Marytė Marcinkevičiūtė 2020 m. sausio 8 d. 13:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Trys sėkmingos jubiliato karjeros

Visą gyvenimą sportui atidavęs J.Čižauskas: „Jei norėčiau ketvirtos karjeros, reikėtų eiti į politiką, o aš priklausau sporto partijai, kurios nebekeisiu.“

J.Čižauskas su auklėtinėmis.
J.Čižauskas su auklėtinėmis.
   
Sausio 3 d. 60 metų jubiliejų šventęs žinomas Lietuvos irklavimo treneris ir sporto organizatorius Jonas Čižauskas, dabar dirbantis Vilniaus krepšinio mokykloje direktoriaus pavaduotoju, sulaukė daug sveikinimų. 

„Į savo pasą nežiūriu, jaučiuosi gerai. Sveikata dar leidžia dirbti, o ir noras yra didelis. Jubiliejus parodė, kad nesu užmirštas, o tik pamalonintas“, - džiaugėsi J. Čižauskas.     

Jūsų jubiliejus paženklintas trimis karjeromis: buvote irkluotojas, treneris, sporto organizatorius. Gal per tą laiką atsirado ir ketvirtoji?
Tada jau reikėtų eiti į politiką, o aš priklausau sporto partijai, kurios nebekeisiu (šypsosi).  

Prisiminkite savo pirmąją – irkluotojo karjerą?
Ji nebuvo ilga. Gimiau ir augau Kaišiadorių rajone, lankiau Rumšiškių vidurinę mokyklą. Kaip ir visi vaikai, sportavau: žaidžiau krepšinį, futbolą, tinklinį, šachmatais, šaškėmis, slidinėjau, bėgiojau. 
 
Baigus devynias klases ir rajone praėjus atranką, 1976-aisiais buvau pakviestas į Trakų internatinę mokyklą mokytis ir irkluoti. 

Su irklavimu mane pirmiausiai supažindino Romos olimpiados vicečempionas Zigmas Jukna, tuomet dirbęs Internatinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. 

Mane treniravo Gediminas Vakulskas, o vėliau - irklavimo legenda Antanas Bagdonavičius. Tapau Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionu bei prizininku, laimėjau suaugusiųjų čempionatų medalių. Buvau pakviestas kandidatu į SSRS jaunių rinktinę. 

Po poros metų baigiau mokyklą ir įstojau į tuometį Kūno kultūros institutą. Jį baigiau 1982-aisiais. Treniravausi pas Vytautą Valiauską. 

Mano irklavimo karjera galėjo būti ir ilgesnė, ir sėkmingesnė. Tačiau įgyvendinti visas svajones sutrukdė objektyvios priežastys: studijuojant antrame kurse, susirgau gelta ir daugiau nei pusę metų turėjau gydytis. 

Tai atsiliepė mano rezultatams. Dar aktyviai sportuojant jau žinojau, kad dirbsiu treneriu. 

Taip susiklostė gyvenimas, kad, įgijęs KKI diplomą,  gavau paskyrimą dirbti treneriu Trakų internatinėje mokykloje, kurioje pradėjau savo karjerą. 

Kaip susiklostė jūsų antroji – trenerio karjera?
Savo darbą 1982-aisiais pradėjau nuo nulio – nuo sulūžusios valties. Važinėjau po Lietuvą ir ieškojau gerų fizinių duomenų merginų, jas kviečiau į Trakus.  
 
Būsimąsias irkluotojas suradau Klaipėdoje, Skuode, Plungėje, Biržuose,  Kaišiadoryse. Daug prisikviesti negalėjau, nes buvo ribojamas skaičius. 

Tada Trakų internatinėje mokykloje mokėsi apie 100 irkluotojų, tarp kurių - apie 60 anksčiau vadinamų „akademisčių“. Jas ugdė 10 trenerių. Buvo galinga komanda, puikios sąlygos, tiesa, stokojome gero sportinio inventoriaus. 

Kai buvau paskirtas Lietuvos moterų rinktinės treneriu, į ją atėjau su savo auklėtinėmis. Kai rinktinėje buvo daugiausiai mano ugdomos merginos, tai kiti treneriai be didesnių problemų rinktinei atiduodavo savo auklėtines. 

Būrėme bendras komandas, nežiūrėjome savo interesų. Visą laiką dirbau tik su merginomis. Gero meistriškumo irkluotojomis tapo  Audronė Jonušauskaitė, Aušra Bertašiūtė, Edita Kumpytė, Gitana Grigalaitytė, Inga Domarkaitė, Gražina Rimgailaitė, Jūrate Jakaitė, Regina Lukauskytė, vėliau grupę papildžiusios Reda Ribinskaitė, Diana Butkutė. 
 
Ir šiandien irklavimas – mano širdyje. Palaikau glaudžius ryšius su visais Lietuvos irklavimo treneriais: Algimantu Mačiuliu, Vytautu Miliumi, Zigmantu Gudausku, Antanu Lavicku, savo treneriu Vytautu Valiausku, kitais. 

Visi pasidžiaugiam pergalėmis, išgyvename nesėkmes. Ir dabar domiuosi didžiuoju sportu, įvairių sporto šakų atletų rengimo metodikomis, tarp jų – ir irkluotojų.         

Kodėl nutrūko sėkminga jūsų trenerio karjera? 
Irklavimo treneriu dirbau apie 20 metų. 1986-aisiais rugsėjo 1-ąją Trakų internatinė mokykla buvo perkelta į Vilnių, į bendrojo lavinimo Internatinę mokyklą. 
 
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvau pakviestas vadovauti Lietuvos sportininkų rengimo centrui – iš pradžių dirbau direktoriaus pavaduotoju, o po pusantrų metų buvau paskirtas direktoriumi. 1997-aisiais šio centro pagrindu buvo įkurtas Lietuvos olimpinis sporto centras.

Keitėsi valdžios, įstaigų pavadinimai, vėl teko sugrįžti prie trenerio darbo. Lietuvos olimpiniame sporto centre irkluotojas ugdžiau 1997-2002-aisiais. Mano auklėtinės dalyvaudavo pasaulio suaugusiųjų ir jaunimo čempionatuose, buvo perspektyvios jaunimo (Jurgita Rimvydytė ir Živilė Rusakevičiūtė) bei moterų (Jūratė Perlibienė ir Gražina Rimgailaitė) dvivietės. 

Savo geriausias auklėtines vyliausi matyti startuosiančias olimpinėse žaidynėse. Tačiau pinigų stygius joms neleido išvykti treniruotis į šiltus kraštus, sezonui tekdavo rengtis namų sąlygomis. Tai atsiliepė jų rezultatams. 

Mano trenerio karjera vėl nutrūko: 2002-aisiais buvau paskirtas Lietuvos olimpinio sporto centro generalinio direktoriaus pavaduotoju ir vadovavau Kauno filialui. Sugrįžau į organizacinį darbą ir dirbau iki  2008-ųjų. 

Tada Trakuose buvo surengtas pirmasis pasaulio irklavimo meistrų čempionatas ir buvau paskirtas Trakų nacionalinio sporto ir sveikatingumo centro direktoriaus pavaduotoju. Teko daug prisidėti, organizuojant tą meistrų čempionatą ir 2009-aisiais rengiant „Draugystės“ regatą.  

Po to dirbau Lietuvos olimpinio sporto centro Trakų sporto skyriaus vedėju. Mano sporto organizatoriaus karjera buvo gana ilga, tačiau laikas prabėgo greitai, nes visas buvau paskendęs darbuose. 

Kaip vertinate dabartinių Lietuvos irklavimo trenerių darbą?
Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais irkluotojus ugdė apie 100 trenerių. Dabar, ko gero, jų liko tik apie 40. 
 
Tai rodo, kad Lietuvoje irklavimo geografija nesiplečia, o mažėja. Daug patyrusių trenerių išėjo iš irklavimo – vieni savo  noru, o kiti buvo nereikalingi.  

Stebiuosi, kad šiandieną Lietuvos rinktinės treneriais paskirti tie, kurie net nėra treniravę jaunųjų irkluotojų. 

2019-aisiais Lietuvos irkluotojai nepelnė nė vieno medalio per Europos ir pasaulio suaugusiųjų čempionatus, ko nebūdavo anksčiau. Tai rimtas signalas prieš Tokijo olimpines žaidynes.  
 
Ne man vienam dėl to skauda širdį. Tiek aš, tiek kiti mano kolegos irklavimui atidavėm pačius gražiausius metus, todėl šiandien džiaugiamės, kad nors tris kelialapiu turime į Tokiją.  

Kaip galvojate, ar tai laikina mūsų irklavimo krizė?
Manau, kad ji atėjo kažkiek ilgesniam laikui, nes ne tiek jau daug svarių pergalių pasiekia mūsų jauniai ir jaunimas.   


 
Kaip vartinate, kad Lietuvos rinktinę konsultuoja italas Giovanni Postiglione?
Kažkuriame etape kažką reikėjo daryti, įvedant tvarką, sudarant pasirengimo programas, ir jis tą vaidmenį suvaidino. Tačiau ant to paties ilgai negalima sėdėti. 
 
Jeigu treneris nori kažką pasiekti, jis turi nuolat dirbti, o ne tik konsultuoti. Viską, kas vyksta, turi matyti per treniruotes. Planas yra vienas dalykas, tačiau jeigu kas nors atsitinka ir kažką reikia keisti, - tai to plano negali įgyvendinti. 

Nuo 2016-ųjų dirbate Vilniaus krepšinio mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Kaip sekasi?
Visą laiką teko susidurti su ūkine veikla. Ir dirbant treneriu, ir skyriaus vedėju, ir generalinio direktoriaus pavaduotoju. Sakoma, kad, jeigu ūkis gerai sutvarkytas, tai ir su sportu yra viskas gerai.
 
Sekasi pakankamai gerai, darbų daug. Mokykla didelė, pratybas lanko 1100-1200 vaikų, juos ugdo apie 30 trenerių, 55 komandos dalyvauja įvairiose varžybose. 

Reikia viską sukontroliuoti, prižiūrėti sporto bazes. Mokyklos krepšininkų rezultatai geri. Šiemet pradėta statyti nauja mokyklos krepšinio salė, kuri galės būti pertvarkoma į areną. Kapsulė jau įkasta, darbai pradėti. 

Ne kartą jus mačiau žaidžiantį krepšinį „Perlo“ senjorų komandoje, ar ir dabar dar treniruojatės?
Kartais dar pažaidžiu. Studijuojant KKI, teko pažaisti ir su Rimu Kurtinaičiu, Rimu Girskiu, Jonu Kazlausku, Jonu Narmontu. Esu atstovavęs Kaišiadorims.  
 
Krepšinio ir lengvosios atletikos pratybas anksčiau lankė mano sūnus Jonas, kuris, baigęs Lietuvos sporto universitetą, dabar sėkmingai dirba Kauno „Starto“ mokykloje  lengvosios atletikos treneriu ir išugdė gerų lengvaatlečių. 

Su krepšiniu buvo susijusi ir mano dukra Raimonda, kuri baigė Lietuvos sporto universitetą. 

Krepšinį žaidžia mano sūnėnas Vytenis Čižauskas, šiuo metu atstovaujantis Turkijos antrojoje lygoje žaidžiančiam Manisos „Akhisar Belediye“ klubui.
 
Krepšininkas buvo ir mano brolis Vytautas, kuris atstovavo Kaišiadorių rinktinei ir Vilniaus „Šviesai“, žaidė šalies čempionate.
 
Tik žmona Dalia, maisto pramonės technikė-technologė, nebuvo sportininkė. Bet ji glaudžiai susijusi su sportu – sportininkų šeimai skaniai gamina valgyti (šypsosi).

Visą gyvenimą praleidus sporte, kaip vertinate dabartinę Lietuvos sporto padėtį?
Buvau vienas iš ankstesnės sporto sistemos, kuri Lietuvoje veikė nuo 1997-ųjų, kūrėjų, todėl, žinoma, dabar yra skaudu, kad suardyta didžiojo sporto sistema.  
 
Dabar kiekvienas dirba atskirai. Išbarstyti treneriai, medikai. Visą laiką prieš olimpines žaidynes mūsų sportininkai per pasaulio ir Europos čempionatus iškovodavo po 10-12 medalių, tai lesdavo tikėtis, jog per olimpines žaidynes individualiose sporto šakose irgi bus pelnyta apie tris medalius. 
 
2019-aisiais tų apdovanojimų gerokai  sumažėjo. Sporto sistemos suardymas, Lietuvos olimpinio sporto centro, paliekant tik sporto bazių priežiūrą, uždarymas sportui davė neigiamą poveikį, rezultatai prastėja. 
 
Lietuvos olimpinis sporto centras rūpinosi perspektyvaus jaunimo, olimpinės pamainos ir olimpinės rinktinės rengimu. Pats centras pasirengdavo sau sportininkų, išaugo ne vienas olimpinių žaidynių medalininkas.      
 
Dabar trečius metus pasirengimas vyksta per sporto šakų federacijas, kurioms irgi nėra lengva, nors vienos to norėjo, o kitos ne.  

Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Šios sistemos suardymui daug kas prieštaravo, bet įkalbėti tuometį Kūno kultūros ir sporto departamento vadovą nepavyko. Lietuvos didžiajam sportui buvo padaryta didžiulė žala. 

Viskas padaryta skubotai, neįvertinus situacijos. Ankstesnioji sporto sistema buvo efektyvi, reikalavo minimaliai lėšų,  buvo valdomas treniruočių procesas. 

Švietimo, mokslo ir sporto misterijoje dabar dirba šešių sporto žmonių grupė, kuri nelabai ką gali išspręsti. Ministerijos biurokratinis aparatas yra didelis, sportui skiriama mažai dėmesio.   

Kai buvo KKSD, darbuotojų skaičius buvo gerokai didesnis, kontroliuojamas darbas, buvo atskiras finansavimas. Postūmis sportui buvo didelis. 

Gi dabar, nors pinigų ir daugėja, tačiau rezultatai negerėja. Sporto departamentas turėjo likti ne prie Vyriausybės, bet prie ministerijos su savo finansavimu, kadrais, tikslais, uždaviniais.  

Kaip, tarkime, ir Policijos ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentai prie Vidaus reikalų ministerijos. 

Pabūkite orakulu: kiek medalių mūsų sportininkai iškovos per Tokijo olimpines žaidynes?
Olimpinė komanda, manau, bus mažesnė nei anksčiau, tačiau turėkime viltį, kad medalių bus. 
  
 
 
 
 
  
 
            
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Neptūno“ viltys dužo Stambule
2020 01 28
Čempionų lyga
Klaipėdos „Neptūnui“ (5-8) liko vienerios rungtynės FIBA Čempionų lygoje su Sombathėjaus „Falco“, tačiau šansų prasibrauti į aštuntfinalį nebeliko.
Pilnutėlėje salėje – krepšinio aistrų katilas
2020 01 28
Moksleivių sportas
Į 19-ųjų Vilniaus gimnazistų žaidynių vaikinų krepšinio finalinių varžybų kovas Žemynos gimnazijoje nepateko visi norintys, nes salėje neliko vietos.
Panevėžyje pagerbs žuvusią superžvaigždę
2020 01 28
Žvilgsnis
„Lietkabelio“ gynėjas Paulius Valinskas: apie krepšinio idealo Kobe Bryanto žūtį, jo pagerbimą ir labai svarbų mačą su Strasbūro SIG.
 
„Sūduva“ pratinasi prie naujojo trenerio
2020 01 28
Įvertinimas
Marijampolės „Sūduvos“ saugas Giedrius Matulevičius: „Dar reikia laiko, kad treneris iki galo išaiškintų ir įdiegtų savo filosofiją.“
Prancūzas ir kroatas „Sūduvai“ neįtiko
2020 01 27
Žvilgsnis
Marijampolės „Sūduvos“ strategas Heimo Pfeifenbergeris po mačo su Rygos RFS: „Šios rungtynės buvo geresnės“.
„Riterių“ trenerių štabe – naujas veidas
2020 01 27
Treneris
36 metų Mindaugas Malinauskas pasirašė sutartį su Vilniaus „Riteriais“ bei tapo vyriausiojo trenerio Mindaugo Čepo pagalbininku.
Bėgimu primins Pamirštus karius
2020 01 28
Bėgimas
Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos lenkų jaunimas ir asociacija „Sporto renginiai“ kovo 1 d. rengia tradicinį bėgimą „Vilkų takais“.
„Jei kažką darau, tai iš visos širdies“
2020 01 28
Žvilgsnis
Lietuvos rekordininkė Diana Zagainova – apie geriausią gautą patarimą ir vandens baimę
Laimėtojai – visi ėjimo dalyviai
2020 01 24
Renginys
Sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė ir „Iki“ kviečia žingsniuoti: tai labiausiai šeimai pritaikytas sportas.
 
Kenijoje - trigubas lietuvių triumfas
2020 01 26
Turnyras
Tarptautinės teniso federacijos (ITF) jaunių (iki 18 metų) turnyre Nairobyje (Kenija) įspūdingai pasirodė Vilniaus teniso akademijos (VTA) atstovai.
Kenijos aukštikalnėse – žygis į finalą
2020 01 24
Turnyras
Net keturi Vilniaus teniso akademijos (VTA) auklėtiniai bando jėgas Kenijos sostinėje Nairobyje vykstančiame ITF jaunių (iki 18 metų) teniso turnyre.
Lietuvis buvo kietas riešutas amerikiečiui
2020 01 22
Turnyras
Ričardas Berankis po atkaklaus mūšio buvo priverstas atsisveikinti su „Australian Open“ vienetų turnyru, ber dar gaudys sėkmę dvejetų varžybose.
Vilniuje kovos 380 atletų iš 18 šalių
2020 01 22
Muay Thai
Atvirajame Baltijos muaythai čempionate Vilniuje – rekordinis užsiregistravusių sportininkų skaičius.
Metų geriausieji – iš Vilniaus ir Šakių
2020 01 20
Graplingo imtynės
2019 m. naują discipliną „su kimono“ turnyruose pradėjusi naudoti Lietuvos graplingo federacija išrinko geriausius šios rungties metų sportininkus.
Lietuvė triumfavo prestižiniame turnyre
2020 01 20
Imtynės
Švedijoje vykusiame prestižiniame „Klippan Lady Open 2020“ moterų imtynių turnyre Danuté Domikaityté (72 kg) iškovojo aukso medalį.
 
Lietuviai – pirmuosiuose dešimtukuose
2020 01 27
Trekas
Miltone (Kanada) surengtame 2019-2020 metų sezono pasaulio dviračių treko taurės varžybų paskutiniame, šeštajame, etape lietuviai buvo netoli lyderių.
R.Navardauskas papildė taškų taupyklę
2020 01 27
Lenktynės
Lietuvos dviračių plento grupinių lenktynių čempionas Ramūnas Navardauskas daugiadienėse lenktynėse Gabone finišavo 10-as.
Lietuvos dviratininkas kovojo dėl medalio
2020 01 26
Trekas
2019-2020 m. sezono pasaulio dviračių treko taurės varžybų paskutinio, šeštojo, etapo vyrų keirino rungtyje (24 dalyviai) V.Lendelis finišavo ketvirtas.
Garliavoje – Kauno ir Vilniaus kova
2020 01 19
Lietuvos lyga
Šeštadienį Lietuvos rankinio lygoje vyko trejos rungtynės. Jose pergales iškovojo „Dragūnas“, „Varsa-Stronglasas“ ir "Kauno Ąžuolas-KTU“.
Rankinio lygoje startavo antrasis ratas
2020 01 16
Lietuvos lyga
HC “Utena” namuose pralaimėjo VHC “Šviesai” 25:49 (11:26), o Šiauliuose “SC Dubysa” neatlaikė Kauno “Granito-Kario” tempo – 21:37 (9:17).
Lietuvos rinktinė peržengė pirmą barjerą
2020 01 12
Atranka
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė iškovojo trečią pergalę pasaulio čempionato atrankos varžybose ir laimėjo vienintelį kelialapį į kitą etapą.
 
Pirmasis čempionų pralaimėjimas
2020 01 27
Lietuvos čempionatas
Savaitgalį TOP SPORT Lietuvos vyrų tinklinio čempionate baigėsi antrojo rato kovos.
Lietuvos čempionate – staigmena
2020 01 26
Lietuvos čempionatas
Netikėtumas Lietuvos tinklinio čempionate - Vilniaus universiteto merginos įveikė Baltijos lygos komandą.
Dramatiškame mūšyje – „Sūduvos“ pergalė
2020 01 21
Lietuvos čempionatas
TOP SPORT Lietuvos vyrų tinklinio čempionate Marijampolės „Sūduva“ namie 3:2 (25:20, 14:25, 26:24, 18:25, 15:12) palaužė Kauno „Rio-Starto“ ekipą.
5 metai – 67 startai ir 32 prizinės vietos
2020 01 28
Auto
Nuo idėjos įkurti studentų autosporto komandą iki visuomenėje atpažįstamo Kauno technikos kolegijos KTK Racing Division autoklubo prabėgo 5-eri metai.
B.Vanagas išpildė didžiausią portugalo norą
2020 01 20
Žvilgsnis
„Niekas iš mūsų nenori būti tuo, kuris sėdi namuose. Būtų buvę nelengva žiūrėti, kaip sekasi kitiems, o pačiam nieko nedaryti“, – sakė F.Palmeiro.
Po Dakaro – į medikų rankas
2020 01 18
Dakaras
Į Lietuvą grįžęs Benediktas Vanagas gerbėjams priminė, kas Dakaro ralyje svarbiausia siekiant rezultato.
 
Lietuvos čiuožėjai skynė medalius
2020 01 27
Greitasis čiuožimas
Sausio 23-25 d. Guseve (Rusija) vyko greitojo čiuožimo trumpuoju taku Baltijos taurės varžybų trečiasis etapas.
„Dar dabar kraujas burnoje jaučiasi“
2020 01 26
Dailusis čiuožimas
Geriausia Lietuvos šokių ant ledo pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius Europos čempionate Grace (Austrija) neišsaugojo vietos dešimtuke.
Lietuvos sportininkams – išskirtinis iššūkis
2020 01 26
Biatlonas
Pokliukoje (Slovėnija) vykstančio šeštojo pasaulio biatlono taurės varžybų etapo mišrių estafečių varžybose Lietuvos ekipos prasibrovė į 20-ukus.
Investuoja į dar vieną paralimpinę svajonę
2020 01 28
Žvilgsnis
Kęstutis Skučas, siekiantis patekti į šeštąsias paralimpines žaidynes karjeroje, savo svajonę tikisi pavyti atnaujintu lenktyniniu vežimėliu.
Pirmasis darbas – užvesti lietuvius
2020 01 27
Beisbolas
Pasiruošimą su Lietuvos beisbolo rinktine pradėjęs naujasis treneris amerikietis Williamas Gordonas: „Liko dar daug darbų“.
Baltijos čempionate – Lietuvos rekordai
2020 01 20
Šaudymas iš lanko
Ventspilyje (Latvija) vykusiame Baltijos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionate užfiksuoti net trys Lietuvos rekordai.
 
„Aš mėgstu čiuožti. Visomis formomis“
2020 01 28
Olimpinis festivalis
LTeam žiemos festivalyje pasirodysiantis Saulius Prūsaitis prisiminė žiemos nuotykius vaikystėje ir pažadėjo staigmenų koncerte.
Jėgos trikovininkai išsirinko naują valdžią
2020 01 27
Jėgos trikovė
Joniškyje buvo surengta Lietuvos jėgos trikovės federacijos ataskaitų ir rinkimų konferencija.
„Sporto“ žurnalistės šeimoje – netektis
2020 01 27
Netektis
Užjaučiame ilgametę kolegę ir bendražygę Marytę Marcinkevičiūtę dėl mylimos sesers mirties.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas