Ingvaras Butautas 2012 m. vasario 19 d. 16:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Užgęso krepšinio legenda

"Krepšiniui laiko visada rasdavau,“ - prieš porą mėnėsių kalbėjo 80-metį šventęs profesorius Stanislovas Stonkus. Sekmadienį jis iškeliavo Anapilin

S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
Alfredo Pliadžio ir redakcijos archyvo nuotr.
S. Stonkus visą gyvenimą mylėjo krepšinį
   
Eidamas 81-uosius metus savo namuose mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Stanislovas Stonkus.

Su velioniu bus galima atsisveikinti Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko g. 3B, Kaunas). Karstas išnešamas vasario 22 d. 13 val. Krepšinio legenda bus palaidota Eigulių kapinėse.

Gruodžio 29 d. S. Stonkus šventė savo 80-metį. Ta proga "Sporto" laikraštis kalbėjosi su krešinio legenda apie jo gyvenimą krepšinio aikštelėje ir už jos. Pateikiame vėlionio prisiminimus ir mintis, išsakytas tame straipsnyje.

* * *

Kiekvienam darbui, jeigu jį atlieki dorai ir sąžiningai, reikia daug pastangų“, – sako garsus Lietuvos krepšininkas ir sporto mokslininkas, profesorius Stanislovas Stonkus.

PRADŽIA. Telšiuose gimęs S. Stonkus krepšinį žaisti pradėjo mokykloje. Kaip ir dauguma pradedančių sportininkų (ypač karo ar pokario metų), jubiliatas žaidė ne vien krepšinį, bet išbandė kelias sporto šakas.

„Ir futbolą žaidžiau, ir lengvąją atletiką lankiau. Ir varžybose esu dalyvavęs – diską mėtęs. Sidabro medalį laimėjęs Lietuvos moksleivių spartakiadoje. Bet svarbiausias buvo krepšinis“, – prisiminė S. Stonkus.

Krepšinį jis pasirinko ne dėl to, kad tai daryti jam sekėsi geriausiai. Tiesiog šis žaidimas labiausiai patiko: „Kokie ten laimėjimai, kai tik pradedi. Iš tiesų krepšinis labai patiko. Svajojau, kad kas nors pavadintų mane krepšininku.“

Pokario laikai nebuvo patys puikiausi sportuoti. S. Stonkus, kaip ir dauguma to meto paauglių, susidūrė su nepritekliais.

„Nepriteklių buvo per akis. Tėvas mano buvo ligotas, tai aš iš ryto eidavau į kepyklą kapoti malkų, kitokį darbą dirbti. Bet krepšiniui laiko visada rasdavau. Užkandi avižinių papločių, išgeri pasaldinto vandens ir eini į pamokas, į treniruotes“, – pasakojo krepšinio senjoras.

KARJERA. Baigus mokyklą ir nespėjus pasiilsėti dar vasarą S. Stonkų pakvietė į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame jam ir teko vėliau studijuoti, komandą – Kauno „Žalgirį“. Ekipa tada ruošėsi SSRS pirmenybėms, tais metais turėjusioms vykti Vilniuje.

1951-aisiais S. Stonkus jau buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Kartu su komanda tapo SSRS čempionu.

„Niekas tada nelaukė tokio laimėjimo ir niekas jo nesitikėjo“, – prisiminė jubiliatas.

Po šio čempionato S. Stonkus tapo SSRS rinktinės kandidatu.

„Su kitu jaunu berniuku Maigoniu Valdmaniu buvome atsarginiai. Bet olimpiadoje dalyvavome. Pirmą kartą pamatėme amerikiečius ir kaip iš viršaus į krepšį dedama“, – kalbėjo profesorius.

SSRS 1952 m. pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Suomijos sostinėje Helsinkyje SSRS krepšininkai tapo vicečempionais. S. Stonkui olimpinio medalio pasimatuoti tąsyk neteko. Tada jis nepasirodžiusiems aikštėje krepšininkams nebuvo įteikiamas.

Tiesa, po to kuriam laikui S. Stonkų iš Sovietų rinktinės sąrašų buvo išbraukę.

„1954-aisiais SSRS žiemos čempionatą žaidėme Leningrade ir laimėjome. Tada sporto vadovai gavo šimtus laiškų su klausimu, kodėl manęs nėra rinktinėje?“ 1954–1958 m., kol nesušlubavo sveikata, buvau pagrindinis SSRS rinktinės žaidėjas.

Iš pradžių kiek pasigydęs bandžiau grįžti. Dar su SSRS rinktine sužaidžiau savo paskutines rungtynes Italijoje 1958-aisiais. Bet jau medikai sakė, kad laikas nustoti sportuoti. Taip ir baigėsi mano sportinė karjera“, – pasakojo legendinis krepšininkas.

Per karjerą S. Stonkus spėjo du kartus sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, kuriose SSRS rinktinė laimėjo sidabro medalius. Tiesa, žaidė tik vienose: 1956 m. Melburne.

Beje, ne mažiau nei pačios Melburno žaidynės lietuviui įsiminė kelionė namo. Ypač ta jos dalis, kai teko plaukti per Ramųjį vandenyną.

„Iš Melburno į Vladivostoką plaukėm 31 parą. O iš ten – dar dešimt dienų traukiniu iki Vilniaus... Tad kelionė truko gerokai ilgiau nei mėnesį. O tais laikais nebuvo taip, kaip dabar: pasiėmei mobilųjį telefoną ir paskambinai namo. Per visą kelionę galėjom pasiųsti į namus vieną telegramą. O laivas ir į 8–9 balų audrą buvo patekęs. Kapitonui teko plaukti slėptis už Japonijos salų. Po tos kelionės, jei kas man lieptų plaukti laivu, nesutikčiau nė už jokius pinigus... Kai išbūni jūroje mėnesį, bangos sūpuoja, atrodo, kad tuoj nuo to sūpavimo perplyš galva ir net olimpinis sidabras nedžiugina...“ – prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

2006-aisiais, kai profesorius kartu su Kazimieru Petkevičiumi vėl lankėsi Melburne paminėti olimpinių žaidynių šiame Australijos mieste 50-metį, jau skrido lėktuvu.

DARBAI. Pats jubiliatas teigia, kad treneriu labai ilgai jam dirbti neteko: „1954 m. baigiau Kūno kultūros akademiją (KKA). Likau dirbti jos Krepšinio katedroje. Davė man patreniruoti vieną komandėlę. Vėliau patikėjo moterų komandą. Ją treniravau kokius 6–7 metus. Buvome tapę Lietuvos čempionais.“

Vėliau S. Stonkus pasirinko pedagoginės ir mokslinės krepšinio veiklos specializaciją. Kūno kultūros instituto (vėliau – akademijos) dėstytojas, docentas, profesorius. Apsigynė dvi disertacijas krepšinio tema.

Tuo metu, kai dirbo KKI dėstytoju, S. Stonkus dar ir vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF). Buvo jos pirmininkas. Su pertraukomis S. Stonkus LKF išdirbo 20 metų.

Dirbant LKF teko rengti kampaniją, ieškoti Lietuvos krepšiniui aukštaūgių...

„Buvo toks laikas, kai neturėjome aukštų žaidėjų – krizė. Rengėme tokį vajų – „ieškome Lietuvoje ąžuoliukų ir liepaičių“. Ir suradome. Iš tų surastųjų vėliau išaugo ir Romualdas Vensbergas, ir Gediminas Budnikas. Visų pirma paskelbėme „Sporto“ laikraštyje, kad tokių reikia Lietuvai. O vėliau, jei tik kas pranešdavo apie aukštus jaunuolius, važiuodavome žiūrėti“, – pasakojo S. Stonkus.

ŠEIMA. S. Stonkus vedė vos pabaigęs KKI. „Turiu puikią žmoną, su kuria gyvenu jau nuo 1955 metų. Turiu sūnų – chirurgą traumatologą. Turiu dukterį. Sūnus sportavo. Žaidė už medicinos akademiją. Dukra taip pat truputį žaidė. Abu, aišku, – krepšinį...“ – kaip apie savaime suprantamą dalyką pasakoja profesorius.

S. Stonkus gavo daug apdovanojimų ir būdamas sportininkas, ir pasinėręs į sporto mokslą.

Biografijos faktai


Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
1954 m. baigė LVKKI.
1951–1953, 1956–1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953–1955 m. – bronzos medalius.
1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę.
1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus.
1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose.
1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį.
1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu.
Nuo 1958 m. dirba LKKA. Iki 1961 m. – Žaidimų katedros dėstytojas, 1961–1978 m. – tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. – docentas, 1978 m. – prorektorius studijų reikalams, 1978–1990 m. – rektorius, 1989 m. – profesorius. 1990–1992 m. – Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992–2003 m. – tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. – Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992–1995 m. – LVKKI Senato pirmininkas.
1983, 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursą.
Nuo 1998 m. – mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. – Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003–2008 m. – Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. – Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. – žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
1961–1971, 1979–1983, 1990–1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
1992–1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu.
1992–1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas.
1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru.
1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju.
1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju.
1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
2005 m. tapo LTOK garbės nariu.
2005 m. – LOA akademikas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980), KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), Lietuvos krepšinio federacijos pirmo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2012.02.15).
Parašė knygas: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiumi, 1966), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967), „Lietuvos krepšinis“ (1977), „Žaidžiame krepšinį“ (1976), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (1985), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992), „Olimpinis krepšinis“ (1996), „Krepšinio testai“ (1998), „Lithuania: A Success Story“ (2006); monografijas: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (1991, 1992), „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993), „Neslūgstančios krepšinio vilnys“ (1999), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ (2003), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai“ (2007), „Sporto terminų žodynas“ (1996); vadovėlius: „Krepšinis“ (1985), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (1994), „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės“ (2000), „Olimpija“ (2002), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika“ (2003).


Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
„Lietuvos rytas“ išsikapstė Utenoje
2016 05 29
LKL
Utenos „Juventus“ krepšininkai pasvilino padus Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjams, tačiau Tomo Pačėso komanda išsikapstė ir šventė pergalę.
„Neptūnas“ nusmeigė „Žalgirį“
2016 05 28
LKL
„Tete-a-Tete Casino LKL“ finalo serijoje lygybė. Nuo rungtynių pradžios lyg ant sparnų žaidęs „Neptūnas“ sutriuškino „Žalgirį“
Paaiškėjo 16 finalo dalyvių
2016 05 28
Gatvės krepšinis
Daugiau nei 80 gatvės krepšinio entuziastų susirinko prie Kauno „Žalgirio“ arenos, kur vyko pasaulinio turnyro „Red Bull King of the Rock“ atranka.
 
Estams įveikti užteko kėlinio
2016 05 29
Baltijos taurė
Lietuvos vyrų futbolo rinktinė iškovojo pirmąją pergalę vadovaujant Edgarui Jankauskui. Baltijos taurėje lietuviai užtikrintai - 2:0 įveikė estus
Futbolą žaidė marijampoliečių šeimos
2016 05 29
Turnyras
Gegužės 28 dieną Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos stadione įvyko vienuoliktasis šeimų futbolo turnyras.
Baltijos jaunimo taurę pradėjo lygiosiomis
2016 05 28
Baltijos taurė
Baltijos jaunimo futbolo taurės pirmose rungtynėse Lietuvos U21 rinktinė Klaipėdoje sužaidė lygiosiomis 1:1 su Estijos bendraamžiais.
Lietuviai tapo varžybų staigmena
2016 05 29
Varžybos
Vilniaus „Cosma“ pasirodymas Europos čempionų klubų taurės lengvosios atletikos varžybose turkams tapo didžiausia pirmenybių staigmena.
Įvykdė Europos čempionato normatyvą
2016 05 29
Varžybos
Götzyje (Austrija) baigėsi prestižinės daugiakovininkų varžybos „Hypomeeting“, kuriose A.Skujytei pakluso įEuropos čempionato normatyvas
Debiuto pradžia sėkminga
2016 05 29
Varžybos
Pirmąkart Europos čempionų klubų taurės finalinėse varžybose startuojančios Lietuvos lengvaatlečių „Cosma“ vyrų ir moterų ekipos po pirmos dienos ketvirtos
 
R. Berankio kelias "Roland Garros" baigėsi
2016 05 26
Turnyras
Geriausio Lietuvos tenisininko ir čeko L. Rosolo komanda 3:6, 4:6 neprilygo baltarusiui Maksui Mirnam ir filipiniečiui Treato Hueyui
Lietuvis ir čekas - antrajame etape
2016 05 25
Dvejetai
R. Berankis pirmą kartą pateko į antrąjį „Didžiojo kirčio“ dvejetų turnyro etapą, kai kartu su L. Rosolu nugalėjo M. Demolinerį ir M. Draganją
Krito pirmame „Roland Garros“ etape
2016 05 24
Turnyras
Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis patyrė pralaimėjimą „Roland Garros“ turnyro starte, nesugebėjęs rimtai pasipriešinti Nicolas Mahut
Miesto šventę papuošė kikbokso turnyras
2016 05 29
Kikboksas
Šeštadienį kikbokso mėgėjai rinkosi Ukmergėje, kur vyko tarptautinis kikbokso turnyras "Wolves Cup 2016".
Tauragės imtynės grimzta į užmarštį
2016 05 27
Imtynės
Anykščiuose vyko Lietuvos graikų-romėnų imtynių vaikų čempionatas, kuriame dalyvavo 16 komandų
Baltijos žaidynėse - net kazachų kovotojai
2016 05 24
Graplingo imtynės
Pirmą kartą surengtos atvirosios Baltijos šalių graplingo žaidynės į Jurbarką sutraukė 159 šios sporto šakos entuziastus
 
Papildė olimpinių taškų sąskaitą
2016 05 28
Lenktynės
Dviratininkė Daiva Tušlaitė šeštadienį Prancūzijoje vykusiose lenktynėse "Grand Prix de Plumelec - Morbihan" finišavo ketvirta
R.Leleivytė Prancūzijoje - septinta
2016 05 28
Lenktynės
Dviratininkė Rasa Leleivytė (Lietuvos rinktinė) penktadienį Prancūzijoje vykusiose antrosiose lenktynėse „La Classique Morbihan" finišavo septinta
Klaipėdoje – dviračių lenktynių atmosfera
2016 05 27
Lenktynės
Didžiausios Lietuvoje plento dviračių varžybos „Bigbank Lietuvos plento taurė 2016“ sekmadienį pirmą kartą bus surengtos Klaipėdoje
Po intriguojančių kovų - prizų dalybos
2016 05 26
LRL
Ketvirtadienio vakarą Prienų rajone surengta iškilminga 2015-2016 metų LRL sezono uždarymo ceremonija, kurioje išdalinti asmeniniai ir komandiniai prizai
Finalai pažadino aistras
2016 05 26
Atgarsiai
Lietuvos rankinio federacijos prezidentas D.Pasvenskas: „Tokių finalų tiek vyrų, tiek moterų čempionatuose seniai nėra buvę ir neaišku kada bus.“
Po finalo dramos - Alytaus triumfas
2016 05 25
LRL
„Almeidos-Stronglaso“ rankininkai 25:22 nugalėjo „Dragūno“ ekipą ir, laimėję finalo seriją 3:2, pirmą kartą istorijoje tapo šalies čempionais.
 
Irklenčių maratonas Nemunu įsibėgėja
2016 05 27
Žygis
Projekto komanda startavo gegužės 25 d. Lipliūnų kaimo, o praėjus dviem dienom dalyviai irklentėmis jau buvo nuplaukę apie 130 kilometrų
Studentai rungsis dėl bilietų į Kroatiją
2016 05 27
Studentų sportas
Šį savaitgalį Kaune paaiškės stipriausios studentų paplūdimio teniso komandos
Pamokos – ir rinktinei, ir organizatoriams
2016 05 25
Žvilgsnis
„Tinklininkės gavo gerą pamoką ir, tikiuosi, per 2018-ųjų atrankos varžybas jos tokių klaidų nedarys“, - sako LTF generalinis sekretorius J.Lapeika.
Atnaujinę automobilį tikisi sėkmės
2016 05 28
1000 km lenktynės
Legendinis ir turbūt agresyviausiai atrodantis „ENEOS 1000 km“ lenktynių automobilis „Aquila“ CR1 vėl pasiruošęs stoti į kovą dėl pergalės šiose lenktynėse
Į "Ladoga Trophy" - lietuvių desantas
2016 05 27
Bekelė
Beveik trys dešimtys lietuvių susirinko į Sankt Peterburgą, kur bus duotas startas sunkiausiam pasaulyje bekelės lenktynių maratonui „Ladoga Trophy"
Filme – motociklų akrobatas
2016 05 25
Filmas
Vilniuje pasisekimo sulaukė trumpametražis filmas „Ice Drifter“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko vienas geriausių pasaulio motociklų akrobatų A. Gibieža
 
D.Bogdziulis žais Azijos lygoje
2016 05 29
Ledo ritulys
Lietuvos rinktinės puolėjas 22-iejų ledo ritulininkas Danielis Bogdziulis keliasi į Azijos lygą.
D.  Zubrus trečią kartą žais NHL finale
2016 05 26
Ledo ritulys
„San Jose Sharks“ ledo ritulininkai 5:2 laimėjo šeštąsias NHL Vakarų konferencijos finalo serijos rungtynes prieš „St.Louis Blues“ ir nugalėjo serijoje 4:2
D.Kasparaitis įsteigė ledo ritulio mokyklą
2016 05 25
Ledo ritulys
Olimpinis čempionas lietuvis ledo ritulininkas Darius Kasparaitis įsteigė savo vardo ledo ritulio mokyklą gimtuosiuose Elektrėnuose
Lietuviai nebaigė mišrių estafečių varžybų
2016 05 29
Šiuolaikinė penkiakovė
Pasaulio čempionato mišrių estafečių varžybose L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir J.Kinderis po nesėkmingo pasirodymo jojimo rungtyje pasitraukė iš varžybų
Kritimas nuo žirgo bloškė atgal
2016 05 29
Šiuolaikinė penkiakovė
Pasaulio čempionate mišrių estafečių varžybose kovojantiems L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei ir J.Kinderiui varžybos kol kas klostosi ne itin sėkmingai
Lietuviams – auksas ir bronza!
2016 05 29
Irklavimas
Liucernoje (Šveicarija) pasibaigusiose irklavimo pasaulio taurės II etapo varžybose Lietuvos sportininkai iškovojo 2 medalių komplektus.
 
Paskirstė lėšas užsienio lietuviams
2016 05 27
Pinigai
KKSD nuolatinė komisija paskirstė lėšas Kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkurso „Sportas – ryšys su Lietuva" projektams
LTOK posėdyje: nuo vasaros – iki žiemos
2016 05 26
Posėdis
Į Rio žaidynes jau dabar galėtų vykti 65 Lietuvos atletai. Tuo metu 2018 m. Pjongčango olimpiados kandidatų sąraše – vos trys sportininkai.
Šokėjų finalas - toks pat, kaip LKL
2016 05 24
Projektas
Projekto „LKL šokėjų kovos“ finale susikaus Klaipėdos „Neptūno“ ir Kauno „Žalgirio“ šokėjos
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas