Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. balandžio 20 d. 09:53 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Žmogumi pasijuto tik laisvoje Lietuvoje

Olimpinis čempionas Vladas Česiūnas – apie kaltinimus tėvynės išdavyste, porininką saugumietį, vizitus KGB, omonininkų smūgius, irklavimo viltis, bites.

V.Česiūnas.
pliadisfoto.com nuotr.
V.Česiūnas.
   
Dažnai kyla klausimas, kada geriausiai pradėti sportuoti. Tačiau niekas, turbūt, nepasakys, kad nuo 23-ejų. Būtent tokio amžiaus į kanoją  sėdo Vladas Česiūnas, kuris pasiekė viską, apie ką tik galima svajoti – tapo Miuncheno olimpiniu ir keturis kartus pasaulio čempionu.  
 
Kiti tokių metų sportininkai jau baigdavo savo sportinę karjerą, o Vladui ji tik prasidėjo. 

Tiesa, 17-metis jaunuolis, iš gimtojo Jonavos rajono Vyšnialaukio atvykęs mokytis į Vilniaus statybos technikumą, lankė bokso treniruotes, tapo Vilniaus čempionu antrame vidutiniame svoryje, kariuomenės divizijos čempionu, įvykdė pirmojo atskyrio normą. 

V. Česiūnas lankė ir slidinėjimo bei biatlono pratybas, įvykdė kandidato į sporto meistrus normą. Dukart tapo Lietuvos slidinėjimo čempionu estafečių 4x10 km varžybose ir vieną kartą – biatlono estafetėje 4x7,5 km.   Jis galvojo apie sporto meistro normą, tačiau silpna buvo pečių juosta, kurią reikėjo sustiprinti. Nuėjo į „Žalgirio“ irklavimo sporto bazę ir joje pasiliko.
 
Sportininkas ilgai negalėjo apsispręsti, ką galutinai pasirinkti: slidinėjimą ar irklavimą. 1967-aisiais vis dėlto nutarė atsisveikinti su slidinėjimu.  

„Todėl treneriams dabar noriu pasakyti, kad jie neskubintų jaunų žmonių. Pirmiausiai juos reikia užgrūdinti, išmokyti taisyklingų irklavimo įgūdžių ir tik po to siekti meistriškumo“, - sako V. Česiūnas.  

Slidinėjimas ir biatlonas olimpinį čempioną labai užgrūdino, šios sporto šakos ir šiandien jam labai patinka, tačiau, jeigu  vėl reikėtų užsirašyti į pradedančiųjų grupę, jis rinktųsi irklavimą.

Legendinis irkluotojas stebisi, kad jam pirmiausia pavyko tapti olimpiniu čempionu ir tik po to 1973-1975-aisiais - pasaulio.  

1972 m. Miuncheno olimpiniu čempionu jis tapo, irkluodamas dvivietę kanoją 1000 m distancijoje, o pasaulio čempionu – 10 000 (triskart) ir 1000 m nuotolį. 

Labiausiai jis mėgo irkluoti 10 000 m distanciją, kurioje daugybe taktinės kovos sprendimų. . 

Olimpiniame Miuncheno irklavimo kanale buvai vienas vyriausių irkluotojų, tau buvo 32-eji, bet metai nesutrukdė tapti čempionu?, - paklausiau V. Česiūno. 
Kaip bebūtų keista, bet patį didžiausią jėgų antplūdį pajutau būdamas 30-35-erių. Olimpinių žaidynių metais su savo porininku dušanbiečiu Jurijumi Lobanovu nepralaimėjome nė vienų varžybų. Buvo sunku visą sezoną būti lyderiu ir išlaikyti gerą sportinę formą. Tačiau būtų didelė neteisybė, jeigu Miunchene būtume pralaimėję. 
 
Pagrindiniai mūsų  varžovai buvo garsieji rumunai Ivanas Pacaikinas ir Sergejus Kovaliovas. Tai buvo reto atkaklumo dvikova iki paskutiniųjų metrų.   

Mums aukso medalius išaiškino tik fotofinišas. Valtį 0,03 sek. (o tai – 12 cm) kyštelėjome anksčiau. 

Ar dažnai prisimeni savo auksinį finišą?
Taip. Man nebuvo lengva irkluoti su Jurijumi Lobanovu, kuris buvo 12 metų jaunesnis už mane.  Tiesa, irkluojant metų skirtumas nesijautė, tačiau mano porininkas dažnai elgdavosi kaip vaikas. Miunchene per iškilmingą mūsų apdovanojimą, dušanbietis man prasitarė, kad, per finalinį plaukimą, įveikus pusę distancijos, jis jau pradėjo galvoti, kaip gi atrodo tas olimpinis aukso medalis.  Tada nuo varžovų buvome atsiplėšę apie 6-7 m ir tas porininko  atsipalaidavimas mums galėjo brangiai kainuoti.  

Kiek vėliau paaiškėjo, kad J. Lobanovas po kiekvienos išvykos į užsienį pateikdavo ataskaitą SSSR saugumui.  
 
Mūsų dvivietė iširo 1976 m. po SSRS taurės varžybų, kurios buvo vienas atrankos etapų vykti  į Monrealio olimpines žaidynes. 
 
Atranka mums nepasisekė, neužėmėme pirmosios vietos ir į olimpiadą nepatekome. Nutariau atsisveikinti su didžiuoju sportu. 

Šiemet Lietuvos olimpiečių asociacija planuoja kelionę į Miuncheną, ar norėtum nuvažiuoti?
Žinoma, būtų įdomu. Juk Miunchene iškovojau pačią svariausią savo pergalę.  
 
Sovietmečiu kilo didžiulis triukšmas, kai 1979-aisiais išvykai stebėti pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato Duisburge ir iš ten negrįžai. Atskriejo žinia, kad pasiprašei politinio prieglobsčio.
Jeigu būčiau žinojęs, kokie kryžiaus keliai manęs lauks Tarybų Lietuvoje, ko gero, tikrai būčiau pasilikęs tuometėje Vakarų Vokietijoje. 
 
Ir pasilikau, ir į namus grįžau savo noru. Net neįsivaizdavau, kad gimtojo krašto trauka gali būti tokia stipri. 

Sugrįžęs negalėjau patekti į savo butą Vilniuje, nes buvo pakeistas užraktas. Jame buvo padaryta krata, dingo nemažai vertingų daiktų, kurie tais laikais kainavo nemažus pinigus.

Buvo sugalvota versija, jog viską išsivežiau į VFR ir ten pardaviau. Saugumo komiteto darbuotojai, tardę mane, paklausė, ar pripažįstu, jog esu tėvynės išdavikas. 

Atsakiau, kad jeigu esu išdavikas, tai jūs vagys, apiplėšėte mane. Nuo manęs tada nusisuko artimi žmonės, žurnalistai, negynė nė vienas advokatas. 
 
Kaip nepatikimas, turėjau palikti kariškių gretas. Buvo nepaprastai sunku, niekur negalėjau rasti teisybės. Įklimpau į didžiulį liūną. 
 
Prieš išvykdamas į pasaulio čempionatą, neakivaizdiniu būdu studijavau Kūno kultūros institute ketvirtame kurse. Turėjau tik vieną įsiskolinimą, kurį tikėjausi išlaikyti. Po kažkurio laiko gavau pranešimą, jog aš, olimpinis čempionas, esu išbrauktas iš studentų sąrašų. Bet po metų institutą vis dėlto pavyko baigti. 

Sugrįžęs į namus, tris mėnesius į KGB vaikščiojau kaip į darbą. Kiekvieną dieną keturias valandas turėjau rašyti, dar keturias atsakinėti į klausimus. 

Įtampa buvo tokia, jog sutriko nervai, buvau paguldytas į Vidaus reikalų ministerijos ligoninę. 

Niekur nebuvau išleidžiamas, tik po metų galėjau išvažiuoti į Lenkiją. Ir tik prasidėjus pertvarkai, vėl pasijutau žmogus: niekas manęs nepersekiojo ir slapta nebesiklausė. 

Po viso šito košmaro negalėjau likti nuošalyje, tuoj pat po sausio mėnesio įvykių pradėjau dirbti Lavoriškėse muitinėje. 


Ten su draugais buvai užpultas omonininkų, patyrei daug skausmo.
Mūsų postas buvo puolamas keturis kartus, o labiausiai nukentėjau 1991-ųjų gegužės 29-ąją. 

Postą užpuolę omonininkai mane spardė, daužė automatų buožėmis, kol praradau sąmonę. 

Ligoninėje medikai konstatavo smegenų sutrenkimą, buvo pažeisti plaučiai,  šonkauliai. Ligoninėje mane lankė daug žmonių, nešė gėlių, vaisių, skanėstų. Linkėjo kuo greičiau pasveikti. 

Sujaudino Atkuriamojo Seimo deputatų Vidmanto Žiemelio ir Jono Liaučiaus apsilankymas. Sužinoję, kad su žmona ir dviem dukromis gyvename vieno kambario bute, jie pažadėjo padėti. Ir savo žodį ištesėjo, netrukus mums buvo skirtas keturių kambarių butas.   

Šiandien vėl esi kartu su irkluotojais, kasmet įteikiama tavo vardo taurė geriausiam metų Lietuvos kanojininkui. Ką gali pasakyti apie šiandienos Lietuvos kanojininkus?
Padariau pradžią Lietuvos kanojų irklavimo meistrams siekti svarių pergalių. Po manęs gerų rezultatų pasiekė Tomas Gadeikis, Raimondas Labuckas, Jevgenijus Šuklinas, Vadimas Korobovas.  
 
Ypač džiaugiuosi sėkmingais Henriko Žustauto startais. Jo treneris Kazimieras Rėksnys - buvęs mano auklėtinis, o dabar sėkmingai dirba treneriu.  

Henrikui Žustautui iš neolimpinės 200 m distancijos sunku persikvalifikuoti į 1000 m nuotolį. Kaip galvoji, kaip ilgai tai užtruks?
Sportininkas dar jaunas, jam viskas prieš akis. Nenustebsiu, jeigu Henrikas pakartos mano pergalę ir taps olimpiniu čempionu. Tikiu šiuo sportininku. Europos čempionas savo irklavimo technika nėra panašus į mane, jo technika savita ir tai labai gerai.    
 
Kovo 15 d. tau sukako 78 metai, kaip jautiesi?
Kaip gali jaustis žmogus, kai jam jau tiek. Kiekvieną dieną stengiuosi pasimankštinti,  pavaikščioti. 
 
Ačiū Dievui, kad gaunu rentą, kuri yra pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis ir tikras išsigelbėjimas. Su žmona jau nebedirbame, o už butą mokėti reikia.
 
Visą laiką auginau bites, tačiau dabar iš 12 avilių Kaišiadorių rajone Karsakų kaime teliko du. Bites reikia labai kruopščiai prižiūrėti, visą vasarą draugauti su jomis. O jėgos jau ne tos.    
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Kaunietės metė iššūkį Eurolygos klubui
2019 02 23
Baltijos lyga
Lietuvos komandos Baltijos moterų krepšinio lygoje šįvakar pergalių neiškovojo - krito ir "Aistės-LSU', ir "Šiaulių-Universiteto" merginos.
Amsterdame - lietuviškos pergalės dainos
2019 02 22
Atranka
Lietuvos rinktinė į pasaulio čempionatą vyks kaip stipriausia J grupės komanda - įveikę Nyderlandų krepšininkus mūsiškiai užsitikrino pirmąją vietą.
"Žalgiris" prisiminė pergalės skonį
2019 02 22
Eurolyga
Kauno "Žalgirio" krepšininkai nutraukė nesėkmių Eurolygoje seriją įveikdami autsaiderę, Podgoricos "Budučnost" ekipą.
 
"Stumbro" gretose - gausybė permainų
2019 02 23
A lyga
Iš gilaus žiemos miego prabudęs Kauno „Stumbro“ klubas praeitą savaitę pradėjo ruoštis A lygos batalijoms.
Į žiūrovo širdį beldžiasi per rezultatus
2019 02 22
Interviu
Ramiai išgyvenę tarpsezonį Marijampolės "Sūduvos" vadovai vis dar dairosi pastiprinimo ir siekia į stadioną privilioti dar daugiau žiūrovų.
Vilniaus klubą papildė ispanas
2019 02 22
Naujokas
Vilniaus „Žalgirio“ pasirašė sutartį su saugu iš Ispanijos Pau Moreriu, anksčiau rungtyniavusiu Norvegijos aukščiausioje lygoje.
Australijoje du zuikius nušovė vienu šūviu
2019 02 22
Ėjimas
Lengvaatletis Marius Žiūkas – apie prieštaringas permainas ėjime ir norą varžytis Tokijuje.
Į Europą - paskutinės minutės bilietu
2019 02 21
Bėgimas
Išnaudojo paskutinį šansą: sprinterė Akvilė Andriukaitytė paskutinę normatyvų vykdymo dieną pasiekė reikiamą rezultatą ir pateko į Europos čempionatą.
Liko per pusmetrį nuo medalio
2019 02 20
Trišuolis
Uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybose „PSD Bank Meeting Dusseldorf“ savo jėgas išbandė Lietuvos trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė.
 
L. Grigelis varžysis turnyro finale
2019 02 23
Dvejetai
Laurynas Grigelis su čeku deneku Kolaru 6:4, 6:1 nugalėjo britą Scottą Claytoną ir kanadietį Adilą Shamasdiną ir prasibrovė į turnyro Italijoje finalą.
Turnyrą pradės maču su prancūzu
2019 02 23
Burtai
Pirmuoju Ričardo Berankio varžovu „Dubai Duty Free Tennis Championship“ tapo 168-oji pasaulio raketė iš Prancūzijos Constantas Lestienne'as
L. Grigelio duetas pasiekė pusfinalį
2019 02 21
Dvejetai
Italijoje vykstančių dvejetų varžybų ketvirtfinalyje ketvirtadienį Laurynas Grigelis su čeku Zdeneku Kolaru įveikė italų duetą ir pateko į pusfinalį.
Iš šuolių sektoriaus - į graplingo ringą
2019 02 22
Graplingo imtynės
Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse šuolio į tolį rungtyje dalyvavęs Tomas Bardauskas dabar rengiasi kovoms graplingo ringe ir jau turi skambių pasiekimų.
Užsieny blizgėjusi lietuvė kausis Vilniuje
2019 02 21
Kovos menai
UFC realybės šou „Ultimate Fighter“ sublizgėjusi kovotoja iš Lietuvos Julija Stoliarenko pradėjo pasiruošimą būsimai kovai, kuri vyks turnyre Vilniuje.
Kovai ruošiasi su geriausiais kovotojais
2019 02 20
Kovotojai
„Su nekantrumu laukiu šios dvikovos ir tikiuosi, kad tai bus dar vienas žingsnis pirmyn mano karjeroje“, – prisipažino kovotojas Igoris Osininas.
 
Į elitą - R. Navardausko keliais
2019 02 19
Moksleivių sportas
Šešiolikmetis kvėdarniškis Aivaras Mikutis žavisi savo kraštiečiu Ramūnu Navardausku ir treniruojasi pas jo pirmąjį trenerį.
Planetos čempionate – keturi lietuviai
2019 02 14
Trekas
Lenkijoje vyksiantis pasaulio dviračių treko čempionatas bus jau 15-tas Lietuvos rinktinės lyderei Simonai Krupeckaitei. Jos sąskaitoje – net 13 medalių.
Lietuviui - 3 reitingo taškai
2019 02 10
Dviračiai
Prancūzijioje vykusiose dviračių lenktynėse „Etoile de Besseges“ Evaldas Šiškevičius užėmė 24-ą, o R. Navardauskas - 116-ą vietas.
Pergales pasiekė namų komandos
2019 02 21
Lietuvos čempionatas
Rankinio lygoje Klaipėdoje „Dragūnas“ užtikrintai įveikė „Kauno Ąžuolą-KTU“ 37:29, o Vilniuje „Šviesa“ nugalėjo Kauno „Granitą-Karį“ 27:21.
Dėl taurės kausis Utenoje
2019 02 20
Taurė
Keturios stipriausios vyrų ir moterų komandos kovo 2-3 dienomis susigrums dėl Lietuvos rankinio federacijos taurės.
LFR niršta: „Žlugdomas komandinis sportas“
2019 02 20
Finansai
Lietuvos rankinio federacijai užkliuvo sporto finansavimo kriterijai - išplatintame pranešime teigiama, kad žlugdomas net ir krepšinis.
 
Azijiečių barjerą perlipo be vargo
2019 02 22
Paplūdimio tinklinis
Urtė Andriukaitytė ir Vytenė Vitkauskaitė galingai įveikė grupės etapą Kambodžoje vykstančiame FIVB 2 žvaigždučių turnyre.
Šalies čempionate išaušo lemiamų kovų metas
2019 02 22
Moterų tinklinis
Savaitgalį TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionate startuoja atkrintamosios varžybos. Jau sekmadienį bus aiškios pusfinalio dalyvės.
Kambodžoje pateko į pagrindines varžybas
2019 02 21
Paplūdimio tinklinis
Urtė Andriukaitytė ir Vytenė Vitkauskaitė sėkmingai įveikė FIVB dviejų žvaigždučių turnyro atranką, nugalėdamos Rusijos ir Japonijos tinklininkes.
Iš sniegynų - tiesiai į dykumą
2019 02 21
Ralis
Benedikto Vanago komandoje - darbymetis. Po sėkmingų lenktynių Karelijos sniegynuose automobilį vėl reikia pritaikyti dykumoms.
Finalą lietuviui apkartino avarija
2019 02 19
Motokrosas
Naujam pasaulio motokroso čempionato sezonui besiruošiantis lietuvis Arminas Jasikonis varžybose Anglijoje užėmė trečiąją vietą.
Dakaro visureigį parduoda už 217 000 eurų
2019 02 17
Situacija
„Agrorodeo“ komanda atsisveikina su „Toyota Hilux“ visureigiu, kuriuo Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas du metus važiavo Dakaro ralyje.
 
N. Ališausko klubas liko už borto
2019 02 22
Ledo ritulys
Rygos „Dinamo“ klubas, kuriam atstovauja N. Ališauskas, po pralaimėjimo liko per žingsnį nuo KHL atkrintamųjų varžybų.
Estefetei teko įveikti baudos ratą
2019 02 21
Biatlonas
Europos biatlono čempionato mišrių duetų estafetėje lietuviai užėmė 16-ą vietą, o miršrioje ketvertuko estafetėje finišavo priešpaskutiniai.
Lietuviai liko už 80-uko ribos
2019 02 21
Slidinėjimas
Austrijoje vykstančiame pasaulio slidinėjimo čempionate ketvirtadienį į startą stojo aštuoni Lietuvos sportininkai.
Austrijoje liko be pergalių
2019 02 21
Badmintonas
Austrijoje vykstančiame tarptautiniame badmintono turnyre „Austrian Open“ Lietuvos badmintonininkėms pergalių iškovoti nepavyko.
Izraelyje - viena lietuvio pergalė
2019 02 21
Snukeris
Žaidęs su kur kas labiau patyrusiais varžovais 15-metis N. Kolpačenka pasiekė vieną pergalę ir į atkrintamasias Europos U-21 snukerio čempionate nepateko.
Alytiškio taikinyje - Tokijas
2019 02 21
Šaudymas iš lanko
Rolandas Baranauskas siekia tapti pirmuoju lietuviu, kuris dalyvautų paralimpinių žaidynių šaudymo iš lanko varžybose.
 
Akademikų vardai – dviem sporto žmonėms
2019 02 21
Akademija
VDU Švietimo akademijos auditorijoje per Lietuvos olimpinės akademijos ataskaitos suvažiavimą aptarti 2018 m. darbai ir numatytos gairės 2019–iesiems.
LTOK pratęsta tradicija
2019 02 21
Apdovanojimai
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo jubiliejines sukaktis mininčius olimpiniam sąjūdžiui ir šalies sportui nusipelniusius žmones.
LTOK posėdyje – apie pinigus ir renginius
2019 02 21
Pinigai
LTOK vykdomasis komitetas įpareigojo „Olifėjos“ vadovus pateikti siūlymo įkurti bendrovės valdybą galimus finansinius kaštus ir būtinumą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas