Marius Grinbergas ("Olimpinė panorama") 2019 m. balandžio 30 d. 07:38 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Kai žinai tikslą, visi vėjai palankūs

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė apie galimas reformas: „Dabar antro šoko tikrai nereikia.“

K.Tiesnesytė.
Renato Mizero nuotr.
K.Tiesnesytė.
2019-ieji Lietuvos sporto metraštyje – išskirtiniai. Sausio 1 d., įsigaliojus Sporto įstatymui, Lietuvoje atsirado pirma istorijoje ministerija, kurios pavadinime yra žodis „sportas“. Pirmuoju Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministru tapo Algirdas Monkevičius. O balandį buvo paskirta pirma už sportą atsakinga viceministrė. Šios pareigos patikėtos Kornelijai Tiesnesytei, iki tol daugiau nei pusmetį vadovavusiai Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD).

Net 18 metų KKSD dirbusi K.Tiesnesytė puikiai pažįstama sporto bendruomenei, pereinamuoju laikotarpiu ji buvo departamento vadovė, daug prisidėjo prie sklandaus sporto politikos svertų perdavimo į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rankas.

Balandžio 11 d. ministerijoje darbą pradėjusi K.Tiesnesytė prisipažino, kad ilgai nesvarstė, gavusi pasiūlymą tapti viceministre.

„Patirties ir žinių turiu pakankamai. Todėl kai atsirado galimybė, pagalvojau, kad reikia ja pasinaudoti. Jei nebandysi, nežinosi, ar gali. Taip ir apsisprendžiau. Sporto srityje dirbu jau 18 metų. Kūno kultūros ir sporto departamente pradėjau nuo specialisto pareigų ir iš esmės perėjau visas grandis. 
 
Pirmiausia buvau tarptautinių santykių specialistė, nes teko pasimokyti užsienyje anglų kalba, todėl ir kandidatavau į šias pareigas. Darbą teko derinti su teisės studijomis, bet tam buvo sudarytos tikrai geros sąlygos. O kai buvau gal trečiame kurse, manęs jau nebeklausė, kurioje srityje noriu dirbti, pasakė – prašom, tau visa teisinė sritis, personalas. Žodžiu, kapstykis kaip nori. Ir kapsčiausi. Buvo ir sunkių momentų, ir ašarų. Juk teorija dažnai skiriasi nuo praktikos, ypač bendraujant su žmonėmis. Visa tai perėjusi įgyji neįkainojamos patirties“, – sako 42 metų K.Tiesnesytė.
 
Pagrindinė viceministrės komanda ministerijoje yra šiemet suburta Rolando Zuozos vadovaujama Sporto grupė, kurioje šiuo metu – keturi darbuotojai. Ši grupė iki rudens, kai bus galutinai likviduotas KKSD, pagausės, ją turėtų papildyti dar keli dabartiniai departamento darbuotojai.

Kokių svarbiausių darbų pirmiausia imsitės?
– paklausėme K.Tiesnesytės.
Nėra taip, kad stojame prie starto linijos ir pradedame viską iš naujo. Tęsiame dar KKSD pradėtus darbus. Jų netrūksta ir įvairovė tikrai didelė. Pavyzdžiui, reikia spręsti ir sportinės aviacijos turto klausimus, ir dalyvauti darbo grupėje, kuri įgyvendina Vyriausybės ir Lietuvos futbolo federacijos sutartį. 
 
Akivaizdu, kad reikia šiokių tokių pakeitimų rudenį priimtame Sporto įstatyme. Jie gal daugiau techninio pobūdžio, bet neišvengiami. Jau dėliojame naują valstybinę sporto plėtros strategiją, nes dabartinė baigsis 2020 metais. Reikia apsispręsti, kaip vyks šis darbas, formalizuoti veiklos struktūrą. Kaip ir planavome, pačiam KKSD lieka tik klausimai, susiję su jo likvidavimu ir turtu. Visi politinio lygmens sprendimai jau bus priimami ministerijoje.

Su ministerijos kancleriu Tomu Daukantu ir anksčiau daug bendravome, nuolat buvome tame pačiame informaciniame lauke, derindavome veiksmus, dalyvaudavome Vyriausybės posėdžiuose, pasitarimuose, kur būtent ministerija atstovavo sporto sričiai. Manau, ir toliau taip pat kolegiškai dirbsime, nes reikia visada pasitarti, pasidomėti, apsvarstyti. Vienas žmogus negali visko gerai įvertinti. 

Pastaraisiais metais Lietuvos sportą sudrebino ne viena reforma, ypač daug diskusijų sulaukė nauja finansavimo sistema. Ar didelių permainų bus ir daugiau?
Kol kas jų tikrai neplanuojame. Reformų šiais ir kitais metais neturėtume daryti vien todėl, kad 2020-ieji yra olimpiniai metai ir būtų tiesiog nesąžininga ką nors vėl keisti iš esmės nei sporto bendruomenės, nei sportininkų atžvilgiu. Nes jei atsiranda kokių nesklandumų, tai pirmiausia pajunta sportininkas. Aišku, sistemą patobulinti galima, nes tai natūralus procesas. Nuo reformos pradžios jau praėjo dveji metai ir dabar galime įvertinti rezultatus, palyginti ankstesnių metų duomenis. Kai kurie aspektai gana staigiai keičiant sistemą akivaizdžiai buvo neįvertinti, bet tai normalu, dabar yra proga tas klaidas ištaisyti. 
 
Didžiausias pokytis, mano nuomone, buvo Sporto rėmimo fondo pertvarkymas. Todėl reikia jame viską sustyguoti, suderinti, kad ateityje mechanizmas dirbtų sklandžiai. Nesu staigių reformų šalininkė. Manau, kad kai klausimai susiję su plačiu žmonių ratu, visada reikia gerai aptarti kiekvieną detalę, žinoti, kur tiksliai einame. 

Negalima aklai kopijuoti sistemos, kuri gal sėkmingai veikia kitoje šalyje, bet ne visada atitinka tradicijos, mentalitetas. Pavyzdžiui, Lietuvos sporte nuolat siūloma įvesti klubinę sistemą. Tačiau to nepavyko padaryti nei prieš dvidešimt, nei prieš dešimt metų. Klubai turi kurtis natūraliai, ne kieno nors paliepimu. 

Dabar antro šoko tikrai nereikia. Turime ramiai pasižiūrėti, ką būtų galima siūlyti kitam olimpiniam ciklui, įvertinti bendruomenės, federacijų siūlymus. Federacijos dažnai kalba apie problemas, sako, kad viskas blogai. Bet per artimiausius metus federacijos pirmiausia turėtų stipriai apsitvarkyti savo kiemuose. 

Lietuvos sportas yra savotiškas fenomenas. Čia vyrauja dualistinė sistema. Federacijos nenori, kad kas nors kištųsi į jų vidaus reikalus, betgi yra valstybė su biudžeto pinigais, kurių paskirstymą būtina kontroliuoti.

Turime rasti abiem pusėms tinkamą bendradarbiavimo formą. Galbūt ją ateityje derėtų formalizuoti atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdį. Reikia vėl sugebėti susitarti, kas, kaip, ką, kodėl ir kur daro. Privalome turėti bendrą tikslą ir rasti būdą, kaip jo geriausia siekti.


Kokios esminės gairės turėtų būti naujoje valstybės sporto plėtros strategijoje?
Pirmiausia mums reikia žinoti, ko norime. Kai žinai, į kurį uostą plauksi, visi vėjai tinkami. Tik reikia susidėlioti maršrutą.
 
Gal ir nepopuliariai pasakysiu, bet valstybė yra lyg uždaroji akcinė bendrovė, turinti ribotą kiekį pinigų. Todėl ir strategiją reikia kurti atsižvelgiant į galimybes. Tai tarsi valstybės užsakymas – ką ji nori pasiekti šia strategija. Olimpinio medalio? Sveikos visuomenės, sveikų vaikų, kurie užaugę įdiegtų savo atžaloms tuos pačius sveikos gyvensenos įpročius? Ar mes paprasčiausiai norime dar stipresnio krepšinio lygio, atgaivinti futbolą, sustiprinti sportinius šokius ir panašiai. Reikia viską įvardyti konkrečiai, apskaičiuoti, ką artimiausiu metu būtų naudingiausia padaryti. 

Vadinamosios sporto, fizinio aktyvumo piramidės pagrindas turi būti sportuojanti, sveikai gyvenanti bendruomenė, ypač vaikai. Iš jų vėliau klubų, federacijos treneriai turi atsirinkti tuos, kurie gali žengti didesnio meistriškumo keliu iki pat viršūnės. O strategijoje turi būti surašyti konkretūs žingsniai.

Strategija turėtų padėti ir federacijoms, nes dabar, pasikeitus Lietuvos olimpinio sporto centro funkcijoms, turime spragą, kuri gali dar labiau išryškėti per artimiausius metus. Kol Lietuvos olimpinis sporto centras rengdavo pamainą, federacijoms gyvenimas buvo patogesnis, nes čia viską padarydavo LOSC metodininkai. Nauja sporto plėtros strategija galėtų padėti federacijoms pamatyti, kuriais finansiniais valstybės instrumentais jos galėtų pasinaudoti ugdydamos pamainos sportininkus – tai ir ugdymo centrai, sporto gimnazijos, bendradarbiavimas su savivaldybėmis. 

Tikiuosi, naujos strategijos kūrimas padės mums patiems pamatyti ir išryškins sritis, kurioms bus galima skirti daugiau lėšų. Kai įsigilini, bendrauji su žmonėmis, neretai paaiškėja, kad nereikia kažkokių esminių sprendimų, kartais užtenka įsakyme pakeisti vieną sakinį – ir problema išsisprendžia. 

Ministerijoje dirbsite kartu su Sporto grupe, kurią sudaro jums puikiai pažįstami žmonės. Ar jau pasiskirstėte darbus ir atsakomybes?
Iš esmės viskas paskirstyta, nes žmonės tęs darbus tose srityse, kuriomis rūpinosi ir anksčiau. Džiaugiuosi, kad ir toliau dirbsiu su žmonėmis, kurie tikrai supranta sportą, žino, myli ir daug dėl jo daro, žino daugelį niuansų, pažįsta sporto bendruomenę. Sporto grupė dar plėsis, kad apimtume visas pagrindines su sportu susijusias sritis. Vėliau gal bus pertvarkymų ministerijos struktūroje, bet kol kas ne laikas apie tai kalbėti, reikia įsivažiuoti. Gal ministerijai bus galima atsisakyti kai kurių techninių funkcijų, kurias galės vykdyti LOSC. 
 
Ne vienerius metus KKSD santykiai su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu buvo gana įtempti. Tik jums perėmus departamento vairą ta priešprieša aprimo. Kokį matote tolesnį bendradarbiavimą su LTOK?
Mes turime vieną tikslą, kad Lietuvos vėliava kiltų kuo aukščiau svarbiausiose sporto varžybose. Asmeniškumams čia nėra vietos. Tokioje mažoje valstybėje privalome bendradarbiauti, kalbėtis, tartis.

Nesame Amerika ar Kinija, kur sportas iš principo yra vienas iš politikos prioritetų. Mums būtina kooperuoti finansus, žmogiškuosius išteklius. Juk LTOK lygiai taip pat svarbu, kad valstybė rodytų pakankamą dėmesį sportui.

Ar jūsų darbe atsiras sričių, su kuriomis neteko susidurti dirbant KKSD?
Galbūt ne tiek iš principo naujų, bet bus galima pažvelgti į kai kurias sritis iš arčiau. Darbas ministerijoje yra gera galimybė iš arti susipažinti su viskuo, kas susiję su kūno kultūra, sportu, pamokomis, mokyklų sporto bazėmis ir panašiais dalykais.
 
Manau, Lietuvoje šiek tiek trūksta integruoto požiūrio. Viena ministerija kartais nežino, ką daro kita, nors siekiama to paties tikslo. Reikia kažkaip priversti ministerijas aiškiau atskleisti, ką jos daro vienoje ar kitoje srityje, kas gali būti svarbu ir kitai ministerijai. Kad pasakytų – štai, mes darome tokį patį ar panašų dalyką, galite pasinaudoti patirtimi ir nuveiktais darbais.

Pirmiausia, kalbant sporto terminais, reikia pamatyti aikštę, o tada jau bandyti integruotą požiūrį. Štai pavyzdys – nuolat kalbama, kad Lietuvos kariuomenės šauktinių fizinė būklė yra prasta, tarnybai tinkami tik trys iš penkiolikos jaunuolių. Su Krašto apsaugos ministerija tikrai galėtume kažką kartu nuveikti, kad padėtis pagerėtų. 

Kai įsigilini, greitai gali pamatyti, kaip pritaikyti, adaptuoti, pasiimti, pasinaudoti kažkokia informacijos dalimi, ir tos sritys pasidarys ne tokios jau ir svetimos. 

Ar naujos pareigos labai pakeitė asmeninę dienotvarkę?
Ne. Gal tik sūnų keliu šiek tiek anksčiau, nes kelias nuo jo mokyklos iki ministerijos truputį ilgesnis. Be to, seneliai daugiau padės, tai didesnių pokyčių neturėtų būti. 
 
Esu įpratusi ir po darbo valandų neatsiriboti nuo darbinės veiklos, galiu ir naktimis laiškus paskaityti. Kolegos žino, kad man visada galima parašyti. Savaitgaliais ir anksčiau dažnai keliaudavau į įvairias varžybas, todėl ir čia niekas neturėtų keistis. 

Aš šiaip mėgstu pasivažinėti po Lietuvą, pamatyti naujas vietas. Kartais keliauju niekam nieko nesakiusi, pasižiūriu į sporto infrastruktūrą, pafotografuoju. Anksčiau, kai mane nelabai atpažindavo, būdavo dar lengviau „šnipinėti“. Kai kalbiesi su žmonėmis, jau matęs situaciją, supranti, ar nieko nebandoma nuslėpti. Manau, pasistengsiu tą patį darbo stilių išlaikyti ir ateityje.

Tai kelionės yra didžiausias pomėgis?
Vienas iš didžiausių. Stengiuosi kuo dažniau keliauti, kartu pasiimu ir sūnų, kad jis kuo daugiau pamatytų.
 
Ir darbo komandiruotėse neapsiriboju vien tuo, dėl ko vykstu į vieną ar kitą šalį. Visada stengiuosi apžiūrėti sporto objektus, infrastruktūrą, pasvarstyti, ką galima būtų pritaikyti pas mus. Pavyzdžiui, Tel Avivo paplūdimyje prie pėsčiųjų tako yra viena speciali minkštesne danga padengta juosta, skirta bėgikams, kad amortizacija taip neapkrautų sąnarių. Elementarus, bet naudingas sprendimas.

Kitas pomėgis – maistas. Kai tik yra galimybė, stengiuosi aplankyti kokį įdomesnį restoraną, domiuosi Artimųjų ir Tolimųjų Rytų virtuve. Neretai ir pati gaminu. 

* * *

Kornelija Tiesnesytė
Gimė 1976 m. birželio 3 d. Žagarėje. 
1994 m. baigė Vilniaus 18-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Vilniaus Antakalnio gimnazija).
1997 m. baigė G.Stulpinienės vadybos kolegiją, įgijo verslo vadybininko kvalifikaciją.
2000 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete gavo sociologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. 
2006 m. baigtos Vilniaus universiteto Teisės fakulteto universitetinės suderintos pirmosios ir antrosios pakopų (vientisosios) studijos, įgyta teisininko profesinė kvalifikacija.
Darbo patirtis:
2000–2001 m. Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininko padėjėja.
2001–2002 m. KKSD vyriausioji specialistė tarptautiniams santykiams.
2002–2006 m. KKSD juristė.
2006–2013 m. KKSD teisės ir personalo skyriaus vedėja.
2013–2017 m. KKSD teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja.
2017–2018 m. KKSD vyresnioji patarėja.
2018–2019 m. laikinoji KKSD generalinė direktorė.
Nuo 2019 m. balandžio 11 d. švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Žalgiris“ pusfinalyje neužtruko
2019 05 23
LKL
Ketvirtąjį kėlinį spurtu pradėjęs Kauno „Žalgiris“ nubraukė Panevėžio „Lietkabelio“ viltis sukurti didesnę intrigą „Betsafe–LKL“ pusfinalyje.
85 metų „Neptūno“ fanas nebijo iššūkių
2019 05 23
Žvilgsnis
„Neptūną“ palaikau jau nuo 1985-ųjų, iš viso jau yra 34 ar 35 metai. Ir dar galvoju kokius metus kitus palaikyti“, – su šypsena teigia A. Karbauskas
Lietuviai pastebimi tarp Europos talentų
2019 05 23
Stovykla
Jr. NBA Europos atrankos stovykloje Bolonijoje dalyvavo geriausi jaunieji krepšininkai iš 24 Europos šalių. Tarp jų – ir lietuviai.
 
„Futbole sėkmės nėra – arba įmuši, arba ne“
2019 05 23
A lyga
„Žalgirio“ treneris Marekas Zubas po pralaimėjimo „Sūduvos“ ekipai: „Mes patys pavertėme „Sūduvos“ vartininką rungtynių herojumi.“
Vienys ne tik spalvos, bet ir sutartis
2019 05 23
Sutartis
„Kauno Žalgirio“ futbolo klubo atstovai viešėjo Ukrainoje, kur sudėjo parašus ant bendradarbiavimo sutarties su Lvivo „Karpaty“.
A lygoje – Holivudo verti scenarijai
2019 05 22
A lyga
A lygos lyderių akistatoje „Sūduva“ pranoko dviejų baudinių neįmušusį „Žalgirį“, o „Stumbras“ pirmavo 3:0, bet pralaimėjo „Kauno Žalgiriui“.
Į elito kovas – su didelėmis ambicijomis
2019 05 23
Anonsas
„Džiaugiamės subūrę pajėgią komandą ir tikimės iškovoti kuo daugiau prizinių vietų", - prieš Europos čempionų taurės finalą teigė „Cosma“ prezidentas.
Geriausi Šėtos bėgimo prizai – vaikams
2019 05 23
Bėgimas
Gegužės 26 d. vyks „Šėtos bėgimas“, skirtas Šėtos miestelio 657-osioms metinėms. Kartu tai bus jau devintasis Lietuvos bėgimo taurės (LBT) etapas.
Trasoje – nuo darželinukų iki mokytojų
2019 05 20
Varžybos
Olimpinio čempiono Remigijaus Valiulio ir Panevėžio mero taurės varžybose jėgas išmegino apie 700 bėgikų.
 
Pirmas turnyras abejingų nepaliko
2019 05 22
Turnyras
Paaiškėjo penkių skirtingų grupių SEB arenos 10-mečio taurės turnyro nugalėtojai. Bent viename iš penkių finalų vyko tikra drama.
Naudingiausia teniso mokytis vasarą
2019 05 21
Tenisas
Jau 11 metų veikianti Vilniaus teniso akademija pateikia bent penkias priežastis, kodėl vertėtų teniso mokytis būtent vasarą.
Šimtmečio proga - piniginiai prizai
2019 05 20
Tenisas
LTS įsteigė 5 tūkst. eurų Lietuvos teniso čempionato prizinį fondą, kurį išdalins vyrų ir moterų turnyrų nugalėtojams ir prizininkams.
Debiutinis turnyras paženklintas rekordu
2019 05 23
Graplingo imtynės
Į pirmąkart istorijoje Aukštaitijos sostinėje surengtą Panevėžio miesto atvirąjį graplingo čempionatą susirinko beveik 200 atletų.
"Boksas - ne galvų daužymas"
2019 05 21
Boksas
JAV gyvenantis olimpietis Egidijus Kavaliauskas įsitraukė į Olimpinės dienos bumą ir mokė žinomus šalies žmones bokso paslapčių
Kilti dar aukščiau sutrukdė trauma
2019 05 18
Tekvondo
Pasaulio tekvondo čempionatas: dvi K. Tvaronavičiūtės pergalės, kelią tolyn užkirtusi trauma, devinta vieta ir naujas įrašas Lietuvos tekvondo istorijoje.
 
Sezoną pergalėmis pradėjo favoritai
2019 05 21
MTB
Per 1000 įvairaus amžiaus dviratininkų pradėjo naują MTB dviračių lenktynių sezoną Druskininkų maratonu.
Užsidirbo reitingo taškų
2019 05 19
Lenktynės
Lietuvos dviratininkas Gediminas Bagdonas Prancūzijoje vykusiose daugiadienėse dviratininkų lenktynėse iškovojo 20 vietą ir pelnė pasaulio reitingo taškų.
Prie sidabro pridėjo auksą
2019 05 19
Trekas
Minske vykstančiose tarptautinėse dviračių treko varžybose „Grand Prix Minsk“ lietuvis G. Serafinas laimėjo keirino rungtį ir pelnė aukso medalį.
Lemiamame mūšyje – dramatiška atomazga
2019 05 22
Moterų rankinis
Lietuvos moterų rankinio lyga turi naujas čempiones. Auksą lemiamose finalo rungtynėse išplėšė Kauno rajono „Cascados–Garliavos SM“ komanda (VIDEO).
Prireiks lemiamo mačo
2019 05 18
Moterų rankinis
Po ketvirtųjų Lietuvos moterų rankinio lygos rungtynių tapo aišku, kad po septynerių metų pertraukos čempionėms išsiaiškinti reikės lemiamo penktojo mačo.
Devintojo aukso link – tiesiausiu keliu
2019 05 15
LRL
„Dragūno“ rankininkai trečiose finalo serijos rungtynėse įveikė „Šviesos“ ekipą, laimėjo seriją 3:0 ir devintą kartą triumfavo Lietuvos čempionate.
 
Tikslas – pakeisti požiūrį į tinklinį
2019 05 22
Interviu
Italijoje žaidžianti tinklininkė I.Sorokaitė: „Lietuvoje nėra tokios tinklinio, kaip profesionalaus sporto, kultūros. Tokios, kokia yra krepšinyje.“
Po nervų karo – nesėkmė
2019 05 18
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkams A. Rumševičiui ir L. Každailiui kelią į FIVB turnyro „Aydin Masters" pusfinalį apmaudžiai užkirto olandai.
Lietuviai žengė į atkrintamąsias
2019 05 17
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai A. Rumševičius ir L. Každailis užtikrintai nugalėjo šeimininkus turkus ir "Aydin Open" turnyre žengė tolyn.
A.Juknevičiui – FIA komisaro pareigos
2019 05 23
Įvertinimas
Naujam Dakaro iššūkiui Saudo Arabijoje besiruošiantis Antanas Juknevičius sulaukė tarptautinio pripažinimo.
Intensyvus žvyro ralio sezono atidarymas
2019 05 23
Ralis
Artėjantį savaitgalį Liepojos regione vyksta trečiasis Europos ralio čempionato etapas, kuriame varžosi ir kelios lietuviškos komandos.
Lietuvos lenktynininkas neatlaikė įtampos
2019 05 22
Autokrosas
Europos automobilių kroso etapas Vokietijoje lenktynininkui Tautvydui Urbai buvo svarbi repeticija prieš kovas Vilkyčiuose.
 
Lietuvės sulaukė istorinio IIHF sprendimo
2019 05 23
Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) kongrese nuspręsta, jog Lietuvos moterų rinktinė pirmą kartą istorijoje dalyvaus pasaulio čempionate.
Lietuviai patyrė antrą nesėkmę
2019 05 21
Badmintonas
Pasaulio mišrių komandų badmintono čempionato antrajame grupės mače Lietuvos rinktinė 0:5 pralaimėjo Šri Lankai.
Įspūdį padarė lietuvio charakteris
2019 05 15
Ledo ritulys
Lietuvos vyrų rinktinės puolėjas Tadas Kumeliauskas keliasi į Vokietijos antrosios lygos ledo ritulio komandą.
Į finalą – tvirtu žingsniu
2019 05 23
Šiuolaikinė penkiakovė
Šiuolaikinės penkiakovės Pasaulio taurės IV etape Prahoje moterų varžybų atrankos barjerą sėkmingai įveikė Ieva Serapinaitė.
Lietuvos rinktinę į kovas ves afrikietis
2019 05 22
Treneris
„Lietuvoje turime puikiu žaidėjus, su kuriais galime šį sezoną nuveikti kažką ypatingo“, - sako Lietuvos regbio-7 rinktinės strategas P. Rossas-Allenas.
Olimpinės dienos šurmulys – ir Danės upėje
2019 05 22
Olimpinė diena
Olimpinės dienos renginiai Klaipėdoje vyks ne tik sausumoje, bet ir Danės upėje.
 
Ant medalių – saulė ir paparčio žiedas
2019 05 23
Europos žaidynės
Pagrindinis Minske vyksiančių Europos žaidynių medalių akcentas – oficialiu žaidynių simboliu tapęs paparčio žiedas.
Kodėl R.Javtokui pavydi žmona?
2019 05 23
Žvilgsnis
„Čia esantis kvapas tikrai kitoks nei rūbinėse po gerų varžybų ar treniruočių“, - juokėsi kosmetikos gamykloje apsilankęs Robertas Javtokas (VIDEO).
„Rūta nusipelnė pagarbos ir padėkos“
2019 05 23
Žvilgsnis
Prezidentas Valdas Adamkus: apie netikėtą olimpinės čempionės sprendimą, pietus su visa jos šeima, plaukimo įtaką jo sveikatai, LKL kovas.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas