Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. birželio 21 d. 09:30 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

„Trenerio darbas – mano pašaukimas“

Legendinis dviračių treko treneris Narsutis Dumbauskas – apie auksines mokinių pergales, baudų sistemą, psichologijos svarbą.

N.Dumbauskas.
pliadisfoto.com nuotr.
N.Dumbauskas.
   
 Klaipėdiečiui Narsučiui Dumbauskui birželio 21-ąją sukanka 80 metų. Legendinis treneris išugdė visą būrį garsių dviratininkų: olimpinius čempionus Gintautą Umarą ir Artūrą Kasputį, olimpietį Mindaugą Umarą, pasaulio čempioną ir rekordininką Vasilijų Špundovą, pasaulio čempionato bronzinį prizininką Joną Romanovą, daug kitų žinomų atletų. 
 
„Negaliu skųstis ir priekaištauti savo gyvenimui. Užsiimdamas dviračių sportu buvau laimingas. Trenerio darbas buvo mano pašaukimas ir profesija. Pats sportavau, mano pirmasis treneris buvo Kazys Paršaitis. Įvykdžiau sporto meistro normą. Tačiau Kūno kultūros institutą baigiau ne tam, kad galėčiau sportuoti, o tam, kad dirbčiau treneriu. Iš pradžių dirbau ne taip intensyviai, vėliau – pasiaukojamai, atiduodamas visas jėgas ir sugebėjimus“, – dabar sako N. Dumbauskas.

Įprasta sakyti, kad intensyvus trenerio darbas trumpina gyvenimą, bet jūsų pavyzdys, sulaukus 80 metų, tai paneigia.
Amžius, žinoma, daro savo. Visos senatvės ligos neaplenkė ir manęs. Turiu dviratį, bet pastarąjį kartą juo važiavau praėjusiais metais į Girulius ir atgal. Šiemet ant dviračio jau nesėdu, įvairios ligos neleidžia suprakaituoti. 
 
Bet nesutinku su teiginiu, kad trenerio darbas trumpina gyvenimą. Trenerio darbas – kaip ir visi kiti. Tačiau viena yra dirbti su vaikais, klube ir visai kas kita – su didelio meistriškumo sportininkais. Tada jau tenka aukotis, gyventi kartu su jais. Mūsų gyvenimas buvo toks: savaitė turi septynias darbo dienas ir niekam jokių atostogų. 

Visi dviratininkai, siekiantys didelio meistriškumo, ir komandos administratorius sutiko su tokiu gyvenimo būdu, visi dirbo vienodai. Niekas neturėjo išeiginių, tačiau tai nebuvo kokia nors bausmė, visi siekė bendro tikslo. Buvome viena vieninga šeima.

Parengėte du olimpinius čempionus, pasaulio čempionus ir rekordininkus, ar dažnai prisimenate tas auksines pergales?
Žinoma. Niekur nereklamavau, kad mes su Gintautu Umaru, likus porai metų iki Seulo olimpinių žaidynių, susėdom ir apsikalbėjom. Jeigu jis rodys tokius rezultatus, kokius Viačeslavas Jekimovas rodo kiekvieną dieną, neaišku, kuris vyks į Seulą, nes per 4 km asmenines persekiojimo lenktynes kiekvienai šaliai galėjo atstovauti tik vienas dviratininkas. 
 
Kas laimi TSRS čempionatą – tas važiuoja, o kas pralaimi – lieka namuose, kad ir kokia bus tavo sportinė forma per olimpines žaidynes. Su visu kolektyvu ir pačiu Gintautu radome būdą, kaip pasiekti gerą sportinę formą. 1987 m. Gintautas su Artūru Kaspučiu pačią geriausią sportinę formą stengėsi įgyti per pasaulio čempionatą ir mūsų komanda TSRS čempionate nebandė jėgų 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse. 

Vienoje per pasaulio čempionatą Gintautas finale pralenkė V. Jekimovą ir pelnė aukso medalį, o A. Kasputis per kvalifikacines varžybas nugalėjo buvusį pasaulio čempioną iš Vokietijos. Vėliau liko silpnesni varžovai, kuriuos jis pranoko ir pelnė bronzos medalį. 
 
1988 m. buvo suplanuota taip, kad TSRS čempionatas vyko likus vienam mėnesiui iki Seulo olimpinių žaidynių. G. Umarui vėl pavyko išlaikyti gerą sportinę formą, Seule per ikiolimpinę savaitę jis pagerino pasaulio rekordą 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse, o A. Kasputis savo darbingumą prarado, nes po pasaulio čempionato per daug atsipalaidavo. 
 
Tapo aišku, kad Gintauto sportinę formą turime taip „suprojektuoti“, jog rugpjūčio mėnesį per TSRS čempionatą ji vėl būtų pati aukščiausia, o po to ją liktų tik išlaikyti. Viskas pavyko. Laimėjome ir asmenines, ir komandines lenktynes. Tada Maskvos olimpiniame dviračių treke prieš V. Jekimovo ir G. Umaro finalinę dvikovą tvyrojo didžiulė įtampa. Varžybas stebėjo visa TSRS sporto komiteto vadovybė. Buvo ir mūsų Sporto komiteto pirmininkas Zigmantas Motiekaitis. 
 
Finalą triuškinamai laimėjo Gintautas. Jis pademonstravo visą save – ir savo fizinį, ir psichologinį pasirengimą, gebėjimą susikaupti. Per tą važiavimą jis atidavė 150 proc. to, ką gali. Pagal savo rezultatus jį laikyčiau geriausiu visų laikų Lietuvos sportininku: Gintautas vienintelis Lietuvos atletas, per vienas olimpines žaidynes dukart tapęs čempionu, taip pat po du kartus iškovojęs pasaulio čempionato auksą ir sidabrą, penkiskart gerinęs pasaulio rekordus.


 
Tačiau ar nebuvo apmaudu, kad mūsų komandinių persekiojimo lenktynių kvartetas, tapęs TSRS čempionu, buvo išardytas ir nenuvažiavo į Seulą?
Viskas priklausė nuo manęs. Laimėjus čempionatą, buvo sušaukta ekspertų taryba, man TSRS rinktinėje buvo patikėta vadovauti tempo rungčiai. Sudarinėjau ir persekiojimo lenktynių komandą. Būtų buvęs nusikaltimas, jeigu į komandą nebūčiau įtraukęs V. Jekimovo. Kvartetą reikėjo sudaryti iš pačių stipriausių dviratininkų ir kad per 30 dienų ji pradėtų dirbti išvien.

Ar jums gyvenime pavyko įgyvendinti viską, ko siekėte?
Ne viską. 1988 m. man buvo 50 metų, G. Umarui – 25-eri, sportinės karjeros pati pradžia. Buvau sukaupęs didelę patirtį, žinių. Tačiau, artėjant Lietuvos nepriklausomybei, sugriuvo visas finansavimas, dviratininkai liko be atlyginimų. Kol vyko visas valstybės sustygavimas, viskas buvo prarasta, dviratininkai išsibarstė po pasaulį – po visokius klubus.
 
Senas dviračių trekas Klaipėdoje 1979 m. buvo nugriaustas ir pastatytas naujas. Per dešimt metų mes tapome brandžiu kolektyvu, dviratininkai iškovojo įspūdingų pergalių. 

1984 m. trys klaipėdiečiai: G. Umaras, Vasilijus Špundovas, Jonas Romanovas, pateko į TSRS rinktinę, laukėme išvykimo į Los Andželo olimpines žaidynes. 
 
Tačiau, likus savaitei iki žaidynių, buvo priimtas nutarimas, kad TSRS sportininkai nedalyvaus olimpiadoje ir vietoje jų bus surengtos „Družba-84“ varžybos. Netekus olimpinio kelialapio, G. Umaro Maskvoje laukė ne mažiau įtempta kova ir jis iškovojo auksą. 

V. Špundovas 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse buvo antras, o J. Romanovas grupinėse lenktynėse – trečias. Jono bronzos medalį būtų galima prilyginti auksiniam. 

Grupinės lenktynės buvo paskutinės treke ir lėmė, kas nugalės komandinėje įskaitoje, nes TSRS ir Vokietijos komandos buvo surinkusios po lygiai taškų. Jonas aplenkė Vokietijos dviratininką, jis buvo ketvirtas, ir tai lėmė TSRS dviratininkų pergalę. Mes galėjome taip sėkmingai pasirodyti ir per Los Andželo olimpines žaidynes. 

Buvote ne tik treneris, bet ir psichologas, kur to mokėtės?
Man didelį įspūdį darė Kūno kultūros instituto psichologijos dėstytojas, katedros vedėjas Jurgis Palaima. Jis labai įdomiai ir įtaigiai dėstė. Nenoriu girtis, bet iš viso kurso gal tik du ar trys studentai iš psichologijos gavo penketus pagal penkiabalę sistemą. Vienas jų buvau aš. 

Manau, kad treneris, tiesiogiai dirbantis su komanda, turi būti ir psichologiškai pasikaustęs. Nuo jo priklauso ir komandos mikroklimatas, drausmė. Mes su komanda sutarėme, galiojo nerašyta taisyklė: pavėlavai bet kur nors 1 minutę, tau bauda 1 doleris. Jeigu pavėlavo kapitonas arba treneris – koeficientas trys.
 
Vyrams pasakiau, kad į kambarius nevaikščiosiu ir jų rytais nežadinsiu, tegul patys susiranda būdą, kaip nepramiegoti. Septintą valandą ryto jau reikėjo ant staklių minti dviračio pedalus.

Išėjote jūs, ir Klaipėdoje nebeliko dviračių treko meistrų. Ar dėl to neskauda širdies?
Žinoma, skauda. Tačiau dabar kita sistema. Reikia turėti visą infrastruktūrą ir ją sukurti taip, kaip Lietuvos krepšinio federacija. Viskas ten suderinta, sureguliuota. Kitos sporto šakos – lyg pamestinukės. Nėra reklamos, nėra rezultatų, nėra ir rėmėjų. Lietuvos rinka nedidelė, rėmėjų dar randa ir futbolas, o kitiems nėra iš kur gauti tų pinigų. 
 
Koks dabar jūsų puoselėto dviračių treko likimas?
Treke nevyksta nei varžybos, nei pratybos. Į treką miesto valdžia įsileido tenisininkus. Jie padarė savo remontus, nukasė 40 cm grunto, išsiasfaltavo. Treko viduje buvo drenažo sistema, kuri į lovelį surinkdavo nuo treko nubėgusį vandenį. Negaliu sakyti, kad tenisininkai viską sulaužė, bet po treką važinėja sunkioji technika, yra didelė tikimybė, kad pažeidė visą drenažo sistemą. Per kelerius metus, kai vanduo nebenubėga iš vandens surinkimo lovelio, trekas pradėjo kilnotis.

Jeigu būtumėte 20 metų jaunesnis, ar rastumėte jėgų vėl burti dviračių treko komandą? 
Tą padaryti praktiškai būtų neįmanoma. Užsiaugini dviratininką, jis tampa vyru ir pasiekia didesnį meistriškumą. Jam reikia mokėti atlyginimą. O Lietuvos sporto politika tokia: pirma pasiek rezultatą, tada gausi atlyginimą. Tai absurdas. Antra. Treke išlaikyti dviratininką ypač sudėtinga. 
 
Plento sritis sudaro kontraktus, užsienyje daugybė klubų, klubelių. Buvome suradę komandos rėmėjų Belgijoje, jie mums nemokamai suteikė gyvenimo sąlygas, maitino. Per metus ten laimėjome net 86-erias varžybas. Viskas klostėsi gerai. Tačiau rudenį, sugrįžus iš Belgijos, netekome dviratininkų – juos surankiojo užsienio klubai. 
 
Jie gavo atlyginimą, maitinimą, sportinį inventorių, aprangą. Suprantu: jiems reikėjo gyventi. Treniruodamas dar bandžiau išlaikyti rinktinę, keli dviratininkai buvo užsienio klubuose. Tačiau klubai juos paleisdavo rudenį vos dešimčiai ar mažiau dienų prieš pasaulio čempionatą, kai jie būdavo išsunkti. Nieko nebuvo įmanoma padaryti, per tas dešimt dienų pasirengimo nepakoreguosi. 

Ar palaikote ryšius su savo auklėtiniais ir nuolatiniu konkurentu V. Jekimovo treneriu Aleksandru Kuznecovu iš Sankt Peterburgo? 
A. Kuznecovas dar dirba. Prieš Sovietų Sąjungos griūtį jis spėjo pasistatyti savo privatų medinį dviračių treką, kuriame nemaža teritorija. Kai man sukako 75-eri, sulaukiau daug skambučių iš Rusijos – sveikino teisėjai, buvę treneriai, tuomečiai „Dinamo“ draugijos atstovai. Šypsodamasis sakiau, matyt, Vladimiras Putinas davė nurodymą, kad mane reikia pasveikinti su gimtadieniu. 
 
Su savo auklėtiniais susitinkame, bendraujame, jie manęs neužmiršo ir dabar, kai man sukako 80 metų. Malonu prisiminti tas pergales, kurias iškovojome visi kartu, užplūsta didžiulė prisiminimų banga.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Dviračiai
KOMENTARAI
 
 
 
Turnyre – rekordinis šeimų skaičius
2019 05 21
Turnyras
Sostinės krepšinio mokykla toliau buria Vilniaus šeimas ir skatina sveiką laisvalaikį.
"Žalgiris" įveikė aštuonis varžovus
2019 05 21
LKL
Panevėžio "Lietkabelis" sužaidė nerezultatyviausias rungtynes šį sezoną ir 58:78 Kaune nusileido "Žalgiriui" pirmosiose LKL pusfinalio rungtynėse.
Krepšininkei pataria ir tėvai žurnalistai
2019 05 21
Interviu
Lietuvos moterų rinktinės narė G. Meškonytė – trečios savo šeimos kartos atstovė tarptautinėje krepšinio arenoje.
 
"Riterių" pergalės baigėsi
2019 05 21
A lyga
A lygos pirmenybėse "Atlantas" Klaipėdoje 2:1 nugalėjo "Palangą", o "Riterių" ir "Panevėžio" rungtynės Vilniuje baigėsi lygiosiomis 1:1.
Trečiadienį - lyderių dvikova Marijampolėje
2019 05 21
A lyga
Antradienį ir trečiadienį tęsis A lygos pirmenybės. Vis dėlto 12-asis turas nebus eilinis - per jį susirungs "Sūduva" ir "Žalgiris".
"Kauno Žalgiris" kelsis į kitą stadioną
2019 05 21
A lyga
NFA stadiono aikštėje varžovus šiemet priimdavęs "Kauno Žalgiris" nuo šiol namų rungtynes žais sporto mokyklos "Tauras" stadione Neries krantinėje.
Trasoje – nuo darželinukų iki mokytojų
2019 05 20
Varžybos
Olimpinio čempiono Remigijaus Valiulio ir Panevėžio mero taurės varžybose jėgas išmegino apie 700 bėgikų.
Alytaus festivalyje – Lietuvos ėjikų sėkmė
2019 05 20
Sportinis ėjimas
Jau 45-tą kartą surengtame Alytaus sportinio ėjimo festivalyje šįkart lenktyniavo jaunieji ėjikai ir veteranai iš 10 šalių
Pagėgiuose bėgikai susidūrė su kaitra
2019 05 20
Bėgimas
„Mažosios Lietuvos pusmaratonio“ varžyboe Pagėgiuose dalyvavo beveik 100 bėgikų.
 
Naudingiausia teniso mokytis vasarą
2019 05 21
Tenisas
Jau 11 metų veikianti Vilniaus teniso akademija pateikia bent penkias priežastis, kodėl vertėtų teniso mokytis būtent vasarą.
Šimtmečio proga - piniginiai prizai
2019 05 20
Tenisas
LTS įsteigė 5 tūkst. eurų Lietuvos teniso čempionato prizinį fondą, kurį išdalins vyrų ir moterų turnyrų nugalėtojams ir prizininkams.
Lietuvį sustabdė Japonijos tenisininkas
2019 05 18
Turnyras
Šveicarijoje vykstančių „Geneva Open“ vienetų atrankos varžybų pirmasis ratas Lietuvos tenisininkui Ričardui Berankiui baigėsi nesėkme.
"Boksas - ne galvų daužymas"
2019 05 21
Boksas
JAV gyvenantis olimpietis Egidijus Kavaliauskas įsitraukė į Olimpinės dienos bumą ir mokė žinomus šalies žmones bokso paslapčių
Kilti dar aukščiau sutrukdė trauma
2019 05 18
Tekvondo
Pasaulio tekvondo čempionatas: dvi K. Tvaronavičiūtės pergalės, kelią tolyn užkirtusi trauma, devinta vieta ir naujas įrašas Lietuvos tekvondo istorijoje.
Lietuvių laimikis – penki aukso medaliai
2019 05 18
Turnyras
Tarptautinio A. Šociko bokso turnyro finalo akcentu tapo įspūdingas R. Jokulio nokautas švedui ir rekordinė E. Skurdelio septynių pergalių serija.
 
Sezoną pergalėmis pradėjo favoritai
2019 05 21
MTB
Per 1000 įvairaus amžiaus dviratininkų pradėjo naują MTB dviračių lenktynių sezoną Druskininkų maratonu.
Užsidirbo reitingo taškų
2019 05 19
Lenktynės
Lietuvos dviratininkas Gediminas Bagdonas Prancūzijoje vykusiose daugiadienėse dviratininkų lenktynėse iškovojo 20 vietą ir pelnė pasaulio reitingo taškų.
Prie sidabro pridėjo auksą
2019 05 19
Trekas
Minske vykstančiose tarptautinėse dviračių treko varžybose „Grand Prix Minsk“ lietuvis G. Serafinas laimėjo keirino rungtį ir pelnė aukso medalį.
Prireiks lemiamo mačo
2019 05 18
Moterų rankinis
Po ketvirtųjų Lietuvos moterų rankinio lygos rungtynių tapo aišku, kad po septynerių metų pertraukos čempionėms išsiaiškinti reikės lemiamo penktojo mačo.
Devintojo aukso link – tiesiausiu keliu
2019 05 15
LRL
„Dragūno“ rankininkai trečiose finalo serijos rungtynėse įveikė „Šviesos“ ekipą, laimėjo seriją 3:0 ir devintą kartą triumfavo Lietuvos čempionate.
"Dragūnui" iki aukso liko žingsnis
2019 05 11
LRL
Antrasis LRL pirmenybių finalo serijos susitikimas buvo emocingas ir fiziškai nelengvas abiejų besirungusių komandų rankininkams.
 
Po nervų karo – nesėkmė
2019 05 18
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkams A. Rumševičiui ir L. Každailiui kelią į FIVB turnyro „Aydin Masters" pusfinalį apmaudžiai užkirto olandai.
Lietuviai žengė į atkrintamąsias
2019 05 17
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai A. Rumševičius ir L. Každailis užtikrintai nugalėjo šeimininkus turkus ir "Aydin Open" turnyre žengė tolyn.
Merginų dvejetai – už kvalifikacijos borto
2019 05 16
Paplūdimio tinklinis
Dvi Lietuvos paplūdimio tinklininkių poros Turkijoje neprasibrovė į pagrindines varžybas. Vyrai kovas pradės nuo pagrindinio etapo.
Meistriškumas auga kaip ant mielių
2019 05 21
Driftas
Tris dienas vykusių šonaslydžio lenktynių kovas tiek žiūrovai, tiek dalyviai apibūdino kaip vieną geriausių pastarųjų kelių metų tokio pobūdžio renginį.
Neįgaliojo vežimėlį vėl pakeis ralis
2019 05 21
Ralis
Du dešimtmečius neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Gintaras Šalkauskas su rankinio valdymo automobiliu jau toli gražu ne pirmą kartą rungsis ralyje..
Ant podiumo lipo ir lietuviai
2019 05 20
Motokrosas
Lietuvos motokrosininkai namų trasoje Šiauliuose sudarė rimtą konkurenciją greičiausiems Europos čempionato dalyviams.
 
Lietuviai patyrė antrą nesėkmę
2019 05 21
Badmintonas
Pasaulio mišrių komandų badmintono čempionato antrajame grupės mače Lietuvos rinktinė 0:5 pralaimėjo Šri Lankai.
Įspūdį padarė lietuvio charakteris
2019 05 15
Ledo ritulys
Lietuvos vyrų rinktinės puolėjas Tadas Kumeliauskas keliasi į Vokietijos antrosios lygos ledo ritulio komandą.
Patirtį kaupia tarptautiniuose turnyruose
2019 05 08
Ledo ritulys
IIHF sprendimo apie teisę dalyvauti pasaulio čempionato atrankoje laukiančios Lietuvos ledo ritulininkės meistriškumą kelia tarptautiniuose turnyruose.
Moterų regbis: iššūkis požiūriui
2019 05 21
Regbis
„Atėjo laikas keistis ir turime tą daryti su pasauliu kartu", - sako LRF moterų regbio atstovė Austėja Minkevičiūtė.
Neįveikiami buvo svečiai iš Lvovo
2019 05 21
Vandensvydis
Pirmosiose tarptautinėse vandensvydžio varžybose Vilniaus Fabijoniškių baseine dalyvavo trys Lietuvos ir dvi Ukrainos komandos.
Palanga vėl gyvens sporto ritmu
2019 05 21
Sportas visiems
Festivalio „Sportas visiems“ rengėjai laukia daugiau nei 7 tūkstančių dalyvių. Renginio programoje – per 70 skirtingų užsiėmimų.
 
Krepšinio šventovės jubiliejus - be šventės
2019 05 21
Bazės
Antradienį sukanka lygiai 80 metų, kai naujiai pastatytą Kauno sporto halę 1939-aisiais pašventino Prisikėlimo bažnyčios klebonas Feliksas Kapočius.
Pašilaičiuose - trijų salių kompleksas
2019 05 21
Mokykla
Prie sostinės Žemynos progimnazijos jau netrukus prasidės trijų sporto salių priestato statybos
Dosni Europos čempionės širdis
2019 05 19
Jubiliejus
Legendinė irkluotoja Sofija Grucova į Lietuvą yra vežusi medicininę įrangą, o mama jai įskiepijo besąlygišką meilę gyvūnams.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas