Marytė Marcinkevičiūtė 2020 m. sausio 22 d. 17:01 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Treneris skleidžia žolės riedulio virusą

Vilniaus rajono žolės riedulininkų treneris Vytautas Vilipas – apie šokius „Šviesos“ ansamblyje, golfo ir riedulio lazdas mašinoje, laiškus vokiečiams.

Žolės riedulio treneris V.Vilipas.
pliadisfoto.com, asmeninio albumo nuotr.
Žolės riedulio treneris V.Vilipas.
   
Vilniaus rajono sporto mokyklos žolės riedulininkų treneris, Rudaminos „Ryto“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas Vytautas Vilipas – vienas šios sporto šakos pradininkų Rudaminoje.

Jis – buvęs ilgametis Vilniaus r. reprezentacinių žolės riedulio vyrų komandų „Rudamina“,  „Filas“, „Ardas-Rudamina“ treneris. Vadovavo „Ardas-Rudamina“ komandai per Europos čempionatus Kroatijoje, Graikijoje, Slovėnijoje, Baltarusijoje, daugelį tarptautinių turnyrų. 

V. Vilipas žolės riedulininkus suranda mokyklose ir juos nuo mažens ugdo. „Manau, kad 70-80 proc. Rudaminos „Ryto“ ir Ferdinando Ruščico gimnazijų vaikų  savo rankose ilgėliau turėjo žolės riedulio lazdas, o jas pakilojo tai tikrai visi“, - džiaugiasi V. Vilipas.       

Šiemet sausio 5-ąją jums sukako 60 metų. Kaip jaučiatės?
Savo bėgančių metų nebijau, realiai žiūriu į  gyvenimą. Prieš akis –  nemažai darbų, tačiau pagrindiniai, manau, jau padaryti. 
 
Entuziazmo ir noro turiu daug, bet pats laikas susirūpinti savo sveikata, ramiau gyventi.  

Esu „Ardo-Rudaminos“ vyrų žolės riedulio komandos, kuri praėjusiais metais 13-ą kartą tapo Lietuvos čempione, vadybininkas. 

Dirbu su Arvydu Ilgevičiumi, o mūsų komandos treneris – pirmasis mano auklėtinis Marijanas Gžibovskis. Mes visi trys – bendraminčiai, 1988-aisiais pradėjome žaisti žolės riedulį, savo ateitį siejome su šia sporto šaka.     

Kai dabar stokojame trenerių, pačiam tenka treniruoti jaunimą nuo 12 iki 18 metų. Krūvis tikrai didelis, užimti visi savaitgaliai.  

Prieš ketverius metus dirbti žolės riedulio treneriu bandžiau prikalbinti buvusį savo auklėtinį, Lietuvos rinktinės narį Robertą Voitechovskį. 

Iš pradžių jis sutiko, įstojo studijuoti į Lietuvos sporto universitetą. Tačiau, pasimokęs iki trečio kurso, auklėtinis emigravo į Airiją. 

Bandžiau kalbėtis su dar vienu savo auklėtiniu, Lietuvos vyrų nacionalinės rinktinės žaidėju Tomu Kušlevičiumi. Tačiau jis padirbėjo pusę metų, pamatė, kad maži pinigai ir, sukūręs šeimą, pasirinko verslą, mėgėjiškai pradėjo žaisti regbį ir nutolo nuo žolės riedulio. 

Ir vėl vežimą rajono Sporto mokykloje tempiu vienas. Tačiau esu optimistas: gal vis dėl to atsiras savas žmogus, kuris perims iš manęs estafetę. 

Nemažas viltis sieju su žaidėju Tomu Burkotu, kuris nori studijuoti Lietuvos sporto universitete. 

Pusę savo gyvenimo atidavėte žolės rieduliui, ar jame esate laimingas?
Per tas šešias dešimtis mano metų buvo visko, bet gal daugiau džiaugsmo, matyt, gimiau po sėkminga žvaigžde. 
 
Savo gyvenimu esu patenkintas. Ką dariau, visur sekėsi, mano supo ir dabar supa gera aplinka, nuoširdūs draugai, susiradau daug bendraminčių. Nesigailiu savo metų, atiduotų žolės rieduliui.  

Ar jūs nuo mažumės irgi žaidėte žolės riedulį?
Ne, gimiau ir augau Rokiškio rajono Panemunėlio geležinkelio stoties kaime. Mano tėvas, irgi Vytautas Vilipas, kuris prieš penkerius metus paliko šį pasaulį, norėjo, kad būčiau krepšininkas. 
 
Mat jis mėgėjiškai irgi žaidė krepšinį, tada jiems lanką atstodavo pakabintas bulvių „kašikas“. 

Buvau pradėjęs lankyti krepšinio pratybas, ūgis nebuvo mažas (1 m 89 cm), tačiau tekdavo tolokai vaikščioti. 

Mokykloje pasirinkau lengvąją atletiką – bandžiau jėgas dešimtkovėje, tačiau geriausiai sekėsi šokinėti trišuoliu ir bėgti vidutinius nuotolius.

Kai mokiausi dešimtoje klasėje,  vėl grįžau į krepšinį, bet su juo didelių vilčių nesiejau, nes buvo didelė konkurencija.   

1978-aisiais baigiau vidurinę mokyklą ir norėjau studijuoti Kūno kultūros institute, bet neįstojau. Mokiausi Vilniaus 21-oje profesinėje technikos mokykloje, pasirinkau tekintojo specialybę. 1979-aisiais įstojau į Vilniaus pedagoginį institutą, studijavau techninę discipliną ir darbus.

Norėjau žaisti krepšinį, tačiau pamačiau skelbimą, kad šokių ansambliui „Šviesa“ reikia šokėjų.  Užsirašiau ir aš. Penkiolika metų iki 1993-ių, kol susiradau žmoną panevėžietę Rūtą, bet ne iš ansamblio, o draugo vestuvėse, šokau ansamblyje. Pamačiau daug pasaulio: šokome Vengrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, o 1990-aisiais - pirmą kartą Amerikoje. 

Kai baigiau institutą, bijojau, kad nebūčiau pašauktas į sovietų armiją. Šalia Vilniaus 1983-aisiais susiradau Senasalio aštuonmetę mokyklą: iš pradžių ten dirbau kūno kultūros mokytoju, o po to trejus metus - direktoriumi. 

Bedirbdamas neakivaizdiniu būdu 1992-aisiais baigiau Kūno kultūros institutą, įsigijau sportinio darbo organizavimo-trenerio specialybę. Nebuvau moksliukas,  bet ryžto, sportinio užsispyrimo užteko.  
 
1991-aisiais tapau Rudaminos 2-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju ir dirbau vienerius metus. man buvo siūloma vadovauti mokyklai, bet man rūpėjo sportas. Nuo 1993-iųjų pradėjau dirbti šios mokyklos kūno kultūros mokytoju. 

Mano karjeroje yra ir įrašas, kad 1987-1994-aisiais dirbau Rudaminos mechaninės gamyklos, kuri buvo Skaidiškėse, sporto metodininku. Visą gyvenimą dirbau ir dabar dirbu du-tris darbus, toks mano charakteris, vieno darbo būna per mažai.    

Tad kada gi jūsų rankose atsirado žolės riedulio lazda?
Žolės riedulys pradėjo patikti po Maskvos olimpinių žaidynių, kurias mačiau per televizorių. Po Seulo olimpiados ta meilė dar labiau sustiprėjo. Panorėjau žaisti žolės riedulį. Lemtinga buvo pažintis su šios sporto šakos pradininku Lietuvoje gydytoju Feliksu Paškevičiumi.  1989-aisiais jis man pasiūlė suburti komandą ir dalyvauti Lietuvos vyrų  čempionate, kuriame žaidė penkios komandos. 
 
Iš savo draugų trenerių surinkau devynių sporto šakų sportininkus, pasitreniravome „Žalgirio“ stadione ir balandžio pabaigoje vykome į Kėdainius žaisti pirmųjų čempionato rungtynių.   

Buvau komandos vyr. treneris ir žaidėjas. Visi buvome ką tik baigę studijas, kupini entuziazmo. Komandoje – imtynininkas, rankininkai, krepšininkai, biatlonininkai, lengvaatlečiai.

Tuometis Rudaminos mechaninės gamyklos generalinis direktorius, dabar jau šviesaus atminimo Leonidas Burokas pritarė mūsų idėjai žaisti žolės riedulį. Jis skyrė autobusą ir maistpinigių kelionei. Susėdom visi ir, gerai nežinodami žolės riedulio taisyklių, vykome į Kėdainius. Pravažiavus Ukmergę, mūsų dėmesį atkreipė reklamuojamas kino filmas „Bepročiai stadione“. Pradėjome juoktis, sakydami, kad mes čia ir būsime.  
 
Niekas negalėjo patikėti, kad mes, debiutantai, Kėdainiuose vos 0:1 pralaimėsime pirmąsias rungtynes trenerio Felikso Paškevičiaus vadovaujamai „Žalgirio“ komandai. 

Pirmaisiais metai čempionate buvome  paskutinieji, šešti, kitais – ketvirti, o trečią kartą dalyvaudami – pelnėme bronzos medalius. 
 
Žolės riedulį Intensyviai žaidžiau gal 16 metų. Iš pradžių - saugo pozicijoje, o baigiantis karjerai – puolėjo. Su aktyviuoju sportu atsisveikinau 45-erių.

Nuo 1992-ųjų, pradėjus dirbti Rudaminos 2-ojoje vidurinėje mokykloje, subūriau pirmąją vaikų žolės riedulio komandą. 

Tada Lietuvoje buvo tik vienas žolės riedulio stadionas Šiauliuose, todėl į ten buvo nemaža problema dažnai važinėti.  

Prisimenu, Vilniuje tada buvo dvi komandos, bet čempionato rungtynių tekdavo važinėti į Šiaulius. 


Ar jus būtų galima laikyti Rudaminos žolės riedulio pradininku?
Pats pirmasis žolės riedulio lazdas į Rudaminą atsivežė ten apylinkės gydytoju dirbęs Feliksas Paškevičius. Rudaminiečius jis bandė naująja  sporto šaka ir lazdas paliko vienam kūno kultūros mokytojų. 
 
Kai pradėjau domėtis žolės rieduliu, tos sovietinės Mukačiovo gamybos 10 lazdų buvo atiduotos man. Iš pradžių jų mums užteko, tačiau netrukus pradėjo trūkti. 

1993–aisiais parašiau laišką į vieną vokiečių žurnalą, kad domimės žolės rieduliu, bet turime nedaug sportinio inventoriaus, todėl su vokiečiais norėtume bendradarbiauti. 

Gavau atsakymus iš Erfurto ir Karlsruhės. Prasidėjo mūsų draugystė ir išvykos į Vokietiją. Į keliones pasiimdavome ir mašinas norinčių nusipirkti pakeleivių, taip mums atsipirkdavo tos kelionės. 

Vokiečiai mums dovanodavo padėvėto sportinio inventoriaus. Įdomiausia būdavo, kad iš pat pradžių vaikų būdavo 30 ir trūkdavo 20 lazdų, o kai jų atsiveždavau, - visiems užtekdavo. Gi dabar - lazdų daug, o nėra kam žaisti. 

Draugystė su Vokietijos žolės riedulininkais davė didelį impulsą Rudaminos žolės rieduliui. Iki šių dienų draugaujame su Erfurto komanda, jau 16 metų vykstame į jų 12-mečių vaikų turnyrus. 

Pirmasis mano draugas, klubo prezidentas ir treneris Andre Sirchas Rudaminos mokykloje netgi susirado sau žmoną, matematikos mokytoją Violetą, sukūrė šeimą, dabar augina dvi dukras ir prieš penkerius metus persikėlė gyventi į Husumo miestą prie Danijos.

Ar Rudaminą dabar būtų galima vadinti žolės riedulio miestu?
Manau, kad 70-80 proc. Rudaminos „Ryto“ ir Ferdinando Ruščico gimnazijų vaikų  savo rankose ilgėliau turėjo žolės riedulio lazdas, o jas pakilojo tai tikrai visi. Šiose gimnazijose veikia žolės riedulio būreliai, juos aš treniruoju. 
 
Šiai sporto šakai neabejingi gimnazijų vadovai Ramūnas Maniuška ir Žaneta Jankovska. 

Prie Ferdinando Ruščico gimnazijos netgi pastatytas tarptautinius standartus atitinkantis žolės riedulio stadionas, kuriame vyksta kūno kultūros pamokos, treniruojasi futbolo ir žolės riedulio komandos, rungtyniaujama. 

Kol neturėjome stadiono, treniruodavomės ir rungtyniaudavome ant žolės. Dabartinis Lietuvos čempionų treneris Marijanas Gžibovskis buvo suvirintojas, tai susivirindavo vartus. 

Skaidiškėse, kur nebuvo stadiono, prie Rudaminos RMG čempionato pirmąsias ketverias rungtynes žaidėme ant asfalto. 

Per savo trenerio karjerą pavyko išugdyti Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjų: vartininką Roką Rudenką, Tomą ir Albertą Kušlevičius, Robertą Voitechovskį, Artūrą Zaleskį, Marijaną Gžibovskį. 

Anksčiau treniravau ir merginas, mano pirmosios auklėtinės Kotryna Kartanovič ir Barbora Lozovojūtė, dabar žaidžiančios Vilniaus „Žuvėdros“ komandoje, praėjusiais metais atstovavo Lietuvos nacionalinei moterų rinktinei Slovėnijoje ir pateko į Europos čempionato antrąją pakopą. 

Po 10-15 metų Rudaminoje vėl subūriau mergaičių komanda, kuri dalyvauja Lietuvos 12-mečių čempionate ir siekia bronzos medalių. Mergaites iš pradžių visada būna sunkiau treniruoti nei vaikinus, tačiau kai jos užsiveda, - su jomis dirbti vienas malonumas. 

Dabar Rudaminoje vaikams didelis pasirinkimas, kur eiti. Tačiau žolės riedulys yra mėgstamas, tai viena populiariausių sporto šakų. 

Rudaminą labiausiai garsina vyrų komanda „Ardas-Rudamina“, kuri praėjusiais metais 13-ą kartą tapo Lietuvos čempione.  Nė vienai šalies komandai nepavyko tiek sykių tapti pajėgiausia komanda. 

Turime stiprius varžovus širvintiškius, kurie mus verčia pasitempti, dvikovos su jais visada būna įdomios ir atkaklios.

Žolės riedulį žaidžia ir mano 25-erių sūnus Dominykas, kuris atstovauja „Vilniaus rajono SM-Ardas“ ir rungtyniauja Lietuvos B diviziono čempionate. 

Lietuvos U-21 rinktinei atstovauja 17-metis mano auklėtinis Rapolas Stankevičius, o U-16 rinktinėje žaidžia Andžejus Burkotas, auga puikus vartininkas Džiugas Butkus. 

Rudaminoje subrendo ir tarptautinės kategorijos teisėjas, mano auklėtinis,  20-metis Karolis Donculas. Klubas tikisi, kad gal jis panorės dirbti ir treneriu.  

Mus visus labai užveda Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas, kuriam rūpi Vilniaus r. Rudaminos žolės riedulys. Jo įkurtoje Vaikų lygoje dalyvauja ir mūsų vaikai, su jais kasmet vykstame į tarptautinį turnyrą Erfurte ir laimime medalių.

Su Lietuvos čempionų komanda jūs žengiate koja kojon, su Arvydu Ilgevičiumi dirbate vadybininkais. Ar sunku išlaikyti komandą?  
„Ardas-Rudamina“ susibūrė 2002-aisiais, iki tol buvo „Rudamina“, „Filas“. Su Arvydu ieškome rėmėjų, organizuojame visą darbą. 
 
Pirmieji Lietuvoje žaisti į mūsų komandas  buvo pakviesti užsieniečiai. Mums atstovavo netgi kilmingo kraujo Barry Tirtohoe Sodo iš Indonezijos, kuris padėjo treniruoti ir mūsų vaikus. 

Dabar „Ardo -Rudaminos“ komandoje žaidžia keli Baltarusijos žolės riedulininkai, kuriems truputį skiriame pinigų. Gi mūsų žaidėjams mokėti atlyginimų neturime galimybių. Rašėme paraišką Sporto rėmimo fondui, bet nieko negavome.

Penktus metus kultivuojame ir grindų riedulį, dalyvaujame Lietuvos jaunučių ir jaunių „Sporto vilčių“ žaidynėse, dukart iš penkių tapome čempionais.  

Koks jūsų laisvalaikis?
Penktus metus domiuosi ir žaidžiu golfą. Prieš porą metų su vaikais buvome nuvykę į Sostinių golfo klubą, sutikome ten žaidžiantį Šarūną Jasikevičių, su juo nusifotografavome, pasikalbėjome.  
 
Mano mašinoje visada yra golfo ir žolės riedulio lazdų. Kai važiuoju pro Europos parką, Sostinių golfo aikštyną ar „Vilnius Grand Resort“ viešbutį,  visada sustoju pažaisti golfą. 

Turiu žalią kortą, galiu žaisti visuose šešiuose Lietuvos golfo laukuose.  

Golfas įtrauktas į Lietuvos mokyklų žaidynes, vasario pabaigoje rengsime Vilniaus r. mini golfo atrankines mokinių varžybas.  

Mėgstu skaityti knygas, žiūrėti kino filmus. Anksčiau patiko žvejoti, tačiau dabar šiam pomėgiui jau neturiu laiko.  
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Mačui su čekais – rekordinis dėmesys
2020 02 25
Žvilgsnis
Europos vyrų krepšinio čempionato atrankos rungtynės, transliuotos per TV3, tv3.lt portalą ir TV3Play sumušė šių metų žiūrimumo rekordus.
LSKL finale - KU ir VDU krepšininkai
2020 02 25
LSKL
Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionate kartojasi 2018 metų scenarijus. O praėjusio sezono vicečempionai liko už borto.
Pergalingas rinktinės šuolis – 18:0
2020 02 24
Atranka
Pirmoji D.Maskoliūno komandos pergalė: įspūdingą spurtą mače su Čekija surengusi Lietuvos rinktinė reabilitavosi po antausio Belgijoje.
 
Austras sugrįžo į „Sūduvą“
2020 02 25
Legionierius
Į Marijampolės „Sūduvą“ sugrįžo saugas iš Austrijos Danielis Offenbacheris, su marijampoliečiais tapęs Lietuvos čempionu 2018-aisiais.
Kauno ekipos gretose – patyręs gynėjas
2020 02 25
Naujokas
Kauno FC „Hegelmann Litauen“ ekipą papildė patyręs gynėjas Mantas Fridrikas, sugrįžtantis į gimtąjį miestą po ketverių metų pertraukos.
Karjeros posūkis: iš Latvijos – į Kroatiją
2020 02 24
Treneris
Lietuvos futbolo specialistas Valdas Dambrauskas paliko Rygos RFS komandą ir turėtų tapti "Gorica" vyriausiuoju treneriu.
Meksikos aukštikalnėse – alinančios pratybos
2020 02 25
Žvilgsnis
Trijų savaičių treniruočių stovykloje Meksijoje plušėjusi D.Lobačevskė olimpinių pažadų nedalina: „Viską norisi įrodyti rezultatais, o ne kalbomis.“
Teisėjų klaida neleido tapti planetos lydere
2020 02 22
Lietuvos čempionatas
Lietuvos čempionate – sėkmingas trišuolininkės Dovilės Kilty pasirodymas ir apmaudi klaida ėjimo rungtyje (VIDEO).
Į Tokijo taupyklę – vertingi taškai
2020 02 21
Lietuvos čempionatas
Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas: Simas Bertašius artėja prie Tokijo žaidynių, karjeros pergalę iškovojo Urtė Baikštytė (VIDEO).
 
Lietuvis prarado svarbius taškus
2020 02 25
Turnyras
Ričardas Berankis Dubajuje nesugebėjo iškovoti pergalės ir neteks daugybės taškų, kuriuos pelnė praėjusiais metais šiame ATP 500 serijos turnyre.
Sugrįžimas į kortus – su rinktinės apranga
2020 02 19
Sugrįžimas
Lukas Mugevičius Šiauliuose vyksiančiame Daviso taurės susitikime tarp Lietuvos ir Portugalijos rinktinių planuoja grįžti į teniso kortus.
Tenisininkams – dešimtys tūkstančių eurų
2020 02 18
Tenisas
Tęstinis finansinės paramos projektas „Teniso talentai“ toliau siekia paskatinti geriausius ir perspektyviausius šalies tenisininkus.
T.Pakutinskas: „Dabar būsiu dar stipresnis“
2020 02 25
Bušido
Po traumos į ringą sugrįžtantis Tomas Pakutinskas: „Visos kalbos apie mano karjeros pabaigą tapo didele motyvacija.“
Tėvu tapęs E.Kavaliauskas vėl sieks pergalių
2020 02 18
Boksas
Boksininkas Egidijus Kavaliauskas gyvena tėvystės nuotaikomis. Žmona Vitalija pagimdė sūnų, todėl treniruočių rutiną jam pakeitė nauja ir maloni pareiga.
Etapo laimėtojai – Ažukaitė ir Kinderis
2020 02 18
Fechtavimas
Šeštadienį Kaune vyko trečiasis ir paskutinysis 2019-2020 metų fechtavimo sezono suaugusiųjų Lietuvos taurės etapas.
 
Berlyne – olimpinės atrankos finišo tiesioji
2020 02 24
Trekas
Vasario 26 – kovo 1 dienomis Berlyne (Vokietija) vyksiančiame 117-ajame pasaulio dviračių treko čempionate Lietuvai atstovaus keturi dviratininkai.
Dviratininkė R.Leleivytė atsidūrė ligoninėje
2020 02 22
Trauma
Geriausia Lietuvos plento dviratininkė Rasa Leleivytė 2020 metų sezono pradžią norės kuo greičiau pamiršti.
Dviračių sporto federacijoje – permainos
2020 02 20
Situacija
Dagiau nei 10 metų Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidento pareigas ėjęs verslininkas Romualdas Bakutis palieka organizacijos vadovo postą.
Į ketvirtfinalį – du Lietuvos klubai
2020 02 23
Baltijos lyga
Finišavus Baltijos rankinio lygos reguliariajam sezonui paaiškėjo, kad kovą dėl trofėjaus toliau tęs du Lietuvos klubai – „Dragūnas“ ir VHC „Šviesa“.
Profesoriui – gavosūkiai dėl žaidėjų
2020 02 21
Taurė
Lietuvos rankinio federacijos moterų taurė: Antano Skarbaliaus galvosūkis, „Eglės“ potencialas ir kas gali pakišti koją Garliavai.
Čempionato lyderiai tolsta
2020 02 20
Lietuvos čempionatas
Vilniuje VHC “Šviesa” išplėšė pergalę iš Kauno “Granito-Kario”, o Garliavoje “Kauno Ąžuolo-KTU” rankininkai nusileido Klaipėdos “Dragūnui”.
 
Viruso grėsmė pakeitė planus
2020 02 25
Sniego tinklinis
Vilniuje pirmą kartą rinkosi EEVZA tinklinio vadovai, o LTF viceprezidentas M. Vasiliauskas atskleidė, kad dėl viruso grėsmės lietuviai nevyks į Italiją.
"Kaunas-VDU" - Baltijos finalo ketverte
2020 02 23
Tinklinis
Kauno „Kauno-VDU“ tinklininkės pademonstravo savo charakterį ir įspūdingai išplėšė kelialapį į Baltijos tinklinio čempionato finalo ketverto turnyrą.
Slovakijoje - bronzinis lietuvių finišas
2020 02 23
Sniego tinklinis
Slovakijos kalnuose vykusiame Europos sniego tinklinio turo etape Lietuvos komandoms skirtingai susiklostė mažieji finalai.
Po košmaro trasoje – saldus triumfo jausmas
2020 02 24
Žiedinės lenktynės
Triumfas Azijoje – pirmas G.Grinbergo titulas profesionaliame autosporte ir vienas didžiausių laimėjimų Lietuvos žiedinių lenktynių istorijoje.
Tikslas Tailande – trečia iš eilės pergalė
2020 02 22
Žvilgsnis
Azijos Le Mano serijoje sekmadienį Tailande, Buriramo trasoje startuoja paskutinis, ketvirtasis etapas. Jame pergalės sieks ir Gustas Grinbergas.
Ar Le Manas išjudins Lietuvos sirgalius?
2020 02 20
Žvilgsnis
Le Mano piramidės viršūnėje – legendinės 24 valandų lenktynės Prancūzijoje. Vilnietis Gustas Grinbergas su komanda jau užsitikrino kelialapį į jas.
 
J.Traubaitei - pasaulio čempionato bronza
2020 02 25
Orientavimasis
Švedijoje vykstančiame pasaulio jaunimo orientavimosi sporto slidėmis čempionate lietuvė Judita Traubaitė antradienį iškovojo bronzos medalį.
Ant Švedijos ledo - lietuvio sidabras
2020 02 21
Ledo jachtos
Penktadienį Švedijoje vyko ledrogių varžybos „Etno Ice Cup“, kuriose du lietuviai užėmė prizines vietas.
Druskininkuose - lietuvių medaliai
2020 02 20
Snieglentės
Lietuvos sportininkai FIS snieglenčių sporto varžybose varžybose Druskininkuose iškovojo šešis medalius.
Karūnuoti Lietuvos diskgolfo čempionai
2020 02 25
Diskgolfas
Survilų kaimo turizmo sodyboje įsikūrusiame diskgolfo aikštyne vyko šeštasis Lietuvos diskgolfo žiemos čempionatas.
Lietuvos šauliai - per žingsnį nuo medalių
2020 02 25
Šaudymas
Vroclave (Lenkija) prasidėjusiame Europos šaudymo čempionate Lietuvos duetas liko per žingsnį nuo medalių.
Ką daryti, kad sportas nepakenktų?
2020 02 25
Specialistas
Tam, kad sportas netaptų kančia, gydytojas Nerijus Linkus dalinasi patarimais, kaip apsaugoti save nuo traumų ir chirurginių intervencijų.
 
Sporto fondui skubiai ieško ekspertų
2020 02 25
Fondas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, esant papildomam poreikiui, pakartotinai kviečia teikti kandidatūras Sporto rėmimo fondo paraiškoms vertinti
Padaryta daugiau nei planuota
2020 02 22
LOA
Per Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) suvažiavimo eilinę sesiją aptarta 2019-ųjų veikla ir numatytos 2020 m. gairės.
Treneris fizinę formą palaiko parduotuvėje
2020 02 21
Žvilgsnis
Buvęs krepšinio treneris Antanas Raščius – vienas iš devynių naujos fotomenininkės Neringos Rekašiūtės parodos #AmžiusNesvarbu herojų.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas