Marius Grinbergas 2018 m. balandžio 16 d. 08:57 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Gyvenimo kelyje – istoriniai žingsniai

Visuose žemynuose slidinėjęs ir tolimų kelionių planus tebekuriantis Algimantas Kepežėnas 80-metį pasitiko iškeitęs Vilnių į Vidiškes.

A.Kepežėnas Antarktidoje.
A.Kepežėnas Antarktidoje.
   
„Pasakiau sau – reikia greičiau bėgti iš Vilniaus, čia nuo ryto iki vakaro gatvėse kamščiai, nėra kur mašinos pasistatyti, kvėpuot nėra kuo. Ir nuo šio sausio gyvenu Vidiškėse greta Ignalinos – nusipirkau čia butą. Vaizdai aplinkui puikūs, švarus oras, ežeras čia pat, niekas nelipa ant galvos“, - teigė Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių siela vadinamas Algimantas Kepežėnas.
 
Jis su slidėmis nuo kalnų yra leidęsis visuose žemynuose, net Afrikoje ir Antarktidoje.

Balandžio 8 d. Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) prezidentas šventė savo 80-metį. Ir net sulaukęs tokio amžiaus tebekuria tolimų kelionių planus.

„Prieš porą metų su senais kelionių draugais buvome Aliaskoje, tiesa, ten jau neslidinėjome. Dabar yra minčių nukeliauti į Grenlandiją, Islandiją, Špicbergeno salą. Tik nežinia, ar šiuos planus pavyks įgyvendinti“, - dėstė buvęs sportininkas, dėstytojas, treneris ir sporto mokslininkas.

Jis buvo vienas pagrindinių idėjos rengti Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynes autorių. Svajonė sukviesti kalnų slidinėjimą mėgstančius lietuvius iš visų pasaulio kampelių į vieną vietą pirmą kartą išsipildė 1991 m. liepą ant Elbruso šlaitų Kaukaze.

Vėliau žaidynės po du kartus vyko Australijoje (1997 m. ir 2013 m.) ir JAV (2001 m. ir 2009 m.), po sykį – Kanadoje (1995 m.), Prancūzijoje (2004 m.), Italijoje (2007 m.). O 2017 m. Lietuvos ir išeivijos kalnų slidininkai pirmąkart susirinko Lietuvoje, Druskininkų „Snow Arenoje“. 

„Žaidynės užsienyje jau nebevyks, nebėra prasmės jų ten rengti. Nes jau ir mūsiškiai nelabai nori važiuot, ką jau kalbėti apie išeivius. Praėjusią vasarą į Druskininkus jų irgi nedaug susirinko. Nebėra tos dvasios“, - apgailestavo PLKSMA vadovas.

Ne vieną Lietuvos čempioną treniravęs specialistas slidinėti išmokė ir visus keturis savo vaikus – tris sūnus ir dukterį. „Jau turiu net devynis anūkus ir penkis proanūkius. Jauniausioji anūkė tik nesenai pradėjo vaikščioti“, - džiaugėsi A.Kepežėnas.

1938 m. balandžio 4 d. Kaune gimęs A.Kepežėnas 1960 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (KKI), kur įgijo fizinio auklėjimo dėstytojo specialybę. 1960–1962 m. dirbo Šiaulių muzikos technikume kūno kultūros dėstytoju, 1962–1966 m. – Kauno politechnikos institute Probleminėje ultragarso laboratorijoje vyr. moksliniu bendradarbiu, inžinieriumi, 1966–1976 m. – KKI vyr. dėstytoju. Nuo 1976 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) ėjo vyr. dėstytojo pareigas. 1987 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 
 
1984 m. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) eksperimentinės medicinos mokslinio tyrimo institute A. Kepežėnas apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Paskelbė per 80 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, jam suteiktos vieno mokslinio išradimo ir 14 racionalizacinių pasiūlymų autorinės teisės. Parašė knygas „Sporto biomechanika“ (2006 m.), „Sportininkų širdies adaptacijos fiziniams krūviams vertinimas ritmografijos metodu“ (1990 m.). Daug prisidėjo prie Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės mokslinių tyrimų.

A. Kepežėnas buvo ilgametis Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas, o 2007 m. išrinktas PLKSMA  prezidentu. Jis yra Lietuvos olimpinės akademijos narys, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno sodinimo dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose sumanytojas, asmeniškai pasodinęs čia daugiau nei šimtą ąžuolų Lietuvos išeiviams ir jų artimiesiems, žuvusiems pasipriešinimo kovose, atminti.

PLKSMA vadovas apdovanotas Lietuvos Respublikos medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“, Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto komandoro ženklu, trimis medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto „Olimpine žvaigžde“, sporto draugijos „Žalgiris“ Garbės ženklu.

Kaip Elbrusas, ant kurio vyko pirmosios bendros visų pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynės, yra tapęs neatsiejama lietuvių kalnų slidinėjimo istorijos dalimi, taip ir A. Kepežėnas visam laikui įėjo į Elbruso slidinėjimo istoriją. Būtent jis buvo tarp pirmųjų lietuvių, dar 1971 m. nusileidusių su slidėmis nuo aukščiausios Europos viršukalnės. 

Tikriausiai Elbrusas jums brangus ir dėl šio įvykio, ne tik dėl Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių? 
Žinoma. Tai nepamirštami įspūdžiai. Aš ir Antanas Varanka, kurį visi vadina Toniu, Kaukaze dirbome kalnų slidinėjimo instruktoriais. Visa vietos valdžia mus pažinojo. 1971-aisiais nusprendėme, kad galime nuo viršūnės nusileisti slidėmis. Šiai idėjai įgyvendinti pasikvietėme iš Lietuvos mano klasės draugą alpinistą Algirdą Briedį, prie mūsų dar prisijungė trys vietos instruktoriai. Kadangi žiemą kopimai į Elbruso viršūnę buvo uždrausti, teko sugalvoti kokį nors pretekstą, tad kopimo datą priderinome prie revoliucijos vado Vladimiro Lenino gimtadienio balandžio 22-ąją, nes ant Elbruso yra atnešta nedidelė jo statulėlė. Iš anksto parašėme į Nalčike esantį komunistų partijos komitetą, kad norime V. Lenino gimtadienio proga nunešti gėlių. Gavę leidimą patraukėme į žygį. 
 
Pasikėlėme iki keltuvo viršaus, vėliau palypėjome iki bazės „Prijut 11“. Vieną dieną paskyrėme aklimatizacijai – užkopėme į 5100 m aukštį ir nusileidome atgal, pernakvojome „Prijut 11“, o kitą dieną patraukėme į viršūnę. Paskui nuo jos nusileidome su slidėmis iki nakvynės vietos, dar kartą pernakvojome ir grįžome į apačią, kur ta proga buvo surengta didžiulė šventė, filmavo televizija, šmirinėjo būrys fotokorespondentų ir operatorių. Žurnalistus sukvietė Tonio draugė Jelena Leontjeva. 



Nuo Elbruso, būdamas vos 33 metų, leidotės kaip patyręs slidininkas. Kada atsistojote ant slidžių?
Slidinėju nuo mažens. Pirmiausiai atsistojau ant pačiūžų gimtajame Kaune. Jas specialiais varžtais reikėdavo pritvirtinti prie batų. Tas pačiūžas gavau gal ketvirtoje klasėje. Vieną dieną po lijundros viskas pasidengė ledu. Net į pamokas nenuėjau – daviausi su pačiūžomis aplink mokyklą Panemunėje. Neapsikentusi mokytoja paprašė kitų vaikinų, kad atimtų iš manęs pačiūžas. Jie sugavo mane, paguldė ant stalo, tačiau negali nuimti pačiūžų – neturi specialaus raktelio. Visgi kažkaip numovė jas ir mokytoja ilgokai neatidavė. Grąžino tik vėliau, kai nunešėme skerstuvių.
 
Su pačiūžomis lėkdavome nuo kalniukų, per tramplinus. Slidžių tada neturėjome. Pamenu, Panemunėje žiemą niekas kelių nebarstė, sniegas buvo privažinėtas kaip ledas. Pasidarydavome iš vielos kablius, užsikabindavome už automobilio ir važinėdavome, kol nugriūdavome ant nosies. Kai jau pradėjau slidinėti, slides darydavausi pats – paimi puodą verdančio vandens, tinkamą lentą, truputėlį ją išdroži, nusmailini galą, įkaitini, užlenki ir lieka galas užlenktas. Vėliau diržą prikali – ir viskas, jau su apkaustu. 
 
Kai įstojau į Kūno kultūros institutą, antrame kurse prasidėjo slidinėjimo stovyklos. Mums davė medines, kaustytas „Mukačevo“ slides su spyruoklėmis priekyje. Įpratus čiuožti pačiūžomis, nebuvo sunku pereiti ant slidžių. Dalyvavau aukštųjų mokyklų varžybose, slalomo rungtyje. Tik neprisimenu, kelintas finišavau. Su bėgimo slidėmis nešliuožiau – man patiko tik leistis nuo kalnų. Todėl gana greitai išvažiavau į Karpatus, vėliau slidinėjau Kaukaze. 
 
Be slidinėjimo, užsiėmiau ir alpinizmu. Nuo 1962 m. septynerius metus rimtai buvau atsidėjęs šiai sporto šakai, „turiu“ apie 25 viršūnes. Tačiau viskam savo laikas. Vasaromis kopdavau į kalnus, o pusę žiemos slidinėdavau Karpatuose. 
 
Kalnų slidinėjimu susidomėjo nemažai studentų, daug ką atsiviliojome į Kauną. Kauno kūno kultūros instituto (dabar  Lietuvos sporto universitetas) slidininkai varžydavosi su vilniečiais. 
 
Kai persikėliau į Vilnių, Pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) turėjau puikų auklėtinių kolektyvą. Pedagoginį institutą baigė daug gabių mano mokinių kalnų slidininkų: Miroslavas Urbonavičius, Romualdas Stankevičius, Paulius Augūnas, Rūta Skernevičiūtė-Dadelienė, Jurijus Švecovas, Diana Jonkutė-Žymančienė, kiti. Iš tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto anuomet Lietuvos studentų čempionų taurė svetur neiškeliaudavo.

Kodėl nutarėte persikelti būtent prie Ignalinos?
Mane traukia šis kraštas, nes Ignalinos slidinėjimo bazėje esu praleidęs labai daug laiko per treniruočių stovyklas. Ir turistiniai žygiai su studentais vykdavo Ignalinos ežerais vasarą. 
 
Šią žiemą buvau nuvažiavęs į slidinėjimo centrą, kai ten vyko draugijos „Žalgiris“ žiemos žaidynės. Buvau į jas pakviestas kaip svečias.

Netoli manęs Vidiškėse gyvena mano senas bičiulis, Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių daugkartinis dalyvis Liucijus Laužikas, sugrįžęs iš Airijos. Susitinku ir su buvusiais bendradarbiais. 

Beje, iš Vidiškių kilęs biatlono olimpinis čempionas Algimantas Šalna.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Pergalingai baigė Europos čempionatą
2018 07 22
U-20
Lietuvos vaikinų jaunimo (U20) rinktinė Europos čempionate patyrė tik vieną pralaimėjimą.
Utenoje liks dar bent sezonui
2018 07 22
Komanda
Utenos „Juventus“ krepšinio klubas pasiekė dar vieną tarpsezonio laimėjimą - išsaugotas komandos kapitonas Arvydas Šikšnius.
Antrą kartą įveikė Juodkalnijos rinktinę
2018 07 21
U-20
Lietuvos 20-mečiai krepšininkai Europos čempionate kausis dėl 9 vietos.
 
N. Valskis vėl pasižymėjo Tailande
2018 07 22
Legionierius
30-metis futbolininkas iš Lietuvos Nerijus Valskis Tailande per tris mačus pelnė tris įvarčius.
Grupėje užėmė ketvirtą vieta
2018 07 22
Paplūdimio futbolas
Lietuvos paplūdimio futbolo rinktinė Europos paplūdimio futbolo lygos turnyro B divizione liko be pergalių.
Pasižymėjo antrose iš eilėse rungtynėse
2018 07 22
Legionierius
Lietuvis futbolininkas Lukas Spalvis įvarčiu vėl prisidėjo prie „Kaiserslautern“ pergalės.
Ispanijoje - nuostabus lietuvės pasirodymas
2018 07 23
Bėgimas
Modesta Morauskaitė Ispanijos lengvosios atletikos čempionate nuskynė du medalius - estafetėje 4x400 m lietuvė tapo čempione, o 4x100 - vicečempione.
Lietuvis iškovojo bronzos medalį
2018 07 21
Bėgimas
Bėgikas R. Saulius Baltarusijos čempionato varžybose finišavo trečias.
A. Gudžius iškovojo pergalę Šveicarijoje
2018 07 18
Disko metimas
Šveicarijoje surengtose lengvosios atletikos varžybose „Gala dei Castelli“ Lietuvos disko metikas Andrius Gudžius užėmė pirmąją vietą.
 
R. Berankis išsilaikė šimtuke
2018 07 23
Reitingas
Atnaujintame ATP reitinge Ričardas Berankis užima 96-ąją vietą, o Laurynas Grigelis smuko per tris pozicijas į 270-ąją vietą.
Prasideda kova dėl Prezidento taurės
2018 07 23
Prezidento taurė
Dėl Prezidento taurės šiemet kovos 4 lietuviai - J. Tverijonas, T. Babelis, R. Vrzesinskis ir A. Tverijonas, o dar 16 tautiečių neįveikė kvalifikacijos.
Burtai lėmė akistatą su prancūzu
2018 07 22
Turnyras
Teniso turnyrą Atlantoje Ričardas Berankis pradės akistata su prancūzu Jeremy Chardy.
Lietuvos boksininkė iškovojo sidabrą
2018 07 18
Boksas
Gabrielė Diekontaitė, įveikusi indę ir pralaimėjusi kazachei, tapo prestižinio turnyro Serbijoje vicečempione.
„Karai niekada nebuvo naudingi“
2018 07 17
Boksas
D.Šaluga: „Dalis trenerių netreniravo boksininkų, tiesiog užsirašydavo pavardes tų, kurie jau seniai nesportuoja, ir už tai gaudavo etatus, finansavimą".
Lietuvos kovotoja – garsiame realybės šou
2018 07 11
Įvertinimas
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje mūsų šalies kovotoja pateko į labiausiai prestižinę pasaulio kovinio sporto organizaciją - UFC.
 
Aplink Baltijos šalis – per 5 dienas
2018 07 22
Žygis
Keliaujant dviračiais aplink Islandiją lietuviui kilo idėja dviračiu apvažiuoti ir Baltijos šalis.
Dviratininkus suvienys patriotinė apranga
2018 07 19
Projektas
Visas pelnas, gautas už Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga sukurtą nacionalinę dviratininkų aprangą, bus skirtas dviračių kultūros puoselėjimui.
Lietuvis pranoko 120 varžovų
2018 07 15
Plentas
19-metis Lietuvos atstovas Kęstutis Vaitaitis Europos jaunių dviračių plento čempionate grupinėse lenktynėse tarp 159 dalyvių užėmė 39-ąją vietą.
R. Maldžius: „Rreikia pagirti už kovingumą“
2018 07 22
U-20
Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) vaikinų rankinio rinktinė sėkmingai pradėjo pasirodymą Europos čempionato B divizione.
Po atkaklios kovos – lygiosios
2018 07 21
U-20
Lietuvos 20-mečiai rankininkai sužaidė lygiosiomis su suomiais.
Europos čempionate startavo pergale
2018 07 20
U-20
Lietuvos 20-mečiai rankininkai Europos čempionato starte nugalėjo Farerų salų komandą.
 
Nusileido Kinijos sportininkėms
2018 07 20
Paplūdimio tinklinis
Paplūdimio tinklininkės U. Andriukaitytė ir I. Zobnina Kinijoje pralaimėjo pirmajame atkrintamųjų varžybų rate.
Į atkrintamąsias varžybas nepateko
2018 07 19
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai Europos čempionate patyrė trečiąją nesėkmę.
Turnyro starte – lietuvių sėkmė
2018 07 19
Paplūdimio tinklinis
Tinklininkės U. Andriukaitytė ir I. Zobnina įveikė varžoves iš Austrijos ir pateko į atkrintamąsias varžybas.
Ant nugalėtojų pakylos - po 8 metų
2018 07 22
Lenktynės
"Aurum 1006 km lenktynėse" Palangoje - dar viena "Porsche" pergalė ir naujas rekordas.
Užfiksavo naują Lietuvos rekordą
2018 07 21
Rekordas
Aidas Bubinas, Valdas Jarutis, Vitoldas Milius ir Yogendra Pratapas elektromobiliu 1000 km įveikti per 21 val. 33 min.
Damos itin norėjo laimėti lenktynes
2018 07 21
Ralis
Palangoje net 59 moterų ekipažai startavo "108 km moterų iššūkio Powered by Kristiana" ralyje.
 
Stovykloje - žinomas treneris
2018 07 15
Stovykla
Du pasaulio čempionus išugdęs suomis Harris Petris Setala darbuosis "Hockey Punks" priešsezoninėje vaikų stovykloje.
Rizika sugrįžti namo pasiteisino
2018 06 16
Akmenslydis
Nors Lietuvos akmenslydininkai dar tik svajoja apie specialius šios sporto šakos takus ledo arenose, jų mintyse jau yra ir parolimpinės žaidynės.
Po šešerių metų pakeitė klubą
2018 06 11
Ledo ritulys
Šveicarijoje rungtyniaujantis 20-metis Lietuvos ledo ritulio rinktinės puolėjas Emilijus Krakauskas nuo šiol žais "Kloten" komandoje.
Nuo nugalėtojo atsiliko 63 taškais
2018 07 22
Penkiakovė
Justinas Kinderis Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionate užėmė 17-ąją vietą.
Pasaulio fechtavimo čempionate – 40-ta
2018 07 22
Fechtavimas
Kinijoje vykstančio pasaulio fechtavimo čempionato moterų fechtavimo špaga rungtyje Lietuvos atstovė Olivija Mašalo užėmė 40-ąją vietą
Finale – irkluotojų žvaigždynas
2018 07 22
Irklavimas
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo čempionate buvo kovojama ne tik dėl Lietuvos čempionų titulų, bet ir dėl kelialapių į pasaulio čempionatą.
 
LTOK vadovė – tarp kandidatų į TOK narius
2018 07 20
Įvertinimas
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė gali tapti pirma istorijoje Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nare iš Lietuvos.
Laipiotojų narystė LTOK pristabdyta
2018 07 19
Posėdis
Lietuvos laipiojimo sporto asociacijos narystę LTOK pristabdė dėl to, kad ši neatitinka tarptautinės narystės, nurodytos jos stojimo į LTOK dokumentuose.
Aurimui Didžbaliui – žinia iš laboratorijos
2018 07 18
Situacija
Patvirtinta, jog Lietuvos sunkiaatlečio naudoti sertifikuoti ir legalūs maisto papildai buvo užteršti draudžiama medžiaga.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas