Marius Grinbergas 2018 m. balandžio 16 d. 08:57 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Gyvenimo kelyje – istoriniai žingsniai

Visuose žemynuose slidinėjęs ir tolimų kelionių planus tebekuriantis Algimantas Kepežėnas 80-metį pasitiko iškeitęs Vilnių į Vidiškes.

A.Kepežėnas Antarktidoje.
A.Kepežėnas Antarktidoje.
   
„Pasakiau sau – reikia greičiau bėgti iš Vilniaus, čia nuo ryto iki vakaro gatvėse kamščiai, nėra kur mašinos pasistatyti, kvėpuot nėra kuo. Ir nuo šio sausio gyvenu Vidiškėse greta Ignalinos – nusipirkau čia butą. Vaizdai aplinkui puikūs, švarus oras, ežeras čia pat, niekas nelipa ant galvos“, - teigė Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių siela vadinamas Algimantas Kepežėnas.
 
Jis su slidėmis nuo kalnų yra leidęsis visuose žemynuose, net Afrikoje ir Antarktidoje.

Balandžio 8 d. Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) prezidentas šventė savo 80-metį. Ir net sulaukęs tokio amžiaus tebekuria tolimų kelionių planus.

„Prieš porą metų su senais kelionių draugais buvome Aliaskoje, tiesa, ten jau neslidinėjome. Dabar yra minčių nukeliauti į Grenlandiją, Islandiją, Špicbergeno salą. Tik nežinia, ar šiuos planus pavyks įgyvendinti“, - dėstė buvęs sportininkas, dėstytojas, treneris ir sporto mokslininkas.

Jis buvo vienas pagrindinių idėjos rengti Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynes autorių. Svajonė sukviesti kalnų slidinėjimą mėgstančius lietuvius iš visų pasaulio kampelių į vieną vietą pirmą kartą išsipildė 1991 m. liepą ant Elbruso šlaitų Kaukaze.

Vėliau žaidynės po du kartus vyko Australijoje (1997 m. ir 2013 m.) ir JAV (2001 m. ir 2009 m.), po sykį – Kanadoje (1995 m.), Prancūzijoje (2004 m.), Italijoje (2007 m.). O 2017 m. Lietuvos ir išeivijos kalnų slidininkai pirmąkart susirinko Lietuvoje, Druskininkų „Snow Arenoje“. 

„Žaidynės užsienyje jau nebevyks, nebėra prasmės jų ten rengti. Nes jau ir mūsiškiai nelabai nori važiuot, ką jau kalbėti apie išeivius. Praėjusią vasarą į Druskininkus jų irgi nedaug susirinko. Nebėra tos dvasios“, - apgailestavo PLKSMA vadovas.

Ne vieną Lietuvos čempioną treniravęs specialistas slidinėti išmokė ir visus keturis savo vaikus – tris sūnus ir dukterį. „Jau turiu net devynis anūkus ir penkis proanūkius. Jauniausioji anūkė tik nesenai pradėjo vaikščioti“, - džiaugėsi A.Kepežėnas.

1938 m. balandžio 4 d. Kaune gimęs A.Kepežėnas 1960 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (KKI), kur įgijo fizinio auklėjimo dėstytojo specialybę. 1960–1962 m. dirbo Šiaulių muzikos technikume kūno kultūros dėstytoju, 1962–1966 m. – Kauno politechnikos institute Probleminėje ultragarso laboratorijoje vyr. moksliniu bendradarbiu, inžinieriumi, 1966–1976 m. – KKI vyr. dėstytoju. Nuo 1976 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) ėjo vyr. dėstytojo pareigas. 1987 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 
 
1984 m. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) eksperimentinės medicinos mokslinio tyrimo institute A. Kepežėnas apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Paskelbė per 80 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, jam suteiktos vieno mokslinio išradimo ir 14 racionalizacinių pasiūlymų autorinės teisės. Parašė knygas „Sporto biomechanika“ (2006 m.), „Sportininkų širdies adaptacijos fiziniams krūviams vertinimas ritmografijos metodu“ (1990 m.). Daug prisidėjo prie Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės mokslinių tyrimų.

A. Kepežėnas buvo ilgametis Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas, o 2007 m. išrinktas PLKSMA  prezidentu. Jis yra Lietuvos olimpinės akademijos narys, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno sodinimo dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose sumanytojas, asmeniškai pasodinęs čia daugiau nei šimtą ąžuolų Lietuvos išeiviams ir jų artimiesiems, žuvusiems pasipriešinimo kovose, atminti.

PLKSMA vadovas apdovanotas Lietuvos Respublikos medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“, Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto komandoro ženklu, trimis medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto „Olimpine žvaigžde“, sporto draugijos „Žalgiris“ Garbės ženklu.

Kaip Elbrusas, ant kurio vyko pirmosios bendros visų pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynės, yra tapęs neatsiejama lietuvių kalnų slidinėjimo istorijos dalimi, taip ir A. Kepežėnas visam laikui įėjo į Elbruso slidinėjimo istoriją. Būtent jis buvo tarp pirmųjų lietuvių, dar 1971 m. nusileidusių su slidėmis nuo aukščiausios Europos viršukalnės. 

Tikriausiai Elbrusas jums brangus ir dėl šio įvykio, ne tik dėl Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių? 
Žinoma. Tai nepamirštami įspūdžiai. Aš ir Antanas Varanka, kurį visi vadina Toniu, Kaukaze dirbome kalnų slidinėjimo instruktoriais. Visa vietos valdžia mus pažinojo. 1971-aisiais nusprendėme, kad galime nuo viršūnės nusileisti slidėmis. Šiai idėjai įgyvendinti pasikvietėme iš Lietuvos mano klasės draugą alpinistą Algirdą Briedį, prie mūsų dar prisijungė trys vietos instruktoriai. Kadangi žiemą kopimai į Elbruso viršūnę buvo uždrausti, teko sugalvoti kokį nors pretekstą, tad kopimo datą priderinome prie revoliucijos vado Vladimiro Lenino gimtadienio balandžio 22-ąją, nes ant Elbruso yra atnešta nedidelė jo statulėlė. Iš anksto parašėme į Nalčike esantį komunistų partijos komitetą, kad norime V. Lenino gimtadienio proga nunešti gėlių. Gavę leidimą patraukėme į žygį. 
 
Pasikėlėme iki keltuvo viršaus, vėliau palypėjome iki bazės „Prijut 11“. Vieną dieną paskyrėme aklimatizacijai – užkopėme į 5100 m aukštį ir nusileidome atgal, pernakvojome „Prijut 11“, o kitą dieną patraukėme į viršūnę. Paskui nuo jos nusileidome su slidėmis iki nakvynės vietos, dar kartą pernakvojome ir grįžome į apačią, kur ta proga buvo surengta didžiulė šventė, filmavo televizija, šmirinėjo būrys fotokorespondentų ir operatorių. Žurnalistus sukvietė Tonio draugė Jelena Leontjeva. 



Nuo Elbruso, būdamas vos 33 metų, leidotės kaip patyręs slidininkas. Kada atsistojote ant slidžių?
Slidinėju nuo mažens. Pirmiausiai atsistojau ant pačiūžų gimtajame Kaune. Jas specialiais varžtais reikėdavo pritvirtinti prie batų. Tas pačiūžas gavau gal ketvirtoje klasėje. Vieną dieną po lijundros viskas pasidengė ledu. Net į pamokas nenuėjau – daviausi su pačiūžomis aplink mokyklą Panemunėje. Neapsikentusi mokytoja paprašė kitų vaikinų, kad atimtų iš manęs pačiūžas. Jie sugavo mane, paguldė ant stalo, tačiau negali nuimti pačiūžų – neturi specialaus raktelio. Visgi kažkaip numovė jas ir mokytoja ilgokai neatidavė. Grąžino tik vėliau, kai nunešėme skerstuvių.
 
Su pačiūžomis lėkdavome nuo kalniukų, per tramplinus. Slidžių tada neturėjome. Pamenu, Panemunėje žiemą niekas kelių nebarstė, sniegas buvo privažinėtas kaip ledas. Pasidarydavome iš vielos kablius, užsikabindavome už automobilio ir važinėdavome, kol nugriūdavome ant nosies. Kai jau pradėjau slidinėti, slides darydavausi pats – paimi puodą verdančio vandens, tinkamą lentą, truputėlį ją išdroži, nusmailini galą, įkaitini, užlenki ir lieka galas užlenktas. Vėliau diržą prikali – ir viskas, jau su apkaustu. 
 
Kai įstojau į Kūno kultūros institutą, antrame kurse prasidėjo slidinėjimo stovyklos. Mums davė medines, kaustytas „Mukačevo“ slides su spyruoklėmis priekyje. Įpratus čiuožti pačiūžomis, nebuvo sunku pereiti ant slidžių. Dalyvavau aukštųjų mokyklų varžybose, slalomo rungtyje. Tik neprisimenu, kelintas finišavau. Su bėgimo slidėmis nešliuožiau – man patiko tik leistis nuo kalnų. Todėl gana greitai išvažiavau į Karpatus, vėliau slidinėjau Kaukaze. 
 
Be slidinėjimo, užsiėmiau ir alpinizmu. Nuo 1962 m. septynerius metus rimtai buvau atsidėjęs šiai sporto šakai, „turiu“ apie 25 viršūnes. Tačiau viskam savo laikas. Vasaromis kopdavau į kalnus, o pusę žiemos slidinėdavau Karpatuose. 
 
Kalnų slidinėjimu susidomėjo nemažai studentų, daug ką atsiviliojome į Kauną. Kauno kūno kultūros instituto (dabar  Lietuvos sporto universitetas) slidininkai varžydavosi su vilniečiais. 
 
Kai persikėliau į Vilnių, Pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) turėjau puikų auklėtinių kolektyvą. Pedagoginį institutą baigė daug gabių mano mokinių kalnų slidininkų: Miroslavas Urbonavičius, Romualdas Stankevičius, Paulius Augūnas, Rūta Skernevičiūtė-Dadelienė, Jurijus Švecovas, Diana Jonkutė-Žymančienė, kiti. Iš tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto anuomet Lietuvos studentų čempionų taurė svetur neiškeliaudavo.

Kodėl nutarėte persikelti būtent prie Ignalinos?
Mane traukia šis kraštas, nes Ignalinos slidinėjimo bazėje esu praleidęs labai daug laiko per treniruočių stovyklas. Ir turistiniai žygiai su studentais vykdavo Ignalinos ežerais vasarą. 
 
Šią žiemą buvau nuvažiavęs į slidinėjimo centrą, kai ten vyko draugijos „Žalgiris“ žiemos žaidynės. Buvau į jas pakviestas kaip svečias.

Netoli manęs Vidiškėse gyvena mano senas bičiulis, Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių daugkartinis dalyvis Liucijus Laužikas, sugrįžęs iš Airijos. Susitinku ir su buvusiais bendradarbiais. 

Beje, iš Vidiškių kilęs biatlono olimpinis čempionas Algimantas Šalna.
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
"Žalgiriui" iki svajonės liko žingsnis
2018 04 24
Eurolyga
"Olympiacos" puolimą fantastiškai stabdę žalgiriečiai 80:60 sutriuškino graikus ir atsidūrė per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto varžybų.
RKL laimėję Gargždai nori kilti aukščiau
2018 04 24
RKL
RKL čempionų Gargždų SC žaidžiantysis treneris Simonas Serapinas tiki, jog jo komanda pasirengusi kilti į NKL.
Čempionėms - ypatingos taurės
2018 04 24
LMKL
LMKL nugalėtojos ir geriausios žaidėjos bus apdovanotos specialiai pagamintomis taurėmis, kurias sukūrė menininkas E. Unguraitis.
 
"Sūduva" tolsta, "Trakai" įsibėgėja
2018 04 24
A lyga
Šįvakar A lygoje sužaistos dvejos rungtynės: išvykoje rungtyniavę marijampoliečiai įveikė "Palangą", o "Trakai" namuose nugalėjo "Kauno Žalgirį".
Malonumą teikia ir grožis, ir futbolas
2018 04 24
Moterų futbolas
Futbolininkė Samanta Karasiovaitė nesunkiai suderina grožį ir futbolą, o savo ateitį sieja su kosmetologija.
LFF ir Vyriausybė susitarė dėl paramos
2018 04 24
Sutartis
"Futbolo, kaip strateginės sporto šakos vystymas yra numatytas mūsų darbotvarkėje", - sako premjeras Saulius Skvernelis.
Dukters gimtadieniui – įspūdingas metimas
2018 04 24
Varžybos
Andrius Gudžius Vilniuje pasiekė antrą sezono rezultatą pasaulyje, o Virgilijaus Aleknos sūnus net dukart gerino rekordą.
Tituluota plaukikė – lengvaatlečių elite
2018 04 23
Žvilgsnis
Su Rūta Meilutyte baseine lenktyniavusi Ieva Zarankaitė pasuko kitu keliu: tapusi lengaatlete jau įvykdė Europos čempionato disko metimo normatyvą.
Bėgime - žinomi sporto ir politikos veidai
2018 04 23
Bėgimas
Bendrame lietuvių ir lenkų bėgime dalyvavo ir krepšinio treneris Tomas Pačėsas, ir ambasadorius Vygaudas Ušackas.
 
Pasinaudoti šansu nepavyko
2018 04 23
Tenisas
Lietuvos moterų teniso rinktinę nuo kelialapio į aukštesnę FedCup varžybų grupę skyrė tik viena pergalė.
Trylikametė atidarė ITF taškų sąskaitą
2018 04 18
Talentas
Trylikametė Vilniaus teniso akademijos auklėtinė Patricija Paukštytė pasiekė kol kas didžiausią pergalę šiame sezone.
Lietuvos tenisininkės pradėjo pergale
2018 04 17
Fed Cup
Federacijos taurės trečiosios grupės Europos-Afrikos zonos varžybose Tunise Lietuvos moterų rinktinė 3:0 įveikė Islandijos ekipą.
"Man ir tėčiui - tai visas gyvenimas"
2018 04 24
Muay Thai
Ne vieną sidabro medalį pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojęs Martynas Jasiūnas šiemet Meksikoje sieks aukso.
Europos čempionatą pradėjo pergalėmis
2018 04 20
Boksas
Europos devyniolikamečių bokso pirmenybėse Lietuvai atstovauja 7 vaikinai ir 2 merginos.
Latvijoje - lietuvių triumfas
2018 04 20
Graplingo imtynės
30 graplingo imtynininkų iš Lietuvos dalyvavo atvirajame Latvijos čempionate. Danielius Grėbliūnas laimėjo absoliučioje svorio kategorijoje.
 
Startavo "Lietuvos plento taurė"
2018 04 23
Plentas
Sekmadienį Baisogaloje (Radviliškio raj.) startavo didžiausia plento dviračių lenktynių serija Baltijos šalyse „Lietuvos plento taurė 2018“.
Pakilo 13 pozicijų
2018 04 17
Plentas
Lenktynėse Belgijoje sėkmingai pasirodžiusi Lietuvos dviratininkė R. Leleivytė UCI plento dviratininkių reitinge iš 82-os vietos pakilo į 69-ą.
Tarp lyderių – ir lietuvė
2018 04 11
Lenktynės
Rasa Leleivytė Belgijoje surengtose pirmosiose moterų dviračių lenktynėse „Brabantse Pijl“ finišavo šešta ir pelnė 25 pasaulio reitingo taškus.
Rankinio rinktinei – šimtmečio šansas
2018 04 19
Atranka
„Europos čempionato atrankoje jau parodėme, kad galime žaisti su elitinėmis rinktinėmis", - prieš kovą su islandais teigia LRF prezidentas.
Naujokų smūgis vicečempionams
2018 04 19
Lietuvos lyga
„Vivus.lt“ rankinio lygos ketvirtfinalių nugalėtojai paaiškėjo po dvejų rungtynių, kadangi visos serijos baigėsi rezultatu 2:0.
Debiutantai laimėjo svečiuose
2018 04 15
Rankinis
LRL pirmasis ketvirtfinalio susitikimas Alytuje baigėsi KTU rankininkų pergale 31:29 prieš lygos vicečempionus "Varsą-Stronglasą".
 
Titulai grįžo į ŠU ir VDU
2018 04 24
Studentų sportas
Savaitgalį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) sporto centro salėje buvo karūnuotos stipriausios šalies universitetų tinklinio komandos.
Studentai išsiaiškins tinklinio čempionus
2018 04 20
Tinklinis
"Džiaugiamės, kai studentus pamatome ne tik studentų, bet ir Lietuvos čempionate ar kitose aukšto meistriškumo varžybose", - sako NTSL prezidentas J.Banys.
Kovas baigė atrankoje
2018 04 20
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė pralaimėjo JAV porai ir prestižiniame turnyre Kinijoje nedalyvaus.
"Nemuno žiede" atidarys motociklų sezoną
2018 04 24
Žiedinės lenktynės
Praeitą savaitgalį Kačerginėje vykusiose treniruotėse dalyvavę lentyninkai, šį šeštadienį sieks pirmųjų pergalių sezone.
Automobilį užkūrė būdama 8-erių
2018 04 24
Auto
Vienuolikmetė lenktyninkė Raminta svajoja apie čempionės titulus už bagio vairo ir veterinariją.
Žurnalistai lėks ir oro uosto takais
2018 04 23
Ralis
23-iaisis žurnalistų "Press ralis" drieksis Lietuvos ir Latvijos keliais bei kelių oro uostų pakilimo takais.
 
Kaune - buvusių NHL žaidėjų šou
2018 04 24
Ledo ritulys
Antrąją pasaulio ledo ritulio čempionato Kaune dieną D. Kasparaitis dalino autografus Rumunijos žaidėjui, o aikštėje žibėjo buvę NHL žaidėjai.
Aiškėja, kaip atrodys Kauno ledo arena
2018 04 24
Arena
Kaune iškilsianti naujoji ledo arena lankytojus pasitiks šiuolaikinėje architektūroje vis labiau populiarėjančiu betono ir medžio deriniu.
Lietuvių puolimo uraganas nušlavė rumunus
2018 04 23
Pasaulio čempionatas
„Svajonių komanda“ nemažina apsukų: vienvaldžiais pasaulio čempionato Kaune lyderiais tapę lietuviai prieš Rumuniją laimėjo net 8:3 (VIDEO).
Treneris tikisi žiūrovų įkvėpimo
2018 04 24
Regbis
Šeštadienį centriniame Telšių stadione lietuviai paskutines turnyro rungtynes žais su Švedijos ekipa ir galės užsitikrinti konferencijos nugalėtojų vardą.
Ėjimo varžybose - net 6000 dalyvių
2018 04 24
Ėjimas
Vlados Musvydaitės organizuojamose ėjimo varžybose dalyvavo ir 78-erių senolis, ir viso labo dviejų mėnesių kūdikis.
Europos taurėje lietuvė iškovojo bronzą
2018 04 24
Kultūrizmas
Sekmadienį Latvijos sostinėje Rygoje vyko antroji IFBB Fit model Europos taurė, kurioje dalyvavo trys Lietuvos atstovės.
 
Pamatykite: "Žalgirio" arenos transformacija
2018 04 24
Arena
Dar vakar vakare Kauno "Žalgirio" arenoje varžėsi ledo ritulininkai, o jau šįryt į krepšius mėtė Pirėjo "Olympiacos" ir "Žalgirio" krepšininkai (VIDEO).
Mainų programa - su sportiniu akcentu
2018 04 24
Jaunimas
Jaunimo asociacija „Milžinų lizdas“ Gruzdžiuose (Šiaulių r.) surengė tarptautinius Erasmus+ jaunimo mainus „Greener generation“.
S. Skverneliui - TOK apdovanojimas
2018 04 23
Apdovanojimas
„Mums labai malonu matyti olimpinį judėjimą palaikantį Lietuvos Vyriausybės vadovą", - teikdama apdovanojimą premjerui sakė Daina Gudzinevičiūtė.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas