Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. gruodžio 5 d. 09:00 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

709 – ir automobilio, ir telefono numeryje

Prieš 40 metų Vilhelmina Bardauskienė tapo pirmąja moterimi pasaulyje, šuolių į tolį rungtyje perskriejusia 7 metrų ribą.

V.Bardauskienė.
Asmeninio albumo nuotr.
V.Bardauskienė.
   
1978-ųjų rugpjūtį Vilhelmina Bardauskienė dukart gerino pasaulio šuolių į tolį rekordus: 18 d. Kišiniove nuskriejo 7 m 7 cm, o 29 d. Prahoje per Europos čempionatą – 7 m 9 cm. Garsioji lengvaatletė, kuriai birželio 15 d. sukako 65-eri, tuos rekordinius šuolius puikiai mena iki šių dienų, nors pabrėžia, kad jai labiau rūpi dabartis.
 
„TSRS lengvosios atletikos rinktinės psichoterapeutai ir fizikai išyrė, kad mano biolaukas rugpjūčio mėnesį būna labai aktyvus. Tą mėnesį visada jausdavau didžiulį pakilimą, jėgų antplūdį. Pirmą sykį 7 m ribą įveikiau per TSRS rinktinės treniruočių stovyklą Kišiniove, kur buvo surengtos kalendorinės Šuolininkų dienos varžybos.
 
Mano šuoliai buvo ne chrestomatiniai, t. y. netechniški. Šokau kaip balerina (pėdos būdavo ištiestos), o ne užlenktos, kaip šuolininkių į tolį. Kišiniove pasitaikė puiki diena, šilta, pasižiūrėti varžybų susirinko labai daug žiūrovų. Kai nušokau 7 m 7 cm, prisimenu, buvo net tokių žiūrovų, kurie, nelaukdami varžybų pabaigos, puolė į sektorių sveikinti manęs. 

Į sektorių įsiveržė ir žurnalistai. TSRS šuolių į tolį rinktinės treneris Igoris Ter-Ovanesianas man yra pasakęs, kad, jeigu aš manau, jog tai yra mano galimybių riba, tai esu neteisi. Atseit – padirbėk dar daugiau ir šoksi dar toliau, save realizuosi. 

Tačiau tų savo galimybių neišnaudojau. Manau, kad tikrai galėjau nušokti 7 m 30 cm. 

O tie 7 m 9 cm mane dabar lydi visur – mano automobilio numeris – 709, mobiliojo telefono numeryje taip pat yra skaičiai 709. Tai – labai gražūs skaičiai“, – pasakoja 65-erių V. Bardauskienė.

Po 11 dienų nuo rekordo Kišiniove ir Prahoje tapai Europos čempione ir vėl pagerinai pasaulio rekordą.
Rekordą pagerinau per kvalifikacines varžybas 9 val. ryto (7 m 9 cm). Tam šuoliui nereikėjo ypač daug pastangų, kažkaip viskas išėjo lengvai. Kad vėl nušokau už 7 m ribos, daug kam buvo netikėta. Tuoj po varžybų mane pakvietė į dopingo kontrolę, stadione negalėjau matyti to didelio sujudimo, šurmulio.
 
Be galo sunku buvo šokinėti vakare finalinėse varžybose. Oras atvėso iki 11 laipsnių. Merkė lietus, oras vis prastėjo. Rungtyniauti buvo sudėtinga. TSRS rinktinės treniruočių kostiumai buvo vilnoniai, jie sušlapo, tapo sunkūs. Atrodėme lyg BAM’o statytojos. Vokiečių, anglų šuolininkės gaubėsi akumuliatorinėmis baterijomis šildomais apklotais, kurie jas puikiai saugojo nuo lietaus. 
 
Trys pirmieji mano bandymai buvo ne itin sėkmingi, tačiau pavyko patekti į lemiamą etapą. Išgyvenau vidinę dramą. Mačiau, kaip psichologiškai lūžta čempionatą stebėjęs mano treneris Janas Gadovičius. Tvirčiau atrodė TSRS rinktinės treneris I. Ter-Ovanesianas. Jis mane ragino tvardytis, susikaupti, nekreipti dėmesio į orą, o visą save sukoncentruoti į bandymus. 

Jaučiau, kad esu stipresnė už varžoves ir tai pagaliau įrodžiau savo ketvirtuoju bandymu – nušokau 6 m 88 cm ir tapau Europos čempione.

Kaip tau buvo atlyginta už du pasaulio rekordus ir Europos čempionės titulą?
Už pasaulio rekordus ir čempionės titulą man sumokėjo po 1,5 tūkst. rublių. Tai buvo dideli pinigai.
 
Ar nebuvo apmaudu, kad nepatekai į Maskvos olimpines žaidynes ir apskritai, kad tau, tokio didelio meistriškumo šuolininkei, neteko dalyvauti nė vienoje olimpiadoje?
Per daug neišgyvenau. Tokia, matyt, buvo mano dalia. Po pasiektų pasaulio rekordų TSRS lengvosios atletikos rinktinės treneriai man sakė, kad esu užsitikrinusi teisę dalyvauti Maskvos olimpinėse žaidynėse. Tuo metu buvo nerašytas įstatymas: jeigu esi patikimas ir pasiekęs ypač gerų rezultatų, nebūtina dalyvauti specialiose TSRS rinktinės treniruočių stovyklose, galėdavome rinktis tas, kurios mums patinka.
 
Tai buvo tam tikra nuolaida atsakingai rengtis olimpinėms žaidynėms. Ir staiga gegužės mėnesį buvo sugalvotos neplanuotos atrankinės varžybos, kurioms visiškai nebuvau pasirengusi. Jaučiausi apgauta. Kiek vėliau išgirdau, kad į Maskvos olimpines žaidynes buvo stumiama 36-erių Lidija Alfejeva, kuri specialiai rengėsi būtent toms atrankos varžyboms. Olimpiadoje ji šokinėjo vietoje manęs, bet buvo toli nuo prizininkių trejeto.

Už tai, kad rinktinės treneriai neištesėjo pažado ir buvau apgauta, man buvo skirta kompensacija: nuo 1980 m. visą olimpinį ciklą iki 1984 m. man buvo mokamas atlyginimas. Jį gaudavau ir tada, kai laukiausi antrojo sūnaus Manto, nors TSRS lengvosios atletikos vadovai žinojo, kad į šuolių sektorių jau negrįšiu.

Tas dešimtmetis, praleistas didžiajame sporte, buvo pats gražiausias mano gyvenimo etapas (sportuoti pradėjau būdama 13-os, o baigiau 28-erių). Per tuos metus jaučiausi labai stipri, atrodė, kad man nėra nepasiekiamų dalykų. Tačiau vis dėlto šiandien turiu konstatuoti, kad man nepavyko savęs realizuoti, galėjau šokti toliau. 

Mano atsisveikinimo su didžiuoju sportu ypač laukė artimos draugės. Jos nuolat klausinėjo, kada gi aš baigsiu šokinėti. Vyras Antanas taip pat nenorėjo, kad sportuočiau. Man šeima visą laiką buvo didelis prioritetas. Po Maskvos olimpiados itin sunkiai atsigavau psichologiškai ir pavasarį baigiau aktyviai sportuoti.


Ar buvo gaila palikti šuolių sektorių? 
Nepaprastai. Dabar, kai apmąstau savo sportinį kelią, įsitikinu, kad TSRS rinktinėje buvo daug neteisybės, nenormalių, neadekvačių dalykų. Jaunystėje į tai nereagavau, tačiau rinktinėje buvau savotiškas ledlaužis, neturėjau artimos aplinkos palaikymo. 
 
Sportuodama pamačiau daug pasaulio, domėjausi tų šalių gyvenimu, kultūra. Triskart buvau Japonijoje, kur dalyvavau varžybose ir trijų savaičių trukmės treniruočių stovykloje, dukart Amerikoje, po kartą – Australijoje ir Kanadoje. 

Dabar labai noriu aplankyti Lotynų Ameriką, kurios nepažįstu, Jungtinius Arabų Emyratus, dar kartą norisi aplankyti Izraelį, kuriame buvau dukart.

1981 m., nieko nesakiusi savo treneriui, su sportiniu krepšiu atėjai į tuometį „Dinamo“ draugijos lengvosios atletikos maniežą. Norėjai grįžti į didįjį sportą?
Treneris iš didelės nuostabos išplėtė akis ir paklausė, kas gi man atsitiko. Su lengvąja atletika ryšių nebuvau nutraukusi. Po olimpiados nuolat važinėdavau į Valakampius ir savarankiškai sportuodavau smėlyje – bėgiodavau, šokinėdavau. Palaikiau fizinę būklę. Nusipirkau treniruoklių, namie mankštinausi. 
 
Atėjus pavasariui, dar nuėjau į stadioną. Susėdome su treneriu, pasikalbėjome ir nutarėme, kad vis dėlto reikia viską baigti. Tačiau į galvą šovė mintis, kad gal reikėtų pabandyti kultivuoti kitą sporto šaką, nes jaučiau turinti dar daug jėgų. 
 
Būdama 30-ies, nutariau žaisti tenisą. Bet treniruodamasi pajutau, kad negaliu išduoti savo trenerio J. Gadovičiaus, kuris man buvo didelis autoritetas. Be to, žaisdama tenisą pasijutau nėščia, 1982 m. gimė Mantas. 

Sportuodama baigei tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, kur studijavai fizinį auklėjimą ir geografiją. Ar dirbai pagal specialybę?
Pusantrų metų dirbau mokykloje geografijos mokytoja. Geografija man labai patiko, bet pati mokykla nežavėjo. Viliojo didesnė erdvė. Vėliau, Stasiui Šaparniui pasiūlius, dirbau „Dinamo“ draugijos olimpinio rezervo sporto mokyklos mokymo dalies vedėja. Dirbau iki pat pabaigos, kol buvo panaikinta ši draugija.

Sakyk, kodėl dabar Lietuvos šuolininkės šoka kone visu metru mažiau nei tu?
Dabartinės Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentės Nijolės Medvedevos, kuri taip pat nušokdavo už 7 metrų (7 m 1 cm) ribos, klausiau, kodėl ji nekovoja už savo rungtį. Sakiau, kad reikia kažką daryti. 
 
Viena problemų – trūksta trenerių. Tačiau būtina ieškoti pinigų jų kvalifikacijai kelti. O gal mūsų treneriai neatranda tos talentingos šuolininkės. Tarkime, aš turėjau nuostabius, krištolinio skaidrumo ir sąžiningumo lengvajai atletikai atsidavusius trenerius panevėžietį Algimantą Kukštą, kuris man buvo kaip tėvas, ir vilnietį J. Gadovičių. 

Jie tikrai didelės asmenybė, abu daug informacijos apie šuolius į tolį rasdavo įvairiuose pasaulio laikraščiuose ir žurnaluose, o dabar einama lengvesniu keliu. 

Ar neskaudu, kad dabartiniai mūsų treneriai neprašo tavo pagalbos, patarimų?
Nuo sporto nesu atitrūkus, susitikus su treneriais ar sporto darbuotojais visada padiskutuojame, paanalizuojame įvairius sporto įvykius, problemas. Juk dešimt metų dirbau sportinį darbą. Sidnėjaus ir Atėnų olimpinėms žaidynėms psichologiškai padėjau rengti savo sūnų Tomą, nors jis ir turėjo trenerius. Padėjau ir kaip mama, ir kaip buvusi šuolininkė į tolį, sūnui padėjau ir finansiškai.
 
Pasaulio rekordai jau istorija, sakyk, o kaip dabar gyveni?
Kaip ir ankstesniais metais, mano šeima Trakų rajone ant Dvarčių ežero kranto turi kaimo turizmo sodybą. Ji – viena pirmųjų kaimo turizmo sodybų Lietuvoje. Joje aktyviai sukuosi nuo 1998-ųjų. Pirmaisiais metais ten dažniausiai vykdavo įvairios konferencijos, tekdavo padirbėti iš peties – pati net maistą gamindavau, lankytojams sakydavau, kad tai – olimpiečių patiekalai. 
 
Labai mėgstu keliauti, didžiulis mano pomėgis – kalnų slidinėjimas. Kiekvieną sezoną stengiuosi išsprūsti paslidinėti į Austrijos ar Šveicarijos Alpes, kartais ir ne po vieną, o po 2–3 kartus. Kasmet slidinėti vis vykstu į kitą vietą. Man kalnų slidinėjimas – tai kažkas tokio: magija, atgaiva, jėgų atgavimas. Toks jausmas, kad kažkur Alpėse esu gimusi. 

Slidinėju turbūt nuo 1997 m., bet pirmoji pažintis su kalnų slidinėjimu įvyko per TSRS lengvaatlečių stovyklą Armėnijoje. Jau tada jaučiau kalnų šauksmą. Rinktinėje buvo kalnų slidinėjimo entuziastų, todėl pabėgdavome nuo trenerių – ir į kalnelius slidinėti. 

Pasitaikydavo, kad rinktinės šuolininkų treneris I. Ter-Ovanesianas mus nutraukdavo žemyn, kad nepatirtume traumų. Vienas austrų treneris man pasakė, kad, jeigu būčiau gimusi Austrijoje ir lankiusi kalnų slidinėjimo pratybas, būčiau puikiai rungtyniavusi greitojo nusileidimo rungtyje. 

Slidinėja ir abu mano sūnūs: Mantas, dirbantis Šveicarijos įmonėje „CSD Engineers“, bei Tomas, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Turiu vieną anūkę – Miglę, jai netrukus bus treji. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Lengvoji atletika
KOMENTARAI
 
 
 
Kibirkštis iš Estijos grįš be pergalės
2019 01 21
Moterų krepšinis
Vilniaus „Kibirkšties“ komanda „MultiGyn“ jungtiniame Lietuvos, Latvijos ir Estijos čempionate 73:75 nusileido Talino „Ulikool“ komandai.
KMT - neregėto dydžio ekranas
2019 01 21
Karaliaus Mindaugo taurė
„Kidy Tour“ tapo generaliniu Karaliaus Mindaugo taurės turnyro rėmėju, renginyje – neregėto dydžio kubas.
EYBL ture - be pralaimėjimų
2019 01 21
Moterų krepšinis
EYBL ture Lietuvės iškovojo visas penkias pergales ir sustiprino savo pozicijas turnyro lentelėje.
 
Laimėjo trečias kontrolines rungtynes
2019 01 21
Pasiruošimas
2019-ųjų sezonui besirengianti Lietuvos čempionė Marijampolės „Sūduva“ per trečiąsias kontrolines rungtynes įveikė Rygos „Metta/LU“ 3:1 (2:0).
E. Vaitkūnas žais „Kauno Žalgiryje“
2019 01 21
Sugrįžimas
30-metis Egidijus Vaitkūnas Lietuvoje vėl rungtyniaus po metų, praleistų Baltarusijos aukščiausios lygos klube „Minsk“.
Rinktinė pasirengusi debiutui Europoje
2019 01 21
Salės futbolas
Jonavoje debiutinės Lietuvos U-19 futsal vaikinų rinktinės laukia pirmosios Europos čempionato preliminarios atrankos turnyro rungtynės su Graikija.
Latvijoje - trys lietuvių medaliai
2019 01 21
Varžybos
Uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybose - Urtės Baikštytės, Benedikto Mickaus ir Rapolo Sauliaus pergalės.
Penki sluoksniai aprangos bėgti netrukdo
2019 01 17
Žvilgsnis
Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius – apie bėgimą spaudžiant 24 laipsniams šalčio, apledėjusius laiptus, Mantą Stonkų ir legendinę arbatą.
Vilniaus maratonas išsaugojo partnerį
2019 01 16
Maratonas
„Danske Bank“ pratęsė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Tarptautinis maratonas“ ir dar trejus metus drauge organizuos masiškiausią Lietuvos sporto renginį.
 
G. Sabeckis įrodė dar turintis parako
2019 01 21
Turnyras
Tarptautiniame ITF teniso turnyre Vilniuje - Gvido Sabeckio triumfas.
Į Vilnių susirinko iš viso pasaulio
2019 01 16
Turnyras
„Vilnius Cup 2019“ teniso turnyre dalyvaus beveik 200 sportininkų net iš 26 valstybių. Jėgas mėgins ir buvusi pirmoji Lietuvos profesionalų raketė.
Suklupo jau pirmame mače
2019 01 14
Turnyras
ATP „Challenger“ serijos turnyro „Koblenz Open“ vienetų varžybų pirmajame rate Laurynas Grigelis neatsilaikė prieš Rusijos tenisininką.
Paaiškėjo Lietuvos imtynių čempionai
2019 01 21
Imtynės
Šiauliuose vykusiame Lietuvos imtynių čempionate buvo išdalinti net 28 apdovanojimų komplektai.
Lietuviai iškovojo keturis medalius
2019 01 21
Džiudžitsu
Lisabonoje (Portugalija) pasibaigusiame Europos brazilų džiudžitsu čempionate Lietuvos sportininkai iškovojo visų spalvų medalius.
Lietuvė triumfavo turnyre Serbijoje
2019 01 21
Boksas
Serbijoje pasibaigusiame aštuntajame tarptautiniame moterų bokso turnyre „Tautų taurė“ aukso medalį iškovojo lietuvė Gabrielė Diekontaitė.
 
Lietuvė išsaugojo antrąją vietą
2019 01 20
Trekas
Naujojoje Zelandijoje vykstančiame 2018-2019 metų sezono pasaulio dviračių treko taurės varžybų penktajame etape lietuviai medalių neiškovojo.
Prisideda siekis patekti į Tokiją
2019 01 08
Dviračiai
"Čia puikios sąlygos treniruotėms – yra ir kalnų, ir lygumų, taip pat parankus klimatas, gera virtuvė," – sako dešimtmetį Italijoje gyvenanti R. Leleivytė.
O. Baleišytė apgynė čempionės titulus
2019 01 04
Trekas
Lietuvos dviračių treko skrečo ir daugiakovės čempionate O. Baleišytė tapo abiejų rungčių čempione, o V. Lašinis antrus metus tapo skrečo čempionu.
LMRL lyderės sustiprino savo pozicijas
2019 01 21
Moterų rankinis
LMRL trečiąjį ratą pergale pradėjo praėjusių metų čempionės Kauno „Acme-Žalgirio“ rankininkės.
„Dragūnas“ palaužė principinį varžovą
2019 01 20
Baltijos lyga
Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai emocingose Baltijos rankinio lygos rungtynėse 28:26 (13:17) namuose įveikė Ukrainos vicečempionę Zaporožės ZTR ekipą.
Po pertraukos – įvarčių rekordas
2019 01 17
Lietuvos lyga
Atsinaujinusiose Lietuvos rankinio lygos kovose netrūko atkaklių rungtynių, bet lyderiams pavylo įrodyti savo pranašumą.
 
Pamokė Baltijos lygos čempiones
2019 01 21
Moterų tinklinis
Lietuvos tinklinio čempionė Kauno "Kauno-VDU" komanda savaitgalį iškovojo dvi puikias pergales Baltijos moterų lygoje.
Alytiškės pavijo šalies čempiones
2019 01 15
Lietuvos čempionatas
„Top sport“ Lietuvos moterų tinklinio čempionato rungtynėse dvi pergales iškovojo ir į pirmąją vietą turnyro lentelėje pakilo į Alytaus "Prekyba-Parama".
Konkurentai kibo į atlapus lyderiams
2019 01 14
Lietuvos čempionatas
Po šventinės pertraukos pratęstame Lietuvos vyrų tinklinio čempionat po dvi pergales iškovojo lyderės Klaipėdos "Amber Queen" ir Kelmės "Etovio" ekipos.
"RR Team" duetas grįžta į ralio trasas
2019 01 21
Ralis
Metų pertrauką ralyje padaręs Renaldo Šeinausko ir Rūtos Krikščiūnaitės duetas duetas pasirodys "Winter Rally" varžybose.
B.Bardauskas intensyviai rengiasi skrydžiui
2019 01 21
Dakaras
Limos ligoninėje vis dar besigydantį motociklininką Balį Bardauską į oro uostą lydės du medikai.
Iš Dakaro - į Uteną
2019 01 21
Ralis
Vaidotas Žala bei šturmanas Andris Malnieks dalyvaus sausio 25-26 dienomis vyksiančiame "Winter Rally" Utenos ir Molėtų apylinkėse.
 
Greičiausi – jaunieji kalnų slidininkai
2019 01 21
Kalnų slidinėjimas
Lietuvos kalnų slidinėjimo slalomo rungties čempionato dalyviai Anykščiuose lenktyniavo ir slidėmis, ir snieglentėmis.
Lietuviai liko tarp autsaiderių
2019 01 21
Slidinėjimas
Pasaulio jaunių slidinėjimo čempionate lietuviai užėmė vietas paskutiniuose dešimtukuose.
Į vartus - tėvo pėdomis
2019 01 21
Interviu
Vilniaus "Hockey Punks" vartų sargas Simas Baltrūnas pasakojo, kad šioje pozicijoje žaidęs jo tėvas atkalbinėjo sūnų rinktis vartininko duoną.
Triumfavo ledo buriuotojai iš Elektrėnų
2019 01 21
Ledo jachtos
Lietuvos ledo jachtų čempionatas vyko itini sunkiomis oro sąlygomis: nors Rėkyvos ežero ledas buvo storas ir lygus, po audros jį užgulė gilus sniegas.
Lietuvėms - sidabras ir bronza
2019 01 21
Fechtavimas
Lietuvos fechtuotojos iš varžybų Estijoje grįžo su medaliais.
Apdovanoti IFBB 2018 m. geriausieji
2019 01 21
Apdovanojimai
Sausio 20 d. Marijampolėje vyko geriausių 2018 m. Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos sportininkų, trenerių ir komandų apdovanojimai.
 
Posėdyje – apie pinigus, planus, renginius
2019 01 21
Posėdis
LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtintos 2018 metų LTOK biudžeto apyskaita, veiklos ataskaita ir LTOK finansinio audito ataskaita.
Olimpiečio dovana protėviui – paminklas
2019 01 20
Žvilgsnis
Legendinis bėgikas Romualdas Bitė sportinį kelią pradėjo nuo slidinėjimo, žiemos trasoje jis sutiko ir savo gyvenimo meilę.
Didžiausiam eksponatui prireikė net krano
2019 01 18
Muziejus
Lietuvos krepšinio muziejaus Joniškyje sieną papuošė daugiau nei trijų metrų skersmens ir beveik 400 kg sveriantis paminklas Lietuvos šimtmečiui.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas