Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. gruodžio 5 d. 09:00 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

709 – ir automobilio, ir telefono numeryje

Prieš 40 metų Vilhelmina Bardauskienė tapo pirmąja moterimi pasaulyje, šuolių į tolį rungtyje perskriejusia 7 metrų ribą.

V.Bardauskienė.
Asmeninio albumo nuotr.
V.Bardauskienė.
   
1978-ųjų rugpjūtį Vilhelmina Bardauskienė dukart gerino pasaulio šuolių į tolį rekordus: 18 d. Kišiniove nuskriejo 7 m 7 cm, o 29 d. Prahoje per Europos čempionatą – 7 m 9 cm. Garsioji lengvaatletė, kuriai birželio 15 d. sukako 65-eri, tuos rekordinius šuolius puikiai mena iki šių dienų, nors pabrėžia, kad jai labiau rūpi dabartis.
 
„TSRS lengvosios atletikos rinktinės psichoterapeutai ir fizikai išyrė, kad mano biolaukas rugpjūčio mėnesį būna labai aktyvus. Tą mėnesį visada jausdavau didžiulį pakilimą, jėgų antplūdį. Pirmą sykį 7 m ribą įveikiau per TSRS rinktinės treniruočių stovyklą Kišiniove, kur buvo surengtos kalendorinės Šuolininkų dienos varžybos.
 
Mano šuoliai buvo ne chrestomatiniai, t. y. netechniški. Šokau kaip balerina (pėdos būdavo ištiestos), o ne užlenktos, kaip šuolininkių į tolį. Kišiniove pasitaikė puiki diena, šilta, pasižiūrėti varžybų susirinko labai daug žiūrovų. Kai nušokau 7 m 7 cm, prisimenu, buvo net tokių žiūrovų, kurie, nelaukdami varžybų pabaigos, puolė į sektorių sveikinti manęs. 

Į sektorių įsiveržė ir žurnalistai. TSRS šuolių į tolį rinktinės treneris Igoris Ter-Ovanesianas man yra pasakęs, kad, jeigu aš manau, jog tai yra mano galimybių riba, tai esu neteisi. Atseit – padirbėk dar daugiau ir šoksi dar toliau, save realizuosi. 

Tačiau tų savo galimybių neišnaudojau. Manau, kad tikrai galėjau nušokti 7 m 30 cm. 

O tie 7 m 9 cm mane dabar lydi visur – mano automobilio numeris – 709, mobiliojo telefono numeryje taip pat yra skaičiai 709. Tai – labai gražūs skaičiai“, – pasakoja 65-erių V. Bardauskienė.

Po 11 dienų nuo rekordo Kišiniove ir Prahoje tapai Europos čempione ir vėl pagerinai pasaulio rekordą.
Rekordą pagerinau per kvalifikacines varžybas 9 val. ryto (7 m 9 cm). Tam šuoliui nereikėjo ypač daug pastangų, kažkaip viskas išėjo lengvai. Kad vėl nušokau už 7 m ribos, daug kam buvo netikėta. Tuoj po varžybų mane pakvietė į dopingo kontrolę, stadione negalėjau matyti to didelio sujudimo, šurmulio.
 
Be galo sunku buvo šokinėti vakare finalinėse varžybose. Oras atvėso iki 11 laipsnių. Merkė lietus, oras vis prastėjo. Rungtyniauti buvo sudėtinga. TSRS rinktinės treniruočių kostiumai buvo vilnoniai, jie sušlapo, tapo sunkūs. Atrodėme lyg BAM’o statytojos. Vokiečių, anglų šuolininkės gaubėsi akumuliatorinėmis baterijomis šildomais apklotais, kurie jas puikiai saugojo nuo lietaus. 
 
Trys pirmieji mano bandymai buvo ne itin sėkmingi, tačiau pavyko patekti į lemiamą etapą. Išgyvenau vidinę dramą. Mačiau, kaip psichologiškai lūžta čempionatą stebėjęs mano treneris Janas Gadovičius. Tvirčiau atrodė TSRS rinktinės treneris I. Ter-Ovanesianas. Jis mane ragino tvardytis, susikaupti, nekreipti dėmesio į orą, o visą save sukoncentruoti į bandymus. 

Jaučiau, kad esu stipresnė už varžoves ir tai pagaliau įrodžiau savo ketvirtuoju bandymu – nušokau 6 m 88 cm ir tapau Europos čempione.

Kaip tau buvo atlyginta už du pasaulio rekordus ir Europos čempionės titulą?
Už pasaulio rekordus ir čempionės titulą man sumokėjo po 1,5 tūkst. rublių. Tai buvo dideli pinigai.
 
Ar nebuvo apmaudu, kad nepatekai į Maskvos olimpines žaidynes ir apskritai, kad tau, tokio didelio meistriškumo šuolininkei, neteko dalyvauti nė vienoje olimpiadoje?
Per daug neišgyvenau. Tokia, matyt, buvo mano dalia. Po pasiektų pasaulio rekordų TSRS lengvosios atletikos rinktinės treneriai man sakė, kad esu užsitikrinusi teisę dalyvauti Maskvos olimpinėse žaidynėse. Tuo metu buvo nerašytas įstatymas: jeigu esi patikimas ir pasiekęs ypač gerų rezultatų, nebūtina dalyvauti specialiose TSRS rinktinės treniruočių stovyklose, galėdavome rinktis tas, kurios mums patinka.
 
Tai buvo tam tikra nuolaida atsakingai rengtis olimpinėms žaidynėms. Ir staiga gegužės mėnesį buvo sugalvotos neplanuotos atrankinės varžybos, kurioms visiškai nebuvau pasirengusi. Jaučiausi apgauta. Kiek vėliau išgirdau, kad į Maskvos olimpines žaidynes buvo stumiama 36-erių Lidija Alfejeva, kuri specialiai rengėsi būtent toms atrankos varžyboms. Olimpiadoje ji šokinėjo vietoje manęs, bet buvo toli nuo prizininkių trejeto.

Už tai, kad rinktinės treneriai neištesėjo pažado ir buvau apgauta, man buvo skirta kompensacija: nuo 1980 m. visą olimpinį ciklą iki 1984 m. man buvo mokamas atlyginimas. Jį gaudavau ir tada, kai laukiausi antrojo sūnaus Manto, nors TSRS lengvosios atletikos vadovai žinojo, kad į šuolių sektorių jau negrįšiu.

Tas dešimtmetis, praleistas didžiajame sporte, buvo pats gražiausias mano gyvenimo etapas (sportuoti pradėjau būdama 13-os, o baigiau 28-erių). Per tuos metus jaučiausi labai stipri, atrodė, kad man nėra nepasiekiamų dalykų. Tačiau vis dėlto šiandien turiu konstatuoti, kad man nepavyko savęs realizuoti, galėjau šokti toliau. 

Mano atsisveikinimo su didžiuoju sportu ypač laukė artimos draugės. Jos nuolat klausinėjo, kada gi aš baigsiu šokinėti. Vyras Antanas taip pat nenorėjo, kad sportuočiau. Man šeima visą laiką buvo didelis prioritetas. Po Maskvos olimpiados itin sunkiai atsigavau psichologiškai ir pavasarį baigiau aktyviai sportuoti.


Ar buvo gaila palikti šuolių sektorių? 
Nepaprastai. Dabar, kai apmąstau savo sportinį kelią, įsitikinu, kad TSRS rinktinėje buvo daug neteisybės, nenormalių, neadekvačių dalykų. Jaunystėje į tai nereagavau, tačiau rinktinėje buvau savotiškas ledlaužis, neturėjau artimos aplinkos palaikymo. 
 
Sportuodama pamačiau daug pasaulio, domėjausi tų šalių gyvenimu, kultūra. Triskart buvau Japonijoje, kur dalyvavau varžybose ir trijų savaičių trukmės treniruočių stovykloje, dukart Amerikoje, po kartą – Australijoje ir Kanadoje. 

Dabar labai noriu aplankyti Lotynų Ameriką, kurios nepažįstu, Jungtinius Arabų Emyratus, dar kartą norisi aplankyti Izraelį, kuriame buvau dukart.

1981 m., nieko nesakiusi savo treneriui, su sportiniu krepšiu atėjai į tuometį „Dinamo“ draugijos lengvosios atletikos maniežą. Norėjai grįžti į didįjį sportą?
Treneris iš didelės nuostabos išplėtė akis ir paklausė, kas gi man atsitiko. Su lengvąja atletika ryšių nebuvau nutraukusi. Po olimpiados nuolat važinėdavau į Valakampius ir savarankiškai sportuodavau smėlyje – bėgiodavau, šokinėdavau. Palaikiau fizinę būklę. Nusipirkau treniruoklių, namie mankštinausi. 
 
Atėjus pavasariui, dar nuėjau į stadioną. Susėdome su treneriu, pasikalbėjome ir nutarėme, kad vis dėlto reikia viską baigti. Tačiau į galvą šovė mintis, kad gal reikėtų pabandyti kultivuoti kitą sporto šaką, nes jaučiau turinti dar daug jėgų. 
 
Būdama 30-ies, nutariau žaisti tenisą. Bet treniruodamasi pajutau, kad negaliu išduoti savo trenerio J. Gadovičiaus, kuris man buvo didelis autoritetas. Be to, žaisdama tenisą pasijutau nėščia, 1982 m. gimė Mantas. 

Sportuodama baigei tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, kur studijavai fizinį auklėjimą ir geografiją. Ar dirbai pagal specialybę?
Pusantrų metų dirbau mokykloje geografijos mokytoja. Geografija man labai patiko, bet pati mokykla nežavėjo. Viliojo didesnė erdvė. Vėliau, Stasiui Šaparniui pasiūlius, dirbau „Dinamo“ draugijos olimpinio rezervo sporto mokyklos mokymo dalies vedėja. Dirbau iki pat pabaigos, kol buvo panaikinta ši draugija.

Sakyk, kodėl dabar Lietuvos šuolininkės šoka kone visu metru mažiau nei tu?
Dabartinės Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentės Nijolės Medvedevos, kuri taip pat nušokdavo už 7 metrų (7 m 1 cm) ribos, klausiau, kodėl ji nekovoja už savo rungtį. Sakiau, kad reikia kažką daryti. 
 
Viena problemų – trūksta trenerių. Tačiau būtina ieškoti pinigų jų kvalifikacijai kelti. O gal mūsų treneriai neatranda tos talentingos šuolininkės. Tarkime, aš turėjau nuostabius, krištolinio skaidrumo ir sąžiningumo lengvajai atletikai atsidavusius trenerius panevėžietį Algimantą Kukštą, kuris man buvo kaip tėvas, ir vilnietį J. Gadovičių. 

Jie tikrai didelės asmenybė, abu daug informacijos apie šuolius į tolį rasdavo įvairiuose pasaulio laikraščiuose ir žurnaluose, o dabar einama lengvesniu keliu. 

Ar neskaudu, kad dabartiniai mūsų treneriai neprašo tavo pagalbos, patarimų?
Nuo sporto nesu atitrūkus, susitikus su treneriais ar sporto darbuotojais visada padiskutuojame, paanalizuojame įvairius sporto įvykius, problemas. Juk dešimt metų dirbau sportinį darbą. Sidnėjaus ir Atėnų olimpinėms žaidynėms psichologiškai padėjau rengti savo sūnų Tomą, nors jis ir turėjo trenerius. Padėjau ir kaip mama, ir kaip buvusi šuolininkė į tolį, sūnui padėjau ir finansiškai.
 
Pasaulio rekordai jau istorija, sakyk, o kaip dabar gyveni?
Kaip ir ankstesniais metais, mano šeima Trakų rajone ant Dvarčių ežero kranto turi kaimo turizmo sodybą. Ji – viena pirmųjų kaimo turizmo sodybų Lietuvoje. Joje aktyviai sukuosi nuo 1998-ųjų. Pirmaisiais metais ten dažniausiai vykdavo įvairios konferencijos, tekdavo padirbėti iš peties – pati net maistą gamindavau, lankytojams sakydavau, kad tai – olimpiečių patiekalai. 
 
Labai mėgstu keliauti, didžiulis mano pomėgis – kalnų slidinėjimas. Kiekvieną sezoną stengiuosi išsprūsti paslidinėti į Austrijos ar Šveicarijos Alpes, kartais ir ne po vieną, o po 2–3 kartus. Kasmet slidinėti vis vykstu į kitą vietą. Man kalnų slidinėjimas – tai kažkas tokio: magija, atgaiva, jėgų atgavimas. Toks jausmas, kad kažkur Alpėse esu gimusi. 

Slidinėju turbūt nuo 1997 m., bet pirmoji pažintis su kalnų slidinėjimu įvyko per TSRS lengvaatlečių stovyklą Armėnijoje. Jau tada jaučiau kalnų šauksmą. Rinktinėje buvo kalnų slidinėjimo entuziastų, todėl pabėgdavome nuo trenerių – ir į kalnelius slidinėti. 

Pasitaikydavo, kad rinktinės šuolininkų treneris I. Ter-Ovanesianas mus nutraukdavo žemyn, kad nepatirtume traumų. Vienas austrų treneris man pasakė, kad, jeigu būčiau gimusi Austrijoje ir lankiusi kalnų slidinėjimo pratybas, būčiau puikiai rungtyniavusi greitojo nusileidimo rungtyje. 

Slidinėja ir abu mano sūnūs: Mantas, dirbantis Šveicarijos įmonėje „CSD Engineers“, bei Tomas, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Turiu vieną anūkę – Miglę, jai netrukus bus treji. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Lengvoji atletika
KOMENTARAI
 
 
 
„Ryto“ naujokas: „Nekenčiu pralaimėjimų“
2019 03 19
Legionierius
„Ryto“ naujokas Derekas Needhamas – apie pirmą dieną klube, beisbolą, žaidimą „Šiauliuose“, siekį iškovoti LKL čemoiono titulą (VIDEO).
Lietuvių ir latvių kova – virtualioje erdvėje
2019 03 19
E-Sportas
Kovo 23 d. pirmą kartą istorijoje susitiks Lietuvos ir Latvijos krepšinio rinktinės. Tačiau žaidėjai pergalės sieks ne aikštėje, o ekrane.
D.Sabonis veržiasi į rinktinę
2019 03 19
NBA
Domantas Sabonis dėl rinktinės neturi dvejonių: „Jei galėčiau, žaisčiau savo šalies rinktinėje nors ir kiekvieną vasarą, jei tik mane kviestų."
 
Prieš atrankos startą – repeticija
2019 03 20
Rinktinė
Europos čempionato atrankos startui besirengianti Lietuvos futbolo rinktinė turėjo antrąją stovyklos dieną ne tik treniravosi.
„Pietų-IV“ – gyvenimo būdas
2019 03 19
Žvilgsnis
Daugiau nei tris dešimtmečius Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai gali didžiuotis turintys įspūdingą „Pietų-IV“ palaikymą (VIDEO).
Jaunių rinktinei – pirmas išbandymas
2019 03 19
U-19
Lietuvos jaunių (iki 19 metų) futbolo rinktinė penktadienį susirinks į pirmąją šiais metais stovyklą ir Minske sužais du mačuss su Baltarusijos ekipa.
„Varžybos Alytuje – didelė garbė Lietuvai“
2019 03 19
Sportinis ėjimas
Europos ėjimo taurės laukianti Brigita Virbalytė: „Labai malonu, kad būtent Alytus tapo tuo kertiniu miestu, į kurį atkeliauja sportinis ėjimas.“
Šveicarijoje – Lietuvos ėjikų sėkmė
2019 03 18
Sportinis ėjimas
Marius Žiūkas laimėjo varžybas Šveicarijoje, o Brigita Virbalytė-Dimšienė tarp moterų užėmė antrąją vietą.
V. Ivaškevičius - pasaulio čempionas
2019 03 16
Kurčiųjų sportas
Pasaulio kurčiųjų uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate Vytenis Ivaškevičius laimėjo aukso, Mindaugas Jurkša - bronzos medalį.
 
Lietuviui Majamyje pritrūko jėgų
2019 03 19
Turnyras
Dar sekmadienį ATP „Challenger“ serijos turnyrą Kanadoje laimėjęs R. Berankis jau kitą dieną vyko į Majamį ir beveik be poilsio turėjo stoti į kovą.
Po pergalės – aukštyn reitingo laiptais
2019 03 18
Reitingas
Turnyre Kanadoje triumfavęs Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis pasaulio reitinge pakilo į 82-ąją vietą.
Lietuvio kolekcijoje - dar vienas trofėjus
2019 03 17
Tenisas
Drumondvilio „Challenger“ serijos turnyro Kanadoje finale Ričardas Berankis 6:3, 7:5 įveikė voikietį Yannicką Madeną.
„Grand Slam“ varžybose – bronza
2019 03 18
Dziudo
Jekaterinburge (Rusija) vykusiame „Grand Slam“ serijos dziudo turnyre bronzos medalį iškovojo lietuvė Sandra Jablonskytė.
Ant garbės pakylos kopė du kartus
2019 03 18
Imtynės
Rygoje vykusiame tarptautiniame laisvųjų imtynių jaunių turnyre „V.Freidenfelds Cup“ Vilius Mikalauskas iškovojo auksą ir sidabrą.
Trauma sutrukdė pakovoti dėl bronzos
2019 03 18
Imtynės
„Thor Masters 2019” graikų-romėnų imtynių turnyre Niukiobinge aukščiausiai – iki ketvirtos vietos – pakilo Justas Petravičius (63 kg; 12 dalyvių).
 
Popiežius Pranciškus turės naują dviratį
2019 03 13
Kongresas
32-ajame Europos dviračių sporto sąjungos (UEC) kongrese dalyvavo 43 žemyno federacijų atstovai, tarp jų ir LDSF prezidentas Romualdas Bakutis.
Papildė olimpinę taupyklę
2019 03 09
Lenktynės
Lietuvos dviratininkė Rasa Leleivytė lenktynėse Italijoje pelnė pirmuosius olimpinės atrankos taškus.
Rinktinės lyderę siūbavo sezono bangos
2019 03 08
Trekas
"Buvo labai daug pakilimų ir nusileidimų", - sako dviratininkė Simona Krupeckaitė, vertindama pasibaigusį 2018-2019 metų sezoną.
Paskutinėse rungtynėse - antausis dzūkams
2019 03 16
LRL
Paskutinėse LRL reguliariojo sezono rungtynėse "Šiaulių SM-Dubysa" atkakliame mače 29:28 nugalėjo Alytaus "Varsą-Stronglasą".
„Dragūnas“ - Baltijos lygos finalo ketverte
2019 03 16
Rankinis
"Visos komandos - profesionalios, jų biudžetai 8-10 kartų didesni už mūsų, bus smagu pasitikrinti, ką galime", - apie būsimus varžovus kalbėjo A. Juškėnas.
Reguliarųjį sezoną laimėjo „Dragūnas“
2019 03 14
Lietuvos lyga
Lietuvos rankinio lygoje trečiadienį vyko trejos rungtynės. Po jų paaiškėjo reguliariojo seono nugalėtojai.
 
Auksinė komanda tikisi daugiau dėmesio
2019 03 19
Žvilgsnis
Baltijos tinklinio čempionės „Prekybos-Paramos“ treneris Kęstutis Pačėsas: „Kolektyvas patikimas, duok Dieve, kad visos komandos tokį turėtų.“
Baltijos čempionate - alytiškių triumfas
2019 03 17
Moterų tinklinis
Dramatiškoje kovoje finale Tartu 3:2 įveikusios vietos "TU-Bigbank" Alytaus "Prekybos-Paramos" tinklininkės pirmąkart laimėjo Baltijos čempionių vardus.
Tinklinis rado namus Palangoje
2019 03 15
Tinklinis
Po Jonavos akibrokšto, kuomet be perspėjimo buvo atšaukti Lietuvos tinklinio čempionato finalai, LTF rado prieglobstį Palangos sporto centro salėje.
Greičiausias pajėgiausioje klasėje
2019 03 19
Moto
Alžyre vykstančio „Tuareg“ ralio antrajame etape pergalę pasiekė Lietuvos motociklininkas Arūnas Gelažninkas.
„Moterų ralis“ keliauja į miesto erdves
2019 03 19
Moterų ralis
Nuotaikingas pavasario renginys moterims „Moterų ralis“ penktojo gimtadienio proga žeria staigmenų.
Vėl griaudės Europos čempionato etapas
2019 03 15
Autokrosas
Tarptautinė automobilių sporto federacija uždegė žalią šviesą greičiausių Europos lenktynininkų susitikimui Vilkyčiuose.
 
Finale – galingas čempionų startas
2019 03 20
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionato finalo serija prasidėjo Elektrėnų „Energijos“ pergale.
Švedijoje susirinko 500 orientacininkų
2019 03 19
Orientavimasis
Trečiadienį Pitėjos miestelyje šiaurės Švedijoje prasidės pasaulio orientavimosi sporto slidėmis čempionatas. Jame startuos ir lietuviai.
Lietuviai medalius dalijosi Latvijoje
2019 03 18
Slidinėjimas
Savaitgalį Maduonoje (Latvija) buvos surengtas atviras Lietuvos slidinėjimo čempionatas.
Pergalę lėmė geležinė gynyba
2019 03 19
Regbis
Šiauliuose vykusiame trečiajame Lietuvos regbio federacijos (LRF) taurės etape - "Kalvio" taurės" turnyre - nugalėjo Šiaulių "Baltrex-Šiaulių" klubas.
Pergalių link – ant entuziazmo sparnų
2019 03 18
Gimnastika
Gimnastikos akademijai vadovaujanti garsi Lietuvos gimnastė T.Kotik-Linovskienė su savo auklėtinėmis stengiasi kuo dažniau rungtis užsienyje.
Auksinis olimpinės čempionės sugrįžimas
2019 03 18
Šiuolaikinė penkiakovė
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė po beveik metų pertraukos sugrįžo į varžybas ir laimėjo Prancūzijos keturkovės (penkiakovė be jojimo) čempionatą.
 
Tikroji pergalės kaina
2019 03 19
Žvilgsnis
Filmo „Pergalės kaina“ autorius Atlee Jamesas: „Apsaugokime vaikus – sporto nepaverskime darbu.“
Tėvams siūlo nusiimti rožinius akinius
2019 03 14
Forumas
„Olimpinio švietimo forumo“ lektorius Žilvinas Gailius: „Jei tave „palaikina“, esi šaunuolis, jei ne – lūzeris. Iš tikrųjų gyvenimas nėra toks.“
Vilnius pagerbė ir jaunuosius sportininkus
2019 03 12
Apdovanojimai
Mažojo šv. Kristoforo žymenis R.Šimašius įteikė golfo žaidėjai G.B.Starkutei, plaukikei K.Teterovkovai, žolės riedulinikui Povilui Lakštauskui.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas