Marius Grinbergas 2018 m. balandžio 16 d. 08:57 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Gyvenimo kelyje – istoriniai žingsniai

Visuose žemynuose slidinėjęs ir tolimų kelionių planus tebekuriantis Algimantas Kepežėnas 80-metį pasitiko iškeitęs Vilnių į Vidiškes.

A.Kepežėnas Antarktidoje.
A.Kepežėnas Antarktidoje.
   
„Pasakiau sau – reikia greičiau bėgti iš Vilniaus, čia nuo ryto iki vakaro gatvėse kamščiai, nėra kur mašinos pasistatyti, kvėpuot nėra kuo. Ir nuo šio sausio gyvenu Vidiškėse greta Ignalinos – nusipirkau čia butą. Vaizdai aplinkui puikūs, švarus oras, ežeras čia pat, niekas nelipa ant galvos“, - teigė Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių siela vadinamas Algimantas Kepežėnas.
 
Jis su slidėmis nuo kalnų yra leidęsis visuose žemynuose, net Afrikoje ir Antarktidoje.

Balandžio 8 d. Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) prezidentas šventė savo 80-metį. Ir net sulaukęs tokio amžiaus tebekuria tolimų kelionių planus.

„Prieš porą metų su senais kelionių draugais buvome Aliaskoje, tiesa, ten jau neslidinėjome. Dabar yra minčių nukeliauti į Grenlandiją, Islandiją, Špicbergeno salą. Tik nežinia, ar šiuos planus pavyks įgyvendinti“, - dėstė buvęs sportininkas, dėstytojas, treneris ir sporto mokslininkas.

Jis buvo vienas pagrindinių idėjos rengti Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynes autorių. Svajonė sukviesti kalnų slidinėjimą mėgstančius lietuvius iš visų pasaulio kampelių į vieną vietą pirmą kartą išsipildė 1991 m. liepą ant Elbruso šlaitų Kaukaze.

Vėliau žaidynės po du kartus vyko Australijoje (1997 m. ir 2013 m.) ir JAV (2001 m. ir 2009 m.), po sykį – Kanadoje (1995 m.), Prancūzijoje (2004 m.), Italijoje (2007 m.). O 2017 m. Lietuvos ir išeivijos kalnų slidininkai pirmąkart susirinko Lietuvoje, Druskininkų „Snow Arenoje“. 

„Žaidynės užsienyje jau nebevyks, nebėra prasmės jų ten rengti. Nes jau ir mūsiškiai nelabai nori važiuot, ką jau kalbėti apie išeivius. Praėjusią vasarą į Druskininkus jų irgi nedaug susirinko. Nebėra tos dvasios“, - apgailestavo PLKSMA vadovas.

Ne vieną Lietuvos čempioną treniravęs specialistas slidinėti išmokė ir visus keturis savo vaikus – tris sūnus ir dukterį. „Jau turiu net devynis anūkus ir penkis proanūkius. Jauniausioji anūkė tik nesenai pradėjo vaikščioti“, - džiaugėsi A.Kepežėnas.

1938 m. balandžio 4 d. Kaune gimęs A.Kepežėnas 1960 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (KKI), kur įgijo fizinio auklėjimo dėstytojo specialybę. 1960–1962 m. dirbo Šiaulių muzikos technikume kūno kultūros dėstytoju, 1962–1966 m. – Kauno politechnikos institute Probleminėje ultragarso laboratorijoje vyr. moksliniu bendradarbiu, inžinieriumi, 1966–1976 m. – KKI vyr. dėstytoju. Nuo 1976 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) ėjo vyr. dėstytojo pareigas. 1987 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 
 
1984 m. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) eksperimentinės medicinos mokslinio tyrimo institute A. Kepežėnas apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Paskelbė per 80 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, jam suteiktos vieno mokslinio išradimo ir 14 racionalizacinių pasiūlymų autorinės teisės. Parašė knygas „Sporto biomechanika“ (2006 m.), „Sportininkų širdies adaptacijos fiziniams krūviams vertinimas ritmografijos metodu“ (1990 m.). Daug prisidėjo prie Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės mokslinių tyrimų.

A. Kepežėnas buvo ilgametis Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas, o 2007 m. išrinktas PLKSMA  prezidentu. Jis yra Lietuvos olimpinės akademijos narys, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno sodinimo dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose sumanytojas, asmeniškai pasodinęs čia daugiau nei šimtą ąžuolų Lietuvos išeiviams ir jų artimiesiems, žuvusiems pasipriešinimo kovose, atminti.

PLKSMA vadovas apdovanotas Lietuvos Respublikos medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“, Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto komandoro ženklu, trimis medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto „Olimpine žvaigžde“, sporto draugijos „Žalgiris“ Garbės ženklu.

Kaip Elbrusas, ant kurio vyko pirmosios bendros visų pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynės, yra tapęs neatsiejama lietuvių kalnų slidinėjimo istorijos dalimi, taip ir A. Kepežėnas visam laikui įėjo į Elbruso slidinėjimo istoriją. Būtent jis buvo tarp pirmųjų lietuvių, dar 1971 m. nusileidusių su slidėmis nuo aukščiausios Europos viršukalnės. 

Tikriausiai Elbrusas jums brangus ir dėl šio įvykio, ne tik dėl Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių? 
Žinoma. Tai nepamirštami įspūdžiai. Aš ir Antanas Varanka, kurį visi vadina Toniu, Kaukaze dirbome kalnų slidinėjimo instruktoriais. Visa vietos valdžia mus pažinojo. 1971-aisiais nusprendėme, kad galime nuo viršūnės nusileisti slidėmis. Šiai idėjai įgyvendinti pasikvietėme iš Lietuvos mano klasės draugą alpinistą Algirdą Briedį, prie mūsų dar prisijungė trys vietos instruktoriai. Kadangi žiemą kopimai į Elbruso viršūnę buvo uždrausti, teko sugalvoti kokį nors pretekstą, tad kopimo datą priderinome prie revoliucijos vado Vladimiro Lenino gimtadienio balandžio 22-ąją, nes ant Elbruso yra atnešta nedidelė jo statulėlė. Iš anksto parašėme į Nalčike esantį komunistų partijos komitetą, kad norime V. Lenino gimtadienio proga nunešti gėlių. Gavę leidimą patraukėme į žygį. 
 
Pasikėlėme iki keltuvo viršaus, vėliau palypėjome iki bazės „Prijut 11“. Vieną dieną paskyrėme aklimatizacijai – užkopėme į 5100 m aukštį ir nusileidome atgal, pernakvojome „Prijut 11“, o kitą dieną patraukėme į viršūnę. Paskui nuo jos nusileidome su slidėmis iki nakvynės vietos, dar kartą pernakvojome ir grįžome į apačią, kur ta proga buvo surengta didžiulė šventė, filmavo televizija, šmirinėjo būrys fotokorespondentų ir operatorių. Žurnalistus sukvietė Tonio draugė Jelena Leontjeva. 



Nuo Elbruso, būdamas vos 33 metų, leidotės kaip patyręs slidininkas. Kada atsistojote ant slidžių?
Slidinėju nuo mažens. Pirmiausiai atsistojau ant pačiūžų gimtajame Kaune. Jas specialiais varžtais reikėdavo pritvirtinti prie batų. Tas pačiūžas gavau gal ketvirtoje klasėje. Vieną dieną po lijundros viskas pasidengė ledu. Net į pamokas nenuėjau – daviausi su pačiūžomis aplink mokyklą Panemunėje. Neapsikentusi mokytoja paprašė kitų vaikinų, kad atimtų iš manęs pačiūžas. Jie sugavo mane, paguldė ant stalo, tačiau negali nuimti pačiūžų – neturi specialaus raktelio. Visgi kažkaip numovė jas ir mokytoja ilgokai neatidavė. Grąžino tik vėliau, kai nunešėme skerstuvių.
 
Su pačiūžomis lėkdavome nuo kalniukų, per tramplinus. Slidžių tada neturėjome. Pamenu, Panemunėje žiemą niekas kelių nebarstė, sniegas buvo privažinėtas kaip ledas. Pasidarydavome iš vielos kablius, užsikabindavome už automobilio ir važinėdavome, kol nugriūdavome ant nosies. Kai jau pradėjau slidinėti, slides darydavausi pats – paimi puodą verdančio vandens, tinkamą lentą, truputėlį ją išdroži, nusmailini galą, įkaitini, užlenki ir lieka galas užlenktas. Vėliau diržą prikali – ir viskas, jau su apkaustu. 
 
Kai įstojau į Kūno kultūros institutą, antrame kurse prasidėjo slidinėjimo stovyklos. Mums davė medines, kaustytas „Mukačevo“ slides su spyruoklėmis priekyje. Įpratus čiuožti pačiūžomis, nebuvo sunku pereiti ant slidžių. Dalyvavau aukštųjų mokyklų varžybose, slalomo rungtyje. Tik neprisimenu, kelintas finišavau. Su bėgimo slidėmis nešliuožiau – man patiko tik leistis nuo kalnų. Todėl gana greitai išvažiavau į Karpatus, vėliau slidinėjau Kaukaze. 
 
Be slidinėjimo, užsiėmiau ir alpinizmu. Nuo 1962 m. septynerius metus rimtai buvau atsidėjęs šiai sporto šakai, „turiu“ apie 25 viršūnes. Tačiau viskam savo laikas. Vasaromis kopdavau į kalnus, o pusę žiemos slidinėdavau Karpatuose. 
 
Kalnų slidinėjimu susidomėjo nemažai studentų, daug ką atsiviliojome į Kauną. Kauno kūno kultūros instituto (dabar  Lietuvos sporto universitetas) slidininkai varžydavosi su vilniečiais. 
 
Kai persikėliau į Vilnių, Pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) turėjau puikų auklėtinių kolektyvą. Pedagoginį institutą baigė daug gabių mano mokinių kalnų slidininkų: Miroslavas Urbonavičius, Romualdas Stankevičius, Paulius Augūnas, Rūta Skernevičiūtė-Dadelienė, Jurijus Švecovas, Diana Jonkutė-Žymančienė, kiti. Iš tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto anuomet Lietuvos studentų čempionų taurė svetur neiškeliaudavo.

Kodėl nutarėte persikelti būtent prie Ignalinos?
Mane traukia šis kraštas, nes Ignalinos slidinėjimo bazėje esu praleidęs labai daug laiko per treniruočių stovyklas. Ir turistiniai žygiai su studentais vykdavo Ignalinos ežerais vasarą. 
 
Šią žiemą buvau nuvažiavęs į slidinėjimo centrą, kai ten vyko draugijos „Žalgiris“ žiemos žaidynės. Buvau į jas pakviestas kaip svečias.

Netoli manęs Vidiškėse gyvena mano senas bičiulis, Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių daugkartinis dalyvis Liucijus Laužikas, sugrįžęs iš Airijos. Susitinku ir su buvusiais bendradarbiais. 

Beje, iš Vidiškių kilęs biatlono olimpinis čempionas Algimantas Šalna.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
"Žalgiris" neatlaikė "Fenerbahce" tempo
2018 10 19
Eurolyga
"Žalgirio" krepšininkai Kaune nusileido Eurolygos vicečempionams 75:82, nors tris kėlinius pirmavo.
Policija nustatė "Žalgirio" fanų užpuolikus
2018 10 19
Fanai
Įtariama, kad į Vilnių išsiruošusius kauniečius užpuolė kaukėti "Ryto" gerbėjai.
SKM ruoš talentus "Rytui"
2018 10 19
Krepšinis
"Sutarties pasirašymas reiškia, kad mūsų gabiausi auklėtiniai turės galimybę savo jėgas išbandyti „Ryto“ sistemojei", - kalba SKM vadovas J. Jankauskas.
 
Tikslas – stiprinti futbolą regione
2018 10 19
Rinkimai
Futbolo klubo Utenos „Utenis“ valdyba Utenos apskrities futbolo federacijos (UAFF) prezidento rinkimuose kandidatu iškėlė verslininką Nemuną Dagilį.
A lyga įstojo į Europos lygų asociaciją
2018 10 19
A lyga
"Čia galima ieškoti įvairių problemų sprendimų kartu su Vokietijos, Anglijos ar Prancūzijos lygomis", - kalbėjo A lygos prezidentas Rytis Davidovičius.
"Nemanau, kad rungtynės bus tokios pat"
2018 10 18
A lyga
Baltarusis A. Rybakas, dirbęs "Trakų" vartininkų treneriu, vėl atlieka komandos stratego funkcijas. Dabar jo rūpesti -parengti komandą mačui su "Žalgiriu".
Pagarbos bėgime greičiausiais – olimpietis
2018 10 15
Bėgimas
5-asis pagarbos bėgimas „Algimanto apygardos partizanų takais“ buvo skirtas apygardos partizanų vado A. Starkaus-Montės 100-osioms gimimo metinėms .
Rengtis sezonui padeda ir mokslininkai
2018 10 12
Žvilgsnis
Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo Palangoje.
Olimpietės tikslas – išugdyti olimpietį
2018 10 10
Karjera
Dvejų olimpinių žaidynių prizininkė Austra Skujytė: „Daugeliui savo auklėtinių esu tarsi mama“.
 
Lietuvis kibo į atlapus favoritui
2018 10 19
Tenisas
Ričardas Berankis 2:6, 6:1, 4:6 pralaimėjo pirmajai Rusijos raketei Daniilui Medvedevui turnyro "Kremlin cup" ketvirtfinalyje.
Maskvoje tęsia pergalių seriją
2018 10 17
Tenisas
„Kremlin Cup“ vienetų varžybų aštuntfinalyje trečiadienį lietuvis Ričardas Berankis nugalėjo 72-ąją pasaulio raketę Aljažą Bedeną.
L. Grigelis krito jau pirmajame rate
2018 10 17
Tenisas
Vokietijoje vykstančiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyre „Wolffkran Open“ lietuvis Laurynas Grigelis liko be pergalių.
Vilniuje - čempioniška dvikova
2018 10 18
Bušido
Lapkritį Sergejus Maslobojevas Vilniuje surems pirštines su Turkijos kovos menų žvaigžde Fatihu Mehmetu Karakusu.
Čempionate - rekordinis moksleivių skaičius
2018 10 18
Graplingo imtynės
Naujajame sezone į atvirąjį šalies moksleivių graplingo imtynių čempionatą susirinko 172 dalyviai. Tai yra geriausias kada nors pasiektas rezultatas.
Tarptautiniame turnyre – lietuvio medalis
2018 10 16
Boksas
Tradiciniame tarptautiniame bokso turnyre Baltarusijoje lietuvis Tadas Tamašauskas iškovojo bronzos medalį.
 
Dviems dviratininkams - po penkis medalius
2018 10 15
Trekas
Lietuvos dviračių treko čempionate Panevėžyje daugiausiai medalių - po penkis - pelnė Justas Beniušis ir Olivija Baleišytė.
Pasaulio reitinge – lietuvės šuolis
2018 10 10
Reitingas
Italijoje lenktynes laimėjusi Rasa Leleivytė („Aromitalia Vaiano“) Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) reitinge iš 63-ios vietos pakilo į 42-ąją.
Sąskaitą papildė 20 reitingo taškų
2018 10 07
Plentas
„Gran Premio Bruno Beghelli Internazionale“ lenktynėse lietuvė Rasa Leleivytė užėmė dešimtąją vietą.
Lietuvių varžovai prarado lyderį
2018 10 19
Rankinis
Prancūzijos rankinio rinktinės lyderis N. Karabatičius dėl traumos praleis spalio 25-iosios Europos čempionato atrankos susitikimą su Lietuvos komanda.
Dvi rungtynės - vienas rezultatas
2018 10 18
LRL
LRL pirmenybėse Kauno "Granitas-Karys" įveikė Alytaus "Varsą-Stronglasą", o "Vilnius" - kitą sostinės komandą "Šviesą". Abu mačai biagėsi rezultatu 32:25.
"Klaipėda mums pasiūlė geriausias sąlygas"
2018 10 17
Rinktinė
Lietuvos rankinio rinktinė jau kitą savaitę pradės kovas dėl patekimo į Europos čempionatą - mūsiškių laukia prancūzų ir portugalų iššūkis.
 
Šventėje - tinklinio žvaigždžių akistata
2018 10 17
Paplūdimio tinklinis
Šiųmetėje "Tinklinio naktyje" laukia ne tik draugų turnyras, bet ir L. Každailio bei A. Rumševičiaus iššūkis Europos čempionams iš Latvijos.
Silpnesnių komandų nebeliko
2018 10 16
Lietuvos čempionatas
Lapkričio pradžioje startuosiančiame Lietuvos vyrų tinklinio čempionate į medalius taikysis kone visos šešios dalyvausiančios ekipos.
Treneriams - aukščiausio lygio kursai
2018 10 15
Kursai
Tinklinio treneriai pirmadienį rinkosi į Vilniuje penkias dienas truksiančius FIVB II lygio trenerių kursus.
Lenktynių mėgėjų padaugėjo šimtu
2018 10 19
Auto
LASF žiedo komiteto pirmininkė Inga Juškevičiūtė apibendrina 2018-ųjų metų sezoną.
Pergalę pasiekė ir su nusimovusia padanga
2018 10 16
Ralis
Vytautas Švedas kartu su šturmanu Žilvinu Sakalausku po pergalingo pasirodymo Lietuvos ralio čempionate medalius užsitikrino ir Latvijoje.
Lietuvos talentui - istorinė galimybė
2018 10 16
Auto
G. Grinbergas pateko į talentingiausių pasaulio jaunųjų lenktynininkų 17-uką ir varžysis dėl galimybės visą kitą sezoną atstovauti „Formulės-4" komandai.
 
"Energija" iškovojo penktą pergalę
2018 10 19
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionate "Hockey Punks" Vilniuje 3:5 nusileido šalies čempionei Elektrėnų "Energijai".
Naują sezoną – nauji iššūkiai
2018 10 17
Kalnų slidinėjimas
Net 250 kalnų slidininkų iš 12 šalių Druskininkų „Snow Arenoje“ išbandė jėgas pirmose šį sezoną Lietuvoje surengtose istorinėmis tapusiose varžybose.
Sieks išnaudoti varžovų klaidas
2018 10 17
Lietuvos čempionatas
"Kaunas Hockey" ledo ritulininkai nepaisant užklupusios traumų virtinės kalba tik apie pergalę artimiausiame mače, kur jų laukia "Geležinis vilkas".
Du lietuviai iš Lenkijos parsiveš auksą
2018 10 19
Plaukimas
Lenkijoje prasidėjusiose tarptautinėse varžybose Danas Rapšys iškovojo du aukso ir vieną sidabro medalius,o Deividas Margevičius - vieną aukso medalį.
Lietuvė atstovaus Europos rinktinei
2018 10 19
Stalo tenisas
Į pasaulio jaunučių čempionatą, kuris kitą savaitę vyks Japonijoje, pagal ETTU 15-mečių reitingą pateko vilnietė Kornelija Riliškytė.
Pradinukus išjudins „Olimpinė savaitė“
2018 10 19
Vaikų sportas
Tūkstančiai mokinių iš 616 pradinių klasių bus skatinami skirti daugiau dėmesio fiziniam aktyvumui ir sveikai gyvensenai.
 
Stadionui Vilniuje - nauja kliūtis
2018 10 19
Stadionas
Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis gražino Nacionalinio stadiono klausimą į padėtį, buvusią prieš dvejus metus.
Nuo šiol – Lietuvos paralimpinis komitetas
2018 10 19
Neįgaliųjų sportas
Lietuvos neįgaliųjų sporto organizacija pakeitė savo pavadinimą.
Lietuvos sportas gyvens nauju ritmu
2018 10 19
Situacija
Priimtame Kūno kultūros ir sporto įstatyme numatytas trigubai didesnis finansavimas sporto projektams, valdymo pokyčiai, nauji reikalavimai federacijoms.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas