Lina Vaisetaitė 2019 m. spalio 1 d. 17:08 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Ir garsiausi atletai – žmonės

Didelio meistriškumo sportininkų psichinės sveikatos tema pastaraisiais metais tampa labai svarbi ir tarp sporto psichologų.

R.Meilutytė.
Alfredo Pliadžio nuotr.
R.Meilutytė.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnale „Olimpinė panorama“ sporto psichologė Lina Vaisetaitė į jautrią visuomenės temą – psichikos sveikatą – pažvelgė šiek tiek neįprastu kampu – per didįjį sportą. 

Jaunesni sportininkai, paprasti žmonės arba tiesiog žiūrovai, stebintys didelio meistriškumo atletus, juos sieja su psichologiniu tvirtumu. Juk, atrodytų, pergalės tarptautinėse arenose neįmanomos be psichologinio tvirtumo ar emocinio stabilumo. Rodos, šie sportininkai net nesijaudina prieš svarbiausius startus, o ką jau kalbėti apie psichikos ar elgesio sutrikimus.
 
Iš tiesų tarp sportininkų labai vertinamas vadinamasis psichologinis tvirtumas ir bijoma bet kokių psichologinio silpnumo apraiškų. Tai sukuria aplinką, kurioje kalbėti apie psichikos sutrikimus yra tabu. Galima nugirsti pasisakymų, esą psichikos sutrikimai būdingi tik silpniems žmonėms, o vyraujant tokiai nuomonei retas drįsta prisipažinti, kad patiria išgyvenimų ar emocijų, netelpančių į psichologiškai tvirto sportininko apibūdinimą. Nepripažįstant sunkumų vengiama ieškoti pagalbos, o tai, deja, gali reikšti, jog simptomai ryškėja ir nemalonūs išgyvenimai ilgainiui stiprėja, trikdydami ne tik sportinę veiklą, bet ir bendrą gyvenimo kokybę.

Didelio meistriškumo sportininkai visų pirma yra žmonės. Jei esate vienas jų, tą kuo puikiausiai žinote. Taigi ir fizinės ligos, ir elgesio ar psichikos sutrikimai jiems ir jums gali pasireikšti tokiu pat dažnumu kaip ir kitiems žmonėms.

Tarptautinės sporto psichologijos draugijos 2017 m. publikuotoje apžvalgoje rašoma, kad didžiausia tikimybė psichikos ir elgesio sutrikimui pasireikšti sutampa su geriausiais sportiniais metais, nes dažniausia tai yra amžius, kai patiriama daugiausiai streso – tiek fizinio, tiek psichologinio. 

Gerai žinoma, kad didelio meistriškumo sportininkai susiduria su stresoriais, su kuriais nesusiduria kitų profesijų atstovai. Kas tie stresoriai? Ogi spaudimas dėl rezultato ir pergalių, nuolatinės kelionės, sąlyginai dažnas gyvenamosios vietos keitimas, dideli treniruočių krūviai, fizinės traumos, sudėtingas gydymas ar reabilitacija ir jų poveikis sportinei karjerai, netikėtas išbraukimas iš rinktinės sąrašų ar nepatekimas į juos, persitreniravimas, lėtinis nuovargis ir t.t. Be šių stresorių, sportininkus dar veikia įvairios specifinės stresinės situacijos, tokios kaip priekabiavimas, užgauliojimai, patyčios ar išnaudojimas, kurios kartais susiklosto komandose ar atsiranda dėl nelygiaverčio sportininko ir trenerio santykio. Dėl šių situacijų smarkiai sumažėja nukentėjusio sportininko pasitikėjimas savimi, didėja nerimas, prislėgtumas, gali atsirasti valgymo sutrikimų, polinkis piktnaudžiauti įvairiomis medžiagomis, sutrikti kūno suvokimas, o tai savo ruožtu gali skatinti ir kitus sutrikimus. 

Spėjama, kad dėl visų šių stresorių poveikio sportininkų psichikai elgesio ir psichikos sutrikimai jiems gali pasireikšti net kiek dažniau nei žvelgiant į bendrosios populiacijos rodiklius, tačiau tiksliai šį reiškinį ištirti ir įvertinti beveik neįmanoma dėl daugybės veiksnių. Pirmiausia dėl to, kad retoje šalyje yra privaloma psichologiškai ištirti didelio meistriškumo sportininkus, o savarankiškai ne visi atletai kreipiasi pagalbos. Jei ir kreipiasi, tai vyksta anonimiškai, necentralizuotai, tad sunku įvertinti psichikos bei elgesio sutrikimų paplitimą. 

Tarptautinio olimpinio komiteto iniciatyva Claudios L.Reardon su bendraautoriais 2019 m. publikuotoje apžvalgoje teigiama, kad, remiantis tyrimais, kalbant apie komandines sporto šakas perdegimas ir perdėtas alkoholio vartojimas būdingas apie 5 proc. sportininkų, o štai nerimo ir depresijos sutrikimai – apie 45 proc. Vos ne kas antram sportininkui!

Aukščiausio lygio atletų sportinė karjera pasekmių psichinei sveikatai gali turėti ir jiems baigus sportuoti. Pastebima, kad baigusiems karjerą sportininkams psichikos ir elgesio sutrikimai pasireiškia dažniau, nei būdinga bendrajai populiacijai. Pastebima, kad kuo sunkiau buvęs sportininkas adaptuojasi gyvenime be didžiojo sporto, kuo daugiau nepasitenkinimo, tuo daugiau distreso, miego sutrikimų, rūkymo ir kitokio save žalojančio elgesio jis išgyvena. 

Vis daugiau sportininkų pasiryžta prabilti apie užklupusius psichologinius sunkumus, su kuriais susiduria savo profesiniame kelyje. Pavyzdžiui, ne taip seniai garsus plaukikas Michaelas Phelpsas viešai prakalbo apie patirtą depresiją. Anot sportininko, jos intensyvumas buvo toks didelis, kad net nesinorėjo gyventi. Tai vyko po 2012 m. Londono žaidynių, kuriose plaukikas laimėjo šešis medalius! 
Kita sportininkė – Didžiosios Britanijos treko dviratininkė, olimpinė čempionė Victoria Pendleton papasakojo apie savo depresiją ir savižudiškas mintis. Depresija jai buvo diagnozuota praėjusią vasarą – po to, kai dalyvaudama CNN dokumentiniame seriale ji patyrė deguonies badą kopdama į Everestą. Pati trekininkė sako, kad kopimas į Everestą šalia kitų tuometinio gyvenimo stresorių buvo tik vienas iš veiksnių. Šios dvi istorijos atskleidžia, kaip elitiniai sportininkai, patirdami gausybę kasdienių stresorių, tampa pažeidžiami sportinės karjeros metais ir vėliau, jau pasitraukę iš aktyviojo sporto. 

Garsi mūsų plaukikė, olimpinė čempionė Rūta Meilutytė taip pat papasakojo apie išgyventą depresiją. Tokių sportininkų yra ir daugiau. Galbūt kol kas ne visi drįsta kalbėti viešai. Tačiau kiekvienas atvirumo pliūpsnis byloja, kad sunku būna visiems ir labai svarbu tuo metu ieškoti bei rasti palaikymą: šeimos, draugų, profesionalų.

Didelio meistriškumo sportininkų psichinės sveikatos tema pastaraisiais metais tampa labai svarbi ir tarp sporto psichologų. Anksčiau didžiausias dėmesys būdavo skiriamas savo potencialo įgyvendinimui – psichologinių įgūdžių, padedančių siekti pergalių, mokymui, o dabar profesinės bendruomenės atsisuko į psichologinius sunkumus patiriančius atletus. 
 
Tarptautinė sporto psichologų bendruomenė (ISSP, 2017), vėliau Europos sporto psichologijos federacija (FEPSAC, 2018), o šiais metais ir Tarptautinis olimpinis komitetas (2019) publikavo apžvalginius straipsnius, kuriuose kalbama apie didžiausio meistriškumo sportininkų psichinės sveikatos puoselėjimą, pagalbą atpažįstant sutrikimus, paramą bei gydymą. 

Pabrėžiama, kad į didelio meistriškumo sportininką būtina žvelgti visapusiškai – kaip į asmenybę, turinčią įvairialypės patirties, o sportas tėra viena iš jo veiklų. Kitaip sakant, stengiamasi atsikratyti mito, kad psichikos sutrikimas yra silpnumo požymis, apie kurį didelio meistriškumo sporte nevalia kalbėti. Priešingai, pabrėžiama, kad būtent vengimas kalbėti šia tema verčia sunkumų patiriančius sportininkus jaustis vienišus, atskirtus, ieškoti būdų, kaip paslėpti savo negandas, o ne veiksmingų sprendimo kelių, pagalbos ar gydymo. Liūdna, kad ne taip jau retai šie sportininkai nutraukia sėkmingą sportinę karjerą, kurią būtų galėję tęsti, jeigu laiku būtų sulaukę pagalbos. 

Kartais pačiam sportininkui nelengva įvertinti savo sunkumo lygį. Didžiajame sporte ne tik vengiama kalbėti apie psichikos ar elgesio sutrikimus, siejant juos su psichologiniu silpnumu, bet ir įprasta bandyti įveikti fizines bei psichologines negandas kartais tiesiog jas ignoruojant ar neigiant. Juk bet kuri didelio intensyvumo ar krūvio treniruotė reikalauja valios pastangų, skatina nekreipti dėmesio į patiriamą diskomfortą. Šie įgūdžiai panaudojami ir psichologiniam diskomfortui įveikti. 

Be to, kartais keblumų kelia ne klinikinis sutrikimas, tai yra toks simptomų lygis, kuris jau diagnozuojamas kaip sutrikimas, o šiek tiek mažiau išreikšti sunkumai, kurių neužtenka, kad būtų diagnozuotas sutrikimas, bet ir ne tokie menki, kad reikėtų jų nepaisyti. Jei pagalbos kreipiamasi laiku, tikėtina, kad simptomai nestiprės. Deja, būtent šiame etape dar atrodo, kad pagalbos iš šalies nereikia, nes sportininkas mano, kad gali susitvarkyti ir pats. 

Susigaudyti tiek sportininkams, tiek jų treneriams padeda ir turimos žinios. Praktikoje nutinka, kad sportininkai ar jų treneriai pas psichikos sveikatos specialistus ateina su klausimu, ar jiems viskas gerai. Toks klausimas yra sveikintinas, nes kartu su specialistu įvertinus padėtį paprasčiau rasti tinkamus sprendimus ar profesionalios pagalbos, jeigu jos reikia, būdus.

Jau minėtoje Tarptautinio olimpinio komiteto publikacijoje autoriai apibendrino ir išskyrė tokias psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai pasireiškiančių didelio meistriškumo sportininkams, grupes:

– Miego sutrikimai ir sunkumai. Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad apie 50 proc. didelio meistriškumo sportininkų būtų galima apibūdinti kaip prastus miegotojus. 

– Klinikinė depresija ir depresijos simptomai. Tikrosios klinikinės depresijos paplitimas tarp didelio meistriškumo sportininkų, įvairiais duomenimis, svyruoja nuo 4 iki 68 proc. Kitaip sakant, gali būti, kad kai kuriose grupėse net 6 iš 10 sportininkų patiria itin slegiančią būseną. 

– Nerimas ir su juo susiję sutrikimai. Nuolatinis nerimas, nesusijęs su jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, įvairių tyrimų duomenimis, didelio meistriškumo sportininkams būdingas daugmaž tokiu pat dažnumu kaip ir bendrajai populiacijai, tai yra nuo 6 iki 14 proc., ir dažniau pasireiškia moterims. 

– Potrauminis streso sutrikimas ar kiti su trauma susiję padariniai. Kadangi didelio meistriškumo sportininkai susiduria su daug stresinių situacijų, jiems gana būdingi su psichologine trauma susiję sutrikimai, pavyzdžiui, potrauminis streso sutrikimas, ūminė reakcija į stresą ir adaptacijos sutrikimai. Manoma, kad su traumuojančia patirtimi susiję sutrikimai sportininkams būdingesni nei bendrajai populiacijai ir siekia 13–23 proc. 

– Valgymo sutrikimai. Spėjama, kad šios grupės sutrikimai (nervinė anoreksija, nervinė bulimija, nervinis persivalgymas) ar sutrikęs valgymas (kai nepakanka simptomų valgymo sutrikimui diagnozuoti, bet valgymo įpročiai akivaizdžiai neatitinka įprastinių sveikų normų) yra šiek tiek dažnesni tarp sportininkų, nei nustatyti bendrosios populiacijos rodikliai (iki 19 proc. tarp vyrų ir 45 proc. tarp moterų). 


– Dėmesio deficito / hiperaktyvumo sutrikimas (DDHS). Duomenų apie šio sutrikimo apraiškas tarp didelio meistriškumo sportininkų labai nedaug. Manoma, kad DDHS paplitimas tarp sportininkų gali būti didesnis nei bendrosios populiacijos, nes aktyvius jaunuolius linkstama leisti į sportą, kad šie turėtų kur išlieti energiją. Kita vertus, jei šį sutrikimą turintis sportininkas pasiekia didelio meistriškumo lygį, tai rodo gerą socialinę adaptaciją, todėl tikėtina, kad simptomai nebūna labai išreikšti. 

– Bipoliniai arba psichoziniai sutrikimai. Tarp specialistų šie sutrikimai priskiriami skirtingoms grupėms, tačiau čia kartu minimi dėl to, kad tai sudėtingi, tarp sportininkų mažai tyrinėti ir dažnai medikamentinio gydymo reikalaujantys sutrikimai, kurie sportinę veiklą didelio meistriškumo lygiu daro bemaž neįmanomą. 

– Su sportine veikla susijęs galvos sutrenkimas. Kalbant apie kai kurias sporto šakas, ypač apie kontaktines, tai sąlyginai įprastas reiškinys, nors ir imamasi saugumo priemonių. Paprastai toks sutrenkimas sukelia trumpalaikius neurologinius simptomus, nors kartais jie gali užsitęsti. 

– Lošimo ar kitų elgesio priklausomybių sutrikimai. Šiai grupei priskiriama didelė elgesio priklausomybių įvairovė (alkoholio ir įvairių narkotinių medžiagų, draudžiamųjų preparatų, galinčių pagerinti sportinį pasirodymą, vartojimas, priklausomybė nuo lošimų ir kt.), kurių kiekviena yra sąlyginai paplitusi tarp sportininkų.

Reikia turėti omenyje ir tai, kad psichikos ir elgesio sutrikimai dažnai susipina. Pavyzdžiui, nuotaikos sutrikimai gali sukelti nerimo sutrikimus – ir atvirkščiai. Lygiai taip pat nerimas gali sukelti miego ar valgymo sutrikimus, skatinti piktnaudžiauti įvairiomis medžiagomis. Be to, miego sutrikimai ilgainiui skatina nuotaikos svyravimus ir taip toliau. Dėl šių negalavimų prastėja sportinė veikla, o tai savo ruožtu kelia nepasitenkinimą ir kitus neigiamus jausmus. 

Beveik visi psichikos ir elgesio sutrikimai neigiamai veikia fizinę sveikatą – atsirandanti energijos stoka riboja atsigavimo galimybes, sportinės formos gerėjimą, dėl valgymo sutrikimų ar sumenkusio apetito organizmas tiesiogine šio žodžio prasme turi funkcionuoti labai ribotais resursais, dėl vengimo reakcijų nukenčia treniruotės ar reabilitacijos (gydymo) procesai. Neigiamas poveikis sportininko socialiniam gyvenimui ir bendrai jo gerovei toks akivaizdus, kad, rodos, net neverta apie tai užsiminti.

Galbūt dėl šių priežasčių tiek TOK, tiek sporto psichologų bendruomenės stengiasi kuo daugiau kalbėti apie psichikos ir elgesio sutrikimus tarp sportininkų. Pasitelkiami garsūs atletai, siekiama parodyti, kad su sunkumais gali susidurti kiekvienas, kad tai nėra nei silpnumas, nei gėda. Kiekvienas toks viešumas padrąsina kitus ieškoti pagalbos ir mažina neigiamas nuostatas, susijusias tiek su psichine sveikata, tiek su pagalbos ieškojimu. 

Dirbant su sportininkais pirmiausia teikiama psichoterapinė pagalba, atsižvelgiama į kai kuriuos specifinius sunkumus, tai yra diferencinės diagnostikos iššūkius (pavyzdžiui, tenka atskirti klinikinę depresiją nuo persitreniravimo sindromo), organizacinius sporto aspektus (įprasta, kad psichoterapiniai susitikimai vyksta kartą per savaitę, tačiau dėl sportininkų treniruočių ir varžybų grafiko dažnai tenka susitikimus dažninti arba retinti, įtraukti nuotolinius pagalbos būdus ir pan.). 

Viena vertus, specialistams rekomenduojama nevengti hospitalizuoti ar skirti medikamentinį gydymą didelio meistriškumo sportininkams, jei akivaizdu, kad tokio gydymo reikia, kita vertus, stengiamasi tokio gydymo vengti, jei yra kitų pagalbos būdų. Dažniausiai rekomenduojama psichoterapinė pagalba, įskaitant individualius bei grupinius užsiėmimus, įvertinant vienų ir kitų naudą pagal sutrikimo pobūdį. 

Prieš skiriant bet kokį medikamentinį gydymą didelio meistriškumo sportininkams šis žingsnis nuodugniai apsvarstomas ir įvertinamas, atsižvelgiant į jo būtinumą ir galimą šalutinį poveikį sportinei veiklai, pavyzdžiui, tikėtiną slopinimą, mieguistumą, svorio pokyčius, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, sutrikusią dėmesio koncentraciją, galvos svaigimą ir kt. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vaistas negali būti draudžiamųjų (dopingo) preparatų sąraše. O jei kitoks gydymas neįmanomas, būtina nuosekliai atlikti visus reikiamus žingsnius, kad sportininkas vėliau nebūtų apkaltintas neteisėtu preparatų vartojimu (pasirūpinti vartojimo gydymo tikslais išimtimi ar laikinai, tai yra gydymo laikotarpiu, sustabdyti sportinę veiklą).

Šaltiniai:
Karin Moesch ir kt. (2018). FEPSAC position statement: Mental health disorders in elite athletes and models of service provision, Psychology of Sport & Exercise, 2018, 38, 61–71.
Claudia L.Reardon ir kt. (2019). Mental health in elite athletes: International Olympic Committee consensus statement (2019), British Journal of Sports Medicine, 2019, 53, 667–699.
Robert J.Schinke ir kt. (2018). International society of sport psychology position stand: Athletes’ mental health, performance, and development, International Journal of Sport and Exercise Psychology, 2018, 16:6, 622–639.

 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Ryto“ pranašumas – tribūnų palaikymas
2019 12 10
Europos taurė
Ilgametis Vilniaus komandos žaidėjas ir kapitonas Steponas Babrauskas: „Visi „Ryto” sirgaliai šiandien turi būti arenoje.“
Pagerbė Europos vicečempionių trenerius
2019 12 10
Pagerbimas
Pirmadienį Kaune vykusio trenerio seminaro metu buvo pagerbti pirmieji Lietuvos šešiolikmečių merginų rinktinės treneriai.
„Krepšinio namuose“ – „stogo“ šventė
2019 12 10
Šventė
„Krepšinio namuose“ įvyko „stogo“ šventė, kuri simbolizuoja savotišką vieno statybų etapo pabaigą – iškeltas stogo konstrukcijas ir uždengtą stogą.
 
Naujame turnyre – ekipos iš visos Lietuvos
2019 12 08
Turnyras
Žinomas Lietuvos futbolininkas Darvydas Šernas savo karjeros pabaigą pažymėjo surengdamas kalėdinį vaikų futbolo turnyrą Vilniuje.
Lietuvoje lankysis Nyderlandų žvaigždės
2019 12 08
Iniciatyva
„Futbolas yra geriausias būdas ryšiams užmegzti ir santykiams stiprinti", - teigia Nyderlandų ambasadorė Lietuvoje Bonnie Horbach.
„Žalgiris“ jau žengia į naują sezoną
2019 12 06
Prekyba
Startuoja Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo 2020 metų sezono abonementų prekyba.
Lietuvos bėgikai – greta lyderių
2019 12 10
Krosas
Žemyne – tik už aštuonių ekipų nugarų. Lisabonoje (Portugalija) vykęs Europos kroso bėgimo čempionatas Lietuvai buvo istoriškai sėkmingiausias.
Ėjimo šimtmetį įamžino ir knyga
2019 11 25
Jubiliejus
Į Lietuvos sportinio ėjimo 100-mečio paminėjimą Alytaus teatre susirinko visas mūsų šalies ėjimo elitas, pristatyta knyga „Šimtmečio žingsniai“
Po finišo – pagalba išsekusiam varžovui
2019 11 25
Bekelė
Istorinius Lietuvos bekelės bėgimo čempionų titulus iškovojo Vaidas Žlabys ir Gitana Akmanavičiūtė.
 
Vilniuje triumfavo Prancūzijos talentai
2019 11 29
Turnyras
Vilniuje, SEB arenoje, baigėsi Europos teniso federacijos („Tennis Europe“) pirmos kategorijos 12-mečių teniso turnyras „Vilnius tennis academy cup 2019“.
Teniso 100-mečio šventėje – apdovanojimai
2019 11 27
Jubiliejus
Lietuvos tenisą pasveikino ypatingas svečias – tiesiai iš Daviso taurės finalo atvykęs Tarptautinės teniso federacijos prezidentas Davidas Haggerty.
R.Berankis siekia dar vieno olimpinio šanso
2019 11 26
Žvilgsnis
R.Berankis džiaugėsi, kad praėjęs sezonas jam buvo geriausias karjeroje, bet apgailestavo, jog pasaulyje tenisininkai yra savotiškai išnaudojami.
Tradicinis turnyras – pasieniečių mokykloje
2019 12 09
Sambo
Gruodžio 14 dieną Pasieniečių mokykloje Medininkuose vyks dr. Pranciškaus Eigmino tarptautinis memorialinis sambo turnyras.
Kazachstane skambėjo Lietuvos himnas
2019 12 08
Karatė
Pasaulio karatė sąjungos (KWU) pasaulio pilno kontakto (kiokušin) karatė čempionate Brigita Gustaitytė iškovojo auksą, o Domas Sutkus – sidabrą.
Lietuviai kovos dėl pasaulio čempionų titulo
2019 12 07
Karatė
Pasaulio karatė sąjungos (KWU) 2019 metų pasaulio pilno kontakto karatė čempionate į finalus prasimušė du lietuviai - Brigita Gustaitytė ir Domas Sutkus.
 
Kaip saugiai važinėti dviračiu žiemą
2019 12 09
Patarimai
„IKI Velomaratono“ organizatoriai išskiria 4 esminius patarimus, padėsiančius jums saugiai važinėti dviračiu net ir šaltuoju metų laiku.
Vilniuje – LDSF mokymai
2019 12 04
Mokymai
Lietuvos dviračių sporto federacija Vilniuje, viešbutyje „Panorama Hotel“ gruodžio 7-8 d. organizuoja dviračių sporto teisėjų ir administracijos mokymus.
Kelią į pirmą ketvertą užkirto kinės
2019 11 29
Trekas
Pasaulio dviračių treko taurės trečiojo etapo Honkonge moterų komandų sprinto varžybose Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė užėmė septintąją vietą.
Rinktinėje – visai kita atmosfera
2019 12 08
Rinktinė
Dienas iki rinktinės stovyklos skaičiuojantis Mindaugas Dumčius: jeigu pradėsime bijoti varžovų atrankoje, tai ką darytumėme pasaulio čempionate?
Rinktinės strategas rikiuoja gretas
2019 12 03
Atranka
Lietuvos vyrų rankinio rinktinės treneris Mindaugas Andriuška paskelbė žaidėjų sąrašą pasaulio čempionato atrankos varžyboms Liuksemburge.
Lietuvos arbitrai – Europos varžybose
2019 11 15
Teisėjai
Ateinančius du savaitgalius dvi Lietuvos rankinio teisėjų poros bei inspektorius darbuosis aukščiausio lygio rankinio varžybose – EHF Čemionų lygose.
 
Lietuviai – Prancūzijos ir Vokietijos elite
2019 12 05
Legionieriai
Daugiau nei 15 Lietuvos tinklininkų savo karjerą tęsia įvairiose Europos lygose. Keletas iš jų varžosi vienuose iš stipriausių čempionatų.
Tinklinio aikštėse – intriguojančios kovos
2019 12 02
Lietuvos čempionatas
Lietuvos vyrų tinklinio čempionate pergales šventė Klaipėdos ir Marijampolės klubai, moterų – Vilniaus ir Kauno komandos.
Vilniuje – tinklinio jubiliejaus šventė
2019 11 30
Jubiliejus
Penktadienį Vilniuje, „Pirklių klube“, vyko tinklinio šventė. Čia buvo paminėtas Lietuvos tinklinio 90-metis.
Ralyje – briedžiai, fėjos, nykštukai
2019 12 03
Ralis
„Kalėdinis ralis“ surinko gausų būrį šeimų, draugų ir giminaičių. Ralyje startavo daugiau kaip 60 ekipažų, virš 200 dalyvių.
Rado gelbėtojus: į Dakarą – su nauju vardu
2019 11 28
Situacija
Naują rėmėją radusi Benediktas Vanago komanda Dakaro ralyje lenktyniaus turėdama naują pavadinimą – „Inbank team Pitlane“.
Aukoja ir žmonės, ir organizacijos
2019 11 26
Situacija
Nežinomybės dėl dalyvavimo Dakaro ralyje slegiamas Benediktas Vanagas: “Yra teigiamų ženklų, tačiau situacija išlieka įtempta”.
 
Į Lozaną – rekordinis lietuvių būrys
2019 12 10
Jaunimo olimpiada
Europos jaunimo olimpinio festivalio vicečempionas M.Morauskas liko pirmas už brūkšnio, tačiau vilčių patekti į jaunimo olimpines žaidynes dar neprarado.
Ant ledo – kova ne tik dėl medalių
2019 12 09
Dailusis čiuožimas
Kauno ledo arenoje vyko atviras šalies dailiojo čiuožimo čempionatas, kuriame paaiškėjo kas atstovaus Lietuvai 2020 m. Europos pirmenybėse.
Favoritės išplėšė pergalę prieš lietuves
2019 12 08
Ledo ritulys
Ledo ritulio pasaulio čempionato favoritės rumunės prieš lietuves savo pranašumą įrodė tik per paskutines dvi mačo minutes (VIDEO).
Po pergalingo žygio laukia kova dėl aukso
2019 12 10
Vandensvydis
Lietuvos vicečempionė Vilniaus „VMSC-Baltic Amadeus“ vandensvydžio komanda pergalingai baigė Šiaurės Europos vandensvydžio lygos antrąjį etapą.
Tradiciniame turnyre – atkaklios kovos
2019 12 09
Kanupolas
Alytaus baseine vyko tarptautinis kanupolo turnyras „Dzūkijos taurė-2019“. Tradicinėse varžybose dalyvavo Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos ekipos.
Vilniuje – aukščiausia laipiojimo siena
2019 12 09
Laipiojimas
Laipiojimo sporto mėgėjai nuo šiol galės vien savo jėgomis pasiekti net 15 m aukštį – tokį iššūkį jiems meta duris atvėręs laipiojimo sporto centras.
 
Žinomi žmonės turi savo favoritus
2019 12 09
Apdovanojimai
Ką „LTeam apdovanojimuose“ palaiko eurokomisaras, žurnalistės, radijo laidų vedėjas Palangos meras ir „Ryto“ aukštaūgis?
„Kai kurie filmai nurovė stogus“
2019 12 08
Žvilgsnis
„Lietuvos mokyklų žaidynių“ TV laidos vedėjas Mindaugas Ponomariovas šviežiai praūžusiame „Sporto kino festivalyje“ buvo dažnas svečias.
Paralimpiečiams – didesnės stipendijos
2019 12 05
Sprendimai
Lietuvos paralimpinis komitetas 2020 m. sportininkų stipendijoms skirs 38 tūkst. eurų – ketvirtadaliu daugiau nei šiais metais.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas