Marytė Marcinkevičiūtė ("Olimpinė panorama") 2018 m. gegužės 1 d. 12:50 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Iššūkis - penkiskart ilgesnė distancija

Lietuvos kanojų irklavimo rinktinės vyr. treneris vilnietis Kazimieras Rėksnys: „Jeigu pinigai nesibaigs per anksti – bus gerai.“

K.Rėksnys (viduryje) su savo auklėtiniais H.Žustautu ir V.Korobovu.
Asmeninio albumo nuotr.
K.Rėksnys (viduryje) su savo auklėtiniais H.Žustautu ir V.Korobovu.
   
Vilniaus miesto sporto centro irklavimo treneris Kazimieras Rėksnys praeityje buvo geras irkluotojas, o dabar – puikus treneris. Jis 2006 m. Europos čempionato keturvietės kanojos 200 m distancijos bronzinis prizininkas, šį titulą pelnęs kartu su pasaulio ir Europos čempionais Tomu Gadeikiu ir Raimundu Labucku bei Jevgenijumi Miasniankinu. 

K.Rėksnys – 17 kartų Lietuvos čempionas, atstovavo šaliai penkiuose Europos ir šešiuose pasaulio čempionatuose. Irklavo vienvietę ir dvivietę kanojas, retsykiais sėsdavo ir į keturvietę. Sportinį kelią pradėjo pas Miuncheno olimpinį čempioną Vladą Česiūną, po to jį treniravo Zbignevas Survutas. 

„Esu dėkingas likimui, kuris nuvedė į irklavimą. Būdamas paauglys galėjau bet kur nuklysti. Kai kuriems mano bendraklasiams ne viskas gerai susiklostė“, – neslepia K.Rėksnys.  

Dabar jis treniruoja pasaulio iki 23 m. ir Europos čempioną, Rio de Žaneiro olimpietį Henriką Žustautą, pirmųjų jaunimo olimpinių žaidynių vicečempioną ir Europos jaunimo iki 23 m. bronzinį prizininką Vadimą Korobovą bei kitus šalies rinktinės narius. 

Vos tik sugrįžęs iš treniruočių stovyklos Portugalijoje ir sutikęs Velykas jau balandžio 3-iąją K.Rėksnys su Lietuvos rinktinės irkluotojais vėl trims savaitėms išvyko į treniruočių stovyklą Kroatijoje. 

„Dabar mano grupėje – visi stipriausi Lietuvos kanojininkai. Stengiuosi, kad jie taptų dar stipresni. Treniruoju ne tik didelio meistriškumo kanojininkus, bet ir jaunus sportininkus, kurie po mokyklos baigimo atvažiuoja į Vilnių studijuoti ir svajoja tapti gerais irkluotojais. Kasmet mano grupė pasipildo naujais sportininkais, kurių dabar yra dešimt“, – sako K.Rėksnys.

Jo auklėtinių amžiaus diapazonas – nuo olimpiečių iki vaikų. „Daug laiko praleidžiu sporto bazėje: nuo ankstaus ryto dirbu su vyresniais, po to – su jaunimu. Jauniesiems irkluotojams sakau: irklavimo bazėje būnu kasdien, todėl galite ateiti kas antrą dieną, kad tik nepradingtų noras irkluoti. Vasarą treniruotis važinėjame į Trakus. Kažkada nusipirkau nedidelį autobusiuką, kuris dabar jau daug kartų dažytas ir remontuotas, tai susodinu savo auklėtinius, susikrauname valtis ir važiuojame. Anksčiau pats ir benziną pirkdavau, bet dabar už degalus pats jau nebemoku, – pasidžiaugia. – O pasibaigus sezonui daugelį metų kone iki Kalėdų dar Žaliuosiuose ežeruose irkluojame.“ 

Lietuvoje jūsų kanojininkams nėra lygių, jie konkuruoja tarpusavyje, ar to pakanka?
Ir taip, ir ne. Sportininkai treniruojasi kartu, būna treniruočių stovyklose, žino vienas kito silpnąsias ir stipriąsias puses. Bet varžybos yra varžybos, visą laiką pasitaiko staigmenų. Puikiai prisimenu atranką į Sidnėjaus olimpines žaidynes, kai Romualdas Petrukanecas, irkluodamas vienvietę baidarę, Lietuvoje neturėjo lygių, viską laimėdavo, bet pralaimėjo patį pagrindinį startą Vaidui Mizerui ir jam olimpinės žaidynės nuplaukė. 
 
Kanojininkus Lietuvoje rengiu ne aš vienas. Kaune juos treniruoja Egidijus Gustas, Visagine – Dmitrijus Michailovas, broliai Vasilijus ir Vladimiras Suchorukovai, yra kanojininkų Šiauliuose, Panevėžyje, Elektrėnuose. Atkreipiau dėmesį į vieną ypač perspektyvų irkluotoją elektrėniškį, trenerio Ovidijus Manomaičio auklėtinį Dominyką Požėrą, kuris su mumis buvo išvykęs į treniruočių stovyklą Portugalijoje. 

Dirbate ne tik treneriu, bet ir Vadovybės apsaugos departamente. Kaip pavyksta suderinti darbą su sportu?
Šiame departamente dirbu jau penkioliktus metus. Į treniruočių stovyklas vykstu atostogų sąskaita, o sugrįžus namo darbų tikrai užtenka. Spėju.

Praėjusiais metais Tarptautinei baidarių ir kanojų irklavimo federacijai pakeitus distancijas atsidūrėte nežinomybėje. Ar pavyko persiorientuoti į kitas disciplinas?
Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija priėmė tikrai žiaurų sprendimą, kuris tapo vyrų kanojų sprinto diskriminacija. Vyrų ir moterų vienviečių baidarių, moterų kanojų sprinto varžybos įtrauktos į Tokijo olimpinių žaidynių programą, o vyrų kanojų sprinto nebeliko. Visą laiką specializavausi sprinte, jį perpratau, pasitvirtino mano metodika. O dabar laukia nauji iššūkiai. 
 
Prie 1000 m nuotolio neblogai prisitaikė V.Korobovas, bet sunkiai prie jo pripranta H.Žustautas. Nemaža Henriko problema irkluojant šią distanciją – didelis raumenynas. Reikia laiko, metų tikrai maža, per daug greitai norime viską įgyvendinti. Paini situacija. Mano auklėtiniai irklavo vieną distanciją, o dabar tenka viską kardinaliai keisti. Apie 70 proc. pasikeitė treniruočių programa.   

Kai jie irklavo 200 m, buvo 40 sek. intensyviausio darbo varžybose, o dabar reikia pereiti prie 4 minučių. Sportininkui tai ypač didelis skirtumas. Skaudžiausia, kad Europos ir pasaulio čempionatuose jau buvome iškovoję apdovanojimų, patekdavome tarp lyderių – ir staiga stop, viskas keičiama. Savo auklėtiniams liepiau ištrinti iš galvos 200 m sprinto nuotolį ir galvoti tik apie olimpinę 1000 m distanciją, nes būna ir taip: irkluoja 1000 m, o jų pasąmonėje – 200 m atkarpa. 

Ką parodė treniruočių stovyklos Italijoje ir Portugalijoje?
Italijoje irkluotojai sausio mėnesį slidinėjo, vasarį ir kovą dukart vyko irklavimo stovyklos Portugalijoje, o balandį – Kroatijoje. Jau keletą metų turime patikimus valčių gabentojus – Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės vyr. trenerį kaunietį E.Gustą ir vilnietį S.Sorokiną, kurie sėkmingai nugabena valtis. O mūsų valtys geros, kokybiškos, jų nereikia dažnai keisti. H.Žustautui ir V.Korobovui rėmėjai parūpino „Nelo“ kanojas, su kuriomis jie treniruojasi ir dalyvauja varžybose. 
 
Pasirengimas naujam sezonui kol kas vyksta sklandžiai, sudarytos geros sąlygos. Tiesa, dar tik balandis, visko užtenka, bet neaišku, kaip bus, kai prasidės varžybos. Jeigu pinigai, kuriais dabar disponuoja Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija, nesibaigs per anksti – bus gerai. 

Šiemet treniruočių stovyklose kartu su kitais šalies rinktinės nariais dalyvavo ir mano auklėtiniai H.Žustautas, V.Korobovas, Ilja Dovidovskis ir Jevgenijus Kuračionokas. Tobulinome techniką, kuri ypač svarbi irkluojant ilgesnę distanciją, sportininkai stiprėjo fiziškai, lavino ištvermę. Kaip pavyko pasirengti sezonui, parodys pirmosios varžybos gegužės mėnesį, kai Trakuose vyks Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo taurės varžybos.



Šį sezoną matysime naujų įgulų?
Taip. Irkluojant dvivietę kanoją 1000 m distancijoje jau daug metų Lietuvoje lygių neturi Osvaldas Murza ir Jevgenijus Kuračionokas, kuriuos rinktinėje treniruoja E.Gustas. Šiemet jiems turėtų atsirasti rimtų varžovų: bandysime įvairių variantų, į dvivietę gal sės H.Žustautas su I.Dovidovskiu, gal ją norės irkluoti ir V.Korobovas. 
 
Ir H.Žustautas, ir V.Korobovas dvivietę kanoją jau yra irklavę, jiems ši rungtis žinoma. Nauja įgula tikrai bus, tik neaišku kokia. Kai bus ne viena dvivietės kanojos įgula, o daugiau, – atsiras konkurencija, kils meistriškumas. Bet naujai įgulai būtinai reikės naujos valties.

Ar Lietuvos kanojų irklavimo lyderiai turi kineziterapeutą?
Su irkluotojais per treniruočių stovyklas dažniausiai dirba kaunietis Jurijus Vaščenkovas. Tiesa, jis būna trumpiau, ne visą treniruočių stovyklą. Matau, kaip H.Žustautas ir V.Korobovas laukia atvažiuojančio kineziterapeuto, kuris mūsų lyderiams labai reikalingas. 

Kaip treneris, esate gana jaunas – jums 44-eri. Ar sunku dirbti su tokio meistriškumo kanojininkais kaip H.Žustautas ir V.Korobovas?
Mano, kaip trenerio, darbo stažas – jau 17 metų. Treneriu pradėjau dirbti 2001-aisiais tuometėje Vilniaus „Sietyno“ sporto mokykloje, kai dar aktyviai sportavau. Su didžiuoju sportu atsisveikinau 2009-aisiais. Kaip treneris per tą laiką įgijau patirties. 
 
Pradžia nebuvo lengva. Kai pradėjau dirbti, manęs paklausė: ar tu, jaunuoli, atėjai čia atlikti praktikos, ar padirbėti kelis mėnesius? Mokykla neturėjo valčių, irklų, kito sportinio inventoriaus. Ir apie atlyginimą nesmagu prisiminti. Tačiau kas labai nori, tas randa išeitį. 

Trenerio darbas įdomus, jis man teikia džiaugsmo. Matau, kaip keičiasi auklėtiniai, kaip jie pasiekia vis svaresnių pergalių, kurios atperka viską. Buvo kelios pergalės, kurios mane ypač sugraudino: nesulaikiau ašarų, kai H.Žustautas pirmą kartą 2014-aisiais tapo pasaulio jaunimo čempionu. Prieš tai jis buvo septintas, o po metų – jau čempionas.  

Visomis išgalėmis stengiausi padėti Henrikui, kai jis, būdamas 13–14 metų, iš Plungės atvažiavo į Vilnių ir pradėjo treniruotis mano grupėje. Jis turėjo du rimtus užsiėmimus: mokyklą ir irklavimo treniruotes. Henrikas niekada nepraleidžia treniruočių, jam tai šventas dalykas. Manau, didelis sportininko noras irkluoti, kruopštumas, disciplina ir lėmė, kad jis tapo toks, koks dabar yra. Daug vilčių sieju ir su V.Korobovu, kuris sparčiai tobulėja. 

Džiaugiuosi savo grupe, su kuria dirbu vienas. Esame lyg viena šeima. Neturiu įpročio kalbinti sportininkų, kad jie treniruotųsi pas mane, jų nevilioju iš kitų trenerių. Sportininkai patys susiranda mane. Visada palaikau glaudžius ryšius su pirmaisiais jų treneriais. Laikausi tokio principo: nė vieno vaiko, kuris ateina pas mane irkluoti, neatstumiu. Laikui bėgant jie patys supranta, patinka irklavimas ar ne, nori siekti gerų rezultatų ar nenori. 

Kas sunkiausia jūsų darbe?
Nėra lengva kasdien važinėti į Trakus. Jeigu sporto bazė būtų kur nors šalia, šiek tiek sutaupyčiau laiko. Kartais kelionė vasarą užtrunka, nes patenki į spūstis. Gaila, kad nuolat negalime irkluoti sraunioje Neryje. 

Ar gyvenate tik sportu?
Gal ir keistai skamba, bet, be sporto, dar domiuosi... sportu. Turiu tėvų sodybą Bajoruose, ten kartais nuvažiuoju, su malonumu nupjaunu žolę. Mūsų sporto šaka susijusi su vandeniu, todėl kitiems atrodo, kad visą laiką atostogauju. Bet iš tiesų atostogoms neturiu laiko. Pastarąjį kartą Nidoje buvau gal 2004-aisiais. 
 
Ko tikitės šį sezoną?
Atranka į Tokijo olimpines žaidynes prasidės kitąmet. Tačiau tai nereiškia, kad šis sezonas mums nesvarbus. Kiekvienose varžybose irkluotojai stengsis gerinti rezultatus naujoje 1000 m distancijoje, pratinsis prie jos, maksimaliai atiduos visas jėgas per pagrindines metų varžybas – pasaulio ir Europos čempionatus. 
 
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
Kaunietės metė iššūkį Eurolygos klubui
2019 02 23
Baltijos lyga
Lietuvos komandos Baltijos moterų krepšinio lygoje šįvakar pergalių neiškovojo - krito ir "Aistės-LSU', ir "Šiaulių-Universiteto" merginos.
Amsterdame - lietuviškos pergalės dainos
2019 02 22
Atranka
Lietuvos rinktinė į pasaulio čempionatą vyks kaip stipriausia J grupės komanda - įveikę Nyderlandų krepšininkus mūsiškiai užsitikrino pirmąją vietą.
"Žalgiris" prisiminė pergalės skonį
2019 02 22
Eurolyga
Kauno "Žalgirio" krepšininkai nutraukė nesėkmių Eurolygoje seriją įveikdami autsaiderę, Podgoricos "Budučnost" ekipą.
 
"Stumbro" gretose - gausybė permainų
2019 02 23
A lyga
Iš gilaus žiemos miego prabudęs Kauno „Stumbro“ klubas praeitą savaitę pradėjo ruoštis A lygos batalijoms.
Į žiūrovo širdį beldžiasi per rezultatus
2019 02 22
Interviu
Ramiai išgyvenę tarpsezonį Marijampolės "Sūduvos" vadovai vis dar dairosi pastiprinimo ir siekia į stadioną privilioti dar daugiau žiūrovų.
Vilniaus klubą papildė ispanas
2019 02 22
Naujokas
Vilniaus „Žalgirio“ pasirašė sutartį su saugu iš Ispanijos Pau Moreriu, anksčiau rungtyniavusiu Norvegijos aukščiausioje lygoje.
Australijoje du zuikius nušovė vienu šūviu
2019 02 22
Ėjimas
Lengvaatletis Marius Žiūkas – apie prieštaringas permainas ėjime ir norą varžytis Tokijuje.
Į Europą - paskutinės minutės bilietu
2019 02 21
Bėgimas
Išnaudojo paskutinį šansą: sprinterė Akvilė Andriukaitytė paskutinę normatyvų vykdymo dieną pasiekė reikiamą rezultatą ir pateko į Europos čempionatą.
Liko per pusmetrį nuo medalio
2019 02 20
Trišuolis
Uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybose „PSD Bank Meeting Dusseldorf“ savo jėgas išbandė Lietuvos trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė.
 
L. Grigelis varžysis turnyro finale
2019 02 23
Dvejetai
Laurynas Grigelis su čeku deneku Kolaru 6:4, 6:1 nugalėjo britą Scottą Claytoną ir kanadietį Adilą Shamasdiną ir prasibrovė į turnyro Italijoje finalą.
Turnyrą pradės maču su prancūzu
2019 02 23
Burtai
Pirmuoju Ričardo Berankio varžovu „Dubai Duty Free Tennis Championship“ tapo 168-oji pasaulio raketė iš Prancūzijos Constantas Lestienne'as
L. Grigelio duetas pasiekė pusfinalį
2019 02 21
Dvejetai
Italijoje vykstančių dvejetų varžybų ketvirtfinalyje ketvirtadienį Laurynas Grigelis su čeku Zdeneku Kolaru įveikė italų duetą ir pateko į pusfinalį.
Iš šuolių sektoriaus - į graplingo ringą
2019 02 22
Graplingo imtynės
Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse šuolio į tolį rungtyje dalyvavęs Tomas Bardauskas dabar rengiasi kovoms graplingo ringe ir jau turi skambių pasiekimų.
Užsieny blizgėjusi lietuvė kausis Vilniuje
2019 02 21
Kovos menai
UFC realybės šou „Ultimate Fighter“ sublizgėjusi kovotoja iš Lietuvos Julija Stoliarenko pradėjo pasiruošimą būsimai kovai, kuri vyks turnyre Vilniuje.
Kovai ruošiasi su geriausiais kovotojais
2019 02 20
Kovotojai
„Su nekantrumu laukiu šios dvikovos ir tikiuosi, kad tai bus dar vienas žingsnis pirmyn mano karjeroje“, – prisipažino kovotojas Igoris Osininas.
 
Į elitą - R. Navardausko keliais
2019 02 19
Moksleivių sportas
Šešiolikmetis kvėdarniškis Aivaras Mikutis žavisi savo kraštiečiu Ramūnu Navardausku ir treniruojasi pas jo pirmąjį trenerį.
Planetos čempionate – keturi lietuviai
2019 02 14
Trekas
Lenkijoje vyksiantis pasaulio dviračių treko čempionatas bus jau 15-tas Lietuvos rinktinės lyderei Simonai Krupeckaitei. Jos sąskaitoje – net 13 medalių.
Lietuviui - 3 reitingo taškai
2019 02 10
Dviračiai
Prancūzijioje vykusiose dviračių lenktynėse „Etoile de Besseges“ Evaldas Šiškevičius užėmė 24-ą, o R. Navardauskas - 116-ą vietas.
Pergales pasiekė namų komandos
2019 02 21
Lietuvos čempionatas
Rankinio lygoje Klaipėdoje „Dragūnas“ užtikrintai įveikė „Kauno Ąžuolą-KTU“ 37:29, o Vilniuje „Šviesa“ nugalėjo Kauno „Granitą-Karį“ 27:21.
Dėl taurės kausis Utenoje
2019 02 20
Taurė
Keturios stipriausios vyrų ir moterų komandos kovo 2-3 dienomis susigrums dėl Lietuvos rankinio federacijos taurės.
LFR niršta: „Žlugdomas komandinis sportas“
2019 02 20
Finansai
Lietuvos rankinio federacijai užkliuvo sporto finansavimo kriterijai - išplatintame pranešime teigiama, kad žlugdomas net ir krepšinis.
 
Azijiečių barjerą perlipo be vargo
2019 02 22
Paplūdimio tinklinis
Urtė Andriukaitytė ir Vytenė Vitkauskaitė galingai įveikė grupės etapą Kambodžoje vykstančiame FIVB 2 žvaigždučių turnyre.
Šalies čempionate išaušo lemiamų kovų metas
2019 02 22
Moterų tinklinis
Savaitgalį TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionate startuoja atkrintamosios varžybos. Jau sekmadienį bus aiškios pusfinalio dalyvės.
Kambodžoje pateko į pagrindines varžybas
2019 02 21
Paplūdimio tinklinis
Urtė Andriukaitytė ir Vytenė Vitkauskaitė sėkmingai įveikė FIVB dviejų žvaigždučių turnyro atranką, nugalėdamos Rusijos ir Japonijos tinklininkes.
Iš sniegynų - tiesiai į dykumą
2019 02 21
Ralis
Benedikto Vanago komandoje - darbymetis. Po sėkmingų lenktynių Karelijos sniegynuose automobilį vėl reikia pritaikyti dykumoms.
Finalą lietuviui apkartino avarija
2019 02 19
Motokrosas
Naujam pasaulio motokroso čempionato sezonui besiruošiantis lietuvis Arminas Jasikonis varžybose Anglijoje užėmė trečiąją vietą.
Dakaro visureigį parduoda už 217 000 eurų
2019 02 17
Situacija
„Agrorodeo“ komanda atsisveikina su „Toyota Hilux“ visureigiu, kuriuo Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas du metus važiavo Dakaro ralyje.
 
N. Ališausko klubas liko už borto
2019 02 22
Ledo ritulys
Rygos „Dinamo“ klubas, kuriam atstovauja N. Ališauskas, po pralaimėjimo liko per žingsnį nuo KHL atkrintamųjų varžybų.
Estefetei teko įveikti baudos ratą
2019 02 21
Biatlonas
Europos biatlono čempionato mišrių duetų estafetėje lietuviai užėmė 16-ą vietą, o miršrioje ketvertuko estafetėje finišavo priešpaskutiniai.
Lietuviai liko už 80-uko ribos
2019 02 21
Slidinėjimas
Austrijoje vykstančiame pasaulio slidinėjimo čempionate ketvirtadienį į startą stojo aštuoni Lietuvos sportininkai.
Austrijoje liko be pergalių
2019 02 21
Badmintonas
Austrijoje vykstančiame tarptautiniame badmintono turnyre „Austrian Open“ Lietuvos badmintonininkėms pergalių iškovoti nepavyko.
Izraelyje - viena lietuvio pergalė
2019 02 21
Snukeris
Žaidęs su kur kas labiau patyrusiais varžovais 15-metis N. Kolpačenka pasiekė vieną pergalę ir į atkrintamasias Europos U-21 snukerio čempionate nepateko.
Alytiškio taikinyje - Tokijas
2019 02 21
Šaudymas iš lanko
Rolandas Baranauskas siekia tapti pirmuoju lietuviu, kuris dalyvautų paralimpinių žaidynių šaudymo iš lanko varžybose.
 
Akademikų vardai – dviem sporto žmonėms
2019 02 21
Akademija
VDU Švietimo akademijos auditorijoje per Lietuvos olimpinės akademijos ataskaitos suvažiavimą aptarti 2018 m. darbai ir numatytos gairės 2019–iesiems.
LTOK pratęsta tradicija
2019 02 21
Apdovanojimai
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo jubiliejines sukaktis mininčius olimpiniam sąjūdžiui ir šalies sportui nusipelniusius žmones.
LTOK posėdyje – apie pinigus ir renginius
2019 02 21
Pinigai
LTOK vykdomasis komitetas įpareigojo „Olifėjos“ vadovus pateikti siūlymo įkurti bendrovės valdybą galimus finansinius kaštus ir būtinumą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas