Inga Jarmalaitė/"Olimpinė panorama" 2018 m. rugsėjo 12 d. 09:56 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Gyvenimas pagal du scenarijus

„Jeigu kalbėsime apie LTOK ir KKSD, nematau, kur čia reikėtų kovoti. Čia ne ta arena", - teigia laikinoji KKSD vadovė Kornelija Tiesnesytė.

K.Tiesnesytė.
pliadisfoto.com nuotr.
K.Tiesnesytė.
Rugpjūčio pabaigoje Vyriausybė pritarė siūlymui nuo kitų metų Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pavadinimą keisti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Bet kol to nepatvirtino Seimas, už Lietuvos sporto politikos įgyvendinimą ir toliau atsakingas nuo 1990 m. veikiantis Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (KKSD). Jo laikinoji vadovė nuo liepos yra teisininkė KornelijaTiesnesytė.  

Per 17 metų trunkančią darbo KKSD karjerą turbūt buvo visokių darbinių patirčių ir situacijų. Kaip apibūdintumėte dabartinę atmosferą ir nuotaikas departamente? Gal jums perėmus vadovavimą kas nors spėjo pasikeisti?, - LTOK žurnalas „Olimpinė panorama“ paklausė K.Tiesnesytės.
Sakyčiau, dabar vakuumas. Kaip anksčiau laukėme, taip ir toliau laukiame, nors visi jau pavargę nuo nežinios ir laukimo. 
 
Kai pradėjau dirbti laikinąja generaline direktore, pirmas dalykas, kurio kolegų paprašiau, kad nebūtų nešiojamos popierių krūvos. Iki tol rezoliucijos būdavo rašomos ranka, todėl pirmiausia sutariau, kad tai, ką galima, tvarkome elektroniniu būdu. Aš dokumentus pradėjau pasirašinėti elektroniniu parašu. Taigi popierizmo sumažėjo. Kolegos irgi pastebėjo, kad su dokumentų rengimu susiję darbo krūviai šiek tiek pamažėjo, kai kurie klausimai išsprendžiami greičiau. 
 
Kadangi su visais kolegomis dirbau, mes ir toliau taip pat bendraujame. Jie eina tiesiai pas mane ir klausia. Atsirado daugiau neformalaus bendravimo. 

Ar žodis „užklupo“ būtų tinkamiausias jums patikėtoms naujoms pareigoms apibūdinti?
Manau, gyvenime atsitiktinumų nėra ir įvyksta tas, kas turi įvykti. 2001 m. KKSD pradėjau dirbti tarptautinių santykių specialiste, vėliau buvau juristė, dviejų skyrių vedėja, vyresnioji patarėja. Niekas manęs labai neklausdavo – ateidavo ir pasakydavo, ką reikės daryti. KKSD žmonių nedaug, neturėdavau prabangos rinktis, todėl tekdavo daryti. Taip gavau progą susipažinti su įvairiapuse departamento veikla, todėl dabar labai naujų dalykų nėra, greičiau esama tam tikrų subtilumų. Dėl to negalėčiau sakyti, kad šios pareigos mane užklupo visiškai nepasirengusią. Žmogui, kuris dirba, turi būti suteiktos karjeros galimybės. 
 
Į generalinio direktoriaus kabinetą persikrausčiau, nes mano kabinetas mažas, nėra kur priimti žmonių, o norinčiųjų ateiti ir tiesiog pasikalbėti sulaukiu daug. Bet iš senojo kabineto iš esmės atsinešiau tik kompiuterį.

Ar jau aišku, kaip keisis dabartinė departamento veikla ir statusas, kai ministerijos pavadinime atsiras žodis sportas?
Pagal sporto įstatymo projektą yra dvi sritys: fizinis aktyvumas ir aukštasis sportinis meistriškumas. Šios sritys viena be kitos negali egzistuoti. Ši piramidė, kurios apačioje fizinis aktyvumas, o viršuje – aukšto meistriškumo sportininkai, turi būti. Manau, kad sportui perėjus į ŠMM daugiau dėmesio būtų teikiama fiziniam aktyvumui, kuris dabar jo sulaukia mažokai. Tiesą sakant, pernai pradėjusi dalyvauti ES sporto darbo grupės posėdžiuose Briuselyje supratau, kad mes fizinio aktyvumo srityje darome nepakankamai.
 
Europos Parlamento atliekama „Eurobarometro“ apklausa atskleidžia, kad Lietuvoje fiziškai neaktyvių žmonių daugėja: 2010 m. tokių buvo 44 proc., 2014 m. 46 proc., o 2017 m. – 51 proc. (tuo tarpu Kipre, Maltoje, Bulgarijoje – atvirkščiai). Todėl akivaizdu, kad reikia kažką daryti aktyviau, nes įgyvendinami mažieji projektai jau nebepasiteisina. Šiuo klausimu reikia bendros valstybės politikos ir integruoto požiūrio. Bendrasis fizinis aktyvumas būtų ta sritis, kuri labai sutaptų su ŠMM veiklomis. 

Aukštojo sportinio meistriškumo sritis turi savų bėdų, bet jos gana aiškios, nes treniravimo, rengimo procesai, cikliškumas – ar vienose, ar kitose rankose, bet visa tai jau seniai išsikristalizavę. Be to, čia dirba profesionalai: treneriai, sportininkai, medikai, federacijos, kuriose po finansavimo reformos atsirado daugiau itin specifines sritis išmanančių žmonių. Apie aukštąjį sportinį meistriškumą ŠMM specialistai, tikėtina, mažiau išmano, bet sporto autonomiškumas šiai sričiai leidžia gerai veikti, gaunant iš valstybės tam tikrą finansavimą. 

Jeigu Seimas pritars naujajam įstatymui, kuriame nebeminimas KKSD, o minima ministerija ar jos įgaliota institucija, vienas iš scenarijų būtų, kad KKSD, kaip įstaiga, likviduojama ir ministerijos viduje įsteigiamas struktūrinis padalinys, kuris ir užsiims sporto politikos formavimu. Arba kitas galimas scenarijus, kad KKSD pertvarkomas į įstaigą prie ministerijos. Tačiau jau keleri metai bendra Vyriausybės tendencija tokia, kad prie ministerijų įstaigų būtų kuo mažiau, vadinasi, antrasis scenarijus mažiau tikėtinas. Kiek dirbtų žmonių, ar jie liktų dabartinėje būstinėje Žemaitės gatvėje – kol kas neaišku.


Nuo šių metų sausio įgyvendinta sporto finansavimo pertvarka, Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) veiklos pokyčiai sukėlė daug emocijų. Ar KKSD tebepasiekia tų sporto žmonių, kurie nepatenkinti šia pertvarka, balsai?
Taip, pasiekia. Dabar šis nepasitenkinimas galbūt šiek tiek prigesintas, nes jau praėjo geras pusmetis, buvo laiko susitaikyti su naujovėmis. Bet neatmestinas ir toks variantas, kad tai tyla prieš audrą, nes gali būti taip, kad kai kuriems į metų galą baigsis skirti pinigai. Manau, tuoj ateis tas laikas, kai bus galima daryti tam tikras išvadas. 
 
Netyla kalbos apie šios reformos spragas, apie tai, kad prieš ją įgyvendinant ne viskas buvo tinkamai pasverta. Jūsų vertinimu, ar jau pradėjo ryškėti šios reformos spragos? O gal apie tai kalbėti dar per anksti?
Kalbėti niekada ne per anksti. Kuo anksčiau pradedi kalbėtis apie dalykus, kurie galbūt yra nepopuliarūs, skausmingi, tuo greičiau susidėlioji planą, tuo visiems darosi aiškiau, žmonės pripranta prie vienos ar kitos minties ir tada sprendimų priėmimas būna lengvesnis. Jeigu slėpsi, nepasakosi, nerodysi, nekalbėsi – sulauksi priešpriešos, nes natūralu, kad žmogus į nežinią reaguoja neramiai, pasistato lyg ežys spyglius ir ginasi. 
 
Man svarbu, kad būtų noras veikti, daryti. Tai vienas iš mano mėgstamų darbo metodų, kuriais vadovaujuosi. Jeigu toks noras yra, visos pusės eina į kompromisus, sutaria dėl tinkamiausio veiklos metodo, ten, kur nereikia, neužsispiria. Bet jeigu yra noras nedaryti, tada nėra apie ką kalbėti. Kita mano mėgstama sentencija – nieko nėra neįmanomo. 

Jeigu nieko nėra neįmanomo, kaip dėl LOSC – gal čia įmanomi žingsniai atgal?
Kaip bus su LOSC, gyvenimas parodys. Atgal žingsnių nežengsi, nevaikščiosi kaip vėžys, bet tolyn žengiantis sportas pats būtinus veiksmus išgrynins. Galbūt kai kurios sritys rodys savo silpnumą, kai kurios – stiprumą. Iš stiprių dalykų paminėčiau bazių, infrastruktūros, įrangos sukoncentravimą. Mums, tokiai mažai šaliai, sporto sritį daug finansuojančiai iš biudžeto, žinoti, ko ir kiek turime, ką ir kiek galime valdyti – į naudą. Galbūt LOSC pavadinimą reikėtų pakeisti, jį pavadinti sporto paslaugų centru ar, kaip buvo siūloma, nacionaliniu sportu centru. Man atrodo, kad šio centro teikiamų paslaugų spektras laikui bėgant išsigrynins ir jau artimiausiu metu, gal net po naujųjų, pamatysime, kur pačios federacijos susitvarko, kur nesusitvarko. Tada bus aiškiau, kurias paslaugas būtų tikslinga koncentruoti ir teikti.
 
Dėl aukštojo sportinio meistriškumo reikia aiškios valstybės pozicijos. Šios pozicijos nebuvimas ir sukėlė visas šias bangas. 

Išderinta ir Lietuvos sporto medicinos centro veikla. Dėl medikų reikalingumo sportininkams neabejojama, bet centras paliktas be tiesioginio finansavimo, LOSC priklausę medikai atleisti, išsibarstę po federacijas, nuosavus medicinos kabinetus.
Sporto medikai – aukščiausio lygio profesionalai, sektini pavyzdžiai ir protingoji visuomenės dalis. Po LOSC pertvarkos sunkiau tapo mažosioms federacijoms, kurios neįstengia išlaikyti mediko arba jo reikia tik kelioms valandoms per mėnesį ar savaitę. Mano nuomone, dabar medikus sugrąžinti atgal į kažkokį centrą jau būtų ta sudėtingoji proceso dalis. Jie jau spėjo pajusti, kad gali dirbti komercinėmis kainomis, gali patys planuoti savo laiką, galbūt nevažiuoti į ilgas treniruočių stovyklas. Pajutęs, kad gali būti savo gyvenimo šeimininkas, aukšto rango specialistas kažin ar benorės grįžti ten, kur jam nėra normaliai mokama, tenka važinėti po varžybas ir treniruočių stovyklas net savo atostogų sąskaita.

Reformos sukeltos aistros, kaip minėjote, prigeso, bet nenurimo. Kas susiklosčius tokiai padėčiai yra svarbiausia? 
Svarbiausia neužsidaryti, bendrauti ir kitąkart vien pasikalbėjus problemos ima nebeatrodyti tokios didelės. Kai jų nesprendi, užgniauži, tada jos kaupiasi, didėja. Kita vertus, kai užsidarai viduje su savo bėdomis, nežinai, ką gero turi kiti. Galbūt kiti jau sugalvojo visus ėjimus ir sprendimus. Pavyzdžiui, mes kalbame, kad nacionaliniu lygiu neturime jokios normalios sporto duomenų bazės – patikimos, išsamios statistikos, kuria remdamiesi galėtume priimti atitinkamus sprendimus ar keliais mygtukų paspaudimais palyginti, padėlioti sporto skaičius: kiek yra trenerių, sportuojančių vaikų, bazių ir pan. Neseniai kolega iš Šiaulių man sako: viską mes turime, tik šie duomenys – mūsų savivaldybės sporto registras. Bet nacionaliniu lygiu neturime, vadinasi, tai mūsų veiklos spragos.  
 
Ne mažiau svarbu, kad federacijos sugebėtų išreikšti savo pamatuotus ir konkrečius pasiūlymus. Problemą išsakyti labai paprasta, bet gal galima pasiūlyti ir kažkokių sprendimo variantų. Jeigu federacijos sugebėtų išsigryninti problemas ir pateikti siūlymų, kaip jas spręsti, visiems būtų daug paprasčiau. 
 
Turime dvi pagrindines Lietuvos sportu besirūpinančias institucijas – LTOK ir KKSD. Bet pastaruoju metu dažniau domimasi šių įstaigų tarpusavio santykiais nei bendrais interesais ir darbais. 
Aš stengiuosi asmeniškumus atskirti nuo darbo. Man daug kas gali nepatikti, bet tai nereiškia, kad su tokiu žmogumi negali dirbti bendro darbo. Jei darbą suvoki kaip bendrą, asmeniškumus pasidedi į šoną ir eini dirbti, o savąjį „aš“ reikia demonstruoti ten, kur vieta tą daryti. Manau, visi pasistengsime, kad ateityje tokių susikirtimų nebūtų.
 
Jeigu kalbėsime apie LTOK ir KKSD, nematau, kur čia reikėtų kovoti. Čia ne ta arena. Nors mėgstama priešinti vyriausybininkus su nevyriausybininkais, abu siekiame tų pačių tikslų: norime, kad sporto padėtis šalyje gerėtų, netrūktų sportuojančių vaikų, tauta būtų sveika, galėtume džiaugtis medaliais ir pan. Jeigu yra noras veikti, daryti, pasiekti konkrečių rezultatų, galima susitarti.
 
Reikia žiūrėti į ateitį. ES institucinio sporto reglamentavimo lygiu vienas iš prioritetų yra socialinis dialogas. Tarp vyriausybininkų ir nevyriausybininkų socialinis dialogas vyksta ir aukščiausiu ES lygiu. Į Sporto tarybą, kurioje renkasi sporto ministrai, visada kažkas atvyksta iš aukščiausio rango nevyriausybininkų, tarkime, UEFA prezidentas Aleksandras Čeferinas ar pats TOK prezidentas Thomas Bachas. Vyriausybininkai su nevyriausybininkais kartu sprendžia, kaip atkreipti didesnį dėmesį į sportą, kaip sudominti, pritraukti daugiau žmonių arba pasakyti, kad sportas gali padėti išspręsti daugybę problemų: socialinės integracijos, užimtumo ir pan. Ir nepamiršti, kad tik tada, kai stiprios apačios, atsiranda ir gerų aukšto meistriškumo sportininkų. 
 
Kokie svarbiausi darbai jūsų laukia?
Revoliucijų, kurios sukeltų papildomų rūpesčių, stengsimės patys neinicijuoti. Dabar turime susitvarkyti su turtu ir pasidaryti namų darbus, kad tikėtinas perėjimas į ŠMM būtų sklandesnis. Kita kryptis – susikurti patikimą sporto duomenų bazę, bent jau iki šių metų galo išsiaiškinti indikatorius, ko mums reikia, ką reikėtų rinkti, kokioje platformoje tą daryti, susiskaičiuoti šio darbo finansinę išraišką ir įsivertinti, ar patys esame pajėgūs tokią duomenų bazę įsigyti, ar bandyti gauti „Erasmus“ paramą, kurios viena iš krypčių – parama duomenų bazei kurti. 
 
Iš renginių norėčiau išskirti rugsėjį vykstančią Europos sporto savaitę, kuri jau peržengė Europos Sąjungos ribas. Europos Komisija tam skiria pinigų, bet mes šios iniciatyvos neišnaudojame bendram fiziniam aktyvumui paskatinti. Tikiuosi, šiemet pavyks svariau prisidėti prie jau suplanuotų renginių.

Koks jūsų pačios santykis su sportu?
Sportas viena ar kita forma visada buvo mano gyvenimo dalis. Mano tėvas buvo sportininkas – sprinteris, todėl mūsų namuose sportas visada buvo žiūrimas, nepriklausomai nuo to, kokio rango varžybos vykdavo: Europos ar pasaulio čempionatai, olimpinės žaidynės. 
 
Aš pati profesionaliai nesportavau, bet su metais suprantu, kad fizinis aktyvumas – tai neatskiriama gyvenimo dalis, todėl mano sūnus, nors dar tik eis į pirmą klasę, jau lanko ne vieną sporto būrelį. 
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Kaip ir pernai, pradės dvikova su baskais
2019 07 19
Tvarkaraščiai
Paaiškėjo 2019-2020 Eurolygos tvarkaraštis. Pirmajame mače "Žalgiris" Kaune rungsis su Viktorijos "Baskonia" krepšininkais.
M. Kuzminskas lieka Pirėjuje
2019 07 19
Krepšinis
Anot žiniasklaidos, 30-emetis lietuvis krepšininkas Mindaugas Kuzminskas sutarė su "Olympiakos" dėl kito sezono.
Lietuva - favoritų krepšelyje
2019 07 19
Burtai
Europos krepšinio čempionato atrankoje lietuviai tikrai nesustiks su galingomis Ispanijos, Prancūzijos ir Serbijos rinktinėmis.
 
"Esame realistai - šansų turime nedaug"
2019 07 20
Paplūdimio futbolas
Lietuvos paplūdimio futbolo rinktinė išvyko į Maltą, kur dalyvaus atrankos į pasaulio čempionatą turnyre.
Šiaulietės - per žingsnį nuo trofėjaus
2019 07 19
Moterų futbolas
Šiaulių "Gintros-Universiteto" futbolininkės "Amber Cup" turnyre 4:0 sutriuškino Rygos "Dinamo".
Kritikos LFF pažėrė Seimo nariai
2019 07 19
Kuluaruose
Seimo grupės „Už Lietuvos futbolo ateitį“ nariai kviečia Vyriausybę skirti lėšas futbolui tik tuo atveju, jeigu LFF taps demokratiška ir skaidria.
Lietuvė pateko į finalą
2019 07 20
Lengvoji atletika
uropos jaunimo (iki 20 metų) lengvosios atletikos čempionato moterų 200 m bėgimo rungties pusfinalyje A. Andriukaitytė finišavo devinta iš visų dalyvių.
Lietuvė laimėjo varžybas Italijoje
2019 07 20
Lengvoji atletika
Dovilė Dzindzaletaitė tapo Italijoje vykusių varžybų trišuolio rungties nugalėtoja.
A. Gudžius išbandys jėgas Londone
2019 07 19
Disko metimas
„Deimantinės lygos“ lengvosios atletikos varžybų 10-asis šio sezono etape varžysis ir pasauliočempionatui Katare besirengiantis Andrius Gudžius.
 
Kelią turnyre baigė ketvirtfinalyje
2019 07 19
Tenisas
Belgas Z. Bergso pirmavęs prieš J. Tverijoną turnyre Estijoje susižeidė ir nebetęsė rungtynių. Ketvirtfinalyje lietuvos nusileido rusui B. Bobrovui.
Lietuvė žengė į ketvirtfinalį
2019 07 18
Tenisas
Meksikoje vykstančio moterų teniso turnyro „Cancun Tennis Cup“ pirmajame etape J.Mikulskytė nugalėjo rusę, o antrajame - japonę.
Lietuvis pateko į antrą etapą
2019 07 18
Tenisas
Turnyre Estijoje Julius Tverijonas 7:6 (7:5), 6:4 nugalėjo prancūzą Mathieu Scaglią ir pateko į antrąjį etapą.
Trispalvė lietuvių garbei kilo Londone
2019 07 05
Svetur
Anglijos sostinėje dvi dienas vykusiame tarptautiniame braziliškojo džiu-džitsu turnyre „British Open 2019“ penkis medalius iškovojo Lietuvos atletai.
Lietuvei - bilietas į pasaulio čempionatą
2019 07 01
Karatė
A. Meškauskienė kiokušin karatė pasaulio pirmenybių atrankoje nukeliavo iki pusfinalio ir pelnė kelialapį į finalinį turnyrą Japonijoje.
Lietuvį palaužė Azerbaidžano milžinas
2019 06 30
Europos žaidynės
Romo Fridriko viltis iškovoti Europos žaidynių medalį sužlugdė Rio de Žaneiro olimpinis prizininkas.
 
MTB dviračių lenktynės vėl vyks Žagarėje
2019 07 18
MTB
„MTB dviračių maratonų taurės“ varžybos, kaip ir pernai, taps Žagarės vyšnių festivalio dalimi.
Lietuviai kibo į atlapus lyderiams
2019 07 14
Trekas
Europos jaunių (17-18 metų) ir jaunimo (iki 23 metų) dviračių treko čempionato penkoji diena buvo sėkminga lietuviams.
Griūtis nesutrukdė lietuviui pasiekti finišą
2019 07 13
Trekas
Europos jaunių ir jaunimo treko čempionate Žygimantas Norutis turėjo persėsti ant atsarginio dviračio, nes pagrindinis per griūti lūžo nepataisomai.
Lietuvos merginų laukia lemiamas mūšis
2019 07 18
Rankinis
Ketvirtadienio vakarą Lietuvos devyniolikmečių merginų rankinio rinktinė rungsis su Šiaurės Makedonijos komanda.
Išlipo iš duobės ir šventė pergalę
2019 07 16
Čempionatas
Lietuvos merginų iki 19 metų rankinio rinktinė iškovojo pirmąją pergalę Klaipėdoje vykstančiame Europos čempionate.
Nesėkme pradėjo Europos čempionatą
2019 07 16
Čempionatas
Lietuvos merginų iki 19 metų rankinio rinktinė nesėkme pradėjo Europos čempionato kovas Klaipėdoje - 21:31 (12:19) nusileido Šveicarijos bendraamžėms.
 
Į ketvirtfinalį neprasibrovė
2019 07 20
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai A. Rumševičius ir L. Každailis FIVB trijų žvaigždučių turnyre Kanadoje nusileido norvegams H. Molui ir M. Berntsenui.
Europos čempionate - dešimti
2019 07 19
Neįgaliųjų sportas
Lietuvos vyrų tinklinio sėdint rinktinė Europos čempionate Budapešte iškovojo vieną pergalę ir užėmė 10-ąją vietą.
Lietuviai Kanadoje žengia be pralaimėjimų
2019 07 19
Paplūdimio tinklinis
FIVB trijų žvaigždučių serijos paplūdimio tinklinio turnyro grupės varžybose A. Rumševičius ir L. Každailis finišavo pirmi ir pateko į aštuntfinalį.
Treniruotė baigėsi žvyre
2019 07 19
Auto
Per treniruotę prieš lenktynes Barselonoje nedidelė G. Grinbergo klaida ketvirtajame posūkyje baigėsi laimingai: nenukentėjo nei jis, nei automobilis.
Laimėti galima išvengus vadovo klaidų
2019 07 19
"Aurum 1006 km lenktynių" favoritai - apie lenktynių taktinių sprendimų ypatumus.
Į pagalbą teisėjams - specialios kameros
2019 07 19
Auto
„Aurum 1006 km lenktynėse“ šiemet pirmą kartą per 20 metų įdiegta trasos stebėjimo kameromis sistema.
 
"Sutikau, vos gavęs šį pasiūlymą"
2019 07 20
Ledo ritulys
Pernai su Lietuvos 18-mečiais ledo ritulininkais dirbęs kanadietis Dougas Boulangeris stos prie abiejų - jaunimų ir jaunių rinktinių vairo.
B. Haakė vėl imasi lietuviško iššūkio
2019 07 16
Sugrįžimas
Debiuto pasaulio čempionate laukiančios Lietuvos moterų rinktinės vyriausiuoju treneriu dirbs puikiai mūsų šalies ledo ritulininkams pažįstamas B.Haakė.
Lietuvis lieka stipriausioje Europos lygoje
2019 07 01
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinės gynėjas Nerijus Ališauskas pratęsė sutartį su Rygos "Dinamo" klubu ir toliau atstovaus jam KHL pirmenybėse.
Atkakliausiai varžėsi keturvietės baidarės
2019 07 20
Baidarių ir kanojų irklavimas
Per 200 baidarų ir kanojų irkluotojų rungiasi Trakuose vykstančiame Lietuvos čempionate.
Atrankos barjerą įveikė du lietuviai
2019 07 19
Šiuolaikinė penkiakovė
Pasaulio šiiuolaikinės penkiakovės jaunių čempionate iš keturių dalygvavusių lietuvių dviems pavyko įveikti įveikti atranką.
Ruoštis varžyboms - į spa centrą
2019 07 19
Olimpinis festivalis
Olimpinio jaunimo festivalio varžybų arenoje plaukikai galės treniruotis tik sekmadienį. Lietuvos delegacijai Baku teko ieškoti alternatyvių kelių.
 
Vėliavnešio pareigos pridėjo pasitikėjimo
2019 07 20
Olimpinis festivalis
„Atvažiavau siekti kuo aukštesnio rezultato ir nenuvilti žmonių, kurie tiki manim", - apie jaunimo olimpinį festivalį kalba lengvaatletis K. Gelažius.
Fanams - "Žalgirio" spalvų ledai
2019 07 19
Kuluaruose
„Dadu“ prekės ženklo žalios ir baltos spalvų ledai jau pasiekė Lietuvos parduotuvių lentynas.
Į Baku palydėjo ir prezidentas
2019 07 18
Olimpinis festivalis
"Padarykite viską ir dar truputį“, – išvykstantiems į jaunimo olimpinį festivalį sportininkams kalbėjo LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas