Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
Legionierei Lietuvoje patinka maistas
2014 10 24
Moterų krepšinis
„Kibirkšties-VIČI“ legionierė C.Reed dar nespėjo pažinti Vilniaus, tačiau lietuviškas maistas jau spėjo padaryti gerą įspūdį
LKL mače – trileris su pratęsimu
2014 10 23
LKL
LKL pirmenybėse „Dzūkija“ per pratęsimą palaužė „Šiaulius“ ir iškovojo ketvirtąją pergalę čempionate
Istorinė pergalė – paskutinėmis sekundėmis
2014 10 23
Eurolyga
"Neptūnas" pasiekė istorinį laimėjimą Eurolygoje – V. Vasyliaus metimas paskutinėmis sekundėmis lėmė pergalę 83:81 prieš "Crvena Zvezda"
 
Kliuvo ir Lietuvai, ir Ukrainai, ir Rusijai
2014 10 24
Skandalas
Rungtynėms Kijeve teisėjavę Lietuvos arbitrai prieš mačą apsilankė Maidane, o stadione susidūrė su lenkų politiniais išpuoliais
"Žalgiriui" – dar vienas auksinis šansas
2014 10 23
Anonsas
32-ojo A lygos turo anonsas – galimybė "Žalgiriui" tapti čempionais ir aštrėjanti kova dėl sidabro ir bronzos
Taurės varžybose – favoritų pergalės
2014 10 22
Taurė
LFF Taurės ketvirtfinalyje - sunki "Žalgirio" ir trys užtikrintos svečių pergalės
Bėgimo varžybose – žinomi veidai
2014 10 24
Bėgimas
Sekmadienį Rumšiškėse vyks paskutinis Lietuvos bėgimo taurės etapas. Jame dalyvaus ir V. Dopolskas, A. Ardzijauskas, D. Lobačevskė ir kiti
Trasoje - gimnazistai ir studentai
2014 10 22
Varžybos
Vilniaus atviros gimnazistų kroso estafečių varžybos Vingio parke baigėsi Simono Daukanto gimnazijos ir Vilniaus universiteto studentų pergalėmis
Sezoną vainikavo apdovanojimai
2014 10 20
Apdovanojimai
Lengvosios atletikos sezoną vainikavo geriausių Europos lengvaatlečių apdovanojimai
 
Sėkmingai pasirodė tarptautinėse varžybose
2014 10 23
Jaunimas
Paulina Bakaitė pirmą kartą karjeroje pateko į aštuoniolikmečių turnyro pusfinalį
Ispanijoje neįveikė atrankos barjero
2014 10 19
Turnyras
Ričardas Berankis (ATP-116) sekmadienį nepateko į pagrindines „ATP 500“ serijos turnyro Valensijoje varžybas
Į pergalę - be poilsio ir miego
2014 10 18
Turnyras
Iš Maskvos į Valensiją perskridęs Ričardas Berankis įveikė pirmą ATP 500 turnyro atrankos etapą
Federacija užstojo sportininką
2014 10 23
Incidentas
Lietuvos bokso federacija palaiko boksininko A. Baniulio ir trenerio veiksmus, įsiplieskus konfliktui ringe
Lietuviui nepavyko iškovoti medalio
2014 10 22
Boksas
A. Baniulis liko per žingsnį nuo Europos jaunimo bokso čempionato medalio
Švedijos čempionate - lietuvių medaliai
2014 10 22
Karatė
Lietuvos kiokušin karatė meistrai sėkmingai pasirodė Švedijos atvirajame čempionate. Tai buvo repeticija prieš Europos pirmenybes
 
Lietuvei – Europos čempionato bronza
2014 10 20
Trekas
Europos dviračių treko čempionate Lietuvai vienintelį medalį pelnė V. Sereikaitė, kiti sportininkai turėjo tenkintis žemesnėmis pozicijomis
Europos čempionatas - prie Karibų jūros
2014 10 15
Trekas
Europos dviračių treko čempionate Gvadalupėje teks varžytis atvirame treke. Pranešama apie ten tvyrančius tvankius orus ir telkšančias balas
Aplink Lietuvą - dviračiais
2014 10 05
Žygis
Du kurtieji dviračiais numynė 1625 kilometros, važiuodami aplink Lietuvą. Apie šį žygį pasakoja jo dalyvis Rokas Koveckis
Seimo nariai metė iššūkį rankininkėms
2014 10 23
Draugiškos rungtynės
„Nesitikėjau, kad jie bus tokios puikios fomos“, - po rungtynių su Seimo komanda sakė Lietuvos rankinio vicečempionė Greta Kavaliauskaitė
Pagerbs ir jaunimas, ir Seimo nariai
2014 10 23
Anonsas
Penkių šalių jaunimo rinktinės Vilniuje varžysis dėl Janio Grinbergo atminimo rankinio turnyro apdovanojimų
Emocijos kunkuliavo net po rungtynių
2014 10 18
Lietuvos čempionatas
"Vivus.lt Rankinio lygos" čempionate netrūko aistrų: du rankininkai buvo diskvalifikuoti, teisėjai rašė raportus
 
Lietuvėms nepavyko iškovoti medalių
2014 10 20
Taurė
Jonavos „Achema“ tinklinio turnyre „Jelgavos taurė“ liko ketvirta, o Lietuvos jaunių merginų rinktinė – šešta
Šalies čempionai kėlė ir Supertaurę
2014 10 20
Supertaurė
"Dabar pagrindinis mūsų tikslas - apginti čempionų titulą", - po triumfo "Orakulo" supertaurės mače sakė Šiaulių tinklininkų treneris Modestas Strockis
Tinklininkai kovos dėl supertaurės
2014 10 14
Anonsas
Pirmą kartą vyksiančiame renginyje kovos amžini priešininkai, stipriausi Lietuvos vyrų tinklinio čempionai ri vicečempionai
Ugdys individualų vaikų meistriškumą
2014 10 24
Vaikų sportas
Vilniaus krepšinio akademija pristato dar vieną naujovę ir kviečia dalyvauti individualaus meistriškumo treniruotėse
Po metų pertraukos grįžtą į čempionatą
2014 10 24
Kartingai
„P1 Racing by WTR“ lenktynininkai, sėkmingai nešę Lietuvos vėliavą užsienio varžybose, grįžta į Lietuvos kartingo pirmenybėse
Prieš atranką – naudingi kolegos patarimai
2014 10 24
Atranka
Kasparas Navickas dalyvaus FIA jaunųjų lenktynininkų akademijos atrankoje. Jis jau sulaukė patarimų iš kito lietuvio, laimėjusio šią atranką
 
"Baltų ainiai" nepasigailėjo varžovų
2014 10 24
Ledo ritulys
Ledo ritulio čempionate – triuškinanti Kauno „Baltų ainių“ pergalė prieš "Hockey Punks", leidusi pakilti į antrąją vietą
Trilerį Vilniuje laimėjo Elektrėnų klubas
2014 10 23
Ledo ritulys
Atvirajame Lietuvos ledo ritulio čempionate pergalę po dramatiškos kovos šventė Elektrėnų klubas, 7:5 įveikęs "Ober-Haus"
Lietuviai atsirevanšavo estams
2014 10 22
Ledo ritulys
Dvidešimtmečių ledo ritulio rinktinė atsirevanšavo estams po vakar patirto pralaimėjimo. Šį kartą rinktinės santykių kumščiais nesiaiškino
Kauną užplūs rožinė minia
2014 10 24
Akcija
Sekmadienį Kauno gatves užplūs rožinė minia – čia vyks labdaringas 5 km bėgimas, kuriuo bus skatinama palaikyti krūties vėžiu sergančias moteris
Lauko sezonas baigėsi atkakliomis kovomis
2014 10 23
Žolės riedulys
Lietuvos vyrų žolės riedulio čempionato ekipos baigė lauko sezoną – paskutinėse varžybose netrūko intrigos
Tikisi pakovoti dėl bilieto į Rio
2014 10 23
Irklavimas
Kanojininkas iš Plungės H. Žustautas tapęs pasaulio jaunimo čempionu ir rekordininku tikisi mesti iššūkį J. Šuklinui kovoje dėl olimpinio bilieto
 
Svarbi ir vasara, ir žiema
2014 10 23
Posėdis
LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje pažvelgta ir į olimpines žaidynes, ir į jaunimo varžybas, ir į Lietuvoje vyksiančius renginius
Apdraudė ekipos talismaną
2014 10 23
Už aikštės
Kauno "Žalgiris" apdraudė savo ekipos talismaną 50 000 tūkstančių litų suma visame pasaulyje
Už Nandzingo sėkmę - atlygis Lietuvoje
2014 10 22
Apdovanojimai
Po pratybų aukštikalnėse į Lietuva trumpam užsukusi Rūta Meilutytė kartu su kitais jaunaisiais olimpiečiai buvo apdovanota Vilniuje
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas