Marius Ramanauskas 2019 m. gegužės 19 d. 16:46 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Dosni Europos čempionės širdis

Legendinė irkluotoja Sofija Grucova į Lietuvą yra vežusi medicininę įrangą, o mama jai įskiepijo besąlygišką meilę gyvūnams.

S. Grucova su savo auklėtinėmis ir bendražygėmis.
Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.
S. Grucova su savo auklėtinėmis ir bendražygėmis.
Dukart Europos irklavimo čempionei, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai vilnietei Sofijai Grucovai gegužės 1-ąją sukako 80 metų. 

Pasitikdama jubiliejų vilnietė niekuo nesiskundė. Nors abu keliai „suremontuoti“ ir tai riboja jos pasivaikščiojimus po Antakalnio miškelius. „Tačiau mes, sportininkai, esame nepasiduodantys žmonės, nėra ko čia verkšlenti, nes nuo to niekas nesikeis“, – teigia viena gyvenanti Sofija.

Europos čempionė vieniša nesijaučia: jau 45 metus ji bendrauja su savo auklėtinėmis, kurių dvi – Audronė Dumšienė ir Birutė Barkutė-Gečiauskienė – kartu su bendraamžėmis iki šių dienų irkluoja, yra pasaulio veteranų čempionės ir daugkartinės prizininkės, aplankė kone visą pasaulį. 

„Savo auklėtinėms visada sakiau, kad pirmiausia – mokslas, o po to – sportas. Jos visos įsiklausė į mano žodžius ir tapo geromis studentėmis“, – paaiškina S. Grucova. 

Kaip ir ankstesniais metais, Europos čempionė negali praeiti pro žmonių išmestus augintinius. „Dar mano mama juos globojo, neturėjome ką valgyti, bet į savo namus ji nešė šunelius, kačiukus, paukščiukus – visus savo metus gyvenau su kokiais nors gyvūnais. Dabar namie taip pat auginu dvi į gatvę išmestas katytes, o kieme ir gatvėje skurstančius gyvūnėlius visada pamaitinu“, – pasakoja Sofija.

Gyvendama ir dirbdama irklavimo trenere Liubeke (Vokietija), Sofija pagal galimybes remdavo gyvūnų prieglaudas, o kai 1995 m. grįžo į Lietuvą ir buvo pradėta atgaivinti Lietuvos gyvūnų globos draugija, S. Grucova aktyviai įsitraukė į jos veiklą, buvo viena iš steigėjų. 

Garsioji irkluotoja organizuodavo įvairius renginius, konkursus, į kuriuos žmonės ateidavo su savo augintiniais. Moteris į gatvę išmestus gyvūnus globoja jau daugiau kaip 20 metų. 
Į irklavimo bazę atvedė mama 

Prisiminusi savo sudėtingą kelią į irklavimą, jubiliatė ir pati stebisi, kaip ji tapo irkluotoja. Smulkutė, trapi, nedidukė. Visiška priešingybė toms, kurios irklavo.

Pirmiausia Sofija dėkinga savo mamai, kuri 1955 m. ją atvedė į irklavimo bazę. Mat būsimoji čempionė turėjo nemažų sveikatos problemų, sirgo tuberkulioze ir reikėjo stiprinti plaučius. 

Mama buvo išprususi, baigė Berlyno universitetą ir tikėjo: kuo ilgiau dukra bus gryname ore, tuo jos sveikata bus geresnė.
 
„Iš pradžių į treniruotes vaikščiojau tik tam, kad sutvirtėčiau. Kai pasveikau, ėmiau galvoti apie rimtas pratybas. Iš pradžių niekas manęs nenorėjo priimti į valtį, iš irkluotojų net girdėdavau pašaipius žodžius, kad valtyje irklo nesugebėsiu pakelti. Tai užgavo mano ambicijas ir tvirtai nusprendžiau, jog nuo nieko nepriklausysiu, sėsiu į vienvietę ir irkluosiu – ne aš būsiu, jei neįrodysiu, kad ne tik irklą galiu pakelti, bet ir gerai irkluoti“, – prisimena Sofija.

1957 m. ji pirmą sykį tapo Lietuvos čempione, irkluodama vienvietę, ir lyderės pozicijų neužleido dar porą metų. Medalių vėliau pelnė daugybę per Lietuvos, TSRS bei Europos čempionatus, įvairias tarptautines regatas.

„Medaliai, prizai, žinoma, malonu, glosto savimeilę, tačiau, manau, sportuojant ne tai svarbiausia – sportas ugdo ne tiktai fizines, bet ir dvasines žmogaus savybes. Irklavimas mane išmokė nugalėti save, sutvirtėti, jame radau savo gyvenimo prasmę. Supratau, kad didysis sportas labai daug duoda, bet ir daug reikalauja“, – sako Sofija. 

Penkeri yrininkavimo metai

Legendinė irkluotoja puikiai pamena tuos laikus, kai penkerius metus yrininkavo TSRS porinėje keturvietėje. Ji visais laikais rinktinėje buvo tik yrininkė, pagrindinė komandos dirigentė. Pasak Sofijos, yrininkės pareigos valtyje – pačios atsakingiausios, nes ne visi gali būti dirigentai. Reikia atsakyti ne tik už save, bet ir už įgulos drauges. 
 
„Kitos gali pavargti, prasčiau irkluoti, o yrininkė tokios teisės neturi. Ji turi išsiskirti ypač tvirtu charakteriu“, – sako jubiliatė. Garsiajai irkluotojai labiausiai įsiminė 1969 m. Europos čempionatas Klagenfurte (Vokietija), kur jos yrinkaujama TSRS porinė keturvietė po nepaprastai atkaklios kovos nugalėjo ilgai pirmavusias rumunes ir iškovojo aukso medalius. 

Finišas buvo 50 m už tribūnų ribų. Pro tribūnas abi valtys plaukė šalia viena kitos. „TSRS rinktinės vyr. treneris Jevgenijus Samsonovas mūsų vos neišpeikė, manė, kad mes pralaimėjome. O mes nugalėjome!“ – džiaugiasi Sofija. Su didžiuoju sportu ji praleido net 16 metų. 



Dirbo Vokietijoje 

S. Grucova – vienintelė Lietuvos irklavimo trenerė, dirbusi užsienyje. Savo patirtį vokiečių klubui ji skyrė ketverius metus, kai Lietuva žengė pirmuosius nepriklausomybės žingsnius. Liubeko klube ji buvo vienintelė profesionali trenerė.

„Darbas buvo sunkus, ypač psichologiniu ir dvasiniu požiūriu – kartu su mokiniais atlikdavau autogenines treniruotes, keturias valandas per dieną kartu su jais irkluodavau. Veteranai prigundė mane ir su jais irkluoti, nors mano meistriškumas smarkiai skyrėsi nuo jų. Tvirčiau irklų į rankas nebuvau ėmusi kokius 15 metų, tačiau jausmas buvo toks, lyg vakar būčiau išlipusi iš valties. 
 
Vokiečiai yra vokiečiai, jie visada apie save yra geros nuomonės, nors ir pralaimėję vis tiek sako, kad pasaulyje yra geriausi. Teko ilgai įrodinėti tiesą, kad ne vokiečių irklavimo treniruočių metodika geriausia pasaulyje. Buvo atsiradę net tokių, kurie kategoriškai teigdavo, kad aš irklavimo srityje nieko neišmanau ir ko čia iš to Sibiro atvažiavau. 

Tik vyresnės kartos irkluotojai įvertindavo mano darbą, pagirdavo, domėjosi mano treniruočių metodika. Kai baigėsi kontraktas, klubo vadovai nenorėjo manęs išleisti, pasilikti prašė ir vaikai. Skirtis buvo sunku, tad nutariau dar kelerius metus padirbėti. Netrukus atėjo ir pripažinimas: mano vadovaujami irkluotojai sėkmingai rungtyniavo įvairiose regatose“, – savo darbą Vokietijoje prisimena jubiliatė.

S. Grucova per savo darbo metus nuo Lietuvos nenutolo, kasmet grįždavo atostogų. Vienais metais atvežė didelę humanitarinę pagalbą – medicinos įrangos, du elektrinius neįgaliųjų vežimėlius, švirkštų, vaistų, juos atidavė Universiteto vaikų ligoninei. Į Lietuvą atvežė ir neįgaliųjų sudedamą vežimėlį, ramentų, vokiškų markių, kuriais džiaugėsi Antavilių senelių namai. 

*  *  *

Gyvenimo etapai

Gimė 1939 m. gegužės 1 d. Varšuvoje. TSRS sporto meistrė (1963), TSRS nusipelniusi sporto meistrė (1970), Lietuvos nusipelniusi trenerė (1985). Pirmasis treneris – Jonas Pavilionis. 1982 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 10 kartų Lietuvos irklavimo čempionė (1957–1966), irkluojant vienvietę, porinę keturvietę, porinę keturvietę su vairininke ir porinę dvivietę. 

Keturiskart TSRS čempionė (1967–1970), vicečempionė (1965) ir bronzos medalio laimėtoja (1963), irkluojant porinę keturvietę su vairininke. 

Dukart Europos porinės keturvietės su vairininke čempionė: 1967 m. Viši (Prancūzija) ir 1969 m. Klagenfurte (VFR), sidabro (1965 m., Amsterdame) ir bronzos (1968 m. Griunau, VDR) medalių laimėtoja. 1983–1986 m. treniravo pasaulio čempionę Vidą Cesiūnaitę. 

1992 m. gavo tarptautinį trenerės sertifikatą, 1991–1995 m. – Liubeko (Vokietija) irklavimo trenerė. 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Kaune – žurnalistų kovos krepšinio aikštėje
2019 10 18
Turnyras
Lietuvos žurnalistai šeštadienį aštuntus metus iš eilės aiškinsis ne kurie geriausiai pasakoja ar rašo apie krepšinį, o kurie geriausiai jį žaidžia.
„Žalgiris“ nustelbė „Real“ žvaigždyną
2019 10 17
Eurolyga
Eurolygos trečiojo turo rungtynėse ketvirtadienį Kauno „Žalgiris“ namuose 86:73 (18:15, 20:19, 19:26, 29:13) įveikė Madrido „Real“ (Ispanija) ekipą.
Moterų rinktinėje – 13 metų perlas
2019 10 17
Rinktinė
Mantas Šernius: „Turime perlą moterų krepšinyje. Manau reikėtų, kad ji susipažintų su žaidėjomis, su vaidmeniu, sužinotų, kas jos laukia ateityje.“
 
A lygos mače – trys raudonos kortelės
2019 10 19
A lyga
Lietuvos futbolo A lygos 27-ojo turo rungtynėse šeštadienį Vilniaus „Riteriai“ namuose sužaidė lygiosiomis 0:0 su „Kauno Žalgirio“ ekipa.
Brazilo prioritetai – šeima ir tikėjimas
2019 10 19
Legionierius
Vasarą prie Vilniaus „Žalgirio“ prisijungęs saugas Higoris Vidalis atvirai papasakojo apie savo gyvenimą, karjeros vingius, tikėjimą ir šeimą (VIDEO).
Istorinį Lietuvos žygį sustabdė Anglija
2019 10 19
Mažasis futbolas
Po atkaklios kovos aštuntfinalyje Lietuvos futbolininkai baigė savo pasirodymą mažojo futbolo pasaulio čempionate Anglijoje.
Partizanų takais – pliaupiant lietui
2019 10 14
Bėgimas
Tradiciniame pagarbos bėgime „Algimanto apygardos partizanų takais“ Svėdasuose prisiminti kovotojai už laisvę.
Olimpinis rekordininkas grįžo į gimtinę
2019 10 13
Tokijo olimpinių žaidynių 3000 m kliūtinio bėgimo rekordininkas Adolfas Aleksejūnas po 66 metų pertraukos grįžo ten, kur pradėjo bėgiko kelią.
Bėgdami surinko rekordinę sumą
2019 10 09
Bėgimas
Plaukus ir barzdas išsidažę arba kitaip rožine simbolika pasidabinę bėgikai dalyvavo kilnų tikslą turinčiame „Pink Run su BENU“ bėgime.
 
R.Berankis startavo pergale
2019 10 19
Turnyras
Ričardas Berankis iškovojo pergalę Teniso profesionalų asociacijos (ATP) 500 serijos turnyro „Swiss Indoors Basel“ atrankos varžybų pirmajame rate.
Po studijų JAV – į profesionalės kelią
2019 10 16
Veidas
Justina Mikulskytė - nauja Lietuvos moterų teniso lyderė. Pabaigusi studijas JAV, ji grįžo į Europą ir sėkmingai pasinėrė į profesionalės karjerą.
Vilniuje kovos 28 šalių teniso rinktinės
2019 10 16
Fed Cup
Tarptautinė teniso federacija (ITF) paskelbė, kad kitų metų Federacijos taurės (FedCup) trečios grupės Europos-Afrikos zonos varžybos vyks Lietuvoje.
H.Vikšraitis: „Jau išmokau nedaryti klaidų“
2019 10 17
Bušido
Vilniuje su olandu kovosiantis KOK čempionas Henrikas Vikšraitis: „Norėčiau būti dar geresnis. Reikia sau įskiepyti valios ir disciplinos injekciją.“
Karatė turnyre kovota ir dėl kilnių tikslų
2019 10 17
Karatė
Garliavoje vyko pilno kontakto (kiokušin) karatė turnyre „Vienykimės bendrai kovai“ („Let's Join the Fight Together“).
Prieš kovą ringe – išbandymas šeimoje
2019 10 15
Žvilgsnis
Sėkmingai prestižinės organizacijos „Glory“ ringe debiutavęs kovotojas Sergejus Maslobojevas: „Noriu, kad vaikai galėtų didžiuotis savo tėčiu.“
 
Iki medalio trūko akimirksnio
2019 10 17
Trekas
Europos žaidynių komandų sprinto vicečempionės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė Europos dviraių treko čempionate liko ketvitos.
Europos čempionate – šeši lietuviai
2019 10 15
Trekas
Lietuvos dviratininkai Europos elito pirmenybėse, kurios rengiamos nuo 2010 metų, yra iškovoję 16 medalių – šešis aukso, tris sidabro ir septynis bronzos.
Lietuvos dviratininkė triumfavo Prancūzijoje
2019 10 11
Kalnų dviračiai
Kalnų dviračių kroso maratono lenktynėse „Roc d’Azur“ Katažina Sosna aplenkė pasaulio ir Europos vicečempionę.
"Dragūno" laukia intensyvi savaitė
2019 10 18
Situacija
Klaipėdos "Dragūno" rankininkų laukia itin įtempta savaitė: per 9 dienas teks sužaisti ketverias rungtynes.
Čempionų lygos mače – trys lietuviai
2019 10 17
Teisėjai
Geriausia Lietuvos rankinio teisėjų pora – Vaidas Mažeika ir Mindaugas Gatelis – paskirti teisėjauti itin svarbiame Čempionų lygos mače.
Kauniečiai žengė tolyn, vilniečiai iškrito
2019 10 13
Europos turnyrai
„Kauno Ąžuolas“-KTU – kitame EHF Iššūkio taurės etape, „Šviesai“ atsivežtos į Bosniją persvaros nepakako.
 
Šiauliuose kovos dėl Baltijos taurės
2019 10 18
Baltijos taurė
Jau kitą savaitgalį (spalio 25-27 dienomis) Šiauliuose vyks tradicinis Baltijos taurės jaunimo tinklinio turnyras.
Dramatiškame starte – čempionių pergalė
2019 10 14
Lietuvos čempionatas
Savaitgalį startavo TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionatas, kuriame jau įvyko pirmasis penkių setų trileris.
Prie starto linijos – septynios komandos
2019 10 09
Lietuvos čempionatas
Praūžus visiems svarbiausiems Europos ir pasaulio tinklinio turnyrams, startuoja klubinis sezonas.
Nematoma ralio pusė: po finišo užvirė darbai
2019 10 11
Ralis
Praūžus „Rally classic 2019“, organizatorius pasiekė dzūkų skundai dėl apgadintų bei uždarytų kelių.
Ralio duetui Lietuvoje per ankšta
2019 10 10
Ralis
Sėkmingai ralio sezoną pabaigęs „RR Team“ duetas prabilo apie planus startuoti tik užsienyje.
V.Žala dar prieš finišą iškovojo titulą
2019 10 05
Ralis
Nokautuojančia persvara „Rally Classic 2019“ laimėjęs Vaidotas Žala su šturmanu iš Latvijos Andriu Malnieku pirmą kartą tapo Lietuvos čempionais.
 
Intriga – iki paskutinių akimirkų
2019 10 19
Ledo ritulys
Aktyviau puolime rungtyniavęs „Geležinis Vilkas“ paliko Lietuvos čempionato naujokus „Baltų Ainius–HC Klaipėda“ be taškų (VIDEO)
Favoritų kovą Vilniuje laimėjo kauniečiai
2019 10 17
Ledo ritulys
Atkakliame ir gražiame mūšyje tarp „Hockey Punks“ ir „Kaunas Hockey“ žiūrovai išvydo kovą dėl pergalės iki pat paskutinių mačo akimirkų.
„Energiją“ bandys gaivinti su D.Kasparaičiu
2019 10 16
Ledo ritulys
Asociacija „Hockey Lietuva“ sukvietė abi konflikto dalyvių pusės, siekdama, kad Elektrėnuose nemirtų ledo ritulys.
Kariškių žaidynėse – ir žinomi sportininkai
2019 10 18
Kariškių sportas
Kinijos mieste Uhane prasidedančiose 7-osiose pasaulio kariškių sporto žaidynėse beveik 60 Lietuvos karių išmėgins jėgas 11-oje sporto šakų.
Pirmas naujos klasės auksas – olimpiečiui
2019 10 18
Buriavimas
Po įtemptos kovos Kaune buvo karūnuotas pirmasis Lietuvos “Formula Foil” burlenčių čempionas.
Žinomi žmonės prisiminė mokyklą
2019 10 15
LMŽ
Žinomų žmonių komanda „Kažkur matyti“ išbandė jėgas su praėjusio sezono Lietuvos mokyklų žaidynių (LMŽ) kvadrato varžybų čempionais.
 
„Karštis veikia ir atletų smegenis“
2019 10 17
Žvilgsnis
LSU mokslininkas Marius Brazaitis apie karščio įtaką atletams: Tokijo olimpinėse žaidynėse lengviau nei Dohoje nebus.
Vietoj Tokijo gali tekti varžytis Sapore
2019 10 16
Situacija
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) paskelbė planuojantis 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių maratono ir ėjimo varžybas perkelti į Saporo miestą.
R.Meilutytės karjeroje – netikėtas posūkis
2019 10 14
Karjera
Prie Kauno mero patarėjų komandos prisijungė sportininkės karjerą baigusi plaukimo olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas