Gražus paties įvairiausio amžiaus - tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, - bėgikų būrelis antrus metus iš eilės rinkosi į sostinės „Vingio“  stadioną švęsti Joninių. Daugiausia bėgikų –  iš „Stajerio“ bėgimo klubo. Priežastis, kodėl apie penkiasdešimt bėgimo entuziastų šiemet vėl būrėsi „Vingyje“, - tiek proziška, tiek simbolinė. Simbolinė todėl, kad kaip tik čia pernai Jonines šventė ir 3000 m kliūtiniu bėgimu pažymėjo „Stajerio“ bėgikai. O proziškoji priežastis ta pati kaip pernai – tik „Vingyje“ tėra bene svarbiausia ir atrakcingiausia kliūtinio bėgimo kliūtis – duobė su vandeniu.

Simbolika ir besikuriančios tradicijos tuo nesibaigia. Pernai naujai švęsti Jonines buvo sumanęs ir pradėjęs pats svarbiausias „Stajerio“ Jonas – ilgametis klubo vadovas, garsus praeities bėgikas Jonas Grigas. Šiųmetis Joninių bėgimas buvo skirtas ir jo, šį pavasarį iškeliavusio Anapilin, atminimui. Podraug bėgo ir moterys, ir vyrai, ir jauniai bei jaunės, ir nepailstantys veteranai.

Tarp pastarųjų buvo naujasis „Stajerio“ klubo prezidentas Alfonsas Gedminas, Sigitas Urvikis, jaunystėje rungtyniavę kartu su J.Grigu, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Romas Bernotas, buvęs dviratininkas, vienas iš pačių aktyviausių „Stajerio“ narių Petras Janulionis, Daunoravičių, Šiškų šeimos.

 

Ištikimas J.Grigo bendražygis Vilniaus olimpiečių klubo vadovas Romas Bitė pats bėgime nedalyvavo, tačiau padėjo parengti distanciją, prižiūrėjo tvarką joje, teisėjavo. Svarbias teisėjų pareigas ėjo ir etatiniai „Stajerio“ klubo teisėjai mokytojai Edmundas Liekis ir Egidijus Karalius

Dainoros ir Evaldo Masiulių šeimai per šias Joninių varžybas sekėsi geriausiai. Tiesa, šeimos galva šiek tiek negalavo ir į startą nestojo, užtat „šeimos interesus“ puikiai atstovavo žmona Dainora ir atžalos: studentas Danielius, moksleiviai Meilė, Abigailė, Emilija, Jonelis. Dainora nugalėjo tarp moterų, Meilė – tarp jaunių. Tarp vyrų geriausią rezultatą parodė Aleksandras Malyška.

Nugalėtojai iškilmingoje aplinkoje iš A.Gedmino ir R.Bernoto rankų gavo jiems skirtas dovanas, o visiems Joninių bėgimo dalyviams buvo įteikti atminimo medaliai ir suvenyriniai puodeliai su J.Grigo atvaizdu.  

Po varžybų vykusioje vakaronėje visi jo dalyviai vienbalsiai nutarė per kiekvieną didesnį ar mažesnį savo sambūrį prisiminti Joną Grigą, kaip aktyvaus, kupino gerų emocijų, nepailstančio judėjimo, įdomių, sektinų iniciatyvų, visaverčio sportinio gyvenimo pavyzdį. Tokio buvo pirmosios Joninės be svarbiausio Jono, bet vykusios po jo ženklu.








Komentarai: