Marytė Marcinkevičiūtė 2020 m. vasario 11 d. 12:31 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Kanupolinikai kovoja dėl vietos po saule

Lietuvos kanupolo vienas pradininkų Kęstutis Dambrauskas - apie pradžią, centrus, rezultatus, svarbius turnyrus, keistą federacijos požiūrį, viltis.

Lietuvos kanupolas.
Lietuvos kanupolas.
   
Vasario 15-16 d. Alytuje rengiamas tarptautinis kanupolo turnyras, kuriame dalyvaus Rusijos, Lenkijos, Vengrijos, Suomijos, Olandijos ir Lietuvos suaugusiųjų bei jaunimo komandos. 

Lietuvos kanupolo vienas pradininkų, Alytaus sporto ir rekreacijos centro metodininkas bei kanupolo treneris Kęstutis Dambrauskas dabar paskendęs rūpesčiuose, organizuojant šį turnyrą. Pasak jo, „Alytaus taurė“, „Dzūkijos taurė“, atviras Alytaus miesto kanupolo čempionatas - vienos didžiausių šios sporto šakos varžybų, organizuojamų Rytų Europoje.

„Tokiose konkurencinguose varžybose mūsų miesto sportininkai turi galimybę mokytis ir tobulėti, pažinti tų kraštų kanupolo mokyklas, kelti savo meistriškumą. Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje išaugo aukšto lygio žaidėjų. Europos čempionatas parodė, kad mūsų žaidėjai nenusileidžia geriausioms Senojo žemyno komandoms, demonstruoja gerą, brandų žaidimą“, - džiaugiasi K.Dambrauskas.     

Esate kanupolo Lietuvoje vienas pradininkų, kaip jums kilo mintis pasirinkti šią sporto šaką?
Mintis kilo treniruočių metu. Žiemą baidarėmis irkluodavome baseine. Siekdami pratybas paįvairinti, jaunimui duodavome kamuolius ir jie irklais mėtė į vandensvydžio vartus. 
 
1985-aisiais Alytaus baidarių slalomo mėgėjai apie žaidimą su kamuoliu, jį metant į vandensvydžio vartus, sužinojo gautoje iškarpoje iš rusiško laikraščio, kurioje buvo supažindinta su taisyklių santrauka. 

Aikštelės išmatavimai, vartai, kaip ir vandensvydyje, buvo ant vandens, kamuolį į vartus buvo galima mesti tik irklu arba įstumti baidare. Baidarių ilgis buvo 2,2 metro. Komandą sudaro aštuoni žaidėjai, vienu metu aikštelėje jų būna penki ir trys atsarginiai. 

1987–aisiais alytiškiai pirmieji Lietuvoje pradėjo populiarinti naują sporto šaką – kanupolą. Tačiau tuo metu turėjome labai mažai informacijos apie šį patrauklų žaidimą. 

1992–ųjų sausio viduryje Alytaus komanda Jarfalos (Švedija) klubo kvietimu dalyvavo turnyre Stokholme. Ten susidūrėme su visai kitu kanupolu. Vartai kabojo virš vandens 2 metrai, baidarės buvo ilgesnės negu mes žaidėme – 3 m, kitokios varžybų taisyklės. 

Po Stokholmo turnyro Lietuvoje buvo pakeistos taisyklės ir baidarės, vartus pradėta kelti į 2 metrų aukštį. Taip prasidėjo nauja kanupolo era, pradėjome žaisti taip, kaip visame pasaulyje. 

Ar buvo sunku laužti ledus, kokie buvo pirmieji žingsniai?
Lengva nebuvo, bet ir dabar turime laužti ledus, kovoti dėl vietos po saule. 
 
Pirmieji žingsniai buvo sunkūs.  Patys kūrėme taisykles, patys gaminome baidares. 

Kanupolo Lietuvoje pradininkų alytiškių Arvydo Atmanavičiaus, Regimanto Vaičiulio, Kęstučio Dambrausko, Algio Bernatavičiaus, Aro ir Jauniaus Janonių, Aleksandro Aleknavičiaus, Gintauto Tacionio, Valdo Butkaus, Mindaugo Ražinsko, Renaldo Kalinos iniciatyva Alytuje buvo pradėtos gaminti pirmosios kanupolo baidarės, sukurtos šio žaidimo taisyklės ir pradėta žaisti kanupolą Lietuvoje.

Kada buvo surengtas pirmasis Lietuvos kanupolo čempionatas, kiek jame dalyvavo komandų? 
Pirmasis čempionatas buvo surengtas 2004–aisiais vasario mėnesį Alytuje mano iniciatyva. Dalyvavo keturios komandos: dvi Alytaus „Srauto“ (pirmoji ir antroji) bei dvi Kauno - „Partizanas“ ir BSK „Regesa“.  
 
Pirmąja čempione tapo „Srauto“ I komanda kurioje žaidė Arūnas Tuminauskas, Aurimas Kančys, Gintautas Tacionis, Valdas Butkus, Gintaras Rasymas, Arūnas Kunčinas, Gediminas Pocevičius, treneris Arvydas Atmanavičius. 

Nuo to laiko Lietuvos čempionatai rengiami kasmet. Taip pat vyksta ir kitų amžiaus grupių čempionatai: jaunimo U-21, jaunių ir jaunučių.

Lietuvos kanupolui – jau 31-eri, ar galite teigti, kad jis surado nišą šalies sporto žemėlapyje?
Praėjusiais  metais per šios sporto šakos 30-metį vyko tradicinis tarptautinis kanupolo turnyras „Alytaus taurė-2019”, kuriose dalyvavo Lenkijos, Rusijos, Anglijos, Airijos, Suomijos ir Lietuvos komandos. 

Buvo atvykęs Europos baidarių asociacijos atstovai Hansas Jansenas iš Olandijos ir airis Tony Grifinas. 
 
Varžybų metu buvo organizuotas teisėjų seminaras, kurį vedė tarptautinės kategorijos teisėjas Sean‘as Downesas iš Airijos. 

Kanupolas jau surado nišą Lietuvos sporto žemėlapyje. Apie jį jau žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pasaulyje.


Kur yra pagrindiniai kanupolo centrai Lietuvoje, ar artimiausiu metu jų gali atsirasti daugiau?
Pagrindiniai kanupolo centrai - Alytus, Trakai, Vilnius, Kaunas ir Daugai. Šiuo metu dar poroje miestų domimasi kanupolu. 
 
Parodomosios varžybos prieš metus buvo surengtos Klaipėdoje, ši sporto šaka buvo pristatyta per Olimpinę dieną Panevėžyje. 

Viliuosi, kad Lietuvoje atsiras naujų kanupolo centrų, plėsis geografija, didės konkurencija.

Šiuo metu kanupolo lyderiai Lietuvoje - Alytaus ir Trakų klubai.  Mūsų pergales lemia nuolatinis ir intensyvus darbas su vaikais, jaunimu, suaugusiais. 
 
Daug treniruojamasi, rengiame tarptautinius turnyrus, per kuriuos sportininkai turi galimybę tobulėti. 

Mūsų varžybose dalyvauja stiprios komandos iš Rusijos, Lenkijos, Suomijos, Vengrijos, Airijos, Anglijos, Olandijos, kitų šalių. 

Tokiose konkurencinguose varžybose mūsų miesto sportininkai turi galimybę mokytis ir tobulėti, pažinti įvairių kraštų kanupolo mokyklas, kelti savo meistriškumą. 

Alytuje turime puikias treniruočių sąlygas. Vasarą varžybos ir treniruotės vyksta Dailidės ežere, o žiemą persikeliame į Sporto rūmus. Pratybos vyksta treniruoklių salėje ir baseine. Baseine rengiamos ir varžybos. 

Kiekvieną vasarą Trakuose ir Dauguose organizuojame vaikų ir jaunimo treniruočių stovyklas. 

Miesto vadovai teigiamai žiūrį į mūsų veiklą, kuri yra nukreipta į vaikų ir jaunimo užimtumą. 

Per tarptautines varžybas garsiname Alytų, Lietuvą Europoje ir pasaulyje. Atvykę komandos susipažįsta su miestu,  gyvena miesto viešbučiuose.

Kanupolas priklauso Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijai, kokie jūsų santykiai su ja? 
Taip, kanupolas priklauso Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijai (LBKIF). Mums yra didelė problema susikalbėti su federacijos prezidentu Aleksandru Alekrinskiu. Jo užimta pozicija neskatina sporto šakos vystymosi, jo populiarinimo. 
 
Prezidento teikiami ir Vykdomojo komiteto priimami sprendimai dėl kanupolo žlugdo šią discipliną. 

Kanupolui skiriamos minimalios lėšos. Lietuvos čempionams ir prizininkams  nuperkami medaliai, o deleguojant Lietuvos rinktinę į svarbiausias metų varžybas federacija apmokama tik starto mokestį. 
 
Visos kitos nakvynės, maitinimo, kelionės išlaidos, pasirengimas gula ant rinktinės sportininkų, trenerių, klubų pečių.

2019–ųjų Europos čempionate Lietuvos jaunimo U-21 rinktinė iškovojo 9-ąją vietą, o Karolis Latauskas buvo rezultatyviausias čempionato žaidėjas. 

Lietuvos rinktinė demonstravo aukštą europinį žaidimo lygį. Iš septynių žaistų rungtynių penkiose iškovotos pergalės, vienos pralaimėtos ir vienos sužaistos lygiosiomis. 

Tačiau tai nesutrukdė LBKIF prezidentui gruodžio mėnesį Vykdomajame komitete teikti sprendimą sujungti baidarių slalomo ir kanupolo komitetus į vieną. Tai - dvi skirtingos disciplinos. Nebuvo tartasi su klubais, informaciją sužinojome, perskaitę jau BKI puslapyje apie sprendimą. 

Jau keleri metai mano organizuojamos Alytuje varžybos netraukiamos į LBKIF kalendorių. Kodėl? Atsakymo nesulaukiame iki šiol. 

„Alytaus taurė“, Dzūkijos taurė“, atviras Alytaus miesto kanupolo čempionatas - vienos iš didžiausių kanupolo varžybų organizuojamų Rytų Europoje. 

Varžybose dalyvauja 20-24 komandos iš įvairių užsienio šalių. Ir kiti federacijos vadovų sprendimai atliekami, nesitariant su klubais, kurie užsiima kanupolo veikla. 

LBKIF prezidento nenoras kalbėtis, išklausyti ir išgirsti kitą pusę, primetama viena nuomonė, kuri yra nediskutuotina, tokie veiksmai ir iš jų gimstantys sprendimai žlugdo ne tik kanupolą, bet ir visą baidarių sportą Lietuvoje.

Esate vienas Lietuvos kanupolo rinktinės trenerių, kokios pagrindinės bėdos spaudžia jūsų pečius?
Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra aukšto lygio žaidėjų. Europos čempionatas parodė, kad jie nenusileidžia geriausioms žemyno komandoms, demonstruoja gerą, brandų žaidimą. Jeigu pažvelgtume atgal, kokio lygio kanupolą turėjome prieš 10 metų, tai darbas atliktas ypač didelis. Tada geriausi Lietuvos žaidėjai neprilygo geriausiems Europos žaidėjams, nepajėgėme konkuruoti su geriausiomis komandomis.  Šiuo metu Lietuvoje turime pajėgių žaidėjų, rodome aukšto lygio žaidimą. Tačiau labai pasigendame LBKIF vadovų dėmesio mūsų mėgstamam sportui.  

Rinktinės treneriams iškyla daug iššūkių kaip geriau parengti komandą, spręsti finansines komandos pasirengimo ir dalyvavimo varžybose problemas.  Visos jos gula ant trenerių, sportininkų pečių.  

Kas sudaro Lietuvos vyrų rinktinės pagrindą ir kada debiutavote Europos čempionate?
Rinktinės pagrindą sudaro Alytaus ir Trakų sportininkai. Europos čempionate debiutavome 1997–aisiais Vokietijoje ir užėmėme dešimtą vietą. 
 
Rinktinę tuo metu sudarė alytiškiai. Tada ir aš pats žaidžiau, buvau komandos lyderis. 

Kiek metų aktyviai žaidėte kanupolą?
Mano karjera prasidėjo 1984-aisiais nuo baidarių slalomo, kartais dar ir dabar sėdu į baidarę, irkluoju savo malonumui.  
 
Svariausias pasiekimas – 1989 m. per SSRS čempionatą užimta ketvirtoji vieta. 

4 kartus tapau Pabaltijo vandens slalomo (1988-1991 m.), 7 kartus -  Lietuvos keliautojų vandens slalomo (1988-2000 m.), 5 kartus – baidarių slalomo (1988-2004 m.) ir 4 kartus – keliautojų sporto daugiakovės (1999-2006 m.) čempionu. 

Su kanupolu susipažinau 1986-aisiais ir ilgai negalėjau apsispręsti, kurią sporto šaką pasirinkti. 

Dalyvaudavau ir baidarių slalomo, ir kanupolo varžybose, kol 2005-aisiais galutinai apsisprendžiau – kanupolas. 

Žaidžiau puolėjo pozicijoje ir treniravau kanupolo entuziastus. Gaila, kad neteko dalyvauti pirmajame Lietuvos čempionate, kurį pats organizavau – prieš pat prieš varžybas susilaužiau koją. 

2010-aisiais aktyvią žaidėjo karjerą baigiau, pasišvenčiau trenerio ir varžybų organizatoriaus darbui. 

Dabar dirbu Alytaus sporto ir rekreacijos centre metodininku, esu atsakingas už 9 sporto šakas, daugiausiai žaidimus, tarp jų – ir kanupolą.  

Kiek per metus sykių rungtyniaujate, ar jums užtenka varžybų?
Sportininkams stengiamės sudaryti kuo geresnes sąlygas treniruotis ir  dalyvauti varžybose. 
 
Alytuje organizuojame apie 6-7 vaikų, jaunių ir suaugusiųjų grupių varžybas, vyksta Lietuvos suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, jaunučių čempionatai, turnyrai Dauguose, Trakuose. 

Keletą kartų per metus vykstame į tarptautinius turnyrus. Varžybų tikrai netrūksta.  Jjau minėjau, kad vasarą organizuojame treniruočių stovyklas vaikams ir jaunimui. Šiemet birželio mėnesį vyks tarptautinė stovykla. 
 
Be Alytaus ir Daugų, vaikų stovykloje dalyvaus jaunimas iš Kilkoko miesto (Airija).

Kokia jūsų didžiausia svajonė? 
Kad kanupolas išplistų ir įsitvirtintų Lietuvoje, mūsų šalies rinktinė iškovotų Senojo žemyno ar pasaulio čempionatų medalį, o kanupolas būtų įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
„Ryto“ dovana – 1000 litrų vandens
2020 04 04
Dovana
Prie pilietinės iniciatyvos „Stiprūs kartu“ prisidedantis Vilniaus „Rytas“ skyrė vieną toną litrų vandens Lietuvos medikams.
Mokyklai atstovavo ir piešimo konkursuose
2020 04 03
3x3
Krepšininko Marijaus Užupio karjera per metus apsivertė aukštyn kojomis.
MKL suspenduoja lygos kovas
2020 04 02
Vaikų sportas
Po beveik dviejų valandų diskusijų buvo priimtas sprendimas Lietuvos moksleivių krepšinio lygai rekomenduoti stabdyti kovas iki gegužės 15 dienos.
 
Virtualios treniruotės viršijo lūkesčius
2020 04 03
Žvilgsnis
Organizuojant nuotolines treniruotes realiu laiku labai svarbus yra bendras klubo, trenerių, tėvų ir vaikų darbas.
„Gintros“ lietuvės: „Laukite sugrįžimo“
2020 04 02
Moterų futbolas
Šiaulių “Gintros-Universiteto” futbolininkės ir toliau sportuodamos individualiai lieja prakaitą palaikydamos sportinę formą.
„Atlantas“ galės žaisti LFF II lygoje
2020 04 02
Mėgėjai
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Apeliacinis licencijavimo komitetas priėmė sprendimus dėl II lygos licencijos siekusių klubų pateiktų apeliacijų.
„Gaila, bet priimtas teisingas sprendimas“
2020 03 24
Žvilgsnis
Olimpinius normatyvus įvykdę Lietuvos lengvaatlečiai: jei žaidynės vyktų, rizika būtų per didelė.
Lengvaatlečiai – už žaidynių nukėlimą
2020 03 23
Sprendimas
Tokijo olimpinės žaidynės turi būti nukeltos – tokia yra Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) ir jos sportininkų pozicija.
Dešimtis kilometrų nubėga ant namo stogo
2020 03 19
Daugeliui Europos šalių įvedus karantiną, lengvaatlečiai ieško įvairiausių būdų, kaip tinkamai atlikti treniruočių planą.
 
Iki liepos vidurio teniso turnyrai nevyks
2020 04 03
Tenisas
Koronaviruso pandemija ženkliai koreguoja šiemet Lietuvoje turėjusių vykti teniso turnyrų grafikus.
R.Balžekas: „Laiką panaudokime tinkamai“
2020 03 20
Tenisas
Balžeko teniso akademijos treneris Remigijus Balžekas netikėtai dėl paskelbto karantino atsiradusį laisvą laiką leidžia savo sodyboje Ukmergės rajone.
Daviso taurė: Lietuva neprilygo Portugalijai
2020 03 07
Daviso taurė
Šiauliuose vykusiame Daviso taurės mače prieš Portugalijos rinktinę lietuviai liko be pergalių. Svečiai Lietuvos rinktinę įveikė 4-0.
Boksininkai – nusivylę, bet nepalaužti
2020 04 03
Boksas
Kai pasaulyje vienos po kitų buvo atšaukiamos varžybos, Europos boksininkai traukė į Londoną, kuriame vyko olimpinis atrankos turnyras į Tokijo žaidynes.
Mirė olimpiečio J. Jakšto treneris
2020 04 02
Netektis
Lietuvos bokso federacija (LBF) pranešė, kad trečiadienį mirė boksininko Jaroslavo Jakšto treneris Viktoras Učajevas.
Imtynės pasuko revoliucingu keliu
2020 04 01
Imtynės
Jau greitai laisvųjų imtynių bei dar kelių asocijuotų imtynių stilių varžybos bus vykdomas neskirstant į vyrų ir moterų grupes.
 
Užuovėjai nuo viruso pasirinko miško sodybą
2020 04 02
Žvilgsnis
Lietuvos treko rinktinės dviratininkai Miglė Marozaitė ir Vasilijus Lendelis karantinui pasirinko nuošalią sobybą Zarasų rajone, kur jie ir treniruojasi.
Dviratininkę sustabdė ne tik virusas
2020 04 02
Dviračiai
Lietuvos plento dviratininkė Rasa Leleivytė dėl koronaviruso pandemijos priversta laiką leisti namuose, tačiau sportininkę sustabdė ir trauma.
Pandemijos pabaigos liko laukti Italijoje
2020 03 25
Dviračiai
Kalnų dviratininkė Katažina Sosna siaučiant koronavirusui svarstė galimybes grįžti į Lietuvą, tačiau nusprendė likti Italijoje.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
Rankininkų akistata su lenkais - birželį
2020 03 25
Rankinis
Europos rankinio federacija (EHF) sudarė kalendorių, kaip toliau bus vykdomos tiek klubų čempionatai, tiek atrankos į Europos bei pasaulio čempionatus.
Nukeltos Lietuvos rankininkų rungtynės
2020 03 20
Rankinis
Europos rankinio federacija (EHF) pranešė, kad neribotam laikui yra nukeliamos 2021 metų pasaulio čempionato II atrankos etapo kovos.
 
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
T. Vilimas: nežinome, kiek turėsime darbo
2020 03 19
Tinklinis
Aukščiausioje Švedijos vyrų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo du Lietuvos žaidėjai.
Gripas Dakare buvo koronavirusas?
2020 04 02
Dakaras
Lenktynininkas Benediktas Vanagas spėja, kad koronavirusas galėjo plisti jau Dakaro ralio metu.
B. Vanagas pristatė filmą apie Dakaro ralį
2020 03 20
Dakaras
Jau dabar galima pamatyti dviejų valandų trukmės filmą apie „Inbank team Pitlane“ iššūkius 2020-tųjų Dakaro ralyje.
„Moterų ralis“ perkeliamas į rugpjūtį
2020 03 16
Ralis
Balandžio 25-ąją turėjęs vykti automobilių sporto renginys „Moterų ralis“ priverstas keisti datą – renginys perkeliamas į rugpjūčio 8 d.
 
Vaikams – dar daugiau inventoriaus
2020 03 30
Ledo ritulys
Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos (NVLRL) mokyklos dar labiau papildė savo inventorių – dešimt jų pasiekė konkurso būdu įsigytas inventorius.
Planus sugriovė įsisiautėjęs virusas
2020 03 29
Kalnų slidinėjimas
Geriausiam Lietuvos kalnų slidininkui Andrejui Drukarovui sezonas baigėsi Nepriklausomybės atkūrimo dieną – svarbiausio metų starto išvakarėse.
M. Armalis sugrįžta į mylimiausią komandą
2020 03 26
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinės vartininkas Mantas Armalis keičia klubą, bet lieka Švedijoje – 27-erių metų sportininkas sugrįžta į „Djurgarden“ komandą.
Beisbolo komandoms Europoje žaisti neteks
2020 04 02
Beisbolas
Europos beisbolo konfederacija (CEB) paskelbė, kad šiais metais atšaukia visas oficialiais Europos beisbolo klubų rungtynes.
Atšauktos buriavimo varžybos Nidoje
2020 04 02
Buriavimas
Nidoje nevyks balandžio 4-5 dienomis suplanuotos „Pavasario vėjaračių taurės“ varžybos.
Nuo ligoninės lovos iki olimpinių žaidynių
2020 04 02
Žvilgsnis
Daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas Mindaugas Bružas paauglystėje patyrė sunkią traumą, jam prognozuota ateitis neįgaliojo vežimėlyje.
 
„Buvau ir liksiu penkiakovininkas“
2020 04 03
Penkiakovė
Šiuolaikinė penkiakovė Lietuvoje turi savo legendas. Viena jų – 1968 m. Meksiko olimpinis vicečempionas ir 1969 m. pasaulio čempionas Stasys Šaparnis.
Pamatykite filmą „Nagano juostos“
2020 04 03
Filmas
Kai namuose nuobodu, dieną praskaidrina geras filmas. „Sporto kino festivalis“ su „Olympic Channel“ siūlo iš arčiau susipažinti su filmais apie sportą.
Pataria, kaip suvaldyti stresą
2020 04 02
Poelgis
Šiuo laikotarpiu itin svarbu mokytis pažinti savo emocijas, skirti laiko sau ir išsiugdyti kasdienius įpročius, kurie padės stabilizuoti emocinę būklę.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas