Marytė Marcinkevičiūtė 2019 m. liepos 13 d. 10:52 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Sportas – kasdienis politiko ritualas

Seimo narys Algirdas Sysas: apie sportą ir muziką, orientavimosi specifiką, pirmą įveiktą maratoną, dalyvavimą varžybose, barzdą ir pravardes.

A.Sysas dažnai dalyvauja varžybose.
pliadisfoto.com nuotr.
A.Sysas dažnai dalyvauja varžybose.
   
„Stengiuosi niekada nemeluoti žmonėms, bet kokioje auditorijoje pasakyti netgi karčią tiesą, kuri kartais daug kam nepatinka. Nebijau kalbėti viešai, sakau tik tiesą į akis. Vienmandatėse man sekėsi prasčiau, nes ten reikia daugiau populizmo ir dažniausiai laimi tie, kurie stengiasi viską nuglaistyti ir visiems būti geri, bet dažnai jų žodžiai skiriasi nuo darbų. Mane labiau vertina didesnė auditorija. Į parlamentą atėjau iš profesinių sąjungų, kur buvo įvairių pažiūrų žmonių – nuo radikalių kairiųjų iki radikalių dešiniųjų. Per Lietuvą tai buvo tikrai didelė auditorija, kuri išlieka mano draugais ir bičiuliais. Visada stengiausi ir stengiuosi atstovauti jiems netgi pačiais sunkiausiais etapais, kai mūsų bičiuliai su profesinėmis sąjungomis ir dirbančiaisiais griauna tuos santykius“, – aiškina buvęs Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, šeštą kadenciją Seime dirbantis socialdemokratas Algirdas Sysas.

Neatskiriama politiko gyvenimo dalis yra ir sportas. 

Kada užsimezgė draugystė su sportu? – paklausėme A. Syso. 
Gimiau Vilniuje, esu senamiesčio vaikas. Gyvenome prie Antano Vienuolio vidurinės mokyklos, kur buvo stadionas. Esu lankęs futbolo treniruotes „Žalgirio“ stadione, tačiau tai buvo laikinas susižavėjimas. 
 
Rimčiau pradėjau domėtis jojimu. Jo bazė buvo prie „Žalgirio“ stadiono. Kai įstojau studijuoti į politechnikumą, buvo nelengva derinti mokslą su jojimu. Paskui trejus metus teko tarnauti Jūrų laivyno centriniame ryšių štabe prie Maskvos. 

Tarnaudamas daug bėgiojau, slidinėjau. Po tarnybos grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs dirbti gamykloje, gyniau jos ir rajono garbę įvairiuose turistiniuose sąskrydžiuose. Ilgainiui susipažinau su orientavimosi sportu, juolab kad A. Vienuolio vidurinėje mokykloje visada buvo stipri orientavimosi komanda ir puoselėjamos gražios šios sporto šakos tradicijos. 

Netrukus mano pagrindinė sporto šaka tapo orientavimosi sportas, neužmirštant bėgimo. 

Ar jaunystėje negalvojote savo tolesnio gyvenimo susieti su sportu? 
Ne. Dar domėjausi muzika, kaip ir visi to meto jaunuoliai grodavau gitara, save mačiau kaip muzikantą, ne kaip sportininką. Rimčiau į sportą pradėjau žiūrėti jau sulaukęs brandesnio amžiaus – po tarnybos ir mokslų. Pradėjau suvokti, ko noriu: ėmiau daugiau treniruotis bėgimo ir slidinėjimo trasose, žavėjo kalnų slidinėjimas, ištvermės sportas. 

Dabar jums – 65 metai. Paprastai sakoma, kad tokio amžiaus žmonės dažniausiai sportuoja dėl sveikatos problemų, arba todėl, kad jaunystėje neišsidūko sporto aikštelėse ir dabar pajuto pergalių troškulį. Tačiau jūs paneigiate šią nerašytą taisyklę.
Sportas man – kaip ritualas. Jeigu rytais nepadarau mankštos, žiemą nepabėgioju, o kai būna šilčiau – kiekvieną rytą dviračiu nenuvažiuoju į Žaliuosius ežerus pasimaudyti, – blogai jaučiuosi. Žiemą neriu į eketę. 

Sportas man suteikia daug energijos, nes mano darbas yra sėdimas. Jeigu nejudėčiau, gal atsirastų ir problemų. Jau daug metų žaviuosi orientavimosi sportu – tai ne tik bėgimas, važiavimas dviračiu ar čiuožimas slidėmis, ieškojimas punktų, bet ir galvojimas, greita reakcija. 

Orientavimosi sportas reikalauja greičio, loginio mąstymo. Kojos gali nunešti labai toli, o naudos iš to nebus. Dabar ypač populiarios masinės orientavimosi varžybos antradieniais ir ketvirtadieniais, pastaruoju metu atsirado dar ir trečiadieniais. Jau ir laiko trūksta. 

Kažkada nepraleisdavau nė vieno antradienio ir ketvirtadienio, o dabar stengiuosi nepraleisti ir trečiadieniais vykstančių varžybų, nes antradieniais ir ketvirtadieniais būna posėdžiai. Savaitgaliais gausu įvairių varžybų. 

Gegužės pradžioje jėgas bandžiau Lietuvos orientavimosi čempionate Trakuose, atstovavau „Labirinto“ klubui ir vyresniųjų amžiaus grupėje per mano klaidą pralaimėjome aukso medalius mišrių estafečių varžybose. Iš startinio jaudulio nubėgau ne į tą pusę, todėl turėjome tenkintis sidabro medaliais. Žinoma, apmaudu.

Kai tik atsiranda galimybių ir laiko, mielai dalyvauju ir triatlono, kalnų dviračių varžybose. Norint sėkmingai rungtyniauti triatlono varžybose, reikia didesnio pasirengimo, geresnių įgūdžių, ypač plaukimo rungtyje. Važiuoti dviračiu galiu labai ilgai, esu bėgęs maratoną. Kiek esu dalyvavęs maratono varžybose, nebuvau paskutinis (šypsosi ...). 

Koks jūsų pagrindinis siekis per varžybas – patirti daug emocijų, atsipalaiduoti po darbų ar noras gerinti savo rezultatus, gal netgi nugalėti?
Jeigu jau stoju į startą, visada norisi nugalėti. Tačiau būna dienų, kai jauti, kad paprasčiausiai to negali padaryti, nes būni nepasirengęs. Dabar daugiau koncentruojuosi į orientavimosi dviračiu varžybas, savo amžiaus grupėje pasiekiu gana neblogų rezultatų. 
 
Neseniai sėkmingai rungtyniavau Suvalkų taurės varžybose Lenkijoje, kur bendroje įskaitoje buvau antras. Per visas varžybas noriu pasirodyti kuo geriau, dalyvauju ne šiaip sau. Savo automobilyje dažnai vežiojuosi dviratį, nes po darbo dalyvauju varžybose. 

Kai nebūna orientavimosi varžybų, renkuosi kalnų dviračių, ištvermės varžybas. Mano vasaros kalendoriuje visi savaitgaliai yra užpildyti, tik iškyla klausimas, ar sugebėsiu dalyvauti, nes atsiranda įvairiausių kliūčių. Viską tenka derinti. 

Per darbą, sportą šeima retai jus mato namuose, kaip į tai reaguoja žmona ir vaikai?
Su žmona gyvename dviese, tai matomės rytais ir vakarais (šypsosi ... ). Žmona sportuoja mažiau, ji Balsiuose lanko šiaurietiškojo vaikščiojimo grupelę, be to, yra didelė sirgalė. 

Kaip varžovai reaguoja, pamatę jus, Seimo narį, trasose: maloniai praleidžia į priekį, ar reikia pakovoti iš visų jėgų?
Susirenkame rungtyniauti, niekas nežiūri pareigybių, autoritetų. Jau gal dešimt metų pavasarį vykstame į Portugalijoje vykstančias Užgavėnių keturių dienų varžybas. Susirenka bendraamžiai, ten autoritetų nėra, didžiausias autoritetas – geriausias orientacininkas. 


 
Ar treniruojatės salėse, ar lauke?
Treniruojuosi tik gryname ore, nemėgstu sporto salių. Mano mėgstamos sporto šakos leidžia man savarankiškai treniruotis patogiu laiku. Dažniausiai treniruojuosi rytais: keliuosi 5 val. 30 min., atlieku mankštą ar pabėgioju, nuvažiuoju iki ežero išsimaudyti. 
 
Žinau, kad tai mano laikas, kurio niekas neatims. Vakarais ne visada esu savo laiko šeimininkas. Žiemą eketėje maudausi savaitgaliais. 

Kurias savo varžybas norėtumėte išskirti, kurios niekada neužsimirš?
Pirmasis maratonas, kurį bėgau savo 50 metų jubiliejaus proga. Tai buvo Vilniaus maratonas. Tikrai jo niekada neužmiršiu, nes tai buvo psichologinis lūžis. 

Kitos varžybos, kurios neužsimirš – 2002 m. ar 2003 m. lenkų parlamentarų sumanytas pasaulio parlamentarų čempionatas Vroclave pusės maratono ir maratono trasose. Dalyvavau vienintelis iš Seimo ir užsirašiau bėgti pusę maratono, kurio niekada nebuvau įveikęs miesto gatvėmis. 

Jį bėgo ir 6 Kenijos parlamentarai, išsikėliau sau uždavinį vieną ar du jų aplenkti. Tačiau aplenkiau ne tik juos, bet ir visus kitus bėgikus ir tapau nugalėtoju. 


Kokią ilgiausią distanciją esate nubėgęs? 
Lietuvoje labai populiarios tapo ištvermės varžybos. Ten startuoji 12 val., o finišuoji 18 val. Šešias valandas ar tris, žiūrint, kokia trasa, kruti, judi visu pajėgumu. 
 
Nubėgame daugiau nei 20 km, baidarėmis nuirkluojame daug kilometrų, dviračiu numinam kokius 40–50 km. Arba vyksta orientavimosi rogainingai – ilgo nuotolio komandinės varžybos. Per 3 ar 6 valandas reikia surinkti kuo daugiau punktų. Jeigu nepraduri padangos, dviračiu nuvažiuoji 60–70 km. 

Niekada sau nekėliau uždavinio, tarkime, nubėgti 50 ar 60 km. Tai yra užkoduota per tas varžybas ir tu nežinai, gauni žemėlapį, užduotis tik starto vietoje. 

Esu įveikęs keturis ar penkis maratonus. Kaip sakė profesorius Juozas Skernevičius, mano sudėjimas pagal kaulų ir raumenų masę yra daugiau sprinterio, o ne maratono bėgiko. Nejaučiu didelio malonumo įveikęs maratoną, labiau patinka ištvermės varžybos. Didelis malonumas jausti tą įvairovę, aplinkos pakeitimą. 

1999-2006 m. vadovavote Lietuvos orientavimosi sporto federacijai, o dabar esate federacijos garbės prezidentas. Kaip vertinate šį savo visuomeninį darbą?
Turėjau palikti federacijos prezidento postą, nes buvo toks Konstitucinio teismo sprendimas. Būdamas prezidentu, stengiausi populiarinti šią sporto šaką. Ir asmeniniu pavyzdžiu, ir reprezentuojant mūsų komandas pasaulio ir Europos čempionatuose, Baltijos šalių čempionatuose. 
 
Tęsiau ankstesniųjų Lietuvos orientavimosi federacijos prezidentų darbus. Dabar džiaugiuosi ypač išaugusiu orientavimosi sporto masiškumu, svariais pasiekimais. Ta linkme dirbo ir iki manęs buvę federacijos prezidentas, tą dariau ir aš, tą daro dabartinis prezidentas Donatas Kazlauskas. 

Einame tinkama kryptimi, didelį dėmesį skiriame ir didžiajam sportui, ir masiniam. Šiemet per Lietuvos čempionatą Trakuose mišrių estafečių varžybose dalyvavo 460 komandų, pradedant moksleiviais ir baigiant veteranais. Tai rodo, kad Lietuvoje ši sporto šaka yra populiari. 

Ar teko pabuvoti olimpinėse žaidynėse? 
Ne, neteko. Tačiau stebėjau ne vieną pasaulio čempionatą. Praėjusiais metais mačiau pasaulio orientacininkų kovas prie Siguldos, Latvijoje. Pasaulio orientavimosi čempionatai skiriasi nuo, tarkime, krepšinio ar futbolo. Kitą dieną mes galime bėgti tose pačiose trasose, kur rungtyniavo čempionai, ir savo kailiu įsitikinti, koks tai malonumas. 
 
Siguldoje buvo fantastiškos, ypač įdomios trasos. Stebėjau pasaulio čempionatus Škotijoje, Čekijoje. Dabar orientavimosi varžybų vyksta labai daug ir gali pasirinkti bet kurias jų. Šiemet Latvijoje bus surengtas pasaulio veteranų čempionatas, kuriuose aš irgi esu rungtyniavęs gal penkis ar šešis kartus. 

Kartais patekdavau į finalus, kartais – į pusfinalius. Mūsų grupės yra pačios masiškiausios, dalyvauja po 400 orientacininkų. Siekiant patekti į finalą, atrankos varžybose būna 6–7 pogrupiai. Tačiau yra didelis pasirinkimas startuoti kitur, vyksta puikios varžybos Italijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje. Važiuoji ne tik dalyvauti, bet ir pasižiūrėti gamtos, istorinių ar architektūrinių šedevrų. Laimi varžybas gerai, nelaimi – svarbu dalyvauti. 

Jus, ko gero, būtų galima vadinti ištvermingiausiu Seimo nariu? 
Nežinau, nėra tokių matavimo kriterijų. Tačiau pagal nubėgtų, nušliuožtų, nuvažiuotų ir nuplauktų kilometrų skaičių Seime, turbūt, esu vienas iš lyderių. Seimui anksčiau atstovavau dar ir futbolo varžybose, tačiau dabar porą kadencijų į treniruotes jau nevaikštau, nes buvau patyręs traumų. 

Ar domitės visomis sporto šakomis?
Kažkada buvau didelis Vilniaus „Statybos“ krepšinio ir „Žalgirio“ futbolo sirgalius, stengdavausi nepraleisti nė vienų varžybų, turėdavau nusipirkęs abonementus. Dabar esu ramus sirgalius, man nebūtina sėdėti prie televizoriaus ar eiti į sporto arenas stebėti krepšinio. Neturiu tiek laiko ir valios. Jeigu atsiranda laisvesnė minutė, kartais nueinu pasižiūrėti futbolo rungtynių, kai žaidžia Lietuvos rinktinė ar Vilniaus „Žalgiris“. 
 
Jus įpratę matyti su barzda, Seime esate vienintelis toks barzdočius, gal su kuo nors susiginčijote, kad ją auginatės?
Barzdą pradėjau auginti 1976 m., sugrįžęs iš tarnybos laivyne. Kai atėjau įsidarbinti, visi galvojo, kad tarnavau kokiame nors prekybiniame laivyne, o ne kariniame. Mano žmona tikrąjį mano veidą pamatė tik po 25 m., kai pirmą kartą nusiskutau barzdą. Kai susipažinome ir tuokėmės, buvau su barzda.
 
Visada buvau linkęs į augmeniją ant skruosto (šypsosi ...). Kai buvau jaunesnis, save skyriau prie hipių – turėjau ilgą juodą barzdą ir plaukus. Pernai barzdą auginau visus metus ir jos nekirpau, Seime tokios ilgos barzdos niekas neturėjo. Gavau daug visokių pravardžių (Kalėdų Senelis, Čaikovskis, Nikolajus II, Ofenbachas, Marksas), bet aš taikiausi į Basanavičių.
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Kėdainiuose – antausis „Neptūnui“
2019 10 20
LKL
Lietuvos krepšinio lygos čempionate „CBet“ krepšininkai išsivežė pergalę iš Pasvalio, o „Neptūnas“ Kėdainiuose neatsilaikė prieš „Nevėžį“.
Kaune – žurnalistų kovos krepšinio aikštėje
2019 10 18
Turnyras
Lietuvos žurnalistai šeštadienį aštuntus metus iš eilės aiškinsis ne kurie geriausiai pasakoja ar rašo apie krepšinį, o kurie geriausiai jį žaidžia.
„Žalgiris“ nustelbė „Real“ žvaigždyną
2019 10 17
Eurolyga
Eurolygos trečiojo turo rungtynėse ketvirtadienį Kauno „Žalgiris“ namuose 86:73 (18:15, 20:19, 19:26, 29:13) įveikė Madrido „Real“ (Ispanija) ekipą.
 
A lygos mače – trys raudonos kortelės
2019 10 19
A lyga
Lietuvos futbolo A lygos 27-ojo turo rungtynėse šeštadienį Vilniaus „Riteriai“ namuose sužaidė lygiosiomis 0:0 su „Kauno Žalgirio“ ekipa.
Brazilo prioritetai – šeima ir tikėjimas
2019 10 19
Legionierius
Vasarą prie Vilniaus „Žalgirio“ prisijungęs saugas Higoris Vidalis atvirai papasakojo apie savo gyvenimą, karjeros vingius, tikėjimą ir šeimą (VIDEO).
Istorinį Lietuvos žygį sustabdė Anglija
2019 10 19
Mažasis futbolas
Po atkaklios kovos aštuntfinalyje Lietuvos futbolininkai baigė savo pasirodymą mažojo futbolo pasaulio čempionate Anglijoje.
Partizanų takais – pliaupiant lietui
2019 10 14
Bėgimas
Tradiciniame pagarbos bėgime „Algimanto apygardos partizanų takais“ Svėdasuose prisiminti kovotojai už laisvę.
Olimpinis rekordininkas grįžo į gimtinę
2019 10 13
Tokijo olimpinių žaidynių 3000 m kliūtinio bėgimo rekordininkas Adolfas Aleksejūnas po 66 metų pertraukos grįžo ten, kur pradėjo bėgiko kelią.
Bėgdami surinko rekordinę sumą
2019 10 09
Bėgimas
Plaukus ir barzdas išsidažę arba kitaip rožine simbolika pasidabinę bėgikai dalyvavo kilnų tikslą turinčiame „Pink Run su BENU“ bėgime.
 
R.Berankis startavo pergale
2019 10 19
Turnyras
Ričardas Berankis iškovojo pergalę Teniso profesionalų asociacijos (ATP) 500 serijos turnyro „Swiss Indoors Basel“ atrankos varžybų pirmajame rate.
Po studijų JAV – į profesionalės kelią
2019 10 16
Veidas
Justina Mikulskytė - nauja Lietuvos moterų teniso lyderė. Pabaigusi studijas JAV, ji grįžo į Europą ir sėkmingai pasinėrė į profesionalės karjerą.
Vilniuje kovos 28 šalių teniso rinktinės
2019 10 16
Fed Cup
Tarptautinė teniso federacija (ITF) paskelbė, kad kitų metų Federacijos taurės (FedCup) trečios grupės Europos-Afrikos zonos varžybos vyks Lietuvoje.
H.Vikšraitis: „Jau išmokau nedaryti klaidų“
2019 10 17
Bušido
Vilniuje su olandu kovosiantis KOK čempionas Henrikas Vikšraitis: „Norėčiau būti dar geresnis. Reikia sau įskiepyti valios ir disciplinos injekciją.“
Karatė turnyre kovota ir dėl kilnių tikslų
2019 10 17
Karatė
Garliavoje vyko pilno kontakto (kiokušin) karatė turnyre „Vienykimės bendrai kovai“ („Let's Join the Fight Together“).
Prieš kovą ringe – išbandymas šeimoje
2019 10 15
Žvilgsnis
Sėkmingai prestižinės organizacijos „Glory“ ringe debiutavęs kovotojas Sergejus Maslobojevas: „Noriu, kad vaikai galėtų didžiuotis savo tėčiu.“
 
Iki medalio trūko akimirksnio
2019 10 17
Trekas
Europos žaidynių komandų sprinto vicečempionės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė Europos dviraių treko čempionate liko ketvitos.
Europos čempionate – šeši lietuviai
2019 10 15
Trekas
Lietuvos dviratininkai Europos elito pirmenybėse, kurios rengiamos nuo 2010 metų, yra iškovoję 16 medalių – šešis aukso, tris sidabro ir septynis bronzos.
Lietuvos dviratininkė triumfavo Prancūzijoje
2019 10 11
Kalnų dviračiai
Kalnų dviračių kroso maratono lenktynėse „Roc d’Azur“ Katažina Sosna aplenkė pasaulio ir Europos vicečempionę.
Galvosūkių sukėlė ekstremali padėtis
2019 10 20
Lietuvos lyga
Lietuvos rankinio lygoje – lygiaverčių priešininkų kovos ir lengva čempionų pergalė Šiauliuose.
"Dragūno" laukia intensyvi savaitė
2019 10 18
Situacija
Klaipėdos "Dragūno" rankininkų laukia itin įtempta savaitė: per 9 dienas teks sužaisti ketverias rungtynes.
Čempionų lygos mače – trys lietuviai
2019 10 17
Teisėjai
Geriausia Lietuvos rankinio teisėjų pora – Vaidas Mažeika ir Mindaugas Gatelis – paskirti teisėjauti itin svarbiame Čempionų lygos mače.
 
Šiauliuose kovos dėl Baltijos taurės
2019 10 18
Baltijos taurė
Jau kitą savaitgalį (spalio 25-27 dienomis) Šiauliuose vyks tradicinis Baltijos taurės jaunimo tinklinio turnyras.
Dramatiškame starte – čempionių pergalė
2019 10 14
Lietuvos čempionatas
Savaitgalį startavo TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionatas, kuriame jau įvyko pirmasis penkių setų trileris.
Prie starto linijos – septynios komandos
2019 10 09
Lietuvos čempionatas
Praūžus visiems svarbiausiems Europos ir pasaulio tinklinio turnyrams, startuoja klubinis sezonas.
Nematoma ralio pusė: po finišo užvirė darbai
2019 10 11
Ralis
Praūžus „Rally classic 2019“, organizatorius pasiekė dzūkų skundai dėl apgadintų bei uždarytų kelių.
Ralio duetui Lietuvoje per ankšta
2019 10 10
Ralis
Sėkmingai ralio sezoną pabaigęs „RR Team“ duetas prabilo apie planus startuoti tik užsienyje.
V.Žala dar prieš finišą iškovojo titulą
2019 10 05
Ralis
Nokautuojančia persvara „Rally Classic 2019“ laimėjęs Vaidotas Žala su šturmanu iš Latvijos Andriu Malnieku pirmą kartą tapo Lietuvos čempionais.
 
Intriga – iki paskutinių akimirkų
2019 10 19
Ledo ritulys
Aktyviau puolime rungtyniavęs „Geležinis Vilkas“ paliko Lietuvos čempionato naujokus „Baltų Ainius–HC Klaipėda“ be taškų (VIDEO)
Favoritų kovą Vilniuje laimėjo kauniečiai
2019 10 17
Ledo ritulys
Atkakliame ir gražiame mūšyje tarp „Hockey Punks“ ir „Kaunas Hockey“ žiūrovai išvydo kovą dėl pergalės iki pat paskutinių mačo akimirkų.
„Energiją“ bandys gaivinti su D.Kasparaičiu
2019 10 16
Ledo ritulys
Asociacija „Hockey Lietuva“ sukvietė abi konflikto dalyvių pusės, siekdama, kad Elektrėnuose nemirtų ledo ritulys.
Lietuvai – kvietimas į Šiaurės šalių klubą
2019 10 20
Badmintonas
Lietuvos, Latvijos ir Estijos badmintono federacijos sulaukė oficialaus kvietimo prisijungti prie Šiaurės šalių klubo.
Kariškių žaidynėse – ir žinomi sportininkai
2019 10 18
Kariškių sportas
Kinijos mieste Uhane prasidedančiose 7-osiose pasaulio kariškių sporto žaidynėse beveik 60 Lietuvos karių išmėgins jėgas 11-oje sporto šakų.
Pirmas naujos klasės auksas – olimpiečiui
2019 10 18
Buriavimas
Po įtemptos kovos Kaune buvo karūnuotas pirmasis Lietuvos “Formula Foil” burlenčių čempionas.
 
„Karštis veikia ir atletų smegenis“
2019 10 17
Žvilgsnis
LSU mokslininkas Marius Brazaitis apie karščio įtaką atletams: Tokijo olimpinėse žaidynėse lengviau nei Dohoje nebus.
Vietoj Tokijo gali tekti varžytis Sapore
2019 10 16
Situacija
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) paskelbė planuojantis 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių maratono ir ėjimo varžybas perkelti į Saporo miestą.
R.Meilutytės karjeroje – netikėtas posūkis
2019 10 14
Karjera
Prie Kauno mero patarėjų komandos prisijungė sportininkės karjerą baigusi plaukimo olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas