sportas.info 2018 m. gruodžio 5 d. 13:15 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

"Sportas turi ne imti, o padėti"

Dalius Barkauskas žmogaus sveikatos pagrindu laiko natūralų judesį, o ne dabartinį fizinės veiklos modelį, vyraujantį sporto klubuose.

Dalius Barkauskas.
Dalius Barkauskas.
   
Nuo 2000-ųjų vyriausiojo Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo pareigas einantis Dalius Barkauskas laikomas ypatingu specialistu. 53-ejų kaunietis žmogaus sveikatos pagrindu laiko natūralų judesį, o ne dabartinį fizinės veiklos modelį, vyraujantį sporto klubuose.
 
Drauge su kitais sporto medikais ir treneriais D. Barkauskas gruodžio 12-13 dienomis dalyvaus vieninteliame Baltijos šalyse seminare „Kaip teniruoti ir gydyti nugalėtojus”. Jį ves vienas garsiausių pasaulio sporto medikų Dr. Dr. Homayunas Gharavi, šiuo metu besirūpinantis Europos čempione Airine Palšyte.
 
D. Barkauskas ir H. Gharavi turi bendrų dalykų – abu yra lydėję rinktines į ne vienerias olimpines žaidynes, abu akcentuoja judesio svarbą.
 
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo filosofija – tai daugiau nei tik judesys. Tai – visas kompleksas gyvybiškai svarbių dalykų, leidžiančių vieniems žmonėms likti sveikiems, kitiems – dar ir siekti pergalių didžiajame sporte.
 
Apie tai – pokalbis su D. Barkausku, atskleidžiantis, kaip svarbu judėti ir kam kiek judėjimo reikia.
 
Kodėl žmogaus kūnui reikia judesio?
Yra kelios priežastys. Viena pagrindinių – kad mūsų judesys palaiko smegenų veiklą. Jos universalios dėl to, kad judame. Jei imsime stuburą, judesio ašį, tai ši kūno dalis sukurta judesiui. Stuburo tarpslanksteliniai diskai neturi kraujotakos, kada mes esame 12-14 metų, tai vyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbu suprasti, kad vėliau stuburo struktūros maitinamos ir atsistato tik judesio metu. Jei mes nejudame – paradoksas – stuburas pasmerktas sudilti.
 
Esu jau sakęs, kad mūsų kūną evoliucija sutvėrė taip, kad jei nustojame judėti, atsiradę pakitimai neigiamai veikia mūsų sveikatą.
 
Kiek žmogui reikia to judesio?
Kiekvienas mūsų yra kitoks. Vieniems žmonėms judėti reikia daugiau, kitiems mažiau. Neintensyvaus nuolatinio judesio reikia visą dieną – tai yra idealu. Intensyvaus judesio neturi būti daug. Daugiausia 30-40 minučių per dieną pakanka sveikatos palaikymui.
 
Kokio judesio reikia žmogui?
Daug įvairių judesių. Mūsų kūnas yra kaip daugybę funkcijų turintis šveicariškas peiliukas, turime judėti visaip.


 
Kam žmogui reikia treniruočių, jei jis sportuoja (žaidžia ką nors) mėgėjiškai?
Sveikatai gal to ir nereikia. Sportas tai yra daugiau savirealizacija arba savęs išmaitinimo tikslas. Sportas turi visai kitus tikslus, sveikatingumo aspektas yra antrinis. Yra kontaktinio sporto rūšys, tokios kaip futbolas, krepšinis, kovos menai ir t.t. Ten traumos tikimybės yra didesnės. Techninėse sporto šakose, tokiose kaip kalnų slidinėjimas, traumos galimybė yra didesnė nei bėgime. Jei kalbame apie sportą, kaip pasirinkti asmeniškai, reikia žiūrėti pagal savo darbo ir gyvenimo būdą.
 
Sportas turi iš žmogaus ne imti, o padėti įgyvendinti tikslus, kuriuos esi užsibrėžęs, teikti emocinį pasitenkinimą. Tai labai svarbu.
 
Jūsų kūno priežiūros ir treniravimo filosofija – atsipalaidavimas, judesys ir kvėpavimas. Kuo šie dalykai susiję?
Tuo, kaip žmogaus kūnas funkcionuoja. Prioritetas – kvėpavimas, nes ateiname į Žemę ir pirmas dalykas yra įkvėpti. Vėliau eina visi kiti dalykai.
 
Išvardyti veiksniai yra tai, kas mums būtina siekiant gyventi ilgai ir laimingai. Reikia ne tik turėti raumenis, jie turi laiku atsipalaiduoti. Tam reikia gebėjimo atsipalaiduoti. Ši savybė tiesiogiai susijusi su kvėpavimu. Jei nemoki racionaliai kvėpuoti, nemokėsi atsipalaiduoti.
 
Kvėpavimas, judesys ir atsipalaidavimas daro mus funkcionalius, aktyvius. Tai padeda mums reguliuoti emocinę sferą, kuri susijusi su visais šiais dalykais. Juk žmogus yra vienintelis žinduolis, kuris sugeba įsikalbėti ligą.
 
Esate sakęs, kad žmogui reikia treniruoti ne raumenis, o judesio šablonus. Kaip tai suprasti?
Dažnai treniruotėje naudojamas „kultūristinis” modelis, treniruojame atskirus raumenis. O efektyviam judesiui ir sveikatai reikia raumenų grandinės, raumenų sąveikos, kurią apibrėžia judesio šablonai. Vienas šablonų – eisena, kai susijungia, pavyzdžiui, kairys petys su dešiniu klubu. Tie šablonai yra tam tikra raumenų sąveika, garantuojanti galingiausią judesį. Šablonai leidžia mums išvengti traumų.
 
Padedant LTOK į Lietuvą atvykstantis daktaras Homayunas Gharavi sako, kad chroniško skausmo priežasties dažniausiai reikia ieškoti kitoje vietoje. Kodėl taip yra?
Todėl, kad žmogaus kūnas dažniausiai kompensuoja. Smegenys mąsto judesio atlikimo logika, o ne raumens traukimo logika. Jei raumuo neatlieka funkcijos, judesys daromas kitų raumenų sąskaita. Raumenys, kurie dirba ne savo darbą, būna įsitempę. Dėl pėdos gali skaudėti nugarą. Silpniausia grandis paveda ir ją skauda, o priežastis yra kitur.
 
Kas svarbiau – ar treniruotės, ar kūno atsistatymas, poilsis?
Visi svarbūs. Treniruotės efektas atsiranda ne tada, kai treniruojamės, o kada ilsimės. Tai tarsi tos pačios monetos skirtingos pusės.
 
Esate laikomas Lietuvos sporto medicinos novatoriumi. Kokias šiuolaikinės sporto medicinos tendencijas norėtumėte pabrėžti?
Visų pirma sporto medicinai toliau reikia manualinės technikos – rankų darbo. Esminis dalykas – kad bet kuris sporto medicinos specialistas turi suprasti kūno judesio principus. Šalia to yra aukštos technologijos, tačiau vienas neneigia kito. Tai unikalu. Kitose medicinos srityse technologijos ima viršų.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Savaitės žaidėjas - "Juventus" aukštaūgis
2019 04 23
LKL
Naudingiausias kovo mėnesio LKL krepšininkas M. Gebenas pirmą kartą šį sezoną tapo savaitės žaidėju.
„Žalgiris“ - nežymus autsaideris
2019 04 23
Eurolyga
Lažybininkai antradienio Eurolygos rungtynėse "Žalgirio" galimybes laimėti vertina 38 procentais, krepšinio aistruoliai - dar mažiau, vos 33.
A.Sabonis rinktinėje nemato dramos
2019 04 23
Konferencija
LKF konferencija: apie pasiekimus, pinigus, nedrausmingus narius, teisėjavimą, konfliktą rinktinėje, referendumą, A.Sabonio sūnų, „Žalgirį“ (VIDEO).
 
"Grįžau į Lietuvą stipresnis"
2019 04 23
A lyga
2016-aisiais iš tuometinių "Trakų" išvykęs į gimtąją Baltarusiją, grįžęs į "Riterius" A. Gurenka sako,kad A lygos lygis išliko toks pat.
UEFA licencijos - penkiems klubams
2019 04 23
Kuluaruose
LFF Licencijavimo komitetas išdavė UEFA licencijas "Sūduvai", "Žalgiriui", "Riteriams", "Stumbrui" ir "Kauno Žalgiriui".
Pirmo rato pabaigoje iššovė "Palanga"
2019 04 23
A lyga
Pirmojo rato finišas: favoritai grįžo į turnyro lentelės aukštumas, T Kišas pelnė septintą įvartį, A.Skarbalius - nepatenkintas savo komandos rezultatais.
„Baltasis žmogau, kaip sekasi?“
2019 04 20
Svetur
Su pajėgiausiais planetos bėgikais Kenijoje stovyklavęs Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius: „Juos gerbiu dar labiau“.
Olimpietės sugrįžimą stabdo skurdi realybė
2019 04 17
Žvilgsnis
Maratonininkė D.Lobačevskė įsitikino: profesionaliems sportininkams atsigavimą po traumų labai sunkina šiuolaikinių reabilitacijos centrų stygius.
Europos kongrese – svarbūs sprendimai
2019 04 16
Kongresas
Europos lengvosios atletikos kongrese nutarta, kad žemyno čempionate moterys, kaip ir vyrai, ėjimo varžybose įveiks ne tik 20 km, bet ir 50 km distanciją.
 
Iš lietuvių lentelėje kilo tik L. Grigelis
2019 04 22
Reitingas
Pasaulio tenisininkų reitingų lentelėje R. Berankis smuktelejo viena vieta, J. Eidukonytė - penkiomis, L. Grigelis viena vieta pakilo.
Kipre – Lietuvos tenisininkės triumfas
2019 04 20
Vilniaus teniso akademijos auklėtinė 14-metė Patricija Paukštytė turnyro Kipre finale parklupdė varžybų favoritę.
Lietuvės suklupo lemiamame mače
2019 04 19
Fed Cup
Lietuvos tenisininkės pralaimėjo suomėms ir nepateko į Federacijų taurės turnyro aukštesnę grupę.
Iš Sofijos – su bronzos medaliu
2019 04 21
Tekvondo
Dvidešimtmetei tekvondo kovotojai K. Tvaronavičiūtei turnyre Bulgarijoje pritrūko vienos pergalės iki finalo kovos su dukart olimpine čempione J. Jones.
Seimo narys parodė savo jėgą
2019 04 19
Graplingo imtynės
Šiauliuose praūžęs miesto graplingo čempionatas sutraukė per šimtą dalyvių, tarp kurių netrūko koviniame sporto pasaulyje žinomų vardų.
Sportas – lyg narkotikas
2019 04 19
Bušido
„Žvaigždė? Aš? Nesąmonė. Tai trukdo sportininkui, – atvirai sako kovotojas Marius Žaromskis, žengsiantis į narvą Vilniuje.
 
Kelią baigė ketvirtfinalyje
2019 04 22
BMX dviračiai
Europos mažųjų dviračių taurės etape lietuvis G. Pabijanskas sėkmingai įveikė šešioliktfinalį ir aštuntfinalį ir baigė savo pasirodymą ketvirtfinalyje.
Po Šiaurės pragaro kaista lietuvio telefonas
2019 04 15
Atgarsiai
Legendinėse lenktynėse Paryžius – Rubė 9-ąją vietą iškovojęs Evaldas Šiškevičius: „Padariau tai, ko labai norėjau. Geriau tikėtis ir negalėjau.”
Vėl pasižymėjo legendinėse lenktynėse
2019 04 14
Dviračiai
Paryžius - Rubė lenktynių išvakarėse Lietuvos dviratininkas EValdas Šiškevičius gavo dovanų alaus "Evaldas", taip pavadinto jo garbei.
"Žaidėme ne su moliais"
2019 04 22
Rankinis
Baltijos rankinio lygos medalių savaitgalį neiškovojusio "Dragūno" treneris A.Juškėnas - apie finalo ketvertą, klubo 20-mečio šventę, jo perspektyvas.
"Dragūnas" liko be medalių
2019 04 21
Rankinis
Baltijos rankinio čempionato mažajame finale Klaipėdos "Dragūnas" 26:27 nusileido Minsko SKA ir užėmė ketvirtąją vietą.
Finale – Kauno ir Garliavos rankininkės
2019 04 20
Moterų rankinis
Lietuvos moterų rankinio lygoje (LMRL) abi pusfinalio serijos baigėsi sausais rezultatais 2:0. Abejose nesėkmes patyrė Vilniaus ekipos.
 
Vieni šventė, kiti kaltino teisėjus
2019 04 15
Lietuvos čempionatas
Vienas įspūdingiausių savaitgalių Lietuvos tinklinio čempionatų istorijoje vainikuotas Klaipėdos "Amber Queen" triumfu.
Po auksinio seto - nevaldomos emocijos
2019 04 14
Finalas
Lietuvos moterų tinklinio finale po permainingo auksinio seto Kauno VDU žaidėjos šoko pergalės šokį ir liejo džiaugsmo ašaras.
Bronza keliaus į Kauną ir Jonavą
2019 04 14
Tinklinis
Rungtynes dėl trečiųjų Lietuvos tinklinio čempionatų vietų laimėjo Kauno" Rio-Starto" vyrai ir Jonavos "Aušrinės-KKSC" moterys.
Lietuvis sužibėjo Europos čempionate
2019 04 23
Kartingas
Europos kartingo čempionato pirmojo etapo lenktynėse K.Šikšnelis užėmė dešimtąją vietą - tai geriausias lietuvių rezultatas "Junior" klasės varžybose.
Maršrutas nesikeičia: Vilnius – Palanga
2019 04 19
Lenktynės
Gegužės 3 dieną bus duotas startas tapusioms tradicinėmis, jau penktosioms elektromobilių varžyboms „Charge it on! Vilnius - Palanga“.
Europos kartingo čempionate – ir lietuvis
2019 04 19
Kartingas
Balandžio 21 d., Prancūzijoje vyksiančiame CIK-FIA Europos kartingo čempionato 1-ojo etapo lenktynėse startuos Lietuvos čempionas Kajus Šikšnelis.
 
Lietuviams - lenkų smūgis mačo pabaigoje
2019 04 23
Draugiškos rungtynės
Draugiškų Lietuvos ir Lenkijos ledo rituliininkų rungtynių pabaigoje varžovai vartininką keitė šeštuoju aikštės žaidėju ir tuo pasinaudojo maksimaliai.
Estams pasipriešinti nepajėgė
2019 04 23
Akmenslydis
Pasaulio mišrių porų akmenslydžio čempionato D grupės ketvirtajame susitikime ketvirtąją nesėkmę patyrė Lietuvos atstovai.
Lietuviai - vis dar be pergalių
2019 04 22
Akmenslydis
Pasaulio akmenslydžio pirmenybėse Norvegijoje mišri Lietuvos pora nusileido Norvegijos ir Škotijos komandoms.
Pasaulio čempionate - lietuvių nesėkmės
2019 04 23
Stalo tenisas
Pasaulio stalo teniso čempionate veteranė R. Paškauskienė 0:4 pralaimėjo 16-metei amerikietei A. Wang. Nesėkmes patyrė ir kiti lietuviai.
Jubiliejinė taurė - kaunietės rankose
2019 04 23
Biliardas
Į didžiausias moterų pulo varžybas „M8 taurė 2019“ Kaune susirinko 20 sportininkių iš visos Lietuvos, o finale rungėsi dvi kaunietės.
Žiemą – ant sniego, vasarą – ant vandens
2019 04 23
Žvilgsnis
Geriausias Lietuvos snieglentininkas Motiejus Morauskas: apie pasibaigusį sezoną, ilgus plaukus, Seppe vardą, krepšinį, olimpines viltis.
 
Pergalingą kadrą pagavo jau ketvirtą sykį
2019 04 23
Konkursas
Geriausioje kovo mėnesio Lietuvos sporto nuotraukoje – stalo tenisininkė. Jos akylą žvilgsnį į kamuoliuką užfiksavo Augustas Četkauskas.
Atletus pasivijo suvenyrai ir prizai
2019 04 21
Apdovanojimai
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių dalyviai bei artimiausia jų pamaina buvo pagerbti LTOK.
Pirmą Fondo barjerą įveikė 1041 projektas
2019 04 18
Fondas
Paskelbtas 2019 m. Sporto rėmimo fondo paraiškų, atitikusių nustatytus formalius vertinimo kriterijus, sąrašas.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas