Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. birželio 21 d. 09:30 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

„Trenerio darbas – mano pašaukimas“

Legendinis dviračių treko treneris Narsutis Dumbauskas – apie auksines mokinių pergales, baudų sistemą, psichologijos svarbą.

N.Dumbauskas.
pliadisfoto.com nuotr.
N.Dumbauskas.
   
 Klaipėdiečiui Narsučiui Dumbauskui birželio 21-ąją sukanka 80 metų. Legendinis treneris išugdė visą būrį garsių dviratininkų: olimpinius čempionus Gintautą Umarą ir Artūrą Kasputį, olimpietį Mindaugą Umarą, pasaulio čempioną ir rekordininką Vasilijų Špundovą, pasaulio čempionato bronzinį prizininką Joną Romanovą, daug kitų žinomų atletų. 
 
„Negaliu skųstis ir priekaištauti savo gyvenimui. Užsiimdamas dviračių sportu buvau laimingas. Trenerio darbas buvo mano pašaukimas ir profesija. Pats sportavau, mano pirmasis treneris buvo Kazys Paršaitis. Įvykdžiau sporto meistro normą. Tačiau Kūno kultūros institutą baigiau ne tam, kad galėčiau sportuoti, o tam, kad dirbčiau treneriu. Iš pradžių dirbau ne taip intensyviai, vėliau – pasiaukojamai, atiduodamas visas jėgas ir sugebėjimus“, – dabar sako N. Dumbauskas.

Įprasta sakyti, kad intensyvus trenerio darbas trumpina gyvenimą, bet jūsų pavyzdys, sulaukus 80 metų, tai paneigia.
Amžius, žinoma, daro savo. Visos senatvės ligos neaplenkė ir manęs. Turiu dviratį, bet pastarąjį kartą juo važiavau praėjusiais metais į Girulius ir atgal. Šiemet ant dviračio jau nesėdu, įvairios ligos neleidžia suprakaituoti. 
 
Bet nesutinku su teiginiu, kad trenerio darbas trumpina gyvenimą. Trenerio darbas – kaip ir visi kiti. Tačiau viena yra dirbti su vaikais, klube ir visai kas kita – su didelio meistriškumo sportininkais. Tada jau tenka aukotis, gyventi kartu su jais. Mūsų gyvenimas buvo toks: savaitė turi septynias darbo dienas ir niekam jokių atostogų. 

Visi dviratininkai, siekiantys didelio meistriškumo, ir komandos administratorius sutiko su tokiu gyvenimo būdu, visi dirbo vienodai. Niekas neturėjo išeiginių, tačiau tai nebuvo kokia nors bausmė, visi siekė bendro tikslo. Buvome viena vieninga šeima.

Parengėte du olimpinius čempionus, pasaulio čempionus ir rekordininkus, ar dažnai prisimenate tas auksines pergales?
Žinoma. Niekur nereklamavau, kad mes su Gintautu Umaru, likus porai metų iki Seulo olimpinių žaidynių, susėdom ir apsikalbėjom. Jeigu jis rodys tokius rezultatus, kokius Viačeslavas Jekimovas rodo kiekvieną dieną, neaišku, kuris vyks į Seulą, nes per 4 km asmenines persekiojimo lenktynes kiekvienai šaliai galėjo atstovauti tik vienas dviratininkas. 
 
Kas laimi TSRS čempionatą – tas važiuoja, o kas pralaimi – lieka namuose, kad ir kokia bus tavo sportinė forma per olimpines žaidynes. Su visu kolektyvu ir pačiu Gintautu radome būdą, kaip pasiekti gerą sportinę formą. 1987 m. Gintautas su Artūru Kaspučiu pačią geriausią sportinę formą stengėsi įgyti per pasaulio čempionatą ir mūsų komanda TSRS čempionate nebandė jėgų 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse. 

Vienoje per pasaulio čempionatą Gintautas finale pralenkė V. Jekimovą ir pelnė aukso medalį, o A. Kasputis per kvalifikacines varžybas nugalėjo buvusį pasaulio čempioną iš Vokietijos. Vėliau liko silpnesni varžovai, kuriuos jis pranoko ir pelnė bronzos medalį. 
 
1988 m. buvo suplanuota taip, kad TSRS čempionatas vyko likus vienam mėnesiui iki Seulo olimpinių žaidynių. G. Umarui vėl pavyko išlaikyti gerą sportinę formą, Seule per ikiolimpinę savaitę jis pagerino pasaulio rekordą 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse, o A. Kasputis savo darbingumą prarado, nes po pasaulio čempionato per daug atsipalaidavo. 
 
Tapo aišku, kad Gintauto sportinę formą turime taip „suprojektuoti“, jog rugpjūčio mėnesį per TSRS čempionatą ji vėl būtų pati aukščiausia, o po to ją liktų tik išlaikyti. Viskas pavyko. Laimėjome ir asmenines, ir komandines lenktynes. Tada Maskvos olimpiniame dviračių treke prieš V. Jekimovo ir G. Umaro finalinę dvikovą tvyrojo didžiulė įtampa. Varžybas stebėjo visa TSRS sporto komiteto vadovybė. Buvo ir mūsų Sporto komiteto pirmininkas Zigmantas Motiekaitis. 
 
Finalą triuškinamai laimėjo Gintautas. Jis pademonstravo visą save – ir savo fizinį, ir psichologinį pasirengimą, gebėjimą susikaupti. Per tą važiavimą jis atidavė 150 proc. to, ką gali. Pagal savo rezultatus jį laikyčiau geriausiu visų laikų Lietuvos sportininku: Gintautas vienintelis Lietuvos atletas, per vienas olimpines žaidynes dukart tapęs čempionu, taip pat po du kartus iškovojęs pasaulio čempionato auksą ir sidabrą, penkiskart gerinęs pasaulio rekordus.


 
Tačiau ar nebuvo apmaudu, kad mūsų komandinių persekiojimo lenktynių kvartetas, tapęs TSRS čempionu, buvo išardytas ir nenuvažiavo į Seulą?
Viskas priklausė nuo manęs. Laimėjus čempionatą, buvo sušaukta ekspertų taryba, man TSRS rinktinėje buvo patikėta vadovauti tempo rungčiai. Sudarinėjau ir persekiojimo lenktynių komandą. Būtų buvęs nusikaltimas, jeigu į komandą nebūčiau įtraukęs V. Jekimovo. Kvartetą reikėjo sudaryti iš pačių stipriausių dviratininkų ir kad per 30 dienų ji pradėtų dirbti išvien.

Ar jums gyvenime pavyko įgyvendinti viską, ko siekėte?
Ne viską. 1988 m. man buvo 50 metų, G. Umarui – 25-eri, sportinės karjeros pati pradžia. Buvau sukaupęs didelę patirtį, žinių. Tačiau, artėjant Lietuvos nepriklausomybei, sugriuvo visas finansavimas, dviratininkai liko be atlyginimų. Kol vyko visas valstybės sustygavimas, viskas buvo prarasta, dviratininkai išsibarstė po pasaulį – po visokius klubus.
 
Senas dviračių trekas Klaipėdoje 1979 m. buvo nugriaustas ir pastatytas naujas. Per dešimt metų mes tapome brandžiu kolektyvu, dviratininkai iškovojo įspūdingų pergalių. 

1984 m. trys klaipėdiečiai: G. Umaras, Vasilijus Špundovas, Jonas Romanovas, pateko į TSRS rinktinę, laukėme išvykimo į Los Andželo olimpines žaidynes. 
 
Tačiau, likus savaitei iki žaidynių, buvo priimtas nutarimas, kad TSRS sportininkai nedalyvaus olimpiadoje ir vietoje jų bus surengtos „Družba-84“ varžybos. Netekus olimpinio kelialapio, G. Umaro Maskvoje laukė ne mažiau įtempta kova ir jis iškovojo auksą. 

V. Špundovas 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse buvo antras, o J. Romanovas grupinėse lenktynėse – trečias. Jono bronzos medalį būtų galima prilyginti auksiniam. 

Grupinės lenktynės buvo paskutinės treke ir lėmė, kas nugalės komandinėje įskaitoje, nes TSRS ir Vokietijos komandos buvo surinkusios po lygiai taškų. Jonas aplenkė Vokietijos dviratininką, jis buvo ketvirtas, ir tai lėmė TSRS dviratininkų pergalę. Mes galėjome taip sėkmingai pasirodyti ir per Los Andželo olimpines žaidynes. 

Buvote ne tik treneris, bet ir psichologas, kur to mokėtės?
Man didelį įspūdį darė Kūno kultūros instituto psichologijos dėstytojas, katedros vedėjas Jurgis Palaima. Jis labai įdomiai ir įtaigiai dėstė. Nenoriu girtis, bet iš viso kurso gal tik du ar trys studentai iš psichologijos gavo penketus pagal penkiabalę sistemą. Vienas jų buvau aš. 

Manau, kad treneris, tiesiogiai dirbantis su komanda, turi būti ir psichologiškai pasikaustęs. Nuo jo priklauso ir komandos mikroklimatas, drausmė. Mes su komanda sutarėme, galiojo nerašyta taisyklė: pavėlavai bet kur nors 1 minutę, tau bauda 1 doleris. Jeigu pavėlavo kapitonas arba treneris – koeficientas trys.
 
Vyrams pasakiau, kad į kambarius nevaikščiosiu ir jų rytais nežadinsiu, tegul patys susiranda būdą, kaip nepramiegoti. Septintą valandą ryto jau reikėjo ant staklių minti dviračio pedalus.

Išėjote jūs, ir Klaipėdoje nebeliko dviračių treko meistrų. Ar dėl to neskauda širdies?
Žinoma, skauda. Tačiau dabar kita sistema. Reikia turėti visą infrastruktūrą ir ją sukurti taip, kaip Lietuvos krepšinio federacija. Viskas ten suderinta, sureguliuota. Kitos sporto šakos – lyg pamestinukės. Nėra reklamos, nėra rezultatų, nėra ir rėmėjų. Lietuvos rinka nedidelė, rėmėjų dar randa ir futbolas, o kitiems nėra iš kur gauti tų pinigų. 
 
Koks dabar jūsų puoselėto dviračių treko likimas?
Treke nevyksta nei varžybos, nei pratybos. Į treką miesto valdžia įsileido tenisininkus. Jie padarė savo remontus, nukasė 40 cm grunto, išsiasfaltavo. Treko viduje buvo drenažo sistema, kuri į lovelį surinkdavo nuo treko nubėgusį vandenį. Negaliu sakyti, kad tenisininkai viską sulaužė, bet po treką važinėja sunkioji technika, yra didelė tikimybė, kad pažeidė visą drenažo sistemą. Per kelerius metus, kai vanduo nebenubėga iš vandens surinkimo lovelio, trekas pradėjo kilnotis.

Jeigu būtumėte 20 metų jaunesnis, ar rastumėte jėgų vėl burti dviračių treko komandą? 
Tą padaryti praktiškai būtų neįmanoma. Užsiaugini dviratininką, jis tampa vyru ir pasiekia didesnį meistriškumą. Jam reikia mokėti atlyginimą. O Lietuvos sporto politika tokia: pirma pasiek rezultatą, tada gausi atlyginimą. Tai absurdas. Antra. Treke išlaikyti dviratininką ypač sudėtinga. 
 
Plento sritis sudaro kontraktus, užsienyje daugybė klubų, klubelių. Buvome suradę komandos rėmėjų Belgijoje, jie mums nemokamai suteikė gyvenimo sąlygas, maitino. Per metus ten laimėjome net 86-erias varžybas. Viskas klostėsi gerai. Tačiau rudenį, sugrįžus iš Belgijos, netekome dviratininkų – juos surankiojo užsienio klubai. 
 
Jie gavo atlyginimą, maitinimą, sportinį inventorių, aprangą. Suprantu: jiems reikėjo gyventi. Treniruodamas dar bandžiau išlaikyti rinktinę, keli dviratininkai buvo užsienio klubuose. Tačiau klubai juos paleisdavo rudenį vos dešimčiai ar mažiau dienų prieš pasaulio čempionatą, kai jie būdavo išsunkti. Nieko nebuvo įmanoma padaryti, per tas dešimt dienų pasirengimo nepakoreguosi. 

Ar palaikote ryšius su savo auklėtiniais ir nuolatiniu konkurentu V. Jekimovo treneriu Aleksandru Kuznecovu iš Sankt Peterburgo? 
A. Kuznecovas dar dirba. Prieš Sovietų Sąjungos griūtį jis spėjo pasistatyti savo privatų medinį dviračių treką, kuriame nemaža teritorija. Kai man sukako 75-eri, sulaukiau daug skambučių iš Rusijos – sveikino teisėjai, buvę treneriai, tuomečiai „Dinamo“ draugijos atstovai. Šypsodamasis sakiau, matyt, Vladimiras Putinas davė nurodymą, kad mane reikia pasveikinti su gimtadieniu. 
 
Su savo auklėtiniais susitinkame, bendraujame, jie manęs neužmiršo ir dabar, kai man sukako 80 metų. Malonu prisiminti tas pergales, kurias iškovojome visi kartu, užplūsta didžiulė prisiminimų banga.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Dviračiai
KOMENTARAI
 
 
 
"Neptūnas" laimėjo Kėdainiuose
2019 03 25
LKL
LKL pirmenybių autsaideris Kėdainių "Nevėžis" rimčiau pasipriešinti Klaipėdos "Neptūnui" pajėgė tik vieną kėlinį.
Ministro indėlis – trys taiklūs tritaškiai
2019 03 25
Tradicija
27-tą kartą surengtas S. Nėries gimnazijos absolventų krepšinio turnyras „Salama“ . Šiemet jame dalyvavo 11 ekipų. Jų gretose netrūko žinomų veidų.
Auksą nulėmė paskutinės sekundės
2019 03 25
MKL
Sostinės krepšinio mokykla papildė savo trofėjų kolekciją Lietuvos moksleivių krepšinio lygos U-17 B diviziono aukso medaliais.
 
V. Urbonas: „Žaidėjai parodė charakterį“
2019 03 25
Draugiškos rungtynės
"Noriu padėkoti žaidėjams už atsidavimą ir tai, ką jie pademonstravo aikštėje", - kalbėjo treneris V. Urbonas po Lietuvos rinktinės lygiųjų Azerbaidžane.
Jauniai pralaimėjo baltarusiams
2019 03 25
U-19
Pirmosios Lietuvos devyniolikmečių rinktinės rungtynės, vadovaujant naujajam treneriui Valdui Trakiui, baigėsi pralaimėjimu 0:2 baltarusiams.
Paguoda V.Urbonui - lygiosios Azerbaidžane
2019 03 25
Draugiškos rungtynės
Jau antrus metus pralaiminti visus oficialius mačus Lietuvos futbolo rinktinė sugebėjo varžovams nenusileisti bent per draugiškas rungtynes.
Elčės maratone - devintoji pozicija
2019 03 25
Maratonas
R.Kančys įveikė Elčės (Ispanija) maratono distanciją per 1 val. 6 min. 38 sek. ir užėmė 9-ąją vietą.
Slovakijoje greičiausias – lietuvis
2019 03 24
Sportinis ėjimas
Dudincuose vykusiose 38-osiose tarptautinėse sportinio ėjimo varžybose „Dudinska patdesiatka“ pergalę iškovojo Lietuvos atstovas Artūras Mastianica.
„Varžybos Alytuje – didelė garbė Lietuvai“
2019 03 19
Sportinis ėjimas
Europos ėjimo taurės laukianti Brigita Virbalytė: „Labai malonu, kad būtent Alytus tapo tuo kertiniu miestu, į kurį atkeliauja sportinis ėjimas.“
 
Lietuvė nusileido prancūzei
2019 03 25
Tenisas
Moterų turnyro „Santa Margherita di Pula“ pirmajame etape Joana Eidukonytė 3:6, 0:6 pralaimėjo prancūzei Margot Yerolymos.
Lietuviui Majamyje pritrūko jėgų
2019 03 19
Turnyras
Dar sekmadienį ATP „Challenger“ serijos turnyrą Kanadoje laimėjęs R. Berankis jau kitą dieną vyko į Majamį ir beveik be poilsio turėjo stoti į kovą.
Po pergalės – aukštyn reitingo laiptais
2019 03 18
Reitingas
Turnyre Kanadoje triumfavęs Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis pasaulio reitinge pakilo į 82-ąją vietą.
Daugiausia medalių – šeimininkams
2019 03 23
Boksas
Baigėsi pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako vardo bokso turnyras. Lietuviai jame iškovojo septynis medalius.
Dėl aukso kovos du lietuviai
2019 03 23
Boksas
Vilniuje vykstančiame pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako jaunimo bokso turnyre liko lemiamos kovos dėl čempionų titulo.
Jonavoje – kovos menų fiesta
2019 03 22
Graplingo imtynės
Pirmą kartą istorijoje Baltijos šalių graplingo čempionate bus kovojama dviejose grupėse – su kimono ir be kimono.
 
Nuo nugalėtojo atsiliko 3 sekundėmis
2019 03 25
Lenktynės
Dviračių lenktynėse „Grand Prix de Denain - Porte du Hainaut“ Prancūzijoje E. Šiškevičius užėmė 20-ą vietą ir pelnė 5 pasaulio reitingo taškus.
Popiežius Pranciškus turės naują dviratį
2019 03 13
Kongresas
32-ajame Europos dviračių sporto sąjungos (UEC) kongrese dalyvavo 43 žemyno federacijų atstovai, tarp jų ir LDSF prezidentas Romualdas Bakutis.
Papildė olimpinę taupyklę
2019 03 09
Lenktynės
Lietuvos dviratininkė Rasa Leleivytė lenktynėse Italijoje pelnė pirmuosius olimpinės atrankos taškus.
Konkurencija rinktinėje motyvuoja
2019 03 21
Žvilgsnis
Lietuvos rinktinės rankininkas Rolandas. Bernatonis: apie nepamirštamą įvartį į „Barcelona“ vartus, sezoną Vengrijoje ir laukiančią kovą su rumunais.
Paskutinėse rungtynėse - antausis dzūkams
2019 03 16
LRL
Paskutinėse LRL reguliariojo sezono rungtynėse "Šiaulių SM-Dubysa" atkakliame mače 29:28 nugalėjo Alytaus "Varsą-Stronglasą".
„Dragūnas“ - Baltijos lygos finalo ketverte
2019 03 16
Rankinis
"Visos komandos - profesionalios, jų biudžetai 8-10 kartų didesni už mūsų, bus smagu pasitikrinti, ką galime", - apie būsimus varžovus kalbėjo A. Juškėnas.
 
Klaipėda ir Kelmė – prie pat finalo
2019 03 24
Lietuvos čempionatas
Po pirmųjų dvejų Lietuvos tinklinio čempionato rungtynių per žingsnį nuo finalo atsidūrė Kelmės "Etovio" ir Klaipėdos "Amber Queen" ekipos.
Startas – Kelmėje ir Klaipėdoje
2019 03 22
Anonsas
Jau šį savaitgalį startuoja „Top Sport“ Lietuvos vyrų tinklinio čempionato pusfinaliai.
Auksinė komanda tikisi daugiau dėmesio
2019 03 19
Žvilgsnis
Baltijos tinklinio čempionės „Prekybos-Paramos“ treneris Kęstutis Pačėsas: „Kolektyvas patikimas, duok Dieve, kad visos komandos tokį turėtų.“
Atsisveikinimui linkėjo išlaikyti pagreitį
2019 03 25
Kuluaruose
"Naujajam prezidentui ir būsimai jo komandai linkiu išnaudoti pakilimo metą automobilių sportui toliau stiprinti" - sakė buvęs LASF vadovas R.Austinskas.
Lietuvis – tarp greičiausiųjų pasaulyje
2019 03 24
Motokrosas
Arminas Jasikonis antrajame pasaulio motokroso čempionato etape užėmė šeštąją vietą.
Visi varžovai liko toli už nugaros
2019 03 24
Moto
Sekmadienį Alžyre pasibaigusiame „Tuareg“ ralyje triumfavo Lietuvos motociklininkas Arūnas Gelažnininkas.
 
Ginčą su estais išsprendė fotofinišas
2019 03 25
Orientavimasis
Paskutinę pasaulio orientavimosi sporto slidėmis čempionato dieną Lietuvos rinktinei atiteko veteranų varžybose iškovotas medalis.
„Energija“ 25-tą kartą iškovojo auksą
2019 03 24
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionatas – baigtas. Sekmadienį paskutinėse finalo serijos rungtynėse Elektrėnų „Energija“ padėjo auksinį tašką (VIDEO).
Ledo šokėjai gerino rekordus
2019 03 23
Dailusis čiuožimas
Geriausią sezono rezultatą pasiekę ledo šokėjai Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed pasaulio čempionate užėmė 17-ąją vietą
Alytaus kanupolininkai startavo sėkmingai
2019 03 25
Kanupolas
Alytaus miesto atvirojo kanupolo čempionato I ture šeimininkų komandos pateko į abiejų divizionų finalus ir vieną jų laimėjo.
Lankininkai išsiaiškino taikliausius
2019 03 25
Šaudymas iš lanko
Atvirasis Lietuvos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionatas pritraukęsė per 150 dalyvių, tame tarpe - svečių iš Latvijos.
Taikliausi - lietuvis ir latvių komanda
2019 03 25
Šaudymas
Pirmąsias sezono varžybas Vilniuje - šaudymo į skriejančius taikinius taurės pirmąjį etapą laimėjo kaunietis J. Pakalniškis ir Latvijos „Lachkoki Club“.
 
Energijos pasikrovė iš penkiamečių
2019 03 25
Vaikų sportas
„Manau, yra svarbu tokio amžiaus vaikams parodyti, kiek džiaugsmo gali suteikti sportas",- kalbėjo su penkiamečiais pasportavęs boksininkas T. Tamašauskas.
Planuose – ir olimpietis,  ir bažnyčios
2019 03 23
Jubiliejus
Lietuvos jaunių irklavimo rinktinės treneris Virgaudas Leknickas įsitikinęs, kad geras treneris privalo irkluoti vieną valtį su savo auklėtiniais.
Fizinis aktyvumas – sėkmės variklis
2019 03 22
Specialistas
Jaunimo sporto vystymo ekspertė iš Didžiosios Britanijos: „Gerbiu Lietuvą vien už tai, kad ji pripažįsta fizinio aktyvumo problemas.“
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas