Robertas Trakys/lengvoji.lt 2019 m. lapkričio 15 d. 11:48 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

„Situacija – sveiku protu nesuvokiama“

LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis – apie tragišką sporto bazių situaciją, rekordus, varginantį sezoną, nerimą dėl fondo, prognozes Tokijuje.

E.Skrabulis.
pliadisfoto.com nuotr.
E.Skrabulis.
Medalių švytėjimas išnyko Kataro karštyje. Lietuvos lengvaatlečiams 2019-aisiais netrūko pergalių ir įspūdingų rekordų, tačiau pasaulio čempionate Dohoje galimybių nerealizavo didžioji dalis komandos narių.

Dviprasmiški lengvaatlečiams metai buvo ir už stadiono ribų – nepaisant prasidėjusios Vilniaus maniežo rekonstrukcijos, padėtis sostinėje vis dar išlieka tragiška, o nerimą kelia abejotinas sporto rėmimo fondo lėšų skirstymas.

Apie aktualiausius metų įvykius lengvojoje atletikoje – interviu su LLAF prezidentu Eimantu Skrabuliu.

Praėjo dar vieneri lengvaatlečių metai. Pradėkime nuo sportinių rezultatų: krito įspūdingi Lietuvos rekordai, pergalės Europos sportinio ėjimo taurės varžybose, Europos iki 23 metų čempionate, tačiau pasaulio čempionatas Dohoje nebuvo sėkmingas. Kaip vertinate Lietuvos lengvaatlečių metus?
, – lengvoji.lt paklausė E.Skrabulio.
Į tokį klausimą sunku atsakyti, nes yra daug visokiausių vertinimų ir minčių. Sezonas buvo labai ilgas – prasidėjo balandžio mėnesį, baigėsi spalį. Vienašališkai sunku pasakyti, ar sezonas buvo geras, ar nuvylęs, nes jis buvo įvairus. Turėjome daug gražių pasiekimų – pradedant Airinės medaliu Glazge, ten prie pat medalio buvo ir Agnė Šerkšnienė, puikios Europos sportinio ėjimo taurės varžybos, pasibaigusios mūsų Živilės Vaiciukevičiūtės pergale. Sezono metu buvo pasiekti labai aukšto lygio Lietuvos rekordai – turbūt maloniausia staigmena tapo vyrų ieties metimo rekordas, su kuriuo Edis Matusevičius įsiveržė į pasaulio elitą. Labai graži kova vyko trišuolyje – daug kartų buvo nušokta toliau nei iki šių metų buvęs Lietuvos rekordas. Diana Zagainova pasiekė puikų rezultatą ir pelnytai laimėjo Europos iki 23 metų čempionatą.

Toks ilgas sezonas tuo pačiu išvargino atletus. Jis buvo be galo ilgas, o tokios patirties – pasiekti du pikus per sezoną – tikrai nėra daug. Antra vertus, vieni iš stipriausių mūsų atletų sezoną pasitiko traumuoti. Negalima sakyti, kad trauma yra sportininko, trenerio ar treniruočių proceso klaida. Tai kvaili sutapimai – Andriui Gudžiui buvo atlikta plokštelės šalinimo iš pėdos operacija, kuri išderino pasiruošimą. Jis nebuvo sveikas, bet jis nebuvo traumuotas. Airinės atveju jaučiu savo federacijos kaltę, kadangi traumą ji patyrė ne dėl savo kaltės, bet dėl neparuošto sektoriaus. Agnė Šerkšnienė buvo labiau prižiūrima šveicarų, o vienintelė Brigita Virbalytė mūsų priežiūroje labai daug dirbo ir patyrė traumą. Keturi žmonės, kurie yra vieni iš rinktinės lyderių, negalėjo pilnavertiškai pasiruošti ir startuoti Dohoje. 

Doha, be abejo, nuvylė dėl mūsų rezultatų. Tie medaliai sezono eigoje buvo užmiršti dėl paskutinio, svarbiausio, starto. Skambus buvo baigiamasis sezono akordas – Aleksandro Sorokino pasaulio čempiono titulas. Taip, 24 valandų bėgimas nėra olimpinė rungtis, bet turime pasaulio čempioną labai sunkioje rungtyje. Sezonas galėjo būti geresnis, bet jis teikia daug vilčių ateičiai.

Kasmet kalbame apie sporto bazių problemą. Šiemet turime kiek kitokią situaciją – Kaune vyksta stadiono rekonstrukcijos darbai, Vilniuje renovuojamas maniežas. Ar tokie pokyčiai Jus tenkina? Kaip vertinate tai, kad Vilniaus lengvaatlečiai žiemą neturės sporto bazės?
Situacija yra absoliučiai netenkinanti, katastrofiška ir sveiku protu nesuvokiama. Tai, kas darosi Lietuvoje su sporto bazėmis, yra tragedija. Jei Kaunas vienaip ar kitaip sugeba įgyvendinti sprendimus ir manau, kad ten neužilgo turėsime kokybišką stadioną, tai Vilnius, pagrindinis šalies miestas, turi tragišką situaciją. Stadionų šalyje yra pristatyta daug, bet jų statybos miesteliuose, kuriuose nėra nei įrangos, nei sportininkų, nei trenerių, kelią klausimą, ar tai padaryta tikslingai. Mums pirmiausia reikia spręsti bazių klausimą, kur yra sportininkai, sporto mokyklos ir yra norinčių sportuotu. Tai, kas begalę metų vyksta Vilniuje, yra tragedija. 

Maniežų mes neturime, o tai, ką turėjome, neatitiko jokių normų. Talinas turi tris maniežus, iš kurių pats prasčiausias yra geresnis nei tas, kurį turėjome Vilniuje. Duok Dieve, kad Vilniaus maniežas taptų kūnu ir nereikės jo laukti 10 metų. Reikia gyventi dabar ir saugoti tuos vaikus, kurie dar yra sporte. Prieš keletą metų buvo paruoštas fantastiškas planas su geru finansavimo modeliu rekonstruoti Vilniaus maniežą į visiškai naują, tačiau tas planas buvo užkastas valdininkų koridoriuose. Bet kuris valdininkas, su kuriuo teko susidurti, arba nieko nedarė, arba kenkė sportui. Neabejoju, kad sutvarkytas maniežas bus geresnis nei buvo, bet mums tokių reikia trijų-keturių ir visi jie būtų pilni.


Federacija šiemet rengė Europos sportinio ėjimo taurės varžybas bei prisidėjo prie antrojo „JUMP Vilnius“ organizavimo. Kokius įspūdžius iš Alytaus išsivežė svečiai bei kokia Jūsų nuomonė apie populiarėjančią lengvąją atletiką gatvėje?
Viena iš pagrindinių federacijos misijų yra plėtoti lengvąją atletiką. Mes tą suprantame ne tik kaip savo geriausių sportininkų rezultatų siekimo užtikrinimu, bet ir populiarinimą įvairiais renginiais. Tai, kas vyko Alytuje, paliko puikų įspūdį svečiams. Padėjo ir oro sąlygos, jos buvo fantastiškos, atmosfera gera. 

Turime mąstyti šiek tiek netradiciškai, o „JUMP Vilnius“ buvo to netradicinio mąstymo pavyzdys. Mes atėjome arčiau miesto gyventojų ir svečių – į pačią Vilniaus širdį. Organizuojame įdomias parodomąsias varžybas ir vaikams, ir mėgėjams, per kurias šimtai vaikučių išbandė įvairias lengvosios atletikos rungtis. Tokio tipo varžybas rengia nedaug pasaulio miestų ir specialistai stebisi, kad mums su partneriais „Sportland“, Vilniaus miesto savivaldybe ir renginio ambasadore Airine Palšyte tą pavyksta padaryti. Tačiau labai stebina Sporto rėmimo fondo požiūris (projektui „JUMP Vilnius“ finansavimas nebuvo skirtas – lengvoji.lt) ir tai, kaip skirstomos lėšos ten, yra absoliutus švaistymas. Arba tai daroma tikslingai, arba taip parodoma absoliuti nekompetencija. Tai, kaip skirstomos lėšos, neturi nieko bendro nei su sportu, nei su fiziniu aktyvumu.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Deimantinės lygos varžybose nebus Lietuvai aktualių disko metimo ir trišuolio rungčių. Ar pateisinate Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos inicijuotus pokyčius?
Tie, kas moka pinigus, tie ir užsako muziką. Reikia žiūrėti šiek tiek plačiau nei žiūri sportininkų treneriai. Disko metimas yra mums viena iš svarbiausių rungčių, taip jau susiklostė istoriškai. Turime pasaulinio lygio diskininkus ir mums būtų žymiai maloniau, kad disko metimas bei trišuolis būtų Deimantinės lygos rungčių sąraše. Tačiau tai yra tik 2020 metų rungčių sąrašas ir nežinome, kokios jos bus dar po metų. Pasaulio lengvoji atletika irgi ieško formų, kaip išlikti įdomiai žiūrovams, rėmėjams, televizijoms. Mes norime, kad mūsų stipriosios rungtys būtų programoje, bet neturime mažiausios įtakos kažką pakeisti ir būtų kvaila manyti, jog federacija rėkdama, pykdama kažką pakeis. Yra atskirų etapų organizatoriai ir jie moka pinigus, premijas. Jie su tarptautine federacija sprendžia, kas konkrečiu metu gali būti įdomiausia ir manau, kad tai nėra status quo. Sakyti, kad tai yra nusikaltimas nėra etiška, tačiau bendrauti su organizatoriais ir teikti savo siūlymus yra būtina.

Žvilgsnis į artėjančias olimpines žaidynes. Įprastai lengvaatlečių rinktinė sudaro ketvirtadalį visos olimpinės komandos. Rio de Žaneire turėjome tris finalus, o aukščiausia vieta buvo 10-oji. Ar tikite, kad Tokijo žaidynės bus sėkmingesnės nei prieš trejus metus?
Turiu pagrindo manyti, kad Tokijo olimpinės žaidynės mūsų šalies lengvaatlečiams tikrai bus sėkmingesnės nei Rio de Žaneire. Šiai dienai turime keturis formalius kandidatus vykti į olimpines žaidynes, bet tikiu, kad rinktinė bus tokia pat skaitlinga, kaip būdavo iki šiol, o komanda bus ne tik skaitlinga, bet ir kovos tam tikrose rungtyse dėl pačių aukščiausių vietų pasaulyje. Mūsų lyderiai išanalizuos klaideles, išsigydys traumas ir Tokijuje bus pačios geriausios sportinės formos. Sąlygos pasaulio čempionate Dohoje, savo klimatu, temperatūra, drėgme buvo panašios į tas, kurios gali laukti Tokijuje. Jau dabar žinome, kad ištvermės rungtys – ėjimas ir maratonas – bus iškeltos iš Tokijo ir vyks toje vietoje, kur yra šiek tiek vėsiau. Pasirodymai pasaulio čempionate tuos, kurie nebuvo įsigilinę į realią situaciją, galėjo išgąsdinti, bet tai buvo dugnas, nuo kurio mūsų lengvaatlečiai atsispirs ir olimpinėse žaidynėse turėsime daug puikių rezultatų.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Lengvoji atletika
KOMENTARAI
 
 
 
SKM – padėka už socialinę veiklą
2019 12 15
Apdovanojimas
Vilniaus meras Remigijus Šimašius padėkojo Sostinės krepšinio mokyklai (SKM) už ilgus metus kryptingai vykdomą socialiai atsakingą veiklą.
Eurolygoje – dar vienas antausis
2019 12 14
Eurolyga
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Eurolygoje patyrę septintą nesėkmę iš eilės ir po 13 turų kartu su Sankt Peterburgo „Zenit“ yra lentelės dugne (3 ir 10).
Trenerių štabe – naujas veidas
2019 12 13
Treneris
Sostinės krepšinio A lygoje rungtyniaujančios Vilniaus „Ryto–MRU“ ekipos trenerių štabą papildė Sostinės krepšinio mokyklos treneris Karolis Čyžius.
 
Tauragėje – nauja talentų kalvė
2019 12 11
Akademija
Tauragėje iškilmingai duris atvėrė vaikų ir jaunių futbolo akademija „Tauras“. Per iškilmes pagerbti ir geriausi apskrities futbolininkai.
„Utenoje matau potencialą ir erdvę tobulėti“
2019 12 11
Interviu
„Utenio“ techninis vadovas Carstenas Dohmas: „Nesižaviu per kitų galvas lipančiais treneriais, kuriems svarbiausia kuo greičiau kilti karjeros laiptais.“
Lietuvos futbolui – lyderių patarimai
2019 12 11
Mokymai
Lietuvoje vykusiuose mokymuose – pasaulinio lygio specialistas iš Belgijos.
Lietuvos bėgikai – greta lyderių
2019 12 10
Krosas
Žemyne – tik už aštuonių ekipų nugarų. Lisabonoje (Portugalija) vykęs Europos kroso bėgimo čempionatas Lietuvai buvo istoriškai sėkmingiausias.
Ėjimo šimtmetį įamžino ir knyga
2019 11 25
Jubiliejus
Į Lietuvos sportinio ėjimo 100-mečio paminėjimą Alytaus teatre susirinko visas mūsų šalies ėjimo elitas, pristatyta knyga „Šimtmečio žingsniai“
Po finišo – pagalba išsekusiam varžovui
2019 11 25
Bekelė
Istorinius Lietuvos bekelės bėgimo čempionų titulus iškovojo Vaidas Žlabys ir Gitana Akmanavičiūtė.
 
Prestižinis turnyras Vilniuje – jau 10 kartą
2019 12 11
Turnyras
Vilniuje, SEB arenoje, bus surengtas aukščiausios – pirmos – kategorijos Tarptautinės teniso federacijos (ITF) senjorų turnyras „Vilnius Cup 2020“.
Vilniuje triumfavo Prancūzijos talentai
2019 11 29
Turnyras
Vilniuje, SEB arenoje, baigėsi Europos teniso federacijos („Tennis Europe“) pirmos kategorijos 12-mečių teniso turnyras „Vilnius tennis academy cup 2019“.
Teniso 100-mečio šventėje – apdovanojimai
2019 11 27
Jubiliejus
Lietuvos tenisą pasveikino ypatingas svečias – tiesiai iš Daviso taurės finalo atvykęs Tarptautinės teniso federacijos prezidentas Davidas Haggerty.
Po pralaimėjimo – pagarbūs įvertinimai
2019 12 15
Boksas
Nors Egidijus Kavaliauskas pralaimėjo Terrence'ui Crawfordui kovą dėl WBO pasaulio čempiono diržo, lietuvio kovingumą įvertino garsūs bokso ekspertai.
Iš Suomijos – su bronza
2019 12 11
Imtynės
Suomijoje vykusiame tarptautiniame graikų-romėnų imtynių turnyre du mūsų šalies atletai iškovojo bronzos medalius.
Boksininkų rinkimuose – moterų triumfas
2019 12 11
Boksas
Išrinkti geriausi 2019 metų Lietuvos boksininkai. Jiems įteikti specialūs Lietuvos bokso federacijos (LBF) prizai bei piniginės premijos.
 
Kaip saugiai važinėti dviračiu žiemą
2019 12 09
Patarimai
„IKI Velomaratono“ organizatoriai išskiria 4 esminius patarimus, padėsiančius jums saugiai važinėti dviračiu net ir šaltuoju metų laiku.
Vilniuje – LDSF mokymai
2019 12 04
Mokymai
Lietuvos dviračių sporto federacija Vilniuje, viešbutyje „Panorama Hotel“ gruodžio 7-8 d. organizuoja dviračių sporto teisėjų ir administracijos mokymus.
Kelią į pirmą ketvertą užkirto kinės
2019 11 29
Trekas
Pasaulio dviračių treko taurės trečiojo etapo Honkonge moterų komandų sprinto varžybose Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė užėmė septintąją vietą.
Lentelės viršūnėje – ankšta
2019 12 15
Lietuvos lyga
Paskutinėse Lietuvos rankinio čempionato pirmojo rato rungtynėse Šiaulių SC “Dubysa” namie pralaimėjo “Kauno Ąžuolui-KTU” 29:42 (12:22).
Turnyro lentelėje – naujas lyderis
2019 12 12
Lietuvos lyga
Šalies čempionai „Dragūno“ rankininkai svečiuose palaužė pagrindinę konkurentę VHC „Šviesa“ komandą.
„Granitas“ buvo per kietas „Grifui“
2019 12 11
Lietuvos lyga
Trečiadienį Lietuvos rankinio lygioje vyko vienerios rungtynės – Kaune “Granitas-Karys“ veikė Panevėžio “KKSC-RSSG Grifą” 35:25 (19:15).
 
Prieš mūšius – kovingos kalbos
2019 12 13
Taurė
Tinklinio salėse vyks intriguojantys mūšiai dėl vietos Lietuvos tinklinio federacijos Didžiosios taurės finale.
Lietuviai – Prancūzijos ir Vokietijos elite
2019 12 05
Legionieriai
Daugiau nei 15 Lietuvos tinklininkų savo karjerą tęsia įvairiose Europos lygose. Keletas iš jų varžosi vienuose iš stipriausių čempionatų.
Tinklinio aikštėse – intriguojančios kovos
2019 12 02
Lietuvos čempionatas
Lietuvos vyrų tinklinio čempionate pergales šventė Klaipėdos ir Marijampolės klubai, moterų – Vilniaus ir Kauno komandos.
Nematomą sporto pusę lydi ir skausmas
2019 12 12
Žvilgsnis
Lenktynininkas Deividas Jocius, patyręs didelę avariją Druskininkų ralyje, sužinojo, ką reiškia, kuomet tavo planai nubraukiami vienu brūkšniu.
Žiemos ralyje – sportas ir pramogos
2019 12 11
Ralis
Pirmojo metų festivalio „Winter Rally“ organizatoriai paskelbė automobilių sporto gerbėjams aktualią datą.
Ralyje – briedžiai, fėjos, nykštukai
2019 12 03
Ralis
„Kalėdinis ralis“ surinko gausų būrį šeimų, draugų ir giminaičių. Ralyje startavo daugiau kaip 60 ekipažų, virš 200 dalyvių.
 
Lietuvos čiuožėjai – auksas Slovakijoje
2019 12 15
Dailusis čiuožimas
Marija Brejeva triumfavo Tarptautinės čiuožimo sąjungos kalendorinių dailiojo čiuožimo varžybų "61st Grand Prix of Bratislava" jaunių grupėje.
Po sėkmingų startų – geresnė nuotaika
2019 12 14
Biatlonas
Biatlonininkų sėkmė Austrijoje: Vytautas Strolia iškovojo įskaitinius taškus, o Lietuvos vyrai pranoko švedus.
Vietoj futbolo stadiono – į ledo aikštę
2019 12 11
Ledo ritulys
Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės lyderė Klara Miuller turi dviejų šalių pasus, tad yra dalyvavusi ir Vokietijos jaunių rinktinės pratybose.
Bėgimo varžybos – ir dieną, ir naktį
2019 12 14
Festivalis
Bėgiojimui tinka ir žiema – tai vasario 1-2 dienomis Druskininkuose įrodys bėgimo entuziastai.
Mažiems automobiliams – didelė erdvė
2019 12 12
Bazės
Kaune duris atvėrė „RC Arena Lithuania“: pirmoji specialiai radijo bangomis valdomų automobilių lenktynėms pritaikyta erdvė Lietuvoje.
Grįžta ekstremalus alpinizmas
2019 12 11
Festivalis
Į Druskininkuose vyksiantį LTeam žiemos festivalį sugrįžta ekstremalios alpinizmo varžybos. „Ledo kirtis 2020“ vyks abi festivalio dienas.
 
Studentų sporto pažiboms – apdovanojimai
2019 12 13
Apdovanojimai
Kauno rotušėje vyko 2019 metų geriausiųjų Lietuvos studentų sportininkų pagerbimo ir apdovanojimų vakaras.
Sporto žurnalistai pagerbė metų laureatus
2019 12 13
Apdovanojimai
Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) Metų apdovanojimų ceremonijoje pagerbti sporto žurnalistikos laureatai, sportininkai ir organizacijos.
Rinkimų azartas peržengė teisėtas ribas
2019 12 12
Situacija
„LTeam apdovanojimų 2019“ apdovanojimų taryba dėl galimo neteisėto balsų rinkimo nusprendė anuliuoti „Metų populiariausio sportininko“ nominaciją.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas