Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
"Neptūnas" priešinosi du kėlinius
2014 11 27
Eurolyga
Pirmąją Eurolygos rungtynių pusę laimėjęs Klaipėdos „Neptūnas“ Belgrade 62:79 nusileido „Crvena zvezda“ ekipai
Didelio pranašumo autsaideriai neišlaikė
2014 11 27
LKL
LKL pirmenybėse „Prienai“ iškovojo nelengvą pergalę 67:60 prieš autsaiderius "Mažeikius"
"Manimi patikėjo treneris"
2014 11 27
Interviu
Rezultatyviausias NKL žaidėjas Gintautas Matulis pasakoja apie LKL ir NKL panašumus ir skirtumus, persikėlimą iš Utenos į Molėtus ir kitką
 
"Naudinga po mačo pabūti vienam"
2014 11 27
Salės futbolas
Salės futbolo Prienų „STIHL“ komandos ekipos marškinėlius vilkintis T. Čeliauskas gali pasigirti sukaupta patirtimi ir salėje, ir lauke
Geriausia atsipalaiduoti - žiūrint filmą
2014 11 27
Salės futbolas
Salės futbolo A lygos Kauno "LSU-Atleto“ komandoje rungtyniaujantis mažeikiškis gynėjas gynėjas Augustinas Montvydas apie save ir salės futbolą
Be žvaigždžių, bet su ambicijomis
2014 11 27
Europos čempionatas
Lietuvos rinktinei Europos mini futbolo čempionatas prasidėjo skaudžia nesėkme. Nors kelyje laukia ir daugiau galingų varžovų, lietuviai nenuleidžia rankų
Geriausiųjų titulai - disko metikams
2014 11 24
Apdovanojimai
"Reikia pasistengti bent 10 metų išlikti toje pozicijoje", - teigė geriausiu metų lengvaatlečiu išrintas A.Gudžius. Tarp moterų geriausia - Z.Sendriūtė
Jubiliejaus proga - laimės pasaga
2014 11 24
Jubiliejus
Įvairių kartų ėjikai susirinko į Lietuvos sportinio ėjimo 95 metų jubiliejaus minėjimą Alytuje
Trasoje - FIFA teisėja, vadovai, kariškis
2014 11 20
Bėgimas
Pasaulio ultramaratono čempionate varžysis ir Lietuvos rinktinė, kuios gretose bus įvairių profesijų atstovų
 
Sugrįžus – delikatus gerbėjos pasiūlymas
2014 11 24
Sugrįžimas
Iš paskutinio sezono turnyro į tėvynę grįžusį Ričardą Berankį Vilniaus oro uoste gerbėja sutiko laikydama plakatą, kuriuo prašė ją vesti
Sezoną baigė su čempiono taure
2014 11 23
Titulas
2014 metų sezoną Ričardas Berankis baigė laimėdamas turnyrą Italijoje ir užsidirbdamas 80 ATP reitingo taškų
Pergalės kaina – dviguba
2014 11 22
Pergalė
Ričardas Berankis iškopė į turnyro Italijoje finalą ir metus pabaigs tarp šimto geriausių planetos žaidėjų
Boksininkę pravirkdė žmonių gerumas
2014 11 25
Interviu
"Buvau per žingsnį nuo medalio, tad liūdna, kad nepavyko", - neslėpė istorinę pergalę pasaulio bokso čempionate iškovojusi Vaida Valskytė
Staigmenos - ir malonios, ir ne
2014 11 24
Turnyras
Tarptautiniame pasaulio čempiono Rimanto Bagdono imtynių turnyre, vykusiame Vilniuje, Lietuvos sportininkai pasidabino keturiais medaliais.
Lietuvos kovotojui - Europos bronza
2014 11 24
Kikboksas
Mykolas Serdiukas Europos kikbokso čempionate pelnė bronzos medalį, nusileidęs tik būsimam čempionui
 
Į JAV - susipažinti su komandos draugais
2014 11 13
Interviu
R. Navardauskas sezoną pasitinka pakiliai – komanda pratęsė sutartį dvejiems metams, sustiprėjo, o pats lietuvis tikisi pakartoti praėjusių metų sėkmę
Lietuvei – Europos čempionato bronza
2014 10 20
Trekas
Europos dviračių treko čempionate Lietuvai vienintelį medalį pelnė V. Sereikaitė, kiti sportininkai turėjo tenkintis žemesnėmis pozicijomis
Europos čempionatas - prie Karibų jūros
2014 10 15
Trekas
Europos dviračių treko čempionate Gvadalupėje teks varžytis atvirame treke. Pranešama apie ten tvyrančius tvankius orus ir telkšančias balas
Vicečempionai patyrė skaudų smūgį
2014 11 22
LRL
Lietuvos rankinio lygoje sužaistos ketverios rungtynės – antrąją nesėkmę patyrė šalies vicečempionė "Šviesa"
Nuo sutriuškinimų iki įtampos
2014 11 15
Lietuvos čempionatas
Šeštadienį Lietuvos “Vivus.lt rankinio lygos” čempionate sužaistos likusios trejos šeštojo turo rungtynės (VIDEO)
Čempionai palaužė taurės savininkus
2014 11 12
Lietuvos čempionatas
Lietuvos rankinio lygos čempionate vienvaldžiu lyderiu tapo šalies čempionas Klaipėdos “Dragūnas”. Pirmą nesėkmę patyrė "Šviesa"
 
85-metį paminėjo šeimų turnyru
2014 11 25
Turnyras
Vilniuje vyko šeimų tinklinio 3x3 turnyras skirtas Lietuvos tinklinio 85-čiui, kurį organizavo sporto mokykla „Tauras" ir sporto klubas „Tinklas“
Turnyre – lygios galimybės visiems
2014 11 24
Naujovė
„Rio“ smėlio arenoje vykusiame paplūdimio tinklinio turnyre išbandyta pažangi „Handicap“ sistema, dėka jos mėgėjai turėjo lygius šansus su profesionalais
Jonaviškės ir toliau traiško varžoves
2014 11 23
Lietuvos čempionatas
Baltijos moterų tinklinio čempionate Jonavos „Achema“ ir toliau traiško varžoves – iškovota septintoji pergalė iš eilės
Lietuvis triumfavo Ispanijoje
2014 11 27
Kartingas
„Lucas Guerrero Chiva“ kartodrome vykstančiose „Rotax MAX Challenge Grand Finals 2014“ varžybose R. Baciuška pirmauja tarp jaunių
Žiedo ateitis - Baltijos šalių čempionatas
2014 11 26
Auto
Tik pasibaigus 2014 metų Lietuvos žiedo čempionatui,LASF žiedo komiteto pirmininkas M. Boguševičius jau braižo ateinančio sezono gaires ir žada naujoves
„Toyota“ armada prieš MINI monstrus
2014 11 25
Dakaras
Tarp penkiolikos geriausiai sukonstruotų „Toyota“ automobilių yra ir „Toyota Hilux“, kurio veliavnešiais tampa Benediktas Vanagas su komanda
 
Ledo ritulys augina raumenis
2014 11 27
Žvilgsnis
Per metus ledo ritulį sportuojančių lietuvos vaikų padaugėjo daugiau nei 35 procentais. Jie treniruojasi ir gimtinėje, ir užsienyje
Atidarymui trūksta tik šalčio
2014 11 26
Kalnų slidinėjimas
Visus metus intensyviai ruošęsi, pirkę įrangą ir statę trasas, Liepkalnio žiemos centro šeimininkai sezoną pasiruošę pradėti paspaudus pirmajam šaltukui
Pasirašė naują sutartį
2014 11 26
Ledo ritulys
Garsiausio Lietuvos ledo ritulio klubo „Energijos" komandą dar du metus rengs „CCM“ ir „Reebok“
Didmeistrių turnyre – Š. Šulskio sėkmė
2014 11 27
Šachmatai
Baltijos zoninio šachmatų turnyro Vilniaus etape po atkaklios kovos antrąją vietą užėmė tarptautinis didmeistris Šarūnas Šulskis
Metų regbininką sustabdė trauma
2014 11 26
Regbis
Geriausiu Lietuvos regbio žaidėju antrus metus išrinktas Ignas Darkintis pasitempė čiurnos raiščius ir keletą savaičių skirs gydymuisi
Pasaulio čempionate - medaliai ir rekordai
2014 11 25
Svarsčių kilnojimas
Hamburge (Vokietija) vykęs pasaulio svarsčių kilnojimo čempionatas Lietuvos komandai buvo itin sėkmingas
 
LTOK - ir apie iškilmes, ir apie problemas
2014 11 27
Posėdis
Geriausių 2014 m. Lietuvos sportininkų pagerbimo vakaras bus surengtas Vilniaus kongresų rūmuose kitų metų sausio 19 d.
Prezidentas - kasdien vis stipresnis
2014 11 27
Žvilgsnis
Valdo Adamkaus viena didžiausių svajonių – kuo greičiau gauti gydytojų leidimą vėl panirti į baseino vandenį
Linkėjo neblėstančių pergalių ateityje
2014 11 25
Pagerbimas
Premjeras padėkojo neįgaliesiems sportininkams už jų pasiekimus šiais metais
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas