Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. balandžio 20 d. 09:53 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Žmogumi pasijuto tik laisvoje Lietuvoje

Olimpinis čempionas Vladas Česiūnas – apie kaltinimus tėvynės išdavyste, porininką saugumietį, vizitus KGB, omonininkų smūgius, irklavimo viltis, bites.

V.Česiūnas.
pliadisfoto.com nuotr.
V.Česiūnas.
   
Dažnai kyla klausimas, kada geriausiai pradėti sportuoti. Tačiau niekas, turbūt, nepasakys, kad nuo 23-ejų. Būtent tokio amžiaus į kanoją  sėdo Vladas Česiūnas, kuris pasiekė viską, apie ką tik galima svajoti – tapo Miuncheno olimpiniu ir keturis kartus pasaulio čempionu.  
 
Kiti tokių metų sportininkai jau baigdavo savo sportinę karjerą, o Vladui ji tik prasidėjo. 

Tiesa, 17-metis jaunuolis, iš gimtojo Jonavos rajono Vyšnialaukio atvykęs mokytis į Vilniaus statybos technikumą, lankė bokso treniruotes, tapo Vilniaus čempionu antrame vidutiniame svoryje, kariuomenės divizijos čempionu, įvykdė pirmojo atskyrio normą. 

V. Česiūnas lankė ir slidinėjimo bei biatlono pratybas, įvykdė kandidato į sporto meistrus normą. Dukart tapo Lietuvos slidinėjimo čempionu estafečių 4x10 km varžybose ir vieną kartą – biatlono estafetėje 4x7,5 km.   Jis galvojo apie sporto meistro normą, tačiau silpna buvo pečių juosta, kurią reikėjo sustiprinti. Nuėjo į „Žalgirio“ irklavimo sporto bazę ir joje pasiliko.
 
Sportininkas ilgai negalėjo apsispręsti, ką galutinai pasirinkti: slidinėjimą ar irklavimą. 1967-aisiais vis dėlto nutarė atsisveikinti su slidinėjimu.  

„Todėl treneriams dabar noriu pasakyti, kad jie neskubintų jaunų žmonių. Pirmiausiai juos reikia užgrūdinti, išmokyti taisyklingų irklavimo įgūdžių ir tik po to siekti meistriškumo“, - sako V. Česiūnas.  

Slidinėjimas ir biatlonas olimpinį čempioną labai užgrūdino, šios sporto šakos ir šiandien jam labai patinka, tačiau, jeigu  vėl reikėtų užsirašyti į pradedančiųjų grupę, jis rinktųsi irklavimą.

Legendinis irkluotojas stebisi, kad jam pirmiausia pavyko tapti olimpiniu čempionu ir tik po to 1973-1975-aisiais - pasaulio.  

1972 m. Miuncheno olimpiniu čempionu jis tapo, irkluodamas dvivietę kanoją 1000 m distancijoje, o pasaulio čempionu – 10 000 (triskart) ir 1000 m nuotolį. 

Labiausiai jis mėgo irkluoti 10 000 m distanciją, kurioje daugybe taktinės kovos sprendimų. . 

Olimpiniame Miuncheno irklavimo kanale buvai vienas vyriausių irkluotojų, tau buvo 32-eji, bet metai nesutrukdė tapti čempionu?, - paklausiau V. Česiūno. 
Kaip bebūtų keista, bet patį didžiausią jėgų antplūdį pajutau būdamas 30-35-erių. Olimpinių žaidynių metais su savo porininku dušanbiečiu Jurijumi Lobanovu nepralaimėjome nė vienų varžybų. Buvo sunku visą sezoną būti lyderiu ir išlaikyti gerą sportinę formą. Tačiau būtų didelė neteisybė, jeigu Miunchene būtume pralaimėję. 
 
Pagrindiniai mūsų  varžovai buvo garsieji rumunai Ivanas Pacaikinas ir Sergejus Kovaliovas. Tai buvo reto atkaklumo dvikova iki paskutiniųjų metrų.   

Mums aukso medalius išaiškino tik fotofinišas. Valtį 0,03 sek. (o tai – 12 cm) kyštelėjome anksčiau. 

Ar dažnai prisimeni savo auksinį finišą?
Taip. Man nebuvo lengva irkluoti su Jurijumi Lobanovu, kuris buvo 12 metų jaunesnis už mane.  Tiesa, irkluojant metų skirtumas nesijautė, tačiau mano porininkas dažnai elgdavosi kaip vaikas. Miunchene per iškilmingą mūsų apdovanojimą, dušanbietis man prasitarė, kad, per finalinį plaukimą, įveikus pusę distancijos, jis jau pradėjo galvoti, kaip gi atrodo tas olimpinis aukso medalis.  Tada nuo varžovų buvome atsiplėšę apie 6-7 m ir tas porininko  atsipalaidavimas mums galėjo brangiai kainuoti.  

Kiek vėliau paaiškėjo, kad J. Lobanovas po kiekvienos išvykos į užsienį pateikdavo ataskaitą SSSR saugumui.  
 
Mūsų dvivietė iširo 1976 m. po SSRS taurės varžybų, kurios buvo vienas atrankos etapų vykti  į Monrealio olimpines žaidynes. 
 
Atranka mums nepasisekė, neužėmėme pirmosios vietos ir į olimpiadą nepatekome. Nutariau atsisveikinti su didžiuoju sportu. 

Šiemet Lietuvos olimpiečių asociacija planuoja kelionę į Miuncheną, ar norėtum nuvažiuoti?
Žinoma, būtų įdomu. Juk Miunchene iškovojau pačią svariausią savo pergalę.  
 
Sovietmečiu kilo didžiulis triukšmas, kai 1979-aisiais išvykai stebėti pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato Duisburge ir iš ten negrįžai. Atskriejo žinia, kad pasiprašei politinio prieglobsčio.
Jeigu būčiau žinojęs, kokie kryžiaus keliai manęs lauks Tarybų Lietuvoje, ko gero, tikrai būčiau pasilikęs tuometėje Vakarų Vokietijoje. 
 
Ir pasilikau, ir į namus grįžau savo noru. Net neįsivaizdavau, kad gimtojo krašto trauka gali būti tokia stipri. 

Sugrįžęs negalėjau patekti į savo butą Vilniuje, nes buvo pakeistas užraktas. Jame buvo padaryta krata, dingo nemažai vertingų daiktų, kurie tais laikais kainavo nemažus pinigus.

Buvo sugalvota versija, jog viską išsivežiau į VFR ir ten pardaviau. Saugumo komiteto darbuotojai, tardę mane, paklausė, ar pripažįstu, jog esu tėvynės išdavikas. 

Atsakiau, kad jeigu esu išdavikas, tai jūs vagys, apiplėšėte mane. Nuo manęs tada nusisuko artimi žmonės, žurnalistai, negynė nė vienas advokatas. 
 
Kaip nepatikimas, turėjau palikti kariškių gretas. Buvo nepaprastai sunku, niekur negalėjau rasti teisybės. Įklimpau į didžiulį liūną. 
 
Prieš išvykdamas į pasaulio čempionatą, neakivaizdiniu būdu studijavau Kūno kultūros institute ketvirtame kurse. Turėjau tik vieną įsiskolinimą, kurį tikėjausi išlaikyti. Po kažkurio laiko gavau pranešimą, jog aš, olimpinis čempionas, esu išbrauktas iš studentų sąrašų. Bet po metų institutą vis dėlto pavyko baigti. 

Sugrįžęs į namus, tris mėnesius į KGB vaikščiojau kaip į darbą. Kiekvieną dieną keturias valandas turėjau rašyti, dar keturias atsakinėti į klausimus. 

Įtampa buvo tokia, jog sutriko nervai, buvau paguldytas į Vidaus reikalų ministerijos ligoninę. 

Niekur nebuvau išleidžiamas, tik po metų galėjau išvažiuoti į Lenkiją. Ir tik prasidėjus pertvarkai, vėl pasijutau žmogus: niekas manęs nepersekiojo ir slapta nebesiklausė. 

Po viso šito košmaro negalėjau likti nuošalyje, tuoj pat po sausio mėnesio įvykių pradėjau dirbti Lavoriškėse muitinėje. 


Ten su draugais buvai užpultas omonininkų, patyrei daug skausmo.
Mūsų postas buvo puolamas keturis kartus, o labiausiai nukentėjau 1991-ųjų gegužės 29-ąją. 

Postą užpuolę omonininkai mane spardė, daužė automatų buožėmis, kol praradau sąmonę. 

Ligoninėje medikai konstatavo smegenų sutrenkimą, buvo pažeisti plaučiai,  šonkauliai. Ligoninėje mane lankė daug žmonių, nešė gėlių, vaisių, skanėstų. Linkėjo kuo greičiau pasveikti. 

Sujaudino Atkuriamojo Seimo deputatų Vidmanto Žiemelio ir Jono Liaučiaus apsilankymas. Sužinoję, kad su žmona ir dviem dukromis gyvename vieno kambario bute, jie pažadėjo padėti. Ir savo žodį ištesėjo, netrukus mums buvo skirtas keturių kambarių butas.   

Šiandien vėl esi kartu su irkluotojais, kasmet įteikiama tavo vardo taurė geriausiam metų Lietuvos kanojininkui. Ką gali pasakyti apie šiandienos Lietuvos kanojininkus?
Padariau pradžią Lietuvos kanojų irklavimo meistrams siekti svarių pergalių. Po manęs gerų rezultatų pasiekė Tomas Gadeikis, Raimondas Labuckas, Jevgenijus Šuklinas, Vadimas Korobovas.  
 
Ypač džiaugiuosi sėkmingais Henriko Žustauto startais. Jo treneris Kazimieras Rėksnys - buvęs mano auklėtinis, o dabar sėkmingai dirba treneriu.  

Henrikui Žustautui iš neolimpinės 200 m distancijos sunku persikvalifikuoti į 1000 m nuotolį. Kaip galvoji, kaip ilgai tai užtruks?
Sportininkas dar jaunas, jam viskas prieš akis. Nenustebsiu, jeigu Henrikas pakartos mano pergalę ir taps olimpiniu čempionu. Tikiu šiuo sportininku. Europos čempionas savo irklavimo technika nėra panašus į mane, jo technika savita ir tai labai gerai.    
 
Kovo 15 d. tau sukako 78 metai, kaip jautiesi?
Kaip gali jaustis žmogus, kai jam jau tiek. Kiekvieną dieną stengiuosi pasimankštinti,  pavaikščioti. 
 
Ačiū Dievui, kad gaunu rentą, kuri yra pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis ir tikras išsigelbėjimas. Su žmona jau nebedirbame, o už butą mokėti reikia.
 
Visą laiką auginau bites, tačiau dabar iš 12 avilių Kaišiadorių rajone Karsakų kaime teliko du. Bites reikia labai kruopščiai prižiūrėti, visą vasarą draugauti su jomis. O jėgos jau ne tos.    
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Sezono starte - latvių triumfas
2018 11 18
3x3
Garliavoje praūžęs pirmasis iš penkių "Hoptrans Winter Open" 3x3 krepšinio žiemos sezono etapų pasižymėjo įspūdingu finalu.
LKL kovose – saldus revanšas
2018 11 18
LKL
LKL: „Rytas“ atsirevanšavo „Neptūnui,„Dzūkija“ iškovojo pergalę Kėdainiuose, „Žalgiris“ sutriuškino „Šiaulius“, Lietkabelis – „Pieno žvaigždes“.
Karūna grįžta į sostinę
2018 11 18
Karaliaus Mindaugo taurė
Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo ketvertas po dvejų metų grįžta į Vilnių.
 
Traumos tik dar labiau užgrūdino
2018 11 18
Rinktinė
Į Lietuvos rinktinę sugrįžęs Gratas Sirgėdas: apie traumas, sugrįžimą į rinktinę ir motyvaciją
D. Šimkus: smagu debiutuoti, gaila dėl rezultato
2018 11 18
Rinktinė
Nacionalinėje rinktinėje debiutavęs saugas D. Šimkus džiaugėsi pirmosiomis rungtynėmis, bet buvo nusivylęs dėl jas apkartinusio rezultato.
E. Jankauskas: ši lyga mums per aukšta
2018 11 18
Rinktinė
Rinktinės treneris padėkojo daugiau nei 1000 kilometrų sukorusiems sirgaliams bei teigė, jog futbolininkams yra reikalingas palaikymas.
Trenerė randa laiko ir dailei
2018 11 13
Žvilgsnis
Trenere tapusi dvejų olimpinių žaidynių prizininkė Austra Skujytė neslepia, kad laiko mąžta, tačiau vis dėlto randa jo jaunystės pomėgiui.
Revoliuciniai reitingai bus, bet ne šiemet
2018 11 12
Reitingas
IAAF keičia nuomonę: revoliuciniams reitingams lengvojoje atletikoje - ženklas stop.
Lietuvė žibėjo kariškių pasaulio čempionate
2018 11 12
Bėgimas
Tradicinio Beiruto maratono metu vykusiame 50-ajame kariškių maratono pasaulio čempionate bronzą iškovojo eilinė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.
 
Nusileido devintajai turnyro raketei
2018 11 15
Turnyras
Matas Vasiliauskas turnyrą Izraelyje baigė aštuntfinalyje.
M. Vasiliauskas: svarbu tęsti ką pradėjau
2018 11 14
Turnyras
Matas Vasiliauskas per du setus nugalėjo 140 pasaulio jaunių raketę.
Jėgas teniso aikštėje išmėgino studentai
2018 11 13
Studentų sportas
Sostinėje surengtos Vilniaus miesto studentų festivalio teniso varžybos. Jose dalyvavo ir žaidėjas iš Pietų Korėjos.
Lietuvos bokso čempionate - sensacija
2018 11 18
Boksas
Neįtikėtina pergalių serija, įspūdingas nokautas ir sensacingai įveiktas daugkartinis Lietuvos čempionas - taip baigėsi Lietuvos bokso čempionatas.
Kautis namuose - malonumas ir atsakomybė
2018 11 18
Bušido
Bušido kovotojas Sergejus Maslobojevas: esame maža, bet labai stipri šalis.
Lietuviai dominavo bušido turnyre
2018 11 17
Bušido
Bušido turnyre Vilniuje - S. Maslobojevo pergalė, lietuvių dominavimas ir turko akibrokštas.
 
Lietuvis "vežė" į kalną dziudo legendą
2018 11 11
Treniruotės
„Pagaliau radau, kas į kalnus važiuoja lėčiau už mane," – juokavo lietuvis dviratininkas Evaldas Šiškevičius.
O. Baleišytė pasaulio reitinge – trečia
2018 10 30
Trekas
Po Kanadoje vykusio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo UCI paskelbtuose reitinguose Lietuvos atstovai patenka į keturis dešimtukus.
Pirmame dešimtuke – S.Krupeckaitė
2018 10 29
Trekas
Miltone (Kanada) vykstančio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo moterų keirino rungtyje Simona Krupeckaitė užėmė dešimtąją vietą.
Pasirodymą Europoje baigė lygiosiomis
2018 11 18
EHF taurė
Kauno „Ąžuolo-KTU“ komanda išvykoje sužaidė lygiosiomis su Prahos „Dukla“ (Čekija) ekipa, bet nepateko į kitą etapą.
„Šviesa“ triumfavo EHF rungtynėse
2018 11 17
EHF taurė
Vilniaus „Šviesa“ namuose užtikrintai nugalėjo Norvegijos „Bodo HK“ klubą.
Pasitraukė iš EHF taurės turnyro
2018 11 17
Moterų rankinis
Kauno „Acme-Žalgirio“ rankininkės pralaimėjo „Gomel“ (Baltarusija) ekipai ir nepateko į kitą etapą.
 
Kausis dėl LTF Didžiosios taurės
2018 11 16
LTF Didžioji taurė
Šešios stipriausios šalies tinklinio komandos stos į kovą dėl pirmojo sezono trofėjaus.
Lietuvis džiaugiasi sugrįžęs į Švediją
2018 11 15
Legionieriai
Lietuvos tinklininkai gerbėjus toliau džiugina sėkmingu žaidimu įvairiose Europos šalyse.
Sugrįžimą pažymėjo graži pergalė
2018 11 12
Sugrįžimas
Lietuvos tinklinio žvaigždė Arvydas Mišeikis sugrįžo padėti Šiaulių klubui.
Moterims atvėrė duris į lenktynes
2018 11 14
Istorija
Prisimenant "Aurum 1006 km lenktynės" istoriją - pasakojimas apie ketvirtąsias, prieš 15 metų įvykusias "Horn Grand Prix 1003 km lenktynes".
Dakare startuos iš 15-os pozicijos.
2018 11 09
Dakaras
Praėjusį Dakarą rekordinį finišą 12-ojoje vietoje pasiekusi A. Juknevičiaus komanda kitąmet startuos iš kol kas aukščiausios lietuviams 15-osios pozicijos.
Ar lenktynininkai moka tik vairuoti?
2018 11 09
Dakaras
„Techninių dienų“ metu Dakaro ralio komandų pilotai ir šturmanai studijuoja bolido sandaros ypatumus, aptaria gedimus, mokosi keisti susidėvinčias detales.
 
Europos čempionate - dvi lietuvių pergalės
2018 11 18
Akmenslydis
Taline vykstančiame Europos moterų akmenslydžio čempionato B diviziono turnyre sekmadienį dvi pergales iškovojo Lietuvos rinktinė.
Startavo pergale prieš Izraelį
2018 11 17
Akmenslydis
Lietuvos vyrų akmenslydžio rinktinė Europos čempionatą pradėjo pergale.
Varžybose Rusijoje – šešta vieta
2018 11 17
Dailusis čiuožimas
Ledo šokėjai A. Reed ir S. Ambrulevičius varžybose Rusijoje iškovojo šeštąją vietą.
Vengrijoje - J. Kmieliauskaitės triumfas
2018 11 18
Dziudo
Vengrijoje vykusiose Europos jaunių dziudo taurės varžybose aukso medalį iškovojo lietuvė Justina Kmieliauskaitė.
Garbingo poelgio kaina - medalis
2018 11 18
Taekvondo
Lietuvos taekvondo rinktinės lyderė garbingu poelgiu paaukojo galimybę žengti tolyn ir atsisakė jau užtikrinto bronzos apdovanojimo.
Lietuviai tapo pasaulio vicečempionais
2018 11 18
Sportiniai šokiai
Šokėjai E. Sodeika ir I. Žukauskaitė Austrijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalius.
 
Apdovanojimuose - dėmesys jaunajai kartai
2018 11 18
Net trys iš šių metų Lietuvos buriuotojų apdovanojimų buvo susiję su jaunųjų buriuotojų skatinimu ir treniravimu.
„Agresija visada yra pasmerkta žlugti“
2018 11 16
Situacija
LSFS vadovas R.Kveselaitis mano, kad naujos sporto organizacijos tikslas – kąsti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.
Keturi prezidentai steigia naują asociaciją
2018 11 16
Naujovė
Lengvosios atletikos, irklavimo, biatlono ir karatė federacijų vadovai pristato naują organizaciją – Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas