Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. gruodžio 5 d. 09:00 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

709 – ir automobilio, ir telefono numeryje

Prieš 40 metų Vilhelmina Bardauskienė tapo pirmąja moterimi pasaulyje, šuolių į tolį rungtyje perskriejusia 7 metrų ribą.

V.Bardauskienė.
Asmeninio albumo nuotr.
V.Bardauskienė.
   
1978-ųjų rugpjūtį Vilhelmina Bardauskienė dukart gerino pasaulio šuolių į tolį rekordus: 18 d. Kišiniove nuskriejo 7 m 7 cm, o 29 d. Prahoje per Europos čempionatą – 7 m 9 cm. Garsioji lengvaatletė, kuriai birželio 15 d. sukako 65-eri, tuos rekordinius šuolius puikiai mena iki šių dienų, nors pabrėžia, kad jai labiau rūpi dabartis.
 
„TSRS lengvosios atletikos rinktinės psichoterapeutai ir fizikai išyrė, kad mano biolaukas rugpjūčio mėnesį būna labai aktyvus. Tą mėnesį visada jausdavau didžiulį pakilimą, jėgų antplūdį. Pirmą sykį 7 m ribą įveikiau per TSRS rinktinės treniruočių stovyklą Kišiniove, kur buvo surengtos kalendorinės Šuolininkų dienos varžybos.
 
Mano šuoliai buvo ne chrestomatiniai, t. y. netechniški. Šokau kaip balerina (pėdos būdavo ištiestos), o ne užlenktos, kaip šuolininkių į tolį. Kišiniove pasitaikė puiki diena, šilta, pasižiūrėti varžybų susirinko labai daug žiūrovų. Kai nušokau 7 m 7 cm, prisimenu, buvo net tokių žiūrovų, kurie, nelaukdami varžybų pabaigos, puolė į sektorių sveikinti manęs. 

Į sektorių įsiveržė ir žurnalistai. TSRS šuolių į tolį rinktinės treneris Igoris Ter-Ovanesianas man yra pasakęs, kad, jeigu aš manau, jog tai yra mano galimybių riba, tai esu neteisi. Atseit – padirbėk dar daugiau ir šoksi dar toliau, save realizuosi. 

Tačiau tų savo galimybių neišnaudojau. Manau, kad tikrai galėjau nušokti 7 m 30 cm. 

O tie 7 m 9 cm mane dabar lydi visur – mano automobilio numeris – 709, mobiliojo telefono numeryje taip pat yra skaičiai 709. Tai – labai gražūs skaičiai“, – pasakoja 65-erių V. Bardauskienė.

Po 11 dienų nuo rekordo Kišiniove ir Prahoje tapai Europos čempione ir vėl pagerinai pasaulio rekordą.
Rekordą pagerinau per kvalifikacines varžybas 9 val. ryto (7 m 9 cm). Tam šuoliui nereikėjo ypač daug pastangų, kažkaip viskas išėjo lengvai. Kad vėl nušokau už 7 m ribos, daug kam buvo netikėta. Tuoj po varžybų mane pakvietė į dopingo kontrolę, stadione negalėjau matyti to didelio sujudimo, šurmulio.
 
Be galo sunku buvo šokinėti vakare finalinėse varžybose. Oras atvėso iki 11 laipsnių. Merkė lietus, oras vis prastėjo. Rungtyniauti buvo sudėtinga. TSRS rinktinės treniruočių kostiumai buvo vilnoniai, jie sušlapo, tapo sunkūs. Atrodėme lyg BAM’o statytojos. Vokiečių, anglų šuolininkės gaubėsi akumuliatorinėmis baterijomis šildomais apklotais, kurie jas puikiai saugojo nuo lietaus. 
 
Trys pirmieji mano bandymai buvo ne itin sėkmingi, tačiau pavyko patekti į lemiamą etapą. Išgyvenau vidinę dramą. Mačiau, kaip psichologiškai lūžta čempionatą stebėjęs mano treneris Janas Gadovičius. Tvirčiau atrodė TSRS rinktinės treneris I. Ter-Ovanesianas. Jis mane ragino tvardytis, susikaupti, nekreipti dėmesio į orą, o visą save sukoncentruoti į bandymus. 

Jaučiau, kad esu stipresnė už varžoves ir tai pagaliau įrodžiau savo ketvirtuoju bandymu – nušokau 6 m 88 cm ir tapau Europos čempione.

Kaip tau buvo atlyginta už du pasaulio rekordus ir Europos čempionės titulą?
Už pasaulio rekordus ir čempionės titulą man sumokėjo po 1,5 tūkst. rublių. Tai buvo dideli pinigai.
 
Ar nebuvo apmaudu, kad nepatekai į Maskvos olimpines žaidynes ir apskritai, kad tau, tokio didelio meistriškumo šuolininkei, neteko dalyvauti nė vienoje olimpiadoje?
Per daug neišgyvenau. Tokia, matyt, buvo mano dalia. Po pasiektų pasaulio rekordų TSRS lengvosios atletikos rinktinės treneriai man sakė, kad esu užsitikrinusi teisę dalyvauti Maskvos olimpinėse žaidynėse. Tuo metu buvo nerašytas įstatymas: jeigu esi patikimas ir pasiekęs ypač gerų rezultatų, nebūtina dalyvauti specialiose TSRS rinktinės treniruočių stovyklose, galėdavome rinktis tas, kurios mums patinka.
 
Tai buvo tam tikra nuolaida atsakingai rengtis olimpinėms žaidynėms. Ir staiga gegužės mėnesį buvo sugalvotos neplanuotos atrankinės varžybos, kurioms visiškai nebuvau pasirengusi. Jaučiausi apgauta. Kiek vėliau išgirdau, kad į Maskvos olimpines žaidynes buvo stumiama 36-erių Lidija Alfejeva, kuri specialiai rengėsi būtent toms atrankos varžyboms. Olimpiadoje ji šokinėjo vietoje manęs, bet buvo toli nuo prizininkių trejeto.

Už tai, kad rinktinės treneriai neištesėjo pažado ir buvau apgauta, man buvo skirta kompensacija: nuo 1980 m. visą olimpinį ciklą iki 1984 m. man buvo mokamas atlyginimas. Jį gaudavau ir tada, kai laukiausi antrojo sūnaus Manto, nors TSRS lengvosios atletikos vadovai žinojo, kad į šuolių sektorių jau negrįšiu.

Tas dešimtmetis, praleistas didžiajame sporte, buvo pats gražiausias mano gyvenimo etapas (sportuoti pradėjau būdama 13-os, o baigiau 28-erių). Per tuos metus jaučiausi labai stipri, atrodė, kad man nėra nepasiekiamų dalykų. Tačiau vis dėlto šiandien turiu konstatuoti, kad man nepavyko savęs realizuoti, galėjau šokti toliau. 

Mano atsisveikinimo su didžiuoju sportu ypač laukė artimos draugės. Jos nuolat klausinėjo, kada gi aš baigsiu šokinėti. Vyras Antanas taip pat nenorėjo, kad sportuočiau. Man šeima visą laiką buvo didelis prioritetas. Po Maskvos olimpiados itin sunkiai atsigavau psichologiškai ir pavasarį baigiau aktyviai sportuoti.


Ar buvo gaila palikti šuolių sektorių? 
Nepaprastai. Dabar, kai apmąstau savo sportinį kelią, įsitikinu, kad TSRS rinktinėje buvo daug neteisybės, nenormalių, neadekvačių dalykų. Jaunystėje į tai nereagavau, tačiau rinktinėje buvau savotiškas ledlaužis, neturėjau artimos aplinkos palaikymo. 
 
Sportuodama pamačiau daug pasaulio, domėjausi tų šalių gyvenimu, kultūra. Triskart buvau Japonijoje, kur dalyvavau varžybose ir trijų savaičių trukmės treniruočių stovykloje, dukart Amerikoje, po kartą – Australijoje ir Kanadoje. 

Dabar labai noriu aplankyti Lotynų Ameriką, kurios nepažįstu, Jungtinius Arabų Emyratus, dar kartą norisi aplankyti Izraelį, kuriame buvau dukart.

1981 m., nieko nesakiusi savo treneriui, su sportiniu krepšiu atėjai į tuometį „Dinamo“ draugijos lengvosios atletikos maniežą. Norėjai grįžti į didįjį sportą?
Treneris iš didelės nuostabos išplėtė akis ir paklausė, kas gi man atsitiko. Su lengvąja atletika ryšių nebuvau nutraukusi. Po olimpiados nuolat važinėdavau į Valakampius ir savarankiškai sportuodavau smėlyje – bėgiodavau, šokinėdavau. Palaikiau fizinę būklę. Nusipirkau treniruoklių, namie mankštinausi. 
 
Atėjus pavasariui, dar nuėjau į stadioną. Susėdome su treneriu, pasikalbėjome ir nutarėme, kad vis dėlto reikia viską baigti. Tačiau į galvą šovė mintis, kad gal reikėtų pabandyti kultivuoti kitą sporto šaką, nes jaučiau turinti dar daug jėgų. 
 
Būdama 30-ies, nutariau žaisti tenisą. Bet treniruodamasi pajutau, kad negaliu išduoti savo trenerio J. Gadovičiaus, kuris man buvo didelis autoritetas. Be to, žaisdama tenisą pasijutau nėščia, 1982 m. gimė Mantas. 

Sportuodama baigei tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, kur studijavai fizinį auklėjimą ir geografiją. Ar dirbai pagal specialybę?
Pusantrų metų dirbau mokykloje geografijos mokytoja. Geografija man labai patiko, bet pati mokykla nežavėjo. Viliojo didesnė erdvė. Vėliau, Stasiui Šaparniui pasiūlius, dirbau „Dinamo“ draugijos olimpinio rezervo sporto mokyklos mokymo dalies vedėja. Dirbau iki pat pabaigos, kol buvo panaikinta ši draugija.

Sakyk, kodėl dabar Lietuvos šuolininkės šoka kone visu metru mažiau nei tu?
Dabartinės Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentės Nijolės Medvedevos, kuri taip pat nušokdavo už 7 metrų (7 m 1 cm) ribos, klausiau, kodėl ji nekovoja už savo rungtį. Sakiau, kad reikia kažką daryti. 
 
Viena problemų – trūksta trenerių. Tačiau būtina ieškoti pinigų jų kvalifikacijai kelti. O gal mūsų treneriai neatranda tos talentingos šuolininkės. Tarkime, aš turėjau nuostabius, krištolinio skaidrumo ir sąžiningumo lengvajai atletikai atsidavusius trenerius panevėžietį Algimantą Kukštą, kuris man buvo kaip tėvas, ir vilnietį J. Gadovičių. 

Jie tikrai didelės asmenybė, abu daug informacijos apie šuolius į tolį rasdavo įvairiuose pasaulio laikraščiuose ir žurnaluose, o dabar einama lengvesniu keliu. 

Ar neskaudu, kad dabartiniai mūsų treneriai neprašo tavo pagalbos, patarimų?
Nuo sporto nesu atitrūkus, susitikus su treneriais ar sporto darbuotojais visada padiskutuojame, paanalizuojame įvairius sporto įvykius, problemas. Juk dešimt metų dirbau sportinį darbą. Sidnėjaus ir Atėnų olimpinėms žaidynėms psichologiškai padėjau rengti savo sūnų Tomą, nors jis ir turėjo trenerius. Padėjau ir kaip mama, ir kaip buvusi šuolininkė į tolį, sūnui padėjau ir finansiškai.
 
Pasaulio rekordai jau istorija, sakyk, o kaip dabar gyveni?
Kaip ir ankstesniais metais, mano šeima Trakų rajone ant Dvarčių ežero kranto turi kaimo turizmo sodybą. Ji – viena pirmųjų kaimo turizmo sodybų Lietuvoje. Joje aktyviai sukuosi nuo 1998-ųjų. Pirmaisiais metais ten dažniausiai vykdavo įvairios konferencijos, tekdavo padirbėti iš peties – pati net maistą gamindavau, lankytojams sakydavau, kad tai – olimpiečių patiekalai. 
 
Labai mėgstu keliauti, didžiulis mano pomėgis – kalnų slidinėjimas. Kiekvieną sezoną stengiuosi išsprūsti paslidinėti į Austrijos ar Šveicarijos Alpes, kartais ir ne po vieną, o po 2–3 kartus. Kasmet slidinėti vis vykstu į kitą vietą. Man kalnų slidinėjimas – tai kažkas tokio: magija, atgaiva, jėgų atgavimas. Toks jausmas, kad kažkur Alpėse esu gimusi. 

Slidinėju turbūt nuo 1997 m., bet pirmoji pažintis su kalnų slidinėjimu įvyko per TSRS lengvaatlečių stovyklą Armėnijoje. Jau tada jaučiau kalnų šauksmą. Rinktinėje buvo kalnų slidinėjimo entuziastų, todėl pabėgdavome nuo trenerių – ir į kalnelius slidinėti. 

Pasitaikydavo, kad rinktinės šuolininkų treneris I. Ter-Ovanesianas mus nutraukdavo žemyn, kad nepatirtume traumų. Vienas austrų treneris man pasakė, kad, jeigu būčiau gimusi Austrijoje ir lankiusi kalnų slidinėjimo pratybas, būčiau puikiai rungtyniavusi greitojo nusileidimo rungtyje. 

Slidinėja ir abu mano sūnūs: Mantas, dirbantis Šveicarijos įmonėje „CSD Engineers“, bei Tomas, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Turiu vieną anūkę – Miglę, jai netrukus bus treji. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Lengvoji atletika
KOMENTARAI
 
 
 
Kėdainiuose – antausis „Neptūnui“
2019 10 20
LKL
Lietuvos krepšinio lygos čempionate „CBet“ krepšininkai išsivežė pergalę iš Pasvalio, o „Neptūnas“ Kėdainiuose neatsilaikė prieš „Nevėžį“.
Kaune – žurnalistų kovos krepšinio aikštėje
2019 10 18
Turnyras
Lietuvos žurnalistai šeštadienį aštuntus metus iš eilės aiškinsis ne kurie geriausiai pasakoja ar rašo apie krepšinį, o kurie geriausiai jį žaidžia.
„Žalgiris“ nustelbė „Real“ žvaigždyną
2019 10 17
Eurolyga
Eurolygos trečiojo turo rungtynėse ketvirtadienį Kauno „Žalgiris“ namuose 86:73 (18:15, 20:19, 19:26, 29:13) įveikė Madrido „Real“ (Ispanija) ekipą.
 
A lygos mače – trys raudonos kortelės
2019 10 19
A lyga
Lietuvos futbolo A lygos 27-ojo turo rungtynėse šeštadienį Vilniaus „Riteriai“ namuose sužaidė lygiosiomis 0:0 su „Kauno Žalgirio“ ekipa.
Brazilo prioritetai – šeima ir tikėjimas
2019 10 19
Legionierius
Vasarą prie Vilniaus „Žalgirio“ prisijungęs saugas Higoris Vidalis atvirai papasakojo apie savo gyvenimą, karjeros vingius, tikėjimą ir šeimą (VIDEO).
Istorinį Lietuvos žygį sustabdė Anglija
2019 10 19
Mažasis futbolas
Po atkaklios kovos aštuntfinalyje Lietuvos futbolininkai baigė savo pasirodymą mažojo futbolo pasaulio čempionate Anglijoje.
Partizanų takais – pliaupiant lietui
2019 10 14
Bėgimas
Tradiciniame pagarbos bėgime „Algimanto apygardos partizanų takais“ Svėdasuose prisiminti kovotojai už laisvę.
Olimpinis rekordininkas grįžo į gimtinę
2019 10 13
Tokijo olimpinių žaidynių 3000 m kliūtinio bėgimo rekordininkas Adolfas Aleksejūnas po 66 metų pertraukos grįžo ten, kur pradėjo bėgiko kelią.
Bėgdami surinko rekordinę sumą
2019 10 09
Bėgimas
Plaukus ir barzdas išsidažę arba kitaip rožine simbolika pasidabinę bėgikai dalyvavo kilnų tikslą turinčiame „Pink Run su BENU“ bėgime.
 
R.Berankis startavo pergale
2019 10 19
Turnyras
Ričardas Berankis iškovojo pergalę Teniso profesionalų asociacijos (ATP) 500 serijos turnyro „Swiss Indoors Basel“ atrankos varžybų pirmajame rate.
Po studijų JAV – į profesionalės kelią
2019 10 16
Veidas
Justina Mikulskytė - nauja Lietuvos moterų teniso lyderė. Pabaigusi studijas JAV, ji grįžo į Europą ir sėkmingai pasinėrė į profesionalės karjerą.
Vilniuje kovos 28 šalių teniso rinktinės
2019 10 16
Fed Cup
Tarptautinė teniso federacija (ITF) paskelbė, kad kitų metų Federacijos taurės (FedCup) trečios grupės Europos-Afrikos zonos varžybos vyks Lietuvoje.
H.Vikšraitis: „Jau išmokau nedaryti klaidų“
2019 10 17
Bušido
Vilniuje su olandu kovosiantis KOK čempionas Henrikas Vikšraitis: „Norėčiau būti dar geresnis. Reikia sau įskiepyti valios ir disciplinos injekciją.“
Karatė turnyre kovota ir dėl kilnių tikslų
2019 10 17
Karatė
Garliavoje vyko pilno kontakto (kiokušin) karatė turnyre „Vienykimės bendrai kovai“ („Let's Join the Fight Together“).
Prieš kovą ringe – išbandymas šeimoje
2019 10 15
Žvilgsnis
Sėkmingai prestižinės organizacijos „Glory“ ringe debiutavęs kovotojas Sergejus Maslobojevas: „Noriu, kad vaikai galėtų didžiuotis savo tėčiu.“
 
Iki medalio trūko akimirksnio
2019 10 17
Trekas
Europos žaidynių komandų sprinto vicečempionės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė Europos dviraių treko čempionate liko ketvitos.
Europos čempionate – šeši lietuviai
2019 10 15
Trekas
Lietuvos dviratininkai Europos elito pirmenybėse, kurios rengiamos nuo 2010 metų, yra iškovoję 16 medalių – šešis aukso, tris sidabro ir septynis bronzos.
Lietuvos dviratininkė triumfavo Prancūzijoje
2019 10 11
Kalnų dviračiai
Kalnų dviračių kroso maratono lenktynėse „Roc d’Azur“ Katažina Sosna aplenkė pasaulio ir Europos vicečempionę.
Galvosūkių sukėlė ekstremali padėtis
2019 10 20
Lietuvos lyga
Lietuvos rankinio lygoje – lygiaverčių priešininkų kovos ir lengva čempionų pergalė Šiauliuose.
"Dragūno" laukia intensyvi savaitė
2019 10 18
Situacija
Klaipėdos "Dragūno" rankininkų laukia itin įtempta savaitė: per 9 dienas teks sužaisti ketverias rungtynes.
Čempionų lygos mače – trys lietuviai
2019 10 17
Teisėjai
Geriausia Lietuvos rankinio teisėjų pora – Vaidas Mažeika ir Mindaugas Gatelis – paskirti teisėjauti itin svarbiame Čempionų lygos mače.
 
Šiauliuose kovos dėl Baltijos taurės
2019 10 18
Baltijos taurė
Jau kitą savaitgalį (spalio 25-27 dienomis) Šiauliuose vyks tradicinis Baltijos taurės jaunimo tinklinio turnyras.
Dramatiškame starte – čempionių pergalė
2019 10 14
Lietuvos čempionatas
Savaitgalį startavo TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionatas, kuriame jau įvyko pirmasis penkių setų trileris.
Prie starto linijos – septynios komandos
2019 10 09
Lietuvos čempionatas
Praūžus visiems svarbiausiems Europos ir pasaulio tinklinio turnyrams, startuoja klubinis sezonas.
Nematoma ralio pusė: po finišo užvirė darbai
2019 10 11
Ralis
Praūžus „Rally classic 2019“, organizatorius pasiekė dzūkų skundai dėl apgadintų bei uždarytų kelių.
Ralio duetui Lietuvoje per ankšta
2019 10 10
Ralis
Sėkmingai ralio sezoną pabaigęs „RR Team“ duetas prabilo apie planus startuoti tik užsienyje.
V.Žala dar prieš finišą iškovojo titulą
2019 10 05
Ralis
Nokautuojančia persvara „Rally Classic 2019“ laimėjęs Vaidotas Žala su šturmanu iš Latvijos Andriu Malnieku pirmą kartą tapo Lietuvos čempionais.
 
Intriga – iki paskutinių akimirkų
2019 10 19
Ledo ritulys
Aktyviau puolime rungtyniavęs „Geležinis Vilkas“ paliko Lietuvos čempionato naujokus „Baltų Ainius–HC Klaipėda“ be taškų (VIDEO)
Favoritų kovą Vilniuje laimėjo kauniečiai
2019 10 17
Ledo ritulys
Atkakliame ir gražiame mūšyje tarp „Hockey Punks“ ir „Kaunas Hockey“ žiūrovai išvydo kovą dėl pergalės iki pat paskutinių mačo akimirkų.
„Energiją“ bandys gaivinti su D.Kasparaičiu
2019 10 16
Ledo ritulys
Asociacija „Hockey Lietuva“ sukvietė abi konflikto dalyvių pusės, siekdama, kad Elektrėnuose nemirtų ledo ritulys.
Lietuvai – kvietimas į Šiaurės šalių klubą
2019 10 20
Badmintonas
Lietuvos, Latvijos ir Estijos badmintono federacijos sulaukė oficialaus kvietimo prisijungti prie Šiaurės šalių klubo.
Kariškių žaidynėse – ir žinomi sportininkai
2019 10 18
Kariškių sportas
Kinijos mieste Uhane prasidedančiose 7-osiose pasaulio kariškių sporto žaidynėse beveik 60 Lietuvos karių išmėgins jėgas 11-oje sporto šakų.
Pirmas naujos klasės auksas – olimpiečiui
2019 10 18
Buriavimas
Po įtemptos kovos Kaune buvo karūnuotas pirmasis Lietuvos “Formula Foil” burlenčių čempionas.
 
„Karštis veikia ir atletų smegenis“
2019 10 17
Žvilgsnis
LSU mokslininkas Marius Brazaitis apie karščio įtaką atletams: Tokijo olimpinėse žaidynėse lengviau nei Dohoje nebus.
Vietoj Tokijo gali tekti varžytis Sapore
2019 10 16
Situacija
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) paskelbė planuojantis 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių maratono ir ėjimo varžybas perkelti į Saporo miestą.
R.Meilutytės karjeroje – netikėtas posūkis
2019 10 14
Karjera
Prie Kauno mero patarėjų komandos prisijungė sportininkės karjerą baigusi plaukimo olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas