Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. sausio 10 d. 13:03 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Iš atšiauraus Sibiro – į vasarišką baidarę

Irkutsko srityje gimusiam irkluotojui Jonui Zautrai sugrįžus į Lietuvą teko susidurti su skaudžiais kirčiais SSRS rinktinėje.

J.Zautra net 27 kartus tapo Lietuvos čempionu.
J.Zautra net 27 kartus tapo Lietuvos čempionu.
Lietuva visą laiką garsėjo savo baidarių irklavimo meistrais. Sovietmečiu pirmasis  irkluotojas, įsiveržęs į plačiuosius vandenis, buvo Mykolas Rudzinskas.  Jo pergales tęsė Vitalijus Trukšinas, Artūras Vieta ir Jonas Zautra. Vėliau - Egidijus Balčiūnas, Romas Petrukanecas, Alvydas Duonėla. Dabar iš jų estafetę perėmė Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas bei Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius.
 
Paprašytas prisiminti savo sportinę karjerą, pasaulio vicečempionas ir bronzos medalio laimėtojas  (1979 m. Duisburge), o dabar  Viešojo saugumo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas Jonas Zautra tik giliai atsiduso: „Buvau pačiame jėgų žydėjime, pajėgus irklavime kažką daugiau pasiekti, tačiau tuo metu SSRS valdininkai išleido įstatymą, jog, sportininkai, sulaukę 23-ejų, jau yra neperspektyvūs, jiems užsitrenkė durys į rinktinę ir pasakyta, kad eikite į pensiją. Sužlugo pačios gražiausios mano svajonės, olimpinėse žaidynėse taip ir neteko dalyvauti, Maskvoje buvau atsarginis“. 

Gimei Irkutsko srityje, o iš tremties į Lietuvą su tėvais ir seserimi sugrįžai 1962-aisiais, kai tau buvo vos treji. Ar kas nors atmintyje išliko iš gyvenimo atšiauriame Sibire?, - paklausiau J. Zautros. 
Iš to laikmečio Sibire atmintyje nieko neišliko. Prisimenu tik tuos metus, kai su tėvais bei metais už save vyresne seserimi sugrįžome iš Irkutsko ir mums buvo sunku kur nors prisiglausti. 

Buvo reikalaujama  gyventi kažkur prie Lietuvos, tačiau apsigyvenome pas mano tetą Kaune.
   
Vėliau blaškėmės po Lietuvą, kol 1967-aisiais pagaliau ilgam apsistojome Kaune. Iš tėvų pasakojimų supratau, kad mūsų gyvenimas nebuvo saldus.

Tais pačiais metais pradėjau lankyti vidurinę mokyklą, o vėliau - profesinę technikos mokyklą, norėjau įsigyti specialybę. 

Dar mokykloje nuo trylikos metų pradėjau sportuoti, tačiau apie didįjį sportą negalvojau.     

Kas tave pakvietė lankyti baidarių irklavimo pratybas?
Mokykloje susipažinau su treneriu Petru Daruliu, kuris atėjo ieškoti būsimųjų irkluotojų.
 
Turėjau draugų, kurie jau lankė irklavimo treniruotes ir man pasakodavo, koks įdomus yra baidarių irklavimas. 

Man ir pačiam norėjosi sustiprėti, nes buvau fiziškai silpnas. 1973-iųjų rudenį užsirašiau į baidarių irklavimo grupę.  

Buvai universalus, irklavai visas valtis. Jau 1977-aisiais Prancūzijoje tapai Europos jaunimo čempionu, o dar po poros metų  Vokietijoje per pasaulio suaugusiųjų čempionatą  laimėjai sidabro ir bronzos medalius. 

Tapai SSRS čempionu, keturis kartus vicečempionu, laimėjai bronzos medalį. Įspūdinga ir tai, jog tu net 27 kartus - Lietuvos čempionas. Ne laiku gimei, būtum tikrai dalyvavęs ne vienose olimpinėse žaidynėse?
Tikrai dar būčiau sportavęs 10-15 metų, jėgų turėjau daug, sukaupęs patirties.  Tačiau kai užsidarė durys į SSRS rinktinę, buvo beprasmiška toliau sportuoti. 
 
Atstovaujant SSRS rinktinei, teko patirti daug nuoskaudos. Ypač neigiamai atsiliepė Miuncheno olimpinio čempiono Vlado Česiūno užstojimas, kai jis 1979-aisiais po  pasaulio čempionato Duisburge negrįžo į Lietuvą. 

SSRS rinktinės treniruočių stovykloje per susirinkimą buvo pliekiamas legendinis mūsų kanojininkas.  Buvo siūloma panaikinti jo olimpinio čempiono titulą, atimti SSRS nusipelniusio sporto meistro vardą. 

Aš užstojau Vladą Česiūną, buvau kategoriškai nusiteikęs, jog jam nebūtų panaikinti garbingi titulai, nes vienu metu negalima visko nubraukti. Man buvo išrėžta: „Vaikine, atsimink savo žodžius, tau jie atsilieps gyvenime“. Ir tikrai atsiliepė. 

Per Maskvos olimpines žaidynes buvau komandos atsarginis, nors buvau pajėgus jose dalyvauti. Neirklavau ir 1981m. pasaulio čempionate Notingeme, nes vėl teko atsarginio vaidmuo.   

Treneriams sakydavau, kad nesu mažas vaikas ir matau, kas vyksta, esu spaudžiamas, į keturvietę valtį sodinami silpnesni. 

1983-aisiais buvome sudarę ypač stiprią Lietuvos keturvietę baidarę - aš, Arūnas Valančiauskas, Artūras Vieta ir Gintautas Šiaškus. 

Turėdamas didelę patirtį, jaučiau, jog mūsų potencialas didžiulis, galime laimėti SSRS čempionatą ir vykti į pasaulio čempionatą. 

Matydami, kad esame stiprūs, SSRS rinktinės treneriai įgulą išardė, iš valties išsodino  pasaulio čempioną Artūrą Vietą ir mums neleido pasireikšti.  

Irkluodamas išsiskyrei savo fizine jėga, matyt, daug dėmesio skyrei fiziniam pasirengimui?
SSRS rinktinės treneriai man bandė įpiršti savotišką metodiką, kuri man visiškai netiko. 
 
Po Maskvos olimpinių žaidynių pradėjau didelį dėmesį skirti fiziniam pasirengimui. Kilnojau štangą, daug bėgiojau. Man pavyzdys buvo legendinis rumunų kanojininkas Ivanas Pacaikinas, kuris buvo ypač fiziškai stiprus. Kažkada man buvo daromi raumenų testai. Vėl jais pradėjau domėtis ir supratau, ką man reikia daryti. Pagal savo svorį SSRS rinktinėje buvau vienas sunkiausių, svėriau apie 100 kg, bet vienas liesiausių. Man patarė, kad, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia augintis masę. Prisiauginau 4 kg, bet reikėjo dar daugiau.  

Pas Saulių Misevičių pradėjau lankyti atletinės gimnastikos treniruotes, klubas buvo netoli nuo mano namų.  Per metus mano svoris pasiekė 120 kg, klubą lankiau gal penkerius metus. Dabar savo namuose prie Karmėlavos turiu įsirengęs treniruočių salytę.
 
Baigei Kūno kultūros institutą, tačiau nepanorai dirbti treneriu. Kodėl?
Kūno kultūros institutą baigiau 1985-aisiais. Turėjau pakankami žinių, bet man pasiūlė mažą atlyginimą, o šeimoje augo du vaikai, juos reikėjo išlaikyti.  120 rublių tikrai buvo ne tas atlyginimas, todėl nuėjau į kitus darbus. 



Tad kaip susiklostė tavo gyvenimas, atsisveikinus su didžiuoju sportu?
Priverstinai baigus sportinę karjerą, vienas mano pažįstamų įsisteigė kooperatyvą ir pasiūlė dirbti.  
 
Valstybei atkūrus nepriklausomybę, bandžiau eiti į kariuomenę, kuri tik kūrėsi. Tačiau 1992-aisiais buvęs irkluotojas, pasaulio čempionatų prizininkas Petras Grigonis man pasiūlė pabandyti kitą darbą.     

Pradėjau dirbti Viešojo saugumo tarnyboje – buvau Vidaus tarnybos 1-ojo pulko Apsaugos bataliono vadas, 1998-2002 –aisiais - šio pulko štabo viršininko pavaduotojas, 2002-2007 - pulko vado pavaduotojas-štabo viršininkas, o nuo 2007 – jų iki šių dienų - Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas. 
 
Šeimoje buvau vienintelis irkluotojas. Vaikai Rita ir Jonas kažkada lankė karatė pratybas. Kai dukrai buvo 18-a, per pasaulio šotokan karatė čempionatą buvo užėmusi ketvirtą vietą. 

Dabar esu laimingas senelis, turiu du anūkus ir vieną anūkę. 

Pačias svariausias pergales pasiekei irkluodamas SSRS rinktinės keturvietę 500 m ir 1000 m distancijose. Tad ką gali pasakyti apie dabar susibūrusią Lietuvos keturvietę baidarę - Aurimą Lanką, edviną ramanauską ir brolius Maldonius, kuri pirmą sykį mūsų irklavimo istorijoje per pasaulio čempionatą irklavo finale ir buvo devinta?
Keturvietė – sudėtinga valtis. Jeigu joje nėra suderinamumo, gerų rezultatų nesitikėk.   
 
Dabartinė keturvietės įgula rodo puikius rezultatus, yra pajėgi ir perspektyvi, tereikia  daug dirbti. 

Kai po truputį dingsta 200 m distancijos, pereinama prie klasikinių 500 m ir 1000 m nuotolių, turės būti didesnis darbo ir krūvio režimas.  

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra gerų baidarininkų, mūsų sporto šaka puikiai atsigavo. Šaunuoliai vaikinai, šaunuoliai jų treneriai, kurie puikiai dirba.

Ar atvažiuoji pasižiūrėti varžybų?
Kartais atvažiuoju. Patinka ir varžybas žiūrėti, ir senus draugus susitikti. Su geriausiais šiandienos irkluotojais nesu pažįstamas, tačiau irklavau tuo metu, kaip ir olimpinio prizininko Aurimo Lanko tėvas Antanas Lankas.
 
Pagrindinis mano porininkas dvivietėje baidarėje buvo klaipėdietis Gintautas Šiaškus, džiaugiuosi, kad jis surado savo vietą gyvenime, sukūrė verslą. 

Kartas nuo karto su juo dabar susitinku veteranų varžybose. 
 
Prasitarei, kad dalyvauji veteranų varžybose?
Kartais. Dėl darbo negaliu sau leisti dažnai atvažiuoti į Trakus. O į pasaulio čempionatus, kurie dažniausiai vyksta egzotinėse šalyse, nevažiuoju, nes reikia nemažų lėšų.  

Kitais metais lapkričio 25-ąją tau bus jau šešiasdešimt.
Taip, labai nepastebimai prabėgo laikas. Kad irklavau, prisiminimui liko irklai, o danų gamybos valtį, kurios buvo ypatingai kontroliuojamos, turėjau palikti kitiems.   
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
Kauno komanda liko be pergalių
2018 07 16
3x3
Kauniečiams nesėkmingai susiklostė Italijoje vykusio FIBA trijulių (3x3) krepšinio turnyro „Lignano Sabbiadoro Challenger“ atranka.
Pasaulio čempionate – šešta vieta
2018 07 16
Pasaulio čempionatas
Vašingtone (JAV) pasibaigė pasaulio jaunimo (iki 21 metų) kurčiųjų krepšinio čempionato vaikinų turnyras.
A. White'as lieka Kauno „Žalgiryje“
2018 07 16
Komanda
Amerikietis krepšininkas Aaronas White'as ir toliau rungtyniaus Kauno „Žalgirio“ komandoje.
 
“Trakų” stovykloje – permainos
2018 07 16
Komanda
UEFA Europos lygos atrankoje kovojančią ekipą paliko vartininkas Ignas Plūkas, tačiau prie jos prisijungė Aleksandras Levšinas.
„Sūduvą“ Kipre pasitiko karštis ir lietus
2018 07 16
Čempionų lyga
Marijampolės „Sūduva“ pirmadienį atvyko į Kipro sostinę Nikosiją, kur žais Čempionų lygos atrankos I etapo atsakomąsias rungtynes su vietos APOEL.
„Stebuklų šiame čempionate buvo nemažai“
2018 07 16
Pasaulio čempionatas
Legendinis Lietuvos futbolininkas A. Narbekovas neslėpė, kad pasaulio čempionato finale palaikė kroatus, bet pripažino, kad prancūzai laimėjo pelnytai.
Lengvaatlečiai pasirodymą baigė be medalių
2018 07 15
Pasaulio čempionatas
Pasaulio jaunimo čempionato merginų šuolių į aukštį varžybose U. Baikštytė užėmė 6-ąją vietą, o disko metikas M. Alekna liko dešimtas.
Lietuvės kraityje - dar vienas rekordas
2018 07 14
Bėgimas
Agnės Šerkšnienės fronte - nieko naujo: Lietuvos bėgikė jau septintą kartą šiais metais pagerino Lietuvos rekordą, šįkart - 200 m bėgimo.
M. Alekna - pasaulio čempionato finale
2018 07 14
Jaunimas
17-metis Virgilijaus Aleknos sūnus Martynas varžysis pasaulio jaunimo čempionato finale, o ėjikė Austėja Kavaliauskaitė 10 km rungtyje liko 29-a.
 
Į „Žalgirio“ žaidynes – ne tik iš Lietuvos
2018 07 16
Žaidynės
Tradiciniame Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žaidynių teniso turnyre dalyvavo ir iš JAV bei Vokietijos atvykę žaidėjai.
Smuktelėjo WTA reitinge
2018 07 16
Reitingas
Moterų teniso asociacijos (WTA) reitingų lentelėje lietuvė Joana Eidukonytė iš 850-osios vietos nukrito į 963-iąją.
Pasaulio reitinge - 97-as
2018 07 16
Reitingas
Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 96-osios vietos smuktelėjo į 97-ąją.
Lietuvos kovotoja – garsiame realybės šou
2018 07 11
Įvertinimas
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje mūsų šalies kovotoja pateko į labiausiai prestižinę pasaulio kovinio sporto organizaciją - UFC.
Kelią link medalių užkirto čempionas
2018 07 09
Imtynės
Zagrebe (Kroatija) pasibaigusiame pasaulio jaunių imtynių čempionate Lietuvos sportininkai liko be medalių.
Po metų pertraukos - pergalė Tailande
2018 07 08
Muay Thai
Tailande vykusiame muay thai turnyre pergalę iškovojo 33 metų Sigitas Gaižauskas, kuris dėl traumos buvo priverstas daugiau nei metus praleisti be sporto.
 
Lietuvis pranoko 120 varžovų
2018 07 15
Plentas
19-metis Lietuvos atstovas Kęstutis Vaitaitis Europos jaunių dviračių plento čempionate grupinėse lenktynėse tarp 159 dalyvių užėmė 39-ąją vietą.
Lietuvės liko už penkiasdešimtuko ribų
2018 07 14
Plentas
Europos dviračių plento čempionato jaunių merginų grupinėse lenktynėse šeštadienį trys Lietuvos atstovės užėmė vietas šeštajame dešimtuke.
Lietuviai liko toli už lyderių nugarų
2018 07 14
Plentas
Lietuvos dviračių plento čempionas Justas Beniušis Europos jaunių čempionate pranoko 11 varžovų ir užėmė 37-ąją vietą.
Prancūzijoje pasiilgsta keptos duonos
2018 07 04
Veidas
Jonas Truchanovičius mėgaujasi gyvenimu ir žaidimu Prancūzijoje, bet džiaugiasi galėdamas apsivilkti Lietuvos rankinio rinktinės aprangą.
Dvejos rungtynės - dvi baudinių serijos
2018 06 29
Paplūdimio rankinis
Lietuvos merginų iki 18 metų paplūdimio rankinio rinktinė viena pergale bei viena nesėkme pradėjo Europos čempionatą Ulčinyje (Juodkalnija).
Paaiškėjo Lietuvos rankininkių varžovės
2018 06 19
Pasaulio čempionatas
Glazgo mieste buvo ištraukti 2019 metų pasaulio moterų rankinio čempionato atrankos burtai.
 
Kovos ir su savimi, ir su varžovais
2018 07 13
Paplūdimio tinklinis
Per pusmetį į pasaulio elitą įsiveržę Lukas Každailis jau šį sekmadienį pradės kovas Europos čempionate, kuriame stengsis peržengti psichologinį barjerą.
Šveicarijoje - apmaudūs pralaimėjimai
2018 07 11
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkus Šveicarijoje lydėjo nesėkmė - tiek vaikinų, tiek merginų duetai savo varžovams nusileido lemiamų setų pabaigose.
Geriausiais išrinkti lietuvis ir ukrainietė
2018 07 10
Geriausieji
Jonavoje pasibaigus Lietuvos tinklinio čempionatų finalams, pirmą kartą buvo išrinkti simboliniai geriausių žaidėjų septynetai.
Latvijoje - lietuvių pilotų triumfas
2018 07 16
Rali-krosas
Pirmajame Baltijos ralio kroso taurės etape puikiai pasirodė lietuviai.
Į trasą – aukščiausio lygio bolidu
2018 07 16
Driftas
Liepos 20 dieną, penktadienį, vienoje sudėtingiausių čempionate Palangos "Gera Dovana Drift" varžybų trasoje rungsis pajėgiausi lenktynininkai.
B. Vanagą sustabdė incidentas
2018 07 15
Ralis
Klaidingai pasižymėję kelią stnogramoje B. Vanagas ir M. Čepulis virto bei baigė pasirodymą Estijos ralyje.
 
Stovykloje - žinomas treneris
2018 07 15
Stovykla
Du pasaulio čempionus išugdęs suomis Harris Petris Setala darbuosis "Hockey Punks" priešsezoninėje vaikų stovykloje.
Rizika sugrįžti namo pasiteisino
2018 06 16
Akmenslydis
Nors Lietuvos akmenslydininkai dar tik svajoja apie specialius šios sporto šakos takus ledo arenose, jų mintyse jau yra ir parolimpinės žaidynės.
Po šešerių metų pakeitė klubą
2018 06 11
Ledo ritulys
Šveicarijoje rungtyniaujantis 20-metis Lietuvos ledo ritulio rinktinės puolėjas Emilijus Krakauskas nuo šiol žais "Kloten" komandoje.
Iš Ispanijos parveža bronzą
2018 07 16
Imtynės
Madride vykusiame 18-jame Ispanijos „Grand Prix“ moterų imtynių turnyre Danutė Domikaitytė svorio kategorijoje iki 68 kilogramų iškovojo trečią vietą.
Italijoje finišavo aštunti
2018 07 16
Beisbolas
Europos jaunimo (iki 18 metų) beisbolo čempionate Lietuvos rinktinė užėmė aštuntąją poziciją ir išsaugojo vietą elitiniame divizione.
Alytuje varžėsi kanupolininkai
2018 07 16
Kanupolas
Savaitgalį Didžiosios Dailidės ežere vyko atviro Alytaus miesto kanupolo čempionato antro turo varžybos.
 
LSU absolventai dirba pagal specialybę
2018 07 16
Studijos
Iš per 6-8 mėnesius įsidarbinusių 85 proc. apklausoje dalyvavusių LSU absolventų 66 proc. dirba pagal specialybę.
Kviečia padėti sergantiems vaikams
2018 07 16
Iniciatyva
Jau penkerius metus "Dynami:t Energy Racing Team" ne tik skina laurus žiedinėse lenktynėse, bet ir nepamiršta likimo nuskriaustų.
Šiauliečiai įsibėgėja: dygsta arenos
2018 07 16
Bazės
Šiaulių sporto gimnazija šiemet sulaukė išskirtinės dovanos – daugiafunkcio komplekso. Planuose – dar daugiau naujų bazių.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas