Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. birželio 21 d. 09:30 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

„Trenerio darbas – mano pašaukimas“

Legendinis dviračių treko treneris Narsutis Dumbauskas – apie auksines mokinių pergales, baudų sistemą, psichologijos svarbą.

N.Dumbauskas.
pliadisfoto.com nuotr.
N.Dumbauskas.
   
 Klaipėdiečiui Narsučiui Dumbauskui birželio 21-ąją sukanka 80 metų. Legendinis treneris išugdė visą būrį garsių dviratininkų: olimpinius čempionus Gintautą Umarą ir Artūrą Kasputį, olimpietį Mindaugą Umarą, pasaulio čempioną ir rekordininką Vasilijų Špundovą, pasaulio čempionato bronzinį prizininką Joną Romanovą, daug kitų žinomų atletų. 
 
„Negaliu skųstis ir priekaištauti savo gyvenimui. Užsiimdamas dviračių sportu buvau laimingas. Trenerio darbas buvo mano pašaukimas ir profesija. Pats sportavau, mano pirmasis treneris buvo Kazys Paršaitis. Įvykdžiau sporto meistro normą. Tačiau Kūno kultūros institutą baigiau ne tam, kad galėčiau sportuoti, o tam, kad dirbčiau treneriu. Iš pradžių dirbau ne taip intensyviai, vėliau – pasiaukojamai, atiduodamas visas jėgas ir sugebėjimus“, – dabar sako N. Dumbauskas.

Įprasta sakyti, kad intensyvus trenerio darbas trumpina gyvenimą, bet jūsų pavyzdys, sulaukus 80 metų, tai paneigia.
Amžius, žinoma, daro savo. Visos senatvės ligos neaplenkė ir manęs. Turiu dviratį, bet pastarąjį kartą juo važiavau praėjusiais metais į Girulius ir atgal. Šiemet ant dviračio jau nesėdu, įvairios ligos neleidžia suprakaituoti. 
 
Bet nesutinku su teiginiu, kad trenerio darbas trumpina gyvenimą. Trenerio darbas – kaip ir visi kiti. Tačiau viena yra dirbti su vaikais, klube ir visai kas kita – su didelio meistriškumo sportininkais. Tada jau tenka aukotis, gyventi kartu su jais. Mūsų gyvenimas buvo toks: savaitė turi septynias darbo dienas ir niekam jokių atostogų. 

Visi dviratininkai, siekiantys didelio meistriškumo, ir komandos administratorius sutiko su tokiu gyvenimo būdu, visi dirbo vienodai. Niekas neturėjo išeiginių, tačiau tai nebuvo kokia nors bausmė, visi siekė bendro tikslo. Buvome viena vieninga šeima.

Parengėte du olimpinius čempionus, pasaulio čempionus ir rekordininkus, ar dažnai prisimenate tas auksines pergales?
Žinoma. Niekur nereklamavau, kad mes su Gintautu Umaru, likus porai metų iki Seulo olimpinių žaidynių, susėdom ir apsikalbėjom. Jeigu jis rodys tokius rezultatus, kokius Viačeslavas Jekimovas rodo kiekvieną dieną, neaišku, kuris vyks į Seulą, nes per 4 km asmenines persekiojimo lenktynes kiekvienai šaliai galėjo atstovauti tik vienas dviratininkas. 
 
Kas laimi TSRS čempionatą – tas važiuoja, o kas pralaimi – lieka namuose, kad ir kokia bus tavo sportinė forma per olimpines žaidynes. Su visu kolektyvu ir pačiu Gintautu radome būdą, kaip pasiekti gerą sportinę formą. 1987 m. Gintautas su Artūru Kaspučiu pačią geriausią sportinę formą stengėsi įgyti per pasaulio čempionatą ir mūsų komanda TSRS čempionate nebandė jėgų 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse. 

Vienoje per pasaulio čempionatą Gintautas finale pralenkė V. Jekimovą ir pelnė aukso medalį, o A. Kasputis per kvalifikacines varžybas nugalėjo buvusį pasaulio čempioną iš Vokietijos. Vėliau liko silpnesni varžovai, kuriuos jis pranoko ir pelnė bronzos medalį. 
 
1988 m. buvo suplanuota taip, kad TSRS čempionatas vyko likus vienam mėnesiui iki Seulo olimpinių žaidynių. G. Umarui vėl pavyko išlaikyti gerą sportinę formą, Seule per ikiolimpinę savaitę jis pagerino pasaulio rekordą 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse, o A. Kasputis savo darbingumą prarado, nes po pasaulio čempionato per daug atsipalaidavo. 
 
Tapo aišku, kad Gintauto sportinę formą turime taip „suprojektuoti“, jog rugpjūčio mėnesį per TSRS čempionatą ji vėl būtų pati aukščiausia, o po to ją liktų tik išlaikyti. Viskas pavyko. Laimėjome ir asmenines, ir komandines lenktynes. Tada Maskvos olimpiniame dviračių treke prieš V. Jekimovo ir G. Umaro finalinę dvikovą tvyrojo didžiulė įtampa. Varžybas stebėjo visa TSRS sporto komiteto vadovybė. Buvo ir mūsų Sporto komiteto pirmininkas Zigmantas Motiekaitis. 
 
Finalą triuškinamai laimėjo Gintautas. Jis pademonstravo visą save – ir savo fizinį, ir psichologinį pasirengimą, gebėjimą susikaupti. Per tą važiavimą jis atidavė 150 proc. to, ką gali. Pagal savo rezultatus jį laikyčiau geriausiu visų laikų Lietuvos sportininku: Gintautas vienintelis Lietuvos atletas, per vienas olimpines žaidynes dukart tapęs čempionu, taip pat po du kartus iškovojęs pasaulio čempionato auksą ir sidabrą, penkiskart gerinęs pasaulio rekordus.


 
Tačiau ar nebuvo apmaudu, kad mūsų komandinių persekiojimo lenktynių kvartetas, tapęs TSRS čempionu, buvo išardytas ir nenuvažiavo į Seulą?
Viskas priklausė nuo manęs. Laimėjus čempionatą, buvo sušaukta ekspertų taryba, man TSRS rinktinėje buvo patikėta vadovauti tempo rungčiai. Sudarinėjau ir persekiojimo lenktynių komandą. Būtų buvęs nusikaltimas, jeigu į komandą nebūčiau įtraukęs V. Jekimovo. Kvartetą reikėjo sudaryti iš pačių stipriausių dviratininkų ir kad per 30 dienų ji pradėtų dirbti išvien.

Ar jums gyvenime pavyko įgyvendinti viską, ko siekėte?
Ne viską. 1988 m. man buvo 50 metų, G. Umarui – 25-eri, sportinės karjeros pati pradžia. Buvau sukaupęs didelę patirtį, žinių. Tačiau, artėjant Lietuvos nepriklausomybei, sugriuvo visas finansavimas, dviratininkai liko be atlyginimų. Kol vyko visas valstybės sustygavimas, viskas buvo prarasta, dviratininkai išsibarstė po pasaulį – po visokius klubus.
 
Senas dviračių trekas Klaipėdoje 1979 m. buvo nugriaustas ir pastatytas naujas. Per dešimt metų mes tapome brandžiu kolektyvu, dviratininkai iškovojo įspūdingų pergalių. 

1984 m. trys klaipėdiečiai: G. Umaras, Vasilijus Špundovas, Jonas Romanovas, pateko į TSRS rinktinę, laukėme išvykimo į Los Andželo olimpines žaidynes. 
 
Tačiau, likus savaitei iki žaidynių, buvo priimtas nutarimas, kad TSRS sportininkai nedalyvaus olimpiadoje ir vietoje jų bus surengtos „Družba-84“ varžybos. Netekus olimpinio kelialapio, G. Umaro Maskvoje laukė ne mažiau įtempta kova ir jis iškovojo auksą. 

V. Špundovas 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse buvo antras, o J. Romanovas grupinėse lenktynėse – trečias. Jono bronzos medalį būtų galima prilyginti auksiniam. 

Grupinės lenktynės buvo paskutinės treke ir lėmė, kas nugalės komandinėje įskaitoje, nes TSRS ir Vokietijos komandos buvo surinkusios po lygiai taškų. Jonas aplenkė Vokietijos dviratininką, jis buvo ketvirtas, ir tai lėmė TSRS dviratininkų pergalę. Mes galėjome taip sėkmingai pasirodyti ir per Los Andželo olimpines žaidynes. 

Buvote ne tik treneris, bet ir psichologas, kur to mokėtės?
Man didelį įspūdį darė Kūno kultūros instituto psichologijos dėstytojas, katedros vedėjas Jurgis Palaima. Jis labai įdomiai ir įtaigiai dėstė. Nenoriu girtis, bet iš viso kurso gal tik du ar trys studentai iš psichologijos gavo penketus pagal penkiabalę sistemą. Vienas jų buvau aš. 

Manau, kad treneris, tiesiogiai dirbantis su komanda, turi būti ir psichologiškai pasikaustęs. Nuo jo priklauso ir komandos mikroklimatas, drausmė. Mes su komanda sutarėme, galiojo nerašyta taisyklė: pavėlavai bet kur nors 1 minutę, tau bauda 1 doleris. Jeigu pavėlavo kapitonas arba treneris – koeficientas trys.
 
Vyrams pasakiau, kad į kambarius nevaikščiosiu ir jų rytais nežadinsiu, tegul patys susiranda būdą, kaip nepramiegoti. Septintą valandą ryto jau reikėjo ant staklių minti dviračio pedalus.

Išėjote jūs, ir Klaipėdoje nebeliko dviračių treko meistrų. Ar dėl to neskauda širdies?
Žinoma, skauda. Tačiau dabar kita sistema. Reikia turėti visą infrastruktūrą ir ją sukurti taip, kaip Lietuvos krepšinio federacija. Viskas ten suderinta, sureguliuota. Kitos sporto šakos – lyg pamestinukės. Nėra reklamos, nėra rezultatų, nėra ir rėmėjų. Lietuvos rinka nedidelė, rėmėjų dar randa ir futbolas, o kitiems nėra iš kur gauti tų pinigų. 
 
Koks dabar jūsų puoselėto dviračių treko likimas?
Treke nevyksta nei varžybos, nei pratybos. Į treką miesto valdžia įsileido tenisininkus. Jie padarė savo remontus, nukasė 40 cm grunto, išsiasfaltavo. Treko viduje buvo drenažo sistema, kuri į lovelį surinkdavo nuo treko nubėgusį vandenį. Negaliu sakyti, kad tenisininkai viską sulaužė, bet po treką važinėja sunkioji technika, yra didelė tikimybė, kad pažeidė visą drenažo sistemą. Per kelerius metus, kai vanduo nebenubėga iš vandens surinkimo lovelio, trekas pradėjo kilnotis.

Jeigu būtumėte 20 metų jaunesnis, ar rastumėte jėgų vėl burti dviračių treko komandą? 
Tą padaryti praktiškai būtų neįmanoma. Užsiaugini dviratininką, jis tampa vyru ir pasiekia didesnį meistriškumą. Jam reikia mokėti atlyginimą. O Lietuvos sporto politika tokia: pirma pasiek rezultatą, tada gausi atlyginimą. Tai absurdas. Antra. Treke išlaikyti dviratininką ypač sudėtinga. 
 
Plento sritis sudaro kontraktus, užsienyje daugybė klubų, klubelių. Buvome suradę komandos rėmėjų Belgijoje, jie mums nemokamai suteikė gyvenimo sąlygas, maitino. Per metus ten laimėjome net 86-erias varžybas. Viskas klostėsi gerai. Tačiau rudenį, sugrįžus iš Belgijos, netekome dviratininkų – juos surankiojo užsienio klubai. 
 
Jie gavo atlyginimą, maitinimą, sportinį inventorių, aprangą. Suprantu: jiems reikėjo gyventi. Treniruodamas dar bandžiau išlaikyti rinktinę, keli dviratininkai buvo užsienio klubuose. Tačiau klubai juos paleisdavo rudenį vos dešimčiai ar mažiau dienų prieš pasaulio čempionatą, kai jie būdavo išsunkti. Nieko nebuvo įmanoma padaryti, per tas dešimt dienų pasirengimo nepakoreguosi. 

Ar palaikote ryšius su savo auklėtiniais ir nuolatiniu konkurentu V. Jekimovo treneriu Aleksandru Kuznecovu iš Sankt Peterburgo? 
A. Kuznecovas dar dirba. Prieš Sovietų Sąjungos griūtį jis spėjo pasistatyti savo privatų medinį dviračių treką, kuriame nemaža teritorija. Kai man sukako 75-eri, sulaukiau daug skambučių iš Rusijos – sveikino teisėjai, buvę treneriai, tuomečiai „Dinamo“ draugijos atstovai. Šypsodamasis sakiau, matyt, Vladimiras Putinas davė nurodymą, kad mane reikia pasveikinti su gimtadieniu. 
 
Su savo auklėtiniais susitinkame, bendraujame, jie manęs neužmiršo ir dabar, kai man sukako 80 metų. Malonu prisiminti tas pergales, kurias iškovojome visi kartu, užplūsta didžiulė prisiminimų banga.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Dviračiai
KOMENTARAI
 
 
 
„Lietkabelis“ – vieno savininko rankose
2019 07 17
Pokyčiai
Po „Lietkabelio“ krepšinio klubo dalininkų susirinkimo vienintelis akcininkas liko panevėžietis Sigitas Gailiūnas. Kiti trys dalininkai buvo pašalinti.
Įveikę latvius žengė tolyn
2019 07 17
Čempionatas
Lietuvos vaikinų jaunimo rinktinė įtikinama pergale pradėjo Europos čempionato atkrintamąsias varžybas ir ketvirtfinalyje įveikė latvius.
Labiausiai pasiilgo rūbinės atmosferos
2019 07 17
Sugrįžimas
„Ilgai nemąsčiau, kai „Žalgiris“ manimi susidomėjo. Prireikė mažai laiko, kad pasirašyčiau kontraktą", – neslepia į Kauną grįžtantis Lukas Lekavičius.
 
Šiaulietės įveikė Lenkijos čempiones
2019 07 17
Moterų futbolas
“Gintros-Universiteto” komanda sėkmingai startavo Šiauliuose vykstančiame tarptautiniame moterų futbolo klubų turnyre “Amber Cup 2019” .
Po itališkų picų užsivedė ir laimėjo
2019 07 17
Vaikų futbolas
Pakruojo sporto centro 10-mečiams futbolininkams, atstovavusiems Lietuvai futbolo turnyre Italijoje, atsitiesti po pralaimėjimo padėjo picos.
Dėkojo žaidėjams ir reikalavo bausmės
2019 07 17
Konferencija
„Sūduvos“ vyriausiasis treneris V.Čeburinas po rungtynių Belgrade su „Crvena zvezda“ piktinosi pražanga ir dėkojo komandai už kovą iki paskutinės sekundės.
Pagerino asmeninį rekordą
2019 07 17
Rekordas
Trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė Italijoje centimetru pagerino asmeninį rekordą - dabar jis 14 m 27 cm.
„Jump Vilnius" – nauji rekordai
2019 07 15
Šventė
Vilniaus miesto centras liepos 14-ąją sporto mėgėjus traukė tarsi magnetas – Gedimino prospekte antrus metus iš eilės vyko „Jump Vilnius".
Kasdien geresnė pačios savęs versija
2019 07 15
Studentų sportas
Dviejų specialybių studijos plius sportas – tokiu tempu gyveno Lietuvos studentų kroso vicečempionė M.Jovaišaitė, kuri neslepia: „Esu gana reikli sau."
 
Atrankoje įveikė vieną favoritų
2019 07 14
Turnyras
Lietuvos tenisininkas Laurynas Grigelis pergale pradėjo ATP „World Tour 250“ turnyro Švedijoje atranką
Prezidento taurė – penktuoju bandymu
2019 07 14
Prezidento taurė
Vilniaus Bernardinų sodo teniso aikštyne baigėsi tarptautinės teniso federacijos (ITF) „World Tennis Tour“ serijos turnyras Prezidento taurei laimėti.
Finale – dramatiška kova
2019 07 13
Prezidento taurė
Prezidento taurės turnyro dvejetų varžybų finale Feliksas Sakalauskas ir Tomas Vaišė po atkaklios kovos nusileido ruso ir ukrainiečio porai.
Trispalvė lietuvių garbei kilo Londone
2019 07 05
Svetur
Anglijos sostinėje dvi dienas vykusiame tarptautiniame braziliškojo džiu-džitsu turnyre „British Open 2019“ penkis medalius iškovojo Lietuvos atletai.
Lietuvei - bilietas į pasaulio čempionatą
2019 07 01
Karatė
A. Meškauskienė kiokušin karatė pasaulio pirmenybių atrankoje nukeliavo iki pusfinalio ir pelnė kelialapį į finalinį turnyrą Japonijoje.
Lietuvį palaužė Azerbaidžano milžinas
2019 06 30
Europos žaidynės
Romo Fridriko viltis iškovoti Europos žaidynių medalį sužlugdė Rio de Žaneiro olimpinis prizininkas.
 
Lietuviai kibo į atlapus lyderiams
2019 07 14
Trekas
Europos jaunių (17-18 metų) ir jaunimo (iki 23 metų) dviračių treko čempionato penkoji diena buvo sėkminga lietuviams.
Griūtis nesutrukdė lietuviui pasiekti finišą
2019 07 13
Trekas
Europos jaunių ir jaunimo treko čempionate Žygimantas Norutis turėjo persėsti ant atsarginio dviračio, nes pagrindinis per griūti lūžo nepataisomai.
Lietuvė - tarp greičiausiųjų
2019 07 12
Lenktynės
Italijoje vykstančių 30-ųjų moterų dviračių lenktynių „Giro d‘Italia“ aštuntajame etape penktadienį lietuvė Rasa Leleivytė užėmė 14-ąją vietą.
Išlipo iš duobės ir šventė pergalę
2019 07 16
Čempionatas
Lietuvos merginų iki 19 metų rankinio rinktinė iškovojo pirmąją pergalę Klaipėdoje vykstančiame Europos čempionate.
Nesėkme pradėjo Europos čempionatą
2019 07 16
Čempionatas
Lietuvos merginų iki 19 metų rankinio rinktinė nesėkme pradėjo Europos čempionato kovas Klaipėdoje - 21:31 (12:19) nusileido Šveicarijos bendraamžėms.
Klaipėdoje – rankinio čempionato startas
2019 07 15
Čempionatas
Liepos 15-ąją Klaipėdos „Švyturio“ arenoje startuoja merginų iki 19 metų Europos čempionato B diviziono kovos. 19.30 val. – lietuvių ir šveicarių mačas.
 
Titulus apgynė rusai ir JAV tinklininkės
2019 07 16
Tautų lyga
Tinklinio tautų lyga: antrąkart iš eilės triumfavo Rusijos tinklininkai, titulą apgynė ir amerikietės, o italės su I. Sorokaite liko šeštos.
Lietuvos tinklininkams – sidabras
2019 07 14
Paplūdimio tinklinis
Rytų Europos zoninės tinklinio asociacijos (EEVZA) paplūdimio tinklinio čempionato etape lietuviai iškovojo sidabrą tiek vyrų, tiek moterų varžybose.
Lietuvos tinklininkai – devinti Europoje
2019 07 13
Paplūdimio tinklinis
Antalijoje (Turkija) vykstančiame Europos jaunimo (iki 22 metų) paplūdimio tinklinio čempionate dvi Lietuvos komandos užėmė devintąsias vietas.
Nuo kalniuko – A.Novikovo kobros
2019 07 17
Ralis
Po 2017-ųjų „Samsonas Rally Rokiškis“ ralio savo vardu pakrikštijęs trampliną Vaidotas Žala šiemet galės firminį savo šuolį pademonstruoti dar sykį.
Vilkyčiuose – „braliukų“ mūšis
2019 07 17
Rali-krosas
Paskutinį liepos savaitgalį Vilkyčių trasoje vyks vienos svarbiausių šio sezono ralio kroso lenktynės – antrasis Baltijos šalių ralio kroso taurės etapas.
Tikisi geriausio, bet ruošiasi blogiausiam
2019 07 17
Ekstremalu
Sunkiausiose ir ekstremaliausiose pasaulyje bekelės motociklų varžybose „Red Bull Romaniacs“ dalyvaus ir trys Lietuvos atstovai.
 
B. Haakė vėl imasi lietuviško iššūkio
2019 07 16
Sugrįžimas
Debiuto pasaulio čempionate laukiančios Lietuvos moterų rinktinės vyriausiuoju treneriu dirbs puikiai mūsų šalies ledo ritulininkams pažįstamas B.Haakė.
Lietuvis lieka stipriausioje Europos lygoje
2019 07 01
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinės gynėjas Nerijus Ališauskas pratęsė sutartį su Rygos "Dinamo" klubu ir toliau atstovaus jam KHL pirmenybėse.
Favoritai bėdų neturėjo
2019 07 01
A lyga
Lietuvos futbolo A lygos 16-ajame ture Marijampolės "Sūduva", Vilniaus "Žalgiris"ir "Kauno Žalgiris" laimėjo užtikrintai.
Užduotis – nugalėti marias
2019 07 17
Maratonas
Sunku nuspėti marias. Pamario krašto žvejai sako, kad kiekvieną minutę gali įvykti netikėtumų. Bet Kuršių marių maratono dalyviai vis tiek stojo į trasą.
Zaraso ežere – aštuonerios lenktynės
2019 07 17
F2
Vienintelis Lietuvos F-2 vandens formulių pilotas E.Riabko, Zarasuose ginsiantis Europos čempiono vardą, neslepia: „Laukia sudėtingas uždavinys."
Rado išeitį ir žais Utenoje
2019 07 17
Beisbolas
Lietuvos vyrų beisbolo rinktinei liko vienas žingsnis iki elitinio Europos čempionato diviziono. Ir šį žingsnį ji bandys žengti Utenoje.
 
Gyvenimo kelyje – istoriniai įvykiai
2019 07 17
Žvilgsnis
Algimantas Ivašauskas dalyvavo ir oficialiame Lietuvos sugrįžime į FIBA šeimą, ir Lietuvos moterų rinktinės triumfo žygyje.
Mažuose Pumpėnuose – dideli Lavrinovičiai
2019 07 17
Šventė
Šventėje Pumpėnuose – brolių Lavrinovičių ir Lukauskio atžalų kovos bei įgyvendintas kilnus tikslas: surinkta pinigų suma neįgaliajam Dariui padėti.
„Medalių galėjo būti ir daugiau“
2019 07 16
Universiada
Lietuvos studentų sporto asociacijos vadovas Č.Garbaliauskas: apie laimėjimus universiadoje, LKF požiūri, gyvenimą laivuose, šalies studentų sportą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas