Inga Jarmalaitė/"Olimpinė panorama" 2018 m. rugsėjo 12 d. 09:56 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Gyvenimas pagal du scenarijus

„Jeigu kalbėsime apie LTOK ir KKSD, nematau, kur čia reikėtų kovoti. Čia ne ta arena", - teigia laikinoji KKSD vadovė Kornelija Tiesnesytė.

K.Tiesnesytė.
pliadisfoto.com nuotr.
K.Tiesnesytė.
Rugpjūčio pabaigoje Vyriausybė pritarė siūlymui nuo kitų metų Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pavadinimą keisti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Bet kol to nepatvirtino Seimas, už Lietuvos sporto politikos įgyvendinimą ir toliau atsakingas nuo 1990 m. veikiantis Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (KKSD). Jo laikinoji vadovė nuo liepos yra teisininkė KornelijaTiesnesytė.  

Per 17 metų trunkančią darbo KKSD karjerą turbūt buvo visokių darbinių patirčių ir situacijų. Kaip apibūdintumėte dabartinę atmosferą ir nuotaikas departamente? Gal jums perėmus vadovavimą kas nors spėjo pasikeisti?, - LTOK žurnalas „Olimpinė panorama“ paklausė K.Tiesnesytės.
Sakyčiau, dabar vakuumas. Kaip anksčiau laukėme, taip ir toliau laukiame, nors visi jau pavargę nuo nežinios ir laukimo. 
 
Kai pradėjau dirbti laikinąja generaline direktore, pirmas dalykas, kurio kolegų paprašiau, kad nebūtų nešiojamos popierių krūvos. Iki tol rezoliucijos būdavo rašomos ranka, todėl pirmiausia sutariau, kad tai, ką galima, tvarkome elektroniniu būdu. Aš dokumentus pradėjau pasirašinėti elektroniniu parašu. Taigi popierizmo sumažėjo. Kolegos irgi pastebėjo, kad su dokumentų rengimu susiję darbo krūviai šiek tiek pamažėjo, kai kurie klausimai išsprendžiami greičiau. 
 
Kadangi su visais kolegomis dirbau, mes ir toliau taip pat bendraujame. Jie eina tiesiai pas mane ir klausia. Atsirado daugiau neformalaus bendravimo. 

Ar žodis „užklupo“ būtų tinkamiausias jums patikėtoms naujoms pareigoms apibūdinti?
Manau, gyvenime atsitiktinumų nėra ir įvyksta tas, kas turi įvykti. 2001 m. KKSD pradėjau dirbti tarptautinių santykių specialiste, vėliau buvau juristė, dviejų skyrių vedėja, vyresnioji patarėja. Niekas manęs labai neklausdavo – ateidavo ir pasakydavo, ką reikės daryti. KKSD žmonių nedaug, neturėdavau prabangos rinktis, todėl tekdavo daryti. Taip gavau progą susipažinti su įvairiapuse departamento veikla, todėl dabar labai naujų dalykų nėra, greičiau esama tam tikrų subtilumų. Dėl to negalėčiau sakyti, kad šios pareigos mane užklupo visiškai nepasirengusią. Žmogui, kuris dirba, turi būti suteiktos karjeros galimybės. 
 
Į generalinio direktoriaus kabinetą persikrausčiau, nes mano kabinetas mažas, nėra kur priimti žmonių, o norinčiųjų ateiti ir tiesiog pasikalbėti sulaukiu daug. Bet iš senojo kabineto iš esmės atsinešiau tik kompiuterį.

Ar jau aišku, kaip keisis dabartinė departamento veikla ir statusas, kai ministerijos pavadinime atsiras žodis sportas?
Pagal sporto įstatymo projektą yra dvi sritys: fizinis aktyvumas ir aukštasis sportinis meistriškumas. Šios sritys viena be kitos negali egzistuoti. Ši piramidė, kurios apačioje fizinis aktyvumas, o viršuje – aukšto meistriškumo sportininkai, turi būti. Manau, kad sportui perėjus į ŠMM daugiau dėmesio būtų teikiama fiziniam aktyvumui, kuris dabar jo sulaukia mažokai. Tiesą sakant, pernai pradėjusi dalyvauti ES sporto darbo grupės posėdžiuose Briuselyje supratau, kad mes fizinio aktyvumo srityje darome nepakankamai.
 
Europos Parlamento atliekama „Eurobarometro“ apklausa atskleidžia, kad Lietuvoje fiziškai neaktyvių žmonių daugėja: 2010 m. tokių buvo 44 proc., 2014 m. 46 proc., o 2017 m. – 51 proc. (tuo tarpu Kipre, Maltoje, Bulgarijoje – atvirkščiai). Todėl akivaizdu, kad reikia kažką daryti aktyviau, nes įgyvendinami mažieji projektai jau nebepasiteisina. Šiuo klausimu reikia bendros valstybės politikos ir integruoto požiūrio. Bendrasis fizinis aktyvumas būtų ta sritis, kuri labai sutaptų su ŠMM veiklomis. 

Aukštojo sportinio meistriškumo sritis turi savų bėdų, bet jos gana aiškios, nes treniravimo, rengimo procesai, cikliškumas – ar vienose, ar kitose rankose, bet visa tai jau seniai išsikristalizavę. Be to, čia dirba profesionalai: treneriai, sportininkai, medikai, federacijos, kuriose po finansavimo reformos atsirado daugiau itin specifines sritis išmanančių žmonių. Apie aukštąjį sportinį meistriškumą ŠMM specialistai, tikėtina, mažiau išmano, bet sporto autonomiškumas šiai sričiai leidžia gerai veikti, gaunant iš valstybės tam tikrą finansavimą. 

Jeigu Seimas pritars naujajam įstatymui, kuriame nebeminimas KKSD, o minima ministerija ar jos įgaliota institucija, vienas iš scenarijų būtų, kad KKSD, kaip įstaiga, likviduojama ir ministerijos viduje įsteigiamas struktūrinis padalinys, kuris ir užsiims sporto politikos formavimu. Arba kitas galimas scenarijus, kad KKSD pertvarkomas į įstaigą prie ministerijos. Tačiau jau keleri metai bendra Vyriausybės tendencija tokia, kad prie ministerijų įstaigų būtų kuo mažiau, vadinasi, antrasis scenarijus mažiau tikėtinas. Kiek dirbtų žmonių, ar jie liktų dabartinėje būstinėje Žemaitės gatvėje – kol kas neaišku.


Nuo šių metų sausio įgyvendinta sporto finansavimo pertvarka, Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) veiklos pokyčiai sukėlė daug emocijų. Ar KKSD tebepasiekia tų sporto žmonių, kurie nepatenkinti šia pertvarka, balsai?
Taip, pasiekia. Dabar šis nepasitenkinimas galbūt šiek tiek prigesintas, nes jau praėjo geras pusmetis, buvo laiko susitaikyti su naujovėmis. Bet neatmestinas ir toks variantas, kad tai tyla prieš audrą, nes gali būti taip, kad kai kuriems į metų galą baigsis skirti pinigai. Manau, tuoj ateis tas laikas, kai bus galima daryti tam tikras išvadas. 
 
Netyla kalbos apie šios reformos spragas, apie tai, kad prieš ją įgyvendinant ne viskas buvo tinkamai pasverta. Jūsų vertinimu, ar jau pradėjo ryškėti šios reformos spragos? O gal apie tai kalbėti dar per anksti?
Kalbėti niekada ne per anksti. Kuo anksčiau pradedi kalbėtis apie dalykus, kurie galbūt yra nepopuliarūs, skausmingi, tuo greičiau susidėlioji planą, tuo visiems darosi aiškiau, žmonės pripranta prie vienos ar kitos minties ir tada sprendimų priėmimas būna lengvesnis. Jeigu slėpsi, nepasakosi, nerodysi, nekalbėsi – sulauksi priešpriešos, nes natūralu, kad žmogus į nežinią reaguoja neramiai, pasistato lyg ežys spyglius ir ginasi. 
 
Man svarbu, kad būtų noras veikti, daryti. Tai vienas iš mano mėgstamų darbo metodų, kuriais vadovaujuosi. Jeigu toks noras yra, visos pusės eina į kompromisus, sutaria dėl tinkamiausio veiklos metodo, ten, kur nereikia, neužsispiria. Bet jeigu yra noras nedaryti, tada nėra apie ką kalbėti. Kita mano mėgstama sentencija – nieko nėra neįmanomo. 

Jeigu nieko nėra neįmanomo, kaip dėl LOSC – gal čia įmanomi žingsniai atgal?
Kaip bus su LOSC, gyvenimas parodys. Atgal žingsnių nežengsi, nevaikščiosi kaip vėžys, bet tolyn žengiantis sportas pats būtinus veiksmus išgrynins. Galbūt kai kurios sritys rodys savo silpnumą, kai kurios – stiprumą. Iš stiprių dalykų paminėčiau bazių, infrastruktūros, įrangos sukoncentravimą. Mums, tokiai mažai šaliai, sporto sritį daug finansuojančiai iš biudžeto, žinoti, ko ir kiek turime, ką ir kiek galime valdyti – į naudą. Galbūt LOSC pavadinimą reikėtų pakeisti, jį pavadinti sporto paslaugų centru ar, kaip buvo siūloma, nacionaliniu sportu centru. Man atrodo, kad šio centro teikiamų paslaugų spektras laikui bėgant išsigrynins ir jau artimiausiu metu, gal net po naujųjų, pamatysime, kur pačios federacijos susitvarko, kur nesusitvarko. Tada bus aiškiau, kurias paslaugas būtų tikslinga koncentruoti ir teikti.
 
Dėl aukštojo sportinio meistriškumo reikia aiškios valstybės pozicijos. Šios pozicijos nebuvimas ir sukėlė visas šias bangas. 

Išderinta ir Lietuvos sporto medicinos centro veikla. Dėl medikų reikalingumo sportininkams neabejojama, bet centras paliktas be tiesioginio finansavimo, LOSC priklausę medikai atleisti, išsibarstę po federacijas, nuosavus medicinos kabinetus.
Sporto medikai – aukščiausio lygio profesionalai, sektini pavyzdžiai ir protingoji visuomenės dalis. Po LOSC pertvarkos sunkiau tapo mažosioms federacijoms, kurios neįstengia išlaikyti mediko arba jo reikia tik kelioms valandoms per mėnesį ar savaitę. Mano nuomone, dabar medikus sugrąžinti atgal į kažkokį centrą jau būtų ta sudėtingoji proceso dalis. Jie jau spėjo pajusti, kad gali dirbti komercinėmis kainomis, gali patys planuoti savo laiką, galbūt nevažiuoti į ilgas treniruočių stovyklas. Pajutęs, kad gali būti savo gyvenimo šeimininkas, aukšto rango specialistas kažin ar benorės grįžti ten, kur jam nėra normaliai mokama, tenka važinėti po varžybas ir treniruočių stovyklas net savo atostogų sąskaita.

Reformos sukeltos aistros, kaip minėjote, prigeso, bet nenurimo. Kas susiklosčius tokiai padėčiai yra svarbiausia? 
Svarbiausia neužsidaryti, bendrauti ir kitąkart vien pasikalbėjus problemos ima nebeatrodyti tokios didelės. Kai jų nesprendi, užgniauži, tada jos kaupiasi, didėja. Kita vertus, kai užsidarai viduje su savo bėdomis, nežinai, ką gero turi kiti. Galbūt kiti jau sugalvojo visus ėjimus ir sprendimus. Pavyzdžiui, mes kalbame, kad nacionaliniu lygiu neturime jokios normalios sporto duomenų bazės – patikimos, išsamios statistikos, kuria remdamiesi galėtume priimti atitinkamus sprendimus ar keliais mygtukų paspaudimais palyginti, padėlioti sporto skaičius: kiek yra trenerių, sportuojančių vaikų, bazių ir pan. Neseniai kolega iš Šiaulių man sako: viską mes turime, tik šie duomenys – mūsų savivaldybės sporto registras. Bet nacionaliniu lygiu neturime, vadinasi, tai mūsų veiklos spragos.  
 
Ne mažiau svarbu, kad federacijos sugebėtų išreikšti savo pamatuotus ir konkrečius pasiūlymus. Problemą išsakyti labai paprasta, bet gal galima pasiūlyti ir kažkokių sprendimo variantų. Jeigu federacijos sugebėtų išsigryninti problemas ir pateikti siūlymų, kaip jas spręsti, visiems būtų daug paprasčiau. 
 
Turime dvi pagrindines Lietuvos sportu besirūpinančias institucijas – LTOK ir KKSD. Bet pastaruoju metu dažniau domimasi šių įstaigų tarpusavio santykiais nei bendrais interesais ir darbais. 
Aš stengiuosi asmeniškumus atskirti nuo darbo. Man daug kas gali nepatikti, bet tai nereiškia, kad su tokiu žmogumi negali dirbti bendro darbo. Jei darbą suvoki kaip bendrą, asmeniškumus pasidedi į šoną ir eini dirbti, o savąjį „aš“ reikia demonstruoti ten, kur vieta tą daryti. Manau, visi pasistengsime, kad ateityje tokių susikirtimų nebūtų.
 
Jeigu kalbėsime apie LTOK ir KKSD, nematau, kur čia reikėtų kovoti. Čia ne ta arena. Nors mėgstama priešinti vyriausybininkus su nevyriausybininkais, abu siekiame tų pačių tikslų: norime, kad sporto padėtis šalyje gerėtų, netrūktų sportuojančių vaikų, tauta būtų sveika, galėtume džiaugtis medaliais ir pan. Jeigu yra noras veikti, daryti, pasiekti konkrečių rezultatų, galima susitarti.
 
Reikia žiūrėti į ateitį. ES institucinio sporto reglamentavimo lygiu vienas iš prioritetų yra socialinis dialogas. Tarp vyriausybininkų ir nevyriausybininkų socialinis dialogas vyksta ir aukščiausiu ES lygiu. Į Sporto tarybą, kurioje renkasi sporto ministrai, visada kažkas atvyksta iš aukščiausio rango nevyriausybininkų, tarkime, UEFA prezidentas Aleksandras Čeferinas ar pats TOK prezidentas Thomas Bachas. Vyriausybininkai su nevyriausybininkais kartu sprendžia, kaip atkreipti didesnį dėmesį į sportą, kaip sudominti, pritraukti daugiau žmonių arba pasakyti, kad sportas gali padėti išspręsti daugybę problemų: socialinės integracijos, užimtumo ir pan. Ir nepamiršti, kad tik tada, kai stiprios apačios, atsiranda ir gerų aukšto meistriškumo sportininkų. 
 
Kokie svarbiausi darbai jūsų laukia?
Revoliucijų, kurios sukeltų papildomų rūpesčių, stengsimės patys neinicijuoti. Dabar turime susitvarkyti su turtu ir pasidaryti namų darbus, kad tikėtinas perėjimas į ŠMM būtų sklandesnis. Kita kryptis – susikurti patikimą sporto duomenų bazę, bent jau iki šių metų galo išsiaiškinti indikatorius, ko mums reikia, ką reikėtų rinkti, kokioje platformoje tą daryti, susiskaičiuoti šio darbo finansinę išraišką ir įsivertinti, ar patys esame pajėgūs tokią duomenų bazę įsigyti, ar bandyti gauti „Erasmus“ paramą, kurios viena iš krypčių – parama duomenų bazei kurti. 
 
Iš renginių norėčiau išskirti rugsėjį vykstančią Europos sporto savaitę, kuri jau peržengė Europos Sąjungos ribas. Europos Komisija tam skiria pinigų, bet mes šios iniciatyvos neišnaudojame bendram fiziniam aktyvumui paskatinti. Tikiuosi, šiemet pavyks svariau prisidėti prie jau suplanuotų renginių.

Koks jūsų pačios santykis su sportu?
Sportas viena ar kita forma visada buvo mano gyvenimo dalis. Mano tėvas buvo sportininkas – sprinteris, todėl mūsų namuose sportas visada buvo žiūrimas, nepriklausomai nuo to, kokio rango varžybos vykdavo: Europos ar pasaulio čempionatai, olimpinės žaidynės. 
 
Aš pati profesionaliai nesportavau, bet su metais suprantu, kad fizinis aktyvumas – tai neatskiriama gyvenimo dalis, todėl mano sūnus, nors dar tik eis į pirmą klasę, jau lanko ne vieną sporto būrelį. 
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
"Mūsų stiprybė - kovingumas"
2018 09 21
LKL
S.Kulvietis - apie pasiruošimą sezonui, V.Šeškaus žaidimo schemas ir pirmųjų rungtynių specifiką.
"Rytas" susigražino savo auklėtinį
2018 09 21
Naujokas
"Naujas įvaizdis man labai patinka ir turėjau nepaprastai didelį norą sugrįžti į sostinę", - kalba iš JAV sugrįžęs N. Giga.
"Šiauliai" pralaimėjo bulgarams
2018 09 21
Čempionų lyga
Čempionų lygos pirmojo atrankos varžybų etapo pirmosiose rungtynėse „Šiaulių“ krepšininkai namuose 79:91 pralaimėjo Sofijos "Lukoil Levski".
 
"Utenio" merginos vėl švenčia pergalę
2018 09 21
Moterų futbolas
Rugsėjo 21 d. FK "Utenis" merginų komanda namų aikštėje LMFA I lygos 9-ojo turo rungtynėse palaužė Ukmergės SC komandą.
Bilietai į finalą - jau prekyvietėse
2018 09 21
Finalas
Alytaus miesto stadione dėl „SHARP LFF taurės“ susigrumsiančių Kauno „Stumbro“ ir Vilniaus „Žalgirio“ klubų gerbėjai jau gali įsigyti bilietus į rungtynes.
A lyga lieka be vadovo
2018 09 21
A lyga
Nuo šių metų sezono pradžios A lygos prezidento pareigas užėmęs Rytis Davidovičius paliko šį postą.
„Lietuvio potencialas – milžiniškas“
2018 09 21
Talentas
Buvęs garsus bėgikas, Latvijos lengvosos atletkos federacijos generalinis sekretorius D.Milkevičius lietuviui bėgiku S.Bertašiui prognozuoja puikią ateitį.
Šiauliai bando neatsilikti nuo didmiesčių
2018 09 20
Bėgimas
Aktyvų gyvenimo būdą, bendruomeniškumą ir patriotiškumą puoselėjantis Saulės mūšio bėgimas pirmą kartą įtrauktas į Lietuvos bėgimo taurės kalendorių.
Latvijoje - dvi lietuvės pergalės
2018 09 17
Bėgimas
Valmieros maratone Vaida Žūsinaitė laimėjo pusės maratono ir 6 km bėgimus.
 
Pergalei ketvirtfinalyje jėgų neužteko
2018 09 21
Tenisas
Turnyro „Moselle Open“ ketvirtfinalyje Ričardas Berankis 6:7 (4:7), 4:6 pralaimėjo moldavui Radu Albotui.
Lietuvis parklupdė 15-ąją pasaulio raketę
2018 09 20
Tenisas
Mece vykstančiame turnyre Ričardas Berankis pateikė antrąją staigmeną. Šį kartą jis nugalėjo kylančią Graikijos žvaigždę Stefanos Tsitsipą.
Dešimtmečio proga - išskirtinis turnyras
2018 09 20
Turnyras
"Nusprendėme organizuoti tęstinį dvejetų turnyrą visam žiemos sezonui“, - teigė naujojo SEB arenos turnyro organizatorius Arūnas Valickas.
Karjeros kryptį pasuko į narvą
2018 09 21
Kovos menai
Vienas geriausių šalies K-1 kovotojų H. Lukošiūnas pavasarį debiutavo mišrių kovos menų narve, o dabar ruošiasi ir antrai savo profesionaliai kovai narve.
Turnyras suformavo rinktinės sudėtį
2018 09 21
Boksas
Kaune vykusiame Lietuvos bokso legendos Ričardo Tamulio vardo turnyre dalyvavo sportininkai iš devynių šalių.
Įspūdingas Lietuvos kovotojos debiutas
2018 09 20
Kovos menai
Julija Stoliarenko iškovojo pergalę organizacijos UFC rengiamo realybės šou „Ultimate Fighter 28“ ketvirtfinalyje, įveikusi amerikietę Marceia Allen.
 
Pasaulio čempionate - aštuoni lietuviai
2018 09 21
Dviračiai
Austrijoje vyksiančiame 91-ajame pasaulio dviračių plento čempionate jėgas išmėgins 8 Lietuvos dviratininkai. I. Konovalovui tai bus 9-osios pirmenybės.
Gins titulą ir Lietuvoje
2018 09 20
MTB
Sekmadienį paaiškės 2018 metų „Volkswagen MTB dviračių maratonų taurės“ nugalėtojai ir prizininkai.
Pristabdė techninės problemos
2018 09 17
Kalnų dviračiai
Pasaulio kalnų dviračių maratono čempionate Italijoje K. Sosna užėmė 36-ą, o G. Karasiovaitė - 48-ąją vietą.
Sieks sugrąžinti fanus į tribūnas
2018 09 20
Rankinis
Kauno "Granito-Kario" rankinio klubo pirmininkas A. Mikučionis teigia, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas Lietuvos čempionatui bei sirgaliams.
Supertaurėje – kauno komandų triumfas
2018 09 15
Supertaurė
Kauno „Acme-Žalgirio“ moterys ir „Granito-Kario“ vyrai iškovojo pirmuosius Lietuvos rankinio sezono trofėjus (VIDEO).
Veteranai turnyre prisiminė bendražygius
2018 09 09
Rankinis
Savaitgalį Kauno sporto halėje vyko tradicinis septintasis veteranų rankinio turnyras „Atminimo taurė“.
 
Debiutą vainikavo sidabro medaliai
2018 08 26
Paplūdimio tinklinis
Puikiai pasirodę Vengrijoje Lietuvos paplūdimio tinklininkai Patrikas Stankevičius ir Matas Navickas iškovojo sidabrą.
Lietuvos sportininkai iškopė į finalą
2018 08 26
Paplūdimio tinklinis
Paplūdimio tinklininkai Patrikas Stankevičius ir Matas Navickas Vengrijoje pateko į finalą.
Pratęsė pergalių seriją
2018 08 25
Paplūdimio tinklinis
Paplūdimio tinklininkai Patrikas Stankevičius ir Matas Navickas tęsia pergalingą žygį turnyre Vengrijoje.
Revanšo keliauja į Estiją
2018 09 21
Auto
Pernu trasoje vyks paskutinysis Baltijos žiedinių lenktynių čempionato etapas, kuriame sportininkai grumsis sprinto ir ištvermės lenktynėse.
Per Kauno gatves - 150km/h greičiu
2018 09 21
Kartingas
Kauno centre jau antrą kartą bus surengtos kartingo ištvermės varžybos, vyksiančios keturias valandas.
Lietuvių komandoje - pasaulinės žvaigždės
2018 09 21
Auto
„ESmotorsport–BRGroup“ ralio kroso komanda į savo gretas pritraukė ryškiausias autosporto žvaigždes: pilotą N. Al Attiyah ir testuotoją K. Abbringą.
 
Čempionato starte - čempionų pergalė
2018 09 20
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio pirmenybių pirmosiose rungtynės Elektrėnų „Energijos“ ledo ritulininkai namuose 5:2 susitvarkė su „Kaunas Hockey“ komanda.
"Kaunas Hockey" biudžetas - 90 tūkst. eurų
2018 09 20
Ledo ritulys
"Kaunas Hockey“ klubas pristatė atnaujintą savo sudėtį, struktūrą, valdybos narius, veiklos planą, Baltijos lygos projektą bei patvirtintą klubo biudžetą.
Starte - čempionų ir vicečempionų dvikova
2018 09 20
Ledo ritulys
Prieš prasidedantį Lietuvos ledo ritulio pirmenybių sezoną siūlome atkreipti dėmesį į tai, kaip pasikeitė komandos ir ko galima tikėtis sezono starte.
Lietuvei ir serbui - Europos bronza
2018 09 21
Stalo tenisas
R. Paškauskienė ir A. Karakaševičius Europos stalo teniso čempionato mišrių dvejetų varžybų pusfinalyje 2:3 pralaimėjo vokiečiams Y. An ir R. Filusui.
Sporto sirgaliaus savaitgalio gidas
2018 09 21
Anonsas
Savaitgalį Lietuvoje: A lygos lyderių dvikova, krepšinio, rankinio ir ledo ritulio lygų startas.
Prognozuojamo štormo nepabūgo 8 įgulos
2018 09 21
Regata
Kapitono Stepono Kudzevičiaus regatoje šiemet laukiama dvigubai mažiau dalyvių nei įprastai. Varžybų dienomis prognozuojamas štormas.
 
Kiekvienas atras mėgstamą užsiėmimą
2018 09 21
Kuluaruose
Lietuvos šimtmečio proga penkerius metus vykusį Vilniaus sporto festivalį buvo nuspręsta išplėsti organizuojant kultūros parodą.
Sportininkus pakeis statybininkai
2018 09 19
Bazės
Senasis Kauno stadionas skaičiuoja paskutines minutes: statybininkai pradėjo paruošiamuosius darbus.
Dovana Marijampolei – lauko teniso stalas
2018 09 19
Bėgimas
"Bėgam už Marijampolę" renginys unikalus tuo, kad organizatoriai nepanaudotas renginiui lėšas skiria gražinti miestui ir surengia dar vieną šventę.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas