Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
MRU merginoms sužibo LSKL auksas
2015 04 27
LSKL
LSKL merginų čempionato nugalėtojomis po ketverių metų pertraukos tapo Mykolo Romerio universiteto studentės
Antrosios grupės čempionai - VDU dubleriai
2015 04 27
LSKL
LSKL II vaikinų grupės čempionato finale Vytauto Didžiojo universiteto antroji ekipa 96:86 nugalėjo Vilniaus kolegijos studentus
Remigijaus Šimašiaus taurė liko Vilniuje
2015 04 27
Mėgėjai
Mėgėjiškų krepšinio lygų rinktinės iš penkių šalių Vilniuje varžėsi dėl naujojo Lietuvos sostinės mero taurės.
 
Čempionai sugadino šventę Utenai
2015 04 26
A lyga
A lygoje "Žalgiris" lengvai įveikė "Utenį", kuris žaidė pirmąsias namų rungtynes aukščiausioje lygoje po 28-erių metų pertraukos
Nutrūko įspūdinga šiauliečių serija
2015 04 26
Moterų futbolas
Nervingose rungtynėse "Gintra-Universitetas" įveikė kaunietes, kurios nutraukė įspūdingą varžovių nepraleistų įvarčių seriją
"Trakai" ir toliau nesustabdomi
2015 04 25
A lyga
A lygoje „Trakai“ įveikė „Atlantą“ , iškovojo aštuntą pergalę iš eilės ir padidino persvarą prieš antroje vietoje esantį "Žalgirį"
Po motinystės atostogų – bilietas į Rio
2015 04 26
Bėgimas
D. Lobačevskė Hamburgo maratone užfiksavo antrą geriausią savo karjeros rezultatą ir įvykdė Rio de Žaneiro žaidynių normatyvą
Pusmaratonyje – dalyvių ir greičio rekordai
2015 04 26
Bėgimas
„Eurovaistinės Kauno pusmaratonyje“ triumfavęs M. Viršilas pagerino varžybų greičio rekordą, tačiau prispažino, kad tikėjosi bėgti dar greičiau
Generalinė repeticija pavyko
2015 04 26
Sportinis ėjimas
Tarptautinėse sportinio ėjimo varžybose Birštone triumfavo Brigita Virbalytė, besiruošianti Europos taurės kovoms
 
Krepšinį iškeitė į tenisą
2015 04 27
Interviu
Vieną didžiausių Lietuvoje mėgėjų teniso turnyrų laimėjęs vilnietis verslininkas Viktoras Gasiūnas jau 10 metų visa galva pasinėręs į šią sporto šaką
Nuobodulį veja su teniso rakete
2015 04 24
Stovykla
Vietoj telefono - teniso raketė. Vietoj komputerio - kūryba ir judrūs žaidimai. Kaip padaryti tokius mainus? Atsakymą rado Vilniaus teniso akademija
Iššūkį mes pirmajai turnyro raketei
2015 04 23
Turnyras
Gerda Zykutė tarptautiniame teniso turnyre kovos dėl patekimo į ketvirtfinalį – jos priešininkė bus pirmoji varžybų raketė
Pirmąkart Lietuvoje varžėsi Taiči meistrai
2015 04 27
Ušu
Vilniuje įvyko pirmasis atviras Lietuvos taiči čempionatas, kurio metu sportininkams buvo išdalinta net 18 medalių komplektų
Karpynėje vyko 18 kovų
2015 04 27
Turnyras
Lietuvos MMA ir Jiu-jitsu federacija kartu su sporto klubu „Pantera“ Raseinių rajone surengė tarptautinį turnyrą
Džiaugiasi naujais dalyviais
2015 04 21
Imtynės
Kaune vyks tradicinis imtynių turnyras miesto taurei laimėti, kuriame vis plečiasi atvykstančių šalių sąrašas – šį kartą atvyks ir čekai
 
Šiltas oras sukvietė 450 dviratininkų
2015 04 27
Plentas
Pirmajame didžiausių šalyje plento dviračių varžybų „Bigbank Lietuvos plento taurė“ etape 40 ir 80 km distancijose varžėsi ir profesionalai, ir mėgėjai
Sezoną pradės su naujovėmis
2015 04 24
Plentas
Savaitgalį Birštone – didžiausių plento dviračių varžybų Lietuvoje startas, kuriame netrūks naujovių ir galimybių savo jėgas išmėginti mėgėjams
Į žaidynes – be trenerio ir R. Navardausko
2015 04 22
Europos žaidynės
Europos žaidynėse vyrų dviračių rinktinę sudarys I. Konovalovas, E. Šiškevičius ir Ž. Savickas. Jiems vadovaus M. Bernatonis, pavaduosiantis A. Kasputį
Tikisi rankinio atgimimo Kaune
2015 04 26
I lyga
Lietuvos I rankinio lygos čempionais tapo kauniečiai, o jų treneris viliasi, kad pergalė pradės šio sporto atgimimą mieste
Lietuvėms - bilietas į Europos čempionatą
2015 04 19
Atranka
Lemiamame Europos jaunimo (iki 19 m.) rankinio čempionato mače lietuvės sužaidė 30:30 su čekėmis. Lygiųjų pakako iškovoti kelialapį
Finale - Alytaus ir Klaipėdos klubai
2015 04 18
Lietuvos čempionatas
Dėl Lietuvos rankinio lygos aukso kovos Klaipėdos "Dragūnas" ir Alytaus "Almeida-Stronglasas", o dėl bronzos varžysis dvi Vilniaus komandos
 
Staigmenos - tik vyrų varžybose
2015 04 27
Lietuvos čempionatas
Lietuvos vyrų tinklinio čempionate - atkaklios kovos ir netikėtumai, o moterų lyderės pasigenda rimtesnės konkurencijos
„Sūduva“ pirmą kartą tapo čempione
2015 04 26
Lietuvoje
Marijampolės „Sūduva“, dar pernai žaidusi I lygoje, triumfavo Lietuvos vyrų tinklinio pirmenybėse. Moterų auksą laimėjo Jonavos „Achema-KKSC“.
Finalas prasidėjo netikėtu rezultatu
2015 04 25
Lietuvoje
Prasidėjo lemiamos tinklinio pirmenybių kovos – vyrų finale pergalę kiek netikėtai šventė "Sūduva", palaužusi čempionus
Estijoje ruošėsi sezono startams
2015 04 27
Auto
M. Mikuckas taps pirmuoju lietuviu, debiutavusiu BMW 325 taurės varžybose, o K. Raišio — laukia startas Baltarusijos ralio čempionato etape
Į pergales – su Vyčiu ant šalmo
2015 04 26
Kartingai
„G&G Sindikato“ lyderio Gabrieliaus Liaudansko – Svaro sukurtas šalmo dizainas jauniesiems lietuviams atnešė sėkmę kartingo trasoje
Užduotis apsunkino sniegas ir lietus
2015 04 22
Kartingai
Baltijos šalių kartingo čempionatą lietuviai pradėjo pergalingai – tam nesutrukdė ir nuolat besikeitusios oro sąlygos
 
Pasaulio čempionate - bronzinis finišas
2015 04 19
Ledo ritulys
Lietuvos rinktinė lemiamame mūšyje palaužė britus ir antrus metus iš eilės iškovo pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės bronzą (VIDEO)
Jei nebus pergalės, nebus ir medalių
2015 04 19
Ledo ritulys
Pasaulio ledo ritulio čempionato I divizione B grupėje paskutinę varžybų dieną vyksta lemiama kova dėl medalių
Olimpinis dušas. Lietuva – Korėja 0:5.
2015 04 18
Ledo ritulys
Pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės turnyre Nyderlanduose savaitgalį prasidėjo kovos dėl medalių (VIDEO)
Čempionas paaiškėjo mažajame finale
2015 04 27
Grindų riedulys
Atvirojo Lietuvos grindų riedulio čempionato finiše keturios geriausios turnyro komandos papildomose finalinėse rungtynėse išsidalino apdovanojimus
Sėkmę lėmė moterų meistriškumas
2015 04 27
Skvošas
Mišrių porų skvošo turnyre nugalėtojų laurus susižėrė patyrę žaidėjai, o naujokai pasisėmė gerų emocijų ir neįkainojamos žaidimo patirties.
Lietuviai - svarbių varžybų finalininkai
2015 04 27
Sportiniai šokiai
Lietuvių sportinių šokių poros iškopė į didelių turnyrų Moldovoje ir Kinijoje finalus
 
LTOK prezidentės veiksmų planui pritarta
2015 04 27
Seminaras
LTOK prezidentė ir Europos olimpinių komitetų Lyčių lygybės komisijos pirmininkė D. Gudzinevičiūtė dalyvauja Europos sporto moterų seminare
Žalgiriečiai išsirinko naują prezidentą
2015 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos sporto draugijos "Žalgiris" naujuoju prezidentu išrinktas Algis Vasiliauskas, o buvęs vadovas Vytas Nėnius tapo generaliniu sekretoriumi
V. Baumilai sportas padeda atsipalaiduoti
2015 04 23
Žmonės
Pasirodymui Eurovizijoje besirengiantis V. Baumila pasakoja, kad kone kasdien skiria laiko sportui ir teigia atradęs naują aistrą – „CrossFit“ treniruotes
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas