Marytė Marcinkevičiūtė 2019 m. balandžio 15 d. 18:27 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Pasaulio čempionę irklavimas lydi net sapne

Legendinė irkluotoja Regina Baltutytė-Mileckienė – apie nuplaukusias olimpines viltis, darbą ir pomėgius, motyvaciją, auksinius aštuonvietės yrius.

R.Baltutytė-Mileckienė.
pliadisfoto.com nuotr.
R.Baltutytė-Mileckienė.
Regina Baltutytė-Mileckienė – viena geriausių visų laikų Lietuvos irkluotoja. Ji – 1981 m. pasaulio čempionė, 13 kartų Lietuvos čempionė irkluojant pavienę dvivietę be vairininkės,  keturvietę su vairininke ir aštuonvietę, dukart SSRS čempionė (1974 ir 1981 m.).

Tačiau vilnietė taip ir neparagavo olimpietės duonos. Ji turėjo galimybių startuoti ir Monrealio, ir Maskvos olimpinėse žaidynėse, tačiau Fortūna nuo nusisuko, nors SSRS rinktinėje RFegina buvo viena stipriausių. 

„Tikrai nepagavau laimės paukštės, kurią lyg ir turėdavau savo rankose“, - dabar sako Regina, ne kartą buvusi varžybų favoritė, bet likdavusi konkurentėms už nugaros.

Legendinė irkluotoja, kuriai dabar 65-eri, jau yra išėjusi į užtarnautą poilsį ir dabar daug laiko praleidžia savo sodyboje Širvintų rajone. 

Kaip šypsodamasi sako Regina, savo šaknimis yra kaimietė, gimė Anykščių r. Jakšiškyje, todėl turi šiltadaržį, pati užsiaugina daržovių, kurių užtenka visus metus. Kieme yra tvenkinys, kuriame plaukioja žuvys.  

„Mano darže netgi grybai auga, su dideliu malonumu susirenku raudonviršius, lepšiukus, net baravykus“, - teigia R. Baltutytė-Mileckienė.    

Regina, prisimink tuos metus, kai ta laimės paukštė vis išsprūsdavo iš tavo rankų?
Turėjau visas galimybes dalyvauti Monrealio olimpinėse žaidynėse: 1976-aisiais per SSRS čempionatą laimėjau du sidabro medalius ir treniravausi SSRS rinktinėje.  
 
Besirengiant olimpiadai, irklavau pavienę keturvietę, tačiau Birštone per SSRS treniruočių stovyklą pralaimėjome kontrolines varžybas. Nepaisant to, mane dar paliko rinktinėje. 

Kijeviečių treneris Viktoras Potabenka pakvietė sustiprinti SSRS rinktinės aštuonvietės įgulą, tačiau mūsų treneris, dabar jau šviesaus atminimo Eugenijaus Vaitkevičius pasakė, kad aš per jauna. 
 
Vietoj manęs į aštuonvietę sėdo Klavdija Koženkova, kuri iš Monrealio Lietuvai parvežė sidabro medalį.    

1979-aisiais per VII SSRS tautų spartakiadą irklavau su leningradiete Raja Carkova, pirmavome kone visą distanciją, aukso medaliai buvo ranka pasiekiami, tačiau paskutiniuosiuose metruose aš padariau klaidą ir turėjome tenkintis bronzos medaliais.

Vis dėlto mums buvo patikėta dalyvauti pasaulio čempionate, tačiau į jį vykome pavargusios nuo visų kontrolinių varžybų. Čempionate buvome septintos ir gavome daug pylos nuo SSRS rinktinės trenerių.  

1980-aisiais per SSRS čempionatą vėl pirmavome visą distanciją, ir vėl tas nelemtas „vėžys“ paskutiniuosiuose distancijos metruose, šįkart jį pagavo Raja. 

Pradėjau save keiksnoti, kam pasirinkau tą irklavimą. Kai mokiausi  aštuonmetėje mokykloje, viliojo matematika, literatūra – gal būčiau labiau pasireiškusi tose srityse. 

Lengvosios pramonės technikume įgijau audimo technologijos specialybę, atsirado pomėgis siuvimui, mezgimui.     

Tačiau SSRS rinktinės treneriai tave vis dėlto pakvietė į olimpinę rinktinę, bet Maskvos olimpiniame irklavimo kanale nerungtyniavai, kas gi atsitiko?
Tada mus abi dar paliko rinktinėje, nes treneriai matė, jog už kitas esame stipresnės. Supratau, kad olimpietės ženklą gavau ne paguodai, o todėl, kad jo nusipelniau. 
 
Bet mes dvivietės jau neirklavome, olimpiadoje ją irklavo SSRS čempionės pskovietės, Buvome kandidatės irkluoti aštuonvietę, tačiau taip ir likome kandidatės. 

Įguloje gerai jaučiausi, mūsų įgula parodė superinį laiką. Tačiau prieš pat olimpines žaidynes man pasakė, jog būsiu aštuonvietės atsarginė. Olimpines kovas Krylatskojės irklavimo kanale stebėjau nuo kranto.  

O SSRS pavienę dvivietę, kuri užkirto mums kelią startuoti Maskvoje, nubaudė Dievas: finale jos nusivairavo, įplaukė į  nugalėtojų apdovanojimo tiltelį ir buvo paskutinės.  


Nuplaukė tavo antrosios olimpinės žaidynės, sielvartas buvo didžiulis?
Ne tas žodis. Mano treneris Alfonsas Mikšys jau galvojo, kad daugiau nepasirodysiu treniruotėse.  Tačiau atėjau ir pasakiau: „Treneri, dirbsiu trigubai daugiau ir SSRS rinktinėje daugiau niekada nebūsiu atsarginė, nepergyvensiu tų košmariškų akimirkų, kokias patyriau per olimpiadą. 
 
Po metų pagaliau ta laimės paukštė buvo pagauta. 1981–aisiais per pasaulio čempionatą Miuncheno olimpiniame Feldmochingo kanale irklavai aštuonvietę ir į Lietuvą parvežei pirmąjį planetos čempionato aukso medalį. Tau už tą pergalę buvo suteiktas SSRS nusipelniusios sporto meistrės vardas.
Išbandžiau jėgas visose valtyse, tačiau aštuonvietė – mano vaikystės valtis, kurią pirmiausiai pradėjau irkluoti. Teko laukti net dvylika metų, kol ji per pasaulio čempionatą tapo auksine. 

Tačiau mano karjera jau ėjo į pabaigą. 1982-aisiais, prasidėjus mano nesantaikai su rinktinės treneriu Viktoru Potabenka, atsisveikinau su didžiuoju irklavimu.  Jis mane nuolat užgauliojo, kad ištekėjusi aptingau ir rimtai nesitreniruoju. Tai buvo visiška netiesa. Komandoje buvau stipriausia visais atžvilgiais: ir bėgimo trasoje, ir keliant štangą, ir pagal ištvermę. Tačiau treneriui į aštuonvietę reikėjo įsodinti savo žmogų ir mane išmetė už borto.

Kaip susiklostė tavo gyvenimas, baigus aktyvųjj sportą?
Įstojau į Vilniaus universitetą ir baigiau ekonomikos mokslus. Su darbais man pasisekė: dirbau miesto „Žalgirio“ taryboje, Valgyklų treste metodininke. 
 
Kai pirmaisiais nepriklausomybės metais trestas buvo panaikintas, pradėjau siųti drabužius (kostiumėlius, palaidines, sijonus) ir juo veždavau parduoti į Maskvą, Lenkiją. Mano mama visą gyvenimą siuvo, tai ir aš išmokau to amato. Kai baigiau Lengvosios pramonės technikumą, turėjau dirbti įmonėje „Audėjas“, bet ten nedirbau nė vienos dienos.

Nuo 1996-ųjų iki 2009-ųjų dirbau Kūno kultūros ir sporto departamente, buvau buhalterijos vyresnioji specialistė.  

Džiaugiuosi, kad mano abu vaikai (dukrai – 35-eri, o sūnui – 34-eri) gyvena Lietuvoje. Kol kas močiutė dar nesu, aš vis dar jauna (šypsosi ...). Savo šeimoje buvau vienintelė sportininkė. 

Ar dabar pasisiuvi sau drabužių?
Ne, kai reikia - nusimezgu. Mezgu ir vąšeliu, ir virbalais. Dar ir siuvinėju. 
 
Ar dabar nepairkluoji savo malonumui?
Neirkluoju, nes atsirado problemėlių. Tačiau irklavimą naktimis sapnuoju. Save matau ir treniruotėse, ir varžybose. Nieko nuostabaus: irklavime prabėgo visa mano jaunystė. Nors  ji buvo nervinga, bet labai graži.  
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
Įkvepia ir trenerio pasitikėjimas
2019 04 19
Žvilgsnis
„Lietkabelio“ krepšininkas Paulius Valinskas: apie pasikeitusią atmosferą „Neptūno“ ekipoje, savo žaidimą, „Žalgirio“ kovas Eurolygoje.
J.Mačiulis Velykas pasitinka be siūlų
2019 04 19
Sporto medicina
„Pooperacinis tinimas jau praėjo, šiandien ištraukti siūlai. Pradėsim reabilitaciją ir atsistatymą", - teigia J.Mačiulį gydantis V.Trumpickas.
„Iš palūžusių vyrų padarė karius“
2019 04 19
Komentaras
Legendinis krepšinio treneris Rimantas Endrijaitis po Eurolygos mačų Stambule: „Veikiausiai Š.Jasikevičius paklausė žaidėjų, ar jie turi kiaušinius.“
 
Laimėjo ir čempionai, ir vicečempionai
2019 04 19
A lyga
Marijampolės „Sūduva“ svečiuose turėjo vargo su „Panevėžiu“, o Vilniaus „Žalgiris“ namuose pranoko „Kauno Žalgurį“.
Futbolą derina su kūryba
2019 04 19
Projektas
Tūkstančiai vaikų darželiuose šaltuoju metu laiku keliauja po linksmą ir margaspalvį „Futboliuko“ pasaulį.
LFF taurės burtai: antras dublis
2019 04 19
Burtai
Ketvrirtadienį nepavykus be nesklandumų ištraukti „Sharp LFF taurės" burtų, šiandien jie buvo traukiami iš naujo.
„Baltasis žmogau, kaip sekasi?“
2019 04 20
Svetur
Su pajėgiausiais planetos bėgikais Kenijoje stovyklavęs Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius: „Juos gerbiu dar labiau“.
Olimpietės sugrįžimą stabdo skurdi realybė
2019 04 17
Žvilgsnis
Maratonininkė D.Lobačevskė įsitikino: profesionaliems sportininkams atsigavimą po traumų labai sunkina šiuolaikinių reabilitacijos centrų stygius.
Europos kongrese – svarbūs sprendimai
2019 04 16
Kongresas
Europos lengvosios atletikos kongrese nutarta, kad žemyno čempionate moterys, kaip ir vyrai, ėjimo varžybose įveiks ne tik 20 km, bet ir 50 km distanciją.
 
Lietuvės suklupo lemiamame mače
2019 04 19
Fed Cup
Lietuvos tenisininkės pralaimėjo suomėms ir nepateko į Federacijų taurės turnyro aukštesnę grupę.
Lietuvis triumfavo kartu su italu
2019 04 19
Svetur
"Tennis Europe" jaunių (iki 16 m.) turnyro "Hellenic Bank Masters Tennis Academy" dvejetų varžybas laimėjo Ainiaus Sabaliausko ir Mariano Tammaro pora.
Lietuviai pergalingai žengia tikslo link
2019 04 17
Svetur
Perspektyvūs Lietuvos jauniai prasibrovė į tarptautinio teniso turnyro Kipre pusfinalius. Jie tęsia kovą ir dvejetų varžybose.
Seimo narys parodė savo jėgą
2019 04 19
Graplingo imtynės
Šiauliuose praūžęs miesto graplingo čempionatas sutraukė per šimtą dalyvių, tarp kurių netrūko koviniame sporto pasaulyje žinomų vardų.
Sportas – lyg narkotikas
2019 04 19
Bušido
„Žvaigždė? Aš? Nesąmonė. Tai trukdo sportininkui, – atvirai sako kovotojas Marius Žaromskis, žengsiantis į narvą Vilniuje.
Jauna kovotoja nekantrauja žengti į narvą
2019 04 17
Bušido
„Svarbiausia daryti tai, ką myli, kas suteikia didžiausias emocijas, aistrą, – sako kovotoja Ernesta Kareckaitė, besirengianti debiutui kovos narve.
 
Po Šiaurės pragaro kaista lietuvio telefonas
2019 04 15
Atgarsiai
Legendinėse lenktynėse Paryžius – Rubė 9-ąją vietą iškovojęs Evaldas Šiškevičius: „Padariau tai, ko labai norėjau. Geriau tikėtis ir negalėjau.”
Vėl pasižymėjo legendinėse lenktynėse
2019 04 14
Dviračiai
Paryžius - Rubė lenktynių išvakarėse Lietuvos dviratininkas EValdas Šiškevičius gavo dovanų alaus "Evaldas", taip pavadinto jo garbei.
Arčiausiai lyderių – R.Leleivytė
2019 04 03
Reitingas
Lietuvos dviračių plento grupinių lenktynių čempionė Rasa Leleivytė („Aromitalia-Basso Bikes-Vaiano“) pasaulio reitinge žengia 39-ta.
Finale – Kauno ir Garliavos rankininkės
2019 04 20
Moterų rankinis
Lietuvos moterų rankinio lygoje (LMRL) abi pusfinalio serijos baigėsi sausais rezultatais 2:0. Abejose nesėkmes patyrė Vilniaus ekipos.
Lietuvos rinktinė paragavo pergalės skonio
2019 04 14
Rinktinė
Lietuvos rankinio rinktinė per ketvirtąsias atrankos rungtynes iškovojo pirmuosius taškus - įveikė Rumuniją 24:23
Rinktinei nepadės J. Truchanovičius
2019 04 13
Rankinis
Nacionalinė Lietuvos vyrų rankinio rinktinė atsakomąsias rungtynes namie su rumunais sekmadienį žais be patyrusio Jono Truchanovičiaus.
 
Vieni šventė, kiti kaltino teisėjus
2019 04 15
Lietuvos čempionatas
Vienas įspūdingiausių savaitgalių Lietuvos tinklinio čempionatų istorijoje vainikuotas Klaipėdos "Amber Queen" triumfu.
Po auksinio seto - nevaldomos emocijos
2019 04 14
Finalas
Lietuvos moterų tinklinio finale po permainingo auksinio seto Kauno VDU žaidėjos šoko pergalės šokį ir liejo džiaugsmo ašaras.
Bronza keliaus į Kauną ir Jonavą
2019 04 14
Tinklinis
Rungtynes dėl trečiųjų Lietuvos tinklinio čempionatų vietų laimėjo Kauno" Rio-Starto" vyrai ir Jonavos "Aušrinės-KKSC" moterys.
Maršrutas nesikeičia: Vilnius – Palanga
2019 04 19
Lenktynės
Gegužės 3 dieną bus duotas startas tapusioms tradicinėmis, jau penktosioms elektromobilių varžyboms „Charge it on! Vilnius - Palanga“.
Europos kartingo čempionate – ir lietuvis
2019 04 19
Kartingas
Balandžio 21 d., Prancūzijoje vyksiančiame CIK-FIA Europos kartingo čempionato 1-ojo etapo lenktynėse startuos Lietuvos čempionas Kajus Šikšnelis.
Dvidešimtosios lenktynės su mikrofonu
2019 04 18
1000 km lenktynės
Saulenio Pociūno atmintyje neišdilusi istorija, kai eteryje garso režisierius per pagrindines lenktynes ne vieną kartą keitė jo balsą.
 
Kontroliniame mače – įvarčių kruša
2019 04 18
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Elektrėnuose ketvirtadienį 8:5 nugalėjo svečius iš Estijos ir iškovojo antrąją pergalę.
Pirmoje repeticijoje – pergalė prieš estus
2019 04 17
Ledo ritulys
Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė sėkmingai pradėjo kontrolinių rungtynių seriją ruošiantis pasaulio čempionato I diviziono A grupės turnyrui.
Bando pralaužti ledus moterų rinktinei
2019 04 16
Ledo ritulys
Žengtas svarbus žingsnis moterų rinktinės dalyvavimo pasaulio čempionatuose link, tačiau asociacijai „Hockey Lietuva“ teks laukti IIHF išimties.
Rinktinėje – patirtis ir jaunystė
2019 04 20
Stalo tenisas
Pasaulio stalo teniso čempionate dalyvaus šeši Lietuvos sportininkai. Tarp jų – ir žaidžiančioji moterų rinktinės trenerė 42 metų Rūta Paškauskienė.
Štilis koreguoja buriuotojų planus
2019 04 18
Buriavimas
„Vos prasideda varžybos, atrodo, vėjas atostogų išeina“, – pasakojo Pasaulio buriavimo taurės varžybose dalyvaujanti Viktorija Andrulytė.
Kariai kovojo miško trasose
2019 04 18
Orientavimasis
Žiežmariuose vyko Lietuvos kariuomenės karinio orientavimosi čempionatas. Jame varžėsi per 80 profesinės karo tarnybos karių ir karių savanorių.
 
Pirmą Fondo barjerą įveikė 1041 projektas
2019 04 18
Fondas
Paskelbtas 2019 m. Sporto rėmimo fondo paraiškų, atitikusių nustatytus formalius vertinimo kriterijus, sąrašas.
LTOK – tradiciniai apdovanojimai
2019 04 18
Apdovanojimai
Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete pagerbti jubiliejines sukaktis švenčiantys sporto žmonės.
Laipiotojai grįžo į LTOK gretas
2019 04 18
Posėdis
LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje kalbėta apie pinigus, tarptautinius renginius, Lietuvos laipiojimo sporto asociaciją, žurnalistus, olimpinius kandidatus.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas