Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. gruodžio 7 d. 08:25 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Biatloną pakeitė ūkis ir bitės

Algimantą Šalną į olimpinę viršūnę vedęs treneris Albertas Jakubauskas garsiausiam savo auklėtiniui padėjo žengti ir studijų keliu.

A.Jakubauskas ir A.Šalna.
Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.
A.Jakubauskas ir A.Šalna.
Vienas žymiausių Lietuvos biatlono trenerių Albertas Jakubauskas, lapkričio 11 d. paminėjęs 75 metų jubiliejų, pastaraisiais metais pasinėrė į bitininkystę ir ūkio darbus.

Jubiliatui pavyko išugdyti daug gero lygio biatlonininkų, kurių pats garsiausias – Sarajevo olimpinis ir dukart pasaulio čempionas estafečių 4 x 7,5 km lenktynėse Algimantas Šalna, dabar gyvenantis Amerikoje.

A. Jakubauskas buvo ne tik Lietuvos biatlono rinktinės treneris, bet ir mokslininkas, socialinių mokslų daktaras (1999). 1996–2007 m. dirbo Kūno kultūros instituto Slidinėjimo ir irklavimo katedros dėstytoju, vyr. dėstytoju, o 1980–1986 m. – vedėju. 2002–2007 m. buvo Neakivaizdinių studijų centro direktorius.

„Daugiausia fantazavau, kai dirbau treneriu, nes neturėjau nei masažuotojo, nei psichologo, gydytojo, mokiausi pats. Mano auklėtiniai buvo studentai, todėl jie paklusdavo mano fantazijai. Į treniruočių stovyklas veždavausi stimuliatorius, kardiografą, testavimo įrangą, viską kartu analizuodavome. Rezultatai augo kasmet, jau trečiame kurse kai kurie auklėtiniai tapo slidinėjimo ir biatlono trasų sporto meistras“, – dabar prisimena A. Jakubauskas, dar 1983 m. įgijęs aukščiausią trenerio ir dėstytojo kvalifikaciją.

Lapkričio 11 d. sulaukėte 75-erių jubiliejaus. Sakykite, kaip dabar gyvenate?
Darbų nesumažėjo, tik dabar esu pats sau šeimininkas – ką sugalvoju, tą įgyvendinu. Kūno kultūros institute buvau katedros vedėjas, direktorius, kitaip sakant, biurokratas. Atsigavau, kai išėjau į pensiją. Ko mane mokė dėdės ir seneliai, dabar tapo mano pomėgiu. Tai – meilė gamtai, sodininkystei ir bitininkystei. 
 
Viską pardaviau, įsigijau 3 ha žemės gražiose Trakų apylinkėse. Buvau numatęs net vietą šaudyklai, lazerinį tirą, ketinau, pasikviesiu jaunimo. Tačiau, kai paskambinau į Lietuvos biatlono federaciją dėl ginklų leidimų, buvau nesuprastas. 

Tapau bitininku. Kaimynai žino: „dr. Bitininkas“. Turiu 12 bičių šeimų, baigiau verslinės bitininkystės kursus, išklausiau apiterapijos mokymus, domiuosi bičių selekcija. Medaus vis daugėja. Pasigaminu bičių pikio, parenku žiedadulkių, bites gydau nuo erkių. Mano bitynas jau ekologiškas, jį reikia tik įteisinti. 

Turiu du sodus, pats skiepiju medžius, mokau kaimynus. Mokytojavęs mano dėdė mokė mylėti gamtą. Vaikystėje esu pagaminęs daug inkilų, tą darau ir dabar sodyboje, globoju paukštelius žiemą, juos lesinu.

Žemę apsodinau bitingais medžiais ir krūmais. Beržų alėjoje – 200 medžių, liepų ir kaulavaisių alėjoje – 15 medžių, kaštonų, šilauogių alėjoje – 15. Pasodinau 15 ąžuolų, 15 klevų, 15 šermukšnių, 30 putinų, patvoriais – akacijų, užuovėjai – 17 eglių.

Turiu traktoriuką ir padargų darbams palengvinti. Sėju bitingus augalus: facelijas, barkūnus, ežeinius, prižiūriu 24 m šiltnamį. Auginu vokiečių aviganį Rikį. Jis – mano treneris, rytais įveikiu 14 pakilimų, tai – mano terenkūras, o kaimiška pirtelė – mano SPA.

Mane lanko dvi dukros: Lina – dizainerė ir Dalia – muzikos mokytoja. Kol mokėsi mokykloje, jos abi sportavo, lankė orientavimosi sporto ir lengvosios atletikos pratybas. Turiu keturis anūkus: vyriausiasis Pijus baigia licėjų, gabus moksliukas, žaidžia krepšinį, baigęs „Skalvijos“ kino akademiją, ruošiasi studijoms. Justas, Benas ir Vasarė dar plunksnuojasi.


Visą savo gyvenimą susiejote su sportu, o pats ar jaunystėje sportavote?
Sudėtinga buvo mano vaikystė. 1949 m. iš kaimo turėjome persikelti gyventi pas dėdę į Kauną, nes sodyba buvo prie miško. Žuvus tėvui, mamai buvo sunku auginti tris vaikus. 1950 m. pradėjau lankyti Kauno 1-ąją aštuonmetę mokyklą, dėdė (mamos brolis) buvo mokyklos vadovas.
 
Baigęs mokyklą, stojau į Stepo Žuko taikomosios dailės mokyklą, bet nepatekau. Teko lankyti Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą. Ją palankęs vieną mėnesį, išvažiavau į Žiežmarius, Turloviškių kaimą, pas kitą mamos brolį Juozą. Pradėjau lankyti vidurinę mokyklą. Iki jos – 3 kilometrai. Tai buvo mano sporto pradžia. 

Pradėjau lankyti lengvosios atletikos treniruotes, patiko ilgi ir vidutiniai nuotoliai. Tapau rajono aštuntkovės čempionu. Gerai plaukiau ir šaudžiau, slidinėjau savo pasigamintomis slidėmis. 1961 m. įstojau į Kūno kultūros institutą. Dėl traumos negalėjau bėgioti, po slidinėjimo stovyklos pakeičiau specializaciją, tapau slidininku. 1962 m. buvau pašauktas atlikti karinės tarnybos Smolenske. 

Prasimušiau į sporto kuopą. Turėjau radisto specialybę, dalyvavau radijo sporto, lengvosios atletikos, karinės daugiakovės ir slidinėjimo varžybose. Po armijos grįžau toliau studijuoti į LVKKI, buvau pakviestas į slidinėjimo rinktinę. 

Jus žinome kaip Sarajevo olimpinio ir dukart pasaulio čempiono estafečių varžybose Algimanto Šalnos trenerį. Kada prasidėjo jūsų pažintis su biatlonu?
Baigiant institutą, į treniruočių stovyklą ant pirmojo sniego Zlatouste (Rusija) pakvietė to meto biatlono treneris Jonas Adomonis. Gavau kovinį šautuvą ir kartu su Jonu Vilūnu, Lechu Česnovičiumi bei kitais sportininkais pajutau biatlono trauką. Spaudė stiprus šaltukas, per pirmąsias kontrolines varžybas spigino 20 laipsnių. Tai buvo mano, biatlonininko, krikštas. 
 
1968 m., baigęs studijas, pagal paskyrimą išvykau dirbti į Ignaliną. Treneris davė ir šautuvą, bet jau per antrą treniruotę prisistatė milicija ir per 24 val. turėjau jį išvežti į Vilnių. Taip buvo palaidotas mano biatlonas, teko toliau treniruoti slidininkus, o 1969 m. rudenį jau tapau KKI dėstytoju ir treneriu.

Ar buvo sunku ugdyti tokio didelio meistriškumo sportininką kaip A. Šalna?
A. Šalną pradėjau treniruotis po IV TSRS tautų spartakiados, kai vadovavau Lietuvos biatlono rinktinei ir iškovojome 8-ąją vietą. Pavyko aplenkti pagrindinius varžovus latvius ir estus. Tuo metu Lietuvos biatlono rinktinė buvo gana pajėgi, tačiau visus planus pakoregavo Igorio Gruzdevo ir Antano Paslausko mirtis.
 
A. Šalna jau pirmą sezoną pasirodė kaip motyvuotas, drausmingas sportininkas. Nusprendėme pasitikrinti TSRS jaunimo pirmenybėse, jos mano auklėtiniui buvo sėkmingos. Algimantas tapo universiados nugalėtoju ir atkreipė TSRS rinktinės trenerių dėmesį.

Per TSRS pirmenybes jis prastai šaudė, bet slidinėjimo lenktynėse visus lenkdavo. Nusprendėme rimtai rengtis būsimoms varžyboms. Tačiau studijuojant profesionaliai treniruotis buvo sunku. Per treniruočių stovyklas mokėmės kartu, man teko prisiminti anatomiją ir fiziologiją, o filosofijos vadovėlį vartydavome prieš miegą.

Kas jums labiausiai įsiminė iš to laiko? Ar nekeikiate tų metų, praleistų su biatlonu? 
Ne, nekeikiau. Kūno kultūros instituto katedroje sutikau puikių pedagogų. Tai buvo vyriška tokių pat fanatikų katedra, išskirčiau katedros vedėją Leoną Aleksandravičių. Jis buvo kaip tėvas ir draugas, padėdavo įgyvendinti sumanymus. „Žalgirio“ draugijos vadovams parekomendavus išbandyti biatloną Kaune, pirmininkas Simonas Tokeris nupirko keturis biatlono šautuvus. 
 
Gavome leidimus stovyklauti Karpatuose ir išvyko pirmo bei antro kurso studentai. Mums leido šaudyti draustinyje Bukovinoje (Lenkija), aidas buvo toks stiprus, kad subėgdavo kaimo vaikai ir po pratybų skubėdavome pasišalinti. 

1975 m. pradėjo ryškėti Edvardo Rasimovičiaus, Povilo Varnos, Stasio Radziulio, Vlado Veličkos meistriškumas. Kūno kultūros ir sporto komitetui rekomendavus KKI rengti biatlono specialistus, buvo įteisinta biatlono sportinio fakulteto specializacija. 

Jau kitą sezoną išvykome į treniruočių stovyklą ant pirmojo sniego Urale, kur treniravosi žinomi Rusijos sportininkai. Atmintyje išliko Gremiačinskas (Rusija) už poliarinio rato, kur treniravomės ir maitinomės su šachtininkais, nes tik ten galėjome geriau pavalgyti. 

A. Šalnai netaiklūs šūviai neleido laimėti asmeninių aukščiausio lygio varžybų. Ar dėl to kaltinote ir save?
Šaudymas buvo mūsų variklis. Sukūriau 5 kg taikinio skydą, kuris buvo įformintas kaip išradimas. Jį vežėmės ir į Uralą. Ten įrengėme šaudyklą, nes neigiamai psichologiškai veikė šaudymas į popierinius taikinius, nebuvo garso efekto. Per vasaros treniruočių stovyklas rytmečio mankštose praktikuodavome kompleksinį šaudymą be šovinių, gerėjo rezultatai.
 
Rudenį planavome stovyklą aukštikalnėse. Rezultatai dar labiau pagerėjo, įdiegėme psichologinę savikontrolės sistemą. Pradėjau naudoti kardiografo kontrolės metodiką, širdis nemeluoja, profesoriui Valieriui Jasiūnui rekomendavus, masažą atlikdavau su elektros stimuliatoriumi. Šie patobulinimai pasiteisino. 1982 m. A. Šalna pateko į TSRS suaugusiųjų rinktinę ir, šaudydamas be klaidų, laimėjo tuo metu labai populiarias aukšto lygio Holmenkoleno žaidynes. 

Olimpinio sezono metu įdiegėme švytuoklės metodą, akcentavome krūvio ir atsigavimo mikrociklus. Tai pasiteisino: mano auklėtinis tapo TSRS rinktinės lyderiu, laimėjo 20 km nuotolio čempionatą, o sprinte buvo trečias. Olimpiados metu TSRS rinktinei vadovavo Viktoras Mamatovas. 

Šunišką pokštą iškrėtė vokiečiai, teko 2 cm trumpinti šautuvų metalines atramas, kad jie atitiktų standartą. Taip buvo išderintas ketverius metus formuotas įgūdis. 

Vadovauti pradėjo TSRS generolai, kova užvirė tarp armiečių ir dinamiečių, mano auklėtinis buvo kaip rakštis. Po Sarajevo olimpiados susirgau spazminiu bronchitu, gydžiausi tris mėnesius. 

Kartu su A. Šalna gyventi į Ameriką galėjote išvažiuoti ir jūs. Kodėl nesurizikavote? 
Į Ameriką važiuoti nesirengiau, nes ir taip buvau daug pakeliavęs. Mėnesį praleidau Kamčiatkoje, nors patekti į Kalgario olimpines žiemos žaidynes neturėjau jokių galimybių. Man nuolat bumbėjo Rusijos sporto funkcionieriai. Teko nusiraminti, buvau bejėgis su jais kovoti. Per sunki našta teko šeimai, nes daugiau kaip 20 metų ją kankinau. 

Ar dabar palaikote ryšius su A. Šalna?
Algimantas aplanko, pasibičiuliaujam, jį pavaišinu savo ekologišku medumi. Prisimindami senus laikus, kartais susigraudinam. 

Buvote paniręs į sporto mokslą, ką pavyko prasmingo nuveikti šioje srityje? 
Sporto mokslininkas buvau tol, kol turėjau tyrimų medžiagos. Su profesoriumi Rimantu Mykolu Kanapėnu sukūrėme ir patentavome lazerinį treniruoklį, tačiau Lietuvos biatlono federacija juo net nepasidomėjo. Pasijutau visiškai nereikalingas.

Ar sulaukęs 75-erių esate laimingas? 
Ko gero, taip. Gyvenimą nukreipiau į vaikystėje patirtus malonumus, myliu gamtą, judu, dirbdamas ir sportuodamas su Rikiu ir anūkais. Mano draugė – lietuvių kalbos specialistė Nijolė Norvilienė, panašaus likimo mokytoja. Gyvenimas tapo nenuobodus ir mielas. 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Žiemos sportas
KOMENTARAI
 
 
 
Pirmas „Žalgirio“ naujokas – australas
2019 05 20
Naujokas
Kauno „Žalgiris“ jau pradėjo rikiuoti gretas naujam sezonui – sudarė sutartį su Europos taurėje žibėjusiu Jocku Landale'u.
„Kukurūzininkas“, virtęs „Boeingu“
2019 05 20
Žvilgsnis
„Juventus“ strategas Ž.Urbonas apie LKL sezono MVP M.Gebeną: „Jis labai gerai priima informaciją, jam du kartus kartoti nereikia“ (VIDEO).
„Ryto“ puolėjas žaidė lyg ant sparnų
2019 05 20
LKL
Arnas Butkevičius spindėjo „Betsafe–LKL“ atkrintamųjų varžybų starte ir tapo ketvirtfinalio etapo naudingiausiu krepšininku.
 
Futbolo aikštėje – žurnalistų emocijos
2019 05 20
Turnyras
„Aikštėje buvo daug emocijų, atkaklios kovos ir gražių įvarčių“, – žurnalistų kovas vertino Lietuvos futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas.
„Sūduvos“ aistruolius po mačo parveš namo
2019 05 20
Akcija
Trečiadienį Marijampolėje po „Sūduvos“ ir „Žalgirio“ mačo marijampoliečiai į namus galės nemokamai grįžti autobusais, kurie lauks prie stadiono.
„Tokių sunkių rungtynių ir tikėjomės“
2019 05 19
Gynėjas T. Mikuckis atidarė savo įvarčių sąskaitą šio sezono A lygoje ir padėjo „Kauno Žalgirio“ komandai išlyginti rezultatą rungtynėse su „Panevėžiu“.
Trasoje – nuo darželinukų iki mokytojų
2019 05 20
Varžybos
Olimpinio čempiono Remigijaus Valiulio ir Panevėžio mero taurės varžybose jėgas išmegino apie 700 bėgikų.
Alytaus festivalyje – Lietuvos ėjikų sėkmė
2019 05 20
Sportinis ėjimas
Jau 45-tą kartą surengtame Alytaus sportinio ėjimo festivalyje šįkart lenktyniavo jaunieji ėjikai ir veteranai iš 10 šalių
Pagėgiuose bėgikai susidūrė su kaitra
2019 05 20
Bėgimas
„Mažosios Lietuvos pusmaratonio“ varžyboe Pagėgiuose dalyvavo beveik 100 bėgikų.
 
Šimtmečio proga - piniginiai prizai
2019 05 20
Tenisas
LTS įsteigė 5 tūkst. eurų Lietuvos teniso čempionato prizinį fondą, kurį išdalins vyrų ir moterų turnyrų nugalėtojams ir prizininkams.
Lietuvį sustabdė Japonijos tenisininkas
2019 05 18
Turnyras
Šveicarijoje vykstančių „Geneva Open“ vienetų atrankos varžybų pirmasis ratas Lietuvos tenisininkui Ričardui Berankiui baigėsi nesėkme.
R.Berankio metų tikslas – karjeros rekordas
2019 05 16
Žvilgsnis
„Atsiranda branda ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Galiu tvirtai pasakyti, kad tai geriausias sezonas karjeroje“, - teigia Ričardas Berankis.
Kilti dar aukščiau sutrukdė trauma
2019 05 18
Tekvondo
Pasaulio tekvondo čempionatas: dvi K. Tvaronavičiūtės pergalės, kelią tolyn užkirtusi trauma, devinta vieta ir naujas įrašas Lietuvos tekvondo istorijoje.
Lietuvių laimikis – penki aukso medaliai
2019 05 18
Turnyras
Tarptautinio A. Šociko bokso turnyro finalo akcentu tapo įspūdingas R. Jokulio nokautas švedui ir rekordinė E. Skurdelio septynių pergalių serija.
Trys čempionai – lietuviai, tik neaišku kurie
2019 05 17
Turnyras
A. Šociko turnyro finaluose kovos 9 Lietuvos boksininkai. Jau aišku, kad bent trys lietuviai taps turnyro čempionais, nes finalai bus lietuviški.
 
Užsidirbo reitingo taškų
2019 05 19
Lenktynės
Lietuvos dviratininkas Gediminas Bagdonas Prancūzijoje vykusiose daugiadienėse dviratininkų lenktynėse iškovojo 20 vietą ir pelnė pasaulio reitingo taškų.
Prie sidabro pridėjo auksą
2019 05 19
Trekas
Minske vykstančiose tarptautinėse dviračių treko varžybose „Grand Prix Minsk“ lietuvis G. Serafinas laimėjo keirino rungtį ir pelnė aukso medalį.
Iš Minsko – su sidabru
2019 05 18
Dviračiai
Iš tarptautinių dviračių treko varžybų „Grand Prix Minsk“ jaunieji šalies trekininkai grįš ne tuščiomis – G. Serafinas jose iškovojo sidabrą.
Prireiks lemiamo mačo
2019 05 18
Moterų rankinis
Po ketvirtųjų Lietuvos moterų rankinio lygos rungtynių tapo aišku, kad po septynerių metų pertraukos čempionėms išsiaiškinti reikės lemiamo penktojo mačo.
Devintojo aukso link – tiesiausiu keliu
2019 05 15
LRL
„Dragūno“ rankininkai trečiose finalo serijos rungtynėse įveikė „Šviesos“ ekipą, laimėjo seriją 3:0 ir devintą kartą triumfavo Lietuvos čempionate.
"Dragūnui" iki aukso liko žingsnis
2019 05 11
LRL
Antrasis LRL pirmenybių finalo serijos susitikimas buvo emocingas ir fiziškai nelengvas abiejų besirungusių komandų rankininkams.
 
Po nervų karo – nesėkmė
2019 05 18
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkams A. Rumševičiui ir L. Každailiui kelią į FIVB turnyro „Aydin Masters" pusfinalį apmaudžiai užkirto olandai.
Lietuviai žengė į atkrintamąsias
2019 05 17
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai A. Rumševičius ir L. Každailis užtikrintai nugalėjo šeimininkus turkus ir "Aydin Open" turnyre žengė tolyn.
Merginų dvejetai – už kvalifikacijos borto
2019 05 16
Paplūdimio tinklinis
Dvi Lietuvos paplūdimio tinklininkių poros Turkijoje neprasibrovė į pagrindines varžybas. Vyrai kovas pradės nuo pagrindinio etapo.
Ant podiumo lipo ir lietuviai
2019 05 20
Motokrosas
Lietuvos motokrosininkai namų trasoje Šiauliuose sudarė rimtą konkurenciją greičiausiems Europos čempionato dalyviams.
Lietuvis – dukart vienuoliktas
2019 05 19
Motokrosas
Šeštajame pasaulio motokroso čempionato etape lietuvis A. Jasikonis dukart finišavo vienuoliktas ir bendroje įskaitoje smuktelėjo per vieną poziciją.
Autokroso gerbėjų laukia Vilkyčiai
2019 05 18
Paskelbta Vilkyčiuose birželio 8–9 d. vyksiančio Europos autokroso čempionato etapo detali dienotvarkė.
 
Įspūdį padarė lietuvio charakteris
2019 05 15
Ledo ritulys
Lietuvos vyrų rinktinės puolėjas Tadas Kumeliauskas keliasi į Vokietijos antrosios lygos ledo ritulio komandą.
Patirtį kaupia tarptautiniuose turnyruose
2019 05 08
Ledo ritulys
IIHF sprendimo apie teisę dalyvauti pasaulio čempionato atrankoje laukiančios Lietuvos ledo ritulininkės meistriškumą kelia tarptautiniuose turnyruose.
D.Zubrus: „Niekada nesakau niekada“
2019 05 05
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinės žaidėjai ir treneris - apie skaudžia nesėkme pasibaigusį pasaulio čempionatą, tvarkaraščio keistenybes ir ateitį.
Pasaulio čempionatą pradėjo nesėkme
2019 05 20
Badmintonas
Kinijoje prasidėjusio pasaulio mišrių komandų badmintono čempionato pirmajame 3B grupės susitikime Lietuvos rinktinė 1-4 pralaimėjo Šveicarijos ekipai.
Pėsčiųjų žygyje – dalyvių rekordas
2019 05 20
Žygis
Pėsčiųjų žygio Gintaro Žagunio žūties metginėms atminti dalyviai ne tik žingsniavo, bet ir rinko aukas nuo gaisro nukentėjusiam kaimui.
Kultūristai varžėsi Gargžduose
2019 05 20
Kultūrizmas
Gargždų kultūros centro salėje vyko Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos (LKFF) atviras Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionatas.
 
Dosni Europos čempionės širdis
2019 05 19
Jubiliejus
Legendinė irkluotoja Sofija Grucova į Lietuvą yra vežusi medicininę įrangą, o mama jai įskiepijo besąlygišką meilę gyvūnams.
Sportininkų bėdos aptartos prie naujo stalo
2019 05 17
Susitikimas
Naujoje ministerijoje apsilankę sportininkai aptarė aktualiausias temas. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Olimpinio sporto centro, linksniuojamos nuo sausio.
Prieš „Dzūkų tankus“ – kauniečių ataka
2019 05 16
Fanai
Po rungtynių iš stadiono išėjusius Alytaus „Dainavos“ fanus užpuolė kelios dešimtys Kauno „Žalgirio“ gerbėjų.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas