Ingvaras Butautas 2019 m. birželio 25 d. 12:15 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

„Dėl geresnės ateities reikia keistis“

Lietuvos rankinio federacijos prezidentas: „Reikia savikritiškai pasižiūrėti į situaciją, kurioje esame dabar. Ir pagalvoti, ką turime daryti kitaip.“

D. Pasvenskas.
pliadisfoto.com nuotr.
D. Pasvenskas.
„Prieš 25–30 metų buvome arčiau Europos elito. Tiesiog reikia savikritiškai pasižiūrėti į situaciją, kurioje esame dabar. Ir pagalvoti, ką turime daryti kitaip“, – teigia Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Donatas Pasvenskas, paklaustas apie šios sporto šakos perspektyvas mūsų šalyje.
 
Pokalbis su D. Pasvensku – apie didžiausias problemas, finišavusį klubų sezoną, rinktines, rankinio ateitį Lietuvoje. 

Kaip įvertintumėte rankinio padėtį Lietuvoje? Puiki? Gera? Patenkinama? Bloga?
Kad ji puiki, pasakyti negaliu. Sakyčiau, tiesiog normali. Praeityje buvo geresnių laikų, tačiau kelių pastarųjų metų vyrų rinktinės rezultatai rodo, kad po truputėlį kylame į viršų. Ateitį matau visai šviesią. Manau, kad savo laiku atsispyrėme nuo dugno. Mūsų jaunimo rinktinių Europos čempionatuose dalyvauja vis daugiau, rungtyniauja ir paplūdimio rankinio rinktinė.

Vyrų rinktinė dažnokai atsiduria kone per žingsnį nuo Europos ar pasaulio čempionatų. Ko mums dar trūksta?
Praėjusiais metais, kai pasaulio čempionato atrankos atkrintamajame mače žaidėme su islandais, buvome labai netoli tikslo. Nors varžovai – ir Europos, ir pasaulio elito komanda, tą dvikovą vertinčiau kaip dviejų lygių ekipų susidūrimą. Galbūt mums pritrūko patirties – aukštesnio lygio rungtynių islandai yra žaidę daugiau. Galbūt ir islandų komandos svoris labiau veikė teisėjus. Dar prisidėjo sėkmė.
 
Reikia būti realistais. Kol kas nesame pajėgūs įveikti pačių stipriausių Europos komandų. Šansų galime turėti esant palankiems burtams ir žaisdami su panašesnio į mūsų kalibro ekipa. Dabar Europos čempionatas prasiplėtė iki 24 komandų ir turėjome labai neblogų perspektyvų. Tačiau burtai nebuvo mums parankūs. Tikrai buvo lengvesnių grupių negu ta, kuri teko mums – Portugalija, Prancūzija, Rumunija. 

Aišku, pasiteisinimų gali susigalvoti: traumos, vieno ar kito žaidėjo neatvykimas. Bet jeigu per 20 metų mes ten nė karto nepatekome, matyt, buvo priežasčių.
 
Kokia moterų rinktinės situacija?
Tarp moterų konkurencija yra šiek tiek mažesnė negu tarp vyrų. Kalbant apie vyrų rankinį tikrai yra apie 20 elito komandų. Turėjome tikrai nemažų vilčių ir manėme, kad moterų rankinio komanda rezultatą būtų pasiekusi greičiau. Netgi priėmėme nestandartinį rankiniui sprendimą – pasikvietėme trenerį iš Danijos. Rezultatai galiausiai parodė, kad šis ėjimas nepasiteisino. Galbūt mums užsienietis treneris – netinkamas variantas, galbūt būtent tas treneris buvo netinkamas komandai. Dabar bandome jauną trenerį lietuvį Karolį Kaladinską, kuris treniruoja jaunimo rinktinę, iš kurios keletas žaidėjų papildys suaugusiųjų komandą.
 
 Tikrai turime gero jaunimo ir, manau, kad į moterų rankinį reikia žiūrėti pozityviai. Juk turime gražias moterų rankinio tradicijas. Tikiu, kad savo pozicijas Europoje susigrąžinsime.

Ar nesvarstėte pakviesti užsienio specialisto treniruoti vyrų rinktinę?
Tikrai yra svarstomi įvairiausi variantai. Šiame cikle atsistatydino treneris Artūras Juškėnas. Priėmėme sprendimą, kad ciklą pabaigs buvęs jo asistentas Mindaugas Andriuška. Paskui bus skelbiamas konkursas, kuris bus atviras ir treneriams iš Lietuvos, ir iš užsienio.
 
Šiandien negalime pasiūlyti auksinių sąlygų garsiam užsieniečiui treneriui. Pavyzdžiui, moterų rinktinės treneris Bo Miltonas Andersenas nereikalavo didžiulio užmokesčio, jis norėjo įrodyti, kad gali treniruoti rinktinę, susikurti sau vardą. Jeigu atsirastų koks panašus variantas – jaunas treneris užsienietis, norintis kažką įrodyti ir pasirodyti, – kodėl gi ne? Tokio varianto neatmetame, bet ir negalime pasakyti, kad tuo keliu norėtume eiti.
 
Ar rankinio populiarumas auga, ar mažėja?
Europoje rankinio populiarumas auga. O Europos mados atsiliepia ir mūsų šaliai. Aišku, šiais laikais rankinis yra užleidęs savo pozicijas, kurias turėjo nepriklausomybės laikų pradžioje. Netgi pirmosios lygos finalo ketvertas, kuris šiemet vyko Molėtuose, įrodė, kad rankinis Lietuvoje yra mylimas ir populiarus. Galbūt jis yra mažesnių miestelių, regionų sportas – taip, kaip yra visoje Europoje. Molėtuose salė buvo sausakimša ir buvo fantastinė atmosfera. Žodžiu, jie įrodė, kad galima gerai suorganizuoti renginį ir žmonės ateis. Taip pat ir per moterų čempionato finalą tarp „ACME-Žalgirio“ ir „Cascados-HC Garliavos“ žmonių būdavo daug, o paskutinėse rungtynėse – tiek, kad netilpo į salę. Populiarumu šie renginiai nustebino.
 
Rinktinės rungtynėse Vilniuje ir Klaipėdoje renkasi 2 000 žmonių – geras atspirties taškas. Tiesiog, manau, trūksta kokios skambesnės pergalės. 
 
Daug kas sako, kad Lietuva yra krepšinio kraštas. Man atrodo, Lietuva yra pergalių kraštas. Žmonės mėgsta tuos sportininkus ir tas komandas, kurie laimi. To įrodymas – ir ledo ritulio rinktinė, ir buvęs plaukimo ažiotažas. Mums reikia tos pergalės, to įrodymo, kad Lietuvos rankinis – Europinio lygio. 

Rungtynių lankomumas – viena. Populiarumas – tai ir sportuojančių skaičius. Ar daug vaikų lanko rankinį?
LRF konferencijoje buvo paminėtas faktas, kad pagal masiškumą esame penkta sporto šaka Lietuvoje. Manau, rodiklis nėra blogas. Žinoma, norėtųsi, kad tų vaikų į rankinį ateitų daugiau. Bet reikia pripažinti, kad ir krepšinyje, ir futbole, ir kitose populiaresnėse sporto šakose yra privačių klubų, kurie vykdo vaikų ugdymą, o rankinis beveik šimtu procentų remiasi sporto mokyklomis. Privatūs klubai turi daugiau galimybių pritraukti vaikų, daugiau idėjų, kaip tą daryti. Daugiau motyvacijos. 
 
Populiarumui daug įtakos turi sporto šakos rezultatai. 2013 m. savo vaikus bandžiau nuvesti į baseiną, bet supratau, kad tai neįmanoma, nes tada visi norėjo užauginti naują Meilutytę. Dar pridėčiau, kad rankinyje, kaip ir futbole ar krepšinyje yra gajus požiūris, kad tai nėra moteriška sporto šaka ir tai neigiamai veikia sporto šakos populiarumą tarp mergaičių. Nors moterų rankinis, palyginti su kitomis moterų sporto šakomis, kaip tik yra labai dinamiškas, patrauklus žiūrovams. Kažkaip tėvams vertėtų atsisakyti tų stereotipų. Šių laikų mergaitės jau nenori vien šokti baletą ar eiti į muzikos mokyklą.

Ar tiesa, kad dauguma Lietuvos aukščiausios pakopos rankinio klubų nėra profesionalūs?
Išties profesionalių ar pusiau profesionalių klubų tėra tiktai keletas. Moterų rankinyje pusiau profesionalus klubas yra „ACME-Žalgiris“, vyrų: „Dragūnas“, „Šviesa“, gal dar viena kita komanda. Tiesiog klubai neturi tiek pinigų, kad žaidėjai būtų išmokomi kaip profesionalai.

Iš kur jie gauna pinigų savo veiklai? Iš privačių rėmėjų, savivaldybių, dar ko nors?
Stipriausi klubai remiasi daugiausia savivaldybės skirtomis lėšomis. Taip, turi privačių rėmėjų. Bet pinigais jie remia tikrai ne tiek daug.
 
Minėjote, kad sporto mokyklos nepakankamai gerai parengia rankininkus.
Gal ne visai taip. Turime tą pačią problemą, kaip ir kitos sporto šakos. Sporto mokyklas jaunuoliai baigia, būdami 18 metų. Tada būna tarpas, nes žaidėjas nėra pasirengęs suaugusiųjų sportui, jam reikia dar poros metų darbo. Klubuose yra geresnių žaidėjų ir vietos jam neatsiranda. Taip nemažai žaidėjų nubyra. Krepšinyje Kauno „Žalgiris“ tokius susirenka į dublerių komandą ir viskas vyksta piramidės principu. Rankinio klubai tokios piramidės neturi.
 
Yra keletas komandų, kurių dubleriai žaidžia pirmojoje lygoje, bet tvirtos piramidės nėra. Dublerius turi „Šviesa“ ir jie tapo pirmosios lygos čempionais. Arčiausiai piramidės moterų rankinyje būtų „HC Garliava“. Beveik visose amžiaus grupių jos merginos yra Lietuvos čempionės. Vilniaus „Eglė-SM Tauras“ gerai bendradarbiauja su Vilniaus Ozo gimnazija, atsirenka žaidėjas, kurios ten mokosi.


O iš kur atsiranda rankinio teisėjai?
Iš tų pačių sporto mokyklų. Jų rinkimu užsiima Lietuvos rankinio teisėjų asociacija. Profesionalūs teisėjai vykdo ugdomąją veiklą, bando į teisėjavimą įtraukti vaikus, jaunuolius. Juk ne visi gali būti aukščiausio lygio sportininkais. Bet tokie žmonės gali turėti puikią rankinio teisėjo karjerą. Turime jaunų, dar augančių teisėjų, kurie turi gerų perspektyvų. Ir vyrų, ir moterų teisėjų poros teisėjauja aukščiausio lygio Europos ir pasaulio varžybose ir čia tikrai turime į ką jaunimui lygiuotis. O darbo rankinio teisėjui tikrai visada pakaks.
 
Ar yra lietuvių rankinio teisėjų, kuriems šis darbas būtų pagrindinis ir svarbiausias?
Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje beveik visi teisėjai dar turi ir kitų darbų. Tai nėra tokie pinigai, kurie leistų tau būti visiškai profesionaliu teisėju. Juk ne viskas atsiremia į pinigus. Teisėjo darbas tau suteikia galimybę pakeliauti po pasaulį, pamatyti įvairias šalis, komandas, patirti kitų dalykų, kurie ne visada pinigais nuperkami.
 
Ar dažnos kartų kaitos rankinyje? Tarp moterų jos turbūt dažnesnės?
Turbūt nesuklysiu, jei pasakysiu, kad rankininkių karta nuolat būna jauna. Lietuvos čempionato amžiaus vidurkis būtų nedaug didesnis nei 20 metų. Nacionalinėje moterų rinktinėje kartų kaita yra įvykusi. Vyresnių žaidėjų liko viena kita, o dauguma – jaunos merginos. 
 
Vyrų rinktinėje nauja karta atėjo dabar. Gerdas Babarskas, Jonas Truchanovičius dabar yra lemiantys žaidėjai. Suprantama, Aidenas Malašinskas yra aukščiausios klasės žaidėjas, bet net ir stengiantis jo neįžeisti, tenka pasakyti, kad jo karjera jau persirito į antrą pusę. Taip, rinktinei vis dar neatsisako padėti Rolandas Bernatonis, Vaidotas Grosas. Bet jie – jau nueinanti karta. Kaita vyksta labai natūraliai, be jokio dirbtinumo, ir rinktinė yra labai geras jaunimo ir veteranų lydinys. Kiek teko keliauti su rinktine, joje – nuostabi atmosfera ir nė vienas jaunas žaidėjas joje nesijaučia blogai. Žodžiu, kartos keičiasi natūraliai, o rinktinėje žaidžia tie, kurie tą dieną yra geriausi. Ir nėra nė vieno, kurio nekviestų dėl amžiaus.
 
Įvardykite didžiausius ateities Lietuvos vyrų ir moterų rankinio rinktinių talentus.
Vyrai šiek tiek liūdina – du pastaruosius 18–mečių Europos čempionatus pasirodėme ypač nesėkmingai. Deja, iš sporto mokyklų ateinantis to amžiaus jaunimas nėra pasirengęs žaisti Europoje. Mūsų žaidėjai subręsta, kai patenka į klubus ir juose kelerius metus apsitrina. Labai sunku man įvardyti ateities žvaigždes, nes mūsų jauni žaidėjai atsiskleidžia vėliau. Todėl galiu nebent paminėti tuos rankininkus, kurie buvo nominuoti metų atradimais: Karolį Antanavičių iš Vilniaus „Šviesos“ ir Deividą Jovaišą iš Kauno „Ąžuolo“ bei Aušrą Šponę iš Vilniaus „Eglės-SM Tauro“. Šiandien įvardyčiau šiuos tris žaidėjus, kaip turinčius galimybę kažką pasiekti rimčiau. Jeigu neužmigs ant laurų ir toliau dirbs.
 
Ar nėra numatyta Lietuvoje kokių nors didelių tarptautinių turnyrų? Juk infrastruktūrą tam turime puikią.
2016 ir 2017 m. rengėme Europos jaunimo antrojo diviziono čempionatus. Aukštesnio diviziono jaunimo čempionato negalime organizuoti, nes ten tiesiog nepatenkame. Rengsime merginų iki 19 m. čempionatą Klaipėdoje. Tai tos pačios merginos, kurios prieš dvejus metus toje pačioje Klaipėdoje rungėsi jaunių iki 17 m. čempionate. Europos rankinio federacija tada buvo labai patenkinta mūsų darbu. 
 
Kalbant apie suaugusiuosius, kaip tik šiemet vasarį pasirašėme ketinimų protokolus su Lenkijos ir Baltarusijos rankinio federacijomis. Planuojame teikti bendrą paraišką rengti 2026 m. Europos vyrų čempionatą trijose šalyse. Manau, kad ši mūsų paraiška bus gana perspektyvi geografiniu, istoriniu požiūriu dėl rankinio tradicijų. Sprendimo sulauksime 2021 metais. 

Iš tikrųjų, dėl infrastruktūros, nemažai Europos šalių gali mums pavydėti. Dėl jos reikia dėkoti krepšininkams, 2011 m. rengusiems Europos pirmenybes. 

Didžiausia problema kalbant apie rinktinių rungtynes – ne kur žaisti, bet ką pasirinkti: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ar Alytų?
 
Ar matote Lietuvos rankinio perspektyvą?
Prieš 25–30 metų buvome arčiau Europos elito. Tiesiog reikia savikritiškai pasižiūrėti į situaciją, kurioje esame dabar. Ir pagalvoti, ką turime daryti kitaip. Labai laukiu, kada kuris nors rankinio klubas pareikš, kad žada pastatyti visą rankinio piramidę nuo septynmečio vaiko iki profesionalo. Manau, tai yra kelias, kuriuo turėtume eiti. Kuo greičiau pasikeisim, tuo artimesnės ir bus tos geros perspektyvos. Pastaraisiais laikais mūsų klubai gerokai pasitempė. Nes suprato, kad žaidimas sau – niekam nereikalingas. Nei žiūrovui, nei rėmėjui, nei savivaldybei. Jie dirba socialiniuose tinkluose, bandymo bendrauti su gerbėjais – einama į priekį. Žodžiu, perspektyvą aš matau. Bet tam turime pasikeisti.

*  *  *
 
Gegužės pabaigoje Birštone vyko oficialus 2018–2019 m. rankinio sezono uždarymas. Jo metu buvo pagerbtos stipriausios vyrų ir moterų ekipos, išdalyti ir asmeniniai prizai.

Lietuvos vyrų rankinio lygos pirmenybių čempionatas baigėsi devintąja Klaipėdos „Dragūno“ pergale per pastaruosius 10 metų. 

Finale, kaip ir pernai, „Dragūno“ varžovai buvo Vilniaus „Šviesos“ rankininkai, pralaimėję čempionams seriją 0:3.

Trečią vietą užėmė Alytaus „Varsa-Stronglasas“, mažojo finalo serijoje 2:1 įveikęs Kauno „Granitą-Karį“.

Moterų pirmenybėse čempione tapo Kauno rajono „Cascada-HC Garliava“, sidabras atiteko Kauno „ACME-Žalgiriui“, o bronza – Vilniaus „Eglei-SM Taurui“.

Rezultatyviausiu vyrų lygos rankininku tapo net 190 įvarčių šį sezoną pelnęs „Granito-Kario“ žaidėjas Paulius Šarkauskas. Moterų čempionate rezultatyviausia buvo Garliavos ekipos žaidėja Greta Rinkevičiūtė – 181 įvartis.

Geriausi vartininkai: Edmundas Pelėda („Šviesa“) ir Olesia Semenčenko („ACME-Žalgiris“).

Geriausi kairiojo krašto žaidėjai: Deividas Jovaišas (Kauno „Ąžuolas-KTU“) ir G. Rinkevičiūtė.

Geriausi įžaidėjai: Karolis Bliuvas („Dragūnas“) ir Klaudija Šidlauskytė („ACME-Žalgiris“).

Geriausi kairiojo pusiau krašto žaidėjai: Karolis Antanavičius („Šviesa) ir Aušra Šponė („Eglė-SM Tauras“).

Geriausi dešiniojo pusiau krašto žaidėjai: Gabrielius Žanas Virbauskas („Dragūnas“) ir Auksė Sviderskienė („Eglė-SM Tauras“).

Geriausi linijos žaidėjai: Martynas Lapinskas („Vilnius) ir Rita Repečkaitė („Eglė-SM Tauras“).

Geriausi gynėjai: Tadas Bučinskas („Granitas-Karys“) ir Daiva Aleksandravičiūtė („Eglė-SM Tauras“).

Naudingiausi žaidėjai: G. Ž. Virbauskas ir Audinga Kniubaitė („ACME-Žalgiris“). 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Rankinis
KOMENTARAI
 
 
 
Mongolijoje – „Gulbelės“ skrydis į viršūnę
2019 09 14
3x3
Šeštadienį Mongolijoje pasibaigusiame trijulių (3x3) krepšinio turnyre „Sukhbaatara Challenger“ triumfavo Šakių „Gulbelės“ klubas.
„Kibirkštis“ veržiasi į aikštę
2019 09 13
Žvilgsnis
Vilniaus „Kibirkšties“ komanda po dviejų savaičių treniruočių pradės ir kontrolinių rungtynių seriją bei taip tęs pasiruošimą 2019-2020 metų sezonui.
„Rytas“ baigė rikiuoti gretas
2019 09 12
Žvilgsnis
Naują sezoną „Rytas“ pradės registruodamas 14 krepšininkų, iš kurių trys bus legionieriai. Neatmetama, kad jų gali būti ir daugiau.
 
Kauniečiai pratęsė pergalių seriją
2019 09 14
A lyga
Dublį A lygos rungtynėse pelnęs Deivydas Matulevičius: „Tikiuosi, kad tai nebuvo paskutiniai įvarčiai.“
„Sūduva“ ir „Žalgiris“ triuškino varžovus
2019 09 13
A lyga
Lietuvos futbolo A lygos 23-iojo turo rungtynėse penktadienį „Sūduva“ svečiuose parklupdė „Atlantą“, „Žalgiris“ namie sudaužė „Panevėžį“.
Rekordas – dar prieš turnyro startą
2019 09 13
Turnyras
Druskininkuose vyks jau 15-asis tarptautinis žiniasklaidos atstovų futbolo turnyras, kuriame kovos rekordinis dalyvių skaičius.
Lietuvį pranoko du varžovai
2019 09 15
Varžybos
Lenkijoje surengtų lengvosios atletikos varžybų Kamilai Skolimowskai atminti vyrų disko metimo rungtyje lAndrius Gudžius užėmė trečiąją vietą.
Kvietimas į Dohą šuolininko nenustebino
2019 09 12
Kvietimas
Lietuvos šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas sulaukė kvietimo varžytis pasaulio lengvosios atletikos čempionate.
Už lietuvio nugaros – olimpinis čempionas
2019 09 11
Varžybos
Edis Matusevičius įvykdė savo planą ir prisidėjo prie Europos rinktinės pergalės prieš JAV istoriniame lengvaatlečių mače.
 
Finale Latvijoje – lietuvių akistata
2019 09 14
Turnyras
Turnyro Latvijoje dvejetų varžybų finale tarpusavyje kovojo Vilniaus teniso akademijos tenisininkės.
Trenerei – aukščiausio lygio licencija
2019 09 09
Trenerė
Lietuvos rinktinės kapitonė Edita Liachovičiūtė Tarptautinės teniso federacijos (ITF) kursuose ir gavo trečiojo – aukščiausiojo – lygio licenciją.
R.Berankis – jau 63-ias pasaulyje
2019 09 09
Reitingas
Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 68-osios vietos pakilo į 63-iąją.
Daug žadantį startą apkartino pralaimėjimai
2019 09 15
Imtynės
Pasaulio imtynių čempionate Nur-Sultane kovas tęsia graikų-romėnų imtynių stiliaus atletai.
Lietuvis tęsia kovą dėl medalio
2019 09 15
Boksas
Lietuvos boksininkas Tadas Tamašauskas pateko į pasaulio čempionato aštuntfinalį.
Kaunietis įgėlė Vilniaus kovotojui
2019 09 13
Bušido
Mindaugas Narauskas prieš kovą su Henriku Vikšraičiu: „Mano varžovas per anksti pasijautė žvaigžde.“
 
Lietuvę Italijoje aplenkė tik dvi varžovės
2019 09 07
Lenktynės
Lenktynių „Premondiale Giro Toscana“ pirmajame etape Rasa Leleivytė („Aromitalia-Vaiano“) užėmė trečiąją vietą ir pelnė tris pasaulio reitingo taškus.
„Kūnas grįžo, o dvasia dar pakeliui“
2019 09 02
Trekas
Lietuvos treko karalienė Simona Krupeckaitė tarptautinėse varžybose Panevėžyje laimėjo visas tris rungtis, kuriose dalyvavo.
Lietuviams – dar keturi medaliai
2019 08 31
Trekas
Treko varžybų „Panevėžys 2019“ antrąją dieną auksą iškovojo S.Krupeckaitė ir O.Baleišytė, sidabrą - M.Marozaitė ir V.Lendelis.
Molėtuose – kova dėl trijų trofėjų
2019 09 15
Supertaurė
Molėtuose vykusiose Lietuvos rankinio federacijos supertaurės varžybose pergales šventė Garliavos moterų bei Klaipėdos vyrų komandos.
Sezonas Europoje baigėsi vos prasidėjęs
2019 09 09
Europos taurė
Klaipėdos „Dragūnas“ svečiuose du kartus pralaimėjo Rišono „Maccabi“ (Izraelis) komandai ir nepateko į kitą EHF taurės turnyro etapą.
Teisėjai mokėsi, šventė ir rinko valdžią
2019 09 08
Teisėjai
Lietuvos rankinio teisėjų asociacija paminėjo savo veiklos 20-metį, ruošėsi naujam sezonui ir išsirinko naują valdžią.
 
Latvijoje jautėsi kaip namuose
2019 08 24
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis sezoną baigė FIVB turnyre Jūrmaloje užimdami 9-ąją vietą.
Istoriniame turnyre – dvi Lietuvos poros
2019 08 22
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos tinklininkai Artūras Vasiljevas ir Robertas Juchnevičius istoriniame turnyre Jūrmaloje iškopė į pagrindines varžybas.
Auksinis sugrįžimas po motinystės atostogų
2019 08 19
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionai - A. Rumševičius ir L. Každailis bei M. Paulikienė ir E. Kliokmanaitė.
Nugalėtojams – ir prezidento, ir merų taurės
2019 09 15
Ralis
Prezidento Gitano Nausėdos taurę kėlė Kauno rajono sportininkų Manto Bytauto ir Mindaugo Kaminsko duetas, važiavę „Seat Leon“ automobiliu.
Sezonas neplanuotai baigėsi pusfinalyje
2019 09 15
Rali-krosas
Pirmąją lenktynių dieną tempą diktavusiam Rokui Baciuškai antroji pasaulio ralio-kroso čempionato etape Latvijoje nebuvo itin sėkminga.
Visi varžovai – už lietuvio nugaros
2019 09 14
Rali-krosas
Rokas Baciuška pirmauja po pirmosios dienos pasaulio ralio-kroso čempionato etape Latvijoje.
 
Italijoje – Lietuvos čiuožėjų rekordas
2019 09 15
Dailusis čiuožimas
Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) „Challenger Series“ dailiojo čiuožimo varžybose „Lombardia Trophy 2019“ dalyvavo ir Lietuvos sportininkai.
Lietuvos čempionate – Latvijos sistema
2019 09 11
Ledo ritulys
2019-2020 metų Lietuvos ledo ritulio čempionatas startuos spalio 2 dieną, o pirmenybėse varžysis penkios komandos.
Ambicingas projektas bliūkšta
2019 09 10
Situacija
Pastaruosius metus trijų Baltijos ledo ritulio federacijų brandintas stipriausių šalių ekipų Baltijos lygos turnyras šiemet dienos šviesos dar neišvys.
Lietuvos šaulė – devinta Europoje
2019 09 15
Šaudymas
Europos šaudymo į skraidančius taikinius čempionato Italijoje jaunimo merginų apvaliosios aikštelės varžybose Alisa Bogdanova užėmė devintąją vietą.
Tokijuje – sidabras Lietuvos baidarininkui
2019 09 15
Baidarių ir kanojų irklavimas
Tokijuje (Japonija) vykstančioje baidarių ir kanojų olimpinių testų regatoje Lietuvos baidarininkas Arturas Seja iškovojo sidabro medalį.
Tramplinas aukštyn – tarptautiniai renginiai
2019 09 13
Stalo tenisas
LSTA prezidentė: „Norime, kad Lietuvoje rengiant aukšto lygio tarptautines varžybas, žmonės iš arti galėtų pamatyti tikrąjį techniškąjį stalo tenisą.“
 
„Jei reiktų pakartoti, eičiau tuo pačiu keliu“
2019 09 14
Jubiliejus
Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas: „Nesigailiu, kad gyvenimą susiejau su studentų sportu“
Ar atletams būti socialiniuose tinkluose?
2019 09 12
Žvilgsnis
D.Venciūtė: „Kiekvienas sportininkas yra skirtingas ir turėtų pats geriausiai jausti, kiek nori įsitraukti į gyvenimą socialiniuose tinkluose“,
Progimnazijos stadionas – visai Garliavai
2019 09 12
Bazės
Garliavos Jonučių progimnazijoje trečiadienį atidarytas šiuolaikiškai atnaujintas sporto aikštynas, tarnausiantis visos bendruomenės reikmėms.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas