Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. gruodžio 5 d. 09:00 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

709 – ir automobilio, ir telefono numeryje

Prieš 40 metų Vilhelmina Bardauskienė tapo pirmąja moterimi pasaulyje, šuolių į tolį rungtyje perskriejusia 7 metrų ribą.

V.Bardauskienė.
Asmeninio albumo nuotr.
V.Bardauskienė.
   
1978-ųjų rugpjūtį Vilhelmina Bardauskienė dukart gerino pasaulio šuolių į tolį rekordus: 18 d. Kišiniove nuskriejo 7 m 7 cm, o 29 d. Prahoje per Europos čempionatą – 7 m 9 cm. Garsioji lengvaatletė, kuriai birželio 15 d. sukako 65-eri, tuos rekordinius šuolius puikiai mena iki šių dienų, nors pabrėžia, kad jai labiau rūpi dabartis.
 
„TSRS lengvosios atletikos rinktinės psichoterapeutai ir fizikai išyrė, kad mano biolaukas rugpjūčio mėnesį būna labai aktyvus. Tą mėnesį visada jausdavau didžiulį pakilimą, jėgų antplūdį. Pirmą sykį 7 m ribą įveikiau per TSRS rinktinės treniruočių stovyklą Kišiniove, kur buvo surengtos kalendorinės Šuolininkų dienos varžybos.
 
Mano šuoliai buvo ne chrestomatiniai, t. y. netechniški. Šokau kaip balerina (pėdos būdavo ištiestos), o ne užlenktos, kaip šuolininkių į tolį. Kišiniove pasitaikė puiki diena, šilta, pasižiūrėti varžybų susirinko labai daug žiūrovų. Kai nušokau 7 m 7 cm, prisimenu, buvo net tokių žiūrovų, kurie, nelaukdami varžybų pabaigos, puolė į sektorių sveikinti manęs. 

Į sektorių įsiveržė ir žurnalistai. TSRS šuolių į tolį rinktinės treneris Igoris Ter-Ovanesianas man yra pasakęs, kad, jeigu aš manau, jog tai yra mano galimybių riba, tai esu neteisi. Atseit – padirbėk dar daugiau ir šoksi dar toliau, save realizuosi. 

Tačiau tų savo galimybių neišnaudojau. Manau, kad tikrai galėjau nušokti 7 m 30 cm. 

O tie 7 m 9 cm mane dabar lydi visur – mano automobilio numeris – 709, mobiliojo telefono numeryje taip pat yra skaičiai 709. Tai – labai gražūs skaičiai“, – pasakoja 65-erių V. Bardauskienė.

Po 11 dienų nuo rekordo Kišiniove ir Prahoje tapai Europos čempione ir vėl pagerinai pasaulio rekordą.
Rekordą pagerinau per kvalifikacines varžybas 9 val. ryto (7 m 9 cm). Tam šuoliui nereikėjo ypač daug pastangų, kažkaip viskas išėjo lengvai. Kad vėl nušokau už 7 m ribos, daug kam buvo netikėta. Tuoj po varžybų mane pakvietė į dopingo kontrolę, stadione negalėjau matyti to didelio sujudimo, šurmulio.
 
Be galo sunku buvo šokinėti vakare finalinėse varžybose. Oras atvėso iki 11 laipsnių. Merkė lietus, oras vis prastėjo. Rungtyniauti buvo sudėtinga. TSRS rinktinės treniruočių kostiumai buvo vilnoniai, jie sušlapo, tapo sunkūs. Atrodėme lyg BAM’o statytojos. Vokiečių, anglų šuolininkės gaubėsi akumuliatorinėmis baterijomis šildomais apklotais, kurie jas puikiai saugojo nuo lietaus. 
 
Trys pirmieji mano bandymai buvo ne itin sėkmingi, tačiau pavyko patekti į lemiamą etapą. Išgyvenau vidinę dramą. Mačiau, kaip psichologiškai lūžta čempionatą stebėjęs mano treneris Janas Gadovičius. Tvirčiau atrodė TSRS rinktinės treneris I. Ter-Ovanesianas. Jis mane ragino tvardytis, susikaupti, nekreipti dėmesio į orą, o visą save sukoncentruoti į bandymus. 

Jaučiau, kad esu stipresnė už varžoves ir tai pagaliau įrodžiau savo ketvirtuoju bandymu – nušokau 6 m 88 cm ir tapau Europos čempione.

Kaip tau buvo atlyginta už du pasaulio rekordus ir Europos čempionės titulą?
Už pasaulio rekordus ir čempionės titulą man sumokėjo po 1,5 tūkst. rublių. Tai buvo dideli pinigai.
 
Ar nebuvo apmaudu, kad nepatekai į Maskvos olimpines žaidynes ir apskritai, kad tau, tokio didelio meistriškumo šuolininkei, neteko dalyvauti nė vienoje olimpiadoje?
Per daug neišgyvenau. Tokia, matyt, buvo mano dalia. Po pasiektų pasaulio rekordų TSRS lengvosios atletikos rinktinės treneriai man sakė, kad esu užsitikrinusi teisę dalyvauti Maskvos olimpinėse žaidynėse. Tuo metu buvo nerašytas įstatymas: jeigu esi patikimas ir pasiekęs ypač gerų rezultatų, nebūtina dalyvauti specialiose TSRS rinktinės treniruočių stovyklose, galėdavome rinktis tas, kurios mums patinka.
 
Tai buvo tam tikra nuolaida atsakingai rengtis olimpinėms žaidynėms. Ir staiga gegužės mėnesį buvo sugalvotos neplanuotos atrankinės varžybos, kurioms visiškai nebuvau pasirengusi. Jaučiausi apgauta. Kiek vėliau išgirdau, kad į Maskvos olimpines žaidynes buvo stumiama 36-erių Lidija Alfejeva, kuri specialiai rengėsi būtent toms atrankos varžyboms. Olimpiadoje ji šokinėjo vietoje manęs, bet buvo toli nuo prizininkių trejeto.

Už tai, kad rinktinės treneriai neištesėjo pažado ir buvau apgauta, man buvo skirta kompensacija: nuo 1980 m. visą olimpinį ciklą iki 1984 m. man buvo mokamas atlyginimas. Jį gaudavau ir tada, kai laukiausi antrojo sūnaus Manto, nors TSRS lengvosios atletikos vadovai žinojo, kad į šuolių sektorių jau negrįšiu.

Tas dešimtmetis, praleistas didžiajame sporte, buvo pats gražiausias mano gyvenimo etapas (sportuoti pradėjau būdama 13-os, o baigiau 28-erių). Per tuos metus jaučiausi labai stipri, atrodė, kad man nėra nepasiekiamų dalykų. Tačiau vis dėlto šiandien turiu konstatuoti, kad man nepavyko savęs realizuoti, galėjau šokti toliau. 

Mano atsisveikinimo su didžiuoju sportu ypač laukė artimos draugės. Jos nuolat klausinėjo, kada gi aš baigsiu šokinėti. Vyras Antanas taip pat nenorėjo, kad sportuočiau. Man šeima visą laiką buvo didelis prioritetas. Po Maskvos olimpiados itin sunkiai atsigavau psichologiškai ir pavasarį baigiau aktyviai sportuoti.


Ar buvo gaila palikti šuolių sektorių? 
Nepaprastai. Dabar, kai apmąstau savo sportinį kelią, įsitikinu, kad TSRS rinktinėje buvo daug neteisybės, nenormalių, neadekvačių dalykų. Jaunystėje į tai nereagavau, tačiau rinktinėje buvau savotiškas ledlaužis, neturėjau artimos aplinkos palaikymo. 
 
Sportuodama pamačiau daug pasaulio, domėjausi tų šalių gyvenimu, kultūra. Triskart buvau Japonijoje, kur dalyvavau varžybose ir trijų savaičių trukmės treniruočių stovykloje, dukart Amerikoje, po kartą – Australijoje ir Kanadoje. 

Dabar labai noriu aplankyti Lotynų Ameriką, kurios nepažįstu, Jungtinius Arabų Emyratus, dar kartą norisi aplankyti Izraelį, kuriame buvau dukart.

1981 m., nieko nesakiusi savo treneriui, su sportiniu krepšiu atėjai į tuometį „Dinamo“ draugijos lengvosios atletikos maniežą. Norėjai grįžti į didįjį sportą?
Treneris iš didelės nuostabos išplėtė akis ir paklausė, kas gi man atsitiko. Su lengvąja atletika ryšių nebuvau nutraukusi. Po olimpiados nuolat važinėdavau į Valakampius ir savarankiškai sportuodavau smėlyje – bėgiodavau, šokinėdavau. Palaikiau fizinę būklę. Nusipirkau treniruoklių, namie mankštinausi. 
 
Atėjus pavasariui, dar nuėjau į stadioną. Susėdome su treneriu, pasikalbėjome ir nutarėme, kad vis dėlto reikia viską baigti. Tačiau į galvą šovė mintis, kad gal reikėtų pabandyti kultivuoti kitą sporto šaką, nes jaučiau turinti dar daug jėgų. 
 
Būdama 30-ies, nutariau žaisti tenisą. Bet treniruodamasi pajutau, kad negaliu išduoti savo trenerio J. Gadovičiaus, kuris man buvo didelis autoritetas. Be to, žaisdama tenisą pasijutau nėščia, 1982 m. gimė Mantas. 

Sportuodama baigei tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, kur studijavai fizinį auklėjimą ir geografiją. Ar dirbai pagal specialybę?
Pusantrų metų dirbau mokykloje geografijos mokytoja. Geografija man labai patiko, bet pati mokykla nežavėjo. Viliojo didesnė erdvė. Vėliau, Stasiui Šaparniui pasiūlius, dirbau „Dinamo“ draugijos olimpinio rezervo sporto mokyklos mokymo dalies vedėja. Dirbau iki pat pabaigos, kol buvo panaikinta ši draugija.

Sakyk, kodėl dabar Lietuvos šuolininkės šoka kone visu metru mažiau nei tu?
Dabartinės Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentės Nijolės Medvedevos, kuri taip pat nušokdavo už 7 metrų (7 m 1 cm) ribos, klausiau, kodėl ji nekovoja už savo rungtį. Sakiau, kad reikia kažką daryti. 
 
Viena problemų – trūksta trenerių. Tačiau būtina ieškoti pinigų jų kvalifikacijai kelti. O gal mūsų treneriai neatranda tos talentingos šuolininkės. Tarkime, aš turėjau nuostabius, krištolinio skaidrumo ir sąžiningumo lengvajai atletikai atsidavusius trenerius panevėžietį Algimantą Kukštą, kuris man buvo kaip tėvas, ir vilnietį J. Gadovičių. 

Jie tikrai didelės asmenybė, abu daug informacijos apie šuolius į tolį rasdavo įvairiuose pasaulio laikraščiuose ir žurnaluose, o dabar einama lengvesniu keliu. 

Ar neskaudu, kad dabartiniai mūsų treneriai neprašo tavo pagalbos, patarimų?
Nuo sporto nesu atitrūkus, susitikus su treneriais ar sporto darbuotojais visada padiskutuojame, paanalizuojame įvairius sporto įvykius, problemas. Juk dešimt metų dirbau sportinį darbą. Sidnėjaus ir Atėnų olimpinėms žaidynėms psichologiškai padėjau rengti savo sūnų Tomą, nors jis ir turėjo trenerius. Padėjau ir kaip mama, ir kaip buvusi šuolininkė į tolį, sūnui padėjau ir finansiškai.
 
Pasaulio rekordai jau istorija, sakyk, o kaip dabar gyveni?
Kaip ir ankstesniais metais, mano šeima Trakų rajone ant Dvarčių ežero kranto turi kaimo turizmo sodybą. Ji – viena pirmųjų kaimo turizmo sodybų Lietuvoje. Joje aktyviai sukuosi nuo 1998-ųjų. Pirmaisiais metais ten dažniausiai vykdavo įvairios konferencijos, tekdavo padirbėti iš peties – pati net maistą gamindavau, lankytojams sakydavau, kad tai – olimpiečių patiekalai. 
 
Labai mėgstu keliauti, didžiulis mano pomėgis – kalnų slidinėjimas. Kiekvieną sezoną stengiuosi išsprūsti paslidinėti į Austrijos ar Šveicarijos Alpes, kartais ir ne po vieną, o po 2–3 kartus. Kasmet slidinėti vis vykstu į kitą vietą. Man kalnų slidinėjimas – tai kažkas tokio: magija, atgaiva, jėgų atgavimas. Toks jausmas, kad kažkur Alpėse esu gimusi. 

Slidinėju turbūt nuo 1997 m., bet pirmoji pažintis su kalnų slidinėjimu įvyko per TSRS lengvaatlečių stovyklą Armėnijoje. Jau tada jaučiau kalnų šauksmą. Rinktinėje buvo kalnų slidinėjimo entuziastų, todėl pabėgdavome nuo trenerių – ir į kalnelius slidinėti. 

Pasitaikydavo, kad rinktinės šuolininkų treneris I. Ter-Ovanesianas mus nutraukdavo žemyn, kad nepatirtume traumų. Vienas austrų treneris man pasakė, kad, jeigu būčiau gimusi Austrijoje ir lankiusi kalnų slidinėjimo pratybas, būčiau puikiai rungtyniavusi greitojo nusileidimo rungtyje. 

Slidinėja ir abu mano sūnūs: Mantas, dirbantis Šveicarijos įmonėje „CSD Engineers“, bei Tomas, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Turiu vieną anūkę – Miglę, jai netrukus bus treji. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Lengvoji atletika
KOMENTARAI
 
 
 
MKL finale – vilniečių derbis
2019 05 19
MKL
LIDL – MKL 13-mečių berniukų finalai: trečia vieta džiaugėsi jaunieji žalgiriečiai, o čempioniškus santykius aiškinosi dvi Sostinės KM komandos.
Į pusfinalį – „Neptūnas“ ir „Rytas“
2019 05 19
LKL
Lemiamose LKL ketvirtfinalio rungtynėse klaipėdiečiai ir vilniečiai atlaikė prieniškių bei uteniškių mestus iššūkius ir išvengę staigmenų žengė tolyn.
Finalas pateisino vardą
2019 05 19
MKL
Klaipėdoje vyko LIDL – MKL finalo ketvertas. 16-mečių ir merginų, ir vaikinų čempionais tapo klaipėdiečiai, vaikinai – dramatiškai laimėję vienu tašku.
 
„Tokių sunkių rungtynių ir tikėjomės“
2019 05 19
Gynėjas T. Mikuckis atidarė savo įvarčių sąskaitą šio sezono A lygoje ir padėjo „Kauno Žalgirio“ komandai išlyginti rezultatą rungtynėse su „Panevėžiu“.
Laimėti pavyko ne visiems mačų favoritams
2019 05 18
A lyga
A lygos 11-asis turas: „Panevėžio" ir „Kauno Žalgirio“ lygiosios, „Riterių“ įveikti palangiškiai ir namie A lygos lyderės poziciją susigrąžinusi „Sūduva“.
Kaip savaitė – taip derbis
2019 05 18
I lyga
Ketvirtos rungtynės per dvi savaites ir antrasis sostinės derbis – toks iššūkis laukia devintajam I lygos turui besiruošiančio „Vilniaus“ futbolo klubo.
Alytuje – istorinė Lietuvos ėjikės pergalė
2019 05 19
Sportinis ėjimas
Stipriausia ėjike Europoje tapusi Lietuvos sportininkė Živilė Vaiciukevičiūtė: „Sunku tuo patikėti“ (VIDEO).
Į pergalę – rekordiniu greičiu
2019 05 19
Bėgimas
Lietuvos rekordą pagerinęs ilgųjų nuotolių bėgikas Aleksandras Sorokinas triumfavo 24 valandų bėgime Šveicarijoje.
Dangoraižį šturmavo 500 bėgikų
2019 05 19
Bėgimas
Bėgimo į dangoraižį varžybos baigėsi orientacininko ir triatlonininkės triumfu. Bet abu nugalėtojai šioms neįprastoms varžyboms specialiai nesiruošė.
 
Lietuvį sustabdė Japonijos tenisininkas
2019 05 18
Turnyras
Šveicarijoje vykstančių „Geneva Open“ vienetų atrankos varžybų pirmasis ratas Lietuvos tenisininkui Ričardui Berankiui baigėsi nesėkme.
R.Berankio metų tikslas – karjeros rekordas
2019 05 16
Žvilgsnis
„Atsiranda branda ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Galiu tvirtai pasakyti, kad tai geriausias sezonas karjeroje“, - teigia Ričardas Berankis.
Nepralaimėjęs nė seto – ketvirtfinalyje
2019 05 15
Jauniai
Stambule vykstančiame ITF serijos G4 teniso turnyre geriausias jaunasis Lietuvos tenisininkas Matas Vasiliauskas vienetų varžybose pateko į ketvirtfinalį.
Kilti dar aukščiau sutrukdė trauma
2019 05 18
Tekvondo
Pasaulio tekvondo čempionatas: dvi K. Tvaronavičiūtės pergalės, kelią tolyn užkirtusi trauma, devinta vieta ir naujas įrašas Lietuvos tekvondo istorijoje.
Lietuvių laimikis – penki aukso medaliai
2019 05 18
Turnyras
Tarptautinio A. Šociko bokso turnyro finalo akcentu tapo įspūdingas R. Jokulio nokautas švedui ir rekordinė E. Skurdelio septynių pergalių serija.
Trys čempionai – lietuviai, tik neaišku kurie
2019 05 17
Turnyras
A. Šociko turnyro finaluose kovos 9 Lietuvos boksininkai. Jau aišku, kad bent trys lietuviai taps turnyro čempionais, nes finalai bus lietuviški.
 
Užsidirbo reitingo taškų
2019 05 19
Lenktynės
Lietuvos dviratininkas Gediminas Bagdonas Prancūzijoje vykusiose daugiadienėse dviratininkų lenktynėse iškovojo 20 vietą ir pelnė pasaulio reitingo taškų.
Prie sidabro pridėjo auksą
2019 05 19
Trekas
Minske vykstančiose tarptautinėse dviračių treko varžybose „Grand Prix Minsk“ lietuvis G. Serafinas laimėjo keirino rungtį ir pelnė aukso medalį.
Iš Minsko – su sidabru
2019 05 18
Dviračiai
Iš tarptautinių dviračių treko varžybų „Grand Prix Minsk“ jaunieji šalies trekininkai grįš ne tuščiomis – G. Serafinas jose iškovojo sidabrą.
Prireiks lemiamo mačo
2019 05 18
Moterų rankinis
Po ketvirtųjų Lietuvos moterų rankinio lygos rungtynių tapo aišku, kad po septynerių metų pertraukos čempionėms išsiaiškinti reikės lemiamo penktojo mačo.
Devintojo aukso link – tiesiausiu keliu
2019 05 15
LRL
„Dragūno“ rankininkai trečiose finalo serijos rungtynėse įveikė „Šviesos“ ekipą, laimėjo seriją 3:0 ir devintą kartą triumfavo Lietuvos čempionate.
"Dragūnui" iki aukso liko žingsnis
2019 05 11
LRL
Antrasis LRL pirmenybių finalo serijos susitikimas buvo emocingas ir fiziškai nelengvas abiejų besirungusių komandų rankininkams.
 
Po nervų karo – nesėkmė
2019 05 18
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkams A. Rumševičiui ir L. Každailiui kelią į FIVB turnyro „Aydin Masters" pusfinalį apmaudžiai užkirto olandai.
Lietuviai žengė į atkrintamąsias
2019 05 17
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai A. Rumševičius ir L. Každailis užtikrintai nugalėjo šeimininkus turkus ir "Aydin Open" turnyre žengė tolyn.
Merginų dvejetai – už kvalifikacijos borto
2019 05 16
Paplūdimio tinklinis
Dvi Lietuvos paplūdimio tinklininkių poros Turkijoje neprasibrovė į pagrindines varžybas. Vyrai kovas pradės nuo pagrindinio etapo.
Lietuvis – dukart vienuoliktas
2019 05 19
Motokrosas
Šeštajame pasaulio motokroso čempionato etape lietuvis A. Jasikonis dukart finišavo vienuoliktas ir bendroje įskaitoje smuktelėjo per vieną poziciją.
Autokroso gerbėjų laukia Vilkyčiai
2019 05 18
Paskelbta Vilkyčiuose birželio 8–9 d. vyksiančio Europos autokroso čempionato etapo detali dienotvarkė.
LASF – keturi nauji viceprezidentai
2019 05 17
Federacija
Pirmame naujosios LASF tarybos posėdyje naujasis prezidentas Saulius Girdauskas paskyrė viceprezidentus ir jiems padalijo kuruojamas sritis.
 
Įspūdį padarė lietuvio charakteris
2019 05 15
Ledo ritulys
Lietuvos vyrų rinktinės puolėjas Tadas Kumeliauskas keliasi į Vokietijos antrosios lygos ledo ritulio komandą.
Patirtį kaupia tarptautiniuose turnyruose
2019 05 08
Ledo ritulys
IIHF sprendimo apie teisę dalyvauti pasaulio čempionato atrankoje laukiančios Lietuvos ledo ritulininkės meistriškumą kelia tarptautiniuose turnyruose.
D.Zubrus: „Niekada nesakau niekada“
2019 05 05
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinės žaidėjai ir treneris - apie skaudžia nesėkme pasibaigusį pasaulio čempionatą, tvarkaraščio keistenybes ir ateitį.
Namo parsiveš finalinę patirtį
2019 05 19
Gimnastika
Europos meninės gimnastikos čempionate – du finaliniai garsios gimnastės Dalios Kutkaitės vadovaujamos Lietuvos jaunimo rinktinės pasirodymai.
Europos čempionate – lietuvių triumfas
2019 05 19
Irklavimas
Irkluotojos Ugnė Juzėnaitė ir Dovilė Rimkutė Vokietijoje iškovojo Europos jaunių čempionių titulą. Dar viena mūsų merginų dviviečių įgula liko ketvirta.
Jaunosios gimnastės – dviejuose finaluose
2019 05 19
Gimnastika
Europos meninės gimnastikos čempionate Lietuvos jaunimo merginų rinktinė pateko į du komandinių rungčių finalus - penkių kaspinų ir penkių lankų.
 
Dosni Europos čempionės širdis
2019 05 19
Jubiliejus
Legendinė irkluotoja Sofija Grucova į Lietuvą yra vežusi medicininę įrangą, o mama jai įskiepijo besąlygišką meilę gyvūnams.
Sportininkų bėdos aptartos prie naujo stalo
2019 05 17
Susitikimas
Naujoje ministerijoje apsilankę sportininkai aptarė aktualiausias temas. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Olimpinio sporto centro, linksniuojamos nuo sausio.
Prieš „Dzūkų tankus“ – kauniečių ataka
2019 05 16
Fanai
Po rungtynių iš stadiono išėjusius Alytaus „Dainavos“ fanus užpuolė kelios dešimtys Kauno „Žalgirio“ gerbėjų.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas