Marius Grinbergas 2018 m. liepos 12 d. 09:12 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Karšti jubiliejiniai LTOK metai

Įpusėję 2018-ieji LTOK paženklinti ne tik svarbiais įvykiais ir rekordine švente, bet ir netikėtais kaltinimais, kuriuos pavyko be vargo atremti.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Elvio Žaldario nuotr.
LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
„Laukia labai intensyvus pusmetis“, – neslepia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK šiais metais švenčia organizacijos atkūrimo 30-metį. Tad su šia data susijusių įvykių ir projektų bus nemažai. Visgi ne mažiau dėmesio bus skiriama ir kitoms LTOK veiklos kryptims, apimančioms ne tik įvairius projektus, bet ir sporto renginius, kurių svarbiausias olimpiniam judėjimui šiais metais – olimpinės jaunimo žaidynės Argentinoje.

Apie pirmą 2018-ųjų pusmetį, būsimus darbus ir aktualiausias problemas kalbėjomės su LTOK prezidente D. Gudzinevičiūte.

Vasara LTOK prasidėjo rekordine Olimpine diena Panevėžyje. Kas lėmė, kad buvo pasiektas rekordas? Juk neretai būna, kad tradiciniai renginiai per kažkiek metų išsikvepia. Kaip pavyksta į Olimpinę dieną kasmet pritraukti vis daugiau žmonių?
Olimpinės dienos lankomumo rekordas – pats didžiausias komplimentas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir kiekvienam, prisidėjusiam prie šio projekto. Kad šventė pavyktų tokia, kokia buvo Panevėžyje, reikėjo daug įdirbio. Metai iš metų renginys augo savo pasiūla, t. y. sporto šakų ir rungčių skaičiumi, informacijos sklaida. Federacijos laukia Olimpinės dienos, sportininkai supranta, kad tai – jų profesinė šventė, miestų savivaldybės kreipiasi dėl atvykimo pas juos. Nuosekliai augindami renginį, pabrėžiame ne tik kiekybę, bet ir kokybę. Visos veiklos šventėje yra nemokamos. Čia žmonės ateina judėti, atrasti, susipažinti („Judėk, atrask, susipažink“ – Olimpinės dienos šūkis – aut. past.), o susipažinę patiki idėja ir grįžta. Tikiu, kad lubų dar nepasiekėme.

Ar ši vasara LTOK bus karšta įvykiais, renginiais, projektais?
Aišku tiek, kad laukia labai intensyvus pusmetis. Tęsiame projektą „Išjudink save“ ir jau netrukus dešimtyje savivaldybių įrengsime daugiafunkcius lauko treniruoklius. Rudenį turėsime „LTeam konferenciją“, startuos Lietuvos mokyklų žaidynės, olimpinės jaunimo žaidynės Buenos Airėse, „Fair Play“ 25-mečio renginys, metų pabaigoje minėsime LTOK atkūrimo 30-metį, tęsime Sporto kino festivalį, „LTeam“ apdovanojimuose pagerbsime geriausius 2018 metų olimpinių sporto šakų atstovus. Vasara skirta šiems darbams sustyguoti, numatyti daug ėjimų į priekį, jiems suplanuoti ir įgyvendinti. 
 
Gana karštas buvo ir pavasaris. Gegužę sušauktoje neeilinėje Generalinės asamblėjos sesijoje buvo patvirtinta audituota 2017 metų LTOK finansinė ataskaita. Kodėl tai padaryta tik gegužę?
Dar šių metų pradžioje buvo aišku, kad turėsime šaukti LTOK Generalinės asamblėjos neeilinę sesiją. Pagrindinė to priežastis – audito išvadų pristatymas mūsų bendruomenei. Natūralu, kad sausį auditas negalėjo būti atliktas, nes finansiniai metai dar nebuvo baigti. Šis žingsnis buvo žengtas sąmoningai. Priešingu atveju LTOK nebūtų turėjęs teisės finansuoti numatytų programų iki pat LTOK Generalinės asamblėjos neeilinės sesijos. Tad neeilinė LTOK asamblėja buvo ne tik savaime suprantama, bet ir laiku sušaukta.
 
Lietuvos laipiojimo sporto asociacija (LLSA) skelbiasi iškovojusi, kad LTOK pateiktų audituotą ataskaitą. Bet išties LLSA pretenzijas LTOK didžioji dalis sporto visuomenės sieja su netikėtu buvusio Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovo Vitalijaus Vasiliausko tapimu asociacijos viceprezidentu. Ar visą šią situaciją galima vadinti V. Vasiliausko kerštavimu LTOK?
Tikrąją LLSA atstovų poziciją sunku vertinti, nes, kiek man žinoma iš viešos informacijos, jai atstovauja buvęs mūsų fondo darbuotojas V. Vasiliauskas, dėl kurio vadovavimo fondui yra kilę daug klausimų, susijusių su galbūt ne visai skaidriais jo priimtais sprendimais fondo veikloje. Taigi galiu tik apgailestauti, kad LLSA ir laipiojimo sporto bendruomenė tapo savotiška užgautų V. Vasiliausko ambicijų įkaite. Dar kartą pakartosiu, kad visas LTOK finansines ataskaitas galima rasti viešai, jos kasmet pristatomos ne tik LTOK Generalinės asamblėjos nariams, bet ir visiems suinteresuotiesiems asmenims.

Ar LTOK ketina imtis teisinių priemonių prieš V. Vasiliauską dėl jo veiklos būnant LOF vadovu?
Šiuo metu yra vertinamos LOF veiklos ir finansinio audito išvados. Kyla klausimų, susijusių su buvusio vadovo priimtais sprendimais. Tad kol kas šia tema nuo išsamesnių komentarų susilaikysiu.

LLSA atsiėmė savo ieškinį prieš LTOK Tarptautiniame sporto arbitražo teisme. Ar tai galima pavadinti kurios nors pusės pergale, ar greičiau pralaimėjimu, nes bent jau laipiojimo sportas neteko nemažos sumos pinigų, kurią sumokėjo pateikdama ieškinį? Dėl to juk nukentėjo pati asociacija, jos sportininkai.
Kaip minėjau, man labai gaila, kad LLSA ir laipiojimo sporto bendruomenė tapo V. Vasiliausko ambicijų įkaite. Tad didžiausiu pralaimėjimu laikau būtent šio žmogaus veiksmus asociacijos vardu, įskaitant ir minimą finansinių resursų naudojimą.

Per 30 gyvavimo metų LTOK ne kartą sulaukė įvairių kaltinimų dėl neskaidrios veiklos, neaiškių kriterijų. Tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ne sykį gyrė LTOK už veiklą, jo vykdomus projektus. Kodėl taip skiriasi požiūris?
Kaip nacionalinis olimpinis komitetas esame gana inovatyvūs, veiklūs ir daugelyje sričių rodome iniciatyvą. TOK mus už tai vertina. Vertina ir visi kiti, įsigilinantys į mūsų veiklą, principus, vertybes, nuveiktus darbus. Esame atvira organizacija, neturime ko slėpti, visa informacija apie mūsų finansus bei veiklą yra vieša ir visiems prieinama. Vis dėlto egzistuoja šalys ar asmenys, suinteresuoti tai neigti ir galbūt klaidinti visuomenę, bandantys mesti šešėlį ant mūsų veiklos ir finansų skaidrumo. V. Vasiliausko veiksmai tai tik patvirtina: daugiau nei ketverius metus jis pats dirbo olimpinėje šeimoje ir neturėjo jokių pretenzijų. Jų iki mūsų išsiskyrimo su V. Vasiliausku neturėjo ir LLSA. 
 
Neseniai susikūrė Nacionalinė sportininkų asociacija. Kaip sekasi su ja bendradarbiauti?
Šios organizacijos atsiradimas yra sveikintinas. Kol kas asociacija dar tik kuriasi, tačiau matome, kad ši organizacija nori būti aktyvi, dalyvauti sporto politikos procesuose. Bendraujame su asociacijos kūrėjais, esame pasiruošę jiems padėti, palaikyti, bendradarbiauti. 
 
Šalies olimpinės rinktinės sąrašas – lyg gyvas organizmas. Vieni sportininkai iš jo traukiasi dėl įvairių priežasčių, bet atsiranda naujų pavardžių. Ar kokios nors tendencijos stebina, ar Tokijo olimpinėje rinktinėje galima tikėtis išvysti naujų sporto šakų atstovų?
Tokijo olimpinių žaidynių sąraše – penkios naujos sporto šakos. Kiekviena jų teikia vilčių didinti Lietuvos olimpinę rinktinę, tačiau puikiai suprantame, kad visų laukia pasiutusiai didelė konkurencija. Be to, nei banglenčių, nei riedlenčių sporte, nei tame pačiame 3x3 krepšinyje – nors 2014 m. Lietuvos vaikinų komanda tapo jaunimo olimpinių žaidynių trijulių krepšinio čempione – gilių tradicijų neturime, tad apie naujų sporto šakų atstovus Tokijuje kalbame atsargiai. 
 
Reikia nepamiršti ir kitų sporto šakų, kurios yra olimpinės, bet nepriklausomos Lietuvos istorijoje nė karto neturėjome jų atstovų olimpinėse žaidynėse. Kalbu apie regbį, tinklinį, kitas komandines sporto šakas, žirginį sportą, golfą ir t. t. Visų šių sporto šakų atstovai irgi siekia patekti į olimpines žaidynes.

Rudenį Argentinoje vyks jaunimo olimpinės žaidynės. Kokia jų svarba sportininkams, treneriams, sporto šakų federacijoms?
Jaunimo olimpinės žaidynės yra viena iš grandžių kelyje į olimpines žaidynes. Tai svarbi grandis, jos reikšmė auga, kyla kvalifikacijos kartelė. Tokiose varžybose sportininkai tampa profesionalesni, sulaukia ir apsipranta su dėmesiu, pereina į suaugusiųjų sportą. Jiems, jų treneriams, federacijoms tai solidi patirtis žengiant į olimpines žaidynes. Jauni sportininkai karjerą pradeda Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, tuomet važiuoja į jaunimo olimpines žaidynes ir pagaliau į didžiąsias olimpines žaidynes. Lietuvoje jau yra tokių, kurie dalyvavo visose trejose varžybose, pavyzdžiui, Rūta Meilutytė. Ji savo pirmąjį didįjį rezultatą pasiekė Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Trabzone, tuomet iššovė didžiosiose olimpinėse žaidynėse ir galiausiai medalius laimėjo jaunimo olimpinėse žaidynėse. 


 
Artėja ir antrosios Europos žaidynės. Po pirmųjų buvo skeptiškų kalbų, nes kai kurių sporto šakų varžybose dalyvavo toli gražu ne patys pajėgiausi atletai. Ar Baltarusijoje situacija turėtų būti kitokia?
Visi kiti žemynai seniai turi savo žaidynes, Europa šiuo klausimu atsiliko. Kalbant apie pirmąsias Europos žaidynes Azerbaidžane, kartelė buvo užkelta labai aukštai, todėl kilo klausimas, ar kas nors ryšis organizuoti antrąsias žaidynes. Tačiau jau 2019 m. turėsime žaidynes Minske, tikime jų ateitimi. Daug geriausių sportininkų Baku negalėjo dalyvauti dėl įvairiausių priežasčių. Pagrindinė – tarptautinėms federacijoms nepavyko į šias žaidynes įterpti atrankos varžybų į olimpines žaidynes. Tai buvo naujas renginys, jis turėjo pelnyti pagarbą ir sportininkų norą jame dalyvauti. Dabar tai – praeitis, pirmojo blyno istorija. Lietuva antrosiose Europos žaidynėse Minske tikrai dalyvaus, ten važiuos visi geriausi mūsų sportininkai, iškovoję teisę dalyvauti. 
 
LTOK pats ir su partneriais rengia nemažai projektų: mažųjų, mokyklų žaidynes, Olimpinę dieną, Sporto filmų festivalį. Dalyvaujama ir tarptautiniuose lyčių lygybės, antrosios karjeros, gerojo valdymo projektuose. Gal šiemet planuojama ir naujų projektų?
Kasmet mūsų projektai tobulėja, keičiasi, mutuoja. Išnykusių, atrodo, neturime (juokiasi). Žinoma, vien senaisiais neapsiribojame. Turime naujų idėjų, bandysime jas įgyvendinti. Viena iš idėjų – 2019 m. surengti didžiulę sporto šventę Airijoje, Dubline. Jei susitarsime, nuo rudens televizijoje galime turėti ne tik „Lietuvos mokyklų žaidynių“, bet ir dar vieną su olimpizmu susijusią laidą. 
 
Ne tik sporte, bet ir kitose srityse ypač akcentuojamas lyčių lygybės klausimas. Kokia situacija Lietuvos sporte šiuo klausimu?
Lietuvos sporte situacija nėra bloga. Iš penkių olimpinių žaidynių nugalėtojų trys moterys. Šiuo metu tarp geriausių Lietuvos sportininkų yra Rūta Meilutytė, Simona Krupeckaitė, Laura Asadauskaitė, rekordus vis gerina Agnė Šerkšnienė. Tačiau Lietuvos sporto organizacijų valdymo procese moterys vis dar kuklios. Tik dviem olimpinių sporto šakų federacijoms vadovauja moterys, dar viena federacija, kuriai vadovauja moteris, olimpinėje šeimoje yra laikinai. Kaip matome, moterys vadovų postuose sudaro mažumą. Tačiau džiaugiamės, kad TOK šiam klausimui skiria labai daug dėmesio. Bandome vykdyti jo rekomendacijas, patys jas kuriame, nes turime veikiančią Lyčių lygybės sporte komisiją. 
Drauge su TOK siekiame, kad olimpinėse žaidynėse rungčių, kuriose gali dalyvauti vyrai ir moterys, skaičius būtų vienodas. Artimiausiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse dalyvaus po vienodą skaičių atletų vaikinų ir merginų, link to eina ir olimpinės žaidynės. TOK pozicija – kad sporto institucijų, federacijų vadovų postuose atsirastų daugiau moterų.
 
Nemažai LTOK projektų susiję su švietimu. Tad kai valstybės mastu sportas perėjo į Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sritį, ar tai reiškia, kad atsiras glaudesnis ryšys su valstybės institucijomis? Nes LTOK ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) priešprieša pastaraisiais metais akivaizdi. 
Nesakyčiau, kad tarp LTOK ir KKSD yra priešprieša. Mūsų organizacija mano, kad pastaruoju metu KKSD vykdomos reformos buvo kenksmingos sportui, supriešino bendruomenę. Manau, tos reformos gali turėti rimtų pasekmių olimpiniam sportui, todėl jas visą laiką kritikavome. 
 
Esame tikri, kad, valstybės mastu sportui perėjus į Švietimo ir mokslo ministeriją, sportavimo situacija pagerės mokyklose ir ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigose, bus išspręsta daug problemų, susijusių su vaikų sportu, judėjimu, sveikatinimu.

Gruodžio 11 d. sueis lygiai 30 metų nuo LTOK atkūrimo. Kaip planuojate paminėti šią datą, kokie renginiai numatomi?
Ši data mums labai svarbi. Jai paminėti sudarėme darbo grupę. Jau aišku, kad tikrai vyks konferencija Seime. Sukakčiai paminėti kuriamas filmas, specialus medalis, proginis LTOK ženkliukas. Turėsime keliolika didesnių ar mažesnių įvykių ir projektų, tačiau nuo pompastiškos šventės susilaikysime. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Rytas“ paskandino „Neptūną“
2019 02 16
Karaliaus Mindaugo taurė
Karaliaus Mindaugo taurės turnyro pusfinalyje Vilniaus „Rytas“ įpusėjus mačui prieš Klaipėdos „Neptūną“ pirmavo 57:33 ir tik pabaigoje svečiai priartėjo.
„Žalgiris“ sudorojo „Lietkabelį“
2019 02 16
Karaliaus Mindaugo taurė
Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalyje nugalėtojo titulą ginantis Kauno „Žalgiris“ 89:58 (25:18, 21:12, 21:13, 22:15) įveikė Panevėžio „Lietkabelį“.
Nugalėtojų karūna – „Aistės-LSMU“ ekipai
2019 02 16
Moterų krepšinis
Vilniuje prieš „Kibirkštį“ didžiąją rungtynių dalį pirmavusios Kauno „Aistės-LSMU“ triumfavo Karalienės taurės finale.
 
Aikštėje – net 28 „Trakų“ žaidėjai
2019 02 16
Draugiškos rungtynės
Gardine kontrolines rungtynes žaidę „Trakai“ 0:2 nusileido „Neman“ ekipai, kuri abu įvarčius pelnė per paskutines dešimt minučių.
Pirmas tikslas – mūšis dėl Supertaurės
2019 02 16
Žvilgsnis
„Mano futbolo idėjos yra kitokios nei ankstesnio trenerio, tai visiškai normalu“, - teigia prie „Žalgirio“ vairo sugrįžęs Marekas Zubas (VIDEO).
V.Urbonas pristatė idėjas trenerių tarybai
2019 02 16
Treneriai
Kaune įvyko LFF trenerių tarybos posėdis, kuriame dalyvavo naujai paskirtas Lietuvos rinktinės treneris Valdas Urbonas (VIDEO).
Svetur – sėkmingi lengvaatlečių startai
2019 02 17
Varžybos
Ėjikė Kristina Saltanovič finišavo antra varžybose Portugalijoje, bėgikė Agnė Šerkšnienė Šveicarijoje pasiekė vieną geriausių savo karjeros rezultatų.
Ėjikių kova baigėsi drama
2019 02 15
Lietuvos čempionatas
Lietuvos čempionatas Šiauliuose: trišuolininkė Diana Zagainova įvykdė Europos pirmenybių normatyvą, ėjimo rungtis baigėsi teisėjų verdiktu (VIDEO).
Per plauką nuo sensacijos
2019 02 14
Lietuvos čempionatas
Lietuvos uždarų patalpų čempionatas: 18-metę sprinterę nuo bilieto į Europos pirmenybes skyrė 0,01 sekundės.
 
Titulas tikrai atiteks lietuviui
2019 02 15
Turnyras
„Tennis Europe“ antros kategorijos jaunių (iki 16 metų) teniso turnyre „Toyota Cup“ dėl vaikinų vienetų varžybų trofėjaus kausis du Lietuvos atstovai.
Šiauliuose – vilniečių sėkmė
2019 02 14
Turnyras
Du Vilniaus teniso akademijos auklėtiniai žengė į „Tennis Europe“ antros kategorijos 16-mečių teniso turnyro „Toyota Cup“ vienetų varžybų pusfinalį.
Po gero starto – nesėkmingas finišas
2019 02 12
Turnyras
L.Grigelis pralaimėjo Izraelio atstovui Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyro „Jobtopgun Bangkok Open“ antrojo rato mače.
Lietuvei – Europos taurės sidabras
2019 02 16
Dziudo
Šeštadienį Austrijoje vykusiame atvirosios Europos moterų dziudo taurės varžybų etape Lietuvos atstovė Santa Pakenytė suklupo tik finale.
Geriausio boksininko tikslas - Tokijas
2019 02 15
Boksas
„Dabar mano tikslai darosi vis didesni ir tikiuosi, kad juos pasieksiu“, - teigia geriausiu Lietuvos boksininku išrinktas 20-metis V .Balsys.
Jaunimo čempionate – 158 imtynininkai
2019 02 13
Imtynės
Šiauliuose praūžusiame Lietuvos imtynių jaunimo čempionate labiusiai pasižymėjo tų miestų, kuriuose įsikūrusios sporto gimnazijos, atstovai (VIDEO).
 
Planetos čempionate – keturi lietuviai
2019 02 14
Trekas
Lenkijoje vyksiantis pasaulio dviračių treko čempionatas bus jau 15-tas Lietuvos rinktinės lyderei Simonai Krupeckaitei. Jos sąskaitoje – net 13 medalių.
Lietuviui - 3 reitingo taškai
2019 02 10
Dviračiai
Prancūzijioje vykusiose dviračių lenktynėse „Etoile de Besseges“ Evaldas Šiškevičius užėmė 24-ą, o R. Navardauskas - 116-ą vietas.
Lietuviai finišavo su pagrindine grupe
2019 02 09
Dviračiai
Dviračių lenktynių „Etoile de Besseges“ antrajame etape E. Šiškevičius atvažiavo 16-as, RE. Navardauskas - 24-as.
„Šviesos“ žygis Europoje baigtas
2019 02 16
Europos turnyrai
Vilniaus „Šviesos“ rankininkai ir išvykoje neatsilaikė prieš Bosnijos ir Hercegovinos klubą EHF Iššūkio taurės aštuntfinalyje.
Lentelės viršūnėje darosi ankšta
2019 02 16
Lietuvos lyga
Vasario 16-ąją Lietuvos rankinio lygoje vyko trejos rungtynės. Dvejas laimėjo svečiai.
Lyderių dvikovą laimėjo kaunietės
2019 02 16
Lietuvos čempionatas
Lietuvos moterų rankinio lygos mače Kauno sporto halėje susitiko dvi sezono lyderės - Kauno „ACME–Žalgiris“ ir Vilniaus „Eglė– SM Tauras“ ekipos.
 
„Amber Queen“ tikslas – čempionų sostas
2019 02 16
Žvilgsnis
Norvegijos piliečio treniruojama Lietuvos vyrų tinklinio čempionato lyderė Klaipėdos ekipa vilioja į tribūnas klaipėdiečius ir įkvepia vaikus.
Tarp Šiaurės Europos čempionų – ir lietuvis
2019 02 14
Legionierius
Šiaurės Europos zoninės tinklinio asociacijos (NEVZA) klubų čempionate triumfavo Londono "IBB Polonia" (Didžioji Britanija) su Remigijumi Riteriu.
"Etovis" mina ant kulnų lyderiams
2019 02 11
Lietuvos čempionatas
Lietuvos vyrų tinklinio čempionate dvi pergales iš eilės iškovojęs Kelmės "Etovis" iki taško sumažino atsilikimą nuo lyderio Klaipėdos "Amber Queen".
B. Vanagas laikosi tarp lyderių
2019 02 16
Auto
Ramiai, bet užtikrintai – tokios strategijos laikosi „General Financing team Pitlane“ komandos pilotas Benediktas Vanagas Rusijoje.
B.Vanagas: „Buvo karščiau nei Dakare“
2019 02 15
Auto
Karelijoje startavo pirmasis „World Cup for Cross Country Bajas“ etapas – lenktynės „Baja Russia Northern Forest“.
Vieni – į Kareliją, kiti – į Prancūziją
2019 02 14
Situacija
Ką daryti, kai vienu metu reikia būti dvejose vietose? Lenktynininkas Benediktas Vanagas, rodos, šiai problemai išeitį turi.
 
Netaiklūs šūviai nustūmė žemyn
2019 02 17
Biatlonas
Pasaulio biatlono taurės aštuntojo etapo varžybų vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynėse Vytautas Strolia užėmė 51-ąją vietą.
Švedijoje – kova slalomo trasose
2019 02 16
Kalnų slidinėjimas
Švedijoje vykstančio pasaulio kalnų slidinėjimo čempionato moterų slalomo varžybose Ieva Januškevičiūtė užėmė 42-ąją vietą.
M.Morauskas: „Laimės buvo pilnos kelnės“
2019 02 16
Sugrįžimas
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną - vasario 16-ąją - į Lietuvą buvo parvežtas Europos jaunimo olimpinio festivalio (EYOF) sidabro medalis.
Lietuvos čempionės laimėjo kovą dėl išlikimo
2019 02 17
Žolės riedulys
Šiaulių „Gintra-Strektė-Universitetas“ išsaugojo vietą Europos žolės riedulio uždarosiose patalpose klubų taurės II divizione.
Vasario 16-ąją sutiko žaizdotomis rankomis
2019 02 16
Irklavimas
Lietuvos olimpiečių suaugusiųjų ir jaunių rinktinės Vasario 16-ąją šventė ir šalies himną giedojo Graikijoje.
Pergalę garantavo asmeninis rekordas
2019 02 14
Plaukimas
Dzūkijos sostinėje Alytuje ketvirtadienį baigėsi Lietuvos plaukimo federacijos Ilgų ir vidutinių nuotolių taurės varžybos.
 
Vilnius – dar žingsniu arčiau stadiono
2019 02 13
Stadionas
Vilnius uždegė žalią šviesą Šeškinės Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutarties pateikimui – šiandien taryba pritarė jos pateikimui.
Savivaldybė išgirdo irkluotojų balsą
2019 02 13
Situacija
Sostinės savivaldybė šiandien kreipėsi į Vyriausybę, prašydama skirti lėšų naujai irklavimo bazei Vilniuje (Žirmūnuose) įrengti.
Savivaldybė prašo prokurorų pagalbos
2019 02 11
Situacija
Dėl galimai nusikalstamos „Vilniaus nacionalinio stadiono“ veikos Vilniaus savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas