Vytautas Žeimantas („Olimpinė panorama“) 2018 m. gegužės 12 d. 19:12 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Kas pralaužė ledus olimpinėse žaidynėse?

Pirmieji Lietuvos žurnalistai, dirbę olimpinėse žaidynėse, ir patys aktyviai sportavo, ir buvo sporto organizatoriai.

E.Kubiliūnaitė, S.Garbačiauskas ir I.Lifšicas Paryžiaus olimpiadoje.
E.Kubiliūnaitė, S.Garbačiauskas ir I.Lifšicas Paryžiaus olimpiadoje.
   
Jau įpratome, kad į olimpines žaidynes Lietuvos atletus lydi nemažas būrys žurnalistų: filmuojančių ir fotografuojančių, su mikrofonu dirbančių ir rašančių. O kas buvo pirmieji Lietuvos žurnalistai, dirbę olimpinėse žaidynėse? 
 
Atsakymą į šį klausimą radau senoje 1924 m. darytoje nuotraukoje. Tąsyk rinkau medžiagą knygai apie Lietuvos sporto klubą „Makabi“. Ieškojau makabiečių judėjimo ištakų, jų veiklos tarpukario laikotarpiu. Tada ir pamačiau gerokai pablukusią nuotrauką, kurioje buvo viena moteris ir du vyrai, o apačioje intriguojantis parašas: „Pirmieji Lietuvos sporto komentatoriai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse: Elena Kubiliūnaitė, Stepas Garbačiauskas (abu Lietuvos sporto lyga) ir Isakas Lifšicas (Makabi).“ Nutariau plačiau pasidomėti, kaip anuo metu sporto žurnalistai dirbo žaidynėse, ir priėjau prie kelių išvadų. 

Ne tik rašė

Pirmoji išvada – profesionalių, kaip dabar, tik iš to gyvenančių sporto žurnalistų, artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, Lietuvoje dar nebuvo. Kaune nuo 1923 m. jau ėjo pora sporto ir fizinio auklėjimo žurnalų: kas dvi savaites pasirodydavo „Sportas“, kas mėnesį – „Jėga ir grožis“. Kai kuriuose laikraščiuose taip pat pasirodydavo sporto žinučių, bet vien iš sporto tematikos žurnalistai dar negalėjo pramisti.  

S.Garbačiauskas dirbo Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijose, vėliau – diplomatinėje tarnyboje Ženevoje. E.Kubiliūnaitė – Švietimo ministerijoje, Lietuvos universiteto bibliotekoje. I.Lifšico darbovietės nepavyko nustatyti. 

Antroji išvada – sporto žurnalistai patys aktyviai sportavo. S.Garbačiauskas 1921–1922 m. buvo daugkartinis šalies lengvosios atletikos čempionas, gerino Lietuvos lengvosios atletikos šešių rungčių rekordus: 100 m bėgimo (12,1 sek. – 1921), 200 m bėgimo (25,2 sek. – 1921), šuolio į aukštį (167 cm – 1922) ir kt. 1922 ir 1923 m. jis buvo Lietuvos futbolo čempionas, Lietuvos futbolo rinktinės narys, Lietuvos olimpinės futbolo rinktinės, žaidusios Paryžiuje, kapitonas. 

E.Kubiliūnaitė buvo aktyvi lengvaatletė, 1922–1924 m. dešimt kartų tapo šalies lengvosios atletikos čempione. Iki 1924 m. jai priklausė septyni rekordai: 60 m (8,6 sek.) ir 200 m (31,4 sek.) bėgimo, šuolio į tolį (4,30 m), į aukštį (1,28 m), disko metimo (17,90 m), rutulio stūmimo (7,50 m). Ji žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) moterų krepšinio komandoje – pirmojoje Lietuvos moterų krepšinio ekipoje, kuri 1922 m. tapo šalies čempione.

I.Lifšicas buvo aktyvus lengvaatletis, nors labiau pagarsėjo kaip futbolininkas, žaidė Kauno „Makabi“ komandoje, buvo Lietuvos čempionatų prizininkas, 1927 m. laimėjo šalies futbolo taurę. Buvo tos komandos kapitonas. Jis buvo kviečiamas ir į Lietuvos bei Kauno rinktines.

Trečioji išvada – visi sporto žurnalistai buvo aktyvūs sporto organizatoriai. S.Garbačiauskas buvo vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (1920), Lietuvos sporto lygos (1922), Futbolo teisėjų kolegijos (1926) steigėjų ir vadovų. Atstovavo Lietuvai FIFA kongrese Paryžiuje.

E.Kubiliūnaitė irgi buvo viena Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, Lietuvos sporto lygos (LSL) kūrėjų, LSL moterų sporto komiteto pirmininkė (1923–1930), Lietuvos moterų sporto atstovė tarptautinėje moterų sporto organizacijoje. Ji buvo viena pirmųjų ir aktyviausių krepšinio propaguotojų. Jos iniciatyva amerikiečio Jameso Naismitho sukurtos krepšinio taisyklės 1921 m. pasiekė Kauną ir buvo išplatintos Lietuvoje. 
I.Lifšicas buvo LSL centro komiteto narys, lygos atsakingasis sekretorius, Kauno „Makabi“ klubo valdybos narys.

Ketvirtoji išvada – tuometinė spauda sporto žurnalistų autorystės beveik nevertino. Dažniausiai net iš žaidynių gautos žinios buvo skelbiamos anonimiškai. Tik vasarą „Sportas“ savo bendradarbių sąraše, atskirai skelbtame pirmame puslapyje, prie S.Garbačiausko ir E.Kubiliūnaitės pavardžių pridėjo „spec. koresp. VIII Olimpiadoje Paryžiuje“. 
 
Dabar tokie lengvaatlečių rekordai, kaip ir sportininkų daugiaplaniškumas, gali sukelti šypseną. Bet tada sportas žengė pirmuosius žingsnius. Todėl sporto entuziastai ir sportavo, ir organizavo, ir vadovavo, ir dar turėjo visa tai propaguoti. Ši aplinkybė ir atvedė juos į sporto žurnalistiką. 
 
S.Garbačiauskas, 1921 m. parašęs knygą „Futbolas“, tapo pirmosios Lietuvos sporto knygos autoriumi. 1922 m. Kaune pradėjus leisti laikraštį „Lietuvos sportas“ E.Kubiliūnaitė tapo pirmojo šalyje periodinio sporto leidinio redaktore. Šiame laikraštyje apie futbolą ir kitas sporto aktualijas daug rašė S.Garbačiauskas. I.Lifšicas rašė į žydų laikraštį „Di Idische Stimme“ („Žydų balsas“). Ir visi trys 1924 m. keliavo į Prancūzijoje vykusias olimpines žaidynes.

Ant ledo – su skrybėlaitėmis

Tada žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės vyko tais pačiais metais. Žiemos žaidynės prasidėjo sausio, vasaros – gegužės mėnesį. Žiemos sporto mėgėjai rinkosi Prancūzijos alpinizmo cente, Šamoni miestelyje, esančiame Alpių kalnuose, šalia aukščiausios Alpių viršūnės Monblano. Dabar „Lietuvos sporto enciklopedijoje“ teigiama, kad 1924 m. įvyko Šamoni žiemos žaidynės. Tačiau to meto spaudoje ir žiemą, ir vasarą buvo teigiama, kad vyksta tik Paryžiaus olimpinės žaidynės. Rašė tapatindami sąvokas „olimpiada“ ir „olimpinės žaidynės“.
 
1923 m. lapkričio 25 d. žurnalas „Sportas“ straipsnį „Pasaulinė olimpiada 1924 m.“ pradeda šiais žodžiais: „Ši olimpiada jau yra visai netoli. Netrukus prasidės žiemos sporto rungtynės. Tik keletą valandėlių reikia pabūti šitame brūzgiančiame bityne, Grammont gatvėje, kur 25 daktilografų (mašinistų, -čių) ir dar daugiau tarnautojų, neskaitant komisarų, siunčia į visus pasaulio kraštus programas ir atsakymus, kad suprastum, jog tai ruošiama sporto šventė, kurios pasaulis dar nėra matęs.“

Toliau pateikiamas gana valdiškas žaidynių programos aprašymas, kuris galėjo atkeliauti į Kauną ir telegrafu. Tačiau autorių glumino, kad tarškėjo net 25 rašomosios mašinėlės, o tai reiškia, kad jis ten buvo. Greičiausiai šios eilutės priklauso S.Garbačiauskui, nes „Sporte“ (1924 m. kovo 25 d.) spausdinamame straipsnyje „VIII pasaulinė olimpiada, mūsų kaimynai ir mes“ rašoma: „Sausio 25 d. prasidėjo VIII pasaulinės olimpiados pirmoji dalis: žiemos sportas. Mūsų kaimynai latviai, estai, suomiai ir lenkai atsiuntė po kelis atstovus olimpiadon. Mes gi turėjome ten tik vieną spaudos.“ Pavardė nenurodyta, nes rašė pats apie save.
„Sporte“ buvo paskelbta nuotraukų iš žiemos rungčių: ledo ritulio, bobslėjaus, slidinėjimo, čiuožimo. Ypač impozantiškai atrodė dailiojo čiuožimo atstovės – su ilgomis suknelėmis ir elegantiškomis skrybėlaitėmis.

Vietoj Paryžiaus – namo

1924 m. birželio 20 d. „Sportas“ per visą pirmąjį puslapį didelėmis raidėmis paskelbė: „Lietuva dalyvauja Pasaulio olimpiadoje 1924 m.“ Tekste randu: „Lietuvos sporto lyga, susitarus su Lietuvos futbolo lyga, siunčia pasaulinėn olimpiadon 1924 m. Paryžiun 33 sportininkus, -es: 3 atstovus ir 30 dalyvių. Tai istorinis mūsų sporto gyvenime nutarimas. (...) Paryžiuje mūsų reikalais energingai rūpinasi S.Garbačiauskas. (...) Dabar ir mes 53 tautų tarpe žengsime su savo Lietuvos vėliava per milžinišką Kolumbo stadioną ir pamatysime geriausius ir gražiausius pasaulio sūnus, jų kovą, jų nugalėjimus, jų gyvenimą, įpročius ir techniką.“ 
Planai buvo dideli, tačiau pritrūko lėšų, organizuotumo, buvo per vėlai susigriebta. „Sporte“ randu ir tokias eilutes: „Šeši futbolininkai iš Klaipėdos nespėjo su užsienio pasais, todėl neišvyko į Paryžių.“ „Kybartiečiai dviratininkai Kremeris ir Malcavas („Sveikata“) pavėlavo išgauti užsienio pasus, tai į Paryžių nuvažiavo tik du nugalėtojai paskutinėse rungtynėse Kaunas – Marijampolė – Isakas Anolikas (Makabi) ir Juozas Vilpišauskas (L.D.S.).“ 

Taigi į Paryžių, be jau minėtų dviejų dviratininkų, dar išvažiavo 11 futbolininkų ir trys sporto žurnalistai. 

Nors, atrodo, galėjo būti ir ketvirtas žurnalistas, bet įvyko kuriozas. Antai „Lietuvos žinios“ (1924 m. liepos 24 d.) žinutėje „Atsirado sportininkas“ rašo: „Sportininkas (imtynininkas – V.Ž.) Petras Požėla, kuris buvo prapuolęs važiuodamas į Pasaulinę olimpiadą, atsirado. Pasirodo, kad jis vietoje Olimpiados nuvažiavo į tėviškę. Veltui Paryžiuje laukė jo atvažiuojant mūsų atstovybė. Sunku net patikėti, kad laikraščio „Rytas“ bendradarbis gali taip pasielgti.“ 


Futbolas, futbolas...

Futbolas tuo metu Lietuvoje buvo labai populiarus. Todėl ir spauda jam skyrė daug dėmesio. 1924 m. gegužės 25 d. „Sportas“ pirmame puslapyje didelėmis raidėmis paskelbė: „Šiandien Lietuvos futbolininkai Paryžiuje atidaro Pasaulinės olimpiados futbolo turnyrą žaidžiant su Šveicarija.“ Kitame numeryje įdeda ir nuotraukų iš šių varžybų. Parašai po jomis optimistiški: „Bartuška ardo priešo kombinacijas“, „Balčiūnas atmuša vieną iš daugelio smūgių į vartus“. Jeigu žiūrėtum į nuotraukas, galėtum susidaryti įspūdį, kad Lietuvos komanda pasirodė puikiai. Nors rezultatas buvo 0:9...

Pačios varžybos buvo aprašomos per kelis numerius, išsamiai išanalizuojant visus reikšmingesnius momentus. Kai kur net pagiriant vieną kitą Lietuvos futbolininką. Dabar po tokio rezultato mūsų kolegos komandą turbūt sutrintų į miltus, o tada rašė su viltimi, kad Lietuvos futbolas sutvirtės.  

Įdomus buvo ir olimpinių žinių kelias į Kauną. „Sporto“ informacijoje, pavadintoje „Lietuva – Šveicarija“, rašoma: „VIII pasaulio olimpiados rungtynių rezultatai bus pranešti Lietuvos dviratininkų sąjungos klube (Tolstojaus g. 2) sekmadienį, gegužės 25 d. 8–8,5 val. vakaro per šeimyninį sportininkų vakarėlį, kur laukiama telegrama.“
 
Panašiai gauta žinia ir apie mūsų dviratininkų I.Anoliko ir J.Vilpišausko startą. „Sportas“ paskelbė: „Ką tik gauta iš Paryžiaus mūsų dalyvių telegrama, kur jie praneša, kad rungtynėse susidaužė.“ O „Lietuvos žinios“ (1924 m. liepos 27 d.) rašė: „Nepripratus kalnuotu plentu važiuoti jiems atsitiko nelaimė – jie sulaužė savo dviračius ir susižeidė.“

Atviri ir pasislėpę oponentai

Renkant medžiagą šiam straipsniui paaiškėjo dar viena staigmena: kita periodinė spauda sportui neskyrė jokio dėmesio arba rašė labai trumpai, o Paryžiaus olimpines žaidynes apskritai nutylėjo.
 
Štai Antano Smetonos redaguojamas „Tautos vairas“, visuomenės, politikos, literatūros, dailės ir mokslo laikraštis, Paryžiaus žaidynes ignoravo. 1924 m. jame radau tik dvi trumputes žinutes: „Lietuvos futbolininkai išvyko Paryžiun į tarptautines rungtynes“, kitame numeryje – „Lietuvos sportininkai išvažiavo Paryžiun dalyvauti tarptautinėse futbolo rungtynėse Lietuvos vardu. Rungtynės su Šveicarija bus gegužės 25 d.“ Ir viskas – apie olimpines žaidynes nė žodžio, tarsi išvažiavo į eilines tarptautines rungtynes. 

Panašiai elgėsi ir Lietuvos telegramų agentūros ELTA leidžiamas laikraštis „Krivulė“, kurį redagavo Kazys Puida. Šiame laikraštyje Karolis Dineika ir kiti autoriai apie sportą rašė daug. Besirengiant ir vykstant žaidynėms laikraštyje spausdinta apie čiuožimą, imtynes, ripką, gimnastiką, žirgų lenktynes, boksą, aprašytos sporto literatūros naujovės, bet apie olimpines žaidynes net neužsiminta.

Apie jas nieko nerašė ir kūno kultūros laikraštis „Jėga ir grožis“, nuo 1923 m. ėjęs Kaune. Jį įsteigė K.Dineika ir Juozas Eretas, redagavo Jonas Dagelis. Kodėl šiam sporto leidiniui nerūpėjo olimpinis sąjūdis? Kyla daug klausimų, į kuriuos dar reikės ieškoti atsakymų. 

Šią publikaciją norėtųsi baigti optimistiškesne gaida – S.Garbačiausko žodžiais: „Bendrai mes turėtume į olimpiadą žiūrėti kaip į aukščiausią mokyklą, į kur nuvykę pasemtume įvairiausių naudingų žinių iš sporto srities, propagandos ir šiaip įgautume kultūrinį patyrimą ir tik tuo būdu mūsų sportas tobulėtų ir mūsų jaunimas, pamatęs ir susipažinęs sporto stadione su geriausių pasaulio tautų žiedų – jaunimu, pamėgtų sportą.“
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Stovyklos pradžia - be užsieniečių
2018 08 16
Treniruotės
Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai ketvirtadienio pavakarę centriniame miesto stadione pradėjo fizinio pasiruošimo stovyklą.
Legionierių nustebino anglų kalbos žinios
2018 08 16
Treniruotės
Vilniaus "Rytas" susirinko į pirmąją treniruotę, kurioje fizinio rengimo treneris atliko ne vieną testą žaidėjų pajėgumui nustatyti.
"Kibirkšties" tikslai - patys aukščiausi
2018 08 16
LMKL
„Šį sezoną mūsų komanda bus dar jaunesnė nei ankstesniais sezonais, – sakė „Kibirkšties“ komandos treneris V.Gecevičius.
 
Vilniuje išryškėjo meistriškumo praraja
2018 08 16
Europos lyga
Vilniaus "Žalgirio" futbolininkams nepavyko antrą kartą sulaikyti "Sevilla" puolimo, kuris šįkart sostinės ekipai atseikėjo penkis įvarčius.
"Sūduvai" - istorinė galimybė
2018 08 16
Europos lyga
Marijampolės "Sūduva" atlaikė Jūrmalos "Spartaks" komandos šturmą ir dėl patekimo į Europos lygos pagrindines varžybas kausis su Glalzgo "Celtic".
Lietuvį futbolas atvedė į Tasmaniją
2018 08 16
Svetur
„Tasmanija yra graži valstija su daug nacionalinių parkų, puikia gamta, todėl aš čia iš tiesų esu laimingas“, - teigia futbolininkas G.Kruša.
Maratono trasoje pakartotas geriausias rezultatas
2018 08 12
Maratonas
"Laikas netenkina, bet užimta vieta džiaugiuosi", - teigė V. Dopolskas, o jo kolegos maratonininkai taip pat nesididžiavo pasiektais rezultatais.
A. Šerkšnienė: "Smagu čia būti"
2018 08 12
Europos čempionatas
„Rezultatai labai aukšti, greičiau nei 50,5 sek. Su tokiais ir pasaulio čempionato finale galima bėgti", - pasirodymą finale reziumavo A. Šerkšnienė.
Lietuvos ėjikės: "Esame šokiruotos"
2018 08 12
Ėjimas
Brigita Virbalytė ir Živilė Vaiciukevičiūtė po finišo Europos čempionate teigė negalinčios patikėti, kad pagerino ir asmeninius, ir šalies rekordus.
 
Pergalingas startas Italijoje
2018 08 15
Turnyras
Laurynas Grigelis ir italas Alessandro Motti pergale praėjo ATP „Challenger“ serijos turnyro Italijoje dvejetų varžybas.
Suklupo prieš pat tikslą
2018 08 13
Turnyras
Lietuvos tenisininkas Lukas Mugevičius Lenkijoje pralaimėjo trečiajame „Futures“ serijos turnyro atrankos rate.
R.Berankis – jau už pirmo šimtuko ribos
2018 08 13
Reitingas
Pastaruoju metu nesėkmingai žaidžiantis Ričardas Berankis Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje iš 95-osios vietos nukrito į 105-ąją.
Rinktinės vedlys pažadais nesimėto
2018 08 16
Boksas
Ko daugiau Lietuvos bokso bendruomenėje – nerimo ar optimizmo, susijusio su Tokijo žaidynėmis? To klausėme šalies rinktinės vyr. trenerio Vido Bružo.
Graplingo lyderiai - UWW čempionate
2018 08 10
Graplingo imtynės
Lietuvos graplingo rinktinės lyderiai turėtų dalyvauti pasaulio UWW čempionate, kuris vyks Kazachstane.
Auksinį tašką nugvelbė patyrusi varžovė
2018 08 04
Taekvondo
Klaudijai Tvaronavičiūtei po dramatiškos kovos nepavyko prasimušti į Prancūzijos Polinezijoje vykusio tekvondo G2 turnyro finalą.
 
Velomaratone laukiama 10 tūkst. dalyvių
2018 08 16
Velomaratonas
Devintasis "Velomaratonas" ir vėl kvies profesionalus bei mėgėjus, kuriems pasiūlys skirtingų nuotolių trasas.
„Velomaratonas“ – ne tik dviratininkams
2018 08 15
Anonsas
Devintą kartą rengiama masiškiausia dviračių šventė rugpjūčio 19 d. prie starto linijos tradiciškai sukvies daugiatūkstantinę minią iš visos Lietuvos.
Lietuvė grįžo tarp 50 geriausiųjų
2018 08 15
Reitingas
Rasa Leleivytė pasaulio plento dviratininkių reitinge iš 64-os vietos pakilo į 47-ą. Tai – aukščiausia Rasos vieta nuo 2017 metų gegužės 14 dienos.
Pralaimėjo ir Liuksemburgui
2018 08 16
U-18
Lietuvos rinktinė 29:34 (11:17) pralaimėjo Liuksemburgo ekipai ir patyrė penktąją nesėkmę Europos jaunių rankinio čempionate.
Lietuva neteko iškilaus rankinio trenerio
2018 08 12
Netektis
Eidamas 73-iuosius metus, mirė nusipelnęs Lietuvos rankinio treneris, sporto meistras Algirdas Ambrazas.
Gruzijoje - nesėkmingas jaunių startas
2018 08 10
U-18
Europos jaunių vaikinų rankinio čempionato antro diviziono turnyro pirmosiose A grupės rungtynėse Lietuvos rinktinė 30:32 pralaimėjo Makedonijai.
 
Vilniuje - geriausių šalies duetų akistata
2018 08 16
Paplūdimio tinklinis
Vilniuje šį savaitgalį vyks Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionato finalinis etapas, kuriame varžysis visi geriausi šalies tinklininkai.
Kelią į atkrintamąsias užkirto trauma
2018 08 10
Paplūdimio tinklinis
Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis Maskvoje pagirtinai kovojo prieš tituluotus varžovus, tačiau patyrus traumą rungtynes tęsti atsisakė.
Ant smėlio – atkakli kova
2018 08 09
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai metė rimtą iššūkį buvusiems Europos čempionams.
Laisvę pavertė į betvarkę
2018 08 16
Krosas
Pasak LASF prezidento, autokrose suteiktos laisvės lenktyninkams ne populiarina sportą, o tik paverčia jį pigios ir niekam tikusios technikos suvažiavimu.
Automobilis tapo meno kūriniu
2018 08 14
Naujovė
„Fast Lap“ automobilių lenktynėse menininkas Gabrielis Žvirblis ranka tapė ant „Nissan Leaf“ automobilio.
Driftas – neatsiejama gyvenimo dalis
2018 08 14
Driftas
Lenktynininkė D.Radzevičiūtė: „Driftas reikalauja didžiulio susikaupimo, gebėjimo planuoti veiksmus, greitos reakcijos, drąsos rizikuoti.“
 
Lietuvis ir toliau žais KHL
2018 08 14
Ledo ritulys
Lietuvos ledo rituli rinktinės gynėjas Nerijus Ališauskas lieka Rygos „Dinamo“ ir vėl rungtyniaus vienoje stipriausių planetos lygų.
Pasaulį stulbinanti rusė čiuoš Lietuvoje
2018 08 09
Dailusis čiuožimas
14-metė A.Trusova jau dabar galėtų nušluostyti nosį geriausioms pasaulio čiuožėjoms ir laimėti pasaulio, Europos čempionatą ar net olimpines žaidynes.
Lietuviui – dar viena galimybė
2018 08 04
Beisbolas
Stipriausios pasaulyje Šiaurės Amerikos beisbolo lygos (MLB) klubas „Pittsburgh Pirates“ dar kartą į savo gretas susigrąžino Dovydą Neverauską.
Lietuviai gerina savo pozicijas
2018 08 16
Diskgolfas
Kroatijoje vykstančiame Europos diskgolfo čempionate savo pozicijas prieš lemiamą ratą pagerino Lietuvos atstovai.
Europos čempionate finišavo penktas
2018 08 16
Neįgaliųjų sportas
Regėjimo negalią turintis 21-erių kaunietis Mindaugas Dvylaitis, besivaržantis S11 klasėje, 100 metrų nugara rungties finale užėmė penktą vietą.
"Top" lygos starte - lietuviškų klubų mūšis
2018 08 16
Regbis
Prie "Top" lygos prisijungė Lietuvos čempionato nugalėtoja ir Baltijos pirmenybių antro diviziono čempionė Šiaulių "Šiaulių" komanda.
 
Septyni medaliai užkėlė į 20-ąją vietą
2018 08 12
Apdovanojimai
Glazge ir Berlyne vykusių septynių sporto šakų Europos čempionatų medalių įskaitoje Lietuva su Danija pasidalijo 20-ąją vieta.
Su „Žalgiriu“ – koja kojon
2018 08 09
Jubiliejus
Rupjūčio 9 d. 75-metį švenčiančio R.Budrionio vadovaujamos Vilniaus dirbančiųjų sporto klubų sąjungos gretos auga, keičiasi kartos, o tradicijos išlieka
Medalių įskaitoje Lietuva - 19-ta
2018 08 08
Europos čempionatas
Septynių sporto šakų Europos čempionatų medalių įskaitoje po antradienio varžybų Lietuva užima 19-ąją vietą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas