Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. balandžio 20 d. 09:53 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Žmogumi pasijuto tik laisvoje Lietuvoje

Olimpinis čempionas Vladas Česiūnas – apie kaltinimus tėvynės išdavyste, porininką saugumietį, vizitus KGB, omonininkų smūgius, irklavimo viltis, bites.

V.Česiūnas.
pliadisfoto.com nuotr.
V.Česiūnas.
   
Dažnai kyla klausimas, kada geriausiai pradėti sportuoti. Tačiau niekas, turbūt, nepasakys, kad nuo 23-ejų. Būtent tokio amžiaus į kanoją  sėdo Vladas Česiūnas, kuris pasiekė viską, apie ką tik galima svajoti – tapo Miuncheno olimpiniu ir keturis kartus pasaulio čempionu.  
 
Kiti tokių metų sportininkai jau baigdavo savo sportinę karjerą, o Vladui ji tik prasidėjo. 

Tiesa, 17-metis jaunuolis, iš gimtojo Jonavos rajono Vyšnialaukio atvykęs mokytis į Vilniaus statybos technikumą, lankė bokso treniruotes, tapo Vilniaus čempionu antrame vidutiniame svoryje, kariuomenės divizijos čempionu, įvykdė pirmojo atskyrio normą. 

V. Česiūnas lankė ir slidinėjimo bei biatlono pratybas, įvykdė kandidato į sporto meistrus normą. Dukart tapo Lietuvos slidinėjimo čempionu estafečių 4x10 km varžybose ir vieną kartą – biatlono estafetėje 4x7,5 km.   Jis galvojo apie sporto meistro normą, tačiau silpna buvo pečių juosta, kurią reikėjo sustiprinti. Nuėjo į „Žalgirio“ irklavimo sporto bazę ir joje pasiliko.
 
Sportininkas ilgai negalėjo apsispręsti, ką galutinai pasirinkti: slidinėjimą ar irklavimą. 1967-aisiais vis dėlto nutarė atsisveikinti su slidinėjimu.  

„Todėl treneriams dabar noriu pasakyti, kad jie neskubintų jaunų žmonių. Pirmiausiai juos reikia užgrūdinti, išmokyti taisyklingų irklavimo įgūdžių ir tik po to siekti meistriškumo“, - sako V. Česiūnas.  

Slidinėjimas ir biatlonas olimpinį čempioną labai užgrūdino, šios sporto šakos ir šiandien jam labai patinka, tačiau, jeigu  vėl reikėtų užsirašyti į pradedančiųjų grupę, jis rinktųsi irklavimą.

Legendinis irkluotojas stebisi, kad jam pirmiausia pavyko tapti olimpiniu čempionu ir tik po to 1973-1975-aisiais - pasaulio.  

1972 m. Miuncheno olimpiniu čempionu jis tapo, irkluodamas dvivietę kanoją 1000 m distancijoje, o pasaulio čempionu – 10 000 (triskart) ir 1000 m nuotolį. 

Labiausiai jis mėgo irkluoti 10 000 m distanciją, kurioje daugybe taktinės kovos sprendimų. . 

Olimpiniame Miuncheno irklavimo kanale buvai vienas vyriausių irkluotojų, tau buvo 32-eji, bet metai nesutrukdė tapti čempionu?, - paklausiau V. Česiūno. 
Kaip bebūtų keista, bet patį didžiausią jėgų antplūdį pajutau būdamas 30-35-erių. Olimpinių žaidynių metais su savo porininku dušanbiečiu Jurijumi Lobanovu nepralaimėjome nė vienų varžybų. Buvo sunku visą sezoną būti lyderiu ir išlaikyti gerą sportinę formą. Tačiau būtų didelė neteisybė, jeigu Miunchene būtume pralaimėję. 
 
Pagrindiniai mūsų  varžovai buvo garsieji rumunai Ivanas Pacaikinas ir Sergejus Kovaliovas. Tai buvo reto atkaklumo dvikova iki paskutiniųjų metrų.   

Mums aukso medalius išaiškino tik fotofinišas. Valtį 0,03 sek. (o tai – 12 cm) kyštelėjome anksčiau. 

Ar dažnai prisimeni savo auksinį finišą?
Taip. Man nebuvo lengva irkluoti su Jurijumi Lobanovu, kuris buvo 12 metų jaunesnis už mane.  Tiesa, irkluojant metų skirtumas nesijautė, tačiau mano porininkas dažnai elgdavosi kaip vaikas. Miunchene per iškilmingą mūsų apdovanojimą, dušanbietis man prasitarė, kad, per finalinį plaukimą, įveikus pusę distancijos, jis jau pradėjo galvoti, kaip gi atrodo tas olimpinis aukso medalis.  Tada nuo varžovų buvome atsiplėšę apie 6-7 m ir tas porininko  atsipalaidavimas mums galėjo brangiai kainuoti.  

Kiek vėliau paaiškėjo, kad J. Lobanovas po kiekvienos išvykos į užsienį pateikdavo ataskaitą SSSR saugumui.  
 
Mūsų dvivietė iširo 1976 m. po SSRS taurės varžybų, kurios buvo vienas atrankos etapų vykti  į Monrealio olimpines žaidynes. 
 
Atranka mums nepasisekė, neužėmėme pirmosios vietos ir į olimpiadą nepatekome. Nutariau atsisveikinti su didžiuoju sportu. 

Šiemet Lietuvos olimpiečių asociacija planuoja kelionę į Miuncheną, ar norėtum nuvažiuoti?
Žinoma, būtų įdomu. Juk Miunchene iškovojau pačią svariausią savo pergalę.  
 
Sovietmečiu kilo didžiulis triukšmas, kai 1979-aisiais išvykai stebėti pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato Duisburge ir iš ten negrįžai. Atskriejo žinia, kad pasiprašei politinio prieglobsčio.
Jeigu būčiau žinojęs, kokie kryžiaus keliai manęs lauks Tarybų Lietuvoje, ko gero, tikrai būčiau pasilikęs tuometėje Vakarų Vokietijoje. 
 
Ir pasilikau, ir į namus grįžau savo noru. Net neįsivaizdavau, kad gimtojo krašto trauka gali būti tokia stipri. 

Sugrįžęs negalėjau patekti į savo butą Vilniuje, nes buvo pakeistas užraktas. Jame buvo padaryta krata, dingo nemažai vertingų daiktų, kurie tais laikais kainavo nemažus pinigus.

Buvo sugalvota versija, jog viską išsivežiau į VFR ir ten pardaviau. Saugumo komiteto darbuotojai, tardę mane, paklausė, ar pripažįstu, jog esu tėvynės išdavikas. 

Atsakiau, kad jeigu esu išdavikas, tai jūs vagys, apiplėšėte mane. Nuo manęs tada nusisuko artimi žmonės, žurnalistai, negynė nė vienas advokatas. 
 
Kaip nepatikimas, turėjau palikti kariškių gretas. Buvo nepaprastai sunku, niekur negalėjau rasti teisybės. Įklimpau į didžiulį liūną. 
 
Prieš išvykdamas į pasaulio čempionatą, neakivaizdiniu būdu studijavau Kūno kultūros institute ketvirtame kurse. Turėjau tik vieną įsiskolinimą, kurį tikėjausi išlaikyti. Po kažkurio laiko gavau pranešimą, jog aš, olimpinis čempionas, esu išbrauktas iš studentų sąrašų. Bet po metų institutą vis dėlto pavyko baigti. 

Sugrįžęs į namus, tris mėnesius į KGB vaikščiojau kaip į darbą. Kiekvieną dieną keturias valandas turėjau rašyti, dar keturias atsakinėti į klausimus. 

Įtampa buvo tokia, jog sutriko nervai, buvau paguldytas į Vidaus reikalų ministerijos ligoninę. 

Niekur nebuvau išleidžiamas, tik po metų galėjau išvažiuoti į Lenkiją. Ir tik prasidėjus pertvarkai, vėl pasijutau žmogus: niekas manęs nepersekiojo ir slapta nebesiklausė. 

Po viso šito košmaro negalėjau likti nuošalyje, tuoj pat po sausio mėnesio įvykių pradėjau dirbti Lavoriškėse muitinėje. 


Ten su draugais buvai užpultas omonininkų, patyrei daug skausmo.
Mūsų postas buvo puolamas keturis kartus, o labiausiai nukentėjau 1991-ųjų gegužės 29-ąją. 

Postą užpuolę omonininkai mane spardė, daužė automatų buožėmis, kol praradau sąmonę. 

Ligoninėje medikai konstatavo smegenų sutrenkimą, buvo pažeisti plaučiai,  šonkauliai. Ligoninėje mane lankė daug žmonių, nešė gėlių, vaisių, skanėstų. Linkėjo kuo greičiau pasveikti. 

Sujaudino Atkuriamojo Seimo deputatų Vidmanto Žiemelio ir Jono Liaučiaus apsilankymas. Sužinoję, kad su žmona ir dviem dukromis gyvename vieno kambario bute, jie pažadėjo padėti. Ir savo žodį ištesėjo, netrukus mums buvo skirtas keturių kambarių butas.   

Šiandien vėl esi kartu su irkluotojais, kasmet įteikiama tavo vardo taurė geriausiam metų Lietuvos kanojininkui. Ką gali pasakyti apie šiandienos Lietuvos kanojininkus?
Padariau pradžią Lietuvos kanojų irklavimo meistrams siekti svarių pergalių. Po manęs gerų rezultatų pasiekė Tomas Gadeikis, Raimondas Labuckas, Jevgenijus Šuklinas, Vadimas Korobovas.  
 
Ypač džiaugiuosi sėkmingais Henriko Žustauto startais. Jo treneris Kazimieras Rėksnys - buvęs mano auklėtinis, o dabar sėkmingai dirba treneriu.  

Henrikui Žustautui iš neolimpinės 200 m distancijos sunku persikvalifikuoti į 1000 m nuotolį. Kaip galvoji, kaip ilgai tai užtruks?
Sportininkas dar jaunas, jam viskas prieš akis. Nenustebsiu, jeigu Henrikas pakartos mano pergalę ir taps olimpiniu čempionu. Tikiu šiuo sportininku. Europos čempionas savo irklavimo technika nėra panašus į mane, jo technika savita ir tai labai gerai.    
 
Kovo 15 d. tau sukako 78 metai, kaip jautiesi?
Kaip gali jaustis žmogus, kai jam jau tiek. Kiekvieną dieną stengiuosi pasimankštinti,  pavaikščioti. 
 
Ačiū Dievui, kad gaunu rentą, kuri yra pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis ir tikras išsigelbėjimas. Su žmona jau nebedirbame, o už butą mokėti reikia.
 
Visą laiką auginau bites, tačiau dabar iš 12 avilių Kaišiadorių rajone Karsakų kaime teliko du. Bites reikia labai kruopščiai prižiūrėti, visą vasarą draugauti su jomis. O jėgos jau ne tos.    
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Grupėje užėmė pirmą vietą
2018 07 16
U-20
Lietuvos 20-mečiai krepšininkai tęsia pergalių seriją Europos čempionate.
Kauno komanda liko be pergalių
2018 07 16
3x3
Kauniečiams nesėkmingai susiklostė Italijoje vykusio FIBA trijulių (3x3) krepšinio turnyro „Lignano Sabbiadoro Challenger“ atranka.
Pasaulio čempionate – šešta vieta
2018 07 16
Pasaulio čempionatas
Vašingtone (JAV) pasibaigė pasaulio jaunimo (iki 21 metų) kurčiųjų krepšinio čempionato vaikinų turnyras.
 
Futbolininkai gyvena Ąžuolyno apsuptyje
2018 07 16
Komanda
Kauno „Stumbro“ komandos futbolininkai įsikūrė šalia Ąžuolyno parko, netoli Dariaus ir Girėno stadiono bei Nacionalinės futbolo akademijos.
“Trakų” stovykloje – permainos
2018 07 16
Komanda
UEFA Europos lygos atrankoje kovojančią ekipą paliko vartininkas Ignas Plūkas, tačiau prie jos prisijungė Aleksandras Levšinas.
„Sūduvą“ Kipre pasitiko karštis ir lietus
2018 07 16
Čempionų lyga
Marijampolės „Sūduva“ pirmadienį atvyko į Kipro sostinę Nikosiją, kur žais Čempionų lygos atrankos I etapo atsakomąsias rungtynes su vietos APOEL.
Pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą
2018 07 16
Bėgimas
JAV vykusių „South Carolina TrackFest“ lengvosios atletikos varžybų moterų 800 m bėgime lietuvė Natalija Piliušina užėmė trečiąją vietą.
Lengvaatlečiai pasirodymą baigė be medalių
2018 07 15
Pasaulio čempionatas
Pasaulio jaunimo čempionato merginų šuolių į aukštį varžybose U. Baikštytė užėmė 6-ąją vietą, o disko metikas M. Alekna liko dešimtas.
Lietuvės kraityje - dar vienas rekordas
2018 07 14
Bėgimas
Agnės Šerkšnienės fronte - nieko naujo: Lietuvos bėgikė jau septintą kartą šiais metais pagerino Lietuvos rekordą, šįkart - 200 m bėgimo.
 
L. Grigelis pergale pradėjo turnyrą Kanadoje
2018 07 16
Turnyras
Otavoje Laurynas Grigelis iškovojo pergalę ir pateko į antrąjį turnyro ratą
Į „Žalgirio“ žaidynes – ne tik iš Lietuvos
2018 07 16
Žaidynės
Tradiciniame Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žaidynių teniso turnyre dalyvavo ir iš JAV bei Vokietijos atvykę žaidėjai.
Smuktelėjo WTA reitinge
2018 07 16
Reitingas
Moterų teniso asociacijos (WTA) reitingų lentelėje lietuvė Joana Eidukonytė iš 850-osios vietos nukrito į 963-iąją.
Lietuvos kovotoja – garsiame realybės šou
2018 07 11
Įvertinimas
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje mūsų šalies kovotoja pateko į labiausiai prestižinę pasaulio kovinio sporto organizaciją - UFC.
Kelią link medalių užkirto čempionas
2018 07 09
Imtynės
Zagrebe (Kroatija) pasibaigusiame pasaulio jaunių imtynių čempionate Lietuvos sportininkai liko be medalių.
Po metų pertraukos - pergalė Tailande
2018 07 08
Muay Thai
Tailande vykusiame muay thai turnyre pergalę iškovojo 33 metų Sigitas Gaižauskas, kuris dėl traumos buvo priverstas daugiau nei metus praleisti be sporto.
 
Lietuvis pranoko 120 varžovų
2018 07 15
Plentas
19-metis Lietuvos atstovas Kęstutis Vaitaitis Europos jaunių dviračių plento čempionate grupinėse lenktynėse tarp 159 dalyvių užėmė 39-ąją vietą.
Lietuvės liko už penkiasdešimtuko ribų
2018 07 14
Plentas
Europos dviračių plento čempionato jaunių merginų grupinėse lenktynėse šeštadienį trys Lietuvos atstovės užėmė vietas šeštajame dešimtuke.
Lietuviai liko toli už lyderių nugarų
2018 07 14
Plentas
Lietuvos dviračių plento čempionas Justas Beniušis Europos jaunių čempionate pranoko 11 varžovų ir užėmė 37-ąją vietą.
Prancūzijoje pasiilgsta keptos duonos
2018 07 04
Veidas
Jonas Truchanovičius mėgaujasi gyvenimu ir žaidimu Prancūzijoje, bet džiaugiasi galėdamas apsivilkti Lietuvos rankinio rinktinės aprangą.
Dvejos rungtynės - dvi baudinių serijos
2018 06 29
Paplūdimio rankinis
Lietuvos merginų iki 18 metų paplūdimio rankinio rinktinė viena pergale bei viena nesėkme pradėjo Europos čempionatą Ulčinyje (Juodkalnija).
Paaiškėjo Lietuvos rankininkių varžovės
2018 06 19
Pasaulio čempionatas
Glazgo mieste buvo ištraukti 2019 metų pasaulio moterų rankinio čempionato atrankos burtai.
 
Europos čempionato starte pralaimėjo lenkams
2018 07 16
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis nesėkme debiutavo Europos pirmenybėse.
Kovos ir su savimi, ir su varžovais
2018 07 13
Paplūdimio tinklinis
Per pusmetį į pasaulio elitą įsiveržę Lukas Každailis jau šį sekmadienį pradės kovas Europos čempionate, kuriame stengsis peržengti psichologinį barjerą.
Šveicarijoje - apmaudūs pralaimėjimai
2018 07 11
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkus Šveicarijoje lydėjo nesėkmė - tiek vaikinų, tiek merginų duetai savo varžovams nusileido lemiamų setų pabaigose.
Motociklų kroso stovykloje - nuo 5 metų
2018 07 17
Stovykla
Dalis Panevėžyje vykusios "MX Vasara" stovyklos dalyvių - vos į mokyklą pradėję eiti vaikai, o pačiam jauniausiam buvo vos 5 metai.
Palangoje žvyrą keis į asfaltą
2018 07 17
Lenktynės
Į komandą susibūrę patyrę ralio lenktynininkai jėgas išbandys žiedinėse lenktynėse
Latvijoje - lietuvių pilotų triumfas
2018 07 16
Rali-krosas
Pirmajame Baltijos ralio kroso taurės etape puikiai pasirodė lietuviai.
 
Stovykloje - žinomas treneris
2018 07 15
Stovykla
Du pasaulio čempionus išugdęs suomis Harris Petris Setala darbuosis "Hockey Punks" priešsezoninėje vaikų stovykloje.
Rizika sugrįžti namo pasiteisino
2018 06 16
Akmenslydis
Nors Lietuvos akmenslydininkai dar tik svajoja apie specialius šios sporto šakos takus ledo arenose, jų mintyse jau yra ir parolimpinės žaidynės.
Po šešerių metų pakeitė klubą
2018 06 11
Ledo ritulys
Šveicarijoje rungtyniaujantis 20-metis Lietuvos ledo ritulio rinktinės puolėjas Emilijus Krakauskas nuo šiol žais "Kloten" komandoje.
Lietuviai dominavo varžybose Lenkijoje
2018 07 17
Oro balionai
Lenkijoje vykusiose 10-osiose karšto oro balionų varžybose visą apdovanojimų pakylą užėmė Lietuvos atstovai.
Lietuvos rinktinės lieka be taškų
2018 07 17
Žolės riedulys
Europos jaunių (iki 18 metų) žolės riedulio čempionatų antrąją dieną Lietuvos komandoms taip pat nepavyko pelnyti taškų.
Iš Ispanijos parveža bronzą
2018 07 16
Imtynės
Madride vykusiame 18-jame Ispanijos „Grand Prix“ moterų imtynių turnyre Danutė Domikaitytė svorio kategorijoje iki 68 kilogramų iškovojo trečią vietą.
 
LSU absolventai dirba pagal specialybę
2018 07 16
Studijos
Iš per 6-8 mėnesius įsidarbinusių 85 proc. apklausoje dalyvavusių LSU absolventų 66 proc. dirba pagal specialybę.
Kviečia padėti sergantiems vaikams
2018 07 16
Iniciatyva
Jau penkerius metus "Dynami:t Energy Racing Team" ne tik skina laurus žiedinėse lenktynėse, bet ir nepamiršta likimo nuskriaustų.
Šiauliečiai įsibėgėja: dygsta arenos
2018 07 16
Bazės
Šiaulių sporto gimnazija šiemet sulaukė išskirtinės dovanos – daugiafunkcio komplekso. Planuose – dar daugiau naujų bazių.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas