Marius Grinbergas 2018 m. liepos 12 d. 09:12 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Karšti jubiliejiniai LTOK metai

Įpusėję 2018-ieji LTOK paženklinti ne tik svarbiais įvykiais ir rekordine švente, bet ir netikėtais kaltinimais, kuriuos pavyko be vargo atremti.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Elvio Žaldario nuotr.
LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
„Laukia labai intensyvus pusmetis“, – neslepia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK šiais metais švenčia organizacijos atkūrimo 30-metį. Tad su šia data susijusių įvykių ir projektų bus nemažai. Visgi ne mažiau dėmesio bus skiriama ir kitoms LTOK veiklos kryptims, apimančioms ne tik įvairius projektus, bet ir sporto renginius, kurių svarbiausias olimpiniam judėjimui šiais metais – olimpinės jaunimo žaidynės Argentinoje.

Apie pirmą 2018-ųjų pusmetį, būsimus darbus ir aktualiausias problemas kalbėjomės su LTOK prezidente D. Gudzinevičiūte.

Vasara LTOK prasidėjo rekordine Olimpine diena Panevėžyje. Kas lėmė, kad buvo pasiektas rekordas? Juk neretai būna, kad tradiciniai renginiai per kažkiek metų išsikvepia. Kaip pavyksta į Olimpinę dieną kasmet pritraukti vis daugiau žmonių?
Olimpinės dienos lankomumo rekordas – pats didžiausias komplimentas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir kiekvienam, prisidėjusiam prie šio projekto. Kad šventė pavyktų tokia, kokia buvo Panevėžyje, reikėjo daug įdirbio. Metai iš metų renginys augo savo pasiūla, t. y. sporto šakų ir rungčių skaičiumi, informacijos sklaida. Federacijos laukia Olimpinės dienos, sportininkai supranta, kad tai – jų profesinė šventė, miestų savivaldybės kreipiasi dėl atvykimo pas juos. Nuosekliai augindami renginį, pabrėžiame ne tik kiekybę, bet ir kokybę. Visos veiklos šventėje yra nemokamos. Čia žmonės ateina judėti, atrasti, susipažinti („Judėk, atrask, susipažink“ – Olimpinės dienos šūkis – aut. past.), o susipažinę patiki idėja ir grįžta. Tikiu, kad lubų dar nepasiekėme.

Ar ši vasara LTOK bus karšta įvykiais, renginiais, projektais?
Aišku tiek, kad laukia labai intensyvus pusmetis. Tęsiame projektą „Išjudink save“ ir jau netrukus dešimtyje savivaldybių įrengsime daugiafunkcius lauko treniruoklius. Rudenį turėsime „LTeam konferenciją“, startuos Lietuvos mokyklų žaidynės, olimpinės jaunimo žaidynės Buenos Airėse, „Fair Play“ 25-mečio renginys, metų pabaigoje minėsime LTOK atkūrimo 30-metį, tęsime Sporto kino festivalį, „LTeam“ apdovanojimuose pagerbsime geriausius 2018 metų olimpinių sporto šakų atstovus. Vasara skirta šiems darbams sustyguoti, numatyti daug ėjimų į priekį, jiems suplanuoti ir įgyvendinti. 
 
Gana karštas buvo ir pavasaris. Gegužę sušauktoje neeilinėje Generalinės asamblėjos sesijoje buvo patvirtinta audituota 2017 metų LTOK finansinė ataskaita. Kodėl tai padaryta tik gegužę?
Dar šių metų pradžioje buvo aišku, kad turėsime šaukti LTOK Generalinės asamblėjos neeilinę sesiją. Pagrindinė to priežastis – audito išvadų pristatymas mūsų bendruomenei. Natūralu, kad sausį auditas negalėjo būti atliktas, nes finansiniai metai dar nebuvo baigti. Šis žingsnis buvo žengtas sąmoningai. Priešingu atveju LTOK nebūtų turėjęs teisės finansuoti numatytų programų iki pat LTOK Generalinės asamblėjos neeilinės sesijos. Tad neeilinė LTOK asamblėja buvo ne tik savaime suprantama, bet ir laiku sušaukta.
 
Lietuvos laipiojimo sporto asociacija (LLSA) skelbiasi iškovojusi, kad LTOK pateiktų audituotą ataskaitą. Bet išties LLSA pretenzijas LTOK didžioji dalis sporto visuomenės sieja su netikėtu buvusio Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovo Vitalijaus Vasiliausko tapimu asociacijos viceprezidentu. Ar visą šią situaciją galima vadinti V. Vasiliausko kerštavimu LTOK?
Tikrąją LLSA atstovų poziciją sunku vertinti, nes, kiek man žinoma iš viešos informacijos, jai atstovauja buvęs mūsų fondo darbuotojas V. Vasiliauskas, dėl kurio vadovavimo fondui yra kilę daug klausimų, susijusių su galbūt ne visai skaidriais jo priimtais sprendimais fondo veikloje. Taigi galiu tik apgailestauti, kad LLSA ir laipiojimo sporto bendruomenė tapo savotiška užgautų V. Vasiliausko ambicijų įkaite. Dar kartą pakartosiu, kad visas LTOK finansines ataskaitas galima rasti viešai, jos kasmet pristatomos ne tik LTOK Generalinės asamblėjos nariams, bet ir visiems suinteresuotiesiems asmenims.

Ar LTOK ketina imtis teisinių priemonių prieš V. Vasiliauską dėl jo veiklos būnant LOF vadovu?
Šiuo metu yra vertinamos LOF veiklos ir finansinio audito išvados. Kyla klausimų, susijusių su buvusio vadovo priimtais sprendimais. Tad kol kas šia tema nuo išsamesnių komentarų susilaikysiu.

LLSA atsiėmė savo ieškinį prieš LTOK Tarptautiniame sporto arbitražo teisme. Ar tai galima pavadinti kurios nors pusės pergale, ar greičiau pralaimėjimu, nes bent jau laipiojimo sportas neteko nemažos sumos pinigų, kurią sumokėjo pateikdama ieškinį? Dėl to juk nukentėjo pati asociacija, jos sportininkai.
Kaip minėjau, man labai gaila, kad LLSA ir laipiojimo sporto bendruomenė tapo V. Vasiliausko ambicijų įkaite. Tad didžiausiu pralaimėjimu laikau būtent šio žmogaus veiksmus asociacijos vardu, įskaitant ir minimą finansinių resursų naudojimą.

Per 30 gyvavimo metų LTOK ne kartą sulaukė įvairių kaltinimų dėl neskaidrios veiklos, neaiškių kriterijų. Tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ne sykį gyrė LTOK už veiklą, jo vykdomus projektus. Kodėl taip skiriasi požiūris?
Kaip nacionalinis olimpinis komitetas esame gana inovatyvūs, veiklūs ir daugelyje sričių rodome iniciatyvą. TOK mus už tai vertina. Vertina ir visi kiti, įsigilinantys į mūsų veiklą, principus, vertybes, nuveiktus darbus. Esame atvira organizacija, neturime ko slėpti, visa informacija apie mūsų finansus bei veiklą yra vieša ir visiems prieinama. Vis dėlto egzistuoja šalys ar asmenys, suinteresuoti tai neigti ir galbūt klaidinti visuomenę, bandantys mesti šešėlį ant mūsų veiklos ir finansų skaidrumo. V. Vasiliausko veiksmai tai tik patvirtina: daugiau nei ketverius metus jis pats dirbo olimpinėje šeimoje ir neturėjo jokių pretenzijų. Jų iki mūsų išsiskyrimo su V. Vasiliausku neturėjo ir LLSA. 
 
Neseniai susikūrė Nacionalinė sportininkų asociacija. Kaip sekasi su ja bendradarbiauti?
Šios organizacijos atsiradimas yra sveikintinas. Kol kas asociacija dar tik kuriasi, tačiau matome, kad ši organizacija nori būti aktyvi, dalyvauti sporto politikos procesuose. Bendraujame su asociacijos kūrėjais, esame pasiruošę jiems padėti, palaikyti, bendradarbiauti. 
 
Šalies olimpinės rinktinės sąrašas – lyg gyvas organizmas. Vieni sportininkai iš jo traukiasi dėl įvairių priežasčių, bet atsiranda naujų pavardžių. Ar kokios nors tendencijos stebina, ar Tokijo olimpinėje rinktinėje galima tikėtis išvysti naujų sporto šakų atstovų?
Tokijo olimpinių žaidynių sąraše – penkios naujos sporto šakos. Kiekviena jų teikia vilčių didinti Lietuvos olimpinę rinktinę, tačiau puikiai suprantame, kad visų laukia pasiutusiai didelė konkurencija. Be to, nei banglenčių, nei riedlenčių sporte, nei tame pačiame 3x3 krepšinyje – nors 2014 m. Lietuvos vaikinų komanda tapo jaunimo olimpinių žaidynių trijulių krepšinio čempione – gilių tradicijų neturime, tad apie naujų sporto šakų atstovus Tokijuje kalbame atsargiai. 
 
Reikia nepamiršti ir kitų sporto šakų, kurios yra olimpinės, bet nepriklausomos Lietuvos istorijoje nė karto neturėjome jų atstovų olimpinėse žaidynėse. Kalbu apie regbį, tinklinį, kitas komandines sporto šakas, žirginį sportą, golfą ir t. t. Visų šių sporto šakų atstovai irgi siekia patekti į olimpines žaidynes.

Rudenį Argentinoje vyks jaunimo olimpinės žaidynės. Kokia jų svarba sportininkams, treneriams, sporto šakų federacijoms?
Jaunimo olimpinės žaidynės yra viena iš grandžių kelyje į olimpines žaidynes. Tai svarbi grandis, jos reikšmė auga, kyla kvalifikacijos kartelė. Tokiose varžybose sportininkai tampa profesionalesni, sulaukia ir apsipranta su dėmesiu, pereina į suaugusiųjų sportą. Jiems, jų treneriams, federacijoms tai solidi patirtis žengiant į olimpines žaidynes. Jauni sportininkai karjerą pradeda Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, tuomet važiuoja į jaunimo olimpines žaidynes ir pagaliau į didžiąsias olimpines žaidynes. Lietuvoje jau yra tokių, kurie dalyvavo visose trejose varžybose, pavyzdžiui, Rūta Meilutytė. Ji savo pirmąjį didįjį rezultatą pasiekė Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Trabzone, tuomet iššovė didžiosiose olimpinėse žaidynėse ir galiausiai medalius laimėjo jaunimo olimpinėse žaidynėse. 


 
Artėja ir antrosios Europos žaidynės. Po pirmųjų buvo skeptiškų kalbų, nes kai kurių sporto šakų varžybose dalyvavo toli gražu ne patys pajėgiausi atletai. Ar Baltarusijoje situacija turėtų būti kitokia?
Visi kiti žemynai seniai turi savo žaidynes, Europa šiuo klausimu atsiliko. Kalbant apie pirmąsias Europos žaidynes Azerbaidžane, kartelė buvo užkelta labai aukštai, todėl kilo klausimas, ar kas nors ryšis organizuoti antrąsias žaidynes. Tačiau jau 2019 m. turėsime žaidynes Minske, tikime jų ateitimi. Daug geriausių sportininkų Baku negalėjo dalyvauti dėl įvairiausių priežasčių. Pagrindinė – tarptautinėms federacijoms nepavyko į šias žaidynes įterpti atrankos varžybų į olimpines žaidynes. Tai buvo naujas renginys, jis turėjo pelnyti pagarbą ir sportininkų norą jame dalyvauti. Dabar tai – praeitis, pirmojo blyno istorija. Lietuva antrosiose Europos žaidynėse Minske tikrai dalyvaus, ten važiuos visi geriausi mūsų sportininkai, iškovoję teisę dalyvauti. 
 
LTOK pats ir su partneriais rengia nemažai projektų: mažųjų, mokyklų žaidynes, Olimpinę dieną, Sporto filmų festivalį. Dalyvaujama ir tarptautiniuose lyčių lygybės, antrosios karjeros, gerojo valdymo projektuose. Gal šiemet planuojama ir naujų projektų?
Kasmet mūsų projektai tobulėja, keičiasi, mutuoja. Išnykusių, atrodo, neturime (juokiasi). Žinoma, vien senaisiais neapsiribojame. Turime naujų idėjų, bandysime jas įgyvendinti. Viena iš idėjų – 2019 m. surengti didžiulę sporto šventę Airijoje, Dubline. Jei susitarsime, nuo rudens televizijoje galime turėti ne tik „Lietuvos mokyklų žaidynių“, bet ir dar vieną su olimpizmu susijusią laidą. 
 
Ne tik sporte, bet ir kitose srityse ypač akcentuojamas lyčių lygybės klausimas. Kokia situacija Lietuvos sporte šiuo klausimu?
Lietuvos sporte situacija nėra bloga. Iš penkių olimpinių žaidynių nugalėtojų trys moterys. Šiuo metu tarp geriausių Lietuvos sportininkų yra Rūta Meilutytė, Simona Krupeckaitė, Laura Asadauskaitė, rekordus vis gerina Agnė Šerkšnienė. Tačiau Lietuvos sporto organizacijų valdymo procese moterys vis dar kuklios. Tik dviem olimpinių sporto šakų federacijoms vadovauja moterys, dar viena federacija, kuriai vadovauja moteris, olimpinėje šeimoje yra laikinai. Kaip matome, moterys vadovų postuose sudaro mažumą. Tačiau džiaugiamės, kad TOK šiam klausimui skiria labai daug dėmesio. Bandome vykdyti jo rekomendacijas, patys jas kuriame, nes turime veikiančią Lyčių lygybės sporte komisiją. 
Drauge su TOK siekiame, kad olimpinėse žaidynėse rungčių, kuriose gali dalyvauti vyrai ir moterys, skaičius būtų vienodas. Artimiausiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse dalyvaus po vienodą skaičių atletų vaikinų ir merginų, link to eina ir olimpinės žaidynės. TOK pozicija – kad sporto institucijų, federacijų vadovų postuose atsirastų daugiau moterų.
 
Nemažai LTOK projektų susiję su švietimu. Tad kai valstybės mastu sportas perėjo į Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sritį, ar tai reiškia, kad atsiras glaudesnis ryšys su valstybės institucijomis? Nes LTOK ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) priešprieša pastaraisiais metais akivaizdi. 
Nesakyčiau, kad tarp LTOK ir KKSD yra priešprieša. Mūsų organizacija mano, kad pastaruoju metu KKSD vykdomos reformos buvo kenksmingos sportui, supriešino bendruomenę. Manau, tos reformos gali turėti rimtų pasekmių olimpiniam sportui, todėl jas visą laiką kritikavome. 
 
Esame tikri, kad, valstybės mastu sportui perėjus į Švietimo ir mokslo ministeriją, sportavimo situacija pagerės mokyklose ir ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigose, bus išspręsta daug problemų, susijusių su vaikų sportu, judėjimu, sveikatinimu.

Gruodžio 11 d. sueis lygiai 30 metų nuo LTOK atkūrimo. Kaip planuojate paminėti šią datą, kokie renginiai numatomi?
Ši data mums labai svarbi. Jai paminėti sudarėme darbo grupę. Jau aišku, kad tikrai vyks konferencija Seime. Sukakčiai paminėti kuriamas filmas, specialus medalis, proginis LTOK ženkliukas. Turėsime keliolika didesnių ar mažesnių įvykių ir projektų, tačiau nuo pompastiškos šventės susilaikysime. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Turnyre startavo pergale
2018 07 18
U-18
Lietuvos aštuoniolikmečiai paskutinėmis rungtynių sekundėmis palaužė Ispanijos rinktinę
Neįveikė ispanų barjero
2018 07 18
U-20
Pirmą etapą pergalingais žingsniais įvėikę Lietuvos 20-mečiai krepšininkai suklupo Europos jaunimo čempionato aštuntfinalyje.
Sostinės klube – pirmoji legionierė
2018 07 18
Moterų krepšinis
Vilniaus „Kibirkšties“ komanda sukirto rankomis su 24-erių metų amerikiete Morgan Pullins.
 
„Stumbras“ ruošiasi „Apollon“ iššūkiui
2018 07 18
Europos lyga
Dominykas Galkevičius: „Turėsime eiti į aikštę ir siekti maksimumo“
V. Čeburinas: „Didžiuojuosi savo žaidėjais“
2018 07 18
Čempionų lyga
„Sūduvos“ treneris pabrėžė, kad APOEL įrodė, esanti labai galinga komanda, todėl marijampoliečiai gali tik džiaugtis ją aplenkusia savo ekipa.
Dėl čempionų titulo – atkakli kova
2018 07 18
Pirmoji lyga
Realias galimybes kovoti dėl Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Pirmos lygos čempionų titulo turi net aštuonios komandos.
Nauja karta beldžiasi į elitą
2018 07 18
Čempionatas
Jaunųjų lengvaatlečių "šūviai" pasaulio lengvosios atletikos čempionate Suomijoje: ryškiausiai spindėjo šuolininkė, disko metikas ir bėgikės.
S. Bertašius nugalėjo varžybose Prancūzijoje
2018 07 18
Varžybos
Lengvosios atletikos varžybose „Meeting Soteville“ netikėtą pergalę iškovojo Lietuvos bėgikas Simas Bertašius, ieties metikas E. Matusevičius - trečias.
Nori atsigriebti už prarastus metus
2018 07 18
Sugrįžimas
Dėl diskvalifikacijos už dopingo vartojimą dvejus metus varžybose nedalyvavęs rutulio stūmikas Rimantas Martišauskas į arenas grįžta ryžtingai nusiteikęs.
 
Kovos dėl penktos vietos
2018 07 18
Stalo tenisas
Lietuvos jaunučių merginų stalo teniso rinktinė Rumunijoje apmaudžiai nepateko į pusfinalį.
Artėja lemiamų kovų etapas
2018 07 18
Čempionatas
Iki Lietuvos teniso klubų čempionato grupių etapo pabaigos likus kiek mažiau nei mėnesiui, ima ryškėti 2018 metų sezono favoritai.
Lietuvės – tarp aštuonių stipriausių
2018 07 18
Stalo tenisas
Lietuvos jaunučių merginų stalo teniso rinktinė pateko į Europos čempionato ketvirtfinalį.
Lietuvos boksininkė iškovojo sidabrą
2018 07 18
Boksas
Gabrielė Diekontaitė, įveikusi indę ir pralaimėjusi kazachei, tapo prestižinio turnyro Serbijoje vicečempione.
„Karai niekada nebuvo naudingi“
2018 07 17
Boksas
D.Šaluga: „Dalis trenerių netreniravo boksininkų, tiesiog užsirašydavo pavardes tų, kurie jau seniai nesportuoja, ir už tai gaudavo etatus, finansavimą".
Lietuvos kovotoja – garsiame realybės šou
2018 07 11
Įvertinimas
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje mūsų šalies kovotoja pateko į labiausiai prestižinę pasaulio kovinio sporto organizaciją - UFC.
 
Lietuvis pranoko 120 varžovų
2018 07 15
Plentas
19-metis Lietuvos atstovas Kęstutis Vaitaitis Europos jaunių dviračių plento čempionate grupinėse lenktynėse tarp 159 dalyvių užėmė 39-ąją vietą.
Lietuvės liko už penkiasdešimtuko ribų
2018 07 14
Plentas
Europos dviračių plento čempionato jaunių merginų grupinėse lenktynėse šeštadienį trys Lietuvos atstovės užėmė vietas šeštajame dešimtuke.
Lietuviai liko toli už lyderių nugarų
2018 07 14
Plentas
Lietuvos dviračių plento čempionas Justas Beniušis Europos jaunių čempionate pranoko 11 varžovų ir užėmė 37-ąją vietą.
Rinktinė kratosi praeities nesėkmės
2018 07 18
U-18
Prieš dvejus metus paskutinę vietą U18 Europos čempionate užėmusi rinktinė susirinko kovoti dėl kiekvienos pergalės.
Iššūkio taurėje – Lietuvos klubų derbis
2018 07 18
Turnyras
Ištraukus burtus paaiškėjo Lietuvos klubų varžovai Europos rankinio turnyruose
Prancūzijoje pasiilgsta keptos duonos
2018 07 04
Veidas
Jonas Truchanovičius mėgaujasi gyvenimu ir žaidimu Prancūzijoje, bet džiaugiasi galėdamas apsivilkti Lietuvos rankinio rinktinės aprangą.
 
Lietuviai kibo į atlapus favoritams
2018 07 17
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai Europos čempionate po atkaklios kovos pralaimėjo latviams.
Europos čempionato starte pralaimėjo lenkams
2018 07 16
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis nesėkme debiutavo Europos pirmenybėse.
Kovos ir su savimi, ir su varžovais
2018 07 13
Paplūdimio tinklinis
Per pusmetį į pasaulio elitą įsiveržę Lukas Každailis jau šį sekmadienį pradės kovas Europos čempionate, kuriame stengsis peržengti psichologinį barjerą.
Teisėjų korpusą papildė naujas autoritetas
2018 07 18
Teisėjai
D. Jonušis: „Tai anaiptol ne abejonė nacionaline automobilių sporto arbitrų kalve, o aukštas, tarptautinis renginio įvertinimas“.
Prie starto linijos - 38 komandos
2018 07 18
Lenktynės
Bene aršiausios konkurencijos laukiama tarp daugkartinio šalies žiedinių lenktynių čempiono Ramūno Čapkausko ir Deivido Jociaus komandų.
Lietuvos lenktyninkams - "Brexit" iššūkis
2018 07 18
Lenktynės
Komanda "Bunasta by Žaibelis motorsport" 1006 km lenktynėms gavo sudėtingą užduotį.
 
Stovykloje - žinomas treneris
2018 07 15
Stovykla
Du pasaulio čempionus išugdęs suomis Harris Petris Setala darbuosis "Hockey Punks" priešsezoninėje vaikų stovykloje.
Rizika sugrįžti namo pasiteisino
2018 06 16
Akmenslydis
Nors Lietuvos akmenslydininkai dar tik svajoja apie specialius šios sporto šakos takus ledo arenose, jų mintyse jau yra ir parolimpinės žaidynės.
Po šešerių metų pakeitė klubą
2018 06 11
Ledo ritulys
Šveicarijoje rungtyniaujantis 20-metis Lietuvos ledo ritulio rinktinės puolėjas Emilijus Krakauskas nuo šiol žais "Kloten" komandoje.
Čempiono titulas – Lietuvos irkluotojui
2018 07 18
Irklavimas
Portugalijoje vykstančių Europos universitetų žaidynių irklavimo varžybų vyrų vienviečių valčių rungtyje aukso medalį iškovojo Žygimantas Gališanskis.
Kontroliniai grybšniai - naujame baseine
2018 07 18
Plaukimas
Lietuvos neįgaliųjų plaukimo lyderių paskutiniai grybšniai prieš Europos čempionatą naujame Klaipėdos baseine papildomai kainuos 10 tūkst. eurų.
Taškente – asmeniniai rekordai
2018 07 18
Sunkioji atletika
Lietuvos sunkiaatlečiai mano, kad pasaulio jaunimo čempionate galėjo pasirodyti geriau: gal koją pakišo jaudulys, gal įtakos turėjo kepinantis karštis.
 
Aurimui Didžbaliui – žinia iš laboratorijos
2018 07 18
Situacija
Patvirtinta, jog Lietuvos sunkiaatlečio naudoti sertifikuoti ir legalūs maisto papildai buvo užteršti draudžiama medžiaga.
Laurai – Š.Jasikevičiaus skrydžiui
2018 07 17
Konkursas
Ketvirtuoju „Mėnesio sporto nuotraukos“ konkurso laureatu tapo fotografas Žygimantas Gedvila.
LSU absolventai dirba pagal specialybę
2018 07 16
Studijos
Iš per 6-8 mėnesius įsidarbinusių 85 proc. apklausoje dalyvavusių LSU absolventų 66 proc. dirba pagal specialybę.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas