utenosutenis.lt 2019 m. gruodžio 11 d. 11:40 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

„Utenoje matau potencialą ir erdvę tobulėti“

„Utenio“ techninis vadovas Carstenas Dohmas: „Nesižaviu per kitų galvas lipančiais treneriais, kuriems svarbiausia kuo greičiau kilti karjeros laiptais.“

C.Dohmas Utenoje.
Neringos Jonavičienės nuotr.
C.Dohmas Utenoje.
Nuo šių metų liepos mėnesio prie „Utenos Utenio“ klubo prisijungė didžiulę patirtis futbolo specialistas iš Danijos – Carstenas Dohmas. Jis yra „Auri-Dohm“ metodikos kūrėjas, o dabar ir „Utenos Utenio“ Techninis vadovas, atsakingas už klubo akademijos struktūrinius pokyčius, darbo ir treniruočių aplinkos sukūrimą ir metodikos įgyvendinimą.

Interviu, kurį sudaro trys dalys, mes pristatome C.Dohmą, jo viziją, jau pradėtus darbus ir laukiančius artimiausioje ateityje bei kaip jis mato futbolo padėtį mūsų šalyje ir regione.

Pirmąją interviu dalį skaitykite čia>>>



Antrojoje interviu dalyje kalbamės apie įsimintiniausius C.Dohmo darbus, apie pasiūlymą iš Nyderlandų PSV „Eindhoven“ ir Kanados rinktinės, bet pasirinktą „Utenį“, „Auri-Dohm“ metodikos principus bei trenerio vaidmenį ir savybes.

„Treneris niekada negali užtrenkti durų, negali žlugdyti svajonių. Net jei vaikui tektų pralysti pro adatos ausį, kad patektų į tą pažadėtąją profesionalių futbolininkų šalį, – apie trenerio vaidmenį sakė C.Dohmas. – Būkime empatiški, matykime vaikus, pabandykime pajausti ką jie jaučia. Pasitikėkime jais. Pasitikėkime net tada, kai jiems nesiseka ir yra sunku. Ypač, kai jiems sunku. Pasitikėjimas ir empatija jus nuves labai toli“.
 
Esate FC „Nordsjaeland“ elitinės jaunimo ruošimo programos sumanytojas ir autorius, vienas iš šio klubo akademijos įkūrėjų ir programos autorius. Taip pat sukūrėte išskirtinę „Brondby IF“ U12-U15 treniruočių aplinkos koncepciją; įgyvendinote ir išplėtojote visose jaunimo komandos ilgalaikiu procesu paremtą darbo treniruotėse metodą. Ir tai tikrai ne viskas – buvote vienas iš unikalios programos kūrėjų, kuri padėjo futbolininkams siekti žinių ir mokytis universitete suderinant tai su profesionalaus futbolininko karjera. Turite įspūdingą gyvenimo aprašymą. Ir dar daug išskirtinių darbų, kuriuos padarėte. Kuris iš jų jums svarbiausias ir brangiausias?
Nenoriu nieko sumenkinti ar įžeisti. Visada kreipiu dėmesį į žmones, kurie tuo metu su manimi dirba. Ir daugelis žmonių, paklausti, kuris laikas buvo pats geriausias, atsakytų, kad tas, kai supo žmonės, kurie tave praturtino. Tuomet, „FC Nordsealand“, sukūrėme geriausią mokymosi aplinką, turėjome stiprią ir motyvuojančią aplinką. Darbo pabaiga klube nebuvo ta, kurią mielai prisiminčiau, bet vidurys buvo įkvepiantis. Tuomet pirmą kartą tapome Danijos čempionais. To pasiekėme, nes visi buvome vienoje valtyje ir plaukėme ta pačia kryptimi. Turėjome vertybes, kurias branginome ir kuriomis vadovavomės. 

Taip pat norėčiau išskirtą ir laiką, kai buvau truputį toliau nuo futbolo, kitokioje aplinkoje – Verslo mokykloje. Ten buvo nuostabūs kolegos, labai geri santykiai. Suvokimas, kaip dirbti su žaidėjais, kurie ir treniruojasi ir mokosi. Tuo metu vienoje klasėje mokėsi gal 10 ar 11 nacionalinių rinktinių žaidėjų. Tai buvo nuostabu.

Šie du darbai įsimintiniausi.

Dėl minėtų darbų esate gerai žinomas futbolo specialistas Europoje, ypatingai vakaruose ir šiaurėje. Taip pat ir kituose žemynuose. Prieš atvykdamas į Uteną, turėjote keletą gerų darbo pasiūlymų iš didelių klubų ir nacionalinių rinktinių. Ar galite pasakyti, kokie tai buvo pasiūlymai? 
Keletas Danijos aukščiausios lygos klubų. Tiek galiu pasakyti. Turėjau galimybių išvykti į Norvegiją, į klubą kuris norėjo vystytis ir augti, bet tuo metu nemačiau didelių galimybių ten. Taip pat, dirbti su Danijos futbolo federacijos programa ir padėti vietinėms komandoms.

Jau daug metų vis kalbuosi su PSV „Eindhoven“. Dabar turėjau konkretų pasiūlymą. Taip pat, buvo pasiūlymas iš Kanados, dirbti su moterų futbolu. Tiesą sakant mane domina Kanados futbolas, matau ten galimybių. O dabar esu Lietuvoje.

Tad kodėl Utena? Kas privertė pasirinkti šį miestą?
Keletas dalykų. Dirbu su Aurelijumi Skarbaliumi. Esu buvęs čia keletą kartų. Esu toks žmogus, kad visur stengiuosi akcentuoti ne problemas, bet ieškoti ir rasti sprendimus, matyti galimybes. Žinau, kad laukia iššūkiai. Turime priimti šiuos iššūkius ir matysime ar mums pavyks. 

Kiti dominę pasiūlymai, „PSV Eindhoven“, bet ten trumpalaikis darbas. Turiu šeimą, kuria reikia rūpintis. Kanada – prieš metus norėjau ten išvykti, bet nepavyko. Dabar gavau konkretų pasiūlymą, bet vienas iš reikalavimų – nuolatinis buvimas ten, tai reiškia, kad reikėtų persikelti ten gyventi.

O buvimas čia įdomus, leidžiantis tęsti darbą savo įmonėje. Viliojo galimybė daryti pokyčius čia ir tai pasirodė jaudinanti galimybė. 
 
Kaip sekasi šis projektas?
Čia jau buvau keturis kartus. Stengiuosi stebėti ir pamatyti bendrą vaizdą iš viršaus. Yra labai daug kelių, kuriais galima eiti, nes yra daug darbų, kuriuos reikia padaryti. Tad dabar svarbiausia atrasti tuos, kurie yra ypatingai svarbūs ir kuriuos reikia tobulinti dabar. Apie tai kalbėjome anksčiau – žengti teisingus žingsnius, sukviesti į valtį tinkamą komandą, kuri turi suprasti, ar mes jau pasiruošę, ar mes norime eiti šiuo keliu. Mes įpusėjome šį darbą. Esame teisingame kelyje su visais laukiančiais iššūkiais. Matau potencialą, nes yra daug erdvės tobulėjimui ir mes tai galime padaryti.

Ypatingai svarbu, kad visi susivienytų ir suprastų, kur mes keliausime ir kad mes norime ir galime tai padaryti. 
 
Utenoje praleidote jau pakankamai laiko, lankėtės jau keturis kartus, matėte visus žaidėjus, keletą kartų kalbėjotės su tėvais, praleidote šimtus valandų bendraudamas su treneriais ir ruošdamasis susitikimams su jais. Kokie jūsų pastebėjimai ir kokie žingsniai turi būti žengti, kad toliau judėtume į priekį?
Gal kartosiuosi, bet tai labai svarbu. Dabar mes esame vienoje valtyje ir turime susitarti, kur keliaujame, kuriuos dalykus reikia keisti, kuriuos tobulinti. Ir čia svarbu atrasti mums tinkamiausią aplinką. Kalbame apie rėmus, kaip mes dirbame, kaip treniruojame, kokia treniruočių aplinka turi būti. Svarbus ir varžybų procesas, bet šiuo metu labiau koncentruojamės į kasdienes treniruotes. 
 
Kalbame apie treniruotės organizavimą, kuriame rėmus, į kuriuos vėliau, įstatysime nuotrauką, tai yra pačios treniruotės turinį. Bet dabar svarbiausia pati treniruotės esmė – kaip mes dirbame, kaip ruošiamės, kad kiekviena treniruotė būtų geriausia. Imame teoriją ir ją įgyvendiname praktiškai treniruočių procese.
 
Svarbiausia užduotis dabar – padėti treneriams suprasti, kaip tai įgyvendinti, suprasti aplinką, kurioje dirba, suprasti žaidėjus. To ir mokomės.
 
Noriu paminėti Marių Babravičių, kuris dirba kartu ir yra konsultantas, jo kasdienis darbas yra ypatingai svarbus šiame procese. Jo stiprybė – darbo procesų organizavimas, viso treniruočių proceso sudėliojimas į vietas ir pagalba treneriams suprasti proceso analizės svarbą – t.y. darbas „Stats4sport“ platformoje.
 
Žvelgiant į tai, kas yra padaryta Utenoje, daugelyje vietų esate stipresni nei danų klubai – nuolat dirbantys treneriai, „Stats4sport“ platforma, turite fizinio rengimo trenerį ir puikų kineziterapeutą. Tai labai stiprus pamatas. Turite labai stiprių žmonių, todėl ateitį matau gerą.
 
Taip pat, reikia paminėti vaiko aplinką – tėvus, mokyklą, laisvalaikį, tai kas turi didelę įtaką, kaip sparčiai mes vystysimės. Ir apie juos turime galvoti. Bet visi žingsniai turi būti žengti tinkamu metu. Bus situacijų, kai reikės kiek nukrypti nuo kurso ir padaryti darbus, nesusijusius tiesiogiai su mūsų veikla, treniruotėmis, varžybomis – pavyzdžiui, pakalbėti su tėvais, kodėl mes priimame vienokius ar kitokius sprendimus – kad jie suprastų, ką ir kodėl darome ir galėtume sklandžiai judėti į priekį. 

Apie tėvus ir mamas. Jūsų kalba po pirmos bendros treniruotės apie koncentraciją, raudoną, geltoną ir mėlyną spalvas, padarė didelį įspūdį visiems susirinkusiems. Mano nuomone, šis paprastas palyginimas atskleidė pamatinius „Auri-Dohm“ metodikos principus tiems, kas nėra įsigilinęs į ją ir nėra įsitraukęs į treniruočių procesą. Gal galite trumpai paminėti esminius kalbos akcentus didesnei auditorijai?
(Raudonieji, pasak C.Dohmo, yra tie, kurie ateina tik pasilinksmint ir praleist laiką su draugais, bet nenori nieko mokytis. Geltonieji nori treniruotis ir išmokti, bet dėl kažkokių aplinkybių –koncentracijos stokos, draugų įtakos, fizinių galimybių ar dar kažko – nesugeba šimtu procentų įsitraukti į treniruotę rr mokytis tiek kiek gali. Mėlynieji yra motyvuoti, nors ne visi ir ne visada galintys viską atlikti, bet atiduoda visas jėgas treniruotėse, kad padarytų taip, kaip reikia ir ko prašo treneris. – Aut. past.)
Tai susiję su metodikos dalimi, kurioje mes kalbame apie individualų žaidėją. Grįžkime į teoriją – kaip tu, kaip asmuo, kaip žmogus, mokaisi ir augi? Kokioje aplinkoje geriausiai išmoksti? Mokydamasis turi būti mokymosi komforto zonoje, tėkmėje, kaip mes tai vadiname. Tuomet viskas teka sava vaga. Mes stebime tėkmę. Jei mes negalvodami skirstome vaikus į grupes, pamiršdami, kad žmonės yra labai skirtingi ir turi skirtingus poreikius. 
 
Sakykime žaidėjas A nori vieno, žaidėjas B nori antro, o C – dar kažko visai kito, tuomet labai sunku sukurti sklandžią proceso tėkmę. Nes žaidėjui A visai neįdomu arba jis yra susierzinęs dėl to, ką daro B ar C žaidėjas. Tai siaubinga aplinka, tai tampa sūkuriu, ne tėkme. 
 
Visi norime būti tokioje aplinkoje, kurioje aplinkiniai nori judėti ta pačia kryptimi. Tas pats su treneriais, mes norime juos pakviesti į laivą, kuris judės būtent ta kryptimi. 
 
Taip ir su žaidėjais, visi nori, kad žaidėjai tinkamai elgtųsi ir klausytų, kad norėtų mokytis. Ir jei pusė to nenori – tai problema. Iš čia ir kyla mėlynos, geltonos ir raudonos spalvų apibūdinimai. Raudonų visada ir visur yra, nuo pat pradžių. Kai kur būna daugiau mėlynų – nedaug tokių vietų, kai kur daugiau – raudonų. 
 
O mūsų vaidmuo ir užduotis šiame kontekste – padėti raudoniems tapti geltonais, vėliau gal mėlynais. Ne su visais ir ne visada tai pavyks, bet užduotis – kad žaidėjai tai suprastų ir patys stengtųsi tobulėti ir patekti į mėlynųjų gretas.
 
Tai – didžioji užduotis! Ir pagrindinė idėja. Sudėlioti viską į tinkamas vietas ir jei bus dauguma mėlynų, tuomet pasieksime aukštesnį lygį. 

 
Kokiais veiksniais ir asmenybės savybėmis remiantis galime nuspėti ar vaikas taps futbolininku ar ne? Į ką mes turime kreipti dėmesį čia, Utenoje ir Lietuvoje apskritai?
Visos keturios ugdymo sritys – Technika, Taktika, Fizinis pasirengimas ir Mentalinė-psichologinė – yra glaudžiai susijusios, jei visas jas tobuliname, vaikas tobulėja ir kaip žmogus. Bet yra vienas aspektas, kuris turi daug didesnę įtaką – tai mentalinė sritis. Paklauskite, žaidėjų, kurie žaidė profesionaliai, koks buvo jų kelias, kaip tapo profesionalais, daugelis atsakys – sunkus darbas arba begalinis užsispyrimas, tvirtumas, ryžtas siekti tikslo. Jie sutiko daug kliūčių, pasipriešinimo, bet visa tai nugalėjo. Nenoriu pasakyti, kad tik tai lemia, bet daugelis dalykų susiję būtent su psichologine sritimi. 
 
Jei matome žaidėją, kuris moka „skaityti“ žaidimą, supranta futbolą, mato jo esmę – tai irgi yra grynuolis. 

Turime turėti omenyje visas keturias ugdymo sritis, bet daugelis gijų veda į mentalinę.  

Kada mes apie vaiką galime sakyti, kad iš jo bus futbolininkas ar ne? Kokio amžiaus – 9, 10, 16 metų? 
Ne, ne... Sakyčiau 17-19. Labiau 19 metų. Ir kažkaip negerai skamba – bus futbolininku. Gal tiksliau sakyti, kad kažkas turi nedaug galimybių juo tapti. Bet nesakyčiau, kad konkretus vaikas tikrai bus futbolininku. Yra skirtumas tarp šių pasakymų. Daug kas gali nutikti. Todėl tiksliau kalbėti apie potencialą. Turime daugiau koncentruotis į potencialą. Ir ne tik aš taip turiu galvoti, bet ir kitas, turintis kitokį požiūrį į futbolą. 
 
Žinoma, kartą per 20 metų išauga Messi ar Maradona, bet jų yra vienetai. Gal pasiseks ir pamatysime tokį, tuomet visi pamatysime labai anksti. 
 
Dabar mūsų tikslas – ieškoti žaidėjų, turinčių potencialą. Šiandien stebime daug žaidėjų ir sprendžiame,kas jį turi, bet turime stebėti ir atsiminti visus žaidžiančius, gal jie dabar atrodo ne to lygio, gal matome, kad turi labai mažai galimybių, bet jie auga ir visi turi galimybę tobulėti bei atsiskleisti. 

Bet kartais treneriams labai lengva pasakyti – jis nebus futbolininkas. Ir vaikas tikrai juo netaps, nes treneris juo netiki. Ar tai netampa spąstais treneriams?
Taip, gali. Bet jei aš būčiau komandos treneris ir kažkur giliai galvočiau, kad vaikas turi mažai galimybių tapti profesionaliu futbolininku dėl prastos koordinacijos ar prasto judėjimo, negebėjimo atlikti perdavimą ar kitų dalykų, kurių yra labai daug, o jam jau 12 metų, tai yra jis atsilieka 6 metais nuo kitų, vis teik to nesakyčiau. Kalbėčiau, kad jis turi mažai galimybių, bet nesakyčiau, kad tai neįmanoma. Tai įmanoma. Visada yra galimybė. 
 
Treneris niekada negali užtrenkti durų, negali žlugdyti svajonių. Net jei vaikui tektų pralysti pro adatos skylutę, kad patektų į tą pažadėtąją profesionalių futbolininkų šalį. 
 
Esate teisus, yra tokių trenerių, kurie kalba, kad tas ar anas nebus futbolininku, jie gali taip galvoti, bet vis tiek reikia dirbti su jais, kaip ir su visais vaikais, skirti laiko. Bet parodyti ar sakyti, kad taip galvoji – negerai.

Kokias asmenines savybes treneriai turi ugdyti, kad būtų sėkmingi?
Vieno dalyko aš labai pasigendu – empatijos. Daug trenerių neturi gebėjimo pažvelgti kito akimis. Trūksta sąveikos su kitu, kito žmogaus supratimo. Matyti žaidėją. Nesielgti su vaiku, kaip su kareiviu ar kaip su „mažu suaugusiu“. Vaikai nėra maži suaugę, jie yra vaikai. Kai kurie dideli vaikai, kiti maži, bet jie nėra suaugę. Todėl nežaiskite Premier lygos su vaikais ir neorganizuokite jų dienotvarkės, kaip profesionalių žaidėjų. 
 
Geriau būkime empatiški, matykime vaikus, pabandykime pajausti ką jie jaučia. Pasitikėkime jais. Pasitikėkime net tada, kai jiems nesiseka ir yra sunku. Ypač, kai jiems sunku. 
 
Pasitikėjimas ir empatija jus nuves labai toli. 
 
Žinoma, reikia suprasti žaidimą. Suvokti, kaip žaidžiamas futbolas, bet tai nėra prioritetas. Jei man reikia trenerio, aš renkuosi tą, kuris turi šiuos žmogiškuosius įrankius. Žmogiški gebėjimai – pirmas prioritetas. 
 
Praktiniai gebėjimai rikiuojasi antroje vietoje. Tokie, kaip futbolo suvokimas, kaip ugdomi vaikai, ramybė ir kantrybė. 
 
Nesižaviu per kitų galvas lipančiais treneriais, kuriems svarbiausia kuo greičiau kilti karjeros laiptais ir tapti pirmos komandos treneriu. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
„Dabar reikės pateisinti lūkesčius“
2020 01 23
Treneris
Lietuvos 16-mečių rinktinės strategu tapęs Laimonas Eglinskas: „Tokiame amžiuje dar labai anksti nuspręsti, kurie žaidėjai bus geriausi.“
Europos arenose – Lietuvos klubų pergalės
2020 01 22
Europos turnyrai
Vilniaus „Rytas“ iškovojo antrą iš eilės pergalę Europos taurės „Top 16“ etape. FIBA Čempionų lygoje laimėjo abu turnyre žaidžiantys Lietuvos klubai.
„Rytas“ buria sirgalių kariauną
2020 01 21
Europos taurė
Vilniaus „Rytas“ buria sirgalius: rungtynėse su Monako „Basket“ bus atidarytas ir ketvirtasis „Siemens“ arenos aukštas.
 
Nauji iššūkiai – su naujais treneriais
2020 01 24
Treneris
„Nepasakyčiau, jog turėjau daug klaustukų pasirenkant treniruoti „Hegelmann Litauen” ekipą", - teigia prie Kauno ekipos vairo stojęs Artūras Ramoška.
Kontroliniame mače – penki įvarčiai
2020 01 24
Draugiškos rungtynės
2020-ųjų sezonui besirengianti Marijampolės „Sūduva“ per antrąsias kontrolines rungtynes „Hikvision“ manieže nusileido Rygos „Metta“ komandai 2:3 (1:2).
Kipre – „Kauno Žalgirio“ pergalė
2020 01 23
Draugiškos rungtynės
Kipre sezonui besiruošiantis „Kauno Žalgirio“ futbolo klubas sužaidė antrąsias kontrolines rungtynes 2020-aisiais metais.
Laimėtojai – visi ėjimo dalyviai
2020 01 24
Renginys
Sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė ir „Iki“ kviečia žingsniuoti: tai labiausiai šeimai pritaikytas sportas.
„Atstovauti Lietuvai – garbė ir atsakomybė“
2020 01 22
Žvilgsnis
Bilietą į Tokijo paralimpiadą iškovojusi A.Garunkšnytė: „Ilgai teko pratintis prie minties, kad pagaliau mes Tokijuje, kad dabar dirbsime dar daugiau.“
Turtingiausi – A.Gudžius ir A.Palšytė
2020 01 21
Žvilgsnis
Lengvaatlečių dešimtmetis: daugiausiai medalių į Lietuvą parvežė Airinė Palšytė ir Andrius Gudžius
 
Kenijos aukštikalnėse – žygis į finalą
2020 01 24
Turnyras
Net keturi Vilniaus teniso akademijos (VTA) auklėtiniai bando jėgas Kenijos sostinėje Nairobyje vykstančiame ITF jaunių (iki 18 metų) teniso turnyre.
Lietuvis buvo kietas riešutas amerikiečiui
2020 01 22
Turnyras
Ričardas Berankis po atkaklaus mūšio buvo priverstas atsisveikinti su „Australian Open“ vienetų turnyru, ber dar gaudys sėkmę dvejetų varžybose.
Futbolininko posūkis – į tenisą
2020 01 20
Posūkis
Pernai futbolininko karjerą baigęs 37 m. Arūnas Klimavičius prisijungė prie Balžeko teniso akademijos, kurioje tapo fizinio rengimo treneriu.
Vilniuje kovos 380 atletų iš 18 šalių
2020 01 22
Muay Thai
Atvirajame Baltijos muaythai čempionate Vilniuje – rekordinis užsiregistravusių sportininkų skaičius.
Metų geriausieji – iš Vilniaus ir Šakių
2020 01 20
Graplingo imtynės
2019 m. naują discipliną „su kimono“ turnyruose pradėjusi naudoti Lietuvos graplingo federacija išrinko geriausius šios rungties metų sportininkus.
Lietuvė triumfavo prestižiniame turnyre
2020 01 20
Imtynės
Švedijoje vykusiame prestižiniame „Klippan Lady Open 2020“ moterų imtynių turnyre Danuté Domikaityté (72 kg) iškovojo aukso medalį.
 
R.Navardauskas – tarp lyderių
2020 01 21
Lenktynės
Gabone vykstančių 15-ųjų daugiadienių dviračių lenktynių „La Tropicale Amissa Bongo“ (UCI I kategorija) antrajame etape R.Navardauskas finišavo penktas.
R. Navardauskas sezoną pradės Afrikoje
2020 01 15
Sezonas
Lietuvos čempionas R.Navardauskas, atstovaujantis Prancūzijos klubui „Nippo Delko One Provence“, dalyvaus sausio 20-26 d. Gabone vyksiančiose lenktynėse.
Lietuvė tikisi sužibėti Tokijo karštyje
2019 12 27
Žvilgsnis
Lietuvos dviratininkė Rasa Leleivytė: „Jei neturėčiau šansų, tai į žaidynes net nevažiuočiau“.
Garliavoje – Kauno ir Vilniaus kova
2020 01 19
Lietuvos lyga
Šeštadienį Lietuvos rankinio lygoje vyko trejos rungtynės. Jose pergales iškovojo „Dragūnas“, „Varsa-Stronglasas“ ir "Kauno Ąžuolas-KTU“.
Rankinio lygoje startavo antrasis ratas
2020 01 16
Lietuvos lyga
HC “Utena” namuose pralaimėjo VHC “Šviesai” 25:49 (11:26), o Šiauliuose “SC Dubysa” neatlaikė Kauno “Granito-Kario” tempo – 21:37 (9:17).
Lietuvos rinktinė peržengė pirmą barjerą
2020 01 12
Atranka
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė iškovojo trečią pergalę pasaulio čempionato atrankos varžybose ir laimėjo vienintelį kelialapį į kitą etapą.
 
Dramatiškame mūšyje – „Sūduvos“ pergalė
2020 01 21
Lietuvos čempionatas
TOP SPORT Lietuvos vyrų tinklinio čempionate Marijampolės „Sūduva“ namie 3:2 (25:20, 14:25, 26:24, 18:25, 15:12) palaužė Kauno „Rio-Starto“ ekipą.
Čempionės siekia grįžti pergalių kelią
2020 01 20
Moterų tinklinis
Savaitgalį tęsėsi kovos TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionate ir Baltijos moterų pirmenybėse.
Čempionams – bilietai į žemyno pirmenybes
2020 01 16
Sniego tinklinis
Vasario 1-2 d. Druskininkuose vyks atviras Lietuvos sniego tinklinio čempionatas – „EEVZA Snow Volleyball Tournament powered by Affidea klinika“ turnyras
B.Vanagas išpildė didžiausią portugalo norą
2020 01 20
Žvilgsnis
„Niekas iš mūsų nenori būti tuo, kuris sėdi namuose. Būtų buvę nelengva žiūrėti, kaip sekasi kitiems, o pačiam nieko nedaryti“, – sakė F.Palmeiro.
Po Dakaro – į medikų rankas
2020 01 18
Dakaras
Į Lietuvą grįžęs Benediktas Vanagas gerbėjams priminė, kas Dakaro ralyje svarbiausia siekiant rezultato.
Drama Dakare: rezultatas dužo į akmenis
2020 01 18
Dakaras
Išlaužę ratą V.Žala ir S.Jurgelėnas daugiau nei 5 valandas trasoje remontavo automobilį ir finišą pasiekė likus vos 2 min. iki laiko limito pabaigos.
 
Žvaigždės – už Lietuvos atleto nugaros
2020 01 23
Biatlonas
Pasaulio čempioną ir olimpinį prizininką pranokęs Lietuvos biatlonininkas Karolis Dombrovskis ir vėl sužibėjo Slovėnijoje.
Europos čempionate – galingas startas
2020 01 23
Dailusis čiuožimas
Lietuvos šokėjų ant ledo pora Alison Reed ir Saulius Ambrulevičius pirmą kartą karjeroje įsiveržė į Europos čempionato dešimtuką.
Sportininką teko išgabenti sraigtasparniu
2020 01 22
Jaunimo olimpiada
Traumomis paženklintose jaunimo žiemos olimpinių žaidynių snieglenčių „Big Air“ varžybose sėkmė nesišypsojo ir Motiejui Morauskui.
Baltijos čempionate – Lietuvos rekordai
2020 01 20
Šaudymas iš lanko
Ventspilyje (Latvija) vykusiame Baltijos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionate užfiksuoti net trys Lietuvos rekordai.
Žaidynės jaunėja, konkurencija auga
2020 01 20
Žaidynės
„Žalgirio“ draugijos žiemos žaidynės startavo Alytuje šachmatų, šaškių ir stalo teniso varžybomis, eilės laukia kalnų slidininkai ir salės futbolininkai.
Olimpinį sezoną pradeda Majamyje
2020 01 20
Buriavimas
Kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes iškovoję buriuotojai Juozas Bernotas ir Viktorija Andrulytė pradeda varžybų sezoną.
 
LTOK posėdyje – svarbūs klausimai
2020 01 24
Posėdis
Sausio 24 d. vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdis.
Kauno sporto salių nuoma keliasi į internetą
2020 01 23
Naujovė
Krepšinis, rankinis, tinklinis ar šokių pamokos. Visas šias veiklas kauniečiai nuo šiol gali organizuoti greičiau ir patogiau.
„Sporto“ žurnalistės šeimoje – netektis
2020 01 23
Netektis
Užjaučiame ilgametę kolegę ir bendražygę Marytę Marcinkevičiūtę dėl mylimos sesers mirties.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas