Inga Jarmalaitė/"Olimpinė panorama" 2018 m. rugsėjo 12 d. 09:56 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Gyvenimas pagal du scenarijus

„Jeigu kalbėsime apie LTOK ir KKSD, nematau, kur čia reikėtų kovoti. Čia ne ta arena", - teigia laikinoji KKSD vadovė Kornelija Tiesnesytė.

K.Tiesnesytė.
pliadisfoto.com nuotr.
K.Tiesnesytė.
Rugpjūčio pabaigoje Vyriausybė pritarė siūlymui nuo kitų metų Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pavadinimą keisti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Bet kol to nepatvirtino Seimas, už Lietuvos sporto politikos įgyvendinimą ir toliau atsakingas nuo 1990 m. veikiantis Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (KKSD). Jo laikinoji vadovė nuo liepos yra teisininkė KornelijaTiesnesytė.  

Per 17 metų trunkančią darbo KKSD karjerą turbūt buvo visokių darbinių patirčių ir situacijų. Kaip apibūdintumėte dabartinę atmosferą ir nuotaikas departamente? Gal jums perėmus vadovavimą kas nors spėjo pasikeisti?, - LTOK žurnalas „Olimpinė panorama“ paklausė K.Tiesnesytės.
Sakyčiau, dabar vakuumas. Kaip anksčiau laukėme, taip ir toliau laukiame, nors visi jau pavargę nuo nežinios ir laukimo. 
 
Kai pradėjau dirbti laikinąja generaline direktore, pirmas dalykas, kurio kolegų paprašiau, kad nebūtų nešiojamos popierių krūvos. Iki tol rezoliucijos būdavo rašomos ranka, todėl pirmiausia sutariau, kad tai, ką galima, tvarkome elektroniniu būdu. Aš dokumentus pradėjau pasirašinėti elektroniniu parašu. Taigi popierizmo sumažėjo. Kolegos irgi pastebėjo, kad su dokumentų rengimu susiję darbo krūviai šiek tiek pamažėjo, kai kurie klausimai išsprendžiami greičiau. 
 
Kadangi su visais kolegomis dirbau, mes ir toliau taip pat bendraujame. Jie eina tiesiai pas mane ir klausia. Atsirado daugiau neformalaus bendravimo. 

Ar žodis „užklupo“ būtų tinkamiausias jums patikėtoms naujoms pareigoms apibūdinti?
Manau, gyvenime atsitiktinumų nėra ir įvyksta tas, kas turi įvykti. 2001 m. KKSD pradėjau dirbti tarptautinių santykių specialiste, vėliau buvau juristė, dviejų skyrių vedėja, vyresnioji patarėja. Niekas manęs labai neklausdavo – ateidavo ir pasakydavo, ką reikės daryti. KKSD žmonių nedaug, neturėdavau prabangos rinktis, todėl tekdavo daryti. Taip gavau progą susipažinti su įvairiapuse departamento veikla, todėl dabar labai naujų dalykų nėra, greičiau esama tam tikrų subtilumų. Dėl to negalėčiau sakyti, kad šios pareigos mane užklupo visiškai nepasirengusią. Žmogui, kuris dirba, turi būti suteiktos karjeros galimybės. 
 
Į generalinio direktoriaus kabinetą persikrausčiau, nes mano kabinetas mažas, nėra kur priimti žmonių, o norinčiųjų ateiti ir tiesiog pasikalbėti sulaukiu daug. Bet iš senojo kabineto iš esmės atsinešiau tik kompiuterį.

Ar jau aišku, kaip keisis dabartinė departamento veikla ir statusas, kai ministerijos pavadinime atsiras žodis sportas?
Pagal sporto įstatymo projektą yra dvi sritys: fizinis aktyvumas ir aukštasis sportinis meistriškumas. Šios sritys viena be kitos negali egzistuoti. Ši piramidė, kurios apačioje fizinis aktyvumas, o viršuje – aukšto meistriškumo sportininkai, turi būti. Manau, kad sportui perėjus į ŠMM daugiau dėmesio būtų teikiama fiziniam aktyvumui, kuris dabar jo sulaukia mažokai. Tiesą sakant, pernai pradėjusi dalyvauti ES sporto darbo grupės posėdžiuose Briuselyje supratau, kad mes fizinio aktyvumo srityje darome nepakankamai.
 
Europos Parlamento atliekama „Eurobarometro“ apklausa atskleidžia, kad Lietuvoje fiziškai neaktyvių žmonių daugėja: 2010 m. tokių buvo 44 proc., 2014 m. 46 proc., o 2017 m. – 51 proc. (tuo tarpu Kipre, Maltoje, Bulgarijoje – atvirkščiai). Todėl akivaizdu, kad reikia kažką daryti aktyviau, nes įgyvendinami mažieji projektai jau nebepasiteisina. Šiuo klausimu reikia bendros valstybės politikos ir integruoto požiūrio. Bendrasis fizinis aktyvumas būtų ta sritis, kuri labai sutaptų su ŠMM veiklomis. 

Aukštojo sportinio meistriškumo sritis turi savų bėdų, bet jos gana aiškios, nes treniravimo, rengimo procesai, cikliškumas – ar vienose, ar kitose rankose, bet visa tai jau seniai išsikristalizavę. Be to, čia dirba profesionalai: treneriai, sportininkai, medikai, federacijos, kuriose po finansavimo reformos atsirado daugiau itin specifines sritis išmanančių žmonių. Apie aukštąjį sportinį meistriškumą ŠMM specialistai, tikėtina, mažiau išmano, bet sporto autonomiškumas šiai sričiai leidžia gerai veikti, gaunant iš valstybės tam tikrą finansavimą. 

Jeigu Seimas pritars naujajam įstatymui, kuriame nebeminimas KKSD, o minima ministerija ar jos įgaliota institucija, vienas iš scenarijų būtų, kad KKSD, kaip įstaiga, likviduojama ir ministerijos viduje įsteigiamas struktūrinis padalinys, kuris ir užsiims sporto politikos formavimu. Arba kitas galimas scenarijus, kad KKSD pertvarkomas į įstaigą prie ministerijos. Tačiau jau keleri metai bendra Vyriausybės tendencija tokia, kad prie ministerijų įstaigų būtų kuo mažiau, vadinasi, antrasis scenarijus mažiau tikėtinas. Kiek dirbtų žmonių, ar jie liktų dabartinėje būstinėje Žemaitės gatvėje – kol kas neaišku.


Nuo šių metų sausio įgyvendinta sporto finansavimo pertvarka, Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) veiklos pokyčiai sukėlė daug emocijų. Ar KKSD tebepasiekia tų sporto žmonių, kurie nepatenkinti šia pertvarka, balsai?
Taip, pasiekia. Dabar šis nepasitenkinimas galbūt šiek tiek prigesintas, nes jau praėjo geras pusmetis, buvo laiko susitaikyti su naujovėmis. Bet neatmestinas ir toks variantas, kad tai tyla prieš audrą, nes gali būti taip, kad kai kuriems į metų galą baigsis skirti pinigai. Manau, tuoj ateis tas laikas, kai bus galima daryti tam tikras išvadas. 
 
Netyla kalbos apie šios reformos spragas, apie tai, kad prieš ją įgyvendinant ne viskas buvo tinkamai pasverta. Jūsų vertinimu, ar jau pradėjo ryškėti šios reformos spragos? O gal apie tai kalbėti dar per anksti?
Kalbėti niekada ne per anksti. Kuo anksčiau pradedi kalbėtis apie dalykus, kurie galbūt yra nepopuliarūs, skausmingi, tuo greičiau susidėlioji planą, tuo visiems darosi aiškiau, žmonės pripranta prie vienos ar kitos minties ir tada sprendimų priėmimas būna lengvesnis. Jeigu slėpsi, nepasakosi, nerodysi, nekalbėsi – sulauksi priešpriešos, nes natūralu, kad žmogus į nežinią reaguoja neramiai, pasistato lyg ežys spyglius ir ginasi. 
 
Man svarbu, kad būtų noras veikti, daryti. Tai vienas iš mano mėgstamų darbo metodų, kuriais vadovaujuosi. Jeigu toks noras yra, visos pusės eina į kompromisus, sutaria dėl tinkamiausio veiklos metodo, ten, kur nereikia, neužsispiria. Bet jeigu yra noras nedaryti, tada nėra apie ką kalbėti. Kita mano mėgstama sentencija – nieko nėra neįmanomo. 

Jeigu nieko nėra neįmanomo, kaip dėl LOSC – gal čia įmanomi žingsniai atgal?
Kaip bus su LOSC, gyvenimas parodys. Atgal žingsnių nežengsi, nevaikščiosi kaip vėžys, bet tolyn žengiantis sportas pats būtinus veiksmus išgrynins. Galbūt kai kurios sritys rodys savo silpnumą, kai kurios – stiprumą. Iš stiprių dalykų paminėčiau bazių, infrastruktūros, įrangos sukoncentravimą. Mums, tokiai mažai šaliai, sporto sritį daug finansuojančiai iš biudžeto, žinoti, ko ir kiek turime, ką ir kiek galime valdyti – į naudą. Galbūt LOSC pavadinimą reikėtų pakeisti, jį pavadinti sporto paslaugų centru ar, kaip buvo siūloma, nacionaliniu sportu centru. Man atrodo, kad šio centro teikiamų paslaugų spektras laikui bėgant išsigrynins ir jau artimiausiu metu, gal net po naujųjų, pamatysime, kur pačios federacijos susitvarko, kur nesusitvarko. Tada bus aiškiau, kurias paslaugas būtų tikslinga koncentruoti ir teikti.
 
Dėl aukštojo sportinio meistriškumo reikia aiškios valstybės pozicijos. Šios pozicijos nebuvimas ir sukėlė visas šias bangas. 

Išderinta ir Lietuvos sporto medicinos centro veikla. Dėl medikų reikalingumo sportininkams neabejojama, bet centras paliktas be tiesioginio finansavimo, LOSC priklausę medikai atleisti, išsibarstę po federacijas, nuosavus medicinos kabinetus.
Sporto medikai – aukščiausio lygio profesionalai, sektini pavyzdžiai ir protingoji visuomenės dalis. Po LOSC pertvarkos sunkiau tapo mažosioms federacijoms, kurios neįstengia išlaikyti mediko arba jo reikia tik kelioms valandoms per mėnesį ar savaitę. Mano nuomone, dabar medikus sugrąžinti atgal į kažkokį centrą jau būtų ta sudėtingoji proceso dalis. Jie jau spėjo pajusti, kad gali dirbti komercinėmis kainomis, gali patys planuoti savo laiką, galbūt nevažiuoti į ilgas treniruočių stovyklas. Pajutęs, kad gali būti savo gyvenimo šeimininkas, aukšto rango specialistas kažin ar benorės grįžti ten, kur jam nėra normaliai mokama, tenka važinėti po varžybas ir treniruočių stovyklas net savo atostogų sąskaita.

Reformos sukeltos aistros, kaip minėjote, prigeso, bet nenurimo. Kas susiklosčius tokiai padėčiai yra svarbiausia? 
Svarbiausia neužsidaryti, bendrauti ir kitąkart vien pasikalbėjus problemos ima nebeatrodyti tokios didelės. Kai jų nesprendi, užgniauži, tada jos kaupiasi, didėja. Kita vertus, kai užsidarai viduje su savo bėdomis, nežinai, ką gero turi kiti. Galbūt kiti jau sugalvojo visus ėjimus ir sprendimus. Pavyzdžiui, mes kalbame, kad nacionaliniu lygiu neturime jokios normalios sporto duomenų bazės – patikimos, išsamios statistikos, kuria remdamiesi galėtume priimti atitinkamus sprendimus ar keliais mygtukų paspaudimais palyginti, padėlioti sporto skaičius: kiek yra trenerių, sportuojančių vaikų, bazių ir pan. Neseniai kolega iš Šiaulių man sako: viską mes turime, tik šie duomenys – mūsų savivaldybės sporto registras. Bet nacionaliniu lygiu neturime, vadinasi, tai mūsų veiklos spragos.  
 
Ne mažiau svarbu, kad federacijos sugebėtų išreikšti savo pamatuotus ir konkrečius pasiūlymus. Problemą išsakyti labai paprasta, bet gal galima pasiūlyti ir kažkokių sprendimo variantų. Jeigu federacijos sugebėtų išsigryninti problemas ir pateikti siūlymų, kaip jas spręsti, visiems būtų daug paprasčiau. 
 
Turime dvi pagrindines Lietuvos sportu besirūpinančias institucijas – LTOK ir KKSD. Bet pastaruoju metu dažniau domimasi šių įstaigų tarpusavio santykiais nei bendrais interesais ir darbais. 
Aš stengiuosi asmeniškumus atskirti nuo darbo. Man daug kas gali nepatikti, bet tai nereiškia, kad su tokiu žmogumi negali dirbti bendro darbo. Jei darbą suvoki kaip bendrą, asmeniškumus pasidedi į šoną ir eini dirbti, o savąjį „aš“ reikia demonstruoti ten, kur vieta tą daryti. Manau, visi pasistengsime, kad ateityje tokių susikirtimų nebūtų.
 
Jeigu kalbėsime apie LTOK ir KKSD, nematau, kur čia reikėtų kovoti. Čia ne ta arena. Nors mėgstama priešinti vyriausybininkus su nevyriausybininkais, abu siekiame tų pačių tikslų: norime, kad sporto padėtis šalyje gerėtų, netrūktų sportuojančių vaikų, tauta būtų sveika, galėtume džiaugtis medaliais ir pan. Jeigu yra noras veikti, daryti, pasiekti konkrečių rezultatų, galima susitarti.
 
Reikia žiūrėti į ateitį. ES institucinio sporto reglamentavimo lygiu vienas iš prioritetų yra socialinis dialogas. Tarp vyriausybininkų ir nevyriausybininkų socialinis dialogas vyksta ir aukščiausiu ES lygiu. Į Sporto tarybą, kurioje renkasi sporto ministrai, visada kažkas atvyksta iš aukščiausio rango nevyriausybininkų, tarkime, UEFA prezidentas Aleksandras Čeferinas ar pats TOK prezidentas Thomas Bachas. Vyriausybininkai su nevyriausybininkais kartu sprendžia, kaip atkreipti didesnį dėmesį į sportą, kaip sudominti, pritraukti daugiau žmonių arba pasakyti, kad sportas gali padėti išspręsti daugybę problemų: socialinės integracijos, užimtumo ir pan. Ir nepamiršti, kad tik tada, kai stiprios apačios, atsiranda ir gerų aukšto meistriškumo sportininkų. 
 
Kokie svarbiausi darbai jūsų laukia?
Revoliucijų, kurios sukeltų papildomų rūpesčių, stengsimės patys neinicijuoti. Dabar turime susitvarkyti su turtu ir pasidaryti namų darbus, kad tikėtinas perėjimas į ŠMM būtų sklandesnis. Kita kryptis – susikurti patikimą sporto duomenų bazę, bent jau iki šių metų galo išsiaiškinti indikatorius, ko mums reikia, ką reikėtų rinkti, kokioje platformoje tą daryti, susiskaičiuoti šio darbo finansinę išraišką ir įsivertinti, ar patys esame pajėgūs tokią duomenų bazę įsigyti, ar bandyti gauti „Erasmus“ paramą, kurios viena iš krypčių – parama duomenų bazei kurti. 
 
Iš renginių norėčiau išskirti rugsėjį vykstančią Europos sporto savaitę, kuri jau peržengė Europos Sąjungos ribas. Europos Komisija tam skiria pinigų, bet mes šios iniciatyvos neišnaudojame bendram fiziniam aktyvumui paskatinti. Tikiuosi, šiemet pavyks svariau prisidėti prie jau suplanuotų renginių.

Koks jūsų pačios santykis su sportu?
Sportas viena ar kita forma visada buvo mano gyvenimo dalis. Mano tėvas buvo sportininkas – sprinteris, todėl mūsų namuose sportas visada buvo žiūrimas, nepriklausomai nuo to, kokio rango varžybos vykdavo: Europos ar pasaulio čempionatai, olimpinės žaidynės. 
 
Aš pati profesionaliai nesportavau, bet su metais suprantu, kad fizinis aktyvumas – tai neatskiriama gyvenimo dalis, todėl mano sūnus, nors dar tik eis į pirmą klasę, jau lanko ne vieną sporto būrelį. 
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Išplėštas pratęsimas pergalės neatnešė
2018 11 16
Eurolyga
Kauno „Žalgiris“ Eurolygos rungtynėse po pratęsimo pralaimėjo „FC Barcelona Lassa“.
Kviečia nudažyti areną mėlynai
2018 11 16
Akcija
Klaipėdos "Neptūno" kapitonas Simas Galdikas: "Aš ir tu mėlyno kraujo!"
„Rytas“ kratosi A. Blanco kaltinimų
2018 11 16
Situacija
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie konfliktą tarp Vilniaus „Ryto“ ir trenerio iš Ispanijos Alberto Blanco, Vilniaus ekipa išplatino savo paaiškinimą.
 
Teko pripažinti prancūzų pranašumą
2018 11 17
U-19
Lietuvos U-19 futbolo rinktinė Europos čempionato atrankos turnyre Maltoje toliau lieka be taškų.
Baigęs karjerą prisijungė prie „Žalgirio“
2018 11 17
Karjera
Ilgametis buvęs Lietuvos futbolo rinktinės futbolininkas Deividas Česnauskis, baigęs futbolininko karjerą, prisijungė prie Vilniaus „Žalgirio“ klubo.
Susitiks su Ispanijos žvaigždynu
2018 11 17
Salės futbolas
Geriausias planetos futbolininkas Ricardinho: "Vytis" vertas vietos Elitiniame Čempionų lygos etape".
Trenerė randa laiko ir dailei
2018 11 13
Žvilgsnis
Trenere tapusi dvejų olimpinių žaidynių prizininkė Austra Skujytė neslepia, kad laiko mąžta, tačiau vis dėlto randa jo jaunystės pomėgiui.
Revoliuciniai reitingai bus, bet ne šiemet
2018 11 12
Reitingas
IAAF keičia nuomonę: revoliuciniams reitingams lengvojoje atletikoje - ženklas stop.
Lietuvė žibėjo kariškių pasaulio čempionate
2018 11 12
Bėgimas
Tradicinio Beiruto maratono metu vykusiame 50-ajame kariškių maratono pasaulio čempionate bronzą iškovojo eilinė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.
 
Nusileido devintajai turnyro raketei
2018 11 15
Turnyras
Matas Vasiliauskas turnyrą Izraelyje baigė aštuntfinalyje.
M. Vasiliauskas: svarbu tęsti ką pradėjau
2018 11 14
Turnyras
Matas Vasiliauskas per du setus nugalėjo 140 pasaulio jaunių raketę.
Jėgas teniso aikštėje išmėgino studentai
2018 11 13
Studentų sportas
Sostinėje surengtos Vilniaus miesto studentų festivalio teniso varžybos. Jose dalyvavo ir žaidėjas iš Pietų Korėjos.
Pasaulio dziudo čempionate – trys pergales
2018 11 17
Dziudo
Portugalijoje vykstančio pasaulio neįgaliųjų dziudo čempionato varžybose lietuvis Osvaldas Bareikis pasiekė tris pergales, bet į pusfinalį neprasibrovė.
JAV iškovojo du čempionų diržus
2018 11 17
Boksas
E. Kavaliauskas trečią kartą apgynė (NABF) pusvidutinio svorio kategorijos čempiono diržą bei pirmą sykį iškovojo WBO tarpkontinentinį diržą.
Pasikeitimai iš vėžių neišmušė
2018 11 16
Bušido
Prieš tradicinį bušido turnyrą „Hero's & KOK World Series“, sostinės „Siemens“ arenoje įvyko oficiali svėrimo ceremonija.
 
Lietuvis "vežė" į kalną dziudo legendą
2018 11 11
Treniruotės
„Pagaliau radau, kas į kalnus važiuoja lėčiau už mane," – juokavo lietuvis dviratininkas Evaldas Šiškevičius.
O. Baleišytė pasaulio reitinge – trečia
2018 10 30
Trekas
Po Kanadoje vykusio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo UCI paskelbtuose reitinguose Lietuvos atstovai patenka į keturis dešimtukus.
Pirmame dešimtuke – S.Krupeckaitė
2018 10 29
Trekas
Miltone (Kanada) vykstančio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo moterų keirino rungtyje Simona Krupeckaitė užėmė dešimtąją vietą.
Lietuvių laukia grėsmingas varžovas
2018 11 15
Interviu
Vilniaus VHC "Šviesa" kapitonas prieš EHF Iššūkio taurės rungtynes: "Mes kuriame klubo istoriją".
Laukia kovos tarptautiniuose turnyruose
2018 11 15
EHF taurė
Ateinantį savaitgalį trys Lietuvos rankinio klubai mes iššūkius užsienio komandoms.
LRL susitikimai pažėrė staigmenų
2018 11 14
LRL
Garliavoje „Kauno Ąžuolas-KTU“ sutriuškino Klaipėdos „Dragūną“, o Kaune „Granitas-Karys“ pirmą kartą šį sezoną įveikė Vilniaus „Šviesą“.
 
Kausis dėl LTF Didžiosios taurės
2018 11 16
LTF Didžioji taurė
Šešios stipriausios šalies tinklinio komandos stos į kovą dėl pirmojo sezono trofėjaus.
Lietuvis džiaugiasi sugrįžęs į Švediją
2018 11 15
Legionieriai
Lietuvos tinklininkai gerbėjus toliau džiugina sėkmingu žaidimu įvairiose Europos šalyse.
Sugrįžimą pažymėjo graži pergalė
2018 11 12
Sugrįžimas
Lietuvos tinklinio žvaigždė Arvydas Mišeikis sugrįžo padėti Šiaulių klubui.
Moterims atvėrė duris į lenktynes
2018 11 14
Istorija
Prisimenant "Aurum 1006 km lenktynės" istoriją - pasakojimas apie ketvirtąsias, prieš 15 metų įvykusias "Horn Grand Prix 1003 km lenktynes".
Dakare startuos iš 15-os pozicijos.
2018 11 09
Dakaras
Praėjusį Dakarą rekordinį finišą 12-ojoje vietoje pasiekusi A. Juknevičiaus komanda kitąmet startuos iš kol kas aukščiausios lietuviams 15-osios pozicijos.
Ar lenktynininkai moka tik vairuoti?
2018 11 09
Dakaras
„Techninių dienų“ metu Dakaro ralio komandų pilotai ir šturmanai studijuoja bolido sandaros ypatumus, aptaria gedimus, mokosi keisti susidėvinčias detales.
 
Startavo pergale prieš Izraelį
2018 11 17
Akmenslydis
Lietuvos vyrų akmenslydžio rinktinė Europos čempionatą pradėjo pergale.
Lietuvos pora – penkta
2018 11 17
Dailusis čiuožimas
Ledo šokėjai A. Reed ir S. Ambrulevičius varžybose Rusijoje po trumposios programos užima penktą vietą.
Pergalę išplėšė paskutinę minutę
2018 11 15
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionate „Kaunas Hockey“ komanda svečiuose 3:2 (0:2, 2:0, 1:0) nugalėjo Vilniaus „Hockey Punks“ ekipą.
Lietuvei – pasaulio čempionato bronza
2018 11 17
Fitnesas
Kultūristė Kristina Narbutaitytė iškovojo pasaulio profesionalų čempionato bronzos medalį.
Lietuvių dvejetas pasiekė ketvirtfinalį
2018 11 17
Badmintonas
Lietuvos atstovės Gerda Voitechovkaja ir Vytautė Fomkinaitė pasirodymą Airijoje vykstančiame badmintono turnyre baigė ketvirtfinalyje.
Sporto sirgaliaus savaitgalio gidas
2018 11 16
Anonsas
Savaitgalį Lietuvoje: Čempionų lyga, bokso čempionatas, krepšinio rinktinė ir šaudymo iš lanko varžybos.
 
„Agresija visada yra pasmerkta žlugti“
2018 11 16
Situacija
LSFS vadovas R.Kveselaitis mano, kad naujos sporto organizacijos tikslas – kąsti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.
Keturi prezidentai steigia naują asociaciją
2018 11 16
Naujovė
Lengvosios atletikos, irklavimo, biatlono ir karatė federacijų vadovai pristato naują organizaciją – Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją.
Pratęsė sėkmingą bendradarbiavimą
2018 11 16
Bendradarbiavimas
Britų Taryba Lietuvoje ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas toliau vystys bendrą veiklą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas