Marius Grinbergas ("Olimpinė panorama") 2019 m. balandžio 30 d. 07:38 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Kai žinai tikslą, visi vėjai palankūs

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė apie galimas reformas: „Dabar antro šoko tikrai nereikia.“

K.Tiesnesytė.
Renato Mizero nuotr.
K.Tiesnesytė.
2019-ieji Lietuvos sporto metraštyje – išskirtiniai. Sausio 1 d., įsigaliojus Sporto įstatymui, Lietuvoje atsirado pirma istorijoje ministerija, kurios pavadinime yra žodis „sportas“. Pirmuoju Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministru tapo Algirdas Monkevičius. O balandį buvo paskirta pirma už sportą atsakinga viceministrė. Šios pareigos patikėtos Kornelijai Tiesnesytei, iki tol daugiau nei pusmetį vadovavusiai Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD).

Net 18 metų KKSD dirbusi K.Tiesnesytė puikiai pažįstama sporto bendruomenei, pereinamuoju laikotarpiu ji buvo departamento vadovė, daug prisidėjo prie sklandaus sporto politikos svertų perdavimo į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rankas.

Balandžio 11 d. ministerijoje darbą pradėjusi K.Tiesnesytė prisipažino, kad ilgai nesvarstė, gavusi pasiūlymą tapti viceministre.

„Patirties ir žinių turiu pakankamai. Todėl kai atsirado galimybė, pagalvojau, kad reikia ja pasinaudoti. Jei nebandysi, nežinosi, ar gali. Taip ir apsisprendžiau. Sporto srityje dirbu jau 18 metų. Kūno kultūros ir sporto departamente pradėjau nuo specialisto pareigų ir iš esmės perėjau visas grandis. 
 
Pirmiausia buvau tarptautinių santykių specialistė, nes teko pasimokyti užsienyje anglų kalba, todėl ir kandidatavau į šias pareigas. Darbą teko derinti su teisės studijomis, bet tam buvo sudarytos tikrai geros sąlygos. O kai buvau gal trečiame kurse, manęs jau nebeklausė, kurioje srityje noriu dirbti, pasakė – prašom, tau visa teisinė sritis, personalas. Žodžiu, kapstykis kaip nori. Ir kapsčiausi. Buvo ir sunkių momentų, ir ašarų. Juk teorija dažnai skiriasi nuo praktikos, ypač bendraujant su žmonėmis. Visa tai perėjusi įgyji neįkainojamos patirties“, – sako 42 metų K.Tiesnesytė.
 
Pagrindinė viceministrės komanda ministerijoje yra šiemet suburta Rolando Zuozos vadovaujama Sporto grupė, kurioje šiuo metu – keturi darbuotojai. Ši grupė iki rudens, kai bus galutinai likviduotas KKSD, pagausės, ją turėtų papildyti dar keli dabartiniai departamento darbuotojai.

Kokių svarbiausių darbų pirmiausia imsitės?
– paklausėme K.Tiesnesytės.
Nėra taip, kad stojame prie starto linijos ir pradedame viską iš naujo. Tęsiame dar KKSD pradėtus darbus. Jų netrūksta ir įvairovė tikrai didelė. Pavyzdžiui, reikia spręsti ir sportinės aviacijos turto klausimus, ir dalyvauti darbo grupėje, kuri įgyvendina Vyriausybės ir Lietuvos futbolo federacijos sutartį. 
 
Akivaizdu, kad reikia šiokių tokių pakeitimų rudenį priimtame Sporto įstatyme. Jie gal daugiau techninio pobūdžio, bet neišvengiami. Jau dėliojame naują valstybinę sporto plėtros strategiją, nes dabartinė baigsis 2020 metais. Reikia apsispręsti, kaip vyks šis darbas, formalizuoti veiklos struktūrą. Kaip ir planavome, pačiam KKSD lieka tik klausimai, susiję su jo likvidavimu ir turtu. Visi politinio lygmens sprendimai jau bus priimami ministerijoje.

Su ministerijos kancleriu Tomu Daukantu ir anksčiau daug bendravome, nuolat buvome tame pačiame informaciniame lauke, derindavome veiksmus, dalyvaudavome Vyriausybės posėdžiuose, pasitarimuose, kur būtent ministerija atstovavo sporto sričiai. Manau, ir toliau taip pat kolegiškai dirbsime, nes reikia visada pasitarti, pasidomėti, apsvarstyti. Vienas žmogus negali visko gerai įvertinti. 

Pastaraisiais metais Lietuvos sportą sudrebino ne viena reforma, ypač daug diskusijų sulaukė nauja finansavimo sistema. Ar didelių permainų bus ir daugiau?
Kol kas jų tikrai neplanuojame. Reformų šiais ir kitais metais neturėtume daryti vien todėl, kad 2020-ieji yra olimpiniai metai ir būtų tiesiog nesąžininga ką nors vėl keisti iš esmės nei sporto bendruomenės, nei sportininkų atžvilgiu. Nes jei atsiranda kokių nesklandumų, tai pirmiausia pajunta sportininkas. Aišku, sistemą patobulinti galima, nes tai natūralus procesas. Nuo reformos pradžios jau praėjo dveji metai ir dabar galime įvertinti rezultatus, palyginti ankstesnių metų duomenis. Kai kurie aspektai gana staigiai keičiant sistemą akivaizdžiai buvo neįvertinti, bet tai normalu, dabar yra proga tas klaidas ištaisyti. 
 
Didžiausias pokytis, mano nuomone, buvo Sporto rėmimo fondo pertvarkymas. Todėl reikia jame viską sustyguoti, suderinti, kad ateityje mechanizmas dirbtų sklandžiai. Nesu staigių reformų šalininkė. Manau, kad kai klausimai susiję su plačiu žmonių ratu, visada reikia gerai aptarti kiekvieną detalę, žinoti, kur tiksliai einame. 

Negalima aklai kopijuoti sistemos, kuri gal sėkmingai veikia kitoje šalyje, bet ne visada atitinka tradicijos, mentalitetas. Pavyzdžiui, Lietuvos sporte nuolat siūloma įvesti klubinę sistemą. Tačiau to nepavyko padaryti nei prieš dvidešimt, nei prieš dešimt metų. Klubai turi kurtis natūraliai, ne kieno nors paliepimu. 

Dabar antro šoko tikrai nereikia. Turime ramiai pasižiūrėti, ką būtų galima siūlyti kitam olimpiniam ciklui, įvertinti bendruomenės, federacijų siūlymus. Federacijos dažnai kalba apie problemas, sako, kad viskas blogai. Bet per artimiausius metus federacijos pirmiausia turėtų stipriai apsitvarkyti savo kiemuose. 

Lietuvos sportas yra savotiškas fenomenas. Čia vyrauja dualistinė sistema. Federacijos nenori, kad kas nors kištųsi į jų vidaus reikalus, betgi yra valstybė su biudžeto pinigais, kurių paskirstymą būtina kontroliuoti.

Turime rasti abiem pusėms tinkamą bendradarbiavimo formą. Galbūt ją ateityje derėtų formalizuoti atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdį. Reikia vėl sugebėti susitarti, kas, kaip, ką, kodėl ir kur daro. Privalome turėti bendrą tikslą ir rasti būdą, kaip jo geriausia siekti.


Kokios esminės gairės turėtų būti naujoje valstybės sporto plėtros strategijoje?
Pirmiausia mums reikia žinoti, ko norime. Kai žinai, į kurį uostą plauksi, visi vėjai tinkami. Tik reikia susidėlioti maršrutą.
 
Gal ir nepopuliariai pasakysiu, bet valstybė yra lyg uždaroji akcinė bendrovė, turinti ribotą kiekį pinigų. Todėl ir strategiją reikia kurti atsižvelgiant į galimybes. Tai tarsi valstybės užsakymas – ką ji nori pasiekti šia strategija. Olimpinio medalio? Sveikos visuomenės, sveikų vaikų, kurie užaugę įdiegtų savo atžaloms tuos pačius sveikos gyvensenos įpročius? Ar mes paprasčiausiai norime dar stipresnio krepšinio lygio, atgaivinti futbolą, sustiprinti sportinius šokius ir panašiai. Reikia viską įvardyti konkrečiai, apskaičiuoti, ką artimiausiu metu būtų naudingiausia padaryti. 

Vadinamosios sporto, fizinio aktyvumo piramidės pagrindas turi būti sportuojanti, sveikai gyvenanti bendruomenė, ypač vaikai. Iš jų vėliau klubų, federacijos treneriai turi atsirinkti tuos, kurie gali žengti didesnio meistriškumo keliu iki pat viršūnės. O strategijoje turi būti surašyti konkretūs žingsniai.

Strategija turėtų padėti ir federacijoms, nes dabar, pasikeitus Lietuvos olimpinio sporto centro funkcijoms, turime spragą, kuri gali dar labiau išryškėti per artimiausius metus. Kol Lietuvos olimpinis sporto centras rengdavo pamainą, federacijoms gyvenimas buvo patogesnis, nes čia viską padarydavo LOSC metodininkai. Nauja sporto plėtros strategija galėtų padėti federacijoms pamatyti, kuriais finansiniais valstybės instrumentais jos galėtų pasinaudoti ugdydamos pamainos sportininkus – tai ir ugdymo centrai, sporto gimnazijos, bendradarbiavimas su savivaldybėmis. 

Tikiuosi, naujos strategijos kūrimas padės mums patiems pamatyti ir išryškins sritis, kurioms bus galima skirti daugiau lėšų. Kai įsigilini, bendrauji su žmonėmis, neretai paaiškėja, kad nereikia kažkokių esminių sprendimų, kartais užtenka įsakyme pakeisti vieną sakinį – ir problema išsisprendžia. 

Ministerijoje dirbsite kartu su Sporto grupe, kurią sudaro jums puikiai pažįstami žmonės. Ar jau pasiskirstėte darbus ir atsakomybes?
Iš esmės viskas paskirstyta, nes žmonės tęs darbus tose srityse, kuriomis rūpinosi ir anksčiau. Džiaugiuosi, kad ir toliau dirbsiu su žmonėmis, kurie tikrai supranta sportą, žino, myli ir daug dėl jo daro, žino daugelį niuansų, pažįsta sporto bendruomenę. Sporto grupė dar plėsis, kad apimtume visas pagrindines su sportu susijusias sritis. Vėliau gal bus pertvarkymų ministerijos struktūroje, bet kol kas ne laikas apie tai kalbėti, reikia įsivažiuoti. Gal ministerijai bus galima atsisakyti kai kurių techninių funkcijų, kurias galės vykdyti LOSC. 
 
Ne vienerius metus KKSD santykiai su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu buvo gana įtempti. Tik jums perėmus departamento vairą ta priešprieša aprimo. Kokį matote tolesnį bendradarbiavimą su LTOK?
Mes turime vieną tikslą, kad Lietuvos vėliava kiltų kuo aukščiau svarbiausiose sporto varžybose. Asmeniškumams čia nėra vietos. Tokioje mažoje valstybėje privalome bendradarbiauti, kalbėtis, tartis.

Nesame Amerika ar Kinija, kur sportas iš principo yra vienas iš politikos prioritetų. Mums būtina kooperuoti finansus, žmogiškuosius išteklius. Juk LTOK lygiai taip pat svarbu, kad valstybė rodytų pakankamą dėmesį sportui.

Ar jūsų darbe atsiras sričių, su kuriomis neteko susidurti dirbant KKSD?
Galbūt ne tiek iš principo naujų, bet bus galima pažvelgti į kai kurias sritis iš arčiau. Darbas ministerijoje yra gera galimybė iš arti susipažinti su viskuo, kas susiję su kūno kultūra, sportu, pamokomis, mokyklų sporto bazėmis ir panašiais dalykais.
 
Manau, Lietuvoje šiek tiek trūksta integruoto požiūrio. Viena ministerija kartais nežino, ką daro kita, nors siekiama to paties tikslo. Reikia kažkaip priversti ministerijas aiškiau atskleisti, ką jos daro vienoje ar kitoje srityje, kas gali būti svarbu ir kitai ministerijai. Kad pasakytų – štai, mes darome tokį patį ar panašų dalyką, galite pasinaudoti patirtimi ir nuveiktais darbais.

Pirmiausia, kalbant sporto terminais, reikia pamatyti aikštę, o tada jau bandyti integruotą požiūrį. Štai pavyzdys – nuolat kalbama, kad Lietuvos kariuomenės šauktinių fizinė būklė yra prasta, tarnybai tinkami tik trys iš penkiolikos jaunuolių. Su Krašto apsaugos ministerija tikrai galėtume kažką kartu nuveikti, kad padėtis pagerėtų. 

Kai įsigilini, greitai gali pamatyti, kaip pritaikyti, adaptuoti, pasiimti, pasinaudoti kažkokia informacijos dalimi, ir tos sritys pasidarys ne tokios jau ir svetimos. 

Ar naujos pareigos labai pakeitė asmeninę dienotvarkę?
Ne. Gal tik sūnų keliu šiek tiek anksčiau, nes kelias nuo jo mokyklos iki ministerijos truputį ilgesnis. Be to, seneliai daugiau padės, tai didesnių pokyčių neturėtų būti. 
 
Esu įpratusi ir po darbo valandų neatsiriboti nuo darbinės veiklos, galiu ir naktimis laiškus paskaityti. Kolegos žino, kad man visada galima parašyti. Savaitgaliais ir anksčiau dažnai keliaudavau į įvairias varžybas, todėl ir čia niekas neturėtų keistis. 

Aš šiaip mėgstu pasivažinėti po Lietuvą, pamatyti naujas vietas. Kartais keliauju niekam nieko nesakiusi, pasižiūriu į sporto infrastruktūrą, pafotografuoju. Anksčiau, kai mane nelabai atpažindavo, būdavo dar lengviau „šnipinėti“. Kai kalbiesi su žmonėmis, jau matęs situaciją, supranti, ar nieko nebandoma nuslėpti. Manau, pasistengsiu tą patį darbo stilių išlaikyti ir ateityje.

Tai kelionės yra didžiausias pomėgis?
Vienas iš didžiausių. Stengiuosi kuo dažniau keliauti, kartu pasiimu ir sūnų, kad jis kuo daugiau pamatytų.
 
Ir darbo komandiruotėse neapsiriboju vien tuo, dėl ko vykstu į vieną ar kitą šalį. Visada stengiuosi apžiūrėti sporto objektus, infrastruktūrą, pasvarstyti, ką galima būtų pritaikyti pas mus. Pavyzdžiui, Tel Avivo paplūdimyje prie pėsčiųjų tako yra viena speciali minkštesne danga padengta juosta, skirta bėgikams, kad amortizacija taip neapkrautų sąnarių. Elementarus, bet naudingas sprendimas.

Kitas pomėgis – maistas. Kai tik yra galimybė, stengiuosi aplankyti kokį įdomesnį restoraną, domiuosi Artimųjų ir Tolimųjų Rytų virtuve. Neretai ir pati gaminu. 

* * *

Kornelija Tiesnesytė
Gimė 1976 m. birželio 3 d. Žagarėje. 
1994 m. baigė Vilniaus 18-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Vilniaus Antakalnio gimnazija).
1997 m. baigė G.Stulpinienės vadybos kolegiją, įgijo verslo vadybininko kvalifikaciją.
2000 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete gavo sociologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. 
2006 m. baigtos Vilniaus universiteto Teisės fakulteto universitetinės suderintos pirmosios ir antrosios pakopų (vientisosios) studijos, įgyta teisininko profesinė kvalifikacija.
Darbo patirtis:
2000–2001 m. Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininko padėjėja.
2001–2002 m. KKSD vyriausioji specialistė tarptautiniams santykiams.
2002–2006 m. KKSD juristė.
2006–2013 m. KKSD teisės ir personalo skyriaus vedėja.
2013–2017 m. KKSD teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja.
2017–2018 m. KKSD vyresnioji patarėja.
2018–2019 m. laikinoji KKSD generalinė direktorė.
Nuo 2019 m. balandžio 11 d. švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Nevėžį“ perėmė nauji investuotojai
2019 08 23
Situacija
Kėdainių „Nevėžio“ klubas žengė svarbų žingsnį siekdamas sugrįžti į Lietuvos krepšinio lygą.
Lietuvos rinktinei – Azijos virtuvės iššūkiai
2019 08 23
Rinktinė
Rinktinės virtuvės šefas S.Jarmala: „Azijietiškas variantas mums nėra labai patrauklus. Trūksta daug, ko mums iš tikrųjų reikia pusryčiams.“
„Mano privalumas yra noras laimėti“
2019 08 23
Legionierius
Panevėžio „Lietkabelio“ komandą šį tarpsezonį papildęs Željko Šakičius ilgomis atostogomis vasarą džiaugtis negalėjo.
 
„Sūduva“ neįmušė, bet ir nepraleido
2019 08 22
Europos lyga
Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai pirmąsias Europos lygos rungtynes su Budapešto „Ferencvaros“ baigė nulinėmis lygiosiomis.
Trečias A.Rybako kartas – tikslas tobulėti
2019 08 22
Treneris
Perėmęs ekipos vairą, A.Rybakas nuo pirmos treniruotės bandė pakeisti žaidimo stilių, kuriuo vadovavosi A.Skarbalius.
„Atlanto“ gretose – dar vienas kroatas
2019 08 22
Legionierius
Prie Klaipėdos „Atlanto“ treniruočių prisiijungė naujokas. Uostamiesčio ekipą papildė legionierius iš Kroatijos Mateo Duničius.
Ant olimpinio slenksčio – būrys lietuvių
2019 08 21
Žvilgsnis
Besibeldžiantys į Tokiją: šalia olimpinių kelialapių – mažiausiai 10 Lietuvos lengvaatlečių.
Sėkmingi lengvaatlečių startai
2019 08 19
Varžybos
Trišuolininkė Dovilė Kilty laimėjo varžybas Suomijoje, tarp lyderių įvairiose šalyse buvo ir daugiau Lietuvos lengvaatlečių.
Rekordininko debiutas Deimantinėje lygoje
2019 08 18
Deimantinė lyga
Ieties metikas Edis Matusevičius Deimantinėje lygoje debiutavo užimdamas šeštąją vietą.
 
Lietuvos tenisininkai žengė į pusfinalį
2019 08 23
Svetur
Laurynas Grigelis pateko į pusfinalį ITF turnyre Šveicarijoje, o Joana Eidukonytė – varžybose Tunise.
L.Grigelis – jau ketvirtfinalyje
2019 08 22
Turnyras
Tarptautinės teniso federacijos (ITF) turnyre „Tennis Pro Open Schlieren“ L.Grigelis iškovojo pergalę vienetų varžybose, bet suklupo dvejetų kovoje.
Burtai palankūs R.Berankiui
2019 08 22
Burtai
Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis pirmajame „US Open“ rate susitiks su atranką įveiksiančiu žaidėju.
„Šlubavau tarsi pašautas pėstininkas“
2019 08 14
Žvilgsnis
Į ringą grįžtantis Mantas Rimdeika: „Visada buvau gerietis, dabar viskas bus kitaip“ (VIDEO).
Kovotoją prajuokino varžovo iššūkis
2019 08 05
Žvilgsnis
Mindaugo Narausko į akistatą ringe iškviestas Henrikas Vikšraitis: „Dar kartą visiems įrodysiu, kad esu stipresnis, greitesnis, tikslesnis, geresnis.“
Lietuvos dziudo kovotojai - bronza
2019 07 28
Dziudo
Nors Justina Kmieliauskaitė pralaimėjo pirmajame Europos jaunimo dziudo taurės etapo rate, vėliau ji iškovojo bronzos medalį.
 
Aukštyn pakilo paskutinėje rungtyje
2019 08 19
Trekas
Frankfurte prie Oderio (Vokietija) vykstančio pasaulio jaunių dviračių treko čempionato vaikinų daugiakovės varžybose Mantas Bitinas užėmė 18-ą vietą.
Gatvėse – nuo kamanių būrio iki velnio
2019 08 18
Velomaratonas
„IKI Velomaratono“ metu į centrinės Vilniaus gatves išriedėjo tūkstančiai dviratininkų. Vieni lenktyniavo, kiti mėgavosi važiavo ir rodė išradingumą.
Lietuvos dviratininkei skilo šalmas
2019 08 17
Trekas
Frankurte prie Oderio vykstančiame pasaulio jaunių dviračių treko čempionate varžosi ir Lietuvos dviratininkai.
Rankininkių tikslas – atsispirti nuo dugno
2019 08 22
Žvilgsnis
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos moterų rankinio rinktinė pradeda naują žygį į Europos čempionatą. Ją ten bandys nuvesti treneris Karolis Kaladinskas.
Klaipėdoje karaliauja rankinis
2019 08 13
Varžybos
Savaitę pradėjo jau trečiasis tarptautinis Klaipėdos gatvės rankinio turnyras, o netrukus kovos persikels į paplūdimį ir salę.
Lemiamame mače – pergalė
2019 08 08
U-17
Lietuvos merginų iki 17 metų rankinio rinktinė pergalingai baigė Europos čempionato B divizono grupės kovas ir žengė į pirmenybių Sakartvele pusfinalį.
 
Istoriniame turnyre – dvi Lietuvos poros
2019 08 22
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos tinklininkai Artūras Vasiljevas ir Robertas Juchnevičius istoriniame turnyre Jūrmaloje iškopė į pagrindines varžybas.
Auksinis sugrįžimas po motinystės atostogų
2019 08 19
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionai - A. Rumševičius ir L. Každailis bei M. Paulikienė ir E. Kliokmanaitė.
Dėl titulų kovos geriausieji
2019 08 14
Paplūdimio tinklinis
Savaitgalį Klaipėdoje, antrajame Melnragės paplūdimyje, vyks intriguojantis atviras Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionatas.
Ralyje gaus ir 8 litrų darbo tūrio varikliai
2019 08 21
Ralis
Jonas Gricevičius ir Tadas Dulskis pasišovė nustebinti „Lincoln Continental“ limuzinu, kurio ratus suka net 8,2 litro darbo tūrio benzininis variklis.
Trasa neatleido net menkiausių klaidų
2019 08 20
Driftas
Vokietijoje įvyko kvapą gniaužiantis penktasis „Drift Masters“ etapas bei „Iron Drift King“ varžybos.
Lietuvos čempionate – nauji lyderiai
2019 08 19
Motokrosas
Praėjusį savaitgalį Panevėžio „Sema“ trasoje vyko ketvirtasis Lietuvos motociklų kroso čempionato etapas.
 
Karjeros posūkis – į Baltarusijos klubą
2019 08 01
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinės puolėjas Ugnius Čižas kitą sezoną praleis Baltarusijoje – lietuvis pasirašė vienerių metų sutartį su Gardino „Neman“.
Vasarą – žiemos olimpiečių triumfas
2019 07 26
Biatlonas
Nemenčinėje vyko Lietuvos vasaros biatlono taurės I etapas. Jame sportininkai rungėsi šaudymo taškams, šaudymo dvikovų ir biatlono sprinto rungtyse.
"Sutikau, vos gavęs šį pasiūlymą"
2019 07 20
Ledo ritulys
Pernai su Lietuvos 18-mečiais ledo ritulininkais dirbęs kanadietis Dougas Boulangeris stos prie abiejų - jaunimų ir jaunių rinktinių vairo.
A.Seja – vis arčiau olimpinio kelialapio
2019 08 23
Baidarių ir kanojų irklavimas
Lietuvos baidarininkas Artūras Seja pateko į Segede (Vengrija) vykstančio pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato finalą.
Didžiausias gyvenimo laimėjimas – žmona
2019 08 23
Irklavimas
Kelialapio į Tokiją siekiantis parairkluotojas A.Navickas: „Neapsakomas jausmas irkluojant girdėti, kaip tavo mylimosios balsas ragina nepasiduoti.“
Lietuviai pasitraukė iš kovos dėl medalių
2019 08 23
Diskgolfas
Pasaulio komandų diskgolfo čempionate Estijoje Lietuvos komanda pateko tarp 12 pajėgiausių ekipų, bet žengti dar aukščiau neįstengė.
 
„Galvės salose negalima nieko daryti“
2019 08 23
Irklavimas
Į FISA laišką parašiusi Lina Leparskienė: „Neprašome, kad irklavimo čempionatas nevyktų, bet įstatymų pažeisti negalima.“
Geriausias kadras užfiksuotas paplūdimyje
2019 08 23
Konkursas
„Mėnesio sporto nuotraukos“ konkurso laureatu antrąsyk iš eilės tapo Elvis Žaldaris.
Pinigų dalybos artėja finišo link
2019 08 23
Pinigai
Niekaip nesibaigiančios Sporto rėmimo fondo lėšų dalybos artėja finišo link. Žadama, kad 13,2 mln. eurų bus baigti skirstyti vėliausiai rugsėjį.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas