Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. birželio 21 d. 09:30 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

„Trenerio darbas – mano pašaukimas“

Legendinis dviračių treko treneris Narsutis Dumbauskas – apie auksines mokinių pergales, baudų sistemą, psichologijos svarbą.

N.Dumbauskas.
pliadisfoto.com nuotr.
N.Dumbauskas.
   
 Klaipėdiečiui Narsučiui Dumbauskui birželio 21-ąją sukanka 80 metų. Legendinis treneris išugdė visą būrį garsių dviratininkų: olimpinius čempionus Gintautą Umarą ir Artūrą Kasputį, olimpietį Mindaugą Umarą, pasaulio čempioną ir rekordininką Vasilijų Špundovą, pasaulio čempionato bronzinį prizininką Joną Romanovą, daug kitų žinomų atletų. 
 
„Negaliu skųstis ir priekaištauti savo gyvenimui. Užsiimdamas dviračių sportu buvau laimingas. Trenerio darbas buvo mano pašaukimas ir profesija. Pats sportavau, mano pirmasis treneris buvo Kazys Paršaitis. Įvykdžiau sporto meistro normą. Tačiau Kūno kultūros institutą baigiau ne tam, kad galėčiau sportuoti, o tam, kad dirbčiau treneriu. Iš pradžių dirbau ne taip intensyviai, vėliau – pasiaukojamai, atiduodamas visas jėgas ir sugebėjimus“, – dabar sako N. Dumbauskas.

Įprasta sakyti, kad intensyvus trenerio darbas trumpina gyvenimą, bet jūsų pavyzdys, sulaukus 80 metų, tai paneigia.
Amžius, žinoma, daro savo. Visos senatvės ligos neaplenkė ir manęs. Turiu dviratį, bet pastarąjį kartą juo važiavau praėjusiais metais į Girulius ir atgal. Šiemet ant dviračio jau nesėdu, įvairios ligos neleidžia suprakaituoti. 
 
Bet nesutinku su teiginiu, kad trenerio darbas trumpina gyvenimą. Trenerio darbas – kaip ir visi kiti. Tačiau viena yra dirbti su vaikais, klube ir visai kas kita – su didelio meistriškumo sportininkais. Tada jau tenka aukotis, gyventi kartu su jais. Mūsų gyvenimas buvo toks: savaitė turi septynias darbo dienas ir niekam jokių atostogų. 

Visi dviratininkai, siekiantys didelio meistriškumo, ir komandos administratorius sutiko su tokiu gyvenimo būdu, visi dirbo vienodai. Niekas neturėjo išeiginių, tačiau tai nebuvo kokia nors bausmė, visi siekė bendro tikslo. Buvome viena vieninga šeima.

Parengėte du olimpinius čempionus, pasaulio čempionus ir rekordininkus, ar dažnai prisimenate tas auksines pergales?
Žinoma. Niekur nereklamavau, kad mes su Gintautu Umaru, likus porai metų iki Seulo olimpinių žaidynių, susėdom ir apsikalbėjom. Jeigu jis rodys tokius rezultatus, kokius Viačeslavas Jekimovas rodo kiekvieną dieną, neaišku, kuris vyks į Seulą, nes per 4 km asmenines persekiojimo lenktynes kiekvienai šaliai galėjo atstovauti tik vienas dviratininkas. 
 
Kas laimi TSRS čempionatą – tas važiuoja, o kas pralaimi – lieka namuose, kad ir kokia bus tavo sportinė forma per olimpines žaidynes. Su visu kolektyvu ir pačiu Gintautu radome būdą, kaip pasiekti gerą sportinę formą. 1987 m. Gintautas su Artūru Kaspučiu pačią geriausią sportinę formą stengėsi įgyti per pasaulio čempionatą ir mūsų komanda TSRS čempionate nebandė jėgų 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse. 

Vienoje per pasaulio čempionatą Gintautas finale pralenkė V. Jekimovą ir pelnė aukso medalį, o A. Kasputis per kvalifikacines varžybas nugalėjo buvusį pasaulio čempioną iš Vokietijos. Vėliau liko silpnesni varžovai, kuriuos jis pranoko ir pelnė bronzos medalį. 
 
1988 m. buvo suplanuota taip, kad TSRS čempionatas vyko likus vienam mėnesiui iki Seulo olimpinių žaidynių. G. Umarui vėl pavyko išlaikyti gerą sportinę formą, Seule per ikiolimpinę savaitę jis pagerino pasaulio rekordą 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse, o A. Kasputis savo darbingumą prarado, nes po pasaulio čempionato per daug atsipalaidavo. 
 
Tapo aišku, kad Gintauto sportinę formą turime taip „suprojektuoti“, jog rugpjūčio mėnesį per TSRS čempionatą ji vėl būtų pati aukščiausia, o po to ją liktų tik išlaikyti. Viskas pavyko. Laimėjome ir asmenines, ir komandines lenktynes. Tada Maskvos olimpiniame dviračių treke prieš V. Jekimovo ir G. Umaro finalinę dvikovą tvyrojo didžiulė įtampa. Varžybas stebėjo visa TSRS sporto komiteto vadovybė. Buvo ir mūsų Sporto komiteto pirmininkas Zigmantas Motiekaitis. 
 
Finalą triuškinamai laimėjo Gintautas. Jis pademonstravo visą save – ir savo fizinį, ir psichologinį pasirengimą, gebėjimą susikaupti. Per tą važiavimą jis atidavė 150 proc. to, ką gali. Pagal savo rezultatus jį laikyčiau geriausiu visų laikų Lietuvos sportininku: Gintautas vienintelis Lietuvos atletas, per vienas olimpines žaidynes dukart tapęs čempionu, taip pat po du kartus iškovojęs pasaulio čempionato auksą ir sidabrą, penkiskart gerinęs pasaulio rekordus.


 
Tačiau ar nebuvo apmaudu, kad mūsų komandinių persekiojimo lenktynių kvartetas, tapęs TSRS čempionu, buvo išardytas ir nenuvažiavo į Seulą?
Viskas priklausė nuo manęs. Laimėjus čempionatą, buvo sušaukta ekspertų taryba, man TSRS rinktinėje buvo patikėta vadovauti tempo rungčiai. Sudarinėjau ir persekiojimo lenktynių komandą. Būtų buvęs nusikaltimas, jeigu į komandą nebūčiau įtraukęs V. Jekimovo. Kvartetą reikėjo sudaryti iš pačių stipriausių dviratininkų ir kad per 30 dienų ji pradėtų dirbti išvien.

Ar jums gyvenime pavyko įgyvendinti viską, ko siekėte?
Ne viską. 1988 m. man buvo 50 metų, G. Umarui – 25-eri, sportinės karjeros pati pradžia. Buvau sukaupęs didelę patirtį, žinių. Tačiau, artėjant Lietuvos nepriklausomybei, sugriuvo visas finansavimas, dviratininkai liko be atlyginimų. Kol vyko visas valstybės sustygavimas, viskas buvo prarasta, dviratininkai išsibarstė po pasaulį – po visokius klubus.
 
Senas dviračių trekas Klaipėdoje 1979 m. buvo nugriaustas ir pastatytas naujas. Per dešimt metų mes tapome brandžiu kolektyvu, dviratininkai iškovojo įspūdingų pergalių. 

1984 m. trys klaipėdiečiai: G. Umaras, Vasilijus Špundovas, Jonas Romanovas, pateko į TSRS rinktinę, laukėme išvykimo į Los Andželo olimpines žaidynes. 
 
Tačiau, likus savaitei iki žaidynių, buvo priimtas nutarimas, kad TSRS sportininkai nedalyvaus olimpiadoje ir vietoje jų bus surengtos „Družba-84“ varžybos. Netekus olimpinio kelialapio, G. Umaro Maskvoje laukė ne mažiau įtempta kova ir jis iškovojo auksą. 

V. Špundovas 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse buvo antras, o J. Romanovas grupinėse lenktynėse – trečias. Jono bronzos medalį būtų galima prilyginti auksiniam. 

Grupinės lenktynės buvo paskutinės treke ir lėmė, kas nugalės komandinėje įskaitoje, nes TSRS ir Vokietijos komandos buvo surinkusios po lygiai taškų. Jonas aplenkė Vokietijos dviratininką, jis buvo ketvirtas, ir tai lėmė TSRS dviratininkų pergalę. Mes galėjome taip sėkmingai pasirodyti ir per Los Andželo olimpines žaidynes. 

Buvote ne tik treneris, bet ir psichologas, kur to mokėtės?
Man didelį įspūdį darė Kūno kultūros instituto psichologijos dėstytojas, katedros vedėjas Jurgis Palaima. Jis labai įdomiai ir įtaigiai dėstė. Nenoriu girtis, bet iš viso kurso gal tik du ar trys studentai iš psichologijos gavo penketus pagal penkiabalę sistemą. Vienas jų buvau aš. 

Manau, kad treneris, tiesiogiai dirbantis su komanda, turi būti ir psichologiškai pasikaustęs. Nuo jo priklauso ir komandos mikroklimatas, drausmė. Mes su komanda sutarėme, galiojo nerašyta taisyklė: pavėlavai bet kur nors 1 minutę, tau bauda 1 doleris. Jeigu pavėlavo kapitonas arba treneris – koeficientas trys.
 
Vyrams pasakiau, kad į kambarius nevaikščiosiu ir jų rytais nežadinsiu, tegul patys susiranda būdą, kaip nepramiegoti. Septintą valandą ryto jau reikėjo ant staklių minti dviračio pedalus.

Išėjote jūs, ir Klaipėdoje nebeliko dviračių treko meistrų. Ar dėl to neskauda širdies?
Žinoma, skauda. Tačiau dabar kita sistema. Reikia turėti visą infrastruktūrą ir ją sukurti taip, kaip Lietuvos krepšinio federacija. Viskas ten suderinta, sureguliuota. Kitos sporto šakos – lyg pamestinukės. Nėra reklamos, nėra rezultatų, nėra ir rėmėjų. Lietuvos rinka nedidelė, rėmėjų dar randa ir futbolas, o kitiems nėra iš kur gauti tų pinigų. 
 
Koks dabar jūsų puoselėto dviračių treko likimas?
Treke nevyksta nei varžybos, nei pratybos. Į treką miesto valdžia įsileido tenisininkus. Jie padarė savo remontus, nukasė 40 cm grunto, išsiasfaltavo. Treko viduje buvo drenažo sistema, kuri į lovelį surinkdavo nuo treko nubėgusį vandenį. Negaliu sakyti, kad tenisininkai viską sulaužė, bet po treką važinėja sunkioji technika, yra didelė tikimybė, kad pažeidė visą drenažo sistemą. Per kelerius metus, kai vanduo nebenubėga iš vandens surinkimo lovelio, trekas pradėjo kilnotis.

Jeigu būtumėte 20 metų jaunesnis, ar rastumėte jėgų vėl burti dviračių treko komandą? 
Tą padaryti praktiškai būtų neįmanoma. Užsiaugini dviratininką, jis tampa vyru ir pasiekia didesnį meistriškumą. Jam reikia mokėti atlyginimą. O Lietuvos sporto politika tokia: pirma pasiek rezultatą, tada gausi atlyginimą. Tai absurdas. Antra. Treke išlaikyti dviratininką ypač sudėtinga. 
 
Plento sritis sudaro kontraktus, užsienyje daugybė klubų, klubelių. Buvome suradę komandos rėmėjų Belgijoje, jie mums nemokamai suteikė gyvenimo sąlygas, maitino. Per metus ten laimėjome net 86-erias varžybas. Viskas klostėsi gerai. Tačiau rudenį, sugrįžus iš Belgijos, netekome dviratininkų – juos surankiojo užsienio klubai. 
 
Jie gavo atlyginimą, maitinimą, sportinį inventorių, aprangą. Suprantu: jiems reikėjo gyventi. Treniruodamas dar bandžiau išlaikyti rinktinę, keli dviratininkai buvo užsienio klubuose. Tačiau klubai juos paleisdavo rudenį vos dešimčiai ar mažiau dienų prieš pasaulio čempionatą, kai jie būdavo išsunkti. Nieko nebuvo įmanoma padaryti, per tas dešimt dienų pasirengimo nepakoreguosi. 

Ar palaikote ryšius su savo auklėtiniais ir nuolatiniu konkurentu V. Jekimovo treneriu Aleksandru Kuznecovu iš Sankt Peterburgo? 
A. Kuznecovas dar dirba. Prieš Sovietų Sąjungos griūtį jis spėjo pasistatyti savo privatų medinį dviračių treką, kuriame nemaža teritorija. Kai man sukako 75-eri, sulaukiau daug skambučių iš Rusijos – sveikino teisėjai, buvę treneriai, tuomečiai „Dinamo“ draugijos atstovai. Šypsodamasis sakiau, matyt, Vladimiras Putinas davė nurodymą, kad mane reikia pasveikinti su gimtadieniu. 
 
Su savo auklėtiniais susitinkame, bendraujame, jie manęs neužmiršo ir dabar, kai man sukako 80 metų. Malonu prisiminti tas pergales, kurias iškovojome visi kartu, užplūsta didžiulė prisiminimų banga.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Dviračiai
KOMENTARAI
 
 
 
Lietuva - nematytas karjeros taškas
2019 01 22
Legionierius
„Sintek-Jonava“ gynėjas Jalenas Bradley – apie Rimantą Grigą, europietišką krepšinį ir draugą iš „Žalgirio“.
Už taiklų metimą - 100 tūkst. eurų
2019 01 22
Karaliaus Mindaugo taurė
Per „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės turnyrą vienas žiūrovas turės galimybę laimėti Lietuvoje dar nematyto dydžio premiją.
Pristatė naujus sirgalių marškinėlius
2019 01 22
Atributika
Šarūnas Mazalas: sirgaliai pereina į naują lygį - tribūnose kuria spektaklį, ne mažiau įdomų už pačias rungtynes.
 
„Žalgirio“ gretose - naujokas iš Ispanijos
2019 01 22
Naujokas
Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubas pasirašė sutartį su ryškiu naujoku - 49 rungtynes "La Liga" čempionate sužaidusiu Victoru Perezu.
A. Skarbalius įvertino metų geriausiuosius
2019 01 22
A. Skarbalius pasidalino mintimis apie geriausią metų žaidėją, A lygą pakeitusius legionierius ir A.Skarbalių pakeitusį Valdą Urboną.
Nerimauja, kad neįmuša puolėjai
2019 01 22
Pasiruošimas
Marijampolės „Sūduvos“ vyriausiasis treneris Vladimiras Čeburinas: „Norėtųsi, kad įmuštų ir puolėjai“.
Latvijoje - trys lietuvių medaliai
2019 01 21
Varžybos
Uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybose - Urtės Baikštytės, Benedikto Mickaus ir Rapolo Sauliaus pergalės.
Penki sluoksniai aprangos bėgti netrukdo
2019 01 17
Žvilgsnis
Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius – apie bėgimą spaudžiant 24 laipsniams šalčio, apledėjusius laiptus, Mantą Stonkų ir legendinę arbatą.
Vilniaus maratonas išsaugojo partnerį
2019 01 16
Maratonas
„Danske Bank“ pratęsė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Tarptautinis maratonas“ ir dar trejus metus drauge organizuos masiškiausią Lietuvos sporto renginį.
 
G. Sabeckis įrodė dar turintis parako
2019 01 21
Turnyras
Tarptautiniame ITF teniso turnyre Vilniuje - Gvido Sabeckio triumfas.
Į Vilnių susirinko iš viso pasaulio
2019 01 16
Turnyras
„Vilnius Cup 2019“ teniso turnyre dalyvaus beveik 200 sportininkų net iš 26 valstybių. Jėgas mėgins ir buvusi pirmoji Lietuvos profesionalų raketė.
Suklupo jau pirmame mače
2019 01 14
Turnyras
ATP „Challenger“ serijos turnyro „Koblenz Open“ vienetų varžybų pirmajame rate Laurynas Grigelis neatsilaikė prieš Rusijos tenisininką.
Paaiškėjo Lietuvos imtynių čempionai
2019 01 21
Imtynės
Šiauliuose vykusiame Lietuvos imtynių čempionate buvo išdalinti net 28 apdovanojimų komplektai.
Lietuviai iškovojo keturis medalius
2019 01 21
Džiudžitsu
Lisabonoje (Portugalija) pasibaigusiame Europos brazilų džiudžitsu čempionate Lietuvos sportininkai iškovojo visų spalvų medalius.
Serbijos ringe – auksas ir sidabras
2019 01 21
Boksas
Aštuntajame tarptautiniame moterų bokso turnyre „Tautų taurė“ aukso medalį iškovojo Gabrielė Diekontaitė, sidabrą – Iveta Lešinskytė.
 
Lietuvė išsaugojo antrąją vietą
2019 01 20
Trekas
Naujojoje Zelandijoje vykstančiame 2018-2019 metų sezono pasaulio dviračių treko taurės varžybų penktajame etape lietuviai medalių neiškovojo.
Prisideda siekis patekti į Tokiją
2019 01 08
Dviračiai
"Čia puikios sąlygos treniruotėms – yra ir kalnų, ir lygumų, taip pat parankus klimatas, gera virtuvė," – sako dešimtmetį Italijoje gyvenanti R. Leleivytė.
O. Baleišytė apgynė čempionės titulus
2019 01 04
Trekas
Lietuvos dviračių treko skrečo ir daugiakovės čempionate O. Baleišytė tapo abiejų rungčių čempione, o V. Lašinis antrus metus tapo skrečo čempionu.
LMRL lyderės sustiprino savo pozicijas
2019 01 21
Moterų rankinis
LMRL trečiąjį ratą pergale pradėjo praėjusių metų čempionės Kauno „Acme-Žalgirio“ rankininkės.
„Dragūnas“ palaužė principinį varžovą
2019 01 20
Baltijos lyga
Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai emocingose Baltijos rankinio lygos rungtynėse 28:26 (13:17) namuose įveikė Ukrainos vicečempionę Zaporožės ZTR ekipą.
Po pertraukos – įvarčių rekordas
2019 01 17
Lietuvos lyga
Atsinaujinusiose Lietuvos rankinio lygos kovose netrūko atkaklių rungtynių, bet lyderiams pavylo įrodyti savo pranašumą.
 
"LSU-Dextera" patiesė dvi Vilniaus ekipas
2019 01 22
Moterų tinklinis
Moterų tinklinio čempionate dvi pergales iš eilės prieš aukščiau turnyro lentelėje esančias komandas iškovojo Kauno "LSU-Dexteros" komanda.
Pamokė Baltijos lygos čempiones
2019 01 21
Moterų tinklinis
Lietuvos tinklinio čempionė Kauno "Kauno-VDU" komanda savaitgalį iškovojo dvi puikias pergales Baltijos moterų lygoje.
Alytiškės pavijo šalies čempiones
2019 01 15
Lietuvos čempionatas
„Top sport“ Lietuvos moterų tinklinio čempionato rungtynėse dvi pergales iškovojo ir į pirmąją vietą turnyro lentelėje pakilo į Alytaus "Prekyba-Parama".
Ralis žiemą - ypatingas
2019 01 22
Ralis
Justas Tamašauskas: „Ralis žiemą reikalauja ypač daug pasiruošimo“
Mirtinos klaidos stebint ralio varžybas
2019 01 22
Ralis
Ralio dalyviai turi būti užtikrinti ne tik trasos būkle ar savo bolidu, bet ir žiūrovų sveiku protu.
"RR Team" duetas grįžta į ralio trasas
2019 01 21
Ralis
Metų pertrauką ralyje padaręs Renaldo Šeinausko ir Rūtos Krikščiūnaitės duetas duetas pasirodys "Winter Rally" varžybose.
 
„Sartų“ lenktynėse – solidūs prizai
2019 01 22
Lenktynės
„Sartų“ lenktynių žiūrovus džiugins 7 bėgimai, o sportininkus - 17 600 eurų prizinis fondas
Rinktinės treneris dirbs Vokietijoje
2019 01 22
Treneris
Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris Danielis Lacroix išbandys vyriausiojo trenerio rolę Vokietijos aukščiausioje lygoje.
Orientavimosi sporte - kartų kaita
2019 01 22
Orientavimasis
Visagine įvykusiame Lietuvos orientavimosi sporto slidėmis čempionate ilgoje bei estafečių trasose buvo karūnuoti nauji čempionai.
Lietuvės - Baltijos regiono čempionės
2019 01 22
Lėkščiasvydis
Lietuvos lėkščiasvydininkės įrodė, jog yra vertos stipriausio moterų klubo Baltijos šalyse titulo.
„Kinijoje bus mano smėlio dėžė“
2019 01 22
Plaukimas
Danas Rapšys - apie patekimą į pasaulio plaukimo Čempionų lygą, pinigus, naująjį automobilį ir priežastį, dėl kurios teko klūpėti prieš trenerę.
„Ambersail 2“ triumfą paženklino rekordas
2019 01 22
Jachtos
Lietuvos buriuotojų jachta „Ambersail 2“ 44 sek. pagerino lenktynių aplink Barbadoso salą rekordą ir gaus tradicinį jūrininkų prizą – romo.
 
Posėdyje – apie pinigus, planus, renginius
2019 01 21
Posėdis
LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtintos 2018 metų LTOK biudžeto apyskaita, veiklos ataskaita ir LTOK finansinio audito ataskaita.
Olimpiečio dovana protėviui – paminklas
2019 01 20
Žvilgsnis
Legendinis bėgikas Romualdas Bitė sportinį kelią pradėjo nuo slidinėjimo, žiemos trasoje jis sutiko ir savo gyvenimo meilę.
Didžiausiam eksponatui prireikė net krano
2019 01 18
Muziejus
Lietuvos krepšinio muziejaus Joniškyje sieną papuošė daugiau nei trijų metrų skersmens ir beveik 400 kg sveriantis paminklas Lietuvos šimtmečiui.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas