Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
Prieš išvykdami įveikė latvius
2015 07 03
U-20
Į Europos čempionatą Italijoje išvykstanti Lietuvos dvidešimtmečių vaikinų krepšinio rinktinė 80:54 sutriuškino bendraamžius iš Latvijos
Bilietų kiekis sparčiai mažėja
2015 07 03
bilietai
Lietuvos rinktinė per kontrolines rungtynes namų arenose be palaikymo neliks. Į mačą su Australija Klaipėdoje parduota jau 65 proc. bilietų
Atrankos nugalėtojui — kelionė į Turkiją
2015 07 02
Turnyras
„Red Bull King of the Rock“ kepšinio turnyro atrankos nugalėtojas keliaus į Stambulą. Dalyvauti gali ir tu!
 
"Žalgiris" žais su Minsko "Dinamo"
2015 07 03
Draugiškos rungtynės
„Mums tai bus generalinė repeticija prieš UEFA Čempionų lygos rungtynes Švedijoje", - sakė „Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius
L.Kochanauskui sėkmingai atlikta operacija
2015 07 03
Trauma
Kraupią traumą per pirmąsias UEFA Europos lygos pirmojo kvalifikacinio etapo rungtynes patyręs "Trakų" futbolininkas šiąnakt operuotas Kauno klinikose
Du pralaimėjimai ir pergalė
2015 07 03
Apžvalga
Startas Europoje Lietuvos klubams nebuvo itin sėkmingas. „Kruoja“ ir „Atlantas“ pralaimėjo, o „Trakų“ pergalę apkartino kraupi trauma.
"Ne kiekvienas bėgikas ėjiką aplenktų"
2015 07 03
Ėjimas
Kelialapį į Olimpines žaidynęs iškovojęs Marius Šavelskis nesutinka su tuo, kad į sportinį ėjimą pasuka tie, kurie nėra talentingi bėgime
26-ą kartą - išskirtine trasa
2015 06 29
Bėgimas
"Sveikas miestas" kviečia į bėgimą išskirtine trasa, kuri driekiasi 11, 5 kilometrų gražiomis Žaliųjų ežerų apylinkėmis
Rezultatas nebuvo svarbiausias
2015 06 28
Bėgimas
Vilniaus Vingio parke vyko bėgimas prieš krūties vėžį. Jame — tūkstantinė minia, Rasos Drazdauskaitės triumfas ir bėgantis vyras.
 
L. Girgelis su italu triumfavo Rumunijoje
2015 07 03
Pergalė
Ketvirtą pergalę iš eilės „Trofeul CJ Vrancea“ Rumunijoje dvejetų varžybose iškovojo bei nugalėtojais tapo L. Grigelio bei italo C. Fortunos duetas
„Garbingas pralaimėjimas. Vis tiek skauda“
2015 07 02
Nuomonė
Į Vilnių sugrįžęs tenisininkas Ričardas Berankis apgailestavo dėl vakar Vimbldone dramatiškai pralaimėtos kovos kroatui Marinui Čiličiui.
Ričardui Berankiui - ovacijos Vimbldone
2015 07 01
Turnyras
Karščiausią Vimbldono turnyro istorijoje dieną Ričardas Berankis po 3 val. 34 min. kovos nusileido 9-ajai pasaulio raketei Marinui Čiličiui
Graplingas aplenkė ir futbolą, ir krepšinį
2015 07 03
Graplingo imtynės
„Mažų miestelių sportininkai rodo daugiau noro", - kalba Pakruojo „Skorpiono“ klubo treneris Modestas Ušinskas
Iki garbės pakylos trūko vieno žingsnio
2015 06 27
Europos žaidynės
Du Lietuvos dziudo kovotojai turėjo galimybę užsikabinti ant kaklo iškart po du medalius, tačiau suklupo prie pat garbės pakylos.
Iš Belgijos grįžo su naujais diržais
2015 06 26
Karatė
Kiokušin karatė pasaulyje — keturi nauji ketvirto dano meistrai iš Lietuvos
 
Iš Ignalinos - žvilgsnis į Rio
2015 07 01
Atgarsiai
Seulo olimpinis čempionas, Lietuvos vyrų dviračių rinktinėstreneris Artūras Kasputis Lietuvos čempionatą Ignalinoje įvertino trumpai: stebuklų nebuvo
Nugalėjo D. Tušlaitė ir A. Kruopis
2015 06 29
Lietuvos čempionatas
Lietuvos dviračių plento čempionato grupinių lenktynių nugalėtojais Ignalinoje tapo panevėžietė Daiva Tušlaitė ir uteniškis Aidis Kruopis
R. Rumšas pasigedo daugiau dviratininkų
2015 06 28
Interviu
Lietuvos dviračių čempionate veteranų grupėje atskiro starto lenktynes laimėjo Raimondas Rumšas, rungtyniavo ir jo sūnus Raimondas jaunesnysis.
Užduotis kelia patys sau
2015 06 29
Rinktinė
„Ne, deja, šiuo metu jaunų žaidėjų, galinčių sustiprinti komandą, papildymo nenusimato“, – sako Lietuvos rankinio rinktinės strategas Artūras Juškėnas.
Lietuviai neprilygo baltarusiams
2015 06 15
Rinktinė
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė sekmadienį nesėkme baigė 2016 m. Europos vyrų rankinio čempionato antrosios atrankos grupės varžybas
Varžovams padės ryškiausia jų žvaigždė
2015 06 13
Atranka
„Barcelona“ gydytojai neleido baltarusiui vykti į rinktinę, tačiau S. Rutenka pažado treneriui nesulaužė
 
Ant garbės pakylos - šypsenos ir ašaros
2015 06 20
Europos žaidynės
Drąsa, kovingumas ir susitelkimas. Tai, pasak Ievos Dumbauskaitės ir Monikos Povilaitytės, buvo svarbiausi dalykai, atvedę jas ant garbės pakylos Baku.
Karštame smėlyje klampino klaidos
2015 06 20
Lietuvos tinklininkėms nepavyko antrąsyk įveikti austrių ir dabar laukia kova dėl bronzos. „Išlindo visas mūsų žaidimo brokas“, - pripažino I.Dumbauskaitė
„Dabar žaistume net lūžusia koja“
2015 06 19
Europos žaidynės
Europos žaidynių ketvirtfinalyje nušlavusios nuo savo kelio čekes paplūdimio tinklininkės džiaugėsi: „Atrodo, kad kažkas Lietuvą perkėlė į Azerbaidžaną."
"Ten mes važiuojame su didele šypsena"
2015 07 03
Ralis
Likus mėnesiui iki rugpjūčio 7-8 dienomis vyksiančio „300 ežerų ralio“ būsimieji dalyviai jau skaičiuoja iki starto likusias dienas
Maksimalus leistinas greitis – iššūkis
2015 07 02
Bekelė
Šiandien startavo bekelės maratonas „4x4 Perimetras“ Lietuvos valstybės sienų ribomis. Dalyviams buvo iššūkis pasiekti net maksimalų leistiną greitį.
B. Vanago ekipoje – legendos
2015 07 02
1000 km lenktynės
„ENEOS 1000 kilometrų lenktynėse“ Benedikto Vanago komandoje startuos legendinio Le Mano nugalėtojai.
 
Gausybė vartininkų Katedros aikštėje
2015 06 25
Ledo ritulys
Ledo ritulio vartininkų stovykla vaikams baigėsi visų dalyvavusiųjų ekskursija į Vilniaus senamiestį. Išvyka buvo nepaprasta.
Vokietis treniruos rinktinę dar du metus
2015 06 08
Ledo ritulys
Asociacija „Lietuvos ledo ritulys“ vienu pirmųjų savo darbų paskyrė sutarties su vyriausiuoju rinktinės treneriu Berndu Haake pratęsimui
Žalia šviesa naujai asociacijai
2015 06 03
Ledo ritulys
Asociacija „Lietuvos ledo ritulys“ pripažinta nacionaline sporto šakos federacija
J. Kinderis užtruko šaudykloje
2015 07 03
Šiuolaikinė penkiakovė
Šaudymo rezultatai neleido pagalvoti apie bent kiek aukštesnę poziciją. J. Kinderis galutinėje įskaitoje su 1376 taškais užėmė 24-ąją vietą
Nusiteikę vėl pasipuošti medaliais
2015 07 03
Golbolas
„Laimėti šiame Europos čempionate bus daug sunkiau negu Pasaulio žaidynėse", - sakė Lietuvos golbolo rinktinės kapitonas Marius Zibolis
Krepšinio žvaigždės džiugino darbštumu
2015 07 03
Žvilgsnis
Joną Valančiūną, brolius Dragičius ir kitas krepšinio garsenybes treniravęs Tomažas Brinecas dalins patarimus Dubingiuose
 
Įžiebta Universiados ugnis
2015 07 03
Universiada
Pilnutėliame Kvandžu Pasaulio Taurės stadione, kur 2002 metais vyko Pasaulio futbolo čempionatas, įvyko 28-ųjų vasaros studentų žaidynių atidarymas
Baseinu susirūpino ir Rūta Meilutytė
2015 07 02
Infrastruktūra
Po olimpinių žaidynių 2016 m. Vilniuje bus nugriautas Lazdynų baseinas. Be jo sostinėje nebeliks vietų treniruotis plaukikams.
Sportininkų pasiekimai suvienija Lietuvą
2015 07 02
Sveikinimas
Europos žaidynėse Baku Lietuvai medalius iškovoję sportininkai ir jų personalas gavo padėkas iš Lietuvos Respublikos Prezidentės.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas