Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. gruodžio 5 d. 09:00 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

709 – ir automobilio, ir telefono numeryje

Prieš 40 metų Vilhelmina Bardauskienė tapo pirmąja moterimi pasaulyje, šuolių į tolį rungtyje perskriejusia 7 metrų ribą.

V.Bardauskienė.
Asmeninio albumo nuotr.
V.Bardauskienė.
   
1978-ųjų rugpjūtį Vilhelmina Bardauskienė dukart gerino pasaulio šuolių į tolį rekordus: 18 d. Kišiniove nuskriejo 7 m 7 cm, o 29 d. Prahoje per Europos čempionatą – 7 m 9 cm. Garsioji lengvaatletė, kuriai birželio 15 d. sukako 65-eri, tuos rekordinius šuolius puikiai mena iki šių dienų, nors pabrėžia, kad jai labiau rūpi dabartis.
 
„TSRS lengvosios atletikos rinktinės psichoterapeutai ir fizikai išyrė, kad mano biolaukas rugpjūčio mėnesį būna labai aktyvus. Tą mėnesį visada jausdavau didžiulį pakilimą, jėgų antplūdį. Pirmą sykį 7 m ribą įveikiau per TSRS rinktinės treniruočių stovyklą Kišiniove, kur buvo surengtos kalendorinės Šuolininkų dienos varžybos.
 
Mano šuoliai buvo ne chrestomatiniai, t. y. netechniški. Šokau kaip balerina (pėdos būdavo užlenktos), o ne kaip šuolininkė į tolį. Kišiniove pasitaikė puiki diena, šilta, pasižiūrėti varžybų susirinko labai daug žiūrovų. Kai nušokau 7 m 7 cm, prisimenu, buvo net tokių žiūrovų, kurie, nelaukdami varžybų pabaigos, puolė į sektorių sveikinti manęs. 

Į sektorių įsiveržė ir žurnalistai. TSRS šuolių į tolį rinktinės treneris Igoris Ter-Ovanesianas man yra pasakęs, kad, jeigu aš manau, jog tai yra mano galimybių riba, tai esu neteisi. Atseit – padirbėk dar daugiau ir šoksi dar toliau, save realizuosi. 

Tačiau tų savo galimybių neišnaudojau. Manau, kad tikrai galėjau nušokti 7 m 30 cm. 

O tie 7 m 9 cm mane dabar lydi visur – mano automobilio numeris – 709, mobiliojo telefono numeryje taip pat yra skaičiai 709. Tai – labai gražūs skaičiai“, – pasakoja 65-erių V. Bardauskienė.

Po 11 dienų nuo rekordo Kišiniove ir Prahoje tapai Europos čempione ir vėl pagerinai pasaulio rekordą.
Rekordą pagerinau per kvalifikacines varžybas 9 val. ryto (7 m 9 cm). Tam šuoliui nereikėjo ypač daug pastangų, kažkaip viskas išėjo lengvai. Kad vėl nušokau už 7 m ribos, daug kam buvo netikėta. Tuoj po varžybų mane pakvietė į dopingo kontrolę, stadione negalėjau matyti to didelio sujudimo, šurmulio.
 
Be galo sunku buvo šokinėti vakare finalinėse varžybose. Oras atvėso iki 11 laipsnių. Merkė lietus, oras vis prastėjo. Rungtyniauti buvo sudėtinga. TSRS rinktinės treniruočių kostiumai buvo vilnoniai, jie sušlapo, tapo sunkūs. Atrodėme lyg BAM’o statytojos. Vokiečių, anglų šuolininkės gaubėsi akumuliatorinėmis baterijomis šildomais apklotais, kurie jas puikiai saugojo nuo lietaus. 
 
Trys pirmieji mano bandymai buvo ne itin sėkmingi, tačiau pavyko patekti į lemiamą etapą. Išgyvenau vidinę dramą. Mačiau, kaip psichologiškai lūžta čempionatą stebėjęs mano treneris Janas Gadovičius. Tvirčiau atrodė TSRS rinktinės treneris I. Ter-Ovanesianas. Jis mane ragino tvardytis, susikaupti, nekreipti dėmesio į orą, o visą save sukoncentruoti į bandymus. 

Jaučiau, kad esu stipresnė už varžoves ir tai pagaliau įrodžiau savo ketvirtuoju bandymu – nušokau 6 m 88 cm ir tapau Europos čempione.

Kaip tau buvo atlyginta už du pasaulio rekordus ir Europos čempionės titulą?
Už pasaulio rekordus ir čempionės titulą man sumokėjo po 1,5 tūkst. rublių. Tai buvo dideli pinigai.
 
Ar nebuvo apmaudu, kad nepatekai į Maskvos olimpines žaidynes ir apskritai, kad tau, tokio didelio meistriškumo šuolininkei, neteko dalyvauti nė vienoje olimpiadoje?
Per daug neišgyvenau. Tokia, matyt, buvo mano dalia. Po pasiektų pasaulio rekordų TSRS lengvosios atletikos rinktinės treneriai man sakė, kad esu užsitikrinusi teisę dalyvauti Maskvos olimpinėse žaidynėse. Tuo metu buvo nerašytas įstatymas: jeigu esi patikimas ir pasiekęs ypač gerų rezultatų, nebūtina dalyvauti specialiose TSRS rinktinės treniruočių stovyklose, galėdavome rinktis tas, kurios mums patinka.
 
Tai buvo tam tikra nuolaida atsakingai rengtis olimpinėms žaidynėms. Ir staiga gegužės mėnesį buvo sugalvotos neplanuotos atrankinės varžybos, kurioms visiškai nebuvau pasirengusi. Jaučiausi apgauta. Kiek vėliau išgirdau, kad į Maskvos olimpines žaidynes buvo stumiama 36-erių Lidija Alfejeva, kuri specialiai rengėsi būtent toms atrankos varžyboms. Olimpiadoje ji šokinėjo vietoje manęs, bet buvo toli nuo prizininkių trejeto.

Už tai, kad rinktinės treneriai neištesėjo pažado ir buvau apgauta, man buvo skirta kompensacija: nuo 1980 m. visą olimpinį ciklą iki 1984 m. man buvo mokamas atlyginimas. Jį gaudavau ir tada, kai laukiausi antrojo sūnaus Manto, nors TSRS lengvosios atletikos vadovai žinojo, kad į šuolių sektorių jau negrįšiu.

Tas dešimtmetis, praleistas didžiajame sporte, buvo pats gražiausias mano gyvenimo etapas (sportuoti pradėjau būdama 13-os, o baigiau 28-erių). Per tuos metus jaučiausi labai stipri, atrodė, kad man nėra nepasiekiamų dalykų. Tačiau vis dėlto šiandien turiu konstatuoti, kad man nepavyko savęs realizuoti, galėjau šokti toliau. 

Mano atsisveikinimo su didžiuoju sportu ypač laukė artimos draugės. Jos nuolat klausinėjo, kada gi aš baigsiu šokinėti. Vyras Antanas taip pat nenorėjo, kad sportuočiau. Man šeima visą laiką buvo didelis prioritetas. Po Maskvos olimpiados itin sunkiai atsigavau psichologiškai ir pavasarį baigiau aktyviai sportuoti.


Ar buvo gaila palikti šuolių sektorių? 
Nepaprastai. Dabar, kai apmąstau savo sportinį kelią, įsitikinu, kad TSRS rinktinėje buvo daug neteisybės, nenormalių, neadekvačių dalykų. Jaunystėje į tai nereagavau, tačiau rinktinėje buvau savotiškas ledlaužis, neturėjau artimos aplinkos palaikymo. 
 
Sportuodama pamačiau daug pasaulio, domėjausi tų šalių gyvenimu, kultūra. Triskart buvau Japonijoje, kur dalyvavau varžybose ir trijų savaičių trukmės treniruočių stovykloje, dukart Amerikoje, po kartą – Australijoje ir Kanadoje. 

Dabar labai noriu aplankyti Lotynų Ameriką, kurios nepažįstu, Jungtinius Arabų Emyratus, dar kartą norisi aplankyti Izraelį, kuriame buvau dukart.

1981 m., nieko nesakiusi savo treneriui, su sportiniu krepšiu atėjai į tuometį „Dinamo“ draugijos lengvosios atletikos maniežą. Norėjai grįžti į didįjį sportą?
Treneris iš didelės nuostabos išplėtė akis ir paklausė, kas gi man atsitiko. Su lengvąja atletika ryšių nebuvau nutraukusi. Po olimpiados nuolat važinėdavau į Valakampius ir savarankiškai sportuodavau smėlyje – bėgiodavau, šokinėdavau. Palaikiau fizinę būklę. Nusipirkau treniruoklių, namie mankštinausi. 
 
Atėjus pavasariui, dar nuėjau į stadioną. Susėdome su treneriu, pasikalbėjome ir nutarėme, kad TSRS rinktinėje labai daug neteisybės, kad vis dėlto reikia viską baigti. Tačiau į galvą šovė mintis, kad gal reikėtų pabandyti kultivuoti kitą sporto šaką, nes jaučiau turinti dar daug jėgų. 
 
Būdama 30-ies, nutariau žaisti tenisą. Bet treniruodamasi pajutau, kad negaliu išduoti savo trenerio J. Gadovičiaus, kuris man buvo didelis autoritetas. Be to, žaisdama tenisą pasijutau nėščia, 1982 m. gimė Mantas. 

Sportuodama baigei tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, kur studijavai fizinį auklėjimą ir geografiją. Ar dirbai pagal specialybę?
Pusantrų metų dirbau mokykloje geografijos mokytoja. Geografija man labai patiko, bet pati mokykla nežavėjo. Viliojo didesnė erdvė. Vėliau, Stasiui Šaparniui pasiūlius, dirbau „Dinamo“ draugijos olimpinio rezervo sporto mokyklos mokymo dalies vedėja. Dirbau iki pat pabaigos, kol buvo panaikinta ši draugija.

Sakyk, kodėl dabar Lietuvos šuolininkės šoka kone visu metru mažiau nei tu?
Dabartinės Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentės Nijolės Medvedevos, kuri taip pat nušokdavo už 7 metrų (7 m 1 cm) ribos, klausiau, kodėl ji nekovoja už savo rungtį. Sakiau, kad reikia kažką daryti. 
 
Viena problemų – trūksta trenerių. Tačiau būtina ieškoti pinigų jų kvalifikacijai kelti. O gal mūsų treneriai neatranda tos talentingos šuolininkės. Tarkime, aš turėjau nuostabius, krištolinio skaidrumo ir sąžiningumo lengvajai atletikai atsidavusius trenerius panevėžietį Algimantą Kukštą, kuris man buvo kaip tėvas, ir vilnietį J. Gadovičių. 

Jie tikrai didelės asmenybė, abu daug informacijos apie šuolius į tolį rasdavo įvairiuose pasaulio laikraščiuose ir žurnaluose, o dabar einama lengvesniu keliu. 

Ar neskaudu, kad dabartiniai mūsų treneriai neprašo tavo pagalbos, patarimų?
Dešimt metų dirbau sportinį darbą. Sidnėjaus ir Atėnų olimpinėms žaidynėms psichologiškai padėjau rengti savo sūnų Tomą, nors jis ir turėjo trenerius. Padėjau ir kaip mama, ir kaip buvusi šuolininkė į tolį, sūnui padėjau ir finansiškai.
 
Pasaulio rekordai jau istorija, sakyk, o kaip dabar gyveni?
Kaip ir ankstesniais metais, mano šeima Trakų rajone ant Dvarčių ežero kranto turi kaimo turizmo sodybą. Ji – viena pirmųjų kaimo turizmo sodybų Lietuvoje. Joje aktyviai sukuosi nuo 1998-ųjų. Pirmaisiais metais ten dažniausiai vykdavo įvairios konferencijos, tekdavo padirbėti iš peties – pati net maistą gamindavau, lankytojams sakydavau, kad tai – olimpiečių patiekalai. 
 
Labai mėgstu keliauti, didžiulis mano pomėgis – kalnų slidinėjimas. Kiekvieną sezoną stengiuosi išsprūsti paslidinėti į Austrijos ar Šveicarijos Alpes, kartais ir ne po vieną, o po 2–3 kartus. Kasmet slidinėti vis vykstu į kitą vietą. Man kalnų slidinėjimas – tai kažkas tokio: magija, atgaiva, jėgų atgavimas. Toks jausmas, kad kažkur Alpėse esu gimusi. 

Slidinėju turbūt nuo 1997 m., bet pirmoji pažintis su kalnų slidinėjimu įvyko per TSRS lengvaatlečių stovyklą Armėnijoje. Jau tada jaučiau kalnų šauksmą. Rinktinėje buvo kalnų slidinėjimo entuziastų, todėl pabėgdavome nuo trenerių – ir į kalnelius slidinėti. 

Pasitaikydavo, kad rinktinės šuolininkų treneris I. Ter-Ovanesianas mus nutraukdavo žemyn, kad nepatirtume traumų. Vienas austrų treneris man pasakė, kad, jeigu būčiau gimusi Austrijoje ir lankiusi kalnų slidinėjimo pratybas, būčiau puikiai rungtyniavusi greitojo nusileidimo rungtyje. 

Slidinėja ir abu mano sūnūs: Mantas, dirbantis Šveicarijos įmonėje „CD Engineers“, bei Tomas, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Turiu vieną anūkę – Miglę, jai netrukus bus treji. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Lengvoji atletika
KOMENTARAI
 
 
 
Emocingame mūšyje - "Žalgirio" pergalė
2018 12 09
LKL
Kauno „Žalgiris“ (12-1) antrą kartą šį sezoną įveikė principinį varžovą Vilniaus "Rytą" ir LKL čempionate iškovojo septintąją pergalę iš eilės.
Lietuvos komandos - be kluptelėjimų
2018 12 09
Krepšinis
Abi Lietuvos 16-mečių rinktinės tarptautiniame krepšinio turnyre Minske laimėjo visas tris pergales. Sekmadienį lietuviams nepajėgė pasipriešinti airiai.
Šeimininkai buvo pranašesni
2018 12 08
LKL
LKL pirmenybėse Pasvalio "Pieno žvaigždės" įveikė Prienų "Skycop", o Klaipėdos "Neptūnas" sutriuškino Alytaus "Dzūkiją".
 
Į seminarą rinkosi vartininkai
2018 12 08
Seminaras
Kaune beveik 30 vartininkų trenerių iš Lietuvos ir keli lenkai bei latviai klausėsi FIFA seminaro paskaitų ir išbandė praktiką aikštėje.
Lietuvės smuktelėjo į 103-ią vietą
2018 12 07
Moterų futbolas
FIFA paskelbtoje pasaulio moterų futbolo rinktinių reitingų lentelėje Lietuvos komanda iš 101-osios vietos nukrito į 103-iąją.
A lygai vadovaus "Sūduvos" prezidentas
2018 12 07
Kuluaruose
Lietuvos futbolo čempionės Marijampolės "Sūduvos" prezidentas Vidmantas Murauskas išrinktas A lygos valdybos pirmininku ir prezidentu.
Dalyvavo pirmosiose varžybose JAV
2018 12 08
Už Atlanto
Į JAV studijuoti persikėlęs Lietuvos lengvaatletis Matas Adamonis per pirmąsias savo varžybas už Atlanto užėmė trečiąją vietą.
Medalis sugrąžino olimpietei pasitikėjimą
2018 12 08
Žvilgsnis
Vaida Žūsinatė-Nekriošienė – apie įgyvendintą svajonę tapti kariške, permainingus metus, iššūkius Beirute, atrastą vidinę ramybę, šeimos planus.
709 – ir automobilio, ir telefono numeryje
2018 12 05
Žvilgsnis
Prieš 40 metų Vilhelmina Bardauskienė tapo pirmąja moterimi pasaulyje, šuolių į tolį rungtyje perskriejusia 7 metrų ribą.
 
Dėl trijų milijonų eurų nedvejotų
2018 12 07
Interviu
Teniso treneris Remigijus Balžekas - apie teniso sąjungą ir akademiją, valstybės požiūrį į sportą ir rėmėjus, Matą Vasiliauską, anūką Arną ir futbolą.
Vilniuje viešės šeštoji pasaulio raketė
2018 12 06
Turnyras
Kitų metų sausį Vilniuje rinksis stipriausi teniso veteranai - čia vyks pirmos kategorijos ITF senjorų turnyras „Vilnius Cup 2019“.
Kaune pradėta teniso centro statyba
2018 12 05
Infrastruktūra
Per 10 mėnesių Kaune iškils šiuolaikinis teniso centras, kuriame bus trys kortai bei dviračių, jogos treniruočių patalpos, pirčių zona.
Iš chuligano – į Lietuvos bokso rinktinę
2018 12 05
Festivalis
"Jeigu ne sportas, nežinau, kur dabar būčiau“, – sako bokso treneris, buvęs Lietuvos rinktinės narys Aleksandras Baranovas.
Savigynos įgūdžius demonstruos kariai
2018 12 04
Turnyras
Lietuvos kariai karinės kovinės savigynos yra mokomi pagal patvirtintą karinės kovinės savigynos sistemą, o varžybos rengiamos kasmet.
Šiaurės šalių čempionate - keturi medaliai
2018 12 03
Karatė
Šiaurės šalių kontroliuojamo kontakto karatė čempionate Lietuvos atstovai iškovojo vieną sidabro ir tris bronzos medalius.
 
R. Navardauskas karjerą tęs Prancūzijoje
2018 12 04
Karjera
Prie Evaldo Šiškevičiaus „Delko Marseille Provence" komandoje jungiasi ir kitas Lietuvos dviratininkas - Ramūnas Navardauskas.
Treko talentą grūdino ir nesėkmės
2018 12 03
Žvilgsnis
Dviratininkė Olivija Baleišytė – apie skaudžias traumas, olimpinius tikslus, mamos autoritetą, azartą, triatloną, psichologiją ir skanias nuodėmes.
S. Krupeckaitė pakilo į lyderių trejetą
2018 12 02
Trekas
Simona Krupeckaitė pasaulio dviračių treko taurės varžybų trečiojo etapo moterų keirino rungtyje užėmė penktą vietą, o V. Lendelis liko 15-tas.
"Tai buvo geras etapas“
2018 12 09
Rankinis
Klaipėdos"Dragūno" rankininkai paskutiniąsias šių metų Baltijos lygos rungtynes 26:24 Polvoje laimėjo prieš Estijos "Serviti".
"Utena" iškovojo pirmąjį tašką
2018 12 08
LRL
Šeštadienį žaistose LRL rungtynėse Alytaus "Varsa-Stronglasas" įveikė Šiaulių "SM Dubysą", o "Utenos" ir "Kauno Ąžuolo-KTU" mačas baigėsi lygiosiomis.
Lygoje - antras smūgis čempionams
2018 12 05
Lietuvos čempionatas
Klaipėdos "Dragūnas" šiemet suklupo antrąkart - šįsyk pralaimėta Vilniaus "Šviesai", o kitose rungtynėse Kauno "Granitas-Karys" šventė pergalę.
 
Vasariškos aistros liejasi ir žiemą
2018 12 05
Paplūdimio tinklinis
Vos per kelerius metus Lietuvos išdygo dar net septyni uždari paplūdimio tinklinio aikštynai, o nuo šių metų juose vyksta ir oficialios varžybos.
Finale - Klaipėdos ir Šiaulių ekipos
2018 12 03
Taurė
Dėl pirmojo šio sezono trofėjaus kausis Klaipėdos "Amber Queen" ir Šiaulių "Elgos-Master Idea-SM Dubysos" komandos.
Pralaimėjimą patyrė tik finale
2018 12 02
Paplūdimio tinklinis
Slovėnijoje Vytenė Vitkauskaitė ir Urtė Andriukaitytė iškovojo sidabro medalius - turnyro finale nusileido dukart olimpinės čempionės duetui.
Ralis grįš į dviejų dienų formatą
2018 12 07
Ralis
Greičio ruožu, kuris bus įrengtas prie Žiūrovų miestelio, "Winter Rally" lenktynininkai pravažiuos net 4 kartus.
Kas gali dalyvauti Dakaro ralyje?
2018 12 06
Dakaras
Norint patekti į Dakaro ralį, reikia ne tik susipažinti su 163 puslapių taisyklių knyga, bet ir turėti patirties lenktynėse.
Į Dakarą - tiesiai iš Antarktidos
2018 12 05
Dakaras
Net 70 laipsnių skirtumas laukia Antano Juknevičiaus šturmano Dariaus Vaičiulio, kuris prieš pat Dakaro ralį kops į aukščiausią Antarktidos kalną.
 
Pranoko 24 varžoves
2018 12 08
Biatlonas
Pasaulio biatlono taurės pirmojo etapo moterų 7,5 km sprinto lenktynėse be klaidų šaudžiusi G.Leščinskaitė užėmė 79 vietą.
Lietuvos atstovas - devintas
2018 12 07
Kalnų slidinėjimas
Kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas Italijoje vykstančių jaunimo varžybų didžiojo slalomo rungtyje užėmė devintąją vietą.
Į persekiojimo varžybas nepateko
2018 12 07
Biatlonas
Pasaulio biatlono taurės pirmojo etapo 10 km sprinto lenktynėse dalyvavę lietuviai užėmė žemesnes nei 60-a vietas ir nepateko į persekiojimo varžybas.
Lietuvė buriuotoja triumfavo Ispanijoje
2018 12 09
Buriavimas
V. Andrulytė buriavimo varžybose „Canarian Olympic Sailing Week“ laimėjo net tris iš keturių pirmų plaukimų ir užtikrintai pirmavo per visas varžybas.
Lietuviams - medaliai dviejose šalyse
2018 12 09
Sportiniai šokiai
10-ies šokių pasaulio jaunimo čempionate lietuviai K.Burneikis ir I.Šekaitė laimėjo bronzą, o "Grand Slam" varžybose E.Sodeika ir I.Žukauskaitė - sidabrą.
Treningus iškeitė į kostiumus ir sukneles
2018 12 09
Jubiliejus
Vilniaus rotušėje - orientacininkų šventė: sporto šakos jubiliejus, metų atleto apdovanojimai, ant vinies pakabinti „šipai“.
 
Ryžtis judėti skatins užrašinė
2018 12 07
Kuluaruose
Sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė sukūrė modernią knygą-užrašinę „Motyvacija judėti“, kurią galima ne tik skaityti, bet ir klausyti.
Pirmauja L. Jasiūnaitė ir irkluotojos
2018 12 07
Geriausieji
Įpusėjus visuomenės balsavimui geriausių šalies sportininkų rinkimuose aiškėja favoritai. Kovą dėl mėgstamiausio sportininko vardo iš 41 kandidato tęsia 9.
Vilniuje startavo sporto kino festivalis
2018 12 07
Festivalis
"Festivalyje rodomi filmai pasakoja istorijas, kurios įkvepia ir padeda į sportininkus pažvelgti iš kitos pusės",- sako LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas