Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. sausio 10 d. 13:03 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Iš atšiauraus Sibiro – į vasarišką baidarę

Irkutsko srityje gimusiam irkluotojui Jonui Zautrai sugrįžus į Lietuvą teko susidurti su skaudžiais kirčiais SSRS rinktinėje.

J.Zautra net 27 kartus tapo Lietuvos čempionu.
J.Zautra net 27 kartus tapo Lietuvos čempionu.
Lietuva visą laiką garsėjo savo baidarių irklavimo meistrais. Sovietmečiu pirmasis  irkluotojas, įsiveržęs į plačiuosius vandenis, buvo Mykolas Rudzinskas.  Jo pergales tęsė Vitalijus Trukšinas, Artūras Vieta ir Jonas Zautra. Vėliau - Egidijus Balčiūnas, Romas Petrukanecas, Alvydas Duonėla. Dabar iš jų estafetę perėmė Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas bei Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius.
 
Paprašytas prisiminti savo sportinę karjerą, pasaulio vicečempionas ir bronzos medalio laimėtojas  (1979 m. Duisburge), o dabar  Viešojo saugumo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas Jonas Zautra tik giliai atsiduso: „Buvau pačiame jėgų žydėjime, pajėgus irklavime kažką daugiau pasiekti, tačiau tuo metu SSRS valdininkai išleido įstatymą, jog, sportininkai, sulaukę 23-ejų, jau yra neperspektyvūs, jiems užsitrenkė durys į rinktinę ir pasakyta, kad eikite į pensiją. Sužlugo pačios gražiausios mano svajonės, olimpinėse žaidynėse taip ir neteko dalyvauti, Maskvoje buvau atsarginis“. 

Gimei Irkutsko srityje, o iš tremties į Lietuvą su tėvais ir seserimi sugrįžai 1962-aisiais, kai tau buvo vos treji. Ar kas nors atmintyje išliko iš gyvenimo atšiauriame Sibire?, - paklausiau J. Zautros. 
Iš to laikmečio Sibire atmintyje nieko neišliko. Prisimenu tik tuos metus, kai su tėvais bei metais už save vyresne seserimi sugrįžome iš Irkutsko ir mums buvo sunku kur nors prisiglausti. 

Buvo reikalaujama  gyventi kažkur prie Lietuvos, tačiau apsigyvenome pas mano tetą Kaune.
   
Vėliau blaškėmės po Lietuvą, kol 1967-aisiais pagaliau ilgam apsistojome Kaune. Iš tėvų pasakojimų supratau, kad mūsų gyvenimas nebuvo saldus.

Tais pačiais metais pradėjau lankyti vidurinę mokyklą, o vėliau - profesinę technikos mokyklą, norėjau įsigyti specialybę. 

Dar mokykloje nuo trylikos metų pradėjau sportuoti, tačiau apie didįjį sportą negalvojau.     

Kas tave pakvietė lankyti baidarių irklavimo pratybas?
Mokykloje susipažinau su treneriu Petru Daruliu, kuris atėjo ieškoti būsimųjų irkluotojų.
 
Turėjau draugų, kurie jau lankė irklavimo treniruotes ir man pasakodavo, koks įdomus yra baidarių irklavimas. 

Man ir pačiam norėjosi sustiprėti, nes buvau fiziškai silpnas. 1973-iųjų rudenį užsirašiau į baidarių irklavimo grupę.  

Buvai universalus, irklavai visas valtis. Jau 1977-aisiais Prancūzijoje tapai Europos jaunimo čempionu, o dar po poros metų  Vokietijoje per pasaulio suaugusiųjų čempionatą  laimėjai sidabro ir bronzos medalius. 

Tapai SSRS čempionu, keturis kartus vicečempionu, laimėjai bronzos medalį. Įspūdinga ir tai, jog tu net 27 kartus - Lietuvos čempionas. Ne laiku gimei, būtum tikrai dalyvavęs ne vienose olimpinėse žaidynėse?
Tikrai dar būčiau sportavęs 10-15 metų, jėgų turėjau daug, sukaupęs patirties.  Tačiau kai užsidarė durys į SSRS rinktinę, buvo beprasmiška toliau sportuoti. 
 
Atstovaujant SSRS rinktinei, teko patirti daug nuoskaudos. Ypač neigiamai atsiliepė Miuncheno olimpinio čempiono Vlado Česiūno užstojimas, kai jis 1979-aisiais po  pasaulio čempionato Duisburge negrįžo į Lietuvą. 

SSRS rinktinės treniruočių stovykloje per susirinkimą buvo pliekiamas legendinis mūsų kanojininkas.  Buvo siūloma panaikinti jo olimpinio čempiono titulą, atimti SSRS nusipelniusio sporto meistro vardą. 

Aš užstojau Vladą Česiūną, buvau kategoriškai nusiteikęs, jog jam nebūtų panaikinti garbingi titulai, nes vienu metu negalima visko nubraukti. Man buvo išrėžta: „Vaikine, atsimink savo žodžius, tau jie atsilieps gyvenime“. Ir tikrai atsiliepė. 

Per Maskvos olimpines žaidynes buvau komandos atsarginis, nors buvau pajėgus jose dalyvauti. Neirklavau ir 1981m. pasaulio čempionate Notingeme, nes vėl teko atsarginio vaidmuo.   

Treneriams sakydavau, kad nesu mažas vaikas ir matau, kas vyksta, esu spaudžiamas, į keturvietę valtį sodinami silpnesni. 

1983-aisiais buvome sudarę ypač stiprią Lietuvos keturvietę baidarę - aš, Arūnas Valančiauskas, Artūras Vieta ir Gintautas Šiaškus. 

Turėdamas didelę patirtį, jaučiau, jog mūsų potencialas didžiulis, galime laimėti SSRS čempionatą ir vykti į pasaulio čempionatą. 

Matydami, kad esame stiprūs, SSRS rinktinės treneriai įgulą išardė, iš valties išsodino  pasaulio čempioną Artūrą Vietą ir mums neleido pasireikšti.  

Irkluodamas išsiskyrei savo fizine jėga, matyt, daug dėmesio skyrei fiziniam pasirengimui?
SSRS rinktinės treneriai man bandė įpiršti savotišką metodiką, kuri man visiškai netiko. 
 
Po Maskvos olimpinių žaidynių pradėjau didelį dėmesį skirti fiziniam pasirengimui. Kilnojau štangą, daug bėgiojau. Man pavyzdys buvo legendinis rumunų kanojininkas Ivanas Pacaikinas, kuris buvo ypač fiziškai stiprus. Kažkada man buvo daromi raumenų testai. Vėl jais pradėjau domėtis ir supratau, ką man reikia daryti. Pagal savo svorį SSRS rinktinėje buvau vienas sunkiausių, svėriau apie 100 kg, bet vienas liesiausių. Man patarė, kad, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia augintis masę. Prisiauginau 4 kg, bet reikėjo dar daugiau.  

Pas Saulių Misevičių pradėjau lankyti atletinės gimnastikos treniruotes, klubas buvo netoli nuo mano namų.  Per metus mano svoris pasiekė 120 kg, klubą lankiau gal penkerius metus. Dabar savo namuose prie Karmėlavos turiu įsirengęs treniruočių salytę.
 
Baigei Kūno kultūros institutą, tačiau nepanorai dirbti treneriu. Kodėl?
Kūno kultūros institutą baigiau 1985-aisiais. Turėjau pakankami žinių, bet man pasiūlė mažą atlyginimą, o šeimoje augo du vaikai, juos reikėjo išlaikyti.  120 rublių tikrai buvo ne tas atlyginimas, todėl nuėjau į kitus darbus. 



Tad kaip susiklostė tavo gyvenimas, atsisveikinus su didžiuoju sportu?
Priverstinai baigus sportinę karjerą, vienas mano pažįstamų įsisteigė kooperatyvą ir pasiūlė dirbti.  
 
Valstybei atkūrus nepriklausomybę, bandžiau eiti į kariuomenę, kuri tik kūrėsi. Tačiau 1992-aisiais buvęs irkluotojas, pasaulio čempionatų prizininkas Petras Grigonis man pasiūlė pabandyti kitą darbą.     

Pradėjau dirbti Viešojo saugumo tarnyboje – buvau Vidaus tarnybos 1-ojo pulko Apsaugos bataliono vadas, 1998-2002 –aisiais - šio pulko štabo viršininko pavaduotojas, 2002-2007 - pulko vado pavaduotojas-štabo viršininkas, o nuo 2007 – jų iki šių dienų - Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas. 
 
Šeimoje buvau vienintelis irkluotojas. Vaikai Rita ir Jonas kažkada lankė karatė pratybas. Kai dukrai buvo 18-a, per pasaulio šotokan karatė čempionatą buvo užėmusi ketvirtą vietą. 

Dabar esu laimingas senelis, turiu du anūkus ir vieną anūkę. 

Pačias svariausias pergales pasiekei irkluodamas SSRS rinktinės keturvietę 500 m ir 1000 m distancijose. Tad ką gali pasakyti apie dabar susibūrusią Lietuvos keturvietę baidarę - Aurimą Lanką, edviną ramanauską ir brolius Maldonius, kuri pirmą sykį mūsų irklavimo istorijoje per pasaulio čempionatą irklavo finale ir buvo devinta?
Keturvietė – sudėtinga valtis. Jeigu joje nėra suderinamumo, gerų rezultatų nesitikėk.   
 
Dabartinė keturvietės įgula rodo puikius rezultatus, yra pajėgi ir perspektyvi, tereikia  daug dirbti. 

Kai po truputį dingsta 200 m distancijos, pereinama prie klasikinių 500 m ir 1000 m nuotolių, turės būti didesnis darbo ir krūvio režimas.  

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra gerų baidarininkų, mūsų sporto šaka puikiai atsigavo. Šaunuoliai vaikinai, šaunuoliai jų treneriai, kurie puikiai dirba.

Ar atvažiuoji pasižiūrėti varžybų?
Kartais atvažiuoju. Patinka ir varžybas žiūrėti, ir senus draugus susitikti. Su geriausiais šiandienos irkluotojais nesu pažįstamas, tačiau irklavau tuo metu, kaip ir olimpinio prizininko Aurimo Lanko tėvas Antanas Lankas.
 
Pagrindinis mano porininkas dvivietėje baidarėje buvo klaipėdietis Gintautas Šiaškus, džiaugiuosi, kad jis surado savo vietą gyvenime, sukūrė verslą. 

Kartas nuo karto su juo dabar susitinku veteranų varžybose. 
 
Prasitarei, kad dalyvauji veteranų varžybose?
Kartais. Dėl darbo negaliu sau leisti dažnai atvažiuoti į Trakus. O į pasaulio čempionatus, kurie dažniausiai vyksta egzotinėse šalyse, nevažiuoju, nes reikia nemažų lėšų.  

Kitais metais lapkričio 25-ąją tau bus jau šešiasdešimt.
Taip, labai nepastebimai prabėgo laikas. Kad irklavau, prisiminimui liko irklai, o danų gamybos valtį, kurios buvo ypatingai kontroliuojamos, turėjau palikti kitiems.   
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
"Hoptrans-Sirenos" pakilo į pirmą vietą
2018 01 19
LMKL
Trečiasis L. Sakevičiūtės dvigubas dublis pažymėtas „Hoptrans-Sirenų“ pergale 68:43 Kaune prieš "Aistes_LSU"
"Neptūno" valdžioje - permainos
2018 01 19
Kuluaruose
Nuo pernai metų rugsėjo 12-osios Klaipėdos "Neptūno" klubo direktoriumi dirbęs Artūras Žalys savo pareigas perleidžia jaunam vadybininkui Viliui Sukonui.
Iš "Lietkabelio" į "Galatasaray"
2018 01 19
LKL
Vienas Panevėžio "Lietkabelio" luderių Adas Juškevičius palieka klubą ir karjerą tęs Stambulo "Galatasaray" (Turkija) komandoje.
 
Lietuvos čempionai pralaimėjo latviams
2018 01 19
Draugiškos rungtynės
2018 sezonui besirengianti Marijampolės „Sūduva“ sužaidė antrąsias kontrolines rungtynes.
"Apie naujokus kalbėti dar anksti"
2018 01 19
A lyga
Lietuvos čempionės „Sūduvos“ vyriausiasis treneris V. Čeburinas po žiemos pertraukos tik savaitę besitreniruojančios komandos pažanga yra patenkintas.
"Jonavos" naujokas tikisi A lygos aukso
2018 01 19
Naujokas
"Jonavai" atstovaus pernai su Marijampolės "Sūduva" Lietuvos čempionu tapęs saugas Ernestas Veliulis.
Judėti į priekį skatins atmosfera klube
2018 01 19
Sutartis
„Kauno maratono klubas" pasirašė sutatį su šalies barjerinio bėgimo lydere Greta Plečkaityte.
„Bėgimas mano kraujyje - jau nuo mažens“
2018 01 19
Bėgimas
Jau vaikystėje berniukus aplenkdavusi Šaulių sąjungos narė Vaida Žūsinaitė per metus nubėga apie 7 tūkst. km.
Vieni laimėjo lengvai, kiti po atkaklių kovų
2018 01 19
Varžybos
Per atvirąjį Vilniaus miesto sporto centro lengvosios atletikos čempionatą daugiausia sportininkų sutraukė vyrų 60 m sprintas.
 
Naujus metus pradėjo pergalėmis
2018 01 19
Tenisas
Viena perspektyviausių Lietuvos tenisininkių Patricija Paukštytė šiemet jau dalyvavo dviejų tarptautinių turnyrų finaluose.
Lietuviai bandys pagaliau įveikti estus
2018 01 17
Daviso taurė
Daviso taurės turnyro mačas Šiauliuose bus jau septintoji lietuvių ir estų tarpusavio akistata. Visi iki šiol vykę susitikimai baigėsi Estijos pergalėmis.
Vilniuje žais buvusi 6-oji pasaulio raketė
2018 01 17
Pirmos ITF kategorijos senjorų teniso turnyre „Vilnius Cup 2018“ rungtyniaus savo laiku buvęs vienu geriausių pasaulyje dvejetų žaidėju M. Fyrstenbergas.
Kaune paaiškės imtynių čempionai
2018 01 18
Imtynės
Šeštadienį Kaune vyks Lietuvos imtynių čempionatas. Varžysis graikų-romėnų, moterų bei laisvųjų imtynių stilių atletai.
Lietuviai susižėrė šešis aukso medalius
2018 01 16
Imtynės
Estijos mieste Kohtla-Jarvėje vykusiame XXXVIII Avo Talpase graikų-romėnų imtynių turnyre Lietuvos jaunieji atletai laimėjo šešiose svorio kategorijoje.
Suomijoje - istorinis lietuvių triumfas
2018 01 15
Imtynės
Tradiciniame tarptautiniame graikų romėnų imtynių turnyre Suomijoje J. Petravičius ir M. Knystautas iškovojo auksą, o Lietuvos rinktinė - pirmąją vietą.
 
Dviratininkai lenktyniaus Minske
2018 01 19
Trekas
Į dviračių treko taurės varžybų paskutinįjį, penktąjį, etapą, vyksiantį Baltarusijoje, išvyko penki Lietuvos atstovai.
E. Šiškevičius finišavo devintas
2018 01 17
Lenktynės
Po Gabone vykstančių 13-ųjų daugiadienių dviračių lenktynių „La Tropicale Amissa Bongo“ trečiojo etapo lietuvis E. Šiškevičius užima 23-iąją vietą.
Treke reikia ir greičio, ir drąsos, ir proto
2018 01 17
Trekas
„Labai dideles, bijau ir prasitarti“, - paklausta, kokias viltis sieja su planetos čempionatu, teigė O.Baleišytė, viena treko Pasaulio taurės lyderių.
Iki svajonės liko žingsnis
2018 01 14
Atranka
Lietuvos rinktinė, nors pirmame kėliny ir nukraujavo, šventė pergalę - laimėjimas prieš latvius atvėrė kelią į kitą pasaulio čempionato atrankos etapą.
Kaimynų akistata bus lemtinga
2018 01 14
Atranka
Ir Lietuvos vyrų rankinio rinktinė, ir Latvijos rinktinė yra per žingsnį nuo kito pasaulio čempionato atrankos etapo. Kas keliaus į jį, paaiškės šiandien.
Likimas spręsis sekmadienį
2018 01 13
Atranka
Klaipėdoje vykstančiose pasaulio čempionato atrankos varžybose Lietuvos rankinio rinktinė žengė dar vieną žingsnį kito etapo.
 
Bikinį keičia į bucus
2018 01 18
Sniego tinklinis
"Įstrigo šaltukas, girgždantis sniegas, gana storas aprangos sluoksnis ir, žinoma, avalynė", - išbandžiusi sniego tinklinį, įspūdžius dėstė M. Povilaitytė.
Lietuviai pasižymėjo naudingu žaidimu
2018 01 17
Rumunijos ir Estijos klubams atstovaujančių Lietuvos tinklininkų pastangų nepakako, kad jų ekipos laimėtų pergales CEV turnyruose.
"Sūduva" pratęsė pergalių seriją
2018 01 15
Lietuvos čempionatas
Atsinaujinus Lietuvos vyrų tinklinio čempionatui dvi pergales iškovojo be pralaimėjimų vis dar žygiuojanti Marijampolės "Sūduva".
10 mitų apie žiemos ralį
2018 01 19
Ralis
"Winter rally" organizatoriai paneigia mitus, susijusius su žiemos raliu.
Į Monte Karlą - išmokę pernykštes pamokas
2018 01 19
Ralis
Lenktynininkas D. Jocius įsitikinęs, kad lemtingos praėjusių metų klaidos buvo automobilio pasirinkimas bei palydovinio ryšio stygius.
Lietuviui – Dakaro ekologiškumo sertifikatas
2018 01 19
Dakaras
Prieš startą Dakare Antano Juknevičiaus komanda pristatė atnaujintą sunkvežimį, o su juo – ir aplinkai draugišką sp
 
Maskvoje lietuvius giria
2018 01 19
Dailusis čiuožimas
Europos dailiojo čiuožimo čempionate Maskvoje E. Kropa pateko į finalą, o G. Damulevičiūtė ir D. Kizala aplenke dvi būsimų olimpiečių poras.
Kova su žvaigždėmis ne gąsdina, o įkvepia
2018 01 19
Kalnų slidinėjimas
„Atstovauti savo gimtinei olimpinėse žaidynėse – mano gyvenimo svajonė“, - sako jauniausias Lietuvos olimpinės delegacijos narys 18-metis A.Drukarovas.
"Energija" įveikė "Rokiškį"
2018 01 19
Ledo ritulys
Lietuvos čempionato rungtynėse Elektrėnuose „Energija“ net 14:4 sutriuškino „Rokiškio“ ekipą ir dar labiau sustiprino savo poziciją turnyro lentelėje.
Starte - dvi nesėkmės
2018 01 19
Žolės riedulys
Europos moterų žolės riedulio uždarosiose patalpose II diviziono čempionatą Lietuvos ekipa pradėjo dviem vienodais pralaimėjimais 2:4 austrėms ir švedėms.
"Noras joti užgožia visus sunkumus"
2018 01 18
Jojimas
Iš varžybų JAE grįžusi Lietuvos raitelė Ugnė Zalieckienė – apie išbandymus dykumoje, žirgų kelionę lėktuvu ir besiplečiantį varžybų žemėlapį.
Būtų ką veikti ir Boltui, ir McGregorui
2018 01 16
Multisportas
Multisporto varžybose susilieja kelios ar keliolika sporto šakų nuo bėgimo, orientavimosi iki irklavimo, alpinizmo, šaudymo ir t.t.
 
Pjongčange trispalvę neš biatlonininkas
2018 01 19
Posėdis
LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtinta Lietuvos olimpinė rinktinė, dalyvausianti Pjongčango olimpinėse žiemos žaidynėse.
Netektis sporto bendruomenėje
2018 01 18
Netektis
Šalies sporto bendruomenė neteko nusipelniusio Lietuvos trenerio, kūno kultūros ir sporto darbuotojo Romualdo Ragelio.
Lietuvos olimpiniame fonde – permainos
2018 01 16
Permainos
Lietuvos olimpinio fondo valdyba ir jo direktorius Vitalijus Vasiliauskas šalių susitarimu nutraukė sutartį. Fondo laukia ir daugiau permainų.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas