utenosutenis.lt 2019 m. gruodžio 4 d. 10:39 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

C.Dohmas: „Netikiu laukimu. Tikiu veiksmu“

„Utenos Utenio“ techninis vadovas danas Carstenas Dohmas: „Pasaulyje futbolas juda į priekį labai greitai, todėl Lietuvai reikia judėti dar greičiau.“

C.Dohmas.
Neringos Jonavičienės nuotr.
C.Dohmas.
Nuo šių metų liepos prie „Utenos Utenio“ klubo prisijungė didžiulę patirtis futbolo specialistas iš Danijos Carstenas Dohmas. Jis yra „Auri-Dohm“ metodikos kūrėjas, o dabar ir „Utenos Utenio“ techninis vadovas, atsakingas už klubo akademijos struktūrinius pokyčius, darbo ir treniruočių aplinkos sukūrimą ir metodikos įgyvendinimą.

Interviu, kurį sudarys trys dalys, mes pristatysime Carsteną Dohmą, jo viziją, jau pradėtus darbus ir laukiančius artimiausioje ateityje bei kaip jis mato futbolo padėtį mūsų šalyje ir regione.

„Pirmiausia, jei norime kažką pakeisti, o ypač jei norime pakeisti kone 180 laipsnių, turime kalbėti apie mąstymą. Tad pirmiausia turime kalbėti ne apie futbolą, bet apie kultūrinę erdvę, - šiame intervių sakė C.Dohmas. – Paklauskime, kas nori keliauti viena kryptimi? Kas nori tapti šios kelionės dalimi? Kažkas prisijungs, kažkas pasakys – ačiū, ne. Turime paimti į valtį tik tuos, kurie nori prisijungti.“
Pirmoji interviu dalis – apie tai, kaip danas jaučiasi Utenoje, kokie pirmieji žingsniai ir žvilgsnis į Carsteno patirtį.

Carstenai, kaip jaučiatės Lietuvoje ir Utenoje?
Labai laukiamas ir įvertintas, nes sulaukiau kvietimo čia. Tai abipusis jausmas, vertinu pasitikėjimą ir pasiūlymą kurti kažką nauja drauge. Tai jaudinantis, bet nelengvas iššūkis, kuris mane žavi.
 
Keletą metų reguliariai lankotės Lietuvoje, sutinkate daug vietinių futbolo žmonių. Ką galite pasakyti apie futbolą mūsų šalyje? Kokią matote bendrą situaciją?
Kartais reikia būti atsargiam ir nevaidinti visažinio, nes žinios gali būti gana paviršutiniškos. Žinoma, apie futbolą aš išmanau ir gana greitai galiu pastebėti, kur reikia pradėti ir koks yra bendras lygis. Nėra abejonių, kad laukia daug darbų, kuriuos reikia padaryti. Turime daug erdvės tobulėjimui beveik visose srityse. Pirmiausia laukia tinkamos aplinkos sukūrimas. Jei žiūrėsime plačiau, pamatysime, kad pasaulyje futbolas juda į priekį labai greitai, todėl Lietuvai reikia judėti dar greičiau. 
 
Labai svarbu, kad žmonės čia, Utenoje, suvoktų tai ir norėtų keisti situaciją, keistis patys. Pokyčiai turi būti padaryti.
 
Daug dalykų reikia padaryti, bet negali visko daryti iškart. Kokie yra prioritetai?
Pirmiausia, jei norime kažką pakeisti, o ypač jei norime pakeisti kone 180 laipsnių, turime kalbėti apie mąstymą. Tad pirmiausia turime kalbėti ne apie futbolą, bet apie kultūrinę erdvę. Kultūros ir mąstymo kaita visada užtrunka. Turime suprasti kur esame ir kur norime ar kur reikia būti. Visa tai turi kilti iš Futbolo federacijos ir atkeliauti į klubus, iš klubų iki žaidėjų ir galiausia iki tėvų. Tad pirmiausia reikia susėsti į vieną valtį. Tai – pirmas darbas.

Daug žmonių Lietuvoje kalba, kad mūsų futbolas eina atgal ar skęsta. Mano, manymu, mes tiesiog stovime ir imituojame judėjimą, kol kiti tikrai juda į priekį. Jei šią situaciją galėtume palyginti su žaidėjo elgesiu ar futbolo žaidimu apskritai, kas yra geriau – judėti bet kur, blaškytis ar tiesiog ramiai stovėti ir laukti, kol nebebus išeities ir situacija tave privers judėti?
Netikiu laukimu. Kai mes stovime ir laukiame, aš tai vadinu reakcija, mes stebime ir reaguojame į aplinką. Stovėdami ir laukdami mes bandome nuspėti, kas bus ir ruošiamės reaguoti į tai kas turėtų atsitikti, bet gyvenime niekada nežinome kas tiksliai įvyks ir ką teks reaguoti. Todėl aš tikiu veiksmu. Lietuvoje žmonės privalo pradėti veikti, priimti sprendimus atsižvelgiant į tai kas vyksta dabar, į tai, ką norima pakeisti ir kur norime būti. Veikdami mes keičiame aplinką. 

Kaip minėjau anksčiau, reikia susėsti į vieną valtį ir pradėti plaukti vieno tikslo link. Todėl jūs privalote judėti, negalite ramiai stovėti. Kol jūs stovite, aplink visi juda. Jei pažiūrėsite į FIFA rinktinių reitingą, pamatysite, kad esame nelabai aukštai ir tikrai nenorime atsidurti dar žemiau. Norime kilti – tai ir yra užduotis, kurią reikia įgyvendinti. O įgyvendinti galima tik veikiant.

Kokius žingsnius reikia atlikti, kad judėtume į priekį?
Pirmiausia reikia įtikinti žmones, nors įtikinti gal nėra tinkamas žodis... Žmonės turi patikėti ir suprasti. Turime rasti žmones, kurie to norėtų. Paklauskime, kas nori keliauti šia kryptimi? Kas nori tapti šios kelionės dalimi? Kažkas prisijungs, kažkas pasakys – ačiū, ne. Turime paimti į valtį tik tuos, kurie nori prisijungti. Keliaujant dar atsiras žmonių, kurie prisidės, dalis paliks mūsų valtį. Pasieksime ir tokį tašką, kuomet reikės paaukoti ar atsisveikinti su, atrodytų, nepakeičiamais žmonėmis.  Gal dėl tam tikrų aplinkybių teks pakeisti valtį, kad galėtume plaukti toliau, bet kažkas to nenorės ar negalės. Tuomet mes turime suprasti tą žmogų ir jį paleisti. Pasakyti: gerai, tai tavo sprendimas, galėsi daryti kitus darbus, bet mes privalome pakeisti valtį ir plauksime toliau šia kryptimi. Tai yra pirmas žingsnis. 

Kai sulipame į valtį ir turime komandą, reikia sukurti strategijas, kaip mes dirbsime, kaip kursime aplinką. Susitarti, kas yra tinkama aplinka tobulėti ir augti, kas yra gera treniruotė – tai yra kiti du žingsniai. Jei pradėsime kalbėti apie tolimesnius žingsnius, neužteks pokalbiui skirto laiko. Tad, atsakant į klausimą – pirmiausia suburti žmones į komandą, tinkamus žmones.


 
Žaidėte futbolą, bet labai jaunas pradėjote domėtis treniravimu ir studijuoti. Kas atsitiko? Kokią patirtį sukaupėte kaip futbolininkas?
Kaip ir daugelis, žaidžiau labai daug. Taip pat buvau atrinktas į elitinę klubo jaunimo komandą, bet neužsikabinau, nes būdamas 17-os patyriau sunkią traumą, nutrūko kelio raiščiai, trūko meniskas, beveik viskas, kas galėjo kelyje subyrėti – subyrėjo. Buvau labai arti profesionalaus kontrakto, dar pabandžiau grįžti, bet trumpai. 

Tuomet U18 jaunimo rinktinės treneris paragino mane tapti treneriu. Pažiūrėjau skeptiškai. Tuomet nenorėjau juo būti, bet pabandžiau, įstojau į Sporto universitetą ir viskas pasisuko taip, kad dabar esu čia. Taigi, iš žaidėjo, kuris netapo tuo kuo norėjo, tapau treneriu. 
 
Jūs sėkmingai mokėtės Kopenhagos universitete, įgijote trenerio išsilavinimą ir apsigynėte sporto mokslo laipsnį. Taip pat įgijote Futbolo mokslo diplomą Johno Moore‘o universitete Liverpulyje. Kas jūs toks esate – praktikas ar teoretikas? 
Nėra jokių abejonių, nepaisant to, kad daug studijavau – esu praktikas. Didžiąja dalimi esu praktikas. Treniruotės, pasiruošimas joms yra akivaizdžiai mano mėgstamiausia ir stipriausia veiklos dalis. Bet, turiu pasakyti, kad buvimas akademinėje aplinkoje – studijos, daugybė įvairių mitybos, sveikatos, psichologijos, treniravimo ir kitų kursų, studijos Liverpulyje – suteikė bendrą supratimą ir stiprybės, nes esu įsigilinęs ir man rūpi daugybė dalykų supančių futbolą, futbolininkus ir padedančius jiems tobulėti. Esu praktikas, bet daug semiuosi ir daugelį dalykų pagrindžiu teorija. Teorija daro mane stipresnį. 

Daugelis trenerių sako, kad jei esi praktikas, tiesiog nelieka laiko teorijai. O jūs sukūrėte „Auri-Dohm“ metodologiją . Kaip jūs randate laiko tokiems dideliems teoriniams darbams jei esate praktikas? 
Abi šios sritys labai susiję. Aš nedarau skirties tarp jų. Taip ir futbolo žaidime ar treniruotėse mes neizoliuojame įvairių sričių vienų nuo kitų. Futbolas yra kompleksinis reiškinys ypač kai jį tenka analizuoti. Nors kartais giliniesi labiau į teoriją ir dirbi labiau šioje srityje, bet tai yra neatsiejama ir svarbi futbolo žaidimo dalis. Kai kuri metodiką tai padeda kelti treniruočių kokybę. Teorija privaloma. Negali būti praktikos be teorijos.
 
Johno Moore‘o universitete Liverpulyje jūs apsigynėte disertaciją „Talentų ugdymo skirtumai tarp „Liverpool“ FC ir „Brondby IF“. Apie ką buvo studija ir ar ji vis dar aktuali?
Šis darbas nebuvo didžiausias mano pasiekimas. Didžiausia nauda, kurią gavau – tai būvimas Liverpulyje, tiek universitete, tiek klube. Kai grįžau į Daniją, grįžau dirbti į „Brondby IF“, gal todėl ir kilo idėja rašyti apie tai. Pagrindinis darbo tikslas buvo palyginti dvi skirtingas aplinkas, kuriose ugdomi talentai. Ir tuo metu tai buvo aktualu, gal vis dar aktualu ir dabar, nepaisant, kad kai kurie danų klubai šioje srityje labai patobulėjo, nes rado papildomų resursų. Nepaisant to, kitos šalys juda į priekį dar greičiau ir danai stengiasi neatsilikti. 

O darbo pagrindinė išvada buvo ta, kad skirtumai tikrai egzistuoja, nekalbu apie pinigus, kalbu apie jaunųjų futbolininkų ugdymą ir kaip į tai žiūrima, kokią vietą klube užima jaunimas ir kaip jis vertinamas. 
 
Vienas iš daugelio labai įdomių seminarų, kuriuos jūs lankėte, yra Michaelo Frosto koučingo mokymai. Jie yra paremti Timothy Gallwey sukurto „Vidinio žaidimo“ („Inner Game“) principais ir metodika. Kaip galėtumėte paprastais žodžiais apibūdinti šį metodą? Kaip jį galima pritaikyti kasdieniame gyvenime?
Geras klausimas. Labai įdomi sritis. Aš kartais tai prisimenu ir pritaikau realiame gyvenime. Būtų geriau, jei vidinį žaidimą prisiminčiau dažniau ir naudočiau nuolat. Tai sudėtingas ir kompleksinis įrankis, kurį galima naudoti mokymuisi ir mokymui. Labai galingas įrankis. Vidinio žaidimo metodas vietoj tiesioginio nurodinėjimo ar tikslaus pasakymo ką daryti, reikalauja mokyti klausinėjant. Svarbu, kad žmogus suvoktų ir pajaustų. Žaidėjai iš tikrųjų intuityviai suvokia ir jaučia savo veiksmus, judesius ar bet ką, ką beatliktų. Vidiniame žaidime jie mokosi atpažinti tą jausmą vėl ir vėl. 
 
Tai nėra nurodinėjimas žaidėjams, ką daryti. Gal žaidėjai mokėsi vieną ar kitą veiksmą, bet dabar pamiršo. Kai jie suvokia veiksmo esmę, jaučia jį savo kūnu – veiksmas „pasilieka“ jame ir žaidėjas tobulėja. Tai labai trumpas metodo paaiškinimas.   

Šis metodas tampa vis populiaresnis. Manęs neseniai klausė, ar galiu pritaikyti šį metodą futbolui ir sukurti Vidinio žaidimo futbolo versiją. Dabar aš apie tai galvoju. Tai labai įdomu. 

Ar tai yra metodas, padedantis žmonėms rasti savo pačių kelią priimant sprendimus, tai yra nenurodant jiems, kur eiti, bet palydint juos?
Taip. Taip tu įgalini žmones priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Kai aš liepiu labiau stengtis ar įtempti pėdą, žaidėjas dažniausia atsako, kad stengėsi, buvo įtempęs pėdą. Vietoj to aš klausiu, kiek tu buvau ją įtempęs? Įvertink nuo 1 iki 10. Žaidėjas susimąsto ar tinkamai buvo įtempęs. 

Nuolat klausi įvairių klausimų. Pavyzdžiui, kas atsitinka, kai labiau įtempi pėdą? Jis atsako, gal kamuolys greičiau juda? Ir vėl siūlai pabandyti. Paklausi ar jaučia skirtumą? Jei jaučia, klausi į ką kitą kartą atkreips dėmesį? Jis atsakys, kad kreips dėmesį į pėdos įtempimą.

Taip žaidėjas tampa savo paties treneriu. Efektyviausia taikyti metodą bendraujant asmeniškai. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Esporto mūšyje - „Neptūno“ pergalė
2020 03 27
E-Sportas
Dvi Lietuvos krepšinio komandos - Klaipėdos „Neptūnas“ ir Panevėžio „Lietkabelis“ išbandė savo jėgas esporte.
Krepšinio treneriams - nemokama programa
2020 03 26
Treneriai
Lietuvos krepšinio federacija kartu su Kauno technologijos universitetu pristatė rungtynių ir treniruočių vaizdo įrašų analizės programą „BasketMap“.
„Neptūnas“ neria į esportą
2020 03 25
„Neptūno” krepšinio klubas neria į naujus vandenis – esportą.
 
A lygos prezidentu tapo I. Nevoina
2020 03 27
A lyga
Lietuvos futbolo A lygos asociacijos valdybos narių susirinkimo metu lygos prezidentu išrinktas Ivanas Nevoina.
„Sūduvos“ legionierius: „Baisi patirtis“
2020 03 22
Situacija
Sekmadienio rytą Kroatijos sostinę Zagrebą, kuriame gyvena „Sūduvos“ puolėjas Josipas Tadičius su šeima, supurtė 5,3 balų stiprumo žemės drebėjimas.
Streiką numalšino 2 000 skolintų dolerių
2020 03 21
Kuriozai
Sportas – ne tik pergalės džiaugsmas ar pralaimėjimo kartėlis. Arenose ir jų užkulisiuose netrūksta kuriozų.
„Gaila, bet priimtas teisingas sprendimas“
2020 03 24
Žvilgsnis
Olimpinius normatyvus įvykdę Lietuvos lengvaatlečiai: jei žaidynės vyktų, rizika būtų per didelė.
Lengvaatlečiai – už žaidynių nukėlimą
2020 03 23
Sprendimas
Tokijo olimpinės žaidynės turi būti nukeltos – tokia yra Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) ir jos sportininkų pozicija.
Dešimtis kilometrų nubėga ant namo stogo
2020 03 19
Daugeliui Europos šalių įvedus karantiną, lengvaatlečiai ieško įvairiausių būdų, kaip tinkamai atlikti treniruočių planą.
 
R.Balžekas: „Laiką panaudokime tinkamai“
2020 03 20
Tenisas
Balžeko teniso akademijos treneris Remigijus Balžekas netikėtai dėl paskelbto karantino atsiradusį laisvą laiką leidžia savo sodyboje Ukmergės rajone.
Daviso taurė: Lietuva neprilygo Portugalijai
2020 03 07
Daviso taurė
Šiauliuose vykusiame Daviso taurės mače prieš Portugalijos rinktinę lietuviai liko be pergalių. Svečiai Lietuvos rinktinę įveikė 4-0.
J. Tverijonas nusileido tituluotam varžovui
2020 03 06
Daviso taurė
Antrasis Daviso taurės susitikimas taip pat pasibaigė Portugalijos rinktinės pergale.
KOK'84 turnyras perkeliamas į birželį
2020 03 27
Bušido
Lietuvos bušido federacija (LBF) nusprendė nerizikuoti sportininkų bei žiūrovų sveikata ir kelia KOK'84 turnyrą į birželio 27 dieną.
E. Kavaliauskas: lentynos tuščios ir JAV
2020 03 25
Boksas
„Pradedu įsivažiuoti į tėvystę. Keltis naktį sunkiau nei būti ringe“, - juokavo JAV gyvenantis žymiausias Lietuvos boksininkas Egidijus Kavaliauskas.
Po atšauktos kovos spėjo grįžti į Lietuvą
2020 03 18
Boksas
Boksininkas Eimantas Stanionis apie atšauktą kovą sužinojo jau nusileidęs renginio mieste.
 
Pandemijos pabaigos liko laukti Italijoje
2020 03 25
Dviračiai
Kalnų dviratininkė Katažina Sosna siaučiant koronavirusui svarstė galimybes grįžti į Lietuvą, tačiau nusprendė likti Italijoje.
E.  Šiškevičius dviratį iškeitė į kastuvą
2020 03 18
Dviračiai
Dėl koronoviruso sustabdžius dviračių sporto sezoną, Evaldui Šiškevičiui atsirado laiko sodininkystei.
E. Šiškevičius iškovojo reitingo taškus
2020 03 14
Dviračiai
Šeštadienį pasibaigusiose prestižinėse 78-osiosie dviračių lenktynėse „Paryžius-Nica“ Evaldas Šiškevičius užėmė 49-ąją vietą.
Rankininkų akistata su lenkais - birželį
2020 03 25
Rankinis
Europos rankinio federacija (EHF) sudarė kalendorių, kaip toliau bus vykdomos tiek klubų čempionatai, tiek atrankos į Europos bei pasaulio čempionatus.
Nukeltos Lietuvos rankininkų rungtynės
2020 03 20
Rankinis
Europos rankinio federacija (EHF) pranešė, kad neribotam laikui yra nukeliamos 2021 metų pasaulio čempionato II atrankos etapo kovos.
Rankininkai Prancūzijoje izoliuoti namuose
2020 03 17
Legionieriai
Čempionato pratęsimo Prancūzijoje laukiantis rankininkas Gerdas Babarskas buvo labai arti pavojingo kontakto su užsikrėtusiuoju koronavirusu.
 
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
T. Vilimas: nežinome, kiek turėsime darbo
2020 03 19
Tinklinis
Aukščiausioje Švedijos vyrų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo du Lietuvos žaidėjai.
Džiaugiasi įgyta patirtimi
2020 03 17
Tinklinis
Pajėgioje Europos tinklinio lygoje - Vokietijos Bundeslygoje - šiame sezone buvo galima išvysti lietuvį Edviną Vaškelį.
B. Vanagas pristatė filmą apie Dakaro ralį
2020 03 20
Dakaras
Jau dabar galima pamatyti dviejų valandų trukmės filmą apie „Inbank team Pitlane“ iššūkius 2020-tųjų Dakaro ralyje.
„Moterų ralis“ perkeliamas į rugpjūtį
2020 03 16
Ralis
Balandžio 25-ąją turėjęs vykti automobilių sporto renginys „Moterų ralis“ priverstas keisti datą – renginys perkeliamas į rugpjūčio 8 d.
A. Jasikonis lipo ant podiumo
2020 03 08
Motokrosas
Lietuvis Arminas Jasikonis užėmė trečiąją vietą pasaulio motokroso čempionato etape Nyderlanduose.
 
M. Armalis sugrįžta į mylimiausią komandą
2020 03 26
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinės vartininkas Mantas Armalis keičia klubą, bet lieka Švedijoje – 27-erių metų sportininkas sugrįžta į „Djurgarden“ komandą.
Čempionai turi paaiškėti ne kabinetuose
2020 03 25
Ledo ritulys
Sostinės „Hockey Punks“ vadovas Šarūnas Kuliešius įvertino pasibaigusį sezoną.
P.Nausėda nematė „Hockey Punks“ finale
2020 03 24
Ledo ritulys
Į finalą patekusios, bet galimybės iškovoti auksą negavusios „Kaunas Hockey“ ekipos vadovas Petras Nausėda: „Mes ruošėmės kovoti prieš „Geležinį vilką“.“
Aptveriamos laisvalaikio erdvės
2020 03 27
Pramogos
Saugodama vilniečių sveikatą, karantino metu sostinės savivaldybė ėmėsi laikinai aptverti laisvalaikio erdves.
Iš LVJC baseinų išleidžiamas vanduo
2020 03 27
Vandens sportas
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) imasi griežtų prevencinių priemonių, kad sumažintų koronaviruso pandemijos sukeliamus padarinius
Šokti galima ir namuose
2020 03 26
Šokiai
Sportinių šokių pasaulis karantino sąlygomis: nuo nuotolinių šokių pamokų iki apsaugos medikams gamybos prestižiniuose kostiumų dizainerių salonuose.
 
Patarimai dėl mitybos karantino metu
2020 03 27
Mityba
Karantino metu svarbu ugdyti sveikos mitybos principus, teigia gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.
Paralimpiečiai prašo pagalbos
2020 03 26
Parama
Lietuvos paralimpinis komitetas pradeda socialinę paramos akciją „Jie padeda mums, mes padėkime jiems“.
Siekiantiems fondo lėšų – svarbi žinia
2020 03 26
Fondas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė informaciją sporto projektų vykdytojams dėl koronaviruso.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas