Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. birželio 21 d. 09:30 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

„Trenerio darbas – mano pašaukimas“

Legendinis dviračių treko treneris Narsutis Dumbauskas – apie auksines mokinių pergales, baudų sistemą, psichologijos svarbą.

N.Dumbauskas.
pliadisfoto.com nuotr.
N.Dumbauskas.
   
 Klaipėdiečiui Narsučiui Dumbauskui birželio 21-ąją sukanka 80 metų. Legendinis treneris išugdė visą būrį garsių dviratininkų: olimpinius čempionus Gintautą Umarą ir Artūrą Kasputį, olimpietį Mindaugą Umarą, pasaulio čempioną ir rekordininką Vasilijų Špundovą, pasaulio čempionato bronzinį prizininką Joną Romanovą, daug kitų žinomų atletų. 
 
„Negaliu skųstis ir priekaištauti savo gyvenimui. Užsiimdamas dviračių sportu buvau laimingas. Trenerio darbas buvo mano pašaukimas ir profesija. Pats sportavau, mano pirmasis treneris buvo Kazys Paršaitis. Įvykdžiau sporto meistro normą. Tačiau Kūno kultūros institutą baigiau ne tam, kad galėčiau sportuoti, o tam, kad dirbčiau treneriu. Iš pradžių dirbau ne taip intensyviai, vėliau – pasiaukojamai, atiduodamas visas jėgas ir sugebėjimus“, – dabar sako N. Dumbauskas.

Įprasta sakyti, kad intensyvus trenerio darbas trumpina gyvenimą, bet jūsų pavyzdys, sulaukus 80 metų, tai paneigia.
Amžius, žinoma, daro savo. Visos senatvės ligos neaplenkė ir manęs. Turiu dviratį, bet pastarąjį kartą juo važiavau praėjusiais metais į Girulius ir atgal. Šiemet ant dviračio jau nesėdu, įvairios ligos neleidžia suprakaituoti. 
 
Bet nesutinku su teiginiu, kad trenerio darbas trumpina gyvenimą. Trenerio darbas – kaip ir visi kiti. Tačiau viena yra dirbti su vaikais, klube ir visai kas kita – su didelio meistriškumo sportininkais. Tada jau tenka aukotis, gyventi kartu su jais. Mūsų gyvenimas buvo toks: savaitė turi septynias darbo dienas ir niekam jokių atostogų. 

Visi dviratininkai, siekiantys didelio meistriškumo, ir komandos administratorius sutiko su tokiu gyvenimo būdu, visi dirbo vienodai. Niekas neturėjo išeiginių, tačiau tai nebuvo kokia nors bausmė, visi siekė bendro tikslo. Buvome viena vieninga šeima.

Parengėte du olimpinius čempionus, pasaulio čempionus ir rekordininkus, ar dažnai prisimenate tas auksines pergales?
Žinoma. Niekur nereklamavau, kad mes su Gintautu Umaru, likus porai metų iki Seulo olimpinių žaidynių, susėdom ir apsikalbėjom. Jeigu jis rodys tokius rezultatus, kokius Viačeslavas Jekimovas rodo kiekvieną dieną, neaišku, kuris vyks į Seulą, nes per 4 km asmenines persekiojimo lenktynes kiekvienai šaliai galėjo atstovauti tik vienas dviratininkas. 
 
Kas laimi TSRS čempionatą – tas važiuoja, o kas pralaimi – lieka namuose, kad ir kokia bus tavo sportinė forma per olimpines žaidynes. Su visu kolektyvu ir pačiu Gintautu radome būdą, kaip pasiekti gerą sportinę formą. 1987 m. Gintautas su Artūru Kaspučiu pačią geriausią sportinę formą stengėsi įgyti per pasaulio čempionatą ir mūsų komanda TSRS čempionate nebandė jėgų 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse. 

Vienoje per pasaulio čempionatą Gintautas finale pralenkė V. Jekimovą ir pelnė aukso medalį, o A. Kasputis per kvalifikacines varžybas nugalėjo buvusį pasaulio čempioną iš Vokietijos. Vėliau liko silpnesni varžovai, kuriuos jis pranoko ir pelnė bronzos medalį. 
 
1988 m. buvo suplanuota taip, kad TSRS čempionatas vyko likus vienam mėnesiui iki Seulo olimpinių žaidynių. G. Umarui vėl pavyko išlaikyti gerą sportinę formą, Seule per ikiolimpinę savaitę jis pagerino pasaulio rekordą 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse, o A. Kasputis savo darbingumą prarado, nes po pasaulio čempionato per daug atsipalaidavo. 
 
Tapo aišku, kad Gintauto sportinę formą turime taip „suprojektuoti“, jog rugpjūčio mėnesį per TSRS čempionatą ji vėl būtų pati aukščiausia, o po to ją liktų tik išlaikyti. Viskas pavyko. Laimėjome ir asmenines, ir komandines lenktynes. Tada Maskvos olimpiniame dviračių treke prieš V. Jekimovo ir G. Umaro finalinę dvikovą tvyrojo didžiulė įtampa. Varžybas stebėjo visa TSRS sporto komiteto vadovybė. Buvo ir mūsų Sporto komiteto pirmininkas Zigmantas Motiekaitis. 
 
Finalą triuškinamai laimėjo Gintautas. Jis pademonstravo visą save – ir savo fizinį, ir psichologinį pasirengimą, gebėjimą susikaupti. Per tą važiavimą jis atidavė 150 proc. to, ką gali. Pagal savo rezultatus jį laikyčiau geriausiu visų laikų Lietuvos sportininku: Gintautas vienintelis Lietuvos atletas, per vienas olimpines žaidynes dukart tapęs čempionu, taip pat po du kartus iškovojęs pasaulio čempionato auksą ir sidabrą, penkiskart gerinęs pasaulio rekordus.


 
Tačiau ar nebuvo apmaudu, kad mūsų komandinių persekiojimo lenktynių kvartetas, tapęs TSRS čempionu, buvo išardytas ir nenuvažiavo į Seulą?
Viskas priklausė nuo manęs. Laimėjus čempionatą, buvo sušaukta ekspertų taryba, man TSRS rinktinėje buvo patikėta vadovauti tempo rungčiai. Sudarinėjau ir persekiojimo lenktynių komandą. Būtų buvęs nusikaltimas, jeigu į komandą nebūčiau įtraukęs V. Jekimovo. Kvartetą reikėjo sudaryti iš pačių stipriausių dviratininkų ir kad per 30 dienų ji pradėtų dirbti išvien.

Ar jums gyvenime pavyko įgyvendinti viską, ko siekėte?
Ne viską. 1988 m. man buvo 50 metų, G. Umarui – 25-eri, sportinės karjeros pati pradžia. Buvau sukaupęs didelę patirtį, žinių. Tačiau, artėjant Lietuvos nepriklausomybei, sugriuvo visas finansavimas, dviratininkai liko be atlyginimų. Kol vyko visas valstybės sustygavimas, viskas buvo prarasta, dviratininkai išsibarstė po pasaulį – po visokius klubus.
 
Senas dviračių trekas Klaipėdoje 1979 m. buvo nugriaustas ir pastatytas naujas. Per dešimt metų mes tapome brandžiu kolektyvu, dviratininkai iškovojo įspūdingų pergalių. 

1984 m. trys klaipėdiečiai: G. Umaras, Vasilijus Špundovas, Jonas Romanovas, pateko į TSRS rinktinę, laukėme išvykimo į Los Andželo olimpines žaidynes. 
 
Tačiau, likus savaitei iki žaidynių, buvo priimtas nutarimas, kad TSRS sportininkai nedalyvaus olimpiadoje ir vietoje jų bus surengtos „Družba-84“ varžybos. Netekus olimpinio kelialapio, G. Umaro Maskvoje laukė ne mažiau įtempta kova ir jis iškovojo auksą. 

V. Špundovas 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse buvo antras, o J. Romanovas grupinėse lenktynėse – trečias. Jono bronzos medalį būtų galima prilyginti auksiniam. 

Grupinės lenktynės buvo paskutinės treke ir lėmė, kas nugalės komandinėje įskaitoje, nes TSRS ir Vokietijos komandos buvo surinkusios po lygiai taškų. Jonas aplenkė Vokietijos dviratininką, jis buvo ketvirtas, ir tai lėmė TSRS dviratininkų pergalę. Mes galėjome taip sėkmingai pasirodyti ir per Los Andželo olimpines žaidynes. 

Buvote ne tik treneris, bet ir psichologas, kur to mokėtės?
Man didelį įspūdį darė Kūno kultūros instituto psichologijos dėstytojas, katedros vedėjas Jurgis Palaima. Jis labai įdomiai ir įtaigiai dėstė. Nenoriu girtis, bet iš viso kurso gal tik du ar trys studentai iš psichologijos gavo penketus pagal penkiabalę sistemą. Vienas jų buvau aš. 

Manau, kad treneris, tiesiogiai dirbantis su komanda, turi būti ir psichologiškai pasikaustęs. Nuo jo priklauso ir komandos mikroklimatas, drausmė. Mes su komanda sutarėme, galiojo nerašyta taisyklė: pavėlavai bet kur nors 1 minutę, tau bauda 1 doleris. Jeigu pavėlavo kapitonas arba treneris – koeficientas trys.
 
Vyrams pasakiau, kad į kambarius nevaikščiosiu ir jų rytais nežadinsiu, tegul patys susiranda būdą, kaip nepramiegoti. Septintą valandą ryto jau reikėjo ant staklių minti dviračio pedalus.

Išėjote jūs, ir Klaipėdoje nebeliko dviračių treko meistrų. Ar dėl to neskauda širdies?
Žinoma, skauda. Tačiau dabar kita sistema. Reikia turėti visą infrastruktūrą ir ją sukurti taip, kaip Lietuvos krepšinio federacija. Viskas ten suderinta, sureguliuota. Kitos sporto šakos – lyg pamestinukės. Nėra reklamos, nėra rezultatų, nėra ir rėmėjų. Lietuvos rinka nedidelė, rėmėjų dar randa ir futbolas, o kitiems nėra iš kur gauti tų pinigų. 
 
Koks dabar jūsų puoselėto dviračių treko likimas?
Treke nevyksta nei varžybos, nei pratybos. Į treką miesto valdžia įsileido tenisininkus. Jie padarė savo remontus, nukasė 40 cm grunto, išsiasfaltavo. Treko viduje buvo drenažo sistema, kuri į lovelį surinkdavo nuo treko nubėgusį vandenį. Negaliu sakyti, kad tenisininkai viską sulaužė, bet po treką važinėja sunkioji technika, yra didelė tikimybė, kad pažeidė visą drenažo sistemą. Per kelerius metus, kai vanduo nebenubėga iš vandens surinkimo lovelio, trekas pradėjo kilnotis.

Jeigu būtumėte 20 metų jaunesnis, ar rastumėte jėgų vėl burti dviračių treko komandą? 
Tą padaryti praktiškai būtų neįmanoma. Užsiaugini dviratininką, jis tampa vyru ir pasiekia didesnį meistriškumą. Jam reikia mokėti atlyginimą. O Lietuvos sporto politika tokia: pirma pasiek rezultatą, tada gausi atlyginimą. Tai absurdas. Antra. Treke išlaikyti dviratininką ypač sudėtinga. 
 
Plento sritis sudaro kontraktus, užsienyje daugybė klubų, klubelių. Buvome suradę komandos rėmėjų Belgijoje, jie mums nemokamai suteikė gyvenimo sąlygas, maitino. Per metus ten laimėjome net 86-erias varžybas. Viskas klostėsi gerai. Tačiau rudenį, sugrįžus iš Belgijos, netekome dviratininkų – juos surankiojo užsienio klubai. 
 
Jie gavo atlyginimą, maitinimą, sportinį inventorių, aprangą. Suprantu: jiems reikėjo gyventi. Treniruodamas dar bandžiau išlaikyti rinktinę, keli dviratininkai buvo užsienio klubuose. Tačiau klubai juos paleisdavo rudenį vos dešimčiai ar mažiau dienų prieš pasaulio čempionatą, kai jie būdavo išsunkti. Nieko nebuvo įmanoma padaryti, per tas dešimt dienų pasirengimo nepakoreguosi. 

Ar palaikote ryšius su savo auklėtiniais ir nuolatiniu konkurentu V. Jekimovo treneriu Aleksandru Kuznecovu iš Sankt Peterburgo? 
A. Kuznecovas dar dirba. Prieš Sovietų Sąjungos griūtį jis spėjo pasistatyti savo privatų medinį dviračių treką, kuriame nemaža teritorija. Kai man sukako 75-eri, sulaukiau daug skambučių iš Rusijos – sveikino teisėjai, buvę treneriai, tuomečiai „Dinamo“ draugijos atstovai. Šypsodamasis sakiau, matyt, Vladimiras Putinas davė nurodymą, kad mane reikia pasveikinti su gimtadieniu. 
 
Su savo auklėtiniais susitinkame, bendraujame, jie manęs neužmiršo ir dabar, kai man sukako 80 metų. Malonu prisiminti tas pergales, kurias iškovojome visi kartu, užplūsta didžiulė prisiminimų banga.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Dviračiai
KOMENTARAI
 
 
 
Nelengva „Neptūno“ pergalė
2020 02 26
LKL
Atkeltose „Betsafe–LKL“ čempionato rungtynėse Klaipėdos „Neptūnas“ (13-9) 78:73 (20:15, 23:15, 16:21, 19:22) nugalėjo Alytaus „Sintek–Dzūkiją“ (6-16).
„Žalgiriui“ siūloma žaisti be žiūrovų
2020 02 26
Eurolyga
Kauno „Žalgiriui“ siūloma Eurolygos rungtynes žaisti be žiūrovų, o klubas dalinasi patarimais.
Mačui su čekais – rekordinis dėmesys
2020 02 25
Žvilgsnis
Europos vyrų krepšinio čempionato atrankos rungtynės, transliuotos per TV3, tv3.lt portalą ir TV3Play sumušė šių metų žiūrimumo rekordus.
 
A lygoje - vos šešios komandos
2020 02 26
A lyga
Po Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto posėdžio tapo aišku, kad A lygoje rungtyniaus vos šešios komandos.
M. Thuique džiaugiasi sugrįžęs į Lietuvą
2020 02 26
A lyga
Buvęs „Jonavos“ puolėjas Michaelas Thuique prieš mėnesį deginosi viename iš San Paulo paplūdimių, kai netikėtai sulaukė „Riterių“ pasiūlymo.
M. Stankevičiaus debiutavo pergalingai
2020 02 26
Jauniai
Mariaus Stankevičiaus debiutas Lietuvos jaunių (iki 17 metų) futbolo rinktinės vyr. trenerio pareigose pažymėtas lietuvių pergale.
Meksikos aukštikalnėse – alinančios pratybos
2020 02 25
Žvilgsnis
Trijų savaičių treniruočių stovykloje Meksijoje plušėjusi D.Lobačevskė olimpinių pažadų nedalina: „Viską norisi įrodyti rezultatais, o ne kalbomis.“
Teisėjų klaida neleido tapti planetos lydere
2020 02 22
Lietuvos čempionatas
Lietuvos čempionate – sėkmingas trišuolininkės Dovilės Kilty pasirodymas ir apmaudi klaida ėjimo rungtyje (VIDEO).
Į Tokijo taupyklę – vertingi taškai
2020 02 21
Lietuvos čempionatas
Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas: Simas Bertašius artėja prie Tokijo žaidynių, karjeros pergalę iškovojo Urtė Baikštytė (VIDEO).
 
L. Grigelis Italijoje iškovojo pergalę
2020 02 26
Tenisas
Lietuvos tenisininkas Laurynas Grigelis antradienį Italijoje pergale pradėjo naują sezoną.
Lietuvos teniso rinktinė - be R. Berankio
2020 02 26
Daviso taurė
Lietuvos teniso rinktinė kovo 6-7 dienomis Šiauliuose vyksiančiame Daviso taurės mače prieš Portugalijos komandą žais neturėdama savo pagrindinio ginklo.
Lietuvis prarado svarbius taškus
2020 02 25
Turnyras
Ričardas Berankis Dubajuje nesugebėjo iškovoti pergalės ir neteks daugybės taškų, kuriuos pelnė praėjusiais metais šiame ATP 500 serijos turnyre.
T.Pakutinskas: „Dabar būsiu dar stipresnis“
2020 02 25
Bušido
Po traumos į ringą sugrįžtantis Tomas Pakutinskas: „Visos kalbos apie mano karjeros pabaigą tapo didele motyvacija.“
Tėvu tapęs E.Kavaliauskas vėl sieks pergalių
2020 02 18
Boksas
Boksininkas Egidijus Kavaliauskas gyvena tėvystės nuotaikomis. Žmona Vitalija pagimdė sūnų, todėl treniruočių rutiną jam pakeitė nauja ir maloni pareiga.
Etapo laimėtojai – Ažukaitė ir Kinderis
2020 02 18
Fechtavimas
Šeštadienį Kaune vyko trečiasis ir paskutinysis 2019-2020 metų fechtavimo sezono suaugusiųjų Lietuvos taurės etapas.
 
Dvi dviratininkės - olimpinėse žaidynėse
2020 02 26
Trekas
Lietuvos treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė užsitikrino kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes.
Berlyne – olimpinės atrankos finišo tiesioji
2020 02 24
Trekas
Vasario 26 – kovo 1 dienomis Berlyne (Vokietija) vyksiančiame 117-ajame pasaulio dviračių treko čempionate Lietuvai atstovaus keturi dviratininkai.
Dviratininkė R.Leleivytė atsidūrė ligoninėje
2020 02 22
Trauma
Geriausia Lietuvos plento dviratininkė Rasa Leleivytė 2020 metų sezono pradžią norės kuo greičiau pamiršti.
Rankininkai susigrums dėl LRF taurės
2020 02 26
Rankinis
Jau ateinantį savaitgalį po 4 stipriausias vyrų ir moterų rankinio komandas rinksis Alytuje, kur kausis dėl LRF taurės.
Į ketvirtfinalį – du Lietuvos klubai
2020 02 23
Baltijos lyga
Finišavus Baltijos rankinio lygos reguliariajam sezonui paaiškėjo, kad kovą dėl trofėjaus toliau tęs du Lietuvos klubai – „Dragūnas“ ir VHC „Šviesa“.
Profesoriui – gavosūkiai dėl žaidėjų
2020 02 21
Taurė
Lietuvos rankinio federacijos moterų taurė: Antano Skarbaliaus galvosūkis, „Eglės“ potencialas ir kas gali pakišti koją Garliavai.
 
Viruso grėsmė pakeitė planus
2020 02 25
Sniego tinklinis
Vilniuje pirmą kartą rinkosi EEVZA tinklinio vadovai, o LTF viceprezidentas M. Vasiliauskas atskleidė, kad dėl viruso grėsmės lietuviai nevyks į Italiją.
"Kaunas-VDU" - Baltijos finalo ketverte
2020 02 23
Tinklinis
Kauno „Kauno-VDU“ tinklininkės pademonstravo savo charakterį ir įspūdingai išplėšė kelialapį į Baltijos tinklinio čempionato finalo ketverto turnyrą.
Slovakijoje - bronzinis lietuvių finišas
2020 02 23
Sniego tinklinis
Slovakijos kalnuose vykusiame Europos sniego tinklinio turo etape Lietuvos komandoms skirtingai susiklostė mažieji finalai.
Lietuviui - metų naujoko titulas Azijoje
2020 02 26
Le Manas
Lietuvos lenktynininkas Gustas Grinbergas sulaukė dar vieno įvertinimo Azijoje.
Taisyklės – savotiškas varžybų scenarijus
2020 02 26
1000 km lenktynės
Paskelbus registraciją į „Aurum 1006 km lenktynes“, jas organizuojanti VšĮ „Promo Events" iškart sulaukė paraiškų.
Po košmaro trasoje – saldus triumfo jausmas
2020 02 24
Žiedinės lenktynės
Triumfas Azijoje – pirmas G.Grinbergo titulas profesionaliame autosporte ir vienas didžiausių laimėjimų Lietuvos žiedinių lenktynių istorijoje.
 
N. Kočergina pateko į supersprinto finalą
2020 02 26
Biatlonas
Šalia Minsko esančiuose Raubičiuose (Baltarusija) prasidėjo Europos biatlono čempionatas.
J.Traubaitei - pasaulio čempionato bronza
2020 02 25
Orientavimasis
Švedijoje vykstančiame pasaulio jaunimo orientavimosi sporto slidėmis čempionate lietuvė Judita Traubaitė antradienį iškovojo bronzos medalį.
Ant Švedijos ledo - lietuvio sidabras
2020 02 21
Ledo jachtos
Penktadienį Švedijoje vyko ledrogių varžybos „Etno Ice Cup“, kuriose du lietuviai užėmė prizines vietas.
Į finalą pateko tik G. Venčkauskaitė
2020 02 26
Šiuolaikinė penkiakovė
Pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės sezonas Lietuvos sportininkėms prasidėjo skirtingai.
Italijoje esantis A. Navickas nepanikuoja
2020 02 26
Irklavimas
Grumtynėms dėl bilieto į 2020 m. Tokijo paralimpines žaidynes besirengiantis Augustas Navickas nuo praėjusios savaitės stovyklauja Italijoje.
Burlentininkas J. Bernotas rikiuojasi 17-as
2020 02 26
Burlentės
Australijoje vykstančiame pasaulio vyrų „RS:X“ buriavimo čempionate po penkių plaukimų lietuvis Juozas Bernotas užima 17-ąją vietą.
 
Sporto fondui skubiai ieško ekspertų
2020 02 25
Fondas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, esant papildomam poreikiui, pakartotinai kviečia teikti kandidatūras Sporto rėmimo fondo paraiškoms vertinti
Padaryta daugiau nei planuota
2020 02 22
LOA
Per Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) suvažiavimo eilinę sesiją aptarta 2019-ųjų veikla ir numatytos 2020 m. gairės.
Treneris fizinę formą palaiko parduotuvėje
2020 02 21
Žvilgsnis
Buvęs krepšinio treneris Antanas Raščius – vienas iš devynių naujos fotomenininkės Neringos Rekašiūtės parodos #AmžiusNesvarbu herojų.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas