Marytė Marcinkevičiūtė ("Olimpinė panorama") 2018 m. gegužės 1 d. 12:50 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Iššūkis - penkiskart ilgesnė distancija

Lietuvos kanojų irklavimo rinktinės vyr. treneris vilnietis Kazimieras Rėksnys: „Jeigu pinigai nesibaigs per anksti – bus gerai.“

K.Rėksnys (viduryje) su savo auklėtiniais H.Žustautu ir V.Korobovu.
Asmeninio albumo nuotr.
K.Rėksnys (viduryje) su savo auklėtiniais H.Žustautu ir V.Korobovu.
   
Vilniaus miesto sporto centro irklavimo treneris Kazimieras Rėksnys praeityje buvo geras irkluotojas, o dabar – puikus treneris. Jis 2006 m. Europos čempionato keturvietės kanojos 200 m distancijos bronzinis prizininkas, šį titulą pelnęs kartu su pasaulio ir Europos čempionais Tomu Gadeikiu ir Raimundu Labucku bei Jevgenijumi Miasniankinu. 

K.Rėksnys – 17 kartų Lietuvos čempionas, atstovavo šaliai penkiuose Europos ir šešiuose pasaulio čempionatuose. Irklavo vienvietę ir dvivietę kanojas, retsykiais sėsdavo ir į keturvietę. Sportinį kelią pradėjo pas Miuncheno olimpinį čempioną Vladą Česiūną, po to jį treniravo Zbignevas Survutas. 

„Esu dėkingas likimui, kuris nuvedė į irklavimą. Būdamas paauglys galėjau bet kur nuklysti. Kai kuriems mano bendraklasiams ne viskas gerai susiklostė“, – neslepia K.Rėksnys.  

Dabar jis treniruoja pasaulio iki 23 m. ir Europos čempioną, Rio de Žaneiro olimpietį Henriką Žustautą, pirmųjų jaunimo olimpinių žaidynių vicečempioną ir Europos jaunimo iki 23 m. bronzinį prizininką Vadimą Korobovą bei kitus šalies rinktinės narius. 

Vos tik sugrįžęs iš treniruočių stovyklos Portugalijoje ir sutikęs Velykas jau balandžio 3-iąją K.Rėksnys su Lietuvos rinktinės irkluotojais vėl trims savaitėms išvyko į treniruočių stovyklą Kroatijoje. 

„Dabar mano grupėje – visi stipriausi Lietuvos kanojininkai. Stengiuosi, kad jie taptų dar stipresni. Treniruoju ne tik didelio meistriškumo kanojininkus, bet ir jaunus sportininkus, kurie po mokyklos baigimo atvažiuoja į Vilnių studijuoti ir svajoja tapti gerais irkluotojais. Kasmet mano grupė pasipildo naujais sportininkais, kurių dabar yra dešimt“, – sako K.Rėksnys.

Jo auklėtinių amžiaus diapazonas – nuo olimpiečių iki vaikų. „Daug laiko praleidžiu sporto bazėje: nuo ankstaus ryto dirbu su vyresniais, po to – su jaunimu. Jauniesiems irkluotojams sakau: irklavimo bazėje būnu kasdien, todėl galite ateiti kas antrą dieną, kad tik nepradingtų noras irkluoti. Vasarą treniruotis važinėjame į Trakus. Kažkada nusipirkau nedidelį autobusiuką, kuris dabar jau daug kartų dažytas ir remontuotas, tai susodinu savo auklėtinius, susikrauname valtis ir važiuojame. Anksčiau pats ir benziną pirkdavau, bet dabar už degalus pats jau nebemoku, – pasidžiaugia. – O pasibaigus sezonui daugelį metų kone iki Kalėdų dar Žaliuosiuose ežeruose irkluojame.“ 

Lietuvoje jūsų kanojininkams nėra lygių, jie konkuruoja tarpusavyje, ar to pakanka?
Ir taip, ir ne. Sportininkai treniruojasi kartu, būna treniruočių stovyklose, žino vienas kito silpnąsias ir stipriąsias puses. Bet varžybos yra varžybos, visą laiką pasitaiko staigmenų. Puikiai prisimenu atranką į Sidnėjaus olimpines žaidynes, kai Romualdas Petrukanecas, irkluodamas vienvietę baidarę, Lietuvoje neturėjo lygių, viską laimėdavo, bet pralaimėjo patį pagrindinį startą Vaidui Mizerui ir jam olimpinės žaidynės nuplaukė. 
 
Kanojininkus Lietuvoje rengiu ne aš vienas. Kaune juos treniruoja Egidijus Gustas, Visagine – Dmitrijus Michailovas, broliai Vasilijus ir Vladimiras Suchorukovai, yra kanojininkų Šiauliuose, Panevėžyje, Elektrėnuose. Atkreipiau dėmesį į vieną ypač perspektyvų irkluotoją elektrėniškį, trenerio Ovidijus Manomaičio auklėtinį Dominyką Požėrą, kuris su mumis buvo išvykęs į treniruočių stovyklą Portugalijoje. 

Dirbate ne tik treneriu, bet ir Vadovybės apsaugos departamente. Kaip pavyksta suderinti darbą su sportu?
Šiame departamente dirbu jau penkioliktus metus. Į treniruočių stovyklas vykstu atostogų sąskaita, o sugrįžus namo darbų tikrai užtenka. Spėju.

Praėjusiais metais Tarptautinei baidarių ir kanojų irklavimo federacijai pakeitus distancijas atsidūrėte nežinomybėje. Ar pavyko persiorientuoti į kitas disciplinas?
Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija priėmė tikrai žiaurų sprendimą, kuris tapo vyrų kanojų sprinto diskriminacija. Vyrų ir moterų vienviečių baidarių, moterų kanojų sprinto varžybos įtrauktos į Tokijo olimpinių žaidynių programą, o vyrų kanojų sprinto nebeliko. Visą laiką specializavausi sprinte, jį perpratau, pasitvirtino mano metodika. O dabar laukia nauji iššūkiai. 
 
Prie 1000 m nuotolio neblogai prisitaikė V.Korobovas, bet sunkiai prie jo pripranta H.Žustautas. Nemaža Henriko problema irkluojant šią distanciją – didelis raumenynas. Reikia laiko, metų tikrai maža, per daug greitai norime viską įgyvendinti. Paini situacija. Mano auklėtiniai irklavo vieną distanciją, o dabar tenka viską kardinaliai keisti. Apie 70 proc. pasikeitė treniruočių programa.   

Kai jie irklavo 200 m, buvo 40 sek. intensyviausio darbo varžybose, o dabar reikia pereiti prie 4 minučių. Sportininkui tai ypač didelis skirtumas. Skaudžiausia, kad Europos ir pasaulio čempionatuose jau buvome iškovoję apdovanojimų, patekdavome tarp lyderių – ir staiga stop, viskas keičiama. Savo auklėtiniams liepiau ištrinti iš galvos 200 m sprinto nuotolį ir galvoti tik apie olimpinę 1000 m distanciją, nes būna ir taip: irkluoja 1000 m, o jų pasąmonėje – 200 m atkarpa. 

Ką parodė treniruočių stovyklos Italijoje ir Portugalijoje?
Italijoje irkluotojai sausio mėnesį slidinėjo, vasarį ir kovą dukart vyko irklavimo stovyklos Portugalijoje, o balandį – Kroatijoje. Jau keletą metų turime patikimus valčių gabentojus – Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės vyr. trenerį kaunietį E.Gustą ir vilnietį S.Sorokiną, kurie sėkmingai nugabena valtis. O mūsų valtys geros, kokybiškos, jų nereikia dažnai keisti. H.Žustautui ir V.Korobovui rėmėjai parūpino „Nelo“ kanojas, su kuriomis jie treniruojasi ir dalyvauja varžybose. 
 
Pasirengimas naujam sezonui kol kas vyksta sklandžiai, sudarytos geros sąlygos. Tiesa, dar tik balandis, visko užtenka, bet neaišku, kaip bus, kai prasidės varžybos. Jeigu pinigai, kuriais dabar disponuoja Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija, nesibaigs per anksti – bus gerai. 

Šiemet treniruočių stovyklose kartu su kitais šalies rinktinės nariais dalyvavo ir mano auklėtiniai H.Žustautas, V.Korobovas, Ilja Dovidovskis ir Jevgenijus Kuračionokas. Tobulinome techniką, kuri ypač svarbi irkluojant ilgesnę distanciją, sportininkai stiprėjo fiziškai, lavino ištvermę. Kaip pavyko pasirengti sezonui, parodys pirmosios varžybos gegužės mėnesį, kai Trakuose vyks Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo taurės varžybos.



Šį sezoną matysime naujų įgulų?
Taip. Irkluojant dvivietę kanoją 1000 m distancijoje jau daug metų Lietuvoje lygių neturi Osvaldas Murza ir Jevgenijus Kuračionokas, kuriuos rinktinėje treniruoja E.Gustas. Šiemet jiems turėtų atsirasti rimtų varžovų: bandysime įvairių variantų, į dvivietę gal sės H.Žustautas su I.Dovidovskiu, gal ją norės irkluoti ir V.Korobovas. 
 
Ir H.Žustautas, ir V.Korobovas dvivietę kanoją jau yra irklavę, jiems ši rungtis žinoma. Nauja įgula tikrai bus, tik neaišku kokia. Kai bus ne viena dvivietės kanojos įgula, o daugiau, – atsiras konkurencija, kils meistriškumas. Bet naujai įgulai būtinai reikės naujos valties.

Ar Lietuvos kanojų irklavimo lyderiai turi kineziterapeutą?
Su irkluotojais per treniruočių stovyklas dažniausiai dirba kaunietis Jurijus Vaščenkovas. Tiesa, jis būna trumpiau, ne visą treniruočių stovyklą. Matau, kaip H.Žustautas ir V.Korobovas laukia atvažiuojančio kineziterapeuto, kuris mūsų lyderiams labai reikalingas. 

Kaip treneris, esate gana jaunas – jums 44-eri. Ar sunku dirbti su tokio meistriškumo kanojininkais kaip H.Žustautas ir V.Korobovas?
Mano, kaip trenerio, darbo stažas – jau 17 metų. Treneriu pradėjau dirbti 2001-aisiais tuometėje Vilniaus „Sietyno“ sporto mokykloje, kai dar aktyviai sportavau. Su didžiuoju sportu atsisveikinau 2009-aisiais. Kaip treneris per tą laiką įgijau patirties. 
 
Pradžia nebuvo lengva. Kai pradėjau dirbti, manęs paklausė: ar tu, jaunuoli, atėjai čia atlikti praktikos, ar padirbėti kelis mėnesius? Mokykla neturėjo valčių, irklų, kito sportinio inventoriaus. Ir apie atlyginimą nesmagu prisiminti. Tačiau kas labai nori, tas randa išeitį. 

Trenerio darbas įdomus, jis man teikia džiaugsmo. Matau, kaip keičiasi auklėtiniai, kaip jie pasiekia vis svaresnių pergalių, kurios atperka viską. Buvo kelios pergalės, kurios mane ypač sugraudino: nesulaikiau ašarų, kai H.Žustautas pirmą kartą 2014-aisiais tapo pasaulio jaunimo čempionu. Prieš tai jis buvo septintas, o po metų – jau čempionas.  

Visomis išgalėmis stengiausi padėti Henrikui, kai jis, būdamas 13–14 metų, iš Plungės atvažiavo į Vilnių ir pradėjo treniruotis mano grupėje. Jis turėjo du rimtus užsiėmimus: mokyklą ir irklavimo treniruotes. Henrikas niekada nepraleidžia treniruočių, jam tai šventas dalykas. Manau, didelis sportininko noras irkluoti, kruopštumas, disciplina ir lėmė, kad jis tapo toks, koks dabar yra. Daug vilčių sieju ir su V.Korobovu, kuris sparčiai tobulėja. 

Džiaugiuosi savo grupe, su kuria dirbu vienas. Esame lyg viena šeima. Neturiu įpročio kalbinti sportininkų, kad jie treniruotųsi pas mane, jų nevilioju iš kitų trenerių. Sportininkai patys susiranda mane. Visada palaikau glaudžius ryšius su pirmaisiais jų treneriais. Laikausi tokio principo: nė vieno vaiko, kuris ateina pas mane irkluoti, neatstumiu. Laikui bėgant jie patys supranta, patinka irklavimas ar ne, nori siekti gerų rezultatų ar nenori. 

Kas sunkiausia jūsų darbe?
Nėra lengva kasdien važinėti į Trakus. Jeigu sporto bazė būtų kur nors šalia, šiek tiek sutaupyčiau laiko. Kartais kelionė vasarą užtrunka, nes patenki į spūstis. Gaila, kad nuolat negalime irkluoti sraunioje Neryje. 

Ar gyvenate tik sportu?
Gal ir keistai skamba, bet, be sporto, dar domiuosi... sportu. Turiu tėvų sodybą Bajoruose, ten kartais nuvažiuoju, su malonumu nupjaunu žolę. Mūsų sporto šaka susijusi su vandeniu, todėl kitiems atrodo, kad visą laiką atostogauju. Bet iš tiesų atostogoms neturiu laiko. Pastarąjį kartą Nidoje buvau gal 2004-aisiais. 
 
Ko tikitės šį sezoną?
Atranka į Tokijo olimpines žaidynes prasidės kitąmet. Tačiau tai nereiškia, kad šis sezonas mums nesvarbus. Kiekvienose varžybose irkluotojai stengsis gerinti rezultatus naujoje 1000 m distancijoje, pratinsis prie jos, maksimaliai atiduos visas jėgas per pagrindines metų varžybas – pasaulio ir Europos čempionatus. 
 
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
Sezono starte - latvių triumfas
2018 11 18
3x3
Garliavoje praūžęs pirmasis iš penkių "Hoptrans Winter Open" 3x3 krepšinio žiemos sezono etapų pasižymėjo įspūdingu finalu.
LKL kovose – saldus revanšas
2018 11 18
LKL
LKL: „Rytas“ atsirevanšavo „Neptūnui,„Dzūkija“ iškovojo pergalę Kėdainiuose, „Žalgiris“ sutriuškino „Šiaulius“, Lietkabelis – „Pieno žvaigždes“.
Karūna grįžta į sostinę
2018 11 18
Karaliaus Mindaugo taurė
Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo ketvertas po dvejų metų grįžta į Vilnių.
 
Traumos tik dar labiau užgrūdino
2018 11 18
Rinktinė
Į Lietuvos rinktinę sugrįžęs Gratas Sirgėdas: apie traumas, sugrįžimą į rinktinę ir motyvaciją
D. Šimkus: smagu debiutuoti, gaila dėl rezultato
2018 11 18
Rinktinė
Nacionalinėje rinktinėje debiutavęs saugas D. Šimkus džiaugėsi pirmosiomis rungtynėmis, bet buvo nusivylęs dėl jas apkartinusio rezultato.
E. Jankauskas: ši lyga mums per aukšta
2018 11 18
Rinktinė
Rinktinės treneris padėkojo daugiau nei 1000 kilometrų sukorusiems sirgaliams bei teigė, jog futbolininkams yra reikalingas palaikymas.
Trenerė randa laiko ir dailei
2018 11 13
Žvilgsnis
Trenere tapusi dvejų olimpinių žaidynių prizininkė Austra Skujytė neslepia, kad laiko mąžta, tačiau vis dėlto randa jo jaunystės pomėgiui.
Revoliuciniai reitingai bus, bet ne šiemet
2018 11 12
Reitingas
IAAF keičia nuomonę: revoliuciniams reitingams lengvojoje atletikoje - ženklas stop.
Lietuvė žibėjo kariškių pasaulio čempionate
2018 11 12
Bėgimas
Tradicinio Beiruto maratono metu vykusiame 50-ajame kariškių maratono pasaulio čempionate bronzą iškovojo eilinė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.
 
Nusileido devintajai turnyro raketei
2018 11 15
Turnyras
Matas Vasiliauskas turnyrą Izraelyje baigė aštuntfinalyje.
M. Vasiliauskas: svarbu tęsti ką pradėjau
2018 11 14
Turnyras
Matas Vasiliauskas per du setus nugalėjo 140 pasaulio jaunių raketę.
Jėgas teniso aikštėje išmėgino studentai
2018 11 13
Studentų sportas
Sostinėje surengtos Vilniaus miesto studentų festivalio teniso varžybos. Jose dalyvavo ir žaidėjas iš Pietų Korėjos.
Lietuvos bokso čempionate - sensacija
2018 11 18
Boksas
Neįtikėtina pergalių serija, įspūdingas nokautas ir sensacingai įveiktas daugkartinis Lietuvos čempionas - taip baigėsi Lietuvos bokso čempionatas.
Kautis namuose - malonumas ir atsakomybė
2018 11 18
Bušido
Bušido kovotojas Sergejus Maslobojevas: esame maža, bet labai stipri šalis.
Lietuviai dominavo bušido turnyre
2018 11 17
Bušido
Bušido turnyre Vilniuje - S. Maslobojevo pergalė, lietuvių dominavimas ir turko akibrokštas.
 
Lietuvis "vežė" į kalną dziudo legendą
2018 11 11
Treniruotės
„Pagaliau radau, kas į kalnus važiuoja lėčiau už mane," – juokavo lietuvis dviratininkas Evaldas Šiškevičius.
O. Baleišytė pasaulio reitinge – trečia
2018 10 30
Trekas
Po Kanadoje vykusio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo UCI paskelbtuose reitinguose Lietuvos atstovai patenka į keturis dešimtukus.
Pirmame dešimtuke – S.Krupeckaitė
2018 10 29
Trekas
Miltone (Kanada) vykstančio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo moterų keirino rungtyje Simona Krupeckaitė užėmė dešimtąją vietą.
Pasirodymą Europoje baigė lygiosiomis
2018 11 18
EHF taurė
Kauno „Ąžuolo-KTU“ komanda išvykoje sužaidė lygiosiomis su Prahos „Dukla“ (Čekija) ekipa, bet nepateko į kitą etapą.
„Šviesa“ triumfavo EHF rungtynėse
2018 11 17
EHF taurė
Vilniaus „Šviesa“ namuose užtikrintai nugalėjo Norvegijos „Bodo HK“ klubą.
Pasitraukė iš EHF taurės turnyro
2018 11 17
Moterų rankinis
Kauno „Acme-Žalgirio“ rankininkės pralaimėjo „Gomel“ (Baltarusija) ekipai ir nepateko į kitą etapą.
 
Kausis dėl LTF Didžiosios taurės
2018 11 16
LTF Didžioji taurė
Šešios stipriausios šalies tinklinio komandos stos į kovą dėl pirmojo sezono trofėjaus.
Lietuvis džiaugiasi sugrįžęs į Švediją
2018 11 15
Legionieriai
Lietuvos tinklininkai gerbėjus toliau džiugina sėkmingu žaidimu įvairiose Europos šalyse.
Sugrįžimą pažymėjo graži pergalė
2018 11 12
Sugrįžimas
Lietuvos tinklinio žvaigždė Arvydas Mišeikis sugrįžo padėti Šiaulių klubui.
Moterims atvėrė duris į lenktynes
2018 11 14
Istorija
Prisimenant "Aurum 1006 km lenktynės" istoriją - pasakojimas apie ketvirtąsias, prieš 15 metų įvykusias "Horn Grand Prix 1003 km lenktynes".
Dakare startuos iš 15-os pozicijos.
2018 11 09
Dakaras
Praėjusį Dakarą rekordinį finišą 12-ojoje vietoje pasiekusi A. Juknevičiaus komanda kitąmet startuos iš kol kas aukščiausios lietuviams 15-osios pozicijos.
Ar lenktynininkai moka tik vairuoti?
2018 11 09
Dakaras
„Techninių dienų“ metu Dakaro ralio komandų pilotai ir šturmanai studijuoja bolido sandaros ypatumus, aptaria gedimus, mokosi keisti susidėvinčias detales.
 
Europos čempionate - dvi lietuvių pergalės
2018 11 18
Akmenslydis
Taline vykstančiame Europos moterų akmenslydžio čempionato B diviziono turnyre sekmadienį dvi pergales iškovojo Lietuvos rinktinė.
Startavo pergale prieš Izraelį
2018 11 17
Akmenslydis
Lietuvos vyrų akmenslydžio rinktinė Europos čempionatą pradėjo pergale.
Varžybose Rusijoje – šešta vieta
2018 11 17
Dailusis čiuožimas
Ledo šokėjai A. Reed ir S. Ambrulevičius varžybose Rusijoje iškovojo šeštąją vietą.
Vengrijoje - J. Kmieliauskaitės triumfas
2018 11 18
Dziudo
Vengrijoje vykusiose Europos jaunių dziudo taurės varžybose aukso medalį iškovojo lietuvė Justina Kmieliauskaitė.
Garbingo poelgio kaina - medalis
2018 11 18
Taekvondo
Lietuvos taekvondo rinktinės lyderė garbingu poelgiu paaukojo galimybę žengti tolyn ir atsisakė jau užtikrinto bronzos apdovanojimo.
Lietuviai tapo pasaulio vicečempionais
2018 11 18
Sportiniai šokiai
Šokėjai E. Sodeika ir I. Žukauskaitė Austrijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalius.
 
Apdovanojimuose - dėmesys jaunajai kartai
2018 11 18
Net trys iš šių metų Lietuvos buriuotojų apdovanojimų buvo susiję su jaunųjų buriuotojų skatinimu ir treniravimu.
„Agresija visada yra pasmerkta žlugti“
2018 11 16
Situacija
LSFS vadovas R.Kveselaitis mano, kad naujos sporto organizacijos tikslas – kąsti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.
Keturi prezidentai steigia naują asociaciją
2018 11 16
Naujovė
Lengvosios atletikos, irklavimo, biatlono ir karatė federacijų vadovai pristato naują organizaciją – Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas