Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. balandžio 20 d. 09:53 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Žmogumi pasijuto tik laisvoje Lietuvoje

Olimpinis čempionas Vladas Česiūnas – apie kaltinimus tėvynės išdavyste, porininką saugumietį, vizitus KGB, omonininkų smūgius, irklavimo viltis, bites.

V.Česiūnas.
pliadisfoto.com nuotr.
V.Česiūnas.
   
Dažnai kyla klausimas, kada geriausiai pradėti sportuoti. Tačiau niekas, turbūt, nepasakys, kad nuo 23-ejų. Būtent tokio amžiaus į kanoją  sėdo Vladas Česiūnas, kuris pasiekė viską, apie ką tik galima svajoti – tapo Miuncheno olimpiniu ir keturis kartus pasaulio čempionu.  
 
Kiti tokių metų sportininkai jau baigdavo savo sportinę karjerą, o Vladui ji tik prasidėjo. 

Tiesa, 17-metis jaunuolis, iš gimtojo Jonavos rajono Vyšnialaukio atvykęs mokytis į Vilniaus statybos technikumą, lankė bokso treniruotes, tapo Vilniaus čempionu antrame vidutiniame svoryje, kariuomenės divizijos čempionu, įvykdė pirmojo atskyrio normą. 

V. Česiūnas lankė ir slidinėjimo bei biatlono pratybas, įvykdė kandidato į sporto meistrus normą. Dukart tapo Lietuvos slidinėjimo čempionu estafečių 4x10 km varžybose ir vieną kartą – biatlono estafetėje 4x7,5 km.   Jis galvojo apie sporto meistro normą, tačiau silpna buvo pečių juosta, kurią reikėjo sustiprinti. Nuėjo į „Žalgirio“ irklavimo sporto bazę ir joje pasiliko.
 
Sportininkas ilgai negalėjo apsispręsti, ką galutinai pasirinkti: slidinėjimą ar irklavimą. 1967-aisiais vis dėlto nutarė atsisveikinti su slidinėjimu.  

„Todėl treneriams dabar noriu pasakyti, kad jie neskubintų jaunų žmonių. Pirmiausiai juos reikia užgrūdinti, išmokyti taisyklingų irklavimo įgūdžių ir tik po to siekti meistriškumo“, - sako V. Česiūnas.  

Slidinėjimas ir biatlonas olimpinį čempioną labai užgrūdino, šios sporto šakos ir šiandien jam labai patinka, tačiau, jeigu  vėl reikėtų užsirašyti į pradedančiųjų grupę, jis rinktųsi irklavimą.

Legendinis irkluotojas stebisi, kad jam pirmiausia pavyko tapti olimpiniu čempionu ir tik po to 1973-1975-aisiais - pasaulio.  

1972 m. Miuncheno olimpiniu čempionu jis tapo, irkluodamas dvivietę kanoją 1000 m distancijoje, o pasaulio čempionu – 10 000 (triskart) ir 1000 m nuotolį. 

Labiausiai jis mėgo irkluoti 10 000 m distanciją, kurioje daugybe taktinės kovos sprendimų. . 

Olimpiniame Miuncheno irklavimo kanale buvai vienas vyriausių irkluotojų, tau buvo 32-eji, bet metai nesutrukdė tapti čempionu?, - paklausiau V. Česiūno. 
Kaip bebūtų keista, bet patį didžiausią jėgų antplūdį pajutau būdamas 30-35-erių. Olimpinių žaidynių metais su savo porininku dušanbiečiu Jurijumi Lobanovu nepralaimėjome nė vienų varžybų. Buvo sunku visą sezoną būti lyderiu ir išlaikyti gerą sportinę formą. Tačiau būtų didelė neteisybė, jeigu Miunchene būtume pralaimėję. 
 
Pagrindiniai mūsų  varžovai buvo garsieji rumunai Ivanas Pacaikinas ir Sergejus Kovaliovas. Tai buvo reto atkaklumo dvikova iki paskutiniųjų metrų.   

Mums aukso medalius išaiškino tik fotofinišas. Valtį 0,03 sek. (o tai – 12 cm) kyštelėjome anksčiau. 

Ar dažnai prisimeni savo auksinį finišą?
Taip. Man nebuvo lengva irkluoti su Jurijumi Lobanovu, kuris buvo 12 metų jaunesnis už mane.  Tiesa, irkluojant metų skirtumas nesijautė, tačiau mano porininkas dažnai elgdavosi kaip vaikas. Miunchene per iškilmingą mūsų apdovanojimą, dušanbietis man prasitarė, kad, per finalinį plaukimą, įveikus pusę distancijos, jis jau pradėjo galvoti, kaip gi atrodo tas olimpinis aukso medalis.  Tada nuo varžovų buvome atsiplėšę apie 6-7 m ir tas porininko  atsipalaidavimas mums galėjo brangiai kainuoti.  

Kiek vėliau paaiškėjo, kad J. Lobanovas po kiekvienos išvykos į užsienį pateikdavo ataskaitą SSSR saugumui.  
 
Mūsų dvivietė iširo 1976 m. po SSRS taurės varžybų, kurios buvo vienas atrankos etapų vykti  į Monrealio olimpines žaidynes. 
 
Atranka mums nepasisekė, neužėmėme pirmosios vietos ir į olimpiadą nepatekome. Nutariau atsisveikinti su didžiuoju sportu. 

Šiemet Lietuvos olimpiečių asociacija planuoja kelionę į Miuncheną, ar norėtum nuvažiuoti?
Žinoma, būtų įdomu. Juk Miunchene iškovojau pačią svariausią savo pergalę.  
 
Sovietmečiu kilo didžiulis triukšmas, kai 1979-aisiais išvykai stebėti pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato Duisburge ir iš ten negrįžai. Atskriejo žinia, kad pasiprašei politinio prieglobsčio.
Jeigu būčiau žinojęs, kokie kryžiaus keliai manęs lauks Tarybų Lietuvoje, ko gero, tikrai būčiau pasilikęs tuometėje Vakarų Vokietijoje. 
 
Ir pasilikau, ir į namus grįžau savo noru. Net neįsivaizdavau, kad gimtojo krašto trauka gali būti tokia stipri. 

Sugrįžęs negalėjau patekti į savo butą Vilniuje, nes buvo pakeistas užraktas. Jame buvo padaryta krata, dingo nemažai vertingų daiktų, kurie tais laikais kainavo nemažus pinigus.

Buvo sugalvota versija, jog viską išsivežiau į VFR ir ten pardaviau. Saugumo komiteto darbuotojai, tardę mane, paklausė, ar pripažįstu, jog esu tėvynės išdavikas. 

Atsakiau, kad jeigu esu išdavikas, tai jūs vagys, apiplėšėte mane. Nuo manęs tada nusisuko artimi žmonės, žurnalistai, negynė nė vienas advokatas. 
 
Kaip nepatikimas, turėjau palikti kariškių gretas. Buvo nepaprastai sunku, niekur negalėjau rasti teisybės. Įklimpau į didžiulį liūną. 
 
Prieš išvykdamas į pasaulio čempionatą, neakivaizdiniu būdu studijavau Kūno kultūros institute ketvirtame kurse. Turėjau tik vieną įsiskolinimą, kurį tikėjausi išlaikyti. Po kažkurio laiko gavau pranešimą, jog aš, olimpinis čempionas, esu išbrauktas iš studentų sąrašų. Bet po metų institutą vis dėlto pavyko baigti. 

Sugrįžęs į namus, tris mėnesius į KGB vaikščiojau kaip į darbą. Kiekvieną dieną keturias valandas turėjau rašyti, dar keturias atsakinėti į klausimus. 

Įtampa buvo tokia, jog sutriko nervai, buvau paguldytas į Vidaus reikalų ministerijos ligoninę. 

Niekur nebuvau išleidžiamas, tik po metų galėjau išvažiuoti į Lenkiją. Ir tik prasidėjus pertvarkai, vėl pasijutau žmogus: niekas manęs nepersekiojo ir slapta nebesiklausė. 

Po viso šito košmaro negalėjau likti nuošalyje, tuoj pat po sausio mėnesio įvykių pradėjau dirbti Lavoriškėse muitinėje. 


Ten su draugais buvai užpultas omonininkų, patyrei daug skausmo.
Mūsų postas buvo puolamas keturis kartus, o labiausiai nukentėjau 1991-ųjų gegužės 29-ąją. 

Postą užpuolę omonininkai mane spardė, daužė automatų buožėmis, kol praradau sąmonę. 

Ligoninėje medikai konstatavo smegenų sutrenkimą, buvo pažeisti plaučiai,  šonkauliai. Ligoninėje mane lankė daug žmonių, nešė gėlių, vaisių, skanėstų. Linkėjo kuo greičiau pasveikti. 

Sujaudino Atkuriamojo Seimo deputatų Vidmanto Žiemelio ir Jono Liaučiaus apsilankymas. Sužinoję, kad su žmona ir dviem dukromis gyvename vieno kambario bute, jie pažadėjo padėti. Ir savo žodį ištesėjo, netrukus mums buvo skirtas keturių kambarių butas.   

Šiandien vėl esi kartu su irkluotojais, kasmet įteikiama tavo vardo taurė geriausiam metų Lietuvos kanojininkui. Ką gali pasakyti apie šiandienos Lietuvos kanojininkus?
Padariau pradžią Lietuvos kanojų irklavimo meistrams siekti svarių pergalių. Po manęs gerų rezultatų pasiekė Tomas Gadeikis, Raimondas Labuckas, Jevgenijus Šuklinas, Vadimas Korobovas.  
 
Ypač džiaugiuosi sėkmingais Henriko Žustauto startais. Jo treneris Kazimieras Rėksnys - buvęs mano auklėtinis, o dabar sėkmingai dirba treneriu.  

Henrikui Žustautui iš neolimpinės 200 m distancijos sunku persikvalifikuoti į 1000 m nuotolį. Kaip galvoji, kaip ilgai tai užtruks?
Sportininkas dar jaunas, jam viskas prieš akis. Nenustebsiu, jeigu Henrikas pakartos mano pergalę ir taps olimpiniu čempionu. Tikiu šiuo sportininku. Europos čempionas savo irklavimo technika nėra panašus į mane, jo technika savita ir tai labai gerai.    
 
Kovo 15 d. tau sukako 78 metai, kaip jautiesi?
Kaip gali jaustis žmogus, kai jam jau tiek. Kiekvieną dieną stengiuosi pasimankštinti,  pavaikščioti. 
 
Ačiū Dievui, kad gaunu rentą, kuri yra pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis ir tikras išsigelbėjimas. Su žmona jau nebedirbame, o už butą mokėti reikia.
 
Visą laiką auginau bites, tačiau dabar iš 12 avilių Kaišiadorių rajone Karsakų kaime teliko du. Bites reikia labai kruopščiai prižiūrėti, visą vasarą draugauti su jomis. O jėgos jau ne tos.    
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Čempionams rankas spaudė sostinės meras
2018 05 23
Jaunimas
Trečiadienį Vilniaus "Lietuvos ryto" jaunimo komanda buvo pagerbta miesto savivaldybėje, o vėliau – pakviesta šventinių pietų.
Vilniaus „Kibirkštis“ rikiuoja gretas
2018 05 23
Moterų krepšinis
Gimtame mieste rungtyniaus gynėjos ir puolėjos pozicijose galinti žaisti Urtė Slavickaitė.
„Lietkabelis“ sieks LKL medalių
2018 05 23
LKL
„Mes esame geresnė komanda ir tai įrodėme aikštelėje, o ne kalbomis socialiniuose tinkluose“, - teigia „Lietkabelio“ vadovas M.Ignatavičius.
 
Greitas įvartis nulėmė pirmą pralaimėjimą
2018 05 23
Moterų futbolas
Pirmą nesėkmę Baltijos moterų futbolo lygoje, įskaitant ir praėjusį sezoną patyrė Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komanda.
„Trakai“ neprilygo svečiams iš Klaipėdos
2018 05 23
A lyga
„Trakų“ komanda toliau neatranda savojo žaidimo. Trečiadienį A lygos 15 turo rungtynėse riteriai LFF stadione 1:2 pralaimėjo Klaipėdos „Atlantui“.
„Žalgirių“ mūšį laimėjo vilniečiai
2018 05 23
A lyga
Pirmasis šio sezono Vilniaus „Žalgirio“ vizitas S. Dariaus ir S. Girėno stadione, priešingai nei praėjusiais metais, buvo sėkmingas.
Atrankos barjerą įveikė visos Lietuvos atstovės
2018 05 23
Penkiakovė
Sofijoje (Bulgarija) prasidėjo 2018 metų šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės IV etapas.
Lengvaatlečių varžybose – rankininkų rekordai
2018 05 23
Žaidynės
Vilniaus gimnazistų sporto žaidynėse ketvirtus metus iš eilės komandų įskaitoje triumfavo Simono Daukanto gimnazijos atstovai.
Bėgikių tikslas - olimpinės žaidynės
2018 05 23
Bėgimas
Svajonė ar realybė? Lietuvos bėgikių estafetės komanda sieks prasibrauti į olimpines žaidynes.
 
"Bobų pavasario" dalyves palaikė vyrai
2018 05 14
Turnyras
Nei teniso ir padelio turnyro „Bobų pavasaris Dubingiuose 2018“ organizatoriams, nei žaidėjoms nereikėjo rūpintis prognozėmis: oras buvo tiesiog tobulas.
Moterys laimėjo, vyrai suklupo
2018 05 04
Svetur
Lietuvos paplūdimio tinklininkės pergale startavo turnyre Kambodžoje, o Turkijoje mūsų šalies vyrų duetas nepateko į aštuntfinalį.
Lietuvio ir lenko dueto triumfas
2018 05 04
Turnyras
Vienas perspektyviausių Lietuvos tenisininkų Matas Vasiliauskas tapo ITF jaunių turnyro nugalėtoju.
Švedijoje – visų spalvų apdovanojimai
2018 05 22
Imtynės
Europos Šiaurės šalių imtynių čempionate lietuvės iškovojo penkis medalius.
Penki lietuviai apgynė namų sienas
2018 05 19
Boksas
Algirdo Šociko vardo turnyre Kaune lietuviai laimėjo penkis finalus iš devynių.
Šiauliuose triumfavo "smaugliai"
2018 05 18
Graplingo imtynės
"Situacija tokia, kad yra kur tobulėti”, - apie šeimininkų pasirodymą graplingo turnyre Šiauliuose kalbėjo jo pagrindinis organizatorius M. Vaidelauskas.
 
Sezoną pergalėmis pradėjo favoritai
2018 05 22
MTB
Druskininkuose sekmadienį prasidėjo 2018 metų „Volkswagen MTB dviračių maratonų taurės“ sezonas.
Sezonas startuoja Druskininkuose
2018 05 20
MTB
Azartiškas varžybas lydės ir didžiulė MTB dviratininkų mugė: čia bus galima išbandyti pardavėjų siūlomus dviračius, gauti konsultaciją, detalių, aprangos.
Prancūzijoje - dar vienas puikus finišas
2018 05 11
Dviračiai
Evaldas Šiškevičius Prancūzijoje vykstančių daugiadienių dviračių lenktynių trečiajame etape finišavo šeštas ir pakilo į 12-ą poziciją.
„Dragūnui“ norisi didesnių iššūkių
2018 05 21
Žvilgsnis
„Kartais susidaro įspūdis, kad mes jau išaugome savo kelnaites ir norisi didesnių iššūkių, bent jau man kaip treneriui“, - tegia treneris A.Juškėnas.
Titulas sugrįžo į Kauną
2018 05 16
Moterų rankinis
LMRL pirmenybių finalo seriją 3:0 laimėjusios Kauno "ACME-Žalgiris" rankininkės po metų pertraukos susigrąžino čempionių titulą.
Auksas - vėl tose pačiose rankose
2018 05 16
LRL
LRL finalo serijos trečiosiose rungtynėse "Dragūno" rankininkai 31:27 nugalėjo "Šviesą", laimėjo seriją 3:0 ir vėl tapo šalies čempionais.
 
Džiaugiasi Prancūzijos elite įgyta patirtimi
2018 05 23
Moterų tinklinis
Viena geriausių Lietuvos tinklininkių Monika Šalkutė šį sezoną išbandė savo jėgas aukščiausioje Prancūzijos lygoje.
Lietuviai nusileido elito duetui
2018 05 18
Paplūdimio tinklinis
FIVB keturių žvaigždučių serijos paplūdimio teniso turnyro "Itapema World Tour" G grupėje užėmė antrąją vietą.
Lietuviai pasiekė įspūdingą pergalę
2018 05 17
Paplūdimio tinklinis
FIVB turnyre "Itapema World Tour" papludimio tinklininkai A. Rumševičius ir L. Každailis įveikė kanadiečių porą ir pateko į atkrintamąsias varžybas.
Žurnalistų ralyje laukia užsieniečių desanto
2018 05 23
Ralis
Italas Federico Baglini "Press ralyje" išsikėlė tikslą: nelikti paskutiniu.
Kačerginėje rungsis ir Dakaro dalyviai
2018 05 23
Enduro
Visos dienos renginio motociklininkams „Moto Fiesta“ metu vyks enduro varžybos „Moto 5“, kuriose susirinks stipriausi sportininkai
Dakaro ralį šturmuos ketvirtą kartą
2018 05 23
Dakaras
Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas patvirtino, kad jų ekipažas dalyvaus 2019 m. Dakaro ralyje.
 
Lietuvos rinktinė kovos Kazachstane
2018 05 18
Ledo ritulys
Pasaulio vyrų ledo ritulio čempionato I pakopos A grupės varžybos, kuriose debiutuos lietuviai, vyks Astanoje. Lietuvoje vyks 18-mečių turnyras.
Lietuva taikosi į net tris čempionatus
2018 05 16
Ledo ritulys
Lietuviai pretenduoja rengti kitų metų saugusiųjų, 20-mečių ir 18-mečių pasaulio ledo ritulio čempionatus.
Po metų - akistata su kaimynais
2018 05 14
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulininkai, patekę į pasaulio pirmenybių IA divizioną, jame varžysis su iš elitinio diviziono iškritusiais baltarusiais bei korėjiečiais.
Rengiasi užkariauti Vilniaus gatves
2018 05 23
Riedučių sportas
Praėjusiais metais Vilniuje pirmą kartą surengta vakarinė riedučių šventė "Vilniaus naktinis riedėjimas" šiais metais sugrįžta su dar didesne jėga.
Nykštietiškame triatlone - ir rąsto pjovimas
2018 05 23
Triatlonas
Pergalę multisporto varžybose lėmė finišas dviem rankom, dviem kojom.
Lietuviai pasiekė rekordines aukštumas
2018 05 22
Regbis
Naujame Pasaulio regbio federacijos (World Rugby) paskelbtame nacionalinių komandų reitinge Lietuvos rinktinė iš 35-os vietos pakilo į 34-ąją.
 
Palangoje finišavo Lietuvos mažųjų žaidynės
2018 05 22
Žaidynės
Parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius: „Vaikams su negalia sportas suteikia drąsos jaustis pilnaverčiais“.
Arenoje – svarbiausių mačų transliacijos
2018 05 22
Arena
Stebėti svarbiausių vasaros sporto mačų transliacijų sporto mėgėjai galės keliauti į „Siemens“ areną. Jau gegužės 26 d. čia rodys Čempionų lygos finalą.
Augo žinomumas ir palankūs vertinimai
2018 05 22
Apklausa
Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) žinomumas auga, o organizacijos veiklą gerai vertina du trečdaliai Lietuvos gyventojų.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas