Lina Daugėlaitė 2010 m. kovo 16 d. 19:55 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Žiemos sporto panacėja – naujos sporto šakos?

Kur nukreipti investicijas, ieškant būdų, kaip pagerinti žiemos sporto šakų rezultatus - palaikyti tradiciją ar investuoti į naujoves?

Europos jaunimo žvaigždžių taurėje Agnė tapo absoliučia nugalėtoja
Europos jaunimo žvaigždžių taurėje Agnė tapo absoliučia nugalėtoja
   

Reikia sporto bazės, trenerių, lėšų atrankai, inventoriui ir išvykoms į varžybas. Dėl šito sutaria ir tradicinių, ir naujų žiemos sporto šakų atstovai. Tačiau kur nukreipti investicijas, palaikyti tradicijas ar investuoti į naujoves – šiuo klausimu jų nuomonės išsiskiria.
 
Negalima nurašyti ilgametės tradicijos
Arūnas Daugirdas, Lietuvos biatlono federacijos prezidentas: „Mūsų galimybės ribotos pirmiausia dėl bazių trūkumo – jų neturime. Ta vienintelė Ignalinoje – palikimas iš tarybinių laikų, ji seniai neatitinka jokių reikalavimų. Antra, trenerių, nuo kurių priklauso sportuojančių vaikų skaičius, korpusas. Mūsų treneriai nenori dirbti šio darbo, nes atlyginimai tokie maži, kad jie paprasčiausiai neišgyventų. Trečia, lėšos, kurių reikia dideliam sportiniam meistriškumui palaikyti. Ne paslaptis, kad pastaruosius ketverius metus 70 proc. mūsų sporto šakos lėšų buvo skiriama vienai sportininkei – Dianai Rasimovičiūtei. Kad ją įvestume į pasaulio elitą ir kad ją ten išlaikytume.“ Biudžetinių lėšų neužtenka, A. Daugirdas teigia, kad čia daug prisidėjo ir jo bendrovių parama.
 
Nors ir trūksta lėšų, prezidentas džiaugiasi, kad per pastarąjį laikotarpį sugebėjo išugdyti ir jaunimą, kuris jau dabar rodo neblogus rezultatus. „Jeigu toliau jiems sudarysime tokias sąlygas, kokios buvo sudarytos Dianai, galime turėti ne vieną olimpietį. Visada didesnės galimybės, kad iš penkių ar šešių olimpiečių bent vienas pasieks geresnį rezultatą. Ko Dianai trūko šiose žaidynėse, kad baigtų distanciją gerokai aukštesnėje pozicijoje? Jeigu turėtume ne vieną Dianą, o tris, treneris kiekvienai prieš startą būtų davęs tikslią užduotį – viską daryti greitai ir tvarkingai, šliuožti, o ne gulėti šaudykloje. Iš trijų viena vis tiek gerai sušaudys. Diana buvo viena, ji stengėsi šaudyti kuo tiksliau, todėl prarado laiko distancijoje. Mes tiesiog neturime palaikymo iš šalies, iš valstybės, kad galėtume turėti komandą. Mums vos užtenka lėšų vienam žmogui išlaikyti. Be to, jeigu ne federacijos sprendimai ir sutartys su užsienio treneriais, vargu ar būtume pasiekę tokių rezultatų“, – teigia prezidentas.
 
A. Daugirdo nuomone, jeigu sporto valdžios dėmesys dabar būtų nukreiptas į naujas sporto šakas, ieškant stebuklingos panacėjos, kaip pagerinti rezultatus, būtų absurdas: „Niekada nesakiau, kad neturi būti sporto šakų plėtros, kad neturime išbandyti akmenslydžio, greitojo čiuožimo ar dar ko nors. Bet didžiausia mūsų sporto politikos klaida, kad iš to pučiamas burbulas: dar nėra jokių naujų sporto šakų rezultatų, o jau pradedamos nurašinėti tradicinės. Negalima taip elgtis su tradicija ir tam tikrus rezultatus bei įdirbį turinčiomis sporto šakomis. Kas bus, jeigu vietoj krepšinio, pasiekusio laimėjimų olimpinėse žaidynėse, sugalvosime kultivuoti rankinį – galbūt krepšininkai bus geresni rankininkai?.. Jeigu norime kultivuoti naujas sporto šakas, skirkime joms papildomai lėšų. Akmenslydis, greitasis čiuožimas – apie ką mes kalbame? Kalbame apie Agnę Sereikaitę, 14 metų mergaitę, bet ji viena – o jeigu posūkyje patirs traumą? Ir viskas? Ką darysime su ta sporto šaka? Be to, A. Sereikaitė dalyvauja dar vaikų lygio varžybose, o mes jau kalbame apie visą sporto šaką – kad ji perspektyvi ir turi potencialo iškovoti medalį, pranokti visas kitas. Tai absurdas. Be to, negalima naujoms sporto šakoms skirti vos ne tiek pat lėšų kaip tradicinėms. Tai dar vienas sporto šakų kiršinimas".
 

 
Reikia suteikti galimybę naujoms šakoms

Česlovas Staišiūnas, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos prezidentas:  „Pirmiausia reikia peržiūrėti galimybes plėtoti kiekvieną sporto šaką mūsų šalyje. Pavyzdžiui, biatlonininkams ir slidininkams sudėtinga ruoštis rimtiems laimėjimams, nes trūksta sniego – ši žiema išimtis. Kur ruoštis šių sporto šakų sportininkams? Tam skiriamos didelės lėšos. Taip pat reikia vengti eksperimentų, kaip su dailiuoju čiuožimu. Jau buvo amerikiečių krepšininkės pavyzdys – ji negavo pilietybės, tad kodėl turėjo būti išimties tvarka suteikta pilietybė Katherine Copely? Tam buvo išmesta labai daug lėšų, palyginti su mums skirtais pinigais, o rezultato jokio“, – teigia prezidentas. Anot jo, greitojo čiuožimo atstovams treniruotis Lietuvoje būtų kur – yra šešios uždaros čiuožyklos, dar kelias ruošiamasi statyti: „Reikia tik sudaryti tam sąlygas, skirti lėšų.“ Tačiau realiai tų sąlygų nelabai yra: ledo arena Vilniuje čiuožėjams per brangi – istorija apie ledo rūmų ir sporto šakų atstovų konfliktą sena ir jau pasidengusi dulkėmis... Todėl lietuviai dažniausiai treniruojasi užsienyje: „Prieš išvykdama į varžybas Budapešte, A.Sereikaitė treniravosi Slovakijoje. Lenkijoje, Latvijoje ledas nemokamas – prašau, treniruokitės.“
 
Č. Staišiūnas teigia, kad reikia peržiūrėti prioritetus, kurios sporto šakos svarbiausios: „Dabar žiūrima į daugybės metų istoriją, pagal tai sporto šakos skirstomos į strategines ir nestrategines, o ne, pavyzdžiui, į olimpines ir neolimpines. Strateginės sporto šakos tos, kurių sportininkai kažkada, dar ir būdami SSRS rinktinėje, buvo pasiekę rezultatų. Toms sporto šakoms visai kitoks dėmesys – ne tik Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, bet, svarbiausia, ir miestų, rajonų. Jeigu sporto šaka nestrateginė, jokių lėšų ar kitokios paramos nesulauksi. Turime A. Sereikaitę, daugiau gabių sportininkų, netgi visas darželis lanko greitąjį čiuožimą, bet Vilniaus miesto savivaldybė mums jokios paramos neskiria. Sporto mokykloje prašėme įsteigti trenerio etatą, dabar lyg žada konkrečiau, tikimės jį gauti...“
Prezidentas teigia, kad naujų sporto šakų padėtis blogesnė nei slidinėjimo, biatlono ir kitų tradicinių sporto šakų, nes šioms skiriamas didesnis finansavimas: „Mums nemažai lėšų skiria Tarptautinė čiuožimo sąjunga – pusę finansavimo iš jos gauname. Be to, jie sako, kad jeigu pasiektume, kad mus Lietuvoje finansuotų daugiau, atitinkamai daugiau finansuotų ir jie.“
 
Č. Staišiūnas mano, kad skiriant daugiau dėmesio naujoms sporto šakoms žiemos sporto rezultatai pagerėtų: „Greitajame čiuožime galėtume pasiekti rezultatų. Yra nemažai gabių vaikų, bet neturime lėšų išvežti juos į stovyklas, varžybas. Turime vieną trenerį, kita veikla plėtojama visuomeniniais pagrindais. Reikia sporto bazės, reikia trenerių, reikia lėšų atrankai, inventoriui ir išvykoms į varžybas. Esame įsitikinę, ir ne tik mes, bet ir medikai, tikrinantys sportininkų sveikatą, kad A. Sereikaitė – reali kandidatė į Sočio olimpines žaidynes.“

Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
"Neptūnas" išsaugojo savo kapitoną
2019 06 26
LKL
„Klaipėda yra namai, kolektyvas lieka tas pats, todėl norėjosi likti", - pratęsęs sutartį kalbėjo Simas Galdikas.
Kurčiųjų rinktinės išvyko į Liubliną
2019 06 26
Kurčiųjų krepšinis
Lietuvos kurčiųjų vyrų ir moterų rinktinės išvyko į pasaulio čempionatą Lenkijoje.
„Laukiu, kada mano vaikai baigs mokyklą"
2019 06 25
Treneris
Nenadas Čanakas - apie sprendimą likti Panevėžyje ir vasaros darbus.
 
Visi ketvirtfinalininkai - aiškūs
2019 06 27
LFF taurė
Ketvirtadienį sužaistos trejos paskutinės LFF taurės turnyro aštuntfinalio rungtynės. Į ketvirtfinalį pateko 5 A ir 3 pirmosios lygų komandos.
Aptarė LFF vystymosi planus
2019 06 26
Kuluaruose
LFF antrą kartą šiemet apsilankę „UEFA Grow“ atstovai diskutavo apie Lietuvos bei Europos futbolo asociacijų vystymasį ir benradarbiavimo planus.
Svarstys "Stumbro" licencijų galiojimą
2019 06 26
A lyga
LFF Dk įskaitė Kauno "Stumbrui" pralaimėjimus nesužaistose rungtynėse su "Panevėžiu" ir skyrė baudą.
Vardan rezultatų  – drastiškas sprendimas
2019 06 26
Maratonas
Didžiausiu vasaros bėgimu galėjęs vadintis Kauno maratonas nuo šiol vyks paskutinį balandžio sekmadienį.
Lietuviai liko per žingsnį nuo pusfinalio
2019 06 26
Lengvoji atletika
Lietuvos lengvaatlečiai Europos žaidynėse buvo šalia garbės pakylos asmeninėse įskaitose. Komandos šansą prasibrauti į pusfinalį atėmė teisėjų sprendimai.
Greičiausias buvo tas pats M. Viršilas
2019 06 24
Bėgimas
Kaip ir pernai, bėgimą aplink Elektrėnų marias laimėjo maratonininkas Mindaugas Viršilas. Pirma tarp moterų - Gitana Akmanavičiūtė.
 
R. Berankis smuktelėjo, L. Grigelis pakilo
2019 06 24
Tenisas
ATP reitingų lentelėje Ričardas Berankis iš 73-iosios vietos smuktelėjo į 74-ąją, o Laurynas Grigelis iš 295-osios pozicijos pakilo į 293-iąją.
Finale - L. Grigelio ir italo triumfas
2019 06 22
Tenisas
L. Grigelis su italu A. Pellegrino 1:6, 6:3, 10:7 įveikė urugvajietį A. Beharą ir ekvadorietį G Escobarą ir tapo turnyro Italijoje nugalėtojais.
Lietuvis ir italas žais finale
2019 06 21
Dvejetai
Lietuvis Laurynas Grigelis ir italas Andrea Pellegrino laimėjo turnyro „Internazionali Di Tennis Emilia Romagna“ dvejetų varžybų pusfinalį.
Lietuvės laukia mūšis dėl bronzos
2019 06 26
Europos žaidynės
Krauju paženklintame Europos žaidynių pusfinalyje pralaimėjusi Danutė Domikaitytė išsaugojo viltį kopti ant garbės pakylos – iki jos liko žingsnis.
Lietuvė palaužė olimpinę vicečempionę
2019 06 26
Europos žaidynės
„Tai pirma pergalė prieš tokią tituluotą varžovę. Danutė kovojo kaip iš natų, be klaidų“, - džiaugėsi D.Domikaitytės treneris A.Kaselis.
Žaidynės baigėsi aštuntfinalyje
2019 06 25
Europos žaidynės
Lietuvos boksininkas Evaldas Skurdelis vieningu teisėjų sprendimu pralaimėjo kovą rusui Gabiliui Mamedovui.
 
Šilalėje varžysis apie 100 dviratininkų
2019 06 26
Dviračiai
Lietuvos dviračių plento čempionate Šilalėje dalyvaus ir iš šių kraštų kilęs R.Navardauskas, ir E.Šiškevičius, ir G.Bagdonas, ir kiti žinomi dviratininkai.
Lietuvis - greta garbės pakylos.
2019 06 25
Europos žaidynės
"Po finišo net pykino", - prisipažino penktąją vietą Europos žaidynėse užėmęs Lietuvos dviratininkas Gediminas Bagdonas.
Lietuviams nepavyko įgyvendinti planų
2019 06 23
Europos žaidynės
Europos žaidynių vyrų dviračių plento 180 km grupinėse lenktynėse startavo 135 sportininkai iš 37 šalių. Tarp jų ir penki Lietuvos dviratininkai.
„Dėl geresnės ateities reikia keistis“
2019 06 25
Žvilgsnis
Lietuvos rankinio federacijos prezidentas: „Reikia savikritiškai pasižiūrėti į situaciją, kurioje esame dabar. Ir pagalvoti, ką turime daryti kitaip.“
Stiprinasi ir laukia burtų
2019 06 19
Pasiruošimas
Kitą sezoną tarptautiniuose turnyruose dalyvaus rekordiškai daug Lietuvos rankinio klubų – keturi vyrų ir du moterų.
Lietuvių nebūtų išgelbėjusi net pergalė
2019 06 16
Atranka
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė Europos čempionato atrankos varžybas baigė lygiosiomis svečiuose su Portugalija.
 
Į Klaipėdą atvyks ir rusės
2019 06 25
Paplūdimio tinklinis
Į teatro aikštėje, vyksiantį tarptautinį moterų paplūdimio turnyrą „Amber Cup" susirinks po vieną tinklininkių porą iš 12 šalių.
Žingsnį į Tokiją žengė tvirtai
2019 06 23
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkės tapo pirmojo olimpinės atrankos etapo E grupės nugaėtojomis.
Pirmą žingsnį į Tokiją žengė Kroatijoje
2019 06 22
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos moterų paplūdimio tinklinio rinktinė užtikrinta pergale prieš kroates pradėjo olimpinės atrankos turnyrą.
TCR papildė Šiaurės Europos lenktynės
2019 06 26
Auto
„LTD Venta Event“ įgavo teisę oficialiai įtraukti ir naudoti „TCR“ pavadinimą organizuojant "NEZ6H" lenktynes ir Baltijos šalių čempionatą.
Čempionatui įpusėjus lietuvis tebėra šeštas
2019 06 23
Motokrosas
Dešimtajame pasaulio motokroso čempionato etape Vokietijoje Arminas Jasikonis užėmė dešimtąją vietą,o bendroje įskaitoje išliko šeštas.
Motokrosas vėl džiugino Anykščius
2019 06 23
Motokrosas
Tūkstantinė į Lietuvos motociklų kroso varžybas susirinkusi minia jomis galėjo grožėtis dvi dienas nuo ryto iki vakaro.
 
Čempionato dalyvių skaičius padidėjo
2019 06 20
Ledo ritulys
2019-2020 sezone Lietuvos ledo ritulio pirmenybėse žais nebe keturios, o penkios komandos - prisijungs jungtinė Kauno-Klaipėdos ekipa.
Prieš žiemos iššūkius – sunkus darbas vasarą
2019 06 04
Kalnų slidinėjimas
Kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas – apie pratybas Druskininkuose, gyvenimą be atostogų, Lietuvos talentus, tikslus, pinigus, studijas, rinkimus.
Tikisi pagrindinio vaidmens
2019 05 29
Svetur
Suomijos „SaiPa“ klube antrus metus liekantis Lietuvos rinktinės vartininkas L. Lubys kitą sezoną norėtų daugiau atsakomybės.
Laimikis - du aukso bei sidabro medalis
2019 06 27
Šaškės
Lietuvos šaškių meistras Aleksejus Domčevas antrajame IDF pasaulio šašių taurės etape laimėjo du turnyrus, o viename buvo antras.
Su žaidynėmis atsisveikino pergale
2019 06 26
Badmintonas
Lietuvos badmintonininkės baigė kovas Europos žaidynėse. Paskutiniame mače Minske Vytautė Fomkinaitė iškovojo pergalę.
Šaudymo aikštelėse - visi penki lietuviai
2019 06 26
Šaudymas
Penki Lietuvos sportininkai trečiadienį dalyvavo Europos sporto žaidynių šaudymo varžybose.
 
Tribūnose – ištikimiausi sirgaliai
2019 06 26
Europos žaidynės
Baidarininkai Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius po Europos žaidynių finalo pateko į artimųjų glėbį.
Estafetę iš Minsko perima Krokuva
2019 06 22
Europos žaidynės
Europos olimpinių komitetų asociacija patvirtino – 2023 m. Europos žaidynės vyks Lenkijos mieste Krokuvoje ir jį supančiame Mažosios Lenkijos regione.
Žaidynių atidaryme – lietuviški akcentai
2019 06 22
Europos žaidynės
Ryškūs, linksmi, tvirti, gražūs. Lietuvos sportininkai su vėliavneše Liveta Jasiūnaite priešakyje buvo gerai matomi Europos žaidynių atidarymo parade.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas