Marius Grinbergas 2018 m. liepos 12 d. 09:12 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Karšti jubiliejiniai LTOK metai

Įpusėję 2018-ieji LTOK paženklinti ne tik svarbiais įvykiais ir rekordine švente, bet ir netikėtais kaltinimais, kuriuos pavyko be vargo atremti.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Elvio Žaldario nuotr.
LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
„Laukia labai intensyvus pusmetis“, – neslepia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK šiais metais švenčia organizacijos atkūrimo 30-metį. Tad su šia data susijusių įvykių ir projektų bus nemažai. Visgi ne mažiau dėmesio bus skiriama ir kitoms LTOK veiklos kryptims, apimančioms ne tik įvairius projektus, bet ir sporto renginius, kurių svarbiausias olimpiniam judėjimui šiais metais – olimpinės jaunimo žaidynės Argentinoje.

Apie pirmą 2018-ųjų pusmetį, būsimus darbus ir aktualiausias problemas kalbėjomės su LTOK prezidente D. Gudzinevičiūte.

Vasara LTOK prasidėjo rekordine Olimpine diena Panevėžyje. Kas lėmė, kad buvo pasiektas rekordas? Juk neretai būna, kad tradiciniai renginiai per kažkiek metų išsikvepia. Kaip pavyksta į Olimpinę dieną kasmet pritraukti vis daugiau žmonių?
Olimpinės dienos lankomumo rekordas – pats didžiausias komplimentas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir kiekvienam, prisidėjusiam prie šio projekto. Kad šventė pavyktų tokia, kokia buvo Panevėžyje, reikėjo daug įdirbio. Metai iš metų renginys augo savo pasiūla, t. y. sporto šakų ir rungčių skaičiumi, informacijos sklaida. Federacijos laukia Olimpinės dienos, sportininkai supranta, kad tai – jų profesinė šventė, miestų savivaldybės kreipiasi dėl atvykimo pas juos. Nuosekliai augindami renginį, pabrėžiame ne tik kiekybę, bet ir kokybę. Visos veiklos šventėje yra nemokamos. Čia žmonės ateina judėti, atrasti, susipažinti („Judėk, atrask, susipažink“ – Olimpinės dienos šūkis – aut. past.), o susipažinę patiki idėja ir grįžta. Tikiu, kad lubų dar nepasiekėme.

Ar ši vasara LTOK bus karšta įvykiais, renginiais, projektais?
Aišku tiek, kad laukia labai intensyvus pusmetis. Tęsiame projektą „Išjudink save“ ir jau netrukus dešimtyje savivaldybių įrengsime daugiafunkcius lauko treniruoklius. Rudenį turėsime „LTeam konferenciją“, startuos Lietuvos mokyklų žaidynės, olimpinės jaunimo žaidynės Buenos Airėse, „Fair Play“ 25-mečio renginys, metų pabaigoje minėsime LTOK atkūrimo 30-metį, tęsime Sporto kino festivalį, „LTeam“ apdovanojimuose pagerbsime geriausius 2018 metų olimpinių sporto šakų atstovus. Vasara skirta šiems darbams sustyguoti, numatyti daug ėjimų į priekį, jiems suplanuoti ir įgyvendinti. 
 
Gana karštas buvo ir pavasaris. Gegužę sušauktoje neeilinėje Generalinės asamblėjos sesijoje buvo patvirtinta audituota 2017 metų LTOK finansinė ataskaita. Kodėl tai padaryta tik gegužę?
Dar šių metų pradžioje buvo aišku, kad turėsime šaukti LTOK Generalinės asamblėjos neeilinę sesiją. Pagrindinė to priežastis – audito išvadų pristatymas mūsų bendruomenei. Natūralu, kad sausį auditas negalėjo būti atliktas, nes finansiniai metai dar nebuvo baigti. Šis žingsnis buvo žengtas sąmoningai. Priešingu atveju LTOK nebūtų turėjęs teisės finansuoti numatytų programų iki pat LTOK Generalinės asamblėjos neeilinės sesijos. Tad neeilinė LTOK asamblėja buvo ne tik savaime suprantama, bet ir laiku sušaukta.
 
Lietuvos laipiojimo sporto asociacija (LLSA) skelbiasi iškovojusi, kad LTOK pateiktų audituotą ataskaitą. Bet išties LLSA pretenzijas LTOK didžioji dalis sporto visuomenės sieja su netikėtu buvusio Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovo Vitalijaus Vasiliausko tapimu asociacijos viceprezidentu. Ar visą šią situaciją galima vadinti V. Vasiliausko kerštavimu LTOK?
Tikrąją LLSA atstovų poziciją sunku vertinti, nes, kiek man žinoma iš viešos informacijos, jai atstovauja buvęs mūsų fondo darbuotojas V. Vasiliauskas, dėl kurio vadovavimo fondui yra kilę daug klausimų, susijusių su galbūt ne visai skaidriais jo priimtais sprendimais fondo veikloje. Taigi galiu tik apgailestauti, kad LLSA ir laipiojimo sporto bendruomenė tapo savotiška užgautų V. Vasiliausko ambicijų įkaite. Dar kartą pakartosiu, kad visas LTOK finansines ataskaitas galima rasti viešai, jos kasmet pristatomos ne tik LTOK Generalinės asamblėjos nariams, bet ir visiems suinteresuotiesiems asmenims.

Ar LTOK ketina imtis teisinių priemonių prieš V. Vasiliauską dėl jo veiklos būnant LOF vadovu?
Šiuo metu yra vertinamos LOF veiklos ir finansinio audito išvados. Kyla klausimų, susijusių su buvusio vadovo priimtais sprendimais. Tad kol kas šia tema nuo išsamesnių komentarų susilaikysiu.

LLSA atsiėmė savo ieškinį prieš LTOK Tarptautiniame sporto arbitražo teisme. Ar tai galima pavadinti kurios nors pusės pergale, ar greičiau pralaimėjimu, nes bent jau laipiojimo sportas neteko nemažos sumos pinigų, kurią sumokėjo pateikdama ieškinį? Dėl to juk nukentėjo pati asociacija, jos sportininkai.
Kaip minėjau, man labai gaila, kad LLSA ir laipiojimo sporto bendruomenė tapo V. Vasiliausko ambicijų įkaite. Tad didžiausiu pralaimėjimu laikau būtent šio žmogaus veiksmus asociacijos vardu, įskaitant ir minimą finansinių resursų naudojimą.

Per 30 gyvavimo metų LTOK ne kartą sulaukė įvairių kaltinimų dėl neskaidrios veiklos, neaiškių kriterijų. Tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ne sykį gyrė LTOK už veiklą, jo vykdomus projektus. Kodėl taip skiriasi požiūris?
Kaip nacionalinis olimpinis komitetas esame gana inovatyvūs, veiklūs ir daugelyje sričių rodome iniciatyvą. TOK mus už tai vertina. Vertina ir visi kiti, įsigilinantys į mūsų veiklą, principus, vertybes, nuveiktus darbus. Esame atvira organizacija, neturime ko slėpti, visa informacija apie mūsų finansus bei veiklą yra vieša ir visiems prieinama. Vis dėlto egzistuoja šalys ar asmenys, suinteresuoti tai neigti ir galbūt klaidinti visuomenę, bandantys mesti šešėlį ant mūsų veiklos ir finansų skaidrumo. V. Vasiliausko veiksmai tai tik patvirtina: daugiau nei ketverius metus jis pats dirbo olimpinėje šeimoje ir neturėjo jokių pretenzijų. Jų iki mūsų išsiskyrimo su V. Vasiliausku neturėjo ir LLSA. 
 
Neseniai susikūrė Nacionalinė sportininkų asociacija. Kaip sekasi su ja bendradarbiauti?
Šios organizacijos atsiradimas yra sveikintinas. Kol kas asociacija dar tik kuriasi, tačiau matome, kad ši organizacija nori būti aktyvi, dalyvauti sporto politikos procesuose. Bendraujame su asociacijos kūrėjais, esame pasiruošę jiems padėti, palaikyti, bendradarbiauti. 
 
Šalies olimpinės rinktinės sąrašas – lyg gyvas organizmas. Vieni sportininkai iš jo traukiasi dėl įvairių priežasčių, bet atsiranda naujų pavardžių. Ar kokios nors tendencijos stebina, ar Tokijo olimpinėje rinktinėje galima tikėtis išvysti naujų sporto šakų atstovų?
Tokijo olimpinių žaidynių sąraše – penkios naujos sporto šakos. Kiekviena jų teikia vilčių didinti Lietuvos olimpinę rinktinę, tačiau puikiai suprantame, kad visų laukia pasiutusiai didelė konkurencija. Be to, nei banglenčių, nei riedlenčių sporte, nei tame pačiame 3x3 krepšinyje – nors 2014 m. Lietuvos vaikinų komanda tapo jaunimo olimpinių žaidynių trijulių krepšinio čempione – gilių tradicijų neturime, tad apie naujų sporto šakų atstovus Tokijuje kalbame atsargiai. 
 
Reikia nepamiršti ir kitų sporto šakų, kurios yra olimpinės, bet nepriklausomos Lietuvos istorijoje nė karto neturėjome jų atstovų olimpinėse žaidynėse. Kalbu apie regbį, tinklinį, kitas komandines sporto šakas, žirginį sportą, golfą ir t. t. Visų šių sporto šakų atstovai irgi siekia patekti į olimpines žaidynes.

Rudenį Argentinoje vyks jaunimo olimpinės žaidynės. Kokia jų svarba sportininkams, treneriams, sporto šakų federacijoms?
Jaunimo olimpinės žaidynės yra viena iš grandžių kelyje į olimpines žaidynes. Tai svarbi grandis, jos reikšmė auga, kyla kvalifikacijos kartelė. Tokiose varžybose sportininkai tampa profesionalesni, sulaukia ir apsipranta su dėmesiu, pereina į suaugusiųjų sportą. Jiems, jų treneriams, federacijoms tai solidi patirtis žengiant į olimpines žaidynes. Jauni sportininkai karjerą pradeda Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, tuomet važiuoja į jaunimo olimpines žaidynes ir pagaliau į didžiąsias olimpines žaidynes. Lietuvoje jau yra tokių, kurie dalyvavo visose trejose varžybose, pavyzdžiui, Rūta Meilutytė. Ji savo pirmąjį didįjį rezultatą pasiekė Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Trabzone, tuomet iššovė didžiosiose olimpinėse žaidynėse ir galiausiai medalius laimėjo jaunimo olimpinėse žaidynėse. 


 
Artėja ir antrosios Europos žaidynės. Po pirmųjų buvo skeptiškų kalbų, nes kai kurių sporto šakų varžybose dalyvavo toli gražu ne patys pajėgiausi atletai. Ar Baltarusijoje situacija turėtų būti kitokia?
Visi kiti žemynai seniai turi savo žaidynes, Europa šiuo klausimu atsiliko. Kalbant apie pirmąsias Europos žaidynes Azerbaidžane, kartelė buvo užkelta labai aukštai, todėl kilo klausimas, ar kas nors ryšis organizuoti antrąsias žaidynes. Tačiau jau 2019 m. turėsime žaidynes Minske, tikime jų ateitimi. Daug geriausių sportininkų Baku negalėjo dalyvauti dėl įvairiausių priežasčių. Pagrindinė – tarptautinėms federacijoms nepavyko į šias žaidynes įterpti atrankos varžybų į olimpines žaidynes. Tai buvo naujas renginys, jis turėjo pelnyti pagarbą ir sportininkų norą jame dalyvauti. Dabar tai – praeitis, pirmojo blyno istorija. Lietuva antrosiose Europos žaidynėse Minske tikrai dalyvaus, ten važiuos visi geriausi mūsų sportininkai, iškovoję teisę dalyvauti. 
 
LTOK pats ir su partneriais rengia nemažai projektų: mažųjų, mokyklų žaidynes, Olimpinę dieną, Sporto filmų festivalį. Dalyvaujama ir tarptautiniuose lyčių lygybės, antrosios karjeros, gerojo valdymo projektuose. Gal šiemet planuojama ir naujų projektų?
Kasmet mūsų projektai tobulėja, keičiasi, mutuoja. Išnykusių, atrodo, neturime (juokiasi). Žinoma, vien senaisiais neapsiribojame. Turime naujų idėjų, bandysime jas įgyvendinti. Viena iš idėjų – 2019 m. surengti didžiulę sporto šventę Airijoje, Dubline. Jei susitarsime, nuo rudens televizijoje galime turėti ne tik „Lietuvos mokyklų žaidynių“, bet ir dar vieną su olimpizmu susijusią laidą. 
 
Ne tik sporte, bet ir kitose srityse ypač akcentuojamas lyčių lygybės klausimas. Kokia situacija Lietuvos sporte šiuo klausimu?
Lietuvos sporte situacija nėra bloga. Iš penkių olimpinių žaidynių nugalėtojų trys moterys. Šiuo metu tarp geriausių Lietuvos sportininkų yra Rūta Meilutytė, Simona Krupeckaitė, Laura Asadauskaitė, rekordus vis gerina Agnė Šerkšnienė. Tačiau Lietuvos sporto organizacijų valdymo procese moterys vis dar kuklios. Tik dviem olimpinių sporto šakų federacijoms vadovauja moterys, dar viena federacija, kuriai vadovauja moteris, olimpinėje šeimoje yra laikinai. Kaip matome, moterys vadovų postuose sudaro mažumą. Tačiau džiaugiamės, kad TOK šiam klausimui skiria labai daug dėmesio. Bandome vykdyti jo rekomendacijas, patys jas kuriame, nes turime veikiančią Lyčių lygybės sporte komisiją. 
Drauge su TOK siekiame, kad olimpinėse žaidynėse rungčių, kuriose gali dalyvauti vyrai ir moterys, skaičius būtų vienodas. Artimiausiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse dalyvaus po vienodą skaičių atletų vaikinų ir merginų, link to eina ir olimpinės žaidynės. TOK pozicija – kad sporto institucijų, federacijų vadovų postuose atsirastų daugiau moterų.
 
Nemažai LTOK projektų susiję su švietimu. Tad kai valstybės mastu sportas perėjo į Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sritį, ar tai reiškia, kad atsiras glaudesnis ryšys su valstybės institucijomis? Nes LTOK ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) priešprieša pastaraisiais metais akivaizdi. 
Nesakyčiau, kad tarp LTOK ir KKSD yra priešprieša. Mūsų organizacija mano, kad pastaruoju metu KKSD vykdomos reformos buvo kenksmingos sportui, supriešino bendruomenę. Manau, tos reformos gali turėti rimtų pasekmių olimpiniam sportui, todėl jas visą laiką kritikavome. 
 
Esame tikri, kad, valstybės mastu sportui perėjus į Švietimo ir mokslo ministeriją, sportavimo situacija pagerės mokyklose ir ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigose, bus išspręsta daug problemų, susijusių su vaikų sportu, judėjimu, sveikatinimu.

Gruodžio 11 d. sueis lygiai 30 metų nuo LTOK atkūrimo. Kaip planuojate paminėti šią datą, kokie renginiai numatomi?
Ši data mums labai svarbi. Jai paminėti sudarėme darbo grupę. Jau aišku, kad tikrai vyks konferencija Seime. Sukakčiai paminėti kuriamas filmas, specialus medalis, proginis LTOK ženkliukas. Turėsime keliolika didesnių ar mažesnių įvykių ir projektų, tačiau nuo pompastiškos šventės susilaikysime. 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Sezono starte - latvių triumfas
2018 11 18
3x3
Garliavoje praūžęs pirmasis iš penkių "Hoptrans Winter Open" 3x3 krepšinio žiemos sezono etapų pasižymėjo įspūdingu finalu.
LKL kovose – saldus revanšas
2018 11 18
LKL
LKL: „Rytas“ atsirevanšavo „Neptūnui,„Dzūkija“ iškovojo pergalę Kėdainiuose, „Žalgiris“ sutriuškino „Šiaulius“, Lietkabelis – „Pieno žvaigždes“.
Karūna grįžta į sostinę
2018 11 18
Karaliaus Mindaugo taurė
Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo ketvertas po dvejų metų grįžta į Vilnių.
 
Traumos tik dar labiau užgrūdino
2018 11 18
Rinktinė
Į Lietuvos rinktinę sugrįžęs Gratas Sirgėdas: apie traumas, sugrįžimą į rinktinę ir motyvaciją
D. Šimkus: smagu debiutuoti, gaila dėl rezultato
2018 11 18
Rinktinė
Nacionalinėje rinktinėje debiutavęs saugas D. Šimkus džiaugėsi pirmosiomis rungtynėmis, bet buvo nusivylęs dėl jas apkartinusio rezultato.
E. Jankauskas: ši lyga mums per aukšta
2018 11 18
Rinktinė
Rinktinės treneris padėkojo daugiau nei 1000 kilometrų sukorusiems sirgaliams bei teigė, jog futbolininkams yra reikalingas palaikymas.
Trenerė randa laiko ir dailei
2018 11 13
Žvilgsnis
Trenere tapusi dvejų olimpinių žaidynių prizininkė Austra Skujytė neslepia, kad laiko mąžta, tačiau vis dėlto randa jo jaunystės pomėgiui.
Revoliuciniai reitingai bus, bet ne šiemet
2018 11 12
Reitingas
IAAF keičia nuomonę: revoliuciniams reitingams lengvojoje atletikoje - ženklas stop.
Lietuvė žibėjo kariškių pasaulio čempionate
2018 11 12
Bėgimas
Tradicinio Beiruto maratono metu vykusiame 50-ajame kariškių maratono pasaulio čempionate bronzą iškovojo eilinė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.
 
Nusileido devintajai turnyro raketei
2018 11 15
Turnyras
Matas Vasiliauskas turnyrą Izraelyje baigė aštuntfinalyje.
M. Vasiliauskas: svarbu tęsti ką pradėjau
2018 11 14
Turnyras
Matas Vasiliauskas per du setus nugalėjo 140 pasaulio jaunių raketę.
Jėgas teniso aikštėje išmėgino studentai
2018 11 13
Studentų sportas
Sostinėje surengtos Vilniaus miesto studentų festivalio teniso varžybos. Jose dalyvavo ir žaidėjas iš Pietų Korėjos.
Lietuvos bokso čempionate - sensacija
2018 11 18
Boksas
Neįtikėtina pergalių serija, įspūdingas nokautas ir sensacingai įveiktas daugkartinis Lietuvos čempionas - taip baigėsi Lietuvos bokso čempionatas.
Kautis namuose - malonumas ir atsakomybė
2018 11 18
Bušido
Bušido kovotojas Sergejus Maslobojevas: esame maža, bet labai stipri šalis.
Lietuviai dominavo bušido turnyre
2018 11 17
Bušido
Bušido turnyre Vilniuje - S. Maslobojevo pergalė, lietuvių dominavimas ir turko akibrokštas.
 
Lietuvis "vežė" į kalną dziudo legendą
2018 11 11
Treniruotės
„Pagaliau radau, kas į kalnus važiuoja lėčiau už mane," – juokavo lietuvis dviratininkas Evaldas Šiškevičius.
O. Baleišytė pasaulio reitinge – trečia
2018 10 30
Trekas
Po Kanadoje vykusio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo UCI paskelbtuose reitinguose Lietuvos atstovai patenka į keturis dešimtukus.
Pirmame dešimtuke – S.Krupeckaitė
2018 10 29
Trekas
Miltone (Kanada) vykstančio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo moterų keirino rungtyje Simona Krupeckaitė užėmė dešimtąją vietą.
Pasirodymą Europoje baigė lygiosiomis
2018 11 18
EHF taurė
Kauno „Ąžuolo-KTU“ komanda išvykoje sužaidė lygiosiomis su Prahos „Dukla“ (Čekija) ekipa, bet nepateko į kitą etapą.
„Šviesa“ triumfavo EHF rungtynėse
2018 11 17
EHF taurė
Vilniaus „Šviesa“ namuose užtikrintai nugalėjo Norvegijos „Bodo HK“ klubą.
Pasitraukė iš EHF taurės turnyro
2018 11 17
Moterų rankinis
Kauno „Acme-Žalgirio“ rankininkės pralaimėjo „Gomel“ (Baltarusija) ekipai ir nepateko į kitą etapą.
 
Kausis dėl LTF Didžiosios taurės
2018 11 16
LTF Didžioji taurė
Šešios stipriausios šalies tinklinio komandos stos į kovą dėl pirmojo sezono trofėjaus.
Lietuvis džiaugiasi sugrįžęs į Švediją
2018 11 15
Legionieriai
Lietuvos tinklininkai gerbėjus toliau džiugina sėkmingu žaidimu įvairiose Europos šalyse.
Sugrįžimą pažymėjo graži pergalė
2018 11 12
Sugrįžimas
Lietuvos tinklinio žvaigždė Arvydas Mišeikis sugrįžo padėti Šiaulių klubui.
Moterims atvėrė duris į lenktynes
2018 11 14
Istorija
Prisimenant "Aurum 1006 km lenktynės" istoriją - pasakojimas apie ketvirtąsias, prieš 15 metų įvykusias "Horn Grand Prix 1003 km lenktynes".
Dakare startuos iš 15-os pozicijos.
2018 11 09
Dakaras
Praėjusį Dakarą rekordinį finišą 12-ojoje vietoje pasiekusi A. Juknevičiaus komanda kitąmet startuos iš kol kas aukščiausios lietuviams 15-osios pozicijos.
Ar lenktynininkai moka tik vairuoti?
2018 11 09
Dakaras
„Techninių dienų“ metu Dakaro ralio komandų pilotai ir šturmanai studijuoja bolido sandaros ypatumus, aptaria gedimus, mokosi keisti susidėvinčias detales.
 
Europos čempionate - dvi lietuvių pergalės
2018 11 18
Akmenslydis
Taline vykstančiame Europos moterų akmenslydžio čempionato B diviziono turnyre sekmadienį dvi pergales iškovojo Lietuvos rinktinė.
Startavo pergale prieš Izraelį
2018 11 17
Akmenslydis
Lietuvos vyrų akmenslydžio rinktinė Europos čempionatą pradėjo pergale.
Varžybose Rusijoje – šešta vieta
2018 11 17
Dailusis čiuožimas
Ledo šokėjai A. Reed ir S. Ambrulevičius varžybose Rusijoje iškovojo šeštąją vietą.
Vengrijoje - J. Kmieliauskaitės triumfas
2018 11 18
Dziudo
Vengrijoje vykusiose Europos jaunių dziudo taurės varžybose aukso medalį iškovojo lietuvė Justina Kmieliauskaitė.
Garbingo poelgio kaina - medalis
2018 11 18
Taekvondo
Lietuvos taekvondo rinktinės lyderė garbingu poelgiu paaukojo galimybę žengti tolyn ir atsisakė jau užtikrinto bronzos apdovanojimo.
Lietuviai tapo pasaulio vicečempionais
2018 11 18
Sportiniai šokiai
Šokėjai E. Sodeika ir I. Žukauskaitė Austrijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalius.
 
Apdovanojimuose - dėmesys jaunajai kartai
2018 11 18
Net trys iš šių metų Lietuvos buriuotojų apdovanojimų buvo susiję su jaunųjų buriuotojų skatinimu ir treniravimu.
„Agresija visada yra pasmerkta žlugti“
2018 11 16
Situacija
LSFS vadovas R.Kveselaitis mano, kad naujos sporto organizacijos tikslas – kąsti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.
Keturi prezidentai steigia naują asociaciją
2018 11 16
Naujovė
Lengvosios atletikos, irklavimo, biatlono ir karatė federacijų vadovai pristato naują organizaciją – Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas