango
2017 10 19
Posėdis
Tikimasi, kad Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus dešimt sportininkų.
Olimpietės tapo kariuomenės savanorėmis
2017 10 16
Sprendimas
„Noriu ne tik garsinti, bet ir ginti Lietuvą,“- sako V. Žūsinaitė. „Nusprendžiau Lietuvai atstovauti ne tik sporto srityje“, - teigia I.Serapinaitė.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas