Vytautas Žeimantas („Olimpinė panorama“) 2018 m. gegužės 12 d. 19:12 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Kas pralaužė ledus olimpinėse žaidynėse?

Pirmieji Lietuvos žurnalistai, dirbę olimpinėse žaidynėse, ir patys aktyviai sportavo, ir buvo sporto organizatoriai.

E.Kubiliūnaitė, S.Garbačiauskas ir I.Lifšicas Paryžiaus olimpiadoje.
E.Kubiliūnaitė, S.Garbačiauskas ir I.Lifšicas Paryžiaus olimpiadoje.
   
Jau įpratome, kad į olimpines žaidynes Lietuvos atletus lydi nemažas būrys žurnalistų: filmuojančių ir fotografuojančių, su mikrofonu dirbančių ir rašančių. O kas buvo pirmieji Lietuvos žurnalistai, dirbę olimpinėse žaidynėse? 
 
Atsakymą į šį klausimą radau senoje 1924 m. darytoje nuotraukoje. Tąsyk rinkau medžiagą knygai apie Lietuvos sporto klubą „Makabi“. Ieškojau makabiečių judėjimo ištakų, jų veiklos tarpukario laikotarpiu. Tada ir pamačiau gerokai pablukusią nuotrauką, kurioje buvo viena moteris ir du vyrai, o apačioje intriguojantis parašas: „Pirmieji Lietuvos sporto komentatoriai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse: Elena Kubiliūnaitė, Stepas Garbačiauskas (abu Lietuvos sporto lyga) ir Isakas Lifšicas (Makabi).“ Nutariau plačiau pasidomėti, kaip anuo metu sporto žurnalistai dirbo žaidynėse, ir priėjau prie kelių išvadų. 

Ne tik rašė

Pirmoji išvada – profesionalių, kaip dabar, tik iš to gyvenančių sporto žurnalistų, artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, Lietuvoje dar nebuvo. Kaune nuo 1923 m. jau ėjo pora sporto ir fizinio auklėjimo žurnalų: kas dvi savaites pasirodydavo „Sportas“, kas mėnesį – „Jėga ir grožis“. Kai kuriuose laikraščiuose taip pat pasirodydavo sporto žinučių, bet vien iš sporto tematikos žurnalistai dar negalėjo pramisti.  

S.Garbačiauskas dirbo Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijose, vėliau – diplomatinėje tarnyboje Ženevoje. E.Kubiliūnaitė – Švietimo ministerijoje, Lietuvos universiteto bibliotekoje. I.Lifšico darbovietės nepavyko nustatyti. 

Antroji išvada – sporto žurnalistai patys aktyviai sportavo. S.Garbačiauskas 1921–1922 m. buvo daugkartinis šalies lengvosios atletikos čempionas, gerino Lietuvos lengvosios atletikos šešių rungčių rekordus: 100 m bėgimo (12,1 sek. – 1921), 200 m bėgimo (25,2 sek. – 1921), šuolio į aukštį (167 cm – 1922) ir kt. 1922 ir 1923 m. jis buvo Lietuvos futbolo čempionas, Lietuvos futbolo rinktinės narys, Lietuvos olimpinės futbolo rinktinės, žaidusios Paryžiuje, kapitonas. 

E.Kubiliūnaitė buvo aktyvi lengvaatletė, 1922–1924 m. dešimt kartų tapo šalies lengvosios atletikos čempione. Iki 1924 m. jai priklausė septyni rekordai: 60 m (8,6 sek.) ir 200 m (31,4 sek.) bėgimo, šuolio į tolį (4,30 m), į aukštį (1,28 m), disko metimo (17,90 m), rutulio stūmimo (7,50 m). Ji žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) moterų krepšinio komandoje – pirmojoje Lietuvos moterų krepšinio ekipoje, kuri 1922 m. tapo šalies čempione.

I.Lifšicas buvo aktyvus lengvaatletis, nors labiau pagarsėjo kaip futbolininkas, žaidė Kauno „Makabi“ komandoje, buvo Lietuvos čempionatų prizininkas, 1927 m. laimėjo šalies futbolo taurę. Buvo tos komandos kapitonas. Jis buvo kviečiamas ir į Lietuvos bei Kauno rinktines.

Trečioji išvada – visi sporto žurnalistai buvo aktyvūs sporto organizatoriai. S.Garbačiauskas buvo vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (1920), Lietuvos sporto lygos (1922), Futbolo teisėjų kolegijos (1926) steigėjų ir vadovų. Atstovavo Lietuvai FIFA kongrese Paryžiuje.

E.Kubiliūnaitė irgi buvo viena Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, Lietuvos sporto lygos (LSL) kūrėjų, LSL moterų sporto komiteto pirmininkė (1923–1930), Lietuvos moterų sporto atstovė tarptautinėje moterų sporto organizacijoje. Ji buvo viena pirmųjų ir aktyviausių krepšinio propaguotojų. Jos iniciatyva amerikiečio Jameso Naismitho sukurtos krepšinio taisyklės 1921 m. pasiekė Kauną ir buvo išplatintos Lietuvoje. 
I.Lifšicas buvo LSL centro komiteto narys, lygos atsakingasis sekretorius, Kauno „Makabi“ klubo valdybos narys.

Ketvirtoji išvada – tuometinė spauda sporto žurnalistų autorystės beveik nevertino. Dažniausiai net iš žaidynių gautos žinios buvo skelbiamos anonimiškai. Tik vasarą „Sportas“ savo bendradarbių sąraše, atskirai skelbtame pirmame puslapyje, prie S.Garbačiausko ir E.Kubiliūnaitės pavardžių pridėjo „spec. koresp. VIII Olimpiadoje Paryžiuje“. 
 
Dabar tokie lengvaatlečių rekordai, kaip ir sportininkų daugiaplaniškumas, gali sukelti šypseną. Bet tada sportas žengė pirmuosius žingsnius. Todėl sporto entuziastai ir sportavo, ir organizavo, ir vadovavo, ir dar turėjo visa tai propaguoti. Ši aplinkybė ir atvedė juos į sporto žurnalistiką. 
 
S.Garbačiauskas, 1921 m. parašęs knygą „Futbolas“, tapo pirmosios Lietuvos sporto knygos autoriumi. 1922 m. Kaune pradėjus leisti laikraštį „Lietuvos sportas“ E.Kubiliūnaitė tapo pirmojo šalyje periodinio sporto leidinio redaktore. Šiame laikraštyje apie futbolą ir kitas sporto aktualijas daug rašė S.Garbačiauskas. I.Lifšicas rašė į žydų laikraštį „Di Idische Stimme“ („Žydų balsas“). Ir visi trys 1924 m. keliavo į Prancūzijoje vykusias olimpines žaidynes.

Ant ledo – su skrybėlaitėmis

Tada žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės vyko tais pačiais metais. Žiemos žaidynės prasidėjo sausio, vasaros – gegužės mėnesį. Žiemos sporto mėgėjai rinkosi Prancūzijos alpinizmo cente, Šamoni miestelyje, esančiame Alpių kalnuose, šalia aukščiausios Alpių viršūnės Monblano. Dabar „Lietuvos sporto enciklopedijoje“ teigiama, kad 1924 m. įvyko Šamoni žiemos žaidynės. Tačiau to meto spaudoje ir žiemą, ir vasarą buvo teigiama, kad vyksta tik Paryžiaus olimpinės žaidynės. Rašė tapatindami sąvokas „olimpiada“ ir „olimpinės žaidynės“.
 
1923 m. lapkričio 25 d. žurnalas „Sportas“ straipsnį „Pasaulinė olimpiada 1924 m.“ pradeda šiais žodžiais: „Ši olimpiada jau yra visai netoli. Netrukus prasidės žiemos sporto rungtynės. Tik keletą valandėlių reikia pabūti šitame brūzgiančiame bityne, Grammont gatvėje, kur 25 daktilografų (mašinistų, -čių) ir dar daugiau tarnautojų, neskaitant komisarų, siunčia į visus pasaulio kraštus programas ir atsakymus, kad suprastum, jog tai ruošiama sporto šventė, kurios pasaulis dar nėra matęs.“

Toliau pateikiamas gana valdiškas žaidynių programos aprašymas, kuris galėjo atkeliauti į Kauną ir telegrafu. Tačiau autorių glumino, kad tarškėjo net 25 rašomosios mašinėlės, o tai reiškia, kad jis ten buvo. Greičiausiai šios eilutės priklauso S.Garbačiauskui, nes „Sporte“ (1924 m. kovo 25 d.) spausdinamame straipsnyje „VIII pasaulinė olimpiada, mūsų kaimynai ir mes“ rašoma: „Sausio 25 d. prasidėjo VIII pasaulinės olimpiados pirmoji dalis: žiemos sportas. Mūsų kaimynai latviai, estai, suomiai ir lenkai atsiuntė po kelis atstovus olimpiadon. Mes gi turėjome ten tik vieną spaudos.“ Pavardė nenurodyta, nes rašė pats apie save.
„Sporte“ buvo paskelbta nuotraukų iš žiemos rungčių: ledo ritulio, bobslėjaus, slidinėjimo, čiuožimo. Ypač impozantiškai atrodė dailiojo čiuožimo atstovės – su ilgomis suknelėmis ir elegantiškomis skrybėlaitėmis.

Vietoj Paryžiaus – namo

1924 m. birželio 20 d. „Sportas“ per visą pirmąjį puslapį didelėmis raidėmis paskelbė: „Lietuva dalyvauja Pasaulio olimpiadoje 1924 m.“ Tekste randu: „Lietuvos sporto lyga, susitarus su Lietuvos futbolo lyga, siunčia pasaulinėn olimpiadon 1924 m. Paryžiun 33 sportininkus, -es: 3 atstovus ir 30 dalyvių. Tai istorinis mūsų sporto gyvenime nutarimas. (...) Paryžiuje mūsų reikalais energingai rūpinasi S.Garbačiauskas. (...) Dabar ir mes 53 tautų tarpe žengsime su savo Lietuvos vėliava per milžinišką Kolumbo stadioną ir pamatysime geriausius ir gražiausius pasaulio sūnus, jų kovą, jų nugalėjimus, jų gyvenimą, įpročius ir techniką.“ 
Planai buvo dideli, tačiau pritrūko lėšų, organizuotumo, buvo per vėlai susigriebta. „Sporte“ randu ir tokias eilutes: „Šeši futbolininkai iš Klaipėdos nespėjo su užsienio pasais, todėl neišvyko į Paryžių.“ „Kybartiečiai dviratininkai Kremeris ir Malcavas („Sveikata“) pavėlavo išgauti užsienio pasus, tai į Paryžių nuvažiavo tik du nugalėtojai paskutinėse rungtynėse Kaunas – Marijampolė – Isakas Anolikas (Makabi) ir Juozas Vilpišauskas (L.D.S.).“ 

Taigi į Paryžių, be jau minėtų dviejų dviratininkų, dar išvažiavo 11 futbolininkų ir trys sporto žurnalistai. 

Nors, atrodo, galėjo būti ir ketvirtas žurnalistas, bet įvyko kuriozas. Antai „Lietuvos žinios“ (1924 m. liepos 24 d.) žinutėje „Atsirado sportininkas“ rašo: „Sportininkas (imtynininkas – V.Ž.) Petras Požėla, kuris buvo prapuolęs važiuodamas į Pasaulinę olimpiadą, atsirado. Pasirodo, kad jis vietoje Olimpiados nuvažiavo į tėviškę. Veltui Paryžiuje laukė jo atvažiuojant mūsų atstovybė. Sunku net patikėti, kad laikraščio „Rytas“ bendradarbis gali taip pasielgti.“ 


Futbolas, futbolas...

Futbolas tuo metu Lietuvoje buvo labai populiarus. Todėl ir spauda jam skyrė daug dėmesio. 1924 m. gegužės 25 d. „Sportas“ pirmame puslapyje didelėmis raidėmis paskelbė: „Šiandien Lietuvos futbolininkai Paryžiuje atidaro Pasaulinės olimpiados futbolo turnyrą žaidžiant su Šveicarija.“ Kitame numeryje įdeda ir nuotraukų iš šių varžybų. Parašai po jomis optimistiški: „Bartuška ardo priešo kombinacijas“, „Balčiūnas atmuša vieną iš daugelio smūgių į vartus“. Jeigu žiūrėtum į nuotraukas, galėtum susidaryti įspūdį, kad Lietuvos komanda pasirodė puikiai. Nors rezultatas buvo 0:9...

Pačios varžybos buvo aprašomos per kelis numerius, išsamiai išanalizuojant visus reikšmingesnius momentus. Kai kur net pagiriant vieną kitą Lietuvos futbolininką. Dabar po tokio rezultato mūsų kolegos komandą turbūt sutrintų į miltus, o tada rašė su viltimi, kad Lietuvos futbolas sutvirtės.  

Įdomus buvo ir olimpinių žinių kelias į Kauną. „Sporto“ informacijoje, pavadintoje „Lietuva – Šveicarija“, rašoma: „VIII pasaulio olimpiados rungtynių rezultatai bus pranešti Lietuvos dviratininkų sąjungos klube (Tolstojaus g. 2) sekmadienį, gegužės 25 d. 8–8,5 val. vakaro per šeimyninį sportininkų vakarėlį, kur laukiama telegrama.“
 
Panašiai gauta žinia ir apie mūsų dviratininkų I.Anoliko ir J.Vilpišausko startą. „Sportas“ paskelbė: „Ką tik gauta iš Paryžiaus mūsų dalyvių telegrama, kur jie praneša, kad rungtynėse susidaužė.“ O „Lietuvos žinios“ (1924 m. liepos 27 d.) rašė: „Nepripratus kalnuotu plentu važiuoti jiems atsitiko nelaimė – jie sulaužė savo dviračius ir susižeidė.“

Atviri ir pasislėpę oponentai

Renkant medžiagą šiam straipsniui paaiškėjo dar viena staigmena: kita periodinė spauda sportui neskyrė jokio dėmesio arba rašė labai trumpai, o Paryžiaus olimpines žaidynes apskritai nutylėjo.
 
Štai Antano Smetonos redaguojamas „Tautos vairas“, visuomenės, politikos, literatūros, dailės ir mokslo laikraštis, Paryžiaus žaidynes ignoravo. 1924 m. jame radau tik dvi trumputes žinutes: „Lietuvos futbolininkai išvyko Paryžiun į tarptautines rungtynes“, kitame numeryje – „Lietuvos sportininkai išvažiavo Paryžiun dalyvauti tarptautinėse futbolo rungtynėse Lietuvos vardu. Rungtynės su Šveicarija bus gegužės 25 d.“ Ir viskas – apie olimpines žaidynes nė žodžio, tarsi išvažiavo į eilines tarptautines rungtynes. 

Panašiai elgėsi ir Lietuvos telegramų agentūros ELTA leidžiamas laikraštis „Krivulė“, kurį redagavo Kazys Puida. Šiame laikraštyje Karolis Dineika ir kiti autoriai apie sportą rašė daug. Besirengiant ir vykstant žaidynėms laikraštyje spausdinta apie čiuožimą, imtynes, ripką, gimnastiką, žirgų lenktynes, boksą, aprašytos sporto literatūros naujovės, bet apie olimpines žaidynes net neužsiminta.

Apie jas nieko nerašė ir kūno kultūros laikraštis „Jėga ir grožis“, nuo 1923 m. ėjęs Kaune. Jį įsteigė K.Dineika ir Juozas Eretas, redagavo Jonas Dagelis. Kodėl šiam sporto leidiniui nerūpėjo olimpinis sąjūdis? Kyla daug klausimų, į kuriuos dar reikės ieškoti atsakymų. 

Šią publikaciją norėtųsi baigti optimistiškesne gaida – S.Garbačiausko žodžiais: „Bendrai mes turėtume į olimpiadą žiūrėti kaip į aukščiausią mokyklą, į kur nuvykę pasemtume įvairiausių naudingų žinių iš sporto srities, propagandos ir šiaip įgautume kultūrinį patyrimą ir tik tuo būdu mūsų sportas tobulėtų ir mūsų jaunimas, pamatęs ir susipažinęs sporto stadione su geriausių pasaulio tautų žiedų – jaunimu, pamėgtų sportą.“
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Čempionams rankas spaudė sostinės meras
2018 05 23
Jaunimas
Trečiadienį Vilniaus "Lietuvos ryto" jaunimo komanda buvo pagerbta miesto savivaldybėje, o vėliau – pakviesta šventinių pietų.
Vilniaus „Kibirkštis“ rikiuoja gretas
2018 05 23
Moterų krepšinis
Gimtame mieste rungtyniaus gynėjos ir puolėjos pozicijose galinti žaisti Urtė Slavickaitė.
„Lietkabelis“ sieks LKL medalių
2018 05 23
LKL
„Mes esame geresnė komanda ir tai įrodėme aikštelėje, o ne kalbomis socialiniuose tinkluose“, - teigia „Lietkabelio“ vadovas M.Ignatavičius.
 
Greitas įvartis nulėmė pirmą pralaimėjimą
2018 05 23
Moterų futbolas
Pirmą nesėkmę Baltijos moterų futbolo lygoje, įskaitant ir praėjusį sezoną patyrė Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komanda.
„Trakai“ neprilygo svečiams iš Klaipėdos
2018 05 23
A lyga
„Trakų“ komanda toliau neatranda savojo žaidimo. Trečiadienį A lygos 15 turo rungtynėse riteriai LFF stadione 1:2 pralaimėjo Klaipėdos „Atlantui“.
„Žalgirių“ mūšį laimėjo vilniečiai
2018 05 23
A lyga
Pirmasis šio sezono Vilniaus „Žalgirio“ vizitas S. Dariaus ir S. Girėno stadione, priešingai nei praėjusiais metais, buvo sėkmingas.
Atrankos barjerą įveikė visos Lietuvos atstovės
2018 05 23
Penkiakovė
Sofijoje (Bulgarija) prasidėjo 2018 metų šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės IV etapas.
Lengvaatlečių varžybose – rankininkų rekordai
2018 05 23
Žaidynės
Vilniaus gimnazistų sporto žaidynėse ketvirtus metus iš eilės komandų įskaitoje triumfavo Simono Daukanto gimnazijos atstovai.
Bėgikių tikslas - olimpinės žaidynės
2018 05 23
Bėgimas
Svajonė ar realybė? Lietuvos bėgikių estafetės komanda sieks prasibrauti į olimpines žaidynes.
 
"Bobų pavasario" dalyves palaikė vyrai
2018 05 14
Turnyras
Nei teniso ir padelio turnyro „Bobų pavasaris Dubingiuose 2018“ organizatoriams, nei žaidėjoms nereikėjo rūpintis prognozėmis: oras buvo tiesiog tobulas.
Moterys laimėjo, vyrai suklupo
2018 05 04
Svetur
Lietuvos paplūdimio tinklininkės pergale startavo turnyre Kambodžoje, o Turkijoje mūsų šalies vyrų duetas nepateko į aštuntfinalį.
Lietuvio ir lenko dueto triumfas
2018 05 04
Turnyras
Vienas perspektyviausių Lietuvos tenisininkų Matas Vasiliauskas tapo ITF jaunių turnyro nugalėtoju.
Švedijoje – visų spalvų apdovanojimai
2018 05 22
Imtynės
Europos Šiaurės šalių imtynių čempionate lietuvės iškovojo penkis medalius.
Penki lietuviai apgynė namų sienas
2018 05 19
Boksas
Algirdo Šociko vardo turnyre Kaune lietuviai laimėjo penkis finalus iš devynių.
Šiauliuose triumfavo "smaugliai"
2018 05 18
Graplingo imtynės
"Situacija tokia, kad yra kur tobulėti”, - apie šeimininkų pasirodymą graplingo turnyre Šiauliuose kalbėjo jo pagrindinis organizatorius M. Vaidelauskas.
 
Sezoną pergalėmis pradėjo favoritai
2018 05 22
MTB
Druskininkuose sekmadienį prasidėjo 2018 metų „Volkswagen MTB dviračių maratonų taurės“ sezonas.
Sezonas startuoja Druskininkuose
2018 05 20
MTB
Azartiškas varžybas lydės ir didžiulė MTB dviratininkų mugė: čia bus galima išbandyti pardavėjų siūlomus dviračius, gauti konsultaciją, detalių, aprangos.
Prancūzijoje - dar vienas puikus finišas
2018 05 11
Dviračiai
Evaldas Šiškevičius Prancūzijoje vykstančių daugiadienių dviračių lenktynių trečiajame etape finišavo šeštas ir pakilo į 12-ą poziciją.
„Dragūnui“ norisi didesnių iššūkių
2018 05 21
Žvilgsnis
„Kartais susidaro įspūdis, kad mes jau išaugome savo kelnaites ir norisi didesnių iššūkių, bent jau man kaip treneriui“, - tegia treneris A.Juškėnas.
Titulas sugrįžo į Kauną
2018 05 16
Moterų rankinis
LMRL pirmenybių finalo seriją 3:0 laimėjusios Kauno "ACME-Žalgiris" rankininkės po metų pertraukos susigrąžino čempionių titulą.
Auksas - vėl tose pačiose rankose
2018 05 16
LRL
LRL finalo serijos trečiosiose rungtynėse "Dragūno" rankininkai 31:27 nugalėjo "Šviesą", laimėjo seriją 3:0 ir vėl tapo šalies čempionais.
 
Džiaugiasi Prancūzijos elite įgyta patirtimi
2018 05 23
Moterų tinklinis
Viena geriausių Lietuvos tinklininkių Monika Šalkutė šį sezoną išbandė savo jėgas aukščiausioje Prancūzijos lygoje.
Lietuviai nusileido elito duetui
2018 05 18
Paplūdimio tinklinis
FIVB keturių žvaigždučių serijos paplūdimio teniso turnyro "Itapema World Tour" G grupėje užėmė antrąją vietą.
Lietuviai pasiekė įspūdingą pergalę
2018 05 17
Paplūdimio tinklinis
FIVB turnyre "Itapema World Tour" papludimio tinklininkai A. Rumševičius ir L. Každailis įveikė kanadiečių porą ir pateko į atkrintamąsias varžybas.
Žurnalistų ralyje laukia užsieniečių desanto
2018 05 23
Ralis
Italas Federico Baglini "Press ralyje" išsikėlė tikslą: nelikti paskutiniu.
Kačerginėje rungsis ir Dakaro dalyviai
2018 05 23
Enduro
Visos dienos renginio motociklininkams „Moto Fiesta“ metu vyks enduro varžybos „Moto 5“, kuriose susirinks stipriausi sportininkai
Dakaro ralį šturmuos ketvirtą kartą
2018 05 23
Dakaras
Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas patvirtino, kad jų ekipažas dalyvaus 2019 m. Dakaro ralyje.
 
Lietuvos rinktinė kovos Kazachstane
2018 05 18
Ledo ritulys
Pasaulio vyrų ledo ritulio čempionato I pakopos A grupės varžybos, kuriose debiutuos lietuviai, vyks Astanoje. Lietuvoje vyks 18-mečių turnyras.
Lietuva taikosi į net tris čempionatus
2018 05 16
Ledo ritulys
Lietuviai pretenduoja rengti kitų metų saugusiųjų, 20-mečių ir 18-mečių pasaulio ledo ritulio čempionatus.
Po metų - akistata su kaimynais
2018 05 14
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulininkai, patekę į pasaulio pirmenybių IA divizioną, jame varžysis su iš elitinio diviziono iškritusiais baltarusiais bei korėjiečiais.
Rengiasi užkariauti Vilniaus gatves
2018 05 23
Riedučių sportas
Praėjusiais metais Vilniuje pirmą kartą surengta vakarinė riedučių šventė "Vilniaus naktinis riedėjimas" šiais metais sugrįžta su dar didesne jėga.
Nykštietiškame triatlone - ir rąsto pjovimas
2018 05 23
Triatlonas
Pergalę multisporto varžybose lėmė finišas dviem rankom, dviem kojom.
Lietuviai pasiekė rekordines aukštumas
2018 05 22
Regbis
Naujame Pasaulio regbio federacijos (World Rugby) paskelbtame nacionalinių komandų reitinge Lietuvos rinktinė iš 35-os vietos pakilo į 34-ąją.
 
Palangoje finišavo Lietuvos mažųjų žaidynės
2018 05 22
Žaidynės
Parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius: „Vaikams su negalia sportas suteikia drąsos jaustis pilnaverčiais“.
Arenoje – svarbiausių mačų transliacijos
2018 05 22
Arena
Stebėti svarbiausių vasaros sporto mačų transliacijų sporto mėgėjai galės keliauti į „Siemens“ areną. Jau gegužės 26 d. čia rodys Čempionų lygos finalą.
Augo žinomumas ir palankūs vertinimai
2018 05 22
Apklausa
Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) žinomumas auga, o organizacijos veiklą gerai vertina du trečdaliai Lietuvos gyventojų.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas