Lina Vaisetaitė 2019 m. spalio 1 d. 17:08 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Ir garsiausi atletai – žmonės

Didelio meistriškumo sportininkų psichinės sveikatos tema pastaraisiais metais tampa labai svarbi ir tarp sporto psichologų.

R.Meilutytė.
Alfredo Pliadžio nuotr.
R.Meilutytė.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnale „Olimpinė panorama“ sporto psichologė Lina Vaisetaitė į jautrią visuomenės temą – psichikos sveikatą – pažvelgė šiek tiek neįprastu kampu – per didįjį sportą. 

Jaunesni sportininkai, paprasti žmonės arba tiesiog žiūrovai, stebintys didelio meistriškumo atletus, juos sieja su psichologiniu tvirtumu. Juk, atrodytų, pergalės tarptautinėse arenose neįmanomos be psichologinio tvirtumo ar emocinio stabilumo. Rodos, šie sportininkai net nesijaudina prieš svarbiausius startus, o ką jau kalbėti apie psichikos ar elgesio sutrikimus.
 
Iš tiesų tarp sportininkų labai vertinamas vadinamasis psichologinis tvirtumas ir bijoma bet kokių psichologinio silpnumo apraiškų. Tai sukuria aplinką, kurioje kalbėti apie psichikos sutrikimus yra tabu. Galima nugirsti pasisakymų, esą psichikos sutrikimai būdingi tik silpniems žmonėms, o vyraujant tokiai nuomonei retas drįsta prisipažinti, kad patiria išgyvenimų ar emocijų, netelpančių į psichologiškai tvirto sportininko apibūdinimą. Nepripažįstant sunkumų vengiama ieškoti pagalbos, o tai, deja, gali reikšti, jog simptomai ryškėja ir nemalonūs išgyvenimai ilgainiui stiprėja, trikdydami ne tik sportinę veiklą, bet ir bendrą gyvenimo kokybę.

Didelio meistriškumo sportininkai visų pirma yra žmonės. Jei esate vienas jų, tą kuo puikiausiai žinote. Taigi ir fizinės ligos, ir elgesio ar psichikos sutrikimai jiems ir jums gali pasireikšti tokiu pat dažnumu kaip ir kitiems žmonėms.

Tarptautinės sporto psichologijos draugijos 2017 m. publikuotoje apžvalgoje rašoma, kad didžiausia tikimybė psichikos ir elgesio sutrikimui pasireikšti sutampa su geriausiais sportiniais metais, nes dažniausia tai yra amžius, kai patiriama daugiausiai streso – tiek fizinio, tiek psichologinio. 

Gerai žinoma, kad didelio meistriškumo sportininkai susiduria su stresoriais, su kuriais nesusiduria kitų profesijų atstovai. Kas tie stresoriai? Ogi spaudimas dėl rezultato ir pergalių, nuolatinės kelionės, sąlyginai dažnas gyvenamosios vietos keitimas, dideli treniruočių krūviai, fizinės traumos, sudėtingas gydymas ar reabilitacija ir jų poveikis sportinei karjerai, netikėtas išbraukimas iš rinktinės sąrašų ar nepatekimas į juos, persitreniravimas, lėtinis nuovargis ir t.t. Be šių stresorių, sportininkus dar veikia įvairios specifinės stresinės situacijos, tokios kaip priekabiavimas, užgauliojimai, patyčios ar išnaudojimas, kurios kartais susiklosto komandose ar atsiranda dėl nelygiaverčio sportininko ir trenerio santykio. Dėl šių situacijų smarkiai sumažėja nukentėjusio sportininko pasitikėjimas savimi, didėja nerimas, prislėgtumas, gali atsirasti valgymo sutrikimų, polinkis piktnaudžiauti įvairiomis medžiagomis, sutrikti kūno suvokimas, o tai savo ruožtu gali skatinti ir kitus sutrikimus. 

Spėjama, kad dėl visų šių stresorių poveikio sportininkų psichikai elgesio ir psichikos sutrikimai jiems gali pasireikšti net kiek dažniau nei žvelgiant į bendrosios populiacijos rodiklius, tačiau tiksliai šį reiškinį ištirti ir įvertinti beveik neįmanoma dėl daugybės veiksnių. Pirmiausia dėl to, kad retoje šalyje yra privaloma psichologiškai ištirti didelio meistriškumo sportininkus, o savarankiškai ne visi atletai kreipiasi pagalbos. Jei ir kreipiasi, tai vyksta anonimiškai, necentralizuotai, tad sunku įvertinti psichikos bei elgesio sutrikimų paplitimą. 

Tarptautinio olimpinio komiteto iniciatyva Claudios L.Reardon su bendraautoriais 2019 m. publikuotoje apžvalgoje teigiama, kad, remiantis tyrimais, kalbant apie komandines sporto šakas perdegimas ir perdėtas alkoholio vartojimas būdingas apie 5 proc. sportininkų, o štai nerimo ir depresijos sutrikimai – apie 45 proc. Vos ne kas antram sportininkui!

Aukščiausio lygio atletų sportinė karjera pasekmių psichinei sveikatai gali turėti ir jiems baigus sportuoti. Pastebima, kad baigusiems karjerą sportininkams psichikos ir elgesio sutrikimai pasireiškia dažniau, nei būdinga bendrajai populiacijai. Pastebima, kad kuo sunkiau buvęs sportininkas adaptuojasi gyvenime be didžiojo sporto, kuo daugiau nepasitenkinimo, tuo daugiau distreso, miego sutrikimų, rūkymo ir kitokio save žalojančio elgesio jis išgyvena. 

Vis daugiau sportininkų pasiryžta prabilti apie užklupusius psichologinius sunkumus, su kuriais susiduria savo profesiniame kelyje. Pavyzdžiui, ne taip seniai garsus plaukikas Michaelas Phelpsas viešai prakalbo apie patirtą depresiją. Anot sportininko, jos intensyvumas buvo toks didelis, kad net nesinorėjo gyventi. Tai vyko po 2012 m. Londono žaidynių, kuriose plaukikas laimėjo šešis medalius! 
Kita sportininkė – Didžiosios Britanijos treko dviratininkė, olimpinė čempionė Victoria Pendleton papasakojo apie savo depresiją ir savižudiškas mintis. Depresija jai buvo diagnozuota praėjusią vasarą – po to, kai dalyvaudama CNN dokumentiniame seriale ji patyrė deguonies badą kopdama į Everestą. Pati trekininkė sako, kad kopimas į Everestą šalia kitų tuometinio gyvenimo stresorių buvo tik vienas iš veiksnių. Šios dvi istorijos atskleidžia, kaip elitiniai sportininkai, patirdami gausybę kasdienių stresorių, tampa pažeidžiami sportinės karjeros metais ir vėliau, jau pasitraukę iš aktyviojo sporto. 

Garsi mūsų plaukikė, olimpinė čempionė Rūta Meilutytė taip pat papasakojo apie išgyventą depresiją. Tokių sportininkų yra ir daugiau. Galbūt kol kas ne visi drįsta kalbėti viešai. Tačiau kiekvienas atvirumo pliūpsnis byloja, kad sunku būna visiems ir labai svarbu tuo metu ieškoti bei rasti palaikymą: šeimos, draugų, profesionalų.

Didelio meistriškumo sportininkų psichinės sveikatos tema pastaraisiais metais tampa labai svarbi ir tarp sporto psichologų. Anksčiau didžiausias dėmesys būdavo skiriamas savo potencialo įgyvendinimui – psichologinių įgūdžių, padedančių siekti pergalių, mokymui, o dabar profesinės bendruomenės atsisuko į psichologinius sunkumus patiriančius atletus. 
 
Tarptautinė sporto psichologų bendruomenė (ISSP, 2017), vėliau Europos sporto psichologijos federacija (FEPSAC, 2018), o šiais metais ir Tarptautinis olimpinis komitetas (2019) publikavo apžvalginius straipsnius, kuriuose kalbama apie didžiausio meistriškumo sportininkų psichinės sveikatos puoselėjimą, pagalbą atpažįstant sutrikimus, paramą bei gydymą. 

Pabrėžiama, kad į didelio meistriškumo sportininką būtina žvelgti visapusiškai – kaip į asmenybę, turinčią įvairialypės patirties, o sportas tėra viena iš jo veiklų. Kitaip sakant, stengiamasi atsikratyti mito, kad psichikos sutrikimas yra silpnumo požymis, apie kurį didelio meistriškumo sporte nevalia kalbėti. Priešingai, pabrėžiama, kad būtent vengimas kalbėti šia tema verčia sunkumų patiriančius sportininkus jaustis vienišus, atskirtus, ieškoti būdų, kaip paslėpti savo negandas, o ne veiksmingų sprendimo kelių, pagalbos ar gydymo. Liūdna, kad ne taip jau retai šie sportininkai nutraukia sėkmingą sportinę karjerą, kurią būtų galėję tęsti, jeigu laiku būtų sulaukę pagalbos. 

Kartais pačiam sportininkui nelengva įvertinti savo sunkumo lygį. Didžiajame sporte ne tik vengiama kalbėti apie psichikos ar elgesio sutrikimus, siejant juos su psichologiniu silpnumu, bet ir įprasta bandyti įveikti fizines bei psichologines negandas kartais tiesiog jas ignoruojant ar neigiant. Juk bet kuri didelio intensyvumo ar krūvio treniruotė reikalauja valios pastangų, skatina nekreipti dėmesio į patiriamą diskomfortą. Šie įgūdžiai panaudojami ir psichologiniam diskomfortui įveikti. 

Be to, kartais keblumų kelia ne klinikinis sutrikimas, tai yra toks simptomų lygis, kuris jau diagnozuojamas kaip sutrikimas, o šiek tiek mažiau išreikšti sunkumai, kurių neužtenka, kad būtų diagnozuotas sutrikimas, bet ir ne tokie menki, kad reikėtų jų nepaisyti. Jei pagalbos kreipiamasi laiku, tikėtina, kad simptomai nestiprės. Deja, būtent šiame etape dar atrodo, kad pagalbos iš šalies nereikia, nes sportininkas mano, kad gali susitvarkyti ir pats. 

Susigaudyti tiek sportininkams, tiek jų treneriams padeda ir turimos žinios. Praktikoje nutinka, kad sportininkai ar jų treneriai pas psichikos sveikatos specialistus ateina su klausimu, ar jiems viskas gerai. Toks klausimas yra sveikintinas, nes kartu su specialistu įvertinus padėtį paprasčiau rasti tinkamus sprendimus ar profesionalios pagalbos, jeigu jos reikia, būdus.

Jau minėtoje Tarptautinio olimpinio komiteto publikacijoje autoriai apibendrino ir išskyrė tokias psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai pasireiškiančių didelio meistriškumo sportininkams, grupes:

– Miego sutrikimai ir sunkumai. Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad apie 50 proc. didelio meistriškumo sportininkų būtų galima apibūdinti kaip prastus miegotojus. 

– Klinikinė depresija ir depresijos simptomai. Tikrosios klinikinės depresijos paplitimas tarp didelio meistriškumo sportininkų, įvairiais duomenimis, svyruoja nuo 4 iki 68 proc. Kitaip sakant, gali būti, kad kai kuriose grupėse net 6 iš 10 sportininkų patiria itin slegiančią būseną. 

– Nerimas ir su juo susiję sutrikimai. Nuolatinis nerimas, nesusijęs su jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, įvairių tyrimų duomenimis, didelio meistriškumo sportininkams būdingas daugmaž tokiu pat dažnumu kaip ir bendrajai populiacijai, tai yra nuo 6 iki 14 proc., ir dažniau pasireiškia moterims. 

– Potrauminis streso sutrikimas ar kiti su trauma susiję padariniai. Kadangi didelio meistriškumo sportininkai susiduria su daug stresinių situacijų, jiems gana būdingi su psichologine trauma susiję sutrikimai, pavyzdžiui, potrauminis streso sutrikimas, ūminė reakcija į stresą ir adaptacijos sutrikimai. Manoma, kad su traumuojančia patirtimi susiję sutrikimai sportininkams būdingesni nei bendrajai populiacijai ir siekia 13–23 proc. 

– Valgymo sutrikimai. Spėjama, kad šios grupės sutrikimai (nervinė anoreksija, nervinė bulimija, nervinis persivalgymas) ar sutrikęs valgymas (kai nepakanka simptomų valgymo sutrikimui diagnozuoti, bet valgymo įpročiai akivaizdžiai neatitinka įprastinių sveikų normų) yra šiek tiek dažnesni tarp sportininkų, nei nustatyti bendrosios populiacijos rodikliai (iki 19 proc. tarp vyrų ir 45 proc. tarp moterų). 


– Dėmesio deficito / hiperaktyvumo sutrikimas (DDHS). Duomenų apie šio sutrikimo apraiškas tarp didelio meistriškumo sportininkų labai nedaug. Manoma, kad DDHS paplitimas tarp sportininkų gali būti didesnis nei bendrosios populiacijos, nes aktyvius jaunuolius linkstama leisti į sportą, kad šie turėtų kur išlieti energiją. Kita vertus, jei šį sutrikimą turintis sportininkas pasiekia didelio meistriškumo lygį, tai rodo gerą socialinę adaptaciją, todėl tikėtina, kad simptomai nebūna labai išreikšti. 

– Bipoliniai arba psichoziniai sutrikimai. Tarp specialistų šie sutrikimai priskiriami skirtingoms grupėms, tačiau čia kartu minimi dėl to, kad tai sudėtingi, tarp sportininkų mažai tyrinėti ir dažnai medikamentinio gydymo reikalaujantys sutrikimai, kurie sportinę veiklą didelio meistriškumo lygiu daro bemaž neįmanomą. 

– Su sportine veikla susijęs galvos sutrenkimas. Kalbant apie kai kurias sporto šakas, ypač apie kontaktines, tai sąlyginai įprastas reiškinys, nors ir imamasi saugumo priemonių. Paprastai toks sutrenkimas sukelia trumpalaikius neurologinius simptomus, nors kartais jie gali užsitęsti. 

– Lošimo ar kitų elgesio priklausomybių sutrikimai. Šiai grupei priskiriama didelė elgesio priklausomybių įvairovė (alkoholio ir įvairių narkotinių medžiagų, draudžiamųjų preparatų, galinčių pagerinti sportinį pasirodymą, vartojimas, priklausomybė nuo lošimų ir kt.), kurių kiekviena yra sąlyginai paplitusi tarp sportininkų.

Reikia turėti omenyje ir tai, kad psichikos ir elgesio sutrikimai dažnai susipina. Pavyzdžiui, nuotaikos sutrikimai gali sukelti nerimo sutrikimus – ir atvirkščiai. Lygiai taip pat nerimas gali sukelti miego ar valgymo sutrikimus, skatinti piktnaudžiauti įvairiomis medžiagomis. Be to, miego sutrikimai ilgainiui skatina nuotaikos svyravimus ir taip toliau. Dėl šių negalavimų prastėja sportinė veikla, o tai savo ruožtu kelia nepasitenkinimą ir kitus neigiamus jausmus. 

Beveik visi psichikos ir elgesio sutrikimai neigiamai veikia fizinę sveikatą – atsirandanti energijos stoka riboja atsigavimo galimybes, sportinės formos gerėjimą, dėl valgymo sutrikimų ar sumenkusio apetito organizmas tiesiogine šio žodžio prasme turi funkcionuoti labai ribotais resursais, dėl vengimo reakcijų nukenčia treniruotės ar reabilitacijos (gydymo) procesai. Neigiamas poveikis sportininko socialiniam gyvenimui ir bendrai jo gerovei toks akivaizdus, kad, rodos, net neverta apie tai užsiminti.

Galbūt dėl šių priežasčių tiek TOK, tiek sporto psichologų bendruomenės stengiasi kuo daugiau kalbėti apie psichikos ir elgesio sutrikimus tarp sportininkų. Pasitelkiami garsūs atletai, siekiama parodyti, kad su sunkumais gali susidurti kiekvienas, kad tai nėra nei silpnumas, nei gėda. Kiekvienas toks viešumas padrąsina kitus ieškoti pagalbos ir mažina neigiamas nuostatas, susijusias tiek su psichine sveikata, tiek su pagalbos ieškojimu. 

Dirbant su sportininkais pirmiausia teikiama psichoterapinė pagalba, atsižvelgiama į kai kuriuos specifinius sunkumus, tai yra diferencinės diagnostikos iššūkius (pavyzdžiui, tenka atskirti klinikinę depresiją nuo persitreniravimo sindromo), organizacinius sporto aspektus (įprasta, kad psichoterapiniai susitikimai vyksta kartą per savaitę, tačiau dėl sportininkų treniruočių ir varžybų grafiko dažnai tenka susitikimus dažninti arba retinti, įtraukti nuotolinius pagalbos būdus ir pan.). 

Viena vertus, specialistams rekomenduojama nevengti hospitalizuoti ar skirti medikamentinį gydymą didelio meistriškumo sportininkams, jei akivaizdu, kad tokio gydymo reikia, kita vertus, stengiamasi tokio gydymo vengti, jei yra kitų pagalbos būdų. Dažniausiai rekomenduojama psichoterapinė pagalba, įskaitant individualius bei grupinius užsiėmimus, įvertinant vienų ir kitų naudą pagal sutrikimo pobūdį. 

Prieš skiriant bet kokį medikamentinį gydymą didelio meistriškumo sportininkams šis žingsnis nuodugniai apsvarstomas ir įvertinamas, atsižvelgiant į jo būtinumą ir galimą šalutinį poveikį sportinei veiklai, pavyzdžiui, tikėtiną slopinimą, mieguistumą, svorio pokyčius, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, sutrikusią dėmesio koncentraciją, galvos svaigimą ir kt. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vaistas negali būti draudžiamųjų (dopingo) preparatų sąraše. O jei kitoks gydymas neįmanomas, būtina nuosekliai atlikti visus reikiamus žingsnius, kad sportininkas vėliau nebūtų apkaltintas neteisėtu preparatų vartojimu (pasirūpinti vartojimo gydymo tikslais išimtimi ar laikinai, tai yra gydymo laikotarpiu, sustabdyti sportinę veiklą).

Šaltiniai:
Karin Moesch ir kt. (2018). FEPSAC position statement: Mental health disorders in elite athletes and models of service provision, Psychology of Sport & Exercise, 2018, 38, 61–71.
Claudia L.Reardon ir kt. (2019). Mental health in elite athletes: International Olympic Committee consensus statement (2019), British Journal of Sports Medicine, 2019, 53, 667–699.
Robert J.Schinke ir kt. (2018). International society of sport psychology position stand: Athletes’ mental health, performance, and development, International Journal of Sport and Exercise Psychology, 2018, 16:6, 622–639.

 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Repeticijos – ir Lietuvoje, ir svetur
2020 01 27
Draugiškos rungtynės
2020 m. sezonui besirengiantys Lietuvos futbolo klubai draugiškose rungtynėse bando ir naujus žaidėjus, ir taktikos naujoves.
„Kibirkštis“ sutriuškino Lietuvos čempiones
2020 01 25
Moterų lyga
Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ krepšininkės 78:54 (24:6, 22:14, 18:21, 14:13) sutriuškino Kauno „Aisčių-LSMU“ komandą.
Šimtą taškų pelnę žalgiriečiai nušlavė ALBA
2020 01 25
Eurolyga
Penktadienio vakarą Kaune žalgiriečiai Eurolygos 21-ojo turo rungtynėse 104:80 (23:9, 31:18, 30:25, 20:28) nepaliko vilčių Berlyno ALBA.
 
Trenerį džiuginą žaidėjų požiūris į darbą
2020 01 27
Draugiškos rungtynės
Aliaksejus Baga debiutavo Vilniaus „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio pareigose, o žalgiriečiai kontrolinėse rungtynėse 2:0 (0:0) pranoko Lenkijos „Stomil“.
„Auk su futbolu" - garliaviečių triumfas
2020 01 27
Turnyras
Kauno rajono Garliavos futbolo klubas sukvietė įvairias komandas į turnyrą „Auk su futbolu".
Po pralaimėjimo – dvejopa nuotaika
2020 01 25
Draugiškos rungtynės
Marijampolės „Sūduvos“ strategas H.Pfeifenbergeris po kontrolinių rungtynių su Rygos „Metta“ ekipa: „Žaidimas buvo greitesnis, su daugiau kombinacijų“
Laimėtojai – visi ėjimo dalyviai
2020 01 24
Renginys
Sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė ir „Iki“ kviečia žingsniuoti: tai labiausiai šeimai pritaikytas sportas.
„Atstovauti Lietuvai – garbė ir atsakomybė“
2020 01 22
Žvilgsnis
Bilietą į Tokijo paralimpiadą iškovojusi A.Garunkšnytė: „Ilgai teko pratintis prie minties, kad pagaliau mes Tokijuje, kad dabar dirbsime dar daugiau.“
Turtingiausi – A.Gudžius ir A.Palšytė
2020 01 21
Žvilgsnis
Lengvaatlečių dešimtmetis: daugiausiai medalių į Lietuvą parvežė Airinė Palšytė ir Andrius Gudžius
 
Kenijoje - trigubas lietuvių triumfas
2020 01 26
Turnyras
Tarptautinės teniso federacijos (ITF) jaunių (iki 18 metų) turnyre Nairobyje (Kenija) įspūdingai pasirodė Vilniaus teniso akademijos (VTA) atstovai.
Kenijos aukštikalnėse – žygis į finalą
2020 01 24
Turnyras
Net keturi Vilniaus teniso akademijos (VTA) auklėtiniai bando jėgas Kenijos sostinėje Nairobyje vykstančiame ITF jaunių (iki 18 metų) teniso turnyre.
Lietuvis buvo kietas riešutas amerikiečiui
2020 01 22
Turnyras
Ričardas Berankis po atkaklaus mūšio buvo priverstas atsisveikinti su „Australian Open“ vienetų turnyru, ber dar gaudys sėkmę dvejetų varžybose.
Vilniuje kovos 380 atletų iš 18 šalių
2020 01 22
Muay Thai
Atvirajame Baltijos muaythai čempionate Vilniuje – rekordinis užsiregistravusių sportininkų skaičius.
Metų geriausieji – iš Vilniaus ir Šakių
2020 01 20
Graplingo imtynės
2019 m. naują discipliną „su kimono“ turnyruose pradėjusi naudoti Lietuvos graplingo federacija išrinko geriausius šios rungties metų sportininkus.
Lietuvė triumfavo prestižiniame turnyre
2020 01 20
Imtynės
Švedijoje vykusiame prestižiniame „Klippan Lady Open 2020“ moterų imtynių turnyre Danuté Domikaityté (72 kg) iškovojo aukso medalį.
 
Lietuviai – pirmuosiuose dešimtukuose
2020 01 27
Trekas
Miltone (Kanada) surengtame 2019-2020 metų sezono pasaulio dviračių treko taurės varžybų paskutiniame, šeštajame, etape lietuviai buvo netoli lyderių.
R.Navardauskas papildė taškų taupyklę
2020 01 27
Lenktynės
Lietuvos dviračių plento grupinių lenktynių čempionas Ramūnas Navardauskas daugiadienėse lenktynėse Gabone finišavo 10-as.
Lietuvos dviratininkas kovojo dėl medalio
2020 01 26
Trekas
2019-2020 m. sezono pasaulio dviračių treko taurės varžybų paskutinio, šeštojo, etapo vyrų keirino rungtyje (24 dalyviai) V.Lendelis finišavo ketvirtas.
Garliavoje – Kauno ir Vilniaus kova
2020 01 19
Lietuvos lyga
Šeštadienį Lietuvos rankinio lygoje vyko trejos rungtynės. Jose pergales iškovojo „Dragūnas“, „Varsa-Stronglasas“ ir "Kauno Ąžuolas-KTU“.
Rankinio lygoje startavo antrasis ratas
2020 01 16
Lietuvos lyga
HC “Utena” namuose pralaimėjo VHC “Šviesai” 25:49 (11:26), o Šiauliuose “SC Dubysa” neatlaikė Kauno “Granito-Kario” tempo – 21:37 (9:17).
Lietuvos rinktinė peržengė pirmą barjerą
2020 01 12
Atranka
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė iškovojo trečią pergalę pasaulio čempionato atrankos varžybose ir laimėjo vienintelį kelialapį į kitą etapą.
 
Pirmasis čempionų pralaimėjimas
2020 01 27
Lietuvos čempionatas
Savaitgalį TOP SPORT Lietuvos vyrų tinklinio čempionate baigėsi antrojo rato kovos.
Lietuvos čempionate – staigmena
2020 01 26
Lietuvos čempionatas
Netikėtumas Lietuvos tinklinio čempionate - Vilniaus universiteto merginos įveikė Baltijos lygos komandą.
Dramatiškame mūšyje – „Sūduvos“ pergalė
2020 01 21
Lietuvos čempionatas
TOP SPORT Lietuvos vyrų tinklinio čempionate Marijampolės „Sūduva“ namie 3:2 (25:20, 14:25, 26:24, 18:25, 15:12) palaužė Kauno „Rio-Starto“ ekipą.
B.Vanagas išpildė didžiausią portugalo norą
2020 01 20
Žvilgsnis
„Niekas iš mūsų nenori būti tuo, kuris sėdi namuose. Būtų buvę nelengva žiūrėti, kaip sekasi kitiems, o pačiam nieko nedaryti“, – sakė F.Palmeiro.
Po Dakaro – į medikų rankas
2020 01 18
Dakaras
Į Lietuvą grįžęs Benediktas Vanagas gerbėjams priminė, kas Dakaro ralyje svarbiausia siekiant rezultato.
Drama Dakare: rezultatas dužo į akmenis
2020 01 18
Dakaras
Išlaužę ratą V.Žala ir S.Jurgelėnas daugiau nei 5 valandas trasoje remontavo automobilį ir finišą pasiekė likus vos 2 min. iki laiko limito pabaigos.
 
Lietuvos čiuožėjai skynė medalius
2020 01 27
Greitasis čiuožimas
Sausio 23-25 d. Guseve (Rusija) vyko greitojo čiuožimo trumpuoju taku Baltijos taurės varžybų trečiasis etapas.
„Dar dabar kraujas burnoje jaučiasi“
2020 01 26
Dailusis čiuožimas
Geriausia Lietuvos šokių ant ledo pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius Europos čempionate Grace (Austrija) neišsaugojo vietos dešimtuke.
Lietuvos sportininkams – išskirtinis iššūkis
2020 01 26
Biatlonas
Pokliukoje (Slovėnija) vykstančio šeštojo pasaulio biatlono taurės varžybų etapo mišrių estafečių varžybose Lietuvos ekipos prasibrovė į 20-ukus.
Baltijos čempionate – Lietuvos rekordai
2020 01 20
Šaudymas iš lanko
Ventspilyje (Latvija) vykusiame Baltijos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionate užfiksuoti net trys Lietuvos rekordai.
Žaidynės jaunėja, konkurencija auga
2020 01 20
Žaidynės
„Žalgirio“ draugijos žiemos žaidynės startavo Alytuje šachmatų, šaškių ir stalo teniso varžybomis, eilės laukia kalnų slidininkai ir salės futbolininkai.
Olimpinį sezoną pradeda Majamyje
2020 01 20
Buriavimas
Kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes iškovoję buriuotojai Juozas Bernotas ir Viktorija Andrulytė pradeda varžybų sezoną.
 
Vilnius pagerbė ir legendinį šuolininką
2020 01 25
Apdovanojimai
Švenčiant 697–ąjį Vilniaus gimtadienį iškilmingai įteikti Šv. Kristoforo apdovanojimai.
LTOK posėdyje – svarbūs klausimai
2020 01 24
Posėdis
Sausio 24 d. vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdis.
Kauno sporto salių nuoma keliasi į internetą
2020 01 23
Naujovė
Krepšinis, rankinis, tinklinis ar šokių pamokos. Visas šias veiklas kauniečiai nuo šiol gali organizuoti greičiau ir patogiau.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas