Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
NKL - asmeniniai ir naudingumo rekordai
2018 12 18
NKL
Naudingiausiu Nacionalinės krepšinio lygos savaitės krepšininku antrą kartą šį sezoną tapo „Telšių“ krepšininkas Ovidijus Kaminskis.
Bręsta vyrų ir moterų klubų jungtuvės
2018 12 18
Moterų krepšinis
Didžiausias iššūkis iš esmės pasikeitusios šalies moterų krepšinio lygos vadovui Giedriui Gustui – pritraukti žiūrovų.
Paaiškėjo LSKL atkrintamųjų varžybų poros
2018 12 18
LSKL
Baigėsi Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) reguliarusis čempionatas ir paaiškėjo atkrintamųjų varžybų poros.
 
S. Mikoliūnas pratęsė sutartį su „Žalgiriu“
2018 12 18
Komanda
Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas išsaugojo vieną komandos simbolių - ekipos spalvas lieka ginti vilnietis Saulius Mikoliūnas.
UAFF nariams - "Auri-Dohm" metodika
2018 12 18
Bendradarbiavimas
Utenos apskrities futbolo federacija pasirašė trejų metų bendradarbiavimo sutartį su vienu geriausiu futbolo specialistu Aurelijumi Skarbaliumi.
„Žalgirio“ senbuvis lieka klube
2018 12 17
Legionierius
Vilniaus „Žalgirio“ gynėjas iš Olandijos D. Slijngardas pratęsė sutartį su klubu dar dviem sezonams.
Antarktidos maratone – lietuvės triumfas
2018 12 13
Maratonas
Gruodžio 13 d. Antarktidoje vyko maratono bėgimo varžybos. Moterų grupėje triumfavusi Roma Puišienė tapo pirmąja šių varžybų nugalėtoja iš Lietuvos.
Legendinės šuolininkės dovana – tortas
2018 12 10
Šventė
Per Lengvosios atletikos asociacijos sezono uždarymo vakarą, kuriame dalyvavo sporto legendos, netrūko apdovanojimų, dainų, įspūdžių.
Portugalijoje – dar viena pergalė
2018 12 10
Sportinis ėjimas
Lisabonoje (Portugalija) vykusias Kalėdines sportinio ėjimo varžybas „Grande Premio de Natal“ laimėjo Lietuvos atstovė Kristina Saltanovič.
 
Reitinge kilo L. Grigelis
2018 12 17
Reitingas
Tenisininkas R. Berankis pasaulio reitinge lieka 117-as, Laurynas Grigelis iš 307-osios pozicijos pakilo į 306-ąją.
Dėl trijų milijonų eurų nedvejotų
2018 12 07
Interviu
Teniso treneris Remigijus Balžekas - apie teniso sąjungą ir akademiją, valstybės požiūrį į sportą ir rėmėjus, Matą Vasiliauską, anūką Arną ir futbolą.
Vilniuje viešės šeštoji pasaulio raketė
2018 12 06
Turnyras
Kitų metų sausį Vilniuje rinksis stipriausi teniso veteranai - čia vyks pirmos kategorijos ITF senjorų turnyras „Vilnius Cup 2019“.
Lietuvė liko be pergalių
2018 12 16
Dziudo
Kinijoje vykusiame prestižiniame „Masters“ serijos dziudo turnyre „World Masters Guangzhou“ Sandra Jablonskytė pralaimėjo jau pirmame rate.
Pasaulio čempionui namie – tik sidabras
2018 12 14
Graplingo imtynės
Garliavoje surengtame Lietuvos graplingo čempionate netrūko sensacijų.
Imtynininkių laimikis – dvi bronzos
2018 12 11
Imtynės
Lenkijoje vykusiame tarptautiniame moterų imtynių jaunių turnyre „Czarny Bor 2018“ Gabija Dilytė ir Ineta Dantaitė iškovojo bronzos medalius.
 
V. Lendelis pasaulio taurėje – šeštas
2018 12 17
Trekas
Pasaulio dviračių treko taurės varžybų ketvirtojo etapo vyrų sprinto lenktynėse V. Lendelis užėmė 10-ą vietą, o bendrojoje įskaitoje pakilo į šeštą.
Lietuvė išsaugojo antrąją vietą
2018 12 16
Trekas
Lietuvos dviratininkę Oliviją Baleišytę pasaulio taurės varžybų daugiakovės įskaitoje ir toliau lenkia tik viena varžovė.
S.Krupeckaitė įveikė Europos čempionę
2018 12 15
Trekas
Lietuvos dviratininkė Simona Krupeckaitė treko pasaulio taurės varžybose Londone – aštunta.
Pusiaukelėje pirmauja Kauno komandos
2018 12 16
Lietuvos lyga
Šeštadienį Lietuvos rankinio lygoje vyko net ketverios rungtynės, po kurių baigėsi pirmasis ratas.
"Tai buvo geras etapas“
2018 12 09
Rankinis
Klaipėdos"Dragūno" rankininkai paskutiniąsias šių metų Baltijos lygos rungtynes 26:24 Polvoje laimėjo prieš Estijos "Serviti".
"Utena" iškovojo pirmąjį tašką
2018 12 08
LRL
Šeštadienį žaistose LRL rungtynėse Alytaus "Varsa-Stronglasas" įveikė Šiaulių "SM Dubysą", o "Utenos" ir "Kauno Ąžuolo-KTU" mačas baigėsi lygiosiomis.
 
Baltijos čempionate - favoričių pergalės
2018 12 17
Moterų tinklinis
Baltijos čempionate po dvi pergales iškovojo praėjusio sezono prizininkės Kauno "Kauno-VDU" ir Alytaus "Prekybos-Paramos" komandos.
Klaipėdos klubui – pirmas trofėjus
2018 12 16
Taurė
Klaipėdos "Amber Queen" tinklininkai pirmą kartą tapo LTF Didžiosios taurės laimėtojais (VIDEO).
Lietuviui – svarbus pripažinimas
2018 12 14
Įvertinimas
Europos tinklinio konfederacija (CEV) patvirtino ir įtraukė Lietuvos atstovą į tarptautinių CEV salės tinklinio varžybų supervizorių sąrašą.
Paskelbti žiedinių lenktynių organizatoriai
2018 12 18
Lenktynės
Lietuvos žiedinių lenktynių čempionatą organizuos "Ring Challenge".
Iki rekordo pristigo pusantros minutės
2018 12 18
Lenktynės
2006-ųjų liepos 26-29 dienomis Palangoje vykusios "Horn Grand Prix 1003 km lenktynės", regis, tenkino net išrankiausių automobilių sporto gurmanų skonį.
Dalyvių sąrašas - ilgiausias nuo 2015-ųjų
2018 12 18
Dakaras
Antanas Juknevičius apžvelgia į sunkiausias pasaulio varžybas sugrįžtančius patyrusius vilkus ir naujokus, galinčius tapti lyderiais.
 
Lietuvis - pirmame dešimtuke
2018 12 17
Kalnų slidinėjimas
Kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas varžybose Italijoje užėmė 10-ąją vietą.
Lietuvos biatlonininkai – paskutiniai
2018 12 16
Biatlonas
Austrijoje vykstančio pasaulio biatlono taurės antrojo etapo estafečių varžybose Lietuvos atstovams nepavyko aplenkti nei vienos komandos.
Tarp 60-ties greičiausių nepateko
2018 12 14
Biatlonas
Hochfilcene (Austrija) vykstančio pasaulio biatlono taurės antrojo etapo 10 km sprinto lenktynėse geriausiai iš lietuvių pasirodė Vytautas Strolia.
Lietuvis įveikė penkiskart pasaulio čempioną
2018 12 18
Smiginis
Darius Labanauskas iškovojo istorinę pergalę. Labiausiai prestižiniame PDC pasaulio čempionate jis nugalėjo smiginio žvaigždę Raymondą van Barneveldą.
Sambo kovotojai skynė medalius
2018 12 18
Sambo
Tarptautiniame dr. P. Eigmino sambo turnyre lietuviai iškovo net 34 medalius.
Prisidės prie esporto judėjimo
2018 12 17
E-Sportas
„Topo Centras“ tapo „Žalgirio“ esporto komandos pagrindiniu partneriu.
 
Kaunas pagerbė metgų laureatus
2018 12 18
Apdovanojimai
"Kauno sporto apdovanojimai 2018": virš olimpo kyla naujai įsižiebusios žvaigždės.
Olimpinį medalį teiks Vilniuje
2018 12 18
Apdovanojimai
Londono žaidynių olimpinį medalį atgausianti Austra Skujytė: „Jausmas labai fainas.“
Gausėja ir klubų, ir renginių
2018 12 17
Konferencija
Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ ataskaitos konferenciją Platelių jachtklube dalyvavo 36 sporto klubų atstovai.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas