ELTA 2019 m. balandžio 11 d. 13:04 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

LFF kratosi nuostolingų projektų

Iš skolų pasiryžusios išbristi LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius - apie pinigus, NFA ir 2020-ųjų pasaulio salės futbolo čempionatą.

E. Stankevičius
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
E. Stankevičius
Edgaras Stankevičius jau beveik pusę metų eina Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinio sekretoriaus pareigas. Nors iššūkių netrūksta, 31-erių metų E. Stankevičius dirba atsiraitojęs rankoves ir siekia atgaivinti Lietuvos futbolo prestižą.
 
Viena svarbiausių šių metų permainų - LFF verslui perleidžia 2006 metais grandioziškai atsidariusią, bet per 13 metų jokių apčiuopiamų rezultatų neatnešusią Nacionalinę futbolo akademiją. Galutinai LFF NFA valdymą verslininkams perleis vasaros viduryje.
 
Didelis darbas prasidėjo su istoriniu renginiu - 2020 metų pasaulio salės futbolo čempionatu. Pirmą kartą Lietuvoje vyks komandinio sporto pasaulio čempionatas, o jame laukiama milžiniško skaičiaus sirgalių iš užsienio. Planuojamas čempionato biudžetas - 12-13 mln. eurų.
 
Apie tai ir kitas LFF aktualijas E. Stankevičius papasakojo naujienų agentūrai ELTA.
 
LFF generalinio sekretoriaus pareigose dirbate jau beveik pusę metų. Ką pavyko per šį laiką nuveikti ir su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte?
Prieš ateidamas į šias pareigas, situaciją šiek tiek žinojau, nes dvejus metus jau dirbau LFF. Iš pradžių komercijos direktoriumi, o vėliau - generalinio sekretoriaus pavaduotoju. Bet būdamas pavaduotoju, nežinojau, kokia yra finansinė situacija. Pradėjus dirbti naujose pareigose, krūvis tapo nežmoniškai didelis. Visas LFF valdymo aparatas yra didelis, bet labai nustekentas. Buvo pridaryta tam tikrų manevrų ar politinių ėjimų, todėl tikrai nėra lengva. Bandome po truputį galvosūkius narplioti. Tikrai nesitikėjau, kad mes turėsime 2013-2016 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinį tyrimą su įvairiais nusižengimais. Negalvojau, kad turime tiek įsiskolinimų įvairiems tiekėjams. Tai ir buvo didžiausi iššūkiai. Nesinori, kad visuomenė apie LFF kalbėtų kaip apie nemokią organizaciją. Tikimės susitvarkyti su skolomis ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. 

Viešai paskelbėte apie nemažus įsiskolinimus. Kaip ketinate mažinti skolas?
Mes inventorizuojame savo turtą, turime nemažą administracinį personalą. Kalbame ne tik apie pačią LFF, bet ir jai priklausančias įstaigas - UAB „Futbolo stadioną“, Nacionalinę futbolo akademiją, Medicinos centrą ir kitas. Turime keletą projektų, kurie yra nuostolingi. Todėl peržiūrime situaciją ir mėginsime efektyvinti darbą. Kaip pavyzdys - federacija perduoda LFF stadioną naudojimui UAB „Futbolo stadionas“, o ši įmonė dar pernuomoja patalpas akademijai, kuri priklauso tai pačiai LFF. Neaišku kodėl, bet susidaro toks užburtas ratas. Nebus lengva visa tai suvaldyti, bet mėginsime tą daryti. 
 
Kitas pavyzdys - prieš keletą metų mes iniciavome projektą, kurio metu sumokėdavome už internetą 10-12 Lietuvos stadionų. Taip, tai buvo gera idėja, nes atsirado internetinių transliacijų poreikis. Bet pagal planą, vėliau šiais dalykais turėjo rūpintis vietinė bendruomenė, tačiau LFF iki pernai vis dar turėjo mokėti už interneto paslaugas. Paskaičiavome, kad per metus mums šitas projektas kainuodavo 8 tūkst. eurų. O tokių projektų yra ne vienas ir ne du, todėl administracinės išlaidos buvo gerokai per didelės. Artimiausiomis dienomis paskelbsime praėjusių metų veiklos ataskaitą ir pamatysime, kurių projektų veiksmingumas yra abejotinas.

Kaip sekasi sutarti su kitais LFF Vykdomojo komiteto (VK) nariais, šakinėmis asociacijomis?
Per pastaruosius 1,5 metų VK sudėtis labai stipriai pasikeitė. Sudėtyje pasikeitė 13-14 asmenų. Tai yra didelis poslinkis į priekį. Turiu visišką VK narių palaikymą - tą parodo balsavimai priimant svarbius sprendimus. Su VK nariais neturiu jokių problemų. Darbas vyksta sklandžiai. Man patinka, kad galiu bendrauti su verslo žmonėmis - Nemunu Dagiliu, Mindaugu Bondauskiu, Arūnu Pukeliu. Turime Ekonomikos komitetą, kuris pagaliau pradėjo dirbti. Kas liečia darbą su šakinėmis asociacijomis, tai kai kurių iš jų biudžetai sumažėjo. Turime problemą su Techninio vystymosi asociacija. Planuojame pakeisti pavadinimą į Futbolo trenerių asociaciją ir skirti didesnį dėmesį jauniems treneriams. Trenerių paruošimas yra viena didžiausių problemų. Šiek tiek ketiname keisti salės ir paplūdimio futbolo asociacijų įstatus. Problemų yra ir su Vaikų ir jaunių futbolo asociacija, kurioje iš devynių narių trys keturi yra kaip partneriai ar rėmėjai, ir tik likę 4-5 yra susiję su jaunimo futbolu. Reikės šias problemas spręsti keičiant įstatus. 
 
Kokia situacija su Nacionaline futbolo akademija (NFA)?
NFA perduosime verslininkams. Jie galės vystyti savo projektus ir savarankiškai valdyti visą infrastruktūrą. NFA galės likti kaip jaunimo rinktinių centras, kur bus galima rengti stovyklas. Mes taip sumažiname savo kaštus ir galėsime sutaupytas lėšas panaudoti investuojant į jaunimo ugdymo programas. O mūsų santykis su naujaisiais NFA valdytojais bus draugiškas. Dirbsime kartu taip pat, kaip dirbame su Šiaulių, Panevėžio ir kitomis sporto gimnazijomis ar akademijomis.

NFA per dešimtmetį taip ir neatnešė tų rezultatų, kurių buvo tikėtasi. Kas tai lėmė?
Man patinka mūsų „heiteriai“, kurie daug metų blogai atsiliepia apie NFA. Jie visada sakė, kad NFA yra blogis su tam tikrais asmenimis. Kai mes pereiname prie įvairių jaunimo ugdymo programų, tai viešoje erdvėje pasigirsta komentarai, kad akademijos uždaryti nereikėjo, ji visai gerai dirbo. Pats manau, kad NFA veikla buvo neūkiška. Su 40 vaikų dirbo apie 10 trenerių ir kito aptarnaujančio personalo. Taip, ten surinkti Lietuvos talentai, bet pats esu nemažai metų dirbęs krepšinyje ir mačiau, kad akademijos gali dirbti gerokai produktyviau. Kitas dalykas - NFA nusprendė perimti verslas, o mes einame tuo keliu, kad visoje Lietuvoje atsirastų kuo daugiau futbolo centrų. NFA išlaikymui skirtas lėšas galėjome skirti Briuselio „Anderlecht“ (Belgija) jaunimo ugdymo programos įsigijimui, rinktinių techninio direktoriaus atsiradimui, taip pat Aurelijaus Skarbaliaus programos pritaikymui tam tikrose akademijose. Kai įvairiuose Lietuvos miestuose atsiras daugiau futbolo akademijų ir centrų, tuomet ir rezultatai turėtų būti geresni. Dabar, kai iš 40-50 vaikų yra reikalaujama rezultatų, tai vien matematiškai galimybė kažką laimėti yra abejotina.
 
Pasikeitė visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinių treneriai ir dauguma jų jau pradėjo darbą su futbolininkais. Kokio proveržio tikitės iš nacionalinių komandų?
Mano ambicija buvo pakeisti visus rinktinių trenerius. Tą pavyko įgyvendinti. Gruodžio pabaigoje buvo momentas, kai neturėjome nei vieno trenerio su sutartimi. Džiaugiuosi, kad pavyko atsinaujinti. Tikiu visais dabartiniais treneriais. Tikslai yra kiek įmanoma aukštesni, bet natūralu, kad vyrų rinktinei 2020 metų Europos čempionato atrankoje nekeliame užduoties užimti pirmą ar antrą vietą grupėje. Suprantame rinktinės pajėgumą ir norime pasirodyti kaip įmanoma garbingiau. Esame išsikėlę konkretų tikslą - surinkti bent 10 taškų. Tada žaidėjai būtų motyvuojami ir premijuojami. Žinoma, jei patektume į čempionatą, tada atsirastų premijavimo sistema tiek žaidėjams, tiek visam personalui. Naujų trenerių pasiekimai turėtų ryškėti kitais metais, kai žaisime Tautų lygos D divizione. Matėme, kad išvykoje sužaidėme lygiosiomis su Azerbaidžanu, todėl tai parodo, kad Tautų lygoje galėsime kautis su visais ir sieksime kilti aukštyn. Niekas nesako, kad imsime iškart kilti reitinguose, bet jei dirbsime kryptingai, rezultatai ateis.


Minėjote apie jaunimo rinktinių techninį direktorių. Kas turėtų juo tapti?
Kalbant apie jaunimo rinktines, tai šiemet pradėsime diegti „Anderlecht“ programą. Tikimės greitu metu paskirti jaunimo rinktinių techninį direktorių. Jis būtų viena iš kertinių figūrų LFF struktūroje, todėl specialistas bus iš užsienio. Tikimės, kad tai bus belgas, kuris būtų prisilietęs prie „Anderlecht“ sistemos. Planuojame, kad visos sistemos viršuje būtų rinktinių treneriai, tada - techninis direktorius, o apačioje - jaunimo ugdymo programa. Visos akademijos dirbtų pagal tą pačią metodiką, o mes atliksime stebėseną. Norime turėti aiškią struktūrą ir techninį direktorių, kuris formuotų visą modelį. Kiekvienas treneris dirbs pagal savo planą, geriausiai išnaudojant turimus žaidėjus, bet bendra filosofija turi būti. Naujasis techninis direktorius taip pat turėtų prisidėti prie trenerių rengimo asociacijos veiklos, bus atsakingas už užsienio lektorių pakvietimą į Lietuvą, nes šiandien girdime daug negatyvo apie kursų kokybę.
 
Pastaraisiais metais nemažai jaunų Lietuvos futbolininkų išvyksta į garsias užsienio komandų akademijas, pasirašo sutartis su žymiais klubais, bet labai nedaug kas pasiekia aukščiausią lygį. Ko jaunimui pritrūksta?
Čia įžvelgčiau kitą problemą - agentus ir jų veiklą. Jie jauniems žaidėjams „susuka galveles“ besirūpindami savo asmeniniais tikslais ir greitu pinigų įsisavinimu, o po to nebesirūpina, kas bus toliau. Manau, kad Lietuvos žaidėjams prasmingiausia būtų likti Lietuvoje ir į užsienį vykti tik kai jau esi visiškai subrendęs. Taip, yra vienas, kitas talentas, kuris sėkmingai kyla karjeros laiptais, bet tai labiau būna išimtis. Labai geras pavyzdys - 18-metis Justinas Marazas. Žmogus žaidė Lietuvoje, išlaukė savo momento ir dabar žaidžia aukščiausios Lenkijos lygos klubo pagrindinėje sudėtyje. 19-metis Paulius Golubickas taip pat išlaukė savo momento ir dabar jau yra kviečiamas į Lietuvos rinktinę. O kai kurie žaidėjai, kurie buvo laikomi nerealiais talentais ir anksti išvyko į užsienį, jau baigė karjeras. Prie viso šito prisideda agentinė veikla. Su tokia problema Lietuvoje susiduria ne tik futbolas, bet ir krepšinis.

2020 metais Lietuvoje vyks vienas didžiausių mūsų šalies istorijoje sporto renginių - pasaulio salės futbolo čempionatas. Kokie svarbiausi darbai vyksta šiuo metu?
Darbas vyksta. Yra trys svarbiausi aspektai organizuojant čempionatą - darbas vyriausybiniu lygmeniu, rinktinės formavimas ir pasiruošimas ir darbas su FIFA. Iki balandžio pabaigos turime sudėlioti čempionato biudžetą. Kai teikėme paraišką čempionato organizavimui, tai buvo 2015-2016 metai. Dabar kainos pasikeitė, todėl biudžetas irgi keičiasi. Dabar planuojame surinkti 12-13 mln. eurų biudžetą. Gegužės pradžioje pristatysime čempionato emblemą. Kas liečia darbą su Vyriausybe, tai buvome susitikę su premjeru Sauliumi Skverneliu. Jis turėtų būti mūsų globėjas ir pažadėjo visokeriopą pagalbą. Buvo susitikimų su savivaldybių atstovais. Turime užtikrinti užsienio sirgaliams nemokamas vizas, išspręsti valiutų, saugumo klausimus. Žiūrime, kiek finansiškai prie čempionato prisidės miestai ir valstybė.
 
Dar neaišku, ar čempionatas vyks trijuose, ar penkiuose miestuose. Aišku, kad pirmenybėse tikrai vyks Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet dar turime minčių apie Panevėžį ir Šiaulius. Pagal FIFA taisykles, jeigu čempionatą rengtume viename mieste, tai reikėtų turėti keturias treniruočių bazes. Vilniuje tokias rasti yra sudėtinga. Tiesa, Vilniuje yra pasiūlyta įdomi mintis pakloti parketą „Sportimos“ manieže, todėl gali būti, kad ten bus viena iš treniruočių bazių.
 
Kas dėl rinktinės pasiruošimo, tai man atrodo, kad lietuviai dar patys nesupranta, kokią galimybę mes gavome iš FIFA. Tai yra pirmasis komandinio sporto pasaulio čempionatas Lietuvoje. Vien FIFA ženkliuko atvežimas į Lietuvą su visais srautais, tiesioginėmis transliacijomis į 132 pasaulio šalis bus ypatingas. Iš organizacinės pusės mes tikrai susitvarkysime, bet nerimą kelia rinktinės pasiruošimas. Skiriame tam didelį dėmesį. Kiekvieną mėnesį rinktinės turės kažkokią stovyklą arba draugiškus turnyrus. Norime, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda turėtų savo centrus, kuriuose geriausi salės futbolininkai galėtų treniruotis visus metus, o ne mėtytųsi tarp lauko ir salės futbolo.

Įvairios sporto šakos dažnai susiduria su Lietuvos valstybės abejingumu organizuojant tarptautinius renginius. Kokią dalį biudžeto tikitės gauti iš Vyriausybės? 
Teko kalbėtis su FIFA atstovais, tai jie minėjo, kad vien iš Brazilijos visada keliauja apie 6-7 tūkst. sirgalių. Žinoma, brazilams dar reikia patekti į čempionatą. Visgi salės futbolo pasaulio čempionatas į Europą grįžta po 24 metų pertraukos, todėl tikrai atvyks daug kaimyninių šalių piliečių. Vyriausybės parama galėtų siekti trečdalį reikalingo biudžeto - apie 4 mln. eurų. Dar kalbėsimės ir stengsimės, kad biudžetas būtų kuo didesnis ir galėtume daugiau lėšų skirti Lietuvos rinktinės pasirengimui.
Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Jaunieji krepšininkai patyrė nesėkmes
2019 06 16
Jaunimas
Baltijos taurės turnyrą pralaimėjimais baigė Lietuvos vaikinų ir merginų U14 rinktinės. Kontroliniame mače suklupo ir devyniolikmečiai.
Į naujas kovas – su tuo pačiu treneriu
2019 06 16
Žvilgsnis
Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ krepšinio komanda pradėjo komplektacijos darbus, išsaugodama trenerį Gediminą Petrauską. Ekipoje jau yra ir naujokų.
Dvi pergalės ir pralaimėjimas
2019 06 15
Jaunimas
14-mečių Baltijos taurės varžybose Lietuvos merginos iškovojo pergalę, o vaikinai suklupo. Mūsų šalies U19 rinktinė kontroliniame mače pranoko latvius.
 
Lemiamose rungtynėse – nesėkmė
2019 06 16
Baltijos taurė
Lietuvos moterų rinktinei nepavyko iškovoti Baltijos taurės. Lemiamose rungtynėse lietuvės 0:2 pralaimėjo varžybų šeimininkei Latvijos ekipai.
Lietuvos čempionate liko vienas lyderis
2019 06 16
Mažasis futbolas
Birželio 16 dieną Telšiuose vyko ne tik miesto šventė, bet ir trečiasis 2019 metų Lietuvos mažojo futbolo čempionato 7x7 etapas.
„Sūduva“ išvengė lygiųjų su „Panevėžiu“
2019 06 15
A lyga
Lietuvos futbolo A lygos 14-ojo turo rungtynėse Marijampolės „Sūduva“ namie 2:1 (0:1) įveikė „Panevėžio“ futbolininkus ir iškovojo 9-ąją pergalę iš eilės.
A.Gudžius pranoko tris varžovus
2019 06 17
Varžybos
Lengvosios atletikos „Deimantinės lygos“ varžybų Rabate (Marokas) vyrų disko metimo rungtyje Andrius Gudžius užėmė septintąją vietą.
Lietuviai – antri Baltijos šalių mače
2019 06 16
Varžybos
Latvijos Prezidento taurę už geriausią rezultatą pagal IAAF taškų lentelę tarp moterų iškovojo Lietuvos rekordą pagerinusi ieties metikė L.Jasiūnaitė.
Šveicarijoje – Lietuvos bėgiko pergalė
2019 06 16
Svetur
Lietuvos lengvaatlečiai startavo varžybose Šveicarijoje, Ispanijoje, Olandijoje.
 
Lietuviai laimėjo du iš keturių finalų
2019 06 15
Turnyras
„Tennis Europe“ jaunių (iki 16 metų) turnyre „Riga Open“ vaikinų vienetų varžybas laimėjo A.Sabaliauskas, dvejetų – E.Butvilas ir P.Vaitiekūnas.
Lietuviai kovos dviejuose finaluose
2019 06 14
Turnyras
Rygoje (Latvija) vykstančiame „Tennis Europe“ jaunių (iki 16 metų) turnyre „Riga Open“ galingai žaidžia Lietuvos tenisininkai.
A.Tapinas: „Su mumis jau dirba psichologai“
2019 06 14
Turnyras
Po Birštone vykusio turnyro A.Tapinas teigė, kad ne viskas buvo taip blogai, kaip galima buvo tikėtis pusantrų metų nelaikius rankose teniso raketės.
Čempionės gyvenimas sukasi aplink karatė
2019 06 12
Karatė
Europos karatė čempionė Erika Žeburtovič neabejoja: svarbiausia – nepasiduoti. O visas fizines savybes galima išsiugdyti
Turnyre Austrijoje – lietuvės pergalė
2019 06 09
Taekvondo
Klaudija Tvaronavičiūtė trofėjų kolekciją papildė dar vienu aukso medaliu. Ji triumfavo G-1 kategorijos tekvondo turnyre „Austrian Open“ Insbruke.
Čempionas arenose ir gyvenime
2019 06 06
Veidas
Atviras Sergejaus Maslobojevo interviu - apie išsekimą, savęs paieškas, reabilitacijos centrus ir sūnų, privertusį visiškai atsisakyti alkoholio.
 
Auksą iškovojo trečius metus iš eilės
2019 06 14
Lietuvos čempionatas
Lietuvos jaunių asmeninių lenktynių čempionai - Akvilė Gedraitytė ir Aivaras Mikutis.
MTB dviratininkų laukia karštas sekmadienis
2019 06 14
Kalnų dviračiai
„Jeep MTB dviračių maratonų taurė“ grįžta į Vilnių: sekmadienį, birželio 16 dieną, Saulėtekio alėjoje vyks antro etapo varžybos.
Pasaulio rekordą pasiekė lietuvišku dviračiu
2019 06 13
Rekordas
Saulius Speičys lietuvių pagamintu elektriniu dviračiu „Zbike Z1L“ vienu įkrovimu beveik per parą nuvažiavo 621,25 km ir tapo planetos rekordininku.
Lietuvių nebūtų išgelbėjusi net pergalė
2019 06 16
Atranka
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė Europos čempionato atrankos varžybas baigė lygiosiomis svečiuose su Portugalija.
Lietuviai – bejėgiai prieš prancūzus
2019 06 13
Atranka
Europos čempionato atrankos mače Klaipėdoje su prancūzais Lietuvos rinktinė pirmavo 2:0, bet po to sąlygas aikštėje diktavo svečiai.
„Prancūzai baus už kiekvieną klaidą“
2019 06 13
Rinktinė
Lietuvos rinktinės kapitonas Vaidotas Grosas teigė, jog šios dienos rungtynėse Lietuvos pagrindiniu ginklu gali tapti kovingumas (VIDEO).
 
Merginos užkopė aukščiau nei vaikinai
2019 06 15
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkės Ariana Rudkovskaja ir Gabrielė Petrauskaitė Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate užėmė devintąją vietą.
Europos čempionate – sėkmingas startas
2019 06 14
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai Austrijoje džiugina pergalėmis Europos jaunių čempionate.
Klaipėda rengiasi neeiliniam įvykiui
2019 06 10
Paplūdimio tinklinis
Teatro aikštėje Klaipėdoje bus išpilta 150 kubinių metrų smėlio, įrengta tarptautinius standartus atitinkanti tinklinio aikštė su 400 vietų tribūnomis.
Suomijos trasoje – atkakli kova
2019 06 16
Žiedinės lenktynės
Kol Lietuvoje vyrauja tropiniai karščiai, į Suomiją atvykę NEZ, BEC6H ir BaTCC serijų sportininkai galėjo atvėsti.
V.Žala už nugaros paliko visus varžovus
2019 06 15
Ralis
Kelmėje finišavo Lietuvos ralio čempionato II etapas – „Rally Žemaitija 2019“ . Jį laimėjo nuo pirmojo greičio ruožo tempą diktavęs Vaidotas Žala
Sugrįžimą apkartino lūžęs ratas
2019 06 15
Rali-krosas
Rokas Baciuška, praleidęs dvi lenktynes, grįžo į kovą su stipriausiais pasauio ralio-kroso čempionato dalyviais.
 
Prieš žiemos iššūkius – sunkus darbas vasarą
2019 06 04
Kalnų slidinėjimas
Kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas – apie pratybas Druskininkuose, gyvenimą be atostogų, Lietuvos talentus, tikslus, pinigus, studijas, rinkimus.
Tikisi pagrindinio vaidmens
2019 05 29
Svetur
Suomijos „SaiPa“ klube antrus metus liekantis Lietuvos rinktinės vartininkas L. Lubys kitą sezoną norėtų daugiau atsakomybės.
Lietuviai  žengė laipteliu aukštyn
2019 05 27
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinė pakilo Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) sudarytame rinktinių reitinge.
Lietuviai išsaugojo olimpinę viltį
2019 06 16
Regbis
Lietuvos vyrų regbio-7 rinktinė Kroatijoje vykusiame pirmajame Europos čempionato „Trophy“ diviziono turnyro etape užėmė trečiąją vietą.
Čempionai apgynė titulus
2019 06 16
Šaudymas
Ekstremaliomis oro sąlygomis Lietuvos šaudymo į skraidančius taikinius čempionai R. Račinskas ir R. Sventickas apgynė savo titulus.
Šeimininkai liko be medalių
2019 06 16
Šiuolaikinė penkiakovė
Kaune baigėsi 2019 metų šiuolaikinės penkiakovės Europos jaunių (iki 17 ir 19 metų) čempionatas. Paskutinę dieną vyko estafečių varžybos.
 
„Žalgirio“ tvirtybė – žmonės
2019 06 14
Tradicija
Kasmetiniame „Žalgirio“ draugijos buvusių ir dabartinių darbuotojų susitikime dalyvavo 30 įvairių kartų žalgiriečių.
IOC sprendimas: J.Šuklinas netenka medalio
2019 06 12
Dopingas
Jevgenijui Šuklinui teks grąžinti ne tik olimpinį sidabro medalį, ženkliuką ir diplomą, bet ir už laimėjimą gautą automobilį, kitas gautas išmokas.
Lažybų skandalas privertė keisti rinktinę
2019 06 10
Situacija
LTOK išreiškus susirūpinimą dėl vieno iš 3x3 krepšinio rinktinės nario veiklos, prieštaraujančios sporto etikai, LKF nutarė perrikiuoti komandos gretas.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas