Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. sausio 10 d. 13:03 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Iš atšiauraus Sibiro – į vasarišką baidarę

Irkutsko srityje gimusiam irkluotojui Jonui Zautrai sugrįžus į Lietuvą teko susidurti su skaudžiais kirčiais SSRS rinktinėje.

J.Zautra net 27 kartus tapo Lietuvos čempionu.
J.Zautra net 27 kartus tapo Lietuvos čempionu.
Lietuva visą laiką garsėjo savo baidarių irklavimo meistrais. Sovietmečiu pirmasis  irkluotojas, įsiveržęs į plačiuosius vandenis, buvo Mykolas Rudzinskas.  Jo pergales tęsė Vitalijus Trukšinas, Artūras Vieta ir Jonas Zautra. Vėliau - Egidijus Balčiūnas, Romas Petrukanecas, Alvydas Duonėla. Dabar iš jų estafetę perėmė Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas bei Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius.
 
Paprašytas prisiminti savo sportinę karjerą, pasaulio vicečempionas ir bronzos medalio laimėtojas  (1979 m. Duisburge), o dabar  Viešojo saugumo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas Jonas Zautra tik giliai atsiduso: „Buvau pačiame jėgų žydėjime, pajėgus irklavime kažką daugiau pasiekti, tačiau tuo metu SSRS valdininkai išleido įstatymą, jog, sportininkai, sulaukę 23-ejų, jau yra neperspektyvūs, jiems užsitrenkė durys į rinktinę ir pasakyta, kad eikite į pensiją. Sužlugo pačios gražiausios mano svajonės, olimpinėse žaidynėse taip ir neteko dalyvauti, Maskvoje buvau atsarginis“. 

Gimei Irkutsko srityje, o iš tremties į Lietuvą su tėvais ir seserimi sugrįžai 1962-aisiais, kai tau buvo vos treji. Ar kas nors atmintyje išliko iš gyvenimo atšiauriame Sibire?, - paklausiau J. Zautros. 
Iš to laikmečio Sibire atmintyje nieko neišliko. Prisimenu tik tuos metus, kai su tėvais bei metais už save vyresne seserimi sugrįžome iš Irkutsko ir mums buvo sunku kur nors prisiglausti. 

Buvo reikalaujama  gyventi kažkur prie Lietuvos, tačiau apsigyvenome pas mano tetą Kaune.
   
Vėliau blaškėmės po Lietuvą, kol 1967-aisiais pagaliau ilgam apsistojome Kaune. Iš tėvų pasakojimų supratau, kad mūsų gyvenimas nebuvo saldus.

Tais pačiais metais pradėjau lankyti vidurinę mokyklą, o vėliau - profesinę technikos mokyklą, norėjau įsigyti specialybę. 

Dar mokykloje nuo trylikos metų pradėjau sportuoti, tačiau apie didįjį sportą negalvojau.     

Kas tave pakvietė lankyti baidarių irklavimo pratybas?
Mokykloje susipažinau su treneriu Petru Daruliu, kuris atėjo ieškoti būsimųjų irkluotojų.
 
Turėjau draugų, kurie jau lankė irklavimo treniruotes ir man pasakodavo, koks įdomus yra baidarių irklavimas. 

Man ir pačiam norėjosi sustiprėti, nes buvau fiziškai silpnas. 1973-iųjų rudenį užsirašiau į baidarių irklavimo grupę.  

Buvai universalus, irklavai visas valtis. Jau 1977-aisiais Prancūzijoje tapai Europos jaunimo čempionu, o dar po poros metų  Vokietijoje per pasaulio suaugusiųjų čempionatą  laimėjai sidabro ir bronzos medalius. 

Tapai SSRS čempionu, keturis kartus vicečempionu, laimėjai bronzos medalį. Įspūdinga ir tai, jog tu net 27 kartus - Lietuvos čempionas. Ne laiku gimei, būtum tikrai dalyvavęs ne vienose olimpinėse žaidynėse?
Tikrai dar būčiau sportavęs 10-15 metų, jėgų turėjau daug, sukaupęs patirties.  Tačiau kai užsidarė durys į SSRS rinktinę, buvo beprasmiška toliau sportuoti. 
 
Atstovaujant SSRS rinktinei, teko patirti daug nuoskaudos. Ypač neigiamai atsiliepė Miuncheno olimpinio čempiono Vlado Česiūno užstojimas, kai jis 1979-aisiais po  pasaulio čempionato Duisburge negrįžo į Lietuvą. 

SSRS rinktinės treniruočių stovykloje per susirinkimą buvo pliekiamas legendinis mūsų kanojininkas.  Buvo siūloma panaikinti jo olimpinio čempiono titulą, atimti SSRS nusipelniusio sporto meistro vardą. 

Aš užstojau Vladą Česiūną, buvau kategoriškai nusiteikęs, jog jam nebūtų panaikinti garbingi titulai, nes vienu metu negalima visko nubraukti. Man buvo išrėžta: „Vaikine, atsimink savo žodžius, tau jie atsilieps gyvenime“. Ir tikrai atsiliepė. 

Per Maskvos olimpines žaidynes buvau komandos atsarginis, nors buvau pajėgus jose dalyvauti. Neirklavau ir 1981m. pasaulio čempionate Notingeme, nes vėl teko atsarginio vaidmuo.   

Treneriams sakydavau, kad nesu mažas vaikas ir matau, kas vyksta, esu spaudžiamas, į keturvietę valtį sodinami silpnesni. 

1983-aisiais buvome sudarę ypač stiprią Lietuvos keturvietę baidarę - aš, Arūnas Valančiauskas, Artūras Vieta ir Gintautas Šiaškus. 

Turėdamas didelę patirtį, jaučiau, jog mūsų potencialas didžiulis, galime laimėti SSRS čempionatą ir vykti į pasaulio čempionatą. 

Matydami, kad esame stiprūs, SSRS rinktinės treneriai įgulą išardė, iš valties išsodino  pasaulio čempioną Artūrą Vietą ir mums neleido pasireikšti.  

Irkluodamas išsiskyrei savo fizine jėga, matyt, daug dėmesio skyrei fiziniam pasirengimui?
SSRS rinktinės treneriai man bandė įpiršti savotišką metodiką, kuri man visiškai netiko. 
 
Po Maskvos olimpinių žaidynių pradėjau didelį dėmesį skirti fiziniam pasirengimui. Kilnojau štangą, daug bėgiojau. Man pavyzdys buvo legendinis rumunų kanojininkas Ivanas Pacaikinas, kuris buvo ypač fiziškai stiprus. Kažkada man buvo daromi raumenų testai. Vėl jais pradėjau domėtis ir supratau, ką man reikia daryti. Pagal savo svorį SSRS rinktinėje buvau vienas sunkiausių, svėriau apie 100 kg, bet vienas liesiausių. Man patarė, kad, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia augintis masę. Prisiauginau 4 kg, bet reikėjo dar daugiau.  

Pas Saulių Misevičių pradėjau lankyti atletinės gimnastikos treniruotes, klubas buvo netoli nuo mano namų.  Per metus mano svoris pasiekė 120 kg, klubą lankiau gal penkerius metus. Dabar savo namuose prie Karmėlavos turiu įsirengęs treniruočių salytę.
 
Baigei Kūno kultūros institutą, tačiau nepanorai dirbti treneriu. Kodėl?
Kūno kultūros institutą baigiau 1985-aisiais. Turėjau pakankami žinių, bet man pasiūlė mažą atlyginimą, o šeimoje augo du vaikai, juos reikėjo išlaikyti.  120 rublių tikrai buvo ne tas atlyginimas, todėl nuėjau į kitus darbus. 



Tad kaip susiklostė tavo gyvenimas, atsisveikinus su didžiuoju sportu?
Priverstinai baigus sportinę karjerą, vienas mano pažįstamų įsisteigė kooperatyvą ir pasiūlė dirbti.  
 
Valstybei atkūrus nepriklausomybę, bandžiau eiti į kariuomenę, kuri tik kūrėsi. Tačiau 1992-aisiais buvęs irkluotojas, pasaulio čempionatų prizininkas Petras Grigonis man pasiūlė pabandyti kitą darbą.     

Pradėjau dirbti Viešojo saugumo tarnyboje – buvau Vidaus tarnybos 1-ojo pulko Apsaugos bataliono vadas, 1998-2002 –aisiais - šio pulko štabo viršininko pavaduotojas, 2002-2007 - pulko vado pavaduotojas-štabo viršininkas, o nuo 2007 – jų iki šių dienų - Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas. 
 
Šeimoje buvau vienintelis irkluotojas. Vaikai Rita ir Jonas kažkada lankė karatė pratybas. Kai dukrai buvo 18-a, per pasaulio šotokan karatė čempionatą buvo užėmusi ketvirtą vietą. 

Dabar esu laimingas senelis, turiu du anūkus ir vieną anūkę. 

Pačias svariausias pergales pasiekei irkluodamas SSRS rinktinės keturvietę 500 m ir 1000 m distancijose. Tad ką gali pasakyti apie dabar susibūrusią Lietuvos keturvietę baidarę - Aurimą Lanką, edviną ramanauską ir brolius Maldonius, kuri pirmą sykį mūsų irklavimo istorijoje per pasaulio čempionatą irklavo finale ir buvo devinta?
Keturvietė – sudėtinga valtis. Jeigu joje nėra suderinamumo, gerų rezultatų nesitikėk.   
 
Dabartinė keturvietės įgula rodo puikius rezultatus, yra pajėgi ir perspektyvi, tereikia  daug dirbti. 

Kai po truputį dingsta 200 m distancijos, pereinama prie klasikinių 500 m ir 1000 m nuotolių, turės būti didesnis darbo ir krūvio režimas.  

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra gerų baidarininkų, mūsų sporto šaka puikiai atsigavo. Šaunuoliai vaikinai, šaunuoliai jų treneriai, kurie puikiai dirba.

Ar atvažiuoji pasižiūrėti varžybų?
Kartais atvažiuoju. Patinka ir varžybas žiūrėti, ir senus draugus susitikti. Su geriausiais šiandienos irkluotojais nesu pažįstamas, tačiau irklavau tuo metu, kaip ir olimpinio prizininko Aurimo Lanko tėvas Antanas Lankas.
 
Pagrindinis mano porininkas dvivietėje baidarėje buvo klaipėdietis Gintautas Šiaškus, džiaugiuosi, kad jis surado savo vietą gyvenime, sukūrė verslą. 

Kartas nuo karto su juo dabar susitinku veteranų varžybose. 
 
Prasitarei, kad dalyvauji veteranų varžybose?
Kartais. Dėl darbo negaliu sau leisti dažnai atvažiuoti į Trakus. O į pasaulio čempionatus, kurie dažniausiai vyksta egzotinėse šalyse, nevažiuoju, nes reikia nemažų lėšų.  

Kitais metais lapkričio 25-ąją tau bus jau šešiasdešimt.
Taip, labai nepastebimai prabėgo laikas. Kad irklavau, prisiminimui liko irklai, o danų gamybos valtį, kurios buvo ypatingai kontroliuojamos, turėjau palikti kitiems.   
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
Kaunietės metė iššūkį Eurolygos klubui
2019 02 23
Baltijos lyga
Lietuvos komandos Baltijos moterų krepšinio lygoje šįvakar pergalių neiškovojo - krito ir "Aistės-LSU', ir "Šiaulių-Universiteto" merginos.
Amsterdame - lietuviškos pergalės dainos
2019 02 22
Atranka
Lietuvos rinktinė į pasaulio čempionatą vyks kaip stipriausia J grupės komanda - įveikę Nyderlandų krepšininkus mūsiškiai užsitikrino pirmąją vietą.
"Žalgiris" prisiminė pergalės skonį
2019 02 22
Eurolyga
Kauno "Žalgirio" krepšininkai nutraukė nesėkmių Eurolygoje seriją įveikdami autsaiderę, Podgoricos "Budučnost" ekipą.
 
"Stumbro" gretose - gausybė permainų
2019 02 23
A lyga
Iš gilaus žiemos miego prabudęs Kauno „Stumbro“ klubas praeitą savaitę pradėjo ruoštis A lygos batalijoms.
Į žiūrovo širdį beldžiasi per rezultatus
2019 02 22
Interviu
Ramiai išgyvenę tarpsezonį Marijampolės "Sūduvos" vadovai vis dar dairosi pastiprinimo ir siekia į stadioną privilioti dar daugiau žiūrovų.
Vilniaus klubą papildė ispanas
2019 02 22
Naujokas
Vilniaus „Žalgirio“ pasirašė sutartį su saugu iš Ispanijos Pau Moreriu, anksčiau rungtyniavusiu Norvegijos aukščiausioje lygoje.
Australijoje du zuikius nušovė vienu šūviu
2019 02 22
Ėjimas
Lengvaatletis Marius Žiūkas – apie prieštaringas permainas ėjime ir norą varžytis Tokijuje.
Į Europą - paskutinės minutės bilietu
2019 02 21
Bėgimas
Išnaudojo paskutinį šansą: sprinterė Akvilė Andriukaitytė paskutinę normatyvų vykdymo dieną pasiekė reikiamą rezultatą ir pateko į Europos čempionatą.
Liko per pusmetrį nuo medalio
2019 02 20
Trišuolis
Uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybose „PSD Bank Meeting Dusseldorf“ savo jėgas išbandė Lietuvos trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė.
 
L. Grigelis varžysis turnyro finale
2019 02 23
Dvejetai
Laurynas Grigelis su čeku deneku Kolaru 6:4, 6:1 nugalėjo britą Scottą Claytoną ir kanadietį Adilą Shamasdiną ir prasibrovė į turnyro Italijoje finalą.
Turnyrą pradės maču su prancūzu
2019 02 23
Burtai
Pirmuoju Ričardo Berankio varžovu „Dubai Duty Free Tennis Championship“ tapo 168-oji pasaulio raketė iš Prancūzijos Constantas Lestienne'as
L. Grigelio duetas pasiekė pusfinalį
2019 02 21
Dvejetai
Italijoje vykstančių dvejetų varžybų ketvirtfinalyje ketvirtadienį Laurynas Grigelis su čeku Zdeneku Kolaru įveikė italų duetą ir pateko į pusfinalį.
Iš šuolių sektoriaus - į graplingo ringą
2019 02 22
Graplingo imtynės
Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse šuolio į tolį rungtyje dalyvavęs Tomas Bardauskas dabar rengiasi kovoms graplingo ringe ir jau turi skambių pasiekimų.
Užsieny blizgėjusi lietuvė kausis Vilniuje
2019 02 21
Kovos menai
UFC realybės šou „Ultimate Fighter“ sublizgėjusi kovotoja iš Lietuvos Julija Stoliarenko pradėjo pasiruošimą būsimai kovai, kuri vyks turnyre Vilniuje.
Kovai ruošiasi su geriausiais kovotojais
2019 02 20
Kovotojai
„Su nekantrumu laukiu šios dvikovos ir tikiuosi, kad tai bus dar vienas žingsnis pirmyn mano karjeroje“, – prisipažino kovotojas Igoris Osininas.
 
Į elitą - R. Navardausko keliais
2019 02 19
Moksleivių sportas
Šešiolikmetis kvėdarniškis Aivaras Mikutis žavisi savo kraštiečiu Ramūnu Navardausku ir treniruojasi pas jo pirmąjį trenerį.
Planetos čempionate – keturi lietuviai
2019 02 14
Trekas
Lenkijoje vyksiantis pasaulio dviračių treko čempionatas bus jau 15-tas Lietuvos rinktinės lyderei Simonai Krupeckaitei. Jos sąskaitoje – net 13 medalių.
Lietuviui - 3 reitingo taškai
2019 02 10
Dviračiai
Prancūzijioje vykusiose dviračių lenktynėse „Etoile de Besseges“ Evaldas Šiškevičius užėmė 24-ą, o R. Navardauskas - 116-ą vietas.
Pergales pasiekė namų komandos
2019 02 21
Lietuvos čempionatas
Rankinio lygoje Klaipėdoje „Dragūnas“ užtikrintai įveikė „Kauno Ąžuolą-KTU“ 37:29, o Vilniuje „Šviesa“ nugalėjo Kauno „Granitą-Karį“ 27:21.
Dėl taurės kausis Utenoje
2019 02 20
Taurė
Keturios stipriausios vyrų ir moterų komandos kovo 2-3 dienomis susigrums dėl Lietuvos rankinio federacijos taurės.
LFR niršta: „Žlugdomas komandinis sportas“
2019 02 20
Finansai
Lietuvos rankinio federacijai užkliuvo sporto finansavimo kriterijai - išplatintame pranešime teigiama, kad žlugdomas net ir krepšinis.
 
Azijiečių barjerą perlipo be vargo
2019 02 22
Paplūdimio tinklinis
Urtė Andriukaitytė ir Vytenė Vitkauskaitė galingai įveikė grupės etapą Kambodžoje vykstančiame FIVB 2 žvaigždučių turnyre.
Šalies čempionate išaušo lemiamų kovų metas
2019 02 22
Moterų tinklinis
Savaitgalį TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionate startuoja atkrintamosios varžybos. Jau sekmadienį bus aiškios pusfinalio dalyvės.
Kambodžoje pateko į pagrindines varžybas
2019 02 21
Paplūdimio tinklinis
Urtė Andriukaitytė ir Vytenė Vitkauskaitė sėkmingai įveikė FIVB dviejų žvaigždučių turnyro atranką, nugalėdamos Rusijos ir Japonijos tinklininkes.
Iš sniegynų - tiesiai į dykumą
2019 02 21
Ralis
Benedikto Vanago komandoje - darbymetis. Po sėkmingų lenktynių Karelijos sniegynuose automobilį vėl reikia pritaikyti dykumoms.
Finalą lietuviui apkartino avarija
2019 02 19
Motokrosas
Naujam pasaulio motokroso čempionato sezonui besiruošiantis lietuvis Arminas Jasikonis varžybose Anglijoje užėmė trečiąją vietą.
Dakaro visureigį parduoda už 217 000 eurų
2019 02 17
Situacija
„Agrorodeo“ komanda atsisveikina su „Toyota Hilux“ visureigiu, kuriuo Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas du metus važiavo Dakaro ralyje.
 
N. Ališausko klubas liko už borto
2019 02 22
Ledo ritulys
Rygos „Dinamo“ klubas, kuriam atstovauja N. Ališauskas, po pralaimėjimo liko per žingsnį nuo KHL atkrintamųjų varžybų.
Estefetei teko įveikti baudos ratą
2019 02 21
Biatlonas
Europos biatlono čempionato mišrių duetų estafetėje lietuviai užėmė 16-ą vietą, o miršrioje ketvertuko estafetėje finišavo priešpaskutiniai.
Lietuviai liko už 80-uko ribos
2019 02 21
Slidinėjimas
Austrijoje vykstančiame pasaulio slidinėjimo čempionate ketvirtadienį į startą stojo aštuoni Lietuvos sportininkai.
Austrijoje liko be pergalių
2019 02 21
Badmintonas
Austrijoje vykstančiame tarptautiniame badmintono turnyre „Austrian Open“ Lietuvos badmintonininkėms pergalių iškovoti nepavyko.
Izraelyje - viena lietuvio pergalė
2019 02 21
Snukeris
Žaidęs su kur kas labiau patyrusiais varžovais 15-metis N. Kolpačenka pasiekė vieną pergalę ir į atkrintamasias Europos U-21 snukerio čempionate nepateko.
Alytiškio taikinyje - Tokijas
2019 02 21
Šaudymas iš lanko
Rolandas Baranauskas siekia tapti pirmuoju lietuviu, kuris dalyvautų paralimpinių žaidynių šaudymo iš lanko varžybose.
 
Akademikų vardai – dviem sporto žmonėms
2019 02 21
Akademija
VDU Švietimo akademijos auditorijoje per Lietuvos olimpinės akademijos ataskaitos suvažiavimą aptarti 2018 m. darbai ir numatytos gairės 2019–iesiems.
LTOK pratęsta tradicija
2019 02 21
Apdovanojimai
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo jubiliejines sukaktis mininčius olimpiniam sąjūdžiui ir šalies sportui nusipelniusius žmones.
LTOK posėdyje – apie pinigus ir renginius
2019 02 21
Pinigai
LTOK vykdomasis komitetas įpareigojo „Olifėjos“ vadovus pateikti siūlymo įkurti bendrovės valdybą galimus finansinius kaštus ir būtinumą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas