Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 

 
Favoritės vargo neturėjo
2017 01 21
LMKL
LMKL pirmenybėse kauno rajono "Hoptrans-Sirenos" 85:62 pranoko Ukmergės "Vilkmergę", o Vilniaus "Kibirkštis" net 96:38 - "Šiaulius-Universitetą"
Klaipėdoje - dramatiška "Neptūno" pergalė
2017 01 21
LKL
Sužaistos trejos LKL rungtynės. Pergales jose iškovojo Klaipėdos "Neptūnas", Panevėžio "Lietkabelis" ir Pasvalio "Pieno žvaigždės"
"Sūduva" nelengvai palaužė klaipėdietes
2017 01 20
LMKL
Dvyliktąją pergalę LMKL iškovojo „Sūduva“, Marijampolėje 68:59 įveikusi Klaipėdos "Fortūną"
 
„Vaikinų nusiteikimu esu labai patenkintas“
2017 01 21
Pasiruošimas
Donato Vencevičiaus treniruojama Jonavos „Lietava“ baigė antrą treniruočių savaitę, o pirmadienį pradės draugiškų rungtynių ciklą
LFF siūlo kitą požiūrį vaikų ugdymą
2017 01 20
Ugdymas
Startavo LFF elektroninių mokymų platforma, kuri pedagogams, treneriams, tėvams siūlo naują žinomų švietimo, futbolo specialistų požiūrį į vaikų ugdymą
Pirmame mače - be kelių pagrindo žaidėjų
2017 01 20
Pasiruošimas
Vilniaus "Žalgirio" vyriausiojo trenerio V. Dambrausko asistentas A. Skerla sakosi labai laukiąs pirmojo komandos mačo 2017-aisiais
Ėjimo talentų kalvė – Krakėse
2017 01 20
Treneris
Du geriausius jaunuosius 2016 m. Lietuvos ėjikus išugdęs mokytojas R.Kaselis ėjimu užkrėtė ir visus keturis savo vaikus, ir gimnazistus.
„Pabūsiu graži, kai baigsiu karjerą“
2017 01 19
Žvilgsnis
Ieties metimą į rutilio stūmimą iškeitusi Giedrė Kupstytė: „Pirmą kartą gyvenime jaučiuosi, kad esu ten, kur ir turiu būti.“
Permainingos lengvaatlečių nuotaikos
2017 01 17
Žvilgsnis
LLAF viceprezidentė N.Medvedeva: „Labai neverkiame, neišsibėgiojome, stengiamės mūsų sporto šaką išsaugoti. Bet kuo toliau, tuo sudėtingiau tai daryti.“
 
Į Vilnių susirinko teniso senjorai
2017 01 19
Turnyras
Penkias dienas truksiančiose varžybose dalyvauja daugiau nei 200 žaidėjų , tarp kurių yra ir patenkančių į pasaulio senjorų teniso geriausiųjų dešimtukus
L. Grigelis laukia sezono pradžios
2017 01 17
Pasiruošimas
2016 metus pakiliai pabaigęs tenisininkas L.Grigelis neslepia su nekantrumu laukiantis naujų dvikovų turnyruose, į kuriuos grįžti jis žada jau kitą savaitę
Švedų įžymybės sūnus triumfavo Šiauliuose
2017 01 16
U-14
Europos teniso asociacijos keturiolikmečių turnyrą "Toyota Cup" Šiauliuose laimėjo švedas Leo Borgas
Reitinguose - trys Lietuvos atletai
2017 01 20
Imtynės
Edgaras Venckaitis, Vilius Laurinaitis ir Mantas Knystautas pateko UWW paskelbto geriausiųjų pasaulio graikų-romenėnų imtynininkų reitingo dvidešimtukus
"Gyvenimas viską sudėlios pats"
2017 01 20
Interviu
Bušido kovotojas Julius Mocka nepamen tokio laiko, kai nebūtų daugiau ar mažiau susižeidęs
Kovos menai traukė nuo vaikystės
2017 01 17
Graplingo imtynės
Stipriausia graplingo imtynininkė: „Meluočiau sakydama, kad prieš berniukus nesu panaudojusi jėgos“
 
Sezoną pradėjo Australijoje
2017 01 18
Lenktynės
Lietuvos dviračių plento grupinių lenktynių čempionė D. Tušlaitė daugiadienėse lenktynėse „Santos Women's Tour“ Australijoje užėmė 42-ą vietą
Dviračių sporto pasaulyje – naujas vardas
2017 01 05
Komanda
„Klaipėda Cycling Team“ ateinantį sezoną sudarys jauniai ir jaunimas, o nuo 2018 metų – tik jaunimas (iki 23 metų).
"Įvertinimas - medus ant sielos"
2016 12 23
Geriausieji
Geriausia 2016-ųjų Lietuvos sportininkė, dviratininkė Simona Krupeckaitė džiaugiasi apdovanojimu ir jaučiasi reikalinga bei mylima
Utenoje - be didesnių netikėtumų
2017 01 21
LRL
Šiaulių "Dubysos-Gubernijos" rankininkai Utenoje laimėjo LRL rungtynes 37:24
"Granitas" vargo nematė, "Dragūnas" klimpo
2017 01 18
LRL
Trečiadienį LRL pirmenybėse "Dragūnas" 29:23 įveikė "Ūlą, o "Granitas-Karys" - 33:19 “Grifą-R.Sargūno sporto gimnaziją-KKSC"
"Džiaugiuosi, kad man pavyko įsitvirtinti"
2017 01 18
Interviu
Geriausia 2016-ųjų Lietuvos rankininke Diana Šatkauskaitė kalba apie savo gyvenimą Islandijoje, atostogas Lietuvoje ir pasaulio čempionato atranką
 
Naujoje arenoje – tarptautinis turnyras
2017 01 20
Turnyras
Neseniai atidariusi paplūdimio tinklinio akademiją, sausio 28-ąją M.Povilaitytė kviečia mėgėjus į pirmąjį renginį, kurį papuoš profesionalų kova.
"Norvelita" įsitvirtino antrojoje vietoje
2017 01 17
Lietuvos čempionatas
"Šiaip labai didžiuojuosi savo vaikinais", - po pergalės prieš Marijampolės "Sūduva" kalbėjo Raseinių "Norvelitos" tinklininkų treneris Robertas Nekrašas
Čempionėms - du antausiai Lietuvoje
2017 01 16
Baltijos lyga
Baltijos čempionės, Europos turnyruose rungtyniaujančios "Kohila VC/E-Service" (Estija) tinklininkės patyrė nesėkmes tiek Kaune, tiek Alytuje
Monte Karlo ralis lietuviams baigėsi
2017 01 21
Ralis
Nuėmus D. Jociaus ir D. Zvičevičiaus automobilio baką, lenktynių techniniai komisarai pastebėjo, kad jis drėksta, o su tokiu baku lenktyniauti draudžiama
Žiūrovų minioje - ir D. Jociaus mama
2017 01 20
Ralis
B.Jocienė prisipažino, kad nemiegojo net keturias dienas iki Monte karlo ralio starto. Ypač ją neramino slidžios ir permainingos trasos
Ralyje D. Jociui dingo stabdžiai
2017 01 20
Ralis
Ralis Monte Karle prasidėjo tragiškai. jau pirmasis jo greičio ruožas buvo atšauktas dėl žiūrovo žūties
 
"Rokiškis" vėl nuskriaudė vilniečius
2017 01 21
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionate spo atviru dangumi vietos „Rokiškio“ klubas 4:1 antrą kartą per savaitę įveikė Vilniaus „Hockey Punks"
"Energija" vėl nelengvai nugalėjo armėnus
2017 01 20
Ledo ritulys
Ketvirtadienį Baltarusijos ledo ritulio lygoje sunkiai įveikę Jeravano „Ararat“, penktadienį elektrėniškiai vėl nelengvai palaužė svečius iš Armėnijos
A. Aleinikovas dar metams liks Gardine
2017 01 20
Ledo ritulys
Gardino „Neman“ ledo ritulio komandos vartininkų treneris A.Aleinikovas nebaigęs trečiojo sezono, sulaukė kvietimo dirbti klube ir ketvirtus metus.
Dalyvių skaičius jau viršijo lūkesčius
2017 01 20
Žaidynės
Į Kauną suvažiuos vaikai iš Pietų ir Šiaurės Amerikos, Azijos, Europos, Afrikos ir Australijos. Nebus tik iš Antarktidos žemyno
V. Čmilytė-Nielsen griauna stereotipus
2017 01 20
Šachmatai
„Tai yra jaunimo žaidimas, kadangi šiais laikais 12-13 metų amžiaus žaidėjai jau tampa didmeistriais", - apie šachmatus kalba V. Čmilytė-Nielsen
Adrenalino šaltinis – varžybos
2017 01 20
Orientavimasis
60-metė vilnietė Rūta Stanevičienė orientavimosi varžybose pergalių siekia bėgte, važiuodama kalnų dviračiu arba šliuoždama slidėmis.
 
„Bėgte aplink žemę“
2017 01 20
Leidiniai
Legendinis bėgikas A.Aleksejūnas savo knygoje rašo ne tik apie sportą, bet ir 7 paras traukinyje, 1200 m žygį po žeme ir kitus įdomius likimo vingius.
Orientacininkai tapo Šiaurės europiečiais
2017 01 19
Orientavimasis
„Tokius pokyčius vertinu labai teigiamai, tuo labiau, kad susitikime skatinau skandinavus dalintis patirtimi“, - sakė LOSF generalinis sekretorius R. Serva
Aptarė nuveiktus darbus ir būsimą veiklą
2017 01 19
Posėdis
LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje - apie artėjančią Generalinę asamblėją, pinigus, būsimus renginius ir Jevgenijaus Šuklino karjeros finišą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas