2020 m. vasario 19 d. 10:27 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Darbų sūkuryje – ir Lietuvoje, ir svetur

Darbui Tokijo olimpinėse žaidynėse besirengianti Ringa Baltrušaitė pasinėrusi į veiklą LSFS, teisėjavimą, šaudymą iš japoniško lanko.

R.Baltrušaitė teisėjaus Tokijo žaidynėse.
Asmeninio albumo nuotr.
R.Baltrušaitė teisėjaus Tokijo žaidynėse.
   
Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) administracijos vadovė Ringa Jankūnaitė-Baltrušaitė nesiskundžia veiklos stoka. Jos pilna visur – ir tiesioginiuose darbuose, ir visuomeninėje veikloje.

Dabar jai svarbus galvosūkis -  stengtis, kad nenutrūktų tradicinės Lietuvos jaunučių sporto žaidynės, kurios iki šiol sutraukdavo tūkstančius jaunųjų sportininkų iš visos šalies.

Po darbo LSFS Ringa panyra į visuomeninę veiklą, kuri jai teikia didelį džiaugsmą. Ji - didelė šaudymo iš lanko entuziastė, tarptautinės kategorijos teisėja. 2016-aisiais teisėjavo per Rio de Žaneiro paralimpines žaidynes, o dabar yra pakviesta teisėjauti Tokijo olimpinėse žaidynėse. 

2009–aisiais R. Baltrušaitė atrado kyudo – tradicinį japonišką šaudymą iš lanko, praėjusiais metais per pasaulio čempionatą Japonijoje su Lietuvos komanda ji užėmė ketvirtą vietą. 

Dabar R. Baltrušaitė vadovauja Lietuvos kyudo federacijai ir nuo 2015–ųjų yra Europos kyudo federacijos generalinė sekretorė.

Vasario 11-ąją šventėte 50 metį. Ko gero, iš savo karjeros metų norėtumėte išskirti teisėjavimą per Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių šaudymo iš lanko varžybas? 
Be abejo, ta paralimpiada mano karjeroje buvo pati svarbiausia. Teisėjavau ir 2014–ųjų olimpinėse jaunimo žaidynėse Nandzinge. 
 
Tiek jaunimo, tiek paralimpinėse žaidynėse buvo nepaprastai gera atmosfera – daugumai lankininkų vien tik patekimas į olimpines žaidynes jau yra pasiekimas, tas džiugesys jaučiamas ir aikštėje. 
 
Ypatingai smagios buvo jaunimo olimpinėse žaidynėse vykusios mišrių porų varžybos, kur porą sudarė pirmą vietą užėmęs vaikinas ir paskutinė buvusi mergina. 

Tada - antra vieta su priešpaskutine ir taip toliau. Poros buvo sudarytos iš įvairiausių šalių lankininkų, kartais net nešnekančių jokia bendra kalba, tačiau jie turėjo susiderinti savo veiksmus dvikovai prieš kitą porą. 

Buvo labai įdomu stebėti jaunuosius lankininkus ir jų gebėjimus komunikuoti ženklais. 

Dabar esu paskirta teisėjauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, taip pat  vadovauti šių metų  Europos jaunimo čempionato Teisėjų komisijai, būsiu vyr. teisėja. 

Per savo karjeros metus teisėjavau nemažai  Europos ir pasaulio čempionatų. Kontinentinė kategorija man buvo suteikta 2009–aisiais, o 2014-aisiais tapau tarptautinės kategorijos teisėja.

Per Europos jaunimo čempionatą vadovausite Teisėjų komisijai, kiek svarbos yra tos pareigos? 
Teisėjų komisiją, priklausomai nuo varžybų svarbos, sudaro nuo 1 iki 14 arbitrų. Atskiras pareigas turi tik vyr. teisėjas ir šaudymo vadovas, o visi kiti teisėjai aikštėje atlieka vienodas funkcijas.
 
Teisėjų komisijas formuoja Tarptautinės (jeigu Europos varžybos – kontinentinės) šaudymo iš lanko federacijos teisėjų komitetai. 

Jie sprendžia, kurie teisėjai bus paskirti teisėjauti, todėl patekti į olimpinį 14-uką iš maždaug šimto teisėjų sąrašo yra ne tik tavo darbo įvertinimas, bet ir didžiulė atsakomybė.

Teisėjai atlygio už darbą negauna, mums yra kompensuojamos kelionės, nakvynės ir maitinimosi išlaidos, todėl tai daugiau yra hobis, tačiau reikalaujantis nepaprastai daug žinių, nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo. 

Mes juokaujame, kad esame kaip ir kamuolio sporto šakų teisėjai – lyg turėtume žinoti krepšinio, rankinio, tinklinio, vandensvydžio ir dar futbolo taisykles. 

Šaudyme iš lanko yra daug rungčių ir visos jos turi savo taisykles, visos skiriasi: yra rungtys patalpose, aikštėje, miške į taikinius, miške į 3D taikinius, šaudymas iš lanko slidinėjant, bėgant, neįgaliųjų rungtys. 

Be to, dar yra penki skirtingi lankų tipai: olimpinis, skriemulinis, paprastasis, tradicinis ir instinktyvus. 

Kiekvienas lanko tipas irgi turi savo taisykles. Todėl prieš kiekvienas varžybas vyksta įtemptas darbas su taisyklų knyga, kad nepamirštume jokios smulkmenos.


Kokiose varžybose smagiausiai teisėjauti?
Neįgaliųjų varžybose – čia atmosfera labiau draugiška, vieni kitiems labiau padeda. 
 
Šaudymas iš lanko miške irgi turi savo žavesio – ypač jeigu vietovės gražios, pavyzdžiui, 2018 –aisiais pasaulio čempionatas vyko šiaurės Italijos kalnuose. 

Šaudymas iš lanko aikštėje yra olimpinė rungtis – čia didžiausia konkurencija, tačiau patalpose vykstančiose varžybose, kadangi atstumas iki taikinio daug mažesnis, vyksta daug įnirtingesnė kova dėl kiekvieno taško.

Ar jūs irgi buvote šaulė iš lanko?
Šaudymu iš lanko susidomėjau būdama šešiolikos, mano pirmaisiais treneriais buvo Edmundas Kučinskas (jo sūnus Tomas irgi yra šaudymo iš lanko treneris, dabar dirba Vilniaus Lankininkų sporto klube) ir Gediminas Maksimavičius, kuris šiuo metu yra Lietuvos lankininkų federacijos prezidentas. 
 
Jie ne tik man uždegė meilę šiai sporto šakai, bet ir užaugino kelias kartas puikių lankininkų. 

2005-aisiais tapau Baltijos šalių, keliskart – Lietuvos čempione, pagerinau nemažai Lietuvos rekordų.

Tačiau trauma mane privertė baigti aktyviąją karjerą, lanką padėjau į šalį ir pradėjau teisėjauti.

2009–aisiais atradau kyudo – tradicinį japonišką šaudymą iš lanko, vieną seniausių kovos menų. 

Nuostabus užsiėmimas. Jeigu sportiniame šaudyme iš lanko esmė yra kuo tiksliau pataikyti, tai kyudo svarbiausia - taisyklingai atlikti veiksmą. Jeigu viską švariai atliksi nuo pradžios iki pabaigos, strėlė atsiras taikinyje. 

Būtent atlikimas ir yra vienas pagrindinių faktorių, vertinant tavo lygį egzaminų metu. 

Šiandien Lietuvoje jau turime keturis trečią daną (meistriškumo kategorija) turinčius lankininkus. 

Žinoma, vyksta ir varžybos, per kurias svarbus yra pataikymas, bet tam tikrą šūvio atlikimo standartą vis tiek turi išlaikyti. 

2018–aisiais per pasaulio čempionatą Japonijoje mūsų komanda (aš, Aurelija Vosylė ir Vitalijus Bertašius) užėmėme ketvirtą vietą tarp 20-ies šalių rinktinių, o individualiai aš buvau 22-a tarp 642 sportininkų. 

Beje, tik kyudo ir, berods, žirginiame sporte vyrai ir moterys varžosi kartu.

Kyudo man yra ne tik aktyvi fizinė veikla, vadovauju Lietuvos kyudo federacijai ir nuo 2015–ųjų dirbu Europos kyudo federacijos generaline sekretore.

Manau, kad mano sportinį charakterį, tvirtą pareigos ir atsakomybės jausmą suformavo mano treneris Ramojus Kalytis – būdama moksleive, kelerius metus lankiau plaukimo treniruotes pas šį nuostabų trenerį ir pedagogą.

Dar noriu pasakyti, kad mūsų namuose nuo mažų dienų vyravo vyriška tvarka - tėtis vienas augino mane ir brolį.

Įdomus momentas iš vaikystės: mano pirmas perskaitytas žodis buvo „sportas“. Tai buvo antraštė „Kauno tiesoje“, kurią „skaitydavau“ kartu su tėčiu nuo mažų dienų. 

Kadangi esate glaudžiai susijusi su šaudymu iš lanko, ką galėtumėte pasakyti apie šiandienos Lietuvos šią sporto šaką? 
Lietuvoje šaudymas iš lanko populiarėja, atsiranda neįgaliųjų, užsiimančių šia tikrai visiems tinkama sporto šaka. 
 
Dažnai neįgalieji varžybose dalyvauja kartu su visais. Tarkime, Irano neįgalioji lankininkė Zahra Nemati buvo iškovojusi teisę dalyvauti ir Rio de Žaneiro olimpinėse, ir paralimpinėse žaidynėse, kuriose laimėjo aukso medalį. 

Šiuo metu stipriausi lankininkų klubai yra Vilniuje, Alytuje, sparčiai  tobulėja uteniškiai ir Klaipėdos lankininkai. 

Turime stiprią olimpinę pamainą – Kristiną Abramaitytę, Dominyką Jančiuką, Medą Viktoriją Večkytę, Justą Antanaitį. 

Auga ne tik lankininkų lygis, bet ir trenerių, teisėjų kvalifikacija, stengiasi neatsilikti ir federacijos darbuotojai – jie taip pat kelia savo kompetencijas. 

Nors į olimpines ir paralimpines žaidynes dar nebuvo patekęs nė vienas Lietuvos lankininkas, tačiau šiemet gražių vilčių teikia neįgaliųjų atstovas Rolandas Baranauskas.

Dirbate Lietuvos sporto federacijų sąjungoje administracijos vadove. Ppraėjusiais metais negavote finansavimo rengti svarbiausią savo renginį - Lietuvos jaunių sporto žaidynes. Kas užpildė tą nišą?
Šiandien Lietuvos sporto federacijų sąjungoje dirbam dviese – aš ir projektų vadovas Tomas Petronis. 
 
Negavus finansavimo Lietuvos jaunių sporto žaidynėms, daugiau dėmesio sutelkėm į teisės dokumentų tobulinimą – teikėme pasiūlymus dėl Sporto rėmimo fondo, dėl aukšto meistriškumo programų finansavimo, kitais svarbiais sporto bendruomenei klausimais. Taip pat nemažą dėmesį skyrėm tarptautiniams projektams įgyvendinti.

Labai gaila, kad, panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą ir visą Lietuvos sporto valdymą perdavus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, sportas šioje ministerijoje tapo lyg podukra – sprendimai priimami pavėluotai, nepamatuotai, nepasitarus su sporto bendruomene. 

Labai tikimės, kad tai tik pirmųjų darbo metų klaidos, kurios netrukus bus ištaisytos, tačiau pasirengimas šių metų olimpinėms žaidynėms bei tęstinis sportininkų rengimas daugelyje sporto federacijų jau nukentėjo.

Bendradarbiaudami su LTOK, su ŠMSM, stengsimės sudaryti kuo palankesnes ir stabilesnes sąlygas sporto šakų federacijoms ne tik rengti didelio meistriškumo sportininkus, bet ir ugdyti jaunąją pamainą.

Žinoma, viliamės, kad šiemet galėsime rengti ir tradicinėmis tapusias Lietuvos jaunučių sporto žaidynes, kurios sutraukdavo tūkstančius jaunųjų sportininkų iš visos Lietuvos.

Šiuo metu įgyvendiname naują projektą – Metų šimto sporto žvaigždžių rinkimus, kuriais sieksime pagerbti geriausius praėjusių metų sportininkus, pažymint kuo daugiau ir kuo įvairesnių sporto šakų sportininkų pasiekimus, suteikiant galimybę kiekvienai sporto šakai pagarsinti savo geriausią sportininkę ir sportininką.
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Esporto mūšyje - „Neptūno“ pergalė
2020 03 27
E-Sportas
Dvi Lietuvos krepšinio komandos - Klaipėdos „Neptūnas“ ir Panevėžio „Lietkabelis“ išbandė savo jėgas esporte.
Krepšinio treneriams - nemokama programa
2020 03 26
Treneriai
Lietuvos krepšinio federacija kartu su Kauno technologijos universitetu pristatė rungtynių ir treniruočių vaizdo įrašų analizės programą „BasketMap“.
„Neptūnas“ neria į esportą
2020 03 25
„Neptūno” krepšinio klubas neria į naujus vandenis – esportą.
 
Lietuvos futbolininkai – Europos elite
2020 03 31
E-Sportas
Prieš kelias savaites Lietuvos futbolas oficialiai žengė istorinį žingsnį į virtualią erdvę, o dabar jau prasibrovė tarp stipriausių Europos rinktinių.
UEFA metraščiuose – ir Lietuvos čempionės
2020 03 29
Žvilgsnis
“Gintra-Universitetas” yra ketvirtoje vietoje tarp visų Europos klubų pagal sezonų skaičių elitiniame Čempionių lygos turnyre.
„Saugokime ne tik save, bet ir aplinkinius“
2020 03 29
Žvilgsnis
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkų įprastą gyvenimą netikėtai sujaukė koronaviruso pandemija. Kaip dabar atrodo žalgiriečių kasdienybė?
„Gaila, bet priimtas teisingas sprendimas“
2020 03 24
Žvilgsnis
Olimpinius normatyvus įvykdę Lietuvos lengvaatlečiai: jei žaidynės vyktų, rizika būtų per didelė.
Lengvaatlečiai – už žaidynių nukėlimą
2020 03 23
Sprendimas
Tokijo olimpinės žaidynės turi būti nukeltos – tokia yra Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) ir jos sportininkų pozicija.
Dešimtis kilometrų nubėga ant namo stogo
2020 03 19
Daugeliui Europos šalių įvedus karantiną, lengvaatlečiai ieško įvairiausių būdų, kaip tinkamai atlikti treniruočių planą.
 
R.Balžekas: „Laiką panaudokime tinkamai“
2020 03 20
Tenisas
Balžeko teniso akademijos treneris Remigijus Balžekas netikėtai dėl paskelbto karantino atsiradusį laisvą laiką leidžia savo sodyboje Ukmergės rajone.
Daviso taurė: Lietuva neprilygo Portugalijai
2020 03 07
Daviso taurė
Šiauliuose vykusiame Daviso taurės mače prieš Portugalijos rinktinę lietuviai liko be pergalių. Svečiai Lietuvos rinktinę įveikė 4-0.
J. Tverijonas nusileido tituluotam varžovui
2020 03 06
Daviso taurė
Antrasis Daviso taurės susitikimas taip pat pasibaigė Portugalijos rinktinės pergale.
KOK'84 turnyras perkeliamas į birželį
2020 03 27
Bušido
Lietuvos bušido federacija (LBF) nusprendė nerizikuoti sportininkų bei žiūrovų sveikata ir kelia KOK'84 turnyrą į birželio 27 dieną.
E. Kavaliauskas: lentynos tuščios ir JAV
2020 03 25
Boksas
„Pradedu įsivažiuoti į tėvystę. Keltis naktį sunkiau nei būti ringe“, - juokavo JAV gyvenantis žymiausias Lietuvos boksininkas Egidijus Kavaliauskas.
Po atšauktos kovos spėjo grįžti į Lietuvą
2020 03 18
Boksas
Boksininkas Eimantas Stanionis apie atšauktą kovą sužinojo jau nusileidęs renginio mieste.
 
Pandemijos pabaigos liko laukti Italijoje
2020 03 25
Dviračiai
Kalnų dviratininkė Katažina Sosna siaučiant koronavirusui svarstė galimybes grįžti į Lietuvą, tačiau nusprendė likti Italijoje.
E.  Šiškevičius dviratį iškeitė į kastuvą
2020 03 18
Dviračiai
Dėl koronoviruso sustabdžius dviračių sporto sezoną, Evaldui Šiškevičiui atsirado laiko sodininkystei.
E. Šiškevičius iškovojo reitingo taškus
2020 03 14
Dviračiai
Šeštadienį pasibaigusiose prestižinėse 78-osiosie dviračių lenktynėse „Paryžius-Nica“ Evaldas Šiškevičius užėmė 49-ąją vietą.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
Rankininkų akistata su lenkais - birželį
2020 03 25
Rankinis
Europos rankinio federacija (EHF) sudarė kalendorių, kaip toliau bus vykdomos tiek klubų čempionatai, tiek atrankos į Europos bei pasaulio čempionatus.
Nukeltos Lietuvos rankininkų rungtynės
2020 03 20
Rankinis
Europos rankinio federacija (EHF) pranešė, kad neribotam laikui yra nukeliamos 2021 metų pasaulio čempionato II atrankos etapo kovos.
 
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
T. Vilimas: nežinome, kiek turėsime darbo
2020 03 19
Tinklinis
Aukščiausioje Švedijos vyrų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo du Lietuvos žaidėjai.
Džiaugiasi įgyta patirtimi
2020 03 17
Tinklinis
Pajėgioje Europos tinklinio lygoje - Vokietijos Bundeslygoje - šiame sezone buvo galima išvysti lietuvį Edviną Vaškelį.
B. Vanagas pristatė filmą apie Dakaro ralį
2020 03 20
Dakaras
Jau dabar galima pamatyti dviejų valandų trukmės filmą apie „Inbank team Pitlane“ iššūkius 2020-tųjų Dakaro ralyje.
„Moterų ralis“ perkeliamas į rugpjūtį
2020 03 16
Ralis
Balandžio 25-ąją turėjęs vykti automobilių sporto renginys „Moterų ralis“ priverstas keisti datą – renginys perkeliamas į rugpjūčio 8 d.
A. Jasikonis lipo ant podiumo
2020 03 08
Motokrosas
Lietuvis Arminas Jasikonis užėmė trečiąją vietą pasaulio motokroso čempionato etape Nyderlanduose.
 
Vaikams – dar daugiau inventoriaus
2020 03 30
Ledo ritulys
Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos (NVLRL) mokyklos dar labiau papildė savo inventorių – dešimt jų pasiekė konkurso būdu įsigytas inventorius.
Planus sugriovė įsisiautėjęs virusas
2020 03 29
Kalnų slidinėjimas
Geriausiam Lietuvos kalnų slidininkui Andrejui Drukarovui sezonas baigėsi Nepriklausomybės atkūrimo dieną – svarbiausio metų starto išvakarėse.
M. Armalis sugrįžta į mylimiausią komandą
2020 03 26
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinės vartininkas Mantas Armalis keičia klubą, bet lieka Švedijoje – 27-erių metų sportininkas sugrįžta į „Djurgarden“ komandą.
Iš Portugalijos ieškos kelio į Lietuvą
2020 03 31
Situacija
Portugalijoje vis dar besitreniruojantis baidarininkas Artūras Seja su treneriu Romualdu Petrukanecu viliasi, kad grįžti į namus padės lenkai.
V. Andrulytė pasaulio reitinge - 13-a
2020 03 30
Buriavimas
Paskelbtame naujame pasaulio „Laser Radial“ buriuotojų reitinge lietuvė Viktorija Andrulytė užima 13-ąją vietą.
Sporto klubas – balkonuose ir terasose
2020 03 28
Treniruotės
„Impuls“ jau antrąkart surengė unikalią treniruotę namo kieme – gyventojai saugiai galėjo sportuoti savo balkonuose, terasose arba kambariuose prie lango.
 
Lietuvių lūkesčiai – didesni nei buvo Rio
2020 03 31
Žvilgsnis
Didžioji dalis (58%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų tikėjo mūsų tautiečių sėkme Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Žaidynių startas – 2021 m. liepą ir rugpjūtį
2020 03 30
Sprendimas
Prabėgus šešioms dienoms po oficialaus sprendimo perkelti 2020 metų Tokijo olimpines ir paralimpines žaidynes paskelbta naujoji jų data.
Likę be valstybės pinigų ieškos teisybės
2020 03 30
Finansai
Lėšų iš valstybės biudžeto negavusių sporto šakų federacijų vadovai žada aiškintis dėl neskirto finansavimo: „Bausmės turi būti sveiko proto.“
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas