Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. balandžio 20 d. 09:53 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Žmogumi pasijuto tik laisvoje Lietuvoje

Olimpinis čempionas Vladas Česiūnas – apie kaltinimus tėvynės išdavyste, porininką saugumietį, vizitus KGB, omonininkų smūgius, irklavimo viltis, bites.

V.Česiūnas.
pliadisfoto.com nuotr.
V.Česiūnas.
   
Dažnai kyla klausimas, kada geriausiai pradėti sportuoti. Tačiau niekas, turbūt, nepasakys, kad nuo 23-ejų. Būtent tokio amžiaus į kanoją  sėdo Vladas Česiūnas, kuris pasiekė viską, apie ką tik galima svajoti – tapo Miuncheno olimpiniu ir keturis kartus pasaulio čempionu.  
 
Kiti tokių metų sportininkai jau baigdavo savo sportinę karjerą, o Vladui ji tik prasidėjo. 

Tiesa, 17-metis jaunuolis, iš gimtojo Jonavos rajono Vyšnialaukio atvykęs mokytis į Vilniaus statybos technikumą, lankė bokso treniruotes, tapo Vilniaus čempionu antrame vidutiniame svoryje, kariuomenės divizijos čempionu, įvykdė pirmojo atskyrio normą. 

V. Česiūnas lankė ir slidinėjimo bei biatlono pratybas, įvykdė kandidato į sporto meistrus normą. Dukart tapo Lietuvos slidinėjimo čempionu estafečių 4x10 km varžybose ir vieną kartą – biatlono estafetėje 4x7,5 km.   Jis galvojo apie sporto meistro normą, tačiau silpna buvo pečių juosta, kurią reikėjo sustiprinti. Nuėjo į „Žalgirio“ irklavimo sporto bazę ir joje pasiliko.
 
Sportininkas ilgai negalėjo apsispręsti, ką galutinai pasirinkti: slidinėjimą ar irklavimą. 1967-aisiais vis dėlto nutarė atsisveikinti su slidinėjimu.  

„Todėl treneriams dabar noriu pasakyti, kad jie neskubintų jaunų žmonių. Pirmiausiai juos reikia užgrūdinti, išmokyti taisyklingų irklavimo įgūdžių ir tik po to siekti meistriškumo“, - sako V. Česiūnas.  

Slidinėjimas ir biatlonas olimpinį čempioną labai užgrūdino, šios sporto šakos ir šiandien jam labai patinka, tačiau, jeigu  vėl reikėtų užsirašyti į pradedančiųjų grupę, jis rinktųsi irklavimą.

Legendinis irkluotojas stebisi, kad jam pirmiausia pavyko tapti olimpiniu čempionu ir tik po to 1973-1975-aisiais - pasaulio.  

1972 m. Miuncheno olimpiniu čempionu jis tapo, irkluodamas dvivietę kanoją 1000 m distancijoje, o pasaulio čempionu – 10 000 (triskart) ir 1000 m nuotolį. 

Labiausiai jis mėgo irkluoti 10 000 m distanciją, kurioje daugybe taktinės kovos sprendimų. . 

Olimpiniame Miuncheno irklavimo kanale buvai vienas vyriausių irkluotojų, tau buvo 32-eji, bet metai nesutrukdė tapti čempionu?, - paklausiau V. Česiūno. 
Kaip bebūtų keista, bet patį didžiausią jėgų antplūdį pajutau būdamas 30-35-erių. Olimpinių žaidynių metais su savo porininku dušanbiečiu Jurijumi Lobanovu nepralaimėjome nė vienų varžybų. Buvo sunku visą sezoną būti lyderiu ir išlaikyti gerą sportinę formą. Tačiau būtų didelė neteisybė, jeigu Miunchene būtume pralaimėję. 
 
Pagrindiniai mūsų  varžovai buvo garsieji rumunai Ivanas Pacaikinas ir Sergejus Kovaliovas. Tai buvo reto atkaklumo dvikova iki paskutiniųjų metrų.   

Mums aukso medalius išaiškino tik fotofinišas. Valtį 0,03 sek. (o tai – 12 cm) kyštelėjome anksčiau. 

Ar dažnai prisimeni savo auksinį finišą?
Taip. Man nebuvo lengva irkluoti su Jurijumi Lobanovu, kuris buvo 12 metų jaunesnis už mane.  Tiesa, irkluojant metų skirtumas nesijautė, tačiau mano porininkas dažnai elgdavosi kaip vaikas. Miunchene per iškilmingą mūsų apdovanojimą, dušanbietis man prasitarė, kad, per finalinį plaukimą, įveikus pusę distancijos, jis jau pradėjo galvoti, kaip gi atrodo tas olimpinis aukso medalis.  Tada nuo varžovų buvome atsiplėšę apie 6-7 m ir tas porininko  atsipalaidavimas mums galėjo brangiai kainuoti.  

Kiek vėliau paaiškėjo, kad J. Lobanovas po kiekvienos išvykos į užsienį pateikdavo ataskaitą SSSR saugumui.  
 
Mūsų dvivietė iširo 1976 m. po SSRS taurės varžybų, kurios buvo vienas atrankos etapų vykti  į Monrealio olimpines žaidynes. 
 
Atranka mums nepasisekė, neužėmėme pirmosios vietos ir į olimpiadą nepatekome. Nutariau atsisveikinti su didžiuoju sportu. 

Šiemet Lietuvos olimpiečių asociacija planuoja kelionę į Miuncheną, ar norėtum nuvažiuoti?
Žinoma, būtų įdomu. Juk Miunchene iškovojau pačią svariausią savo pergalę.  
 
Sovietmečiu kilo didžiulis triukšmas, kai 1979-aisiais išvykai stebėti pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato Duisburge ir iš ten negrįžai. Atskriejo žinia, kad pasiprašei politinio prieglobsčio.
Jeigu būčiau žinojęs, kokie kryžiaus keliai manęs lauks Tarybų Lietuvoje, ko gero, tikrai būčiau pasilikęs tuometėje Vakarų Vokietijoje. 
 
Ir pasilikau, ir į namus grįžau savo noru. Net neįsivaizdavau, kad gimtojo krašto trauka gali būti tokia stipri. 

Sugrįžęs negalėjau patekti į savo butą Vilniuje, nes buvo pakeistas užraktas. Jame buvo padaryta krata, dingo nemažai vertingų daiktų, kurie tais laikais kainavo nemažus pinigus.

Buvo sugalvota versija, jog viską išsivežiau į VFR ir ten pardaviau. Saugumo komiteto darbuotojai, tardę mane, paklausė, ar pripažįstu, jog esu tėvynės išdavikas. 

Atsakiau, kad jeigu esu išdavikas, tai jūs vagys, apiplėšėte mane. Nuo manęs tada nusisuko artimi žmonės, žurnalistai, negynė nė vienas advokatas. 
 
Kaip nepatikimas, turėjau palikti kariškių gretas. Buvo nepaprastai sunku, niekur negalėjau rasti teisybės. Įklimpau į didžiulį liūną. 
 
Prieš išvykdamas į pasaulio čempionatą, neakivaizdiniu būdu studijavau Kūno kultūros institute ketvirtame kurse. Turėjau tik vieną įsiskolinimą, kurį tikėjausi išlaikyti. Po kažkurio laiko gavau pranešimą, jog aš, olimpinis čempionas, esu išbrauktas iš studentų sąrašų. Bet po metų institutą vis dėlto pavyko baigti. 

Sugrįžęs į namus, tris mėnesius į KGB vaikščiojau kaip į darbą. Kiekvieną dieną keturias valandas turėjau rašyti, dar keturias atsakinėti į klausimus. 

Įtampa buvo tokia, jog sutriko nervai, buvau paguldytas į Vidaus reikalų ministerijos ligoninę. 

Niekur nebuvau išleidžiamas, tik po metų galėjau išvažiuoti į Lenkiją. Ir tik prasidėjus pertvarkai, vėl pasijutau žmogus: niekas manęs nepersekiojo ir slapta nebesiklausė. 

Po viso šito košmaro negalėjau likti nuošalyje, tuoj pat po sausio mėnesio įvykių pradėjau dirbti Lavoriškėse muitinėje. 


Ten su draugais buvai užpultas omonininkų, patyrei daug skausmo.
Mūsų postas buvo puolamas keturis kartus, o labiausiai nukentėjau 1991-ųjų gegužės 29-ąją. 

Postą užpuolę omonininkai mane spardė, daužė automatų buožėmis, kol praradau sąmonę. 

Ligoninėje medikai konstatavo smegenų sutrenkimą, buvo pažeisti plaučiai,  šonkauliai. Ligoninėje mane lankė daug žmonių, nešė gėlių, vaisių, skanėstų. Linkėjo kuo greičiau pasveikti. 

Sujaudino Atkuriamojo Seimo deputatų Vidmanto Žiemelio ir Jono Liaučiaus apsilankymas. Sužinoję, kad su žmona ir dviem dukromis gyvename vieno kambario bute, jie pažadėjo padėti. Ir savo žodį ištesėjo, netrukus mums buvo skirtas keturių kambarių butas.   

Šiandien vėl esi kartu su irkluotojais, kasmet įteikiama tavo vardo taurė geriausiam metų Lietuvos kanojininkui. Ką gali pasakyti apie šiandienos Lietuvos kanojininkus?
Padariau pradžią Lietuvos kanojų irklavimo meistrams siekti svarių pergalių. Po manęs gerų rezultatų pasiekė Tomas Gadeikis, Raimondas Labuckas, Jevgenijus Šuklinas, Vadimas Korobovas.  
 
Ypač džiaugiuosi sėkmingais Henriko Žustauto startais. Jo treneris Kazimieras Rėksnys - buvęs mano auklėtinis, o dabar sėkmingai dirba treneriu.  

Henrikui Žustautui iš neolimpinės 200 m distancijos sunku persikvalifikuoti į 1000 m nuotolį. Kaip galvoji, kaip ilgai tai užtruks?
Sportininkas dar jaunas, jam viskas prieš akis. Nenustebsiu, jeigu Henrikas pakartos mano pergalę ir taps olimpiniu čempionu. Tikiu šiuo sportininku. Europos čempionas savo irklavimo technika nėra panašus į mane, jo technika savita ir tai labai gerai.    
 
Kovo 15 d. tau sukako 78 metai, kaip jautiesi?
Kaip gali jaustis žmogus, kai jam jau tiek. Kiekvieną dieną stengiuosi pasimankštinti,  pavaikščioti. 
 
Ačiū Dievui, kad gaunu rentą, kuri yra pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis ir tikras išsigelbėjimas. Su žmona jau nebedirbame, o už butą mokėti reikia.
 
Visą laiką auginau bites, tačiau dabar iš 12 avilių Kaišiadorių rajone Karsakų kaime teliko du. Bites reikia labai kruopščiai prižiūrėti, visą vasarą draugauti su jomis. O jėgos jau ne tos.    
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Titulo siekė dešimtmetį
2018 09 24
Interviu
Sostinės krepšinio lygoje – pažintis su A lygoje pirmą kartą triumfavusia „Ferimsta”.
„Kibirkštis“ antrą kartą įveikė švedes
2018 09 24
Moterų krepšinis
Vilniaus „Kibirkšties“ komanda antrą kartą per tris dienas įveikė Norčiopingo „Dolphins“ klubą iš Švedijos.
L. Westermannas sugrįžta į Kauno „Žalgirį“
2018 09 24
Sugrįžimas
Į Kauną po sezono pertraukos sugrįžta prancūzas Leo Westermannas, su kuriuo sudaryta sutartis pagal formulę „1+1“.
 
Naujieji čempionai – FK „Šilalė“
2018 09 24
Mažasis futbolas
Lietuvos mažojo futbolo čempionais pirmą kartą istorijoje tapo Šilalės miesto komanda FK „Šilalė - Prolain“.
D.Česnauskis: „Nėra dvejonių – tai pabaiga“
2018 09 24
Sprendimas
Ilgametis Lietuvos nacionalinės rinktinės ir „Trakų“ narys Deividas Česnauskis po šio sezono padės tašką profesionalo karjeroje.
Į rungtynes - traktoriais ir kombainais
2018 09 24
LFF taurė
Daugiau nei 50 LFF taurės finalų stebėjęs futbolo istorikas - apie lietuvių mūšius su sovietų kariais ir žiūrovus medžiuose.
Nuo darželinukų iki gimnazistų
2018 09 24
Taurė
Tokijo olimpiečio lengvaatlečio Kęstučio Orento ir Kauno r. mero Valerijaus Makūno taurės varžybose Kulautuvos parke dalyvavo 460 jaunųjų bėgikų.
„Lietuvio potencialas – milžiniškas“
2018 09 21
Talentas
Buvęs garsus bėgikas, Latvijos lengvosos atletkos federacijos generalinis sekretorius D.Milkevičius lietuviui bėgiku S.Bertašiui prognozuoja puikią ateitį.
Šiauliai bando neatsilikti nuo didmiesčių
2018 09 20
Bėgimas
Aktyvų gyvenimo būdą, bendruomeniškumą ir patriotiškumą puoselėjantis Saulės mūšio bėgimas pirmą kartą įtrauktas į Lietuvos bėgimo taurės kalendorių.
 
Lietuviai tenisininkai pasaulio reitinge
2018 09 24
Reitingas
Tenisininkė J. Eidukonytė WTA reitinge pakilo į 966-ąją vietą, R. Berankis pasaulio reitinge išliko 103-ias.
Pergalei ketvirtfinalyje jėgų neužteko
2018 09 21
Tenisas
Turnyro „Moselle Open“ ketvirtfinalyje Ričardas Berankis 6:7 (4:7), 4:6 pralaimėjo moldavui Radu Albotui.
Lietuvis parklupdė 15-ąją pasaulio raketę
2018 09 20
Tenisas
Mece vykstančiame turnyre Ričardas Berankis pateikė antrąją staigmeną. Šį kartą jis nugalėjo kylančią Graikijos žvaigždę Stefanos Tsitsipą.
Startas - be pergalių
2018 09 24
Dziudo
Rokas Nenartavičius pasaulio dziudo čempionate pralaimėjo pirmąją kovą.
Įvertino įgytą patirtį
2018 09 24
Graplingo imtynės
Per plauką nuo pasaulio UWW medalio buvęs Laimonas Stančikas: "Atsigriebsiu pasaulio graplingo čempionate".
Tituluočiusi kovotojai įrodė savo galybę
2018 09 22
Turnyras
Kaune surengtame bokso ir bušido turnyre „Dream Boxing & KOK World Series 2018“ Lietuvos kovotojai šventė net 12 pergalių iš 14 galimų.
 
Nugalėtojai nusileido pusantros minutės
2018 09 24
Plentas
Dviratininkė Akvilė Gedraitytė pasaulio čempionate užėmė 24-ąją vietą.
E. Šiškevičiui - 3 reitingo taškai
2018 09 23
Lenktynės
Dviračių lenktynėse „Grand Pri d'Isbergues-Pas de Calais“ lietuvis Evaldas Šiškevičius finišavo 20-as.
Lietuvės komanda - dešimta
2018 09 23
Lenktynės
Pasaulio dviračių plento čempionato moterų komandų atskiro starto lenktynėse Italijos „Ale Cipollini“ ekipa, kuriai atstovauja D. Ragažinskienė, buvo 10-a.
Rankininkai svetur apšilo kojas
2018 09 24
Legionieriai
Iš Čempionų lygoje rungtyniaujančių lietuvių šią savaitę džiaugėsi tik G. Savukyno treniruojamas bei G. Morkūno atstovaujamas Rihymiakio "Cocks" klubas.
Čempionato starte - įvairūs mačų scenarijai
2018 09 22
LRL
Prasidėjo naujasis LRL sezonas: trejos iš ketverių rungtynių baigėsi įtikinamomis vienų komandų pergalėmis prieš kitus, vienerios - lygiosiomis.
Sieks sugrąžinti fanus į tribūnas
2018 09 20
Rankinis
Kauno "Granito-Kario" rankinio klubo pirmininkas A. Mikučionis teigia, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas Lietuvos čempionatui bei sirgaliams.
 
Debiutą vainikavo sidabro medaliai
2018 08 26
Paplūdimio tinklinis
Puikiai pasirodę Vengrijoje Lietuvos paplūdimio tinklininkai Patrikas Stankevičius ir Matas Navickas iškovojo sidabrą.
Lietuvos sportininkai iškopė į finalą
2018 08 26
Paplūdimio tinklinis
Paplūdimio tinklininkai Patrikas Stankevičius ir Matas Navickas Vengrijoje pateko į finalą.
Pratęsė pergalių seriją
2018 08 25
Paplūdimio tinklinis
Paplūdimio tinklininkai Patrikas Stankevičius ir Matas Navickas tęsia pergalingą žygį turnyre Vengrijoje.
Lietuviai dominavo Balkanų bekelės ralyje
2018 09 24
Bekelė
Du iš penkių "Balkan Offroad Rallye" startavusių tautiečių lipo ant podiumo, o Dakarui besiruošiantis A. Gelažninkas geriausią tempą diktavo nuo pradžios.
Ralio trofėjus - tituluotiems dalyviams
2018 09 24
Ralis
Kaune finišavo 45-asis ralis "Kauno ruduo 2018", skirtas vienų žymiausiųjų automobilių sporto meistrų, brolių Arvydo ir Kastyčio Girdauskų atminimui.
Sezoną uždarė Silezijoje
2018 09 24
Moto
Savaitgalį plento žiedo motociklininkai Pietų Lenkijoje esančiame "Silesia Ring" žiede gaudė paskutines gero oro akimirkas
 
Vilniaus derbis: vilkų dantys - stipresni
2018 09 22
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionato pirmajame ture „Geležinio vilkos“ ledo ritulininkai 5:3 įveikė kitą sostinės ekipą - „Hockey Punks"
Čempionato starte - čempionų pergalė
2018 09 20
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio pirmenybių pirmosiose rungtynės Elektrėnų „Energijos“ ledo ritulininkai namuose 5:2 susitvarkė su „Kaunas Hockey“ komanda.
"Kaunas Hockey" biudžetas - 90 tūkst. eurų
2018 09 20
Ledo ritulys
"Kaunas Hockey“ klubas pristatė atnaujintą savo sudėtį, struktūrą, valdybos narius, veiklos planą, Baltijos lygos projektą bei patvirtintą klubo biudžetą.
Padelio žaidėjai atsisveikino su vasara
2018 09 24
Padelio tenisas
Vilniuje vyko LPF Vasaros taurės IV etapo padelio turnyras, dėl lietaus persikėlęs iš lauko aikštelių į Fanų padelio areną.
Absoliučiu nugalėtoju tapo lietuvis
2018 09 24
Kultūrizmas
Lenkijos sostinėje Varšuvoje vykusiame tarptautiniame IFBB kultūrizmo ir fitneso turnyre „Diamond cup“ varžėsi 260 sportininkų iš 20 šalių.
Paaiškėjo vandensvydžio čempionai
2018 09 24
Vandensvydis
Elektrėnuose vykusiame Lietuvos jaunių vandensvydžio čempionate 5 komandos iš Alytaus, Elektrėnų, Kauno ir Vilniaus rungėsi dėl nugalėtojų titulo.
 
Kačerginėje - profesijų futbolo šventė
2018 09 24
Šventė
Kačerginėje, Jono Biliūno aikštėje, rinkosi įvairių profesijų futbolo mėgėjai į tradicinę šeštąją futbolo šventę "Mano profesija".
Stadione šėlo mamos ir tėčiai
2018 09 22
Renginys
Rugsėjo mėnesio „Utenio“ futbolo fiestoje tėvai spardė kamuolį, o vaikai tapo sirgaliais.
Kiekvienas atras mėgstamą užsiėmimą
2018 09 21
Kuluaruose
Lietuvos šimtmečio proga penkerius metus vykusį Vilniaus sporto festivalį buvo nuspręsta išplėsti organizuojant kultūros parodą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas