Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
Aštuoni K. Guščiko blokai lėmė pergalę
2014 10 31
NKL
„Rasų“ centras Karolis Guščikas daugiausiai prisidėjo prie ketvirtosios savo komandos pergalės šiame NKL sezone.
"Neptūnas" kibo į atlapus "Olympiakos"
2014 10 31
Eurolyga
Graikijos superklubas Pirėjo "Olympiakos" per pratęsimą laimėjo trilerį "Švyturio" arenoje, įveikdamas "Neptūną" 85:81
"Šiauliai" nutraukė nesekmių seriją
2014 10 31
LKL
Lietuvos krepšinio lygos pirmeybių rungtynėse „Šiauliai“ svečiuose 87:62 nepaliko jokių vilčių Kėdainių „Nevėžiui"
 
Dvejos rungtynės - nė vieno įvarčio
2014 10 31
A lyga
A lygoje per penktadienį niekas įvarčio neįmušė. O rungtyniavo "Klaipėdos granitas" su "Šiauliais" bei "Dainava" su "Banga"
"Žalgiriui" - FIFA prezidento sveikinimas
2014 10 31
Sveikinimas
FIFA prezidentas Josephas S. Blatteris pasveikino Vilniaus „Žalgirį“ laimėjus 2014 metų Lietuvos čempiono vardą
Į darželius – su futbolo kamuoliu
2014 10 31
Vaikų sportas
„Utenio“ futbolininkai ne tik patys treniruojasi, bet ir supažindina su futbolu Utenos darželinukus
Konkurentai - verti vienas kito
2014 10 28
Rinkimai
Geriausių Lietuvos lengvaatlečių rinkimuose nugalėtojus lems aistruolių, sporto žurnalistų ir lengvosios atletikos specialistų balsai
Bėgo už krūties vėžiu sergančias moteris
2014 10 26
Bėgimas
Kaune vyko bėgimas už krūties vėžiu sergančia moteris. Į jį susirinko beveik 600 bėgikų, paaukoję 9000 litų
Bėgimo varžybose – žinomi veidai
2014 10 24
Bėgimas
Sekmadienį Rumšiškėse vyks paskutinis Lietuvos bėgimo taurės etapas. Jame dalyvaus ir V. Dopolskas, A. Ardzijauskas, D. Lobačevskė ir kiti
 
L. Grigelis - turnyro finale
2014 10 31
Turnyras
L. Grigelis antrą kartą šiame sezone pasiekė „Futures“ serijos turnyro finalą, pusfinalyje jis 6:4, 6:7(9) 6:2 įveikęs britą D. Coxą
Pateko į pusfinalį ir į pirmą šimtinę
2014 10 31
Turnyras
R. Berankis užtikrintai žengė į Reunjone vykstančio turnyro pusfinalį, ketvirtfinalyje 6:2, 6:3 nugalėjęs prancūzą G. Barrere'ą
L. Grigelis - tarp keturių geriausiųjų
2014 10 30
Turnyras
Lietuvos tenisininkas Laurynas Grigelis iškovojo trečią pergalę iš eilės Didžiojoje Britanijoje vykstančiame „Futures“ serijos turnyre.
"Savo herojumi mėginu būti pats"
2014 10 31
Muay Thai
Pasaulio ir Europos Muay Thai čempionas Deividas Danyla pralaimėjimus vertina, kaip žingsnius pergalės link
Kaune - pajėgiausių Europos meistrų kovos
2014 10 31
Karatė
Lapkritį Kauno sporto halėje įvyks Europos kiokušin karatė suaugusiųjų absoliučios svorio kategorijos čempionatas bei jaunių ir jaunimo pirmenybės
Rinktinėje - 20 kandidatų
2014 10 30
Karatė
LKKF paskelbė Lietuvos rinktinės kandidatų, pretenduojančių dalyvauti absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate Japonijoje, sąrašą
 
Lietuvei – Europos čempionato bronza
2014 10 20
Trekas
Europos dviračių treko čempionate Lietuvai vienintelį medalį pelnė V. Sereikaitė, kiti sportininkai turėjo tenkintis žemesnėmis pozicijomis
Europos čempionatas - prie Karibų jūros
2014 10 15
Trekas
Europos dviračių treko čempionate Gvadalupėje teks varžytis atvirame treke. Pranešama apie ten tvyrančius tvankius orus ir telkšančias balas
Aplink Lietuvą - dviračiais
2014 10 05
Žygis
Du kurtieji dviračiais numynė 1625 kilometros, važiuodami aplink Lietuvą. Apie šį žygį pasakoja jo dalyvis Rokas Koveckis
Pradėjo pralaimėjimu favoritams
2014 10 31
Rinktinė
Lietuvos rankinio rinktinė Europos čempionato I etapo varžybas pradėjo pralaimėjimu 21:31 svečiuose Danijos komandai
„Turime kelti aukščiausius tikslus“
2014 10 28
Rinktinė
Šalies rinktinės treneris pripažino, kad rankiniui trūksta pinigų, bet neabejoja - viskas pasikeistų patekus į Europos ar pasaulio čempionato finalo etapą
Burtai į porą suvedė favoritus
2014 10 28
Burtai
Ištraukti Lietuvos rankinio federacijos (LRF) taurės turnyro burtai, suskirstę aštuonias komandas į poras
 
Finale - vilniečių ir kauniečių desantas
2014 10 31
Taurė
Vilniuje vyks LTF Mažosios taurės varžybų finalinis etapas. Į finalinius ketvertus pateko net keturios Vilniaus, trys Kauno ir viena Klaipėdos komanda
Didžiausia pergalė - noras žaisti
2014 10 30
Neįgaliųjų sportas
Tinklinio sėdint Lietuvos čempionė Vilniaus "Fenikso" komanda aukso medalių nebesuskaičiuoja ir džiaugiasi varžovų stiprėjimu
Vilniečiai buvo nenugalimi
2014 10 27
Neįgaliųjų sportas
Lietuvos tinklinio sėdint pirmenybių finalinėse varžybose rungėsi keturios komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių
Užupį garsina ir tarptautinėse varžybose
2014 10 31
Kartingas
Vos prieš metus su tėvais iš Maskvos į Vilnių persikėlęs dešimtmetis lenktynininkas S. Gusarovas savo kartą yra papuošęs Užupio Respublikos vėliava
Rengiasi kitų metų batalijoms
2014 10 30
1000 km lenktynės
1000 km lenktynių organizatoriai suderino su LASF, kad kitų metų renginys vyks liepos 15-18 dienomis Palangoje
Lūžęs automobilis nenustūmė nuo podiumo
2014 10 27
Lenktynės
Pirmojo važiavimo metu lūžusi „Nissan Terrano“ šakė nesutrukdė V/ Paškevičiaus ir V. Audzijonio ekipažui Ukmergėje vykusiose varžybose finišuot
 
Į aršumą atsakė įvarčiais
2014 10 29
Ledo ritulys
Ledo ritulio klubas „Žalgiris“ MHL pirmenybėse Elektrėnuose nugalėjo Rusijos ekipą „Klin“
Po pergalių serijos - į viršūnę
2014 10 29
Ledo ritulys
Atvirajame Lietuvos ledo ritulio čempionate trečią iš eilės pergalę iškovojo ir čempionato lyderiais tapo Kauno „Baltų ainiai“
Pirmąją pergalę iškovojo "Rokiškis"
2014 10 27
Ledo ritulys
Lemiamą įvartį per Lietuvos atvirojo ledo ritulio čempionato rungtynes Vilniuje su "Ober-Haus" komanda, rokiškėnai įmušė likus žaisti 18 sekundžių
Pirmą turą laimėjo Šiaulių studentai
2014 10 31
Reitingas
"Pergalės tikėjomės, bet laukėme kiek didesnio pasipriešinimo iš Vilniaus ir Kauno universitetų", - įspūdžiais dalijosi ŠU regbininkų treneris Ž. Radžius
Olimpinės raitelių viltys – gyvos
2014 10 31
Žirginis sportas
Lietuvos žirginio sporto meistrai veržiasi į pasaulio elitą, o įsigyti žirgą mūsų šalyje tampa madinga
Regbininkai studijas renkasi Lietuvoje
2014 10 30
Regbis
"Norėtųsi, kad čempionate žaistų visų Lietuvos universitetų komandos. Tikiuosi, ateityje taip ir bus", - aiškino ŠU regbininkas Vytaras Bloškys
 
Tokijuje netrūko ir kuriozų
2014 10 30
Jubiliejus
Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete buvo pagerbti prieš 50 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavę sportininkai
Sporto specialistai dalijosi patirtimi
2014 10 29
Seminaras
Per seminarą Trakuose draugijos "Žalgiris" specialistams paskaitas skaitė įvairių sričių žinovai
Sportas vaikystėje - raktas į karjerą
2014 10 29
Sporto mokslas
Naujausi paskelbti moksliniai tyrimai patvirtino prielaidą, jog fizinis aktyvumas turi įtakos geresniems vaikų ir paauglių mokymosi rezultatams
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas