Marius Grinbergas 2018 m. balandžio 16 d. 08:57 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Gyvenimo kelyje – istoriniai žingsniai

Visuose žemynuose slidinėjęs ir tolimų kelionių planus tebekuriantis Algimantas Kepežėnas 80-metį pasitiko iškeitęs Vilnių į Vidiškes.

A.Kepežėnas Antarktidoje.
A.Kepežėnas Antarktidoje.
   
„Pasakiau sau – reikia greičiau bėgti iš Vilniaus, čia nuo ryto iki vakaro gatvėse kamščiai, nėra kur mašinos pasistatyti, kvėpuot nėra kuo. Ir nuo šio sausio gyvenu Vidiškėse greta Ignalinos – nusipirkau čia butą. Vaizdai aplinkui puikūs, švarus oras, ežeras čia pat, niekas nelipa ant galvos“, - teigė Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių siela vadinamas Algimantas Kepežėnas.
 
Jis su slidėmis nuo kalnų yra leidęsis visuose žemynuose, net Afrikoje ir Antarktidoje.

Balandžio 8 d. Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) prezidentas šventė savo 80-metį. Ir net sulaukęs tokio amžiaus tebekuria tolimų kelionių planus.

„Prieš porą metų su senais kelionių draugais buvome Aliaskoje, tiesa, ten jau neslidinėjome. Dabar yra minčių nukeliauti į Grenlandiją, Islandiją, Špicbergeno salą. Tik nežinia, ar šiuos planus pavyks įgyvendinti“, - dėstė buvęs sportininkas, dėstytojas, treneris ir sporto mokslininkas.

Jis buvo vienas pagrindinių idėjos rengti Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynes autorių. Svajonė sukviesti kalnų slidinėjimą mėgstančius lietuvius iš visų pasaulio kampelių į vieną vietą pirmą kartą išsipildė 1991 m. liepą ant Elbruso šlaitų Kaukaze.

Vėliau žaidynės po du kartus vyko Australijoje (1997 m. ir 2013 m.) ir JAV (2001 m. ir 2009 m.), po sykį – Kanadoje (1995 m.), Prancūzijoje (2004 m.), Italijoje (2007 m.). O 2017 m. Lietuvos ir išeivijos kalnų slidininkai pirmąkart susirinko Lietuvoje, Druskininkų „Snow Arenoje“. 

„Žaidynės užsienyje jau nebevyks, nebėra prasmės jų ten rengti. Nes jau ir mūsiškiai nelabai nori važiuot, ką jau kalbėti apie išeivius. Praėjusią vasarą į Druskininkus jų irgi nedaug susirinko. Nebėra tos dvasios“, - apgailestavo PLKSMA vadovas.

Ne vieną Lietuvos čempioną treniravęs specialistas slidinėti išmokė ir visus keturis savo vaikus – tris sūnus ir dukterį. „Jau turiu net devynis anūkus ir penkis proanūkius. Jauniausioji anūkė tik nesenai pradėjo vaikščioti“, - džiaugėsi A.Kepežėnas.

1938 m. balandžio 4 d. Kaune gimęs A.Kepežėnas 1960 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (KKI), kur įgijo fizinio auklėjimo dėstytojo specialybę. 1960–1962 m. dirbo Šiaulių muzikos technikume kūno kultūros dėstytoju, 1962–1966 m. – Kauno politechnikos institute Probleminėje ultragarso laboratorijoje vyr. moksliniu bendradarbiu, inžinieriumi, 1966–1976 m. – KKI vyr. dėstytoju. Nuo 1976 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) ėjo vyr. dėstytojo pareigas. 1987 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 
 
1984 m. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) eksperimentinės medicinos mokslinio tyrimo institute A. Kepežėnas apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Paskelbė per 80 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, jam suteiktos vieno mokslinio išradimo ir 14 racionalizacinių pasiūlymų autorinės teisės. Parašė knygas „Sporto biomechanika“ (2006 m.), „Sportininkų širdies adaptacijos fiziniams krūviams vertinimas ritmografijos metodu“ (1990 m.). Daug prisidėjo prie Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės mokslinių tyrimų.

A. Kepežėnas buvo ilgametis Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas, o 2007 m. išrinktas PLKSMA  prezidentu. Jis yra Lietuvos olimpinės akademijos narys, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno sodinimo dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose sumanytojas, asmeniškai pasodinęs čia daugiau nei šimtą ąžuolų Lietuvos išeiviams ir jų artimiesiems, žuvusiems pasipriešinimo kovose, atminti.

PLKSMA vadovas apdovanotas Lietuvos Respublikos medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“, Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto komandoro ženklu, trimis medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto „Olimpine žvaigžde“, sporto draugijos „Žalgiris“ Garbės ženklu.

Kaip Elbrusas, ant kurio vyko pirmosios bendros visų pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynės, yra tapęs neatsiejama lietuvių kalnų slidinėjimo istorijos dalimi, taip ir A. Kepežėnas visam laikui įėjo į Elbruso slidinėjimo istoriją. Būtent jis buvo tarp pirmųjų lietuvių, dar 1971 m. nusileidusių su slidėmis nuo aukščiausios Europos viršukalnės. 

Tikriausiai Elbrusas jums brangus ir dėl šio įvykio, ne tik dėl Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių? 
Žinoma. Tai nepamirštami įspūdžiai. Aš ir Antanas Varanka, kurį visi vadina Toniu, Kaukaze dirbome kalnų slidinėjimo instruktoriais. Visa vietos valdžia mus pažinojo. 1971-aisiais nusprendėme, kad galime nuo viršūnės nusileisti slidėmis. Šiai idėjai įgyvendinti pasikvietėme iš Lietuvos mano klasės draugą alpinistą Algirdą Briedį, prie mūsų dar prisijungė trys vietos instruktoriai. Kadangi žiemą kopimai į Elbruso viršūnę buvo uždrausti, teko sugalvoti kokį nors pretekstą, tad kopimo datą priderinome prie revoliucijos vado Vladimiro Lenino gimtadienio balandžio 22-ąją, nes ant Elbruso yra atnešta nedidelė jo statulėlė. Iš anksto parašėme į Nalčike esantį komunistų partijos komitetą, kad norime V. Lenino gimtadienio proga nunešti gėlių. Gavę leidimą patraukėme į žygį. 
 
Pasikėlėme iki keltuvo viršaus, vėliau palypėjome iki bazės „Prijut 11“. Vieną dieną paskyrėme aklimatizacijai – užkopėme į 5100 m aukštį ir nusileidome atgal, pernakvojome „Prijut 11“, o kitą dieną patraukėme į viršūnę. Paskui nuo jos nusileidome su slidėmis iki nakvynės vietos, dar kartą pernakvojome ir grįžome į apačią, kur ta proga buvo surengta didžiulė šventė, filmavo televizija, šmirinėjo būrys fotokorespondentų ir operatorių. Žurnalistus sukvietė Tonio draugė Jelena Leontjeva. 



Nuo Elbruso, būdamas vos 33 metų, leidotės kaip patyręs slidininkas. Kada atsistojote ant slidžių?
Slidinėju nuo mažens. Pirmiausiai atsistojau ant pačiūžų gimtajame Kaune. Jas specialiais varžtais reikėdavo pritvirtinti prie batų. Tas pačiūžas gavau gal ketvirtoje klasėje. Vieną dieną po lijundros viskas pasidengė ledu. Net į pamokas nenuėjau – daviausi su pačiūžomis aplink mokyklą Panemunėje. Neapsikentusi mokytoja paprašė kitų vaikinų, kad atimtų iš manęs pačiūžas. Jie sugavo mane, paguldė ant stalo, tačiau negali nuimti pačiūžų – neturi specialaus raktelio. Visgi kažkaip numovė jas ir mokytoja ilgokai neatidavė. Grąžino tik vėliau, kai nunešėme skerstuvių.
 
Su pačiūžomis lėkdavome nuo kalniukų, per tramplinus. Slidžių tada neturėjome. Pamenu, Panemunėje žiemą niekas kelių nebarstė, sniegas buvo privažinėtas kaip ledas. Pasidarydavome iš vielos kablius, užsikabindavome už automobilio ir važinėdavome, kol nugriūdavome ant nosies. Kai jau pradėjau slidinėti, slides darydavausi pats – paimi puodą verdančio vandens, tinkamą lentą, truputėlį ją išdroži, nusmailini galą, įkaitini, užlenki ir lieka galas užlenktas. Vėliau diržą prikali – ir viskas, jau su apkaustu. 
 
Kai įstojau į Kūno kultūros institutą, antrame kurse prasidėjo slidinėjimo stovyklos. Mums davė medines, kaustytas „Mukačevo“ slides su spyruoklėmis priekyje. Įpratus čiuožti pačiūžomis, nebuvo sunku pereiti ant slidžių. Dalyvavau aukštųjų mokyklų varžybose, slalomo rungtyje. Tik neprisimenu, kelintas finišavau. Su bėgimo slidėmis nešliuožiau – man patiko tik leistis nuo kalnų. Todėl gana greitai išvažiavau į Karpatus, vėliau slidinėjau Kaukaze. 
 
Be slidinėjimo, užsiėmiau ir alpinizmu. Nuo 1962 m. septynerius metus rimtai buvau atsidėjęs šiai sporto šakai, „turiu“ apie 25 viršūnes. Tačiau viskam savo laikas. Vasaromis kopdavau į kalnus, o pusę žiemos slidinėdavau Karpatuose. 
 
Kalnų slidinėjimu susidomėjo nemažai studentų, daug ką atsiviliojome į Kauną. Kauno kūno kultūros instituto (dabar  Lietuvos sporto universitetas) slidininkai varžydavosi su vilniečiais. 
 
Kai persikėliau į Vilnių, Pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) turėjau puikų auklėtinių kolektyvą. Pedagoginį institutą baigė daug gabių mano mokinių kalnų slidininkų: Miroslavas Urbonavičius, Romualdas Stankevičius, Paulius Augūnas, Rūta Skernevičiūtė-Dadelienė, Jurijus Švecovas, Diana Jonkutė-Žymančienė, kiti. Iš tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto anuomet Lietuvos studentų čempionų taurė svetur neiškeliaudavo.

Kodėl nutarėte persikelti būtent prie Ignalinos?
Mane traukia šis kraštas, nes Ignalinos slidinėjimo bazėje esu praleidęs labai daug laiko per treniruočių stovyklas. Ir turistiniai žygiai su studentais vykdavo Ignalinos ežerais vasarą. 
 
Šią žiemą buvau nuvažiavęs į slidinėjimo centrą, kai ten vyko draugijos „Žalgiris“ žiemos žaidynės. Buvau į jas pakviestas kaip svečias.

Netoli manęs Vidiškėse gyvena mano senas bičiulis, Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių daugkartinis dalyvis Liucijus Laužikas, sugrįžęs iš Airijos. Susitinku ir su buvusiais bendradarbiais. 

Beje, iš Vidiškių kilęs biatlono olimpinis čempionas Algimantas Šalna.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Įveikė estes, nusileido latvėms
2019 01 19
Moterų krepšinis
Ir trijų šeštadienį rungtyniavusių Lietuvos ekipų pergale Lietuvos, Latvijos ir Estijos moterų krepšinio čempionate iškovojo tik Kauno "Aistės-LSMU".
“Lietkabelis” sudorojo bejėgį “Rytą”
2019 01 19
LKL
Antrą sykį šį sezoną "Rytas" Vilniuje pralaimėjo LKL mačą Panevėžio "Lietkabeliui". Po pergalę iškovojo Klaipėdos "Neptūnas" ir Pasvalio "Pieno žvaigždės".
„Kibirkštis“ turėjo vargo su šiaulietėmis
2019 01 19
Moterų krepšinis
Vilniaus „Kibirkšties“ ekipa „MultiGyn“ lygoje tris kėlinius atsilikinėjo, bet puikiai sužaidė paskutinį ketvirtį ir 68:54 įveikė „Šiaulių-Universitetą“.
 
„Po truputį kylame į kalną“
2019 01 19
Pasiruošimas
Po pergalės kontrolinėse rungtynės prieš Vilniaus "Vytį" 4:1 "Trakų" strategas Aurelijus Skarbalius tvirtino, kad viskas eina pagal planą.
Jaunių laukia turnyras Baltarusijoje
2019 01 19
U-18
Lietuvos U'18 futbolo rinktinė atvyko į Minską, kur dalyvaus tarptautiniame turnyre "Development Cup".
"Geriausiu turėtų tapti E. Šetkus"
2019 01 19
Geriausieji
Keliautojas ir televizijos laidų vedėjas V. Radzevičius pirmą vietą geriausiųjų 2018 metų Lietuvos futbolininkų rinkimuose atiduoda rinktinės vartininkui.
Penki sluoksniai aprangos bėgti netrukdo
2019 01 17
Žvilgsnis
Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius – apie bėgimą spaudžiant 24 laipsniams šalčio, apledėjusius laiptus, Mantą Stonkų ir legendinę arbatą.
Vilniaus maratonas išsaugojo partnerį
2019 01 16
Maratonas
„Danske Bank“ pratęsė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Tarptautinis maratonas“ ir dar trejus metus drauge organizuos masiškiausią Lietuvos sporto renginį.
Pamatus sezonui kloja ir tunelyje
2019 01 15
Žvilgsnis
Lietuvos rekordininkė Agnė Šerkšnienė – apie sezono startą, svarbiausias varžybas, nežinią dėl olimpinės atrankos, pratybas tunelyje ir PAR, dukterį.
 
Į Vilnių susirinko iš viso pasaulio
2019 01 16
Turnyras
„Vilnius Cup 2019“ teniso turnyre dalyvaus beveik 200 sportininkų net iš 26 valstybių. Jėgas mėgins ir buvusi pirmoji Lietuvos profesionalų raketė.
Suklupo jau pirmame mače
2019 01 14
Turnyras
ATP „Challenger“ serijos turnyro „Koblenz Open“ vienetų varžybų pirmajame rate Laurynas Grigelis neatsilaikė prieš Rusijos tenisininką.
L. Grigelis paslydo aštuntfinalyje
2019 01 11
Tenisas
Turnyro „The Columbus Challenger“ vienetų varžybų aštuntfinalyje Laurynas Grigelis 6:7 (4:7), 6:4, 2:6 pralaimėjo britų tenisininkui Janui Chomsky.
Serbijoje kovojo nesėkmingai
2019 01 19
Boksas
Dvi Lietuvos boksininkės A. Starovoitova ir A. Aučiūtė pralaimėjo savo ketvirtfinalio kovas. Jaunei A. Tuzovai bronzos medalis atiteko be kovos.
Reikės pamiršti garbingą žaidimą
2019 01 18
Tekvondo
Tekvondo kovotojos Klaudijos Tvaronavičiūtės treneris Romualdas Montvidas: „Visos sportininkės kovos žūtbūtinai, lips per galvas.“
Lietuviai mes iššūkį galingiems svečiams
2019 01 18
Muay Thai
Lietuvos muay thai federacijos prezidentas: „Pripažinimo sulaukiame net iš pasaulio ir Europos čempionų. Mūsų turnyre jie tikisi konkurencijos.“
 
Lietuvė išsaugojo antrąją vietą
2019 01 20
Trekas
Naujojoje Zelandijoje vykstančiame 2018-2019 metų sezono pasaulio dviračių treko taurės varžybų penktajame etape lietuviai medalių neiškovojo.
Prisideda siekis patekti į Tokiją
2019 01 08
Dviračiai
"Čia puikios sąlygos treniruotėms – yra ir kalnų, ir lygumų, taip pat parankus klimatas, gera virtuvė," – sako dešimtmetį Italijoje gyvenanti R. Leleivytė.
O. Baleišytė apgynė čempionės titulus
2019 01 04
Trekas
Lietuvos dviračių treko skrečo ir daugiakovės čempionate O. Baleišytė tapo abiejų rungčių čempione, o V. Lašinis antrus metus tapo skrečo čempionu.
Po pertraukos – įvarčių rekordas
2019 01 17
Lietuvos lyga
Atsinaujinusiose Lietuvos rankinio lygos kovose netrūko atkaklių rungtynių, bet lyderiams pavylo įrodyti savo pranašumą.
Šeimininkai laimėjo tik Garliavoje
2019 01 12
LRL
Beveik po mėnesio pertraukos atsinaujinusiame Lietuvos rankinio lygos čempionate trejas iš ketverių sužaistų rungtynių laimėjo svečiai.
“Dragūnas” metus pradės intensyviai
2019 01 09
Interviu
"Jeigu leisime sau pagalvoti, kad esame labai geri ir varžovai vien mūsų vardo išsigąs, turėsime didelių problemų", - sako "Dragūno" treneris A. Juškėnas.
 
Alytiškės pavijo šalies čempiones
2019 01 15
Lietuvos čempionatas
„Top sport“ Lietuvos moterų tinklinio čempionato rungtynėse dvi pergales iškovojo ir į pirmąją vietą turnyro lentelėje pakilo į Alytaus "Prekyba-Parama".
Konkurentai kibo į atlapus lyderiams
2019 01 14
Lietuvos čempionatas
Po šventinės pertraukos pratęstame Lietuvos vyrų tinklinio čempionat po dvi pergales iškovojo lyderės Klaipėdos "Amber Queen" ir Kelmės "Etovio" ekipos.
Mūšiams ant sniego ruošėsi paplūdimyje
2019 01 09
Moterų tinklinis
Europos sniego tinklinio čempionės Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė - apie titulą, mėlynes ir pakitusias taisykles.
B.Vanagas: „Lubos tikrai dar nepasiektos“
2019 01 20
Dakaras
Į Lietuvą sugrįžo dvi savaites Peru vykusiame Dakaro ralyje Lietuvos vardą garsinę mūsų šalies lenktynininkai.
Iš Dakaro – į kalėjimą
2019 01 19
Dakaras
„Iš tiesų truputį abejojom, ar tikrai ten visi buvo nekalti, nes ta komanda dažniausiai būdavo su gerokai panaudota technika“, - prisiminė Biesas.
„Pagal visus dėsnius turėjome nefinišuoti“
2019 01 18
Dakaras
A.Juknevičiaus šturmanas D.Vaičiulis: „Man bene labiausiai patikęs momentas – tai naktis kopose. Be vandens, be maisto, esi vienas kilometrų spinduliu.“
 
N. Kočerginai - du įskaitiniai taškai
2019 01 19
Biatlonas
IBU taurės penktojo etapo varžybų moterų 7,5 km sprinto lenktynėse šeštadienį Lietuvos bitlonininkė Natalja Kočergina užėmė 39-ąją vietą
Lietuviai iškovojo sidabrą
2019 01 19
Ledo ritulys
Pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionato II diviziono A grupės turnyro penktosiose rungtynėse Lietuvos rinktinė 7:1 sutriuškino Pietų Korėją.
Lietuviai aplenkė tris komandas
2019 01 18
Biatlonas
Vokietijoje vykstančio pasaulio biatlono taurės penktojo etapo vyrų estafetėje 4x7,5 km Lietuvos komanda užėmė 24-ąją vietą.
D. Rapšiui - du aukso medaliai
2019 01 19
Plaukimas
16-ųjų tarptautinių plaukimo varžybų „Flanders Cup“ 200 m ir 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyse greičiausias buvo lietuvis Danas Rapšys.
Pergalė ir pralaimėjimas
2019 01 18
Badmintonas
Vytautė Fomkinaitė Švedijoje vykstančiame badmintono turnyre laimėjo pirmąją kovą, o Gerda Voitechovskaja suklupo.
Svarbu ne tik jėga ir greitis, bet ir protas
2019 01 18
Žvilgsnis
Amerikietiško futbolo entuziastai kratosi etiketės: tai ne šiurkštus sportas (VIDEO).
 
Olimpiečio dovana protėviui – paminklas
2019 01 20
Žvilgsnis
Legendinis bėgikas Romualdas Bitė sportinį kelią pradėjo nuo slidinėjimo, žiemos trasoje jis sutiko ir savo gyvenimo meilę.
Didžiausiam eksponatui prireikė net krano
2019 01 18
Muziejus
Lietuvos krepšinio muziejaus Joniškyje sieną papuošė daugiau nei trijų metrų skersmens ir beveik 400 kg sveriantis paminklas Lietuvos šimtmečiui.
Metų apdovanojimuose – lengvaatlečių triumfas
2019 01 18
Apdovanojimai
„Jūs darote tai, kas atrodo virš žmogaus galimybių“, – neįgaliesiems sportininkams sakė apdovanojimų globėjas Valdas Adamkus.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas