Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. lapkričio 8 d. 14:08 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Žiemai ruošiasi nuo pavasario

Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija artėjant naujam sezonui skelbia ambicingus tikslus.

A.Drukarovas.
Vytauto Dranginio nuotr.
A.Drukarovas.
   
Vos tik nutirpo sniegas, Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA) pradėjo rengtis naujam sezonui. Keturių sporto šakų (lygumų slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi) atstovai treniravosi namie ir užsienyje. Balandį prie LNSA vairo vėl stojęs ignalinietis Remigijus Arlauskas su savo komanda ėmėsi darbų. 
 
Asociacija visoms keturioms disciplinoms kelia didelius tikslus – per svarbiausias metų varžybas patekti į geriausiųjų sportininkų 30-ukus. „Jeigu mūsų sportininkams tai pavyks padaryti, gausime didesnį finansavimą ir bus galima tikėtis svaresnių rezultatų“, – sako R. Arlauskas. 

Remigijau, po penkerių metų pertraukos vėl pradėjote vadovauti Lietuvos nacionalinei slidinėjimo asociacijai, su kokiomis viltimis pradedate savo kadenciją?
Anksčiau LNSA prezidento pareigas ėjau trejus metus, tačiau 2013 m. balandžio pabaigoje valdyba po visuotinio susirinkimo mane atstatydino. Kai LNSA prezidentu tapo Algirdas Raslanas, o generaliniu sekretoriumi Evaldas Brazlauskis, ketverius metus naujojoje asociacijoje buvau atsakingas už dvi sritis: porą metų buvau Snieglenčių sporto ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi komiteto narys, o, Mantui Paulauskui atsisakius būti Snieglenčių sporto ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi komiteto pirmininku, dvejus metus dirbau pirmininku. Taip pat Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku – tos pareigos buvo patikėtos man. 
 
Kai apsisprendžiau vadovauti LNSA, subūriau komandą, parengiau programą. Iš mano komandos septynių narių, kurie turėjo patekti į valdybą, nepateko tik vilnietis Mindaugas Banelis, bet dabar jis yra Kalnų slidinėjimo komiteto pirmininkas. Ant jo pečių gula visa kalnų slidinėjimo strategija. 

Kiekvieną mūsų komitetą (lygumų slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi) sudaro po septynis narius. Man patikėta vadovauti Snieglenčių sporto ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi komitetui. Lygumų slidinėjimo komiteto pirmininko iki lapkričio 1 d. kol kas neturime, nes valdyba atstatydino Mantą Strolią, kurio vadovaujamas komitetas nepateisino vilčių. 

Asociacijoje atsirado struktūrinių pokyčių: kiekviename komitete įsteigta projektų vadovo pareigybė. Jie atsakingi už varžybų organizavimą, registracijas, projektų rengimą, rėmėjų paiešką. Nauja ir vykdomojo direktoriaus pozicija, juo tapo Reinoldas Musteikis. 

Asociacijos generalinis sekretorius – Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) bei Lietuvos biatlono federacijoje sporto direktoriumi dirbęs ir sukaupęs nemažai patirties Stanislavas Sabaliauskas.
Vienas mano programinių tikslų – didelis sportinis meistriškumas. Per šiuos ketverius kadencijos metus visose disciplinose sieksime, kad per pagrindines varžybas mūsų sportininkai patektų į geriausiųjų 30-ukus ir per ketverius metus bent viename iš pasaulio čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių mūsų sportininkas iškovotų medalį. To užtektų, kad pagal KKSD reikalavimus taptume strategine sporto šaka. 

Antras tikslas – sporto infrastuktūros arba prieinamumo skatinimas. Šiuo metu kalnų slidinėjimo centrų Lietuvoje yra iki dešimties, o lygumų slidinėjimo praktiškai turime vienintelį Lietuvos žiemos sporto centrą Ignalinoje. Mūsų strateginiuose planuose – kad prie kiekvieno kalnų slidinėjimo centro, išnaudojant dirbtinio sniego gaminimo įrangą, galėtume parengti mažiausiai 500–800 m lygumų slidinėjimo ratukus ir kiekvienas kalnų slidinėjimo centras turėtų sniego parką. 

Jį turint, būtų galima plėtoti snieglenčių sportą ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi discipliną. Šiuo metu deriname Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) lygumų slidinėjimo 1000 m trasos sertifikavimą uždaroje patalpoje Druskininkų „Snow arenoje“. Mums teikia vilčių, kad tai padaryti bus įmanoma.

Trečias tikslas – kaip organizacija, turime daugiau dėmesio skirti rėmėjų paieškai, kad projektų vadovai, komitetų pirmininkai būtų atsakingi už savo disciplinos plėtrą, nes kiekviena jų turi savo biudžetą, savo parengtą ketverių metų programą. 

Ar jums neatrodo, kad kai kurios jūsų svajonės yra nerealios, tarkime, per pasaulio čempionatus, esant tokiai didelei konkurencijai, mūsų sportininkams patekti į 30-ukus?
Mes to sieksime, toks mūsų veiklos tikslas. Vilčių yra. Tarkime, jau praėjusį sezoną per Europos snieglenčių taurės varžybas didžiojo šuolio („Big Air“) rungtyje Motiejus Morauskas galutinėje įskaitoje buvo devintas. Šiemet rugsėjo pradžioje Naujojoje Zelandijoje per pasaulio jaunimo čempionatą toje pat rungtyje jis buvo 18-as, o akrobatinio nusileidimo (angl. slopestyle) varžybose – 23-ias. Tai pats sėkmingiausias Motiejaus pasirodymas per visą Lietuvos snieglenčių istoriją.
 
Praėjusiais metais sportininkas, prižiūrimas užsienio trenerių, dalyvavo treniruočių stovykloje Monrealyje įrengtoje specialioje treniruočių bazėje, o šiemet – Austrijoje. 2019 m. M. Morausko, kurį treniruoja jo tėvas Artūras Morauskas, lauks pasaulio jaunimo snieglenčių čempionatas Švedijoje, kur kartu vyks ir atranka į 2020 m. įvyksiančias olimpines jaunimo žaidynes Lozanoje (Šveicarija). 
 
Rimtas išbandymas jam bus Europos jaunimo olimpinis žiemos festivalis Bosnijoje ir Hercegovinoje. Dar svarstome, ar jį siųsti į pasaulio suaugusiųjų čempionatą JAV. 

Viliamės, kad Lietuvos studentų sporto asociacija pakvies vilniečius Gabrielių Bakševičių, šiuo metu besimokantį Hagos taikomųjų mokslų universitete, Olandijoje, ir Lauryną Arlauską dalyvauti žiemos universiadoje. Gabrielius startuotų akrobatinio nusileidimo rungtyje, Laurynas – snieglenčių kroso.

Turime tris olimpiečius kalnų slidininkus – Roką Zavecką, praėjusį sezoną itin patobulėjusį Andrejų Drukarovą ir Ievą Januškevičiūtę. 


 
I. Januškevičiūtė treniruojasi su tarptautine komanda Italijoje. Šioje šalyje jau daug metų meistriškumo laiptais kopia A. Drukarovas, būdamas devynerių iš Vilniaus persikėlęs į Šveicariją.
 
Kalnų slidininkai jau pradėjo sezoną. Spalio viduryje Druskininkuose surengtas pirmas Lietuvos kalnų slidinėjimo taurės etapas pateko į istoriją kaip pirmos LNSA kartu su „Snow arena“ surengtos FIS statusą turinčios varžybos.
 
Iki šiol Lietuvoje vyko tik Baltijos taurės FIS varžybų etapai, bet juos su „Snow arena“ rengia latviai.
 
Jau antrus metus iš eilės FIS varžybų statusą turės ir Kronplace (Italija) vasario 21–22 d. vyksiantis Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatas. Tuo pat metu šiame Italijos kurorte šalies čempionato medalius dalinsis vaikai, jaunučiai, jauniai ir „Masters“ grupės atstovai, vyks šalies mėgėjų pirmenybės.
 
Vasario 26–27 d. LNSA rengs dar vienas FIS varžybas – Lietuvos jaunimo čempionatą Zėfelde (Austrija).
 
Kalnų slidininkai dar šiemet dalyvaus „Mažųjų tautų taurės“ varžybose Italijoje, po Naujųjų metų – Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Bosnijoje ir Hercegovinoje, pasaulio jaunimo (Italijoje) ir suaugusiųjų (Švedijoje) čempionatuose. Jaunimui labai svarbi bus atranka į 2020 m. olimpines jaunimo žaidynes Lozanoje.
 
Geriausius mūsų lygumų slidininkus konsultuoja Švedijos treneris Christeris Skogas, mūsų stipriausieji slidininkai važiuoja į Švediją ir ten atlieka testus. Šioje sporto šakoje tikimės progreso. Kol kas lieka atviras Lietuvos lygumų slidinėjimo rinktinės vyriausiojo trenerio klausimas. Šiuo metu jo neturime, viskuo patikėta užsiimti komitetui ir trenerių tarybai, kuriai vadovauja Kazimiera Strolienė.
 
Bendradarbiaujame su Skandinavijos šalimis, kitąmet gegužės 6–7 d. Vilniuje rengsime Skandinavijos lygumų slidinėjimo konferenciją. 
 
Mūsų jaunieji lygumų slidininkai (iki 17 metų) šį sezoną rengiasi dalyvauti Europos olimpiniame žiemos festivalyje. Sportininkai rungsis pasaulio jaunimo (Suomijoje) ir suaugusiųjų (Austrijoje) čempionatuose. Šis sezonas bus labai svarbus jaunimui, nes per pasaulio jaunimo čempionatą vyks atranka į 2020 m. olimpines jaunimo žiemos žaidynes. 
 
Šiuo metu yra du FIS licencijas turintys slidininkai laisvuoju stiliumi: Osle besimokantis Mikas Glatkauskas ir vilnietis Mantas Točelis. Jie jau dalyvauja tarptautinėse varžybose. Lėšų skirsime iš šį sezoną, kad sportininkai galėtų išvykti į aukštesnio rango varžybas, įgytų patirties ir tobulėtų. 
 
Porą metų iš eilės rengėme Lietuvos slidinėjimo laisvuoju stiliumi čempionatus, kurie vyko kartu su snieglenčių čempionatu. Viena naujų krypčių gali būti kalnų slidinėjimo krosas – viską pradėsime nuo vaikų, rengsime masines varžybas.

Geru snieglentininku buvo pasirengęs tapti ir jūsų sūnus Aras, kur jis pradingo?
Šiuo metu jis atlieka devynių mėnesių trukmės karinę tarnybą Rukloje. Jam dabar kaip snieglentininkui nekeliame jokių tikslų. Vasarą Aras užsiėmė vandenlenčių sportu, dirbo vandenlenčių parke operatoriumi, dalyvavo įvairiose varžybose ir kai kuriose jų tapo prizininku. 
 
Snieglenčių sportu žavisi ir mano vyresnysis sūnus Laurynas. Jis prieš porą metų dalyvavo žiemos universiadoje ir kroso varžybose buvo 20-as. Šiuo metu jis dirba Estijoje. 

Ar po Pjongčango olimpinių žiemos žaidynių visi mūsų olimpiečiai liko rikiuotėje?
Ne visi. Neaišku, kaip bus su lygumų slidininkais. Dvejų olimpinių žaidynių dalyvis Modestas Vaičiulis lyg ir norėtų pailsėti. Neaišku, ką nuspręs Marija Kaznačenko, Mantas Strolia. 
 
Dėmesys kryps į jaunimą: Tautvydą Strolią, Ąžuolą Bajoravičių, Stefaną Terentjevą. Pirmieji du slidininkai dabar sezonui rengiasi Norvegijoje. 

Rugsėjo pabaigoje vyko Lietuvos lygumų ir riedslidžių vasaros čempionatas, ką jis parodė?
Tos varžybos anksčiau vykdavo Ignalinoje, Anykščiuose, Utenoje, o šiemet pagaliau atkeliavo į Vilnių. Sportininkai krosą bėgo Nemenčinėje, o riedslidėmis rungtyniavo Vingio parke. Visose amžiaus grupėse dalyvavo 60 sportininkų. Žinoma, yra kur pasitempti, nes šis skaičius netenkina. 
 
Daryti išvadas iš šio čempionato būtų netikslinga, nes trasa Vingio parke buvo nekalnuota. 
 
Ar negalvojate į Lietuvą susigrąžinti trejų olimpinių žiemos žaidynių dalyvės Irinos Terentjevos, dabar gyvenančios ir dirbančios Suomijoje?
Kalbėjau su jos tėvu Igoriu Terentjevu, jis sakė, kad dukrai Suomijoje gerai sekasi, ji, atrodo, rengiasi tapti FIS technine delegate, nes yra išlaikiusi specialiuosius testus. Lygumų slidinėjimo komitetą informuosiu, ar turinčią didelę patirtį mūsų slidininkę, beje, baigusią magistro studijas tuometėje Kūno kultūros akademijoje, būtų galima susigrąžinti į Lietuvą. 
 
Techniniu delegatu galėtų tapti ir ketverių olimpinių žiemos žaidynių dalyvis, o dabar slidinėjimo treneris Ričardas Panavas. Jis dalyvavo specialiuose kursuose, vieną sesiją atliko, dabar reikėtų pabuvoti dar vienuose kursuose. Tada atsirastų galimybė tapti techniniu delegatu. 

Ar galite teigti, kad Lietuvoje prigijo žiemos ekstremalusis sportas – snieglentės ir slidinėjimas laisvuoju stiliumi?
Šiuo metu snieglenčių sportas Lietuvoje populiaresnis nei slidinėjimas laisvuoju stiliumi, kurį dar būtų galima vadinti akrobatiniu sportu. Daugumoje šalių jaunimas renkasi slidinėjimą laisvuoju stiliumi, snieglenčių sportinio inventoriaus perkamumas kenčia, jų parduodama mažiau. 
 
Kada nors šios tendencijos ateis ir pas mus. Populiarindami snieglenčių sportą, susiduriame su opia trenerių problema. Iki šiol neturime nė vieno šios sporto šakos trenerio etato. Todėl, kaip jau minėjau, pagrindinis mūsų strateginis tikslas – kad prie kiekvieno kalnų slidinėjimo centro būtų sniego parkas, kuriame galėtume turėti slidinėjimo laisvuoju stiliumi ir snieglenčių mokyklą, vietinį klubą. 
 
Kai jų atsiras daugiau, galėsime teigti, kad atsirado didesnis judesys. Bus galima galvoti ir apie trenerių etatus. Šias sporto šakas pradėjome kultivuoti dar 2010 m., komitetas aktyviai pradėjo veiklą. Bene 2011 m. surengėme pirmą Lietuvos snieglenčių kroso čempionatą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 40 sportininkų. Praėjusiais metais per Lietuvos akrobatinio nusileidimo čempionatą jėgas bandė apie 30 dalyvių.
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Žiemos sportas
KOMENTARAI
 
 
 
Įveikė estes, nusileido latvėms
2019 01 19
Moterų krepšinis
Ir trijų šeštadienį rungtyniavusių Lietuvos ekipų pergale Lietuvos, Latvijos ir Estijos moterų krepšinio čempionate iškovojo tik Kauno "Aistės-LSMU".
“Lietkabelis” sudorojo bejėgį “Rytą”
2019 01 19
LKL
Antrą sykį šį sezoną "Rytas" Vilniuje pralaimėjo LKL mačą Panevėžio "Lietkabeliui". Po pergalę iškovojo Klaipėdos "Neptūnas" ir Pasvalio "Pieno žvaigždės".
„Kibirkštis“ turėjo vargo su šiaulietėmis
2019 01 19
Moterų krepšinis
Vilniaus „Kibirkšties“ ekipa „MultiGyn“ lygoje tris kėlinius atsilikinėjo, bet puikiai sužaidė paskutinį ketvirtį ir 68:54 įveikė „Šiaulių-Universitetą“.
 
„Po truputį kylame į kalną“
2019 01 19
Pasiruošimas
Po pergalės kontrolinėse rungtynės prieš Vilniaus "Vytį" 4:1 "Trakų" strategas Aurelijus Skarbalius tvirtino, kad viskas eina pagal planą.
Jaunių laukia turnyras Baltarusijoje
2019 01 19
U-18
Lietuvos U'18 futbolo rinktinė atvyko į Minską, kur dalyvaus tarptautiniame turnyre "Development Cup".
"Geriausiu turėtų tapti E. Šetkus"
2019 01 19
Geriausieji
Keliautojas ir televizijos laidų vedėjas V. Radzevičius pirmą vietą geriausiųjų 2018 metų Lietuvos futbolininkų rinkimuose atiduoda rinktinės vartininkui.
Penki sluoksniai aprangos bėgti netrukdo
2019 01 17
Žvilgsnis
Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius – apie bėgimą spaudžiant 24 laipsniams šalčio, apledėjusius laiptus, Mantą Stonkų ir legendinę arbatą.
Vilniaus maratonas išsaugojo partnerį
2019 01 16
Maratonas
„Danske Bank“ pratęsė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Tarptautinis maratonas“ ir dar trejus metus drauge organizuos masiškiausią Lietuvos sporto renginį.
Pamatus sezonui kloja ir tunelyje
2019 01 15
Žvilgsnis
Lietuvos rekordininkė Agnė Šerkšnienė – apie sezono startą, svarbiausias varžybas, nežinią dėl olimpinės atrankos, pratybas tunelyje ir PAR, dukterį.
 
Į Vilnių susirinko iš viso pasaulio
2019 01 16
Turnyras
„Vilnius Cup 2019“ teniso turnyre dalyvaus beveik 200 sportininkų net iš 26 valstybių. Jėgas mėgins ir buvusi pirmoji Lietuvos profesionalų raketė.
Suklupo jau pirmame mače
2019 01 14
Turnyras
ATP „Challenger“ serijos turnyro „Koblenz Open“ vienetų varžybų pirmajame rate Laurynas Grigelis neatsilaikė prieš Rusijos tenisininką.
L. Grigelis paslydo aštuntfinalyje
2019 01 11
Tenisas
Turnyro „The Columbus Challenger“ vienetų varžybų aštuntfinalyje Laurynas Grigelis 6:7 (4:7), 6:4, 2:6 pralaimėjo britų tenisininkui Janui Chomsky.
Serbijoje kovojo nesėkmingai
2019 01 19
Boksas
Dvi Lietuvos boksininkės A. Starovoitova ir A. Aučiūtė pralaimėjo savo ketvirtfinalio kovas. Jaunei A. Tuzovai bronzos medalis atiteko be kovos.
Reikės pamiršti garbingą žaidimą
2019 01 18
Tekvondo
Tekvondo kovotojos Klaudijos Tvaronavičiūtės treneris Romualdas Montvidas: „Visos sportininkės kovos žūtbūtinai, lips per galvas.“
Lietuviai mes iššūkį galingiems svečiams
2019 01 18
Muay Thai
Lietuvos muay thai federacijos prezidentas: „Pripažinimo sulaukiame net iš pasaulio ir Europos čempionų. Mūsų turnyre jie tikisi konkurencijos.“
 
Lietuvė išsaugojo antrąją vietą
2019 01 20
Trekas
Naujojoje Zelandijoje vykstančiame 2018-2019 metų sezono pasaulio dviračių treko taurės varžybų penktajame etape lietuviai medalių neiškovojo.
Prisideda siekis patekti į Tokiją
2019 01 08
Dviračiai
"Čia puikios sąlygos treniruotėms – yra ir kalnų, ir lygumų, taip pat parankus klimatas, gera virtuvė," – sako dešimtmetį Italijoje gyvenanti R. Leleivytė.
O. Baleišytė apgynė čempionės titulus
2019 01 04
Trekas
Lietuvos dviračių treko skrečo ir daugiakovės čempionate O. Baleišytė tapo abiejų rungčių čempione, o V. Lašinis antrus metus tapo skrečo čempionu.
Po pertraukos – įvarčių rekordas
2019 01 17
Lietuvos lyga
Atsinaujinusiose Lietuvos rankinio lygos kovose netrūko atkaklių rungtynių, bet lyderiams pavylo įrodyti savo pranašumą.
Šeimininkai laimėjo tik Garliavoje
2019 01 12
LRL
Beveik po mėnesio pertraukos atsinaujinusiame Lietuvos rankinio lygos čempionate trejas iš ketverių sužaistų rungtynių laimėjo svečiai.
“Dragūnas” metus pradės intensyviai
2019 01 09
Interviu
"Jeigu leisime sau pagalvoti, kad esame labai geri ir varžovai vien mūsų vardo išsigąs, turėsime didelių problemų", - sako "Dragūno" treneris A. Juškėnas.
 
Alytiškės pavijo šalies čempiones
2019 01 15
Lietuvos čempionatas
„Top sport“ Lietuvos moterų tinklinio čempionato rungtynėse dvi pergales iškovojo ir į pirmąją vietą turnyro lentelėje pakilo į Alytaus "Prekyba-Parama".
Konkurentai kibo į atlapus lyderiams
2019 01 14
Lietuvos čempionatas
Po šventinės pertraukos pratęstame Lietuvos vyrų tinklinio čempionat po dvi pergales iškovojo lyderės Klaipėdos "Amber Queen" ir Kelmės "Etovio" ekipos.
Mūšiams ant sniego ruošėsi paplūdimyje
2019 01 09
Moterų tinklinis
Europos sniego tinklinio čempionės Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė - apie titulą, mėlynes ir pakitusias taisykles.
B.Vanagas: „Lubos tikrai dar nepasiektos“
2019 01 20
Dakaras
Į Lietuvą sugrįžo dvi savaites Peru vykusiame Dakaro ralyje Lietuvos vardą garsinę mūsų šalies lenktynininkai.
Iš Dakaro – į kalėjimą
2019 01 19
Dakaras
„Iš tiesų truputį abejojom, ar tikrai ten visi buvo nekalti, nes ta komanda dažniausiai būdavo su gerokai panaudota technika“, - prisiminė Biesas.
„Pagal visus dėsnius turėjome nefinišuoti“
2019 01 18
Dakaras
A.Juknevičiaus šturmanas D.Vaičiulis: „Man bene labiausiai patikęs momentas – tai naktis kopose. Be vandens, be maisto, esi vienas kilometrų spinduliu.“
 
N. Kočerginai - du įskaitiniai taškai
2019 01 19
Biatlonas
IBU taurės penktojo etapo varžybų moterų 7,5 km sprinto lenktynėse šeštadienį Lietuvos bitlonininkė Natalja Kočergina užėmė 39-ąją vietą
Lietuviai iškovojo sidabrą
2019 01 19
Ledo ritulys
Pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionato II diviziono A grupės turnyro penktosiose rungtynėse Lietuvos rinktinė 7:1 sutriuškino Pietų Korėją.
Lietuviai aplenkė tris komandas
2019 01 18
Biatlonas
Vokietijoje vykstančio pasaulio biatlono taurės penktojo etapo vyrų estafetėje 4x7,5 km Lietuvos komanda užėmė 24-ąją vietą.
D. Rapšiui - du aukso medaliai
2019 01 19
Plaukimas
16-ųjų tarptautinių plaukimo varžybų „Flanders Cup“ 200 m ir 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyse greičiausias buvo lietuvis Danas Rapšys.
Pergalė ir pralaimėjimas
2019 01 18
Badmintonas
Vytautė Fomkinaitė Švedijoje vykstančiame badmintono turnyre laimėjo pirmąją kovą, o Gerda Voitechovskaja suklupo.
Svarbu ne tik jėga ir greitis, bet ir protas
2019 01 18
Žvilgsnis
Amerikietiško futbolo entuziastai kratosi etiketės: tai ne šiurkštus sportas (VIDEO).
 
Olimpiečio dovana protėviui – paminklas
2019 01 20
Žvilgsnis
Legendinis bėgikas Romualdas Bitė sportinį kelią pradėjo nuo slidinėjimo, žiemos trasoje jis sutiko ir savo gyvenimo meilę.
Didžiausiam eksponatui prireikė net krano
2019 01 18
Muziejus
Lietuvos krepšinio muziejaus Joniškyje sieną papuošė daugiau nei trijų metrų skersmens ir beveik 400 kg sveriantis paminklas Lietuvos šimtmečiui.
Metų apdovanojimuose – lengvaatlečių triumfas
2019 01 18
Apdovanojimai
„Jūs darote tai, kas atrodo virš žmogaus galimybių“, – neįgaliesiems sportininkams sakė apdovanojimų globėjas Valdas Adamkus.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas