Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. sausio 10 d. 13:03 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Iš atšiauraus Sibiro – į vasarišką baidarę

Irkutsko srityje gimusiam irkluotojui Jonui Zautrai sugrįžus į Lietuvą teko susidurti su skaudžiais kirčiais SSRS rinktinėje.

J.Zautra net 27 kartus tapo Lietuvos čempionu.
J.Zautra net 27 kartus tapo Lietuvos čempionu.
Lietuva visą laiką garsėjo savo baidarių irklavimo meistrais. Sovietmečiu pirmasis  irkluotojas, įsiveržęs į plačiuosius vandenis, buvo Mykolas Rudzinskas.  Jo pergales tęsė Vitalijus Trukšinas, Artūras Vieta ir Jonas Zautra. Vėliau - Egidijus Balčiūnas, Romas Petrukanecas, Alvydas Duonėla. Dabar iš jų estafetę perėmė Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas bei Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius.
 
Paprašytas prisiminti savo sportinę karjerą, pasaulio vicečempionas ir bronzos medalio laimėtojas  (1979 m. Duisburge), o dabar  Viešojo saugumo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas Jonas Zautra tik giliai atsiduso: „Buvau pačiame jėgų žydėjime, pajėgus irklavime kažką daugiau pasiekti, tačiau tuo metu SSRS valdininkai išleido įstatymą, jog, sportininkai, sulaukę 23-ejų, jau yra neperspektyvūs, jiems užsitrenkė durys į rinktinę ir pasakyta, kad eikite į pensiją. Sužlugo pačios gražiausios mano svajonės, olimpinėse žaidynėse taip ir neteko dalyvauti, Maskvoje buvau atsarginis“. 

Gimei Irkutsko srityje, o iš tremties į Lietuvą su tėvais ir seserimi sugrįžai 1962-aisiais, kai tau buvo vos treji. Ar kas nors atmintyje išliko iš gyvenimo atšiauriame Sibire?, - paklausiau J. Zautros. 
Iš to laikmečio Sibire atmintyje nieko neišliko. Prisimenu tik tuos metus, kai su tėvais bei metais už save vyresne seserimi sugrįžome iš Irkutsko ir mums buvo sunku kur nors prisiglausti. 

Buvo reikalaujama  gyventi kažkur prie Lietuvos, tačiau apsigyvenome pas mano tetą Kaune.
   
Vėliau blaškėmės po Lietuvą, kol 1967-aisiais pagaliau ilgam apsistojome Kaune. Iš tėvų pasakojimų supratau, kad mūsų gyvenimas nebuvo saldus.

Tais pačiais metais pradėjau lankyti vidurinę mokyklą, o vėliau - profesinę technikos mokyklą, norėjau įsigyti specialybę. 

Dar mokykloje nuo trylikos metų pradėjau sportuoti, tačiau apie didįjį sportą negalvojau.     

Kas tave pakvietė lankyti baidarių irklavimo pratybas?
Mokykloje susipažinau su treneriu Petru Daruliu, kuris atėjo ieškoti būsimųjų irkluotojų.
 
Turėjau draugų, kurie jau lankė irklavimo treniruotes ir man pasakodavo, koks įdomus yra baidarių irklavimas. 

Man ir pačiam norėjosi sustiprėti, nes buvau fiziškai silpnas. 1973-iųjų rudenį užsirašiau į baidarių irklavimo grupę.  

Buvai universalus, irklavai visas valtis. Jau 1977-aisiais Prancūzijoje tapai Europos jaunimo čempionu, o dar po poros metų  Vokietijoje per pasaulio suaugusiųjų čempionatą  laimėjai sidabro ir bronzos medalius. 

Tapai SSRS čempionu, keturis kartus vicečempionu, laimėjai bronzos medalį. Įspūdinga ir tai, jog tu net 27 kartus - Lietuvos čempionas. Ne laiku gimei, būtum tikrai dalyvavęs ne vienose olimpinėse žaidynėse?
Tikrai dar būčiau sportavęs 10-15 metų, jėgų turėjau daug, sukaupęs patirties.  Tačiau kai užsidarė durys į SSRS rinktinę, buvo beprasmiška toliau sportuoti. 
 
Atstovaujant SSRS rinktinei, teko patirti daug nuoskaudos. Ypač neigiamai atsiliepė Miuncheno olimpinio čempiono Vlado Česiūno užstojimas, kai jis 1979-aisiais po  pasaulio čempionato Duisburge negrįžo į Lietuvą. 

SSRS rinktinės treniruočių stovykloje per susirinkimą buvo pliekiamas legendinis mūsų kanojininkas.  Buvo siūloma panaikinti jo olimpinio čempiono titulą, atimti SSRS nusipelniusio sporto meistro vardą. 

Aš užstojau Vladą Česiūną, buvau kategoriškai nusiteikęs, jog jam nebūtų panaikinti garbingi titulai, nes vienu metu negalima visko nubraukti. Man buvo išrėžta: „Vaikine, atsimink savo žodžius, tau jie atsilieps gyvenime“. Ir tikrai atsiliepė. 

Per Maskvos olimpines žaidynes buvau komandos atsarginis, nors buvau pajėgus jose dalyvauti. Neirklavau ir 1981m. pasaulio čempionate Notingeme, nes vėl teko atsarginio vaidmuo.   

Treneriams sakydavau, kad nesu mažas vaikas ir matau, kas vyksta, esu spaudžiamas, į keturvietę valtį sodinami silpnesni. 

1983-aisiais buvome sudarę ypač stiprią Lietuvos keturvietę baidarę - aš, Arūnas Valančiauskas, Artūras Vieta ir Gintautas Šiaškus. 

Turėdamas didelę patirtį, jaučiau, jog mūsų potencialas didžiulis, galime laimėti SSRS čempionatą ir vykti į pasaulio čempionatą. 

Matydami, kad esame stiprūs, SSRS rinktinės treneriai įgulą išardė, iš valties išsodino  pasaulio čempioną Artūrą Vietą ir mums neleido pasireikšti.  

Irkluodamas išsiskyrei savo fizine jėga, matyt, daug dėmesio skyrei fiziniam pasirengimui?
SSRS rinktinės treneriai man bandė įpiršti savotišką metodiką, kuri man visiškai netiko. 
 
Po Maskvos olimpinių žaidynių pradėjau didelį dėmesį skirti fiziniam pasirengimui. Kilnojau štangą, daug bėgiojau. Man pavyzdys buvo legendinis rumunų kanojininkas Ivanas Pacaikinas, kuris buvo ypač fiziškai stiprus. Kažkada man buvo daromi raumenų testai. Vėl jais pradėjau domėtis ir supratau, ką man reikia daryti. Pagal savo svorį SSRS rinktinėje buvau vienas sunkiausių, svėriau apie 100 kg, bet vienas liesiausių. Man patarė, kad, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia augintis masę. Prisiauginau 4 kg, bet reikėjo dar daugiau.  

Pas Saulių Misevičių pradėjau lankyti atletinės gimnastikos treniruotes, klubas buvo netoli nuo mano namų.  Per metus mano svoris pasiekė 120 kg, klubą lankiau gal penkerius metus. Dabar savo namuose prie Karmėlavos turiu įsirengęs treniruočių salytę.
 
Baigei Kūno kultūros institutą, tačiau nepanorai dirbti treneriu. Kodėl?
Kūno kultūros institutą baigiau 1985-aisiais. Turėjau pakankami žinių, bet man pasiūlė mažą atlyginimą, o šeimoje augo du vaikai, juos reikėjo išlaikyti.  120 rublių tikrai buvo ne tas atlyginimas, todėl nuėjau į kitus darbus. 



Tad kaip susiklostė tavo gyvenimas, atsisveikinus su didžiuoju sportu?
Priverstinai baigus sportinę karjerą, vienas mano pažįstamų įsisteigė kooperatyvą ir pasiūlė dirbti.  
 
Valstybei atkūrus nepriklausomybę, bandžiau eiti į kariuomenę, kuri tik kūrėsi. Tačiau 1992-aisiais buvęs irkluotojas, pasaulio čempionatų prizininkas Petras Grigonis man pasiūlė pabandyti kitą darbą.     

Pradėjau dirbti Viešojo saugumo tarnyboje – buvau Vidaus tarnybos 1-ojo pulko Apsaugos bataliono vadas, 1998-2002 –aisiais - šio pulko štabo viršininko pavaduotojas, 2002-2007 - pulko vado pavaduotojas-štabo viršininkas, o nuo 2007 – jų iki šių dienų - Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas. 
 
Šeimoje buvau vienintelis irkluotojas. Vaikai Rita ir Jonas kažkada lankė karatė pratybas. Kai dukrai buvo 18-a, per pasaulio šotokan karatė čempionatą buvo užėmusi ketvirtą vietą. 

Dabar esu laimingas senelis, turiu du anūkus ir vieną anūkę. 

Pačias svariausias pergales pasiekei irkluodamas SSRS rinktinės keturvietę 500 m ir 1000 m distancijose. Tad ką gali pasakyti apie dabar susibūrusią Lietuvos keturvietę baidarę - Aurimą Lanką, edviną ramanauską ir brolius Maldonius, kuri pirmą sykį mūsų irklavimo istorijoje per pasaulio čempionatą irklavo finale ir buvo devinta?
Keturvietė – sudėtinga valtis. Jeigu joje nėra suderinamumo, gerų rezultatų nesitikėk.   
 
Dabartinė keturvietės įgula rodo puikius rezultatus, yra pajėgi ir perspektyvi, tereikia  daug dirbti. 

Kai po truputį dingsta 200 m distancijos, pereinama prie klasikinių 500 m ir 1000 m nuotolių, turės būti didesnis darbo ir krūvio režimas.  

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra gerų baidarininkų, mūsų sporto šaka puikiai atsigavo. Šaunuoliai vaikinai, šaunuoliai jų treneriai, kurie puikiai dirba.

Ar atvažiuoji pasižiūrėti varžybų?
Kartais atvažiuoju. Patinka ir varžybas žiūrėti, ir senus draugus susitikti. Su geriausiais šiandienos irkluotojais nesu pažįstamas, tačiau irklavau tuo metu, kaip ir olimpinio prizininko Aurimo Lanko tėvas Antanas Lankas.
 
Pagrindinis mano porininkas dvivietėje baidarėje buvo klaipėdietis Gintautas Šiaškus, džiaugiuosi, kad jis surado savo vietą gyvenime, sukūrė verslą. 

Kartas nuo karto su juo dabar susitinku veteranų varžybose. 
 
Prasitarei, kad dalyvauji veteranų varžybose?
Kartais. Dėl darbo negaliu sau leisti dažnai atvažiuoti į Trakus. O į pasaulio čempionatus, kurie dažniausiai vyksta egzotinėse šalyse, nevažiuoju, nes reikia nemažų lėšų.  

Kitais metais lapkričio 25-ąją tau bus jau šešiasdešimt.
Taip, labai nepastebimai prabėgo laikas. Kad irklavau, prisiminimui liko irklai, o danų gamybos valtį, kurios buvo ypatingai kontroliuojamos, turėjau palikti kitiems.   
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
Sezono starte - latvių triumfas
2018 11 18
3x3
Garliavoje praūžęs pirmasis iš penkių "Hoptrans Winter Open" 3x3 krepšinio žiemos sezono etapų pasižymėjo įspūdingu finalu.
LKL kovose – saldus revanšas
2018 11 18
LKL
LKL: „Rytas“ atsirevanšavo „Neptūnui,„Dzūkija“ iškovojo pergalę Kėdainiuose, „Žalgiris“ sutriuškino „Šiaulius“, Lietkabelis – „Pieno žvaigždes“.
Karūna grįžta į sostinę
2018 11 18
Karaliaus Mindaugo taurė
Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo ketvertas po dvejų metų grįžta į Vilnių.
 
Traumos tik dar labiau užgrūdino
2018 11 18
Rinktinė
Į Lietuvos rinktinę sugrįžęs Gratas Sirgėdas: apie traumas, sugrįžimą į rinktinę ir motyvaciją
D. Šimkus: smagu debiutuoti, gaila dėl rezultato
2018 11 18
Rinktinė
Nacionalinėje rinktinėje debiutavęs saugas D. Šimkus džiaugėsi pirmosiomis rungtynėmis, bet buvo nusivylęs dėl jas apkartinusio rezultato.
E. Jankauskas: ši lyga mums per aukšta
2018 11 18
Rinktinė
Rinktinės treneris padėkojo daugiau nei 1000 kilometrų sukorusiems sirgaliams bei teigė, jog futbolininkams yra reikalingas palaikymas.
Trenerė randa laiko ir dailei
2018 11 13
Žvilgsnis
Trenere tapusi dvejų olimpinių žaidynių prizininkė Austra Skujytė neslepia, kad laiko mąžta, tačiau vis dėlto randa jo jaunystės pomėgiui.
Revoliuciniai reitingai bus, bet ne šiemet
2018 11 12
Reitingas
IAAF keičia nuomonę: revoliuciniams reitingams lengvojoje atletikoje - ženklas stop.
Lietuvė žibėjo kariškių pasaulio čempionate
2018 11 12
Bėgimas
Tradicinio Beiruto maratono metu vykusiame 50-ajame kariškių maratono pasaulio čempionate bronzą iškovojo eilinė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.
 
Nusileido devintajai turnyro raketei
2018 11 15
Turnyras
Matas Vasiliauskas turnyrą Izraelyje baigė aštuntfinalyje.
M. Vasiliauskas: svarbu tęsti ką pradėjau
2018 11 14
Turnyras
Matas Vasiliauskas per du setus nugalėjo 140 pasaulio jaunių raketę.
Jėgas teniso aikštėje išmėgino studentai
2018 11 13
Studentų sportas
Sostinėje surengtos Vilniaus miesto studentų festivalio teniso varžybos. Jose dalyvavo ir žaidėjas iš Pietų Korėjos.
Lietuvos bokso čempionate - sensacija
2018 11 18
Boksas
Neįtikėtina pergalių serija, įspūdingas nokautas ir sensacingai įveiktas daugkartinis Lietuvos čempionas - taip baigėsi Lietuvos bokso čempionatas.
Kautis namuose - malonumas ir atsakomybė
2018 11 18
Bušido
Bušido kovotojas Sergejus Maslobojevas: esame maža, bet labai stipri šalis.
Lietuviai dominavo bušido turnyre
2018 11 17
Bušido
Bušido turnyre Vilniuje - S. Maslobojevo pergalė, lietuvių dominavimas ir turko akibrokštas.
 
Lietuvis "vežė" į kalną dziudo legendą
2018 11 11
Treniruotės
„Pagaliau radau, kas į kalnus važiuoja lėčiau už mane," – juokavo lietuvis dviratininkas Evaldas Šiškevičius.
O. Baleišytė pasaulio reitinge – trečia
2018 10 30
Trekas
Po Kanadoje vykusio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo UCI paskelbtuose reitinguose Lietuvos atstovai patenka į keturis dešimtukus.
Pirmame dešimtuke – S.Krupeckaitė
2018 10 29
Trekas
Miltone (Kanada) vykstančio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo moterų keirino rungtyje Simona Krupeckaitė užėmė dešimtąją vietą.
Pasirodymą Europoje baigė lygiosiomis
2018 11 18
EHF taurė
Kauno „Ąžuolo-KTU“ komanda išvykoje sužaidė lygiosiomis su Prahos „Dukla“ (Čekija) ekipa, bet nepateko į kitą etapą.
„Šviesa“ triumfavo EHF rungtynėse
2018 11 17
EHF taurė
Vilniaus „Šviesa“ namuose užtikrintai nugalėjo Norvegijos „Bodo HK“ klubą.
Pasitraukė iš EHF taurės turnyro
2018 11 17
Moterų rankinis
Kauno „Acme-Žalgirio“ rankininkės pralaimėjo „Gomel“ (Baltarusija) ekipai ir nepateko į kitą etapą.
 
Kausis dėl LTF Didžiosios taurės
2018 11 16
LTF Didžioji taurė
Šešios stipriausios šalies tinklinio komandos stos į kovą dėl pirmojo sezono trofėjaus.
Lietuvis džiaugiasi sugrįžęs į Švediją
2018 11 15
Legionieriai
Lietuvos tinklininkai gerbėjus toliau džiugina sėkmingu žaidimu įvairiose Europos šalyse.
Sugrįžimą pažymėjo graži pergalė
2018 11 12
Sugrįžimas
Lietuvos tinklinio žvaigždė Arvydas Mišeikis sugrįžo padėti Šiaulių klubui.
Moterims atvėrė duris į lenktynes
2018 11 14
Istorija
Prisimenant "Aurum 1006 km lenktynės" istoriją - pasakojimas apie ketvirtąsias, prieš 15 metų įvykusias "Horn Grand Prix 1003 km lenktynes".
Dakare startuos iš 15-os pozicijos.
2018 11 09
Dakaras
Praėjusį Dakarą rekordinį finišą 12-ojoje vietoje pasiekusi A. Juknevičiaus komanda kitąmet startuos iš kol kas aukščiausios lietuviams 15-osios pozicijos.
Ar lenktynininkai moka tik vairuoti?
2018 11 09
Dakaras
„Techninių dienų“ metu Dakaro ralio komandų pilotai ir šturmanai studijuoja bolido sandaros ypatumus, aptaria gedimus, mokosi keisti susidėvinčias detales.
 
Europos čempionate - dvi lietuvių pergalės
2018 11 18
Akmenslydis
Taline vykstančiame Europos moterų akmenslydžio čempionato B diviziono turnyre sekmadienį dvi pergales iškovojo Lietuvos rinktinė.
Startavo pergale prieš Izraelį
2018 11 17
Akmenslydis
Lietuvos vyrų akmenslydžio rinktinė Europos čempionatą pradėjo pergale.
Varžybose Rusijoje – šešta vieta
2018 11 17
Dailusis čiuožimas
Ledo šokėjai A. Reed ir S. Ambrulevičius varžybose Rusijoje iškovojo šeštąją vietą.
Vengrijoje - J. Kmieliauskaitės triumfas
2018 11 18
Dziudo
Vengrijoje vykusiose Europos jaunių dziudo taurės varžybose aukso medalį iškovojo lietuvė Justina Kmieliauskaitė.
Garbingo poelgio kaina - medalis
2018 11 18
Taekvondo
Lietuvos taekvondo rinktinės lyderė garbingu poelgiu paaukojo galimybę žengti tolyn ir atsisakė jau užtikrinto bronzos apdovanojimo.
Lietuviai tapo pasaulio vicečempionais
2018 11 18
Sportiniai šokiai
Šokėjai E. Sodeika ir I. Žukauskaitė Austrijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalius.
 
Apdovanojimuose - dėmesys jaunajai kartai
2018 11 18
Net trys iš šių metų Lietuvos buriuotojų apdovanojimų buvo susiję su jaunųjų buriuotojų skatinimu ir treniravimu.
„Agresija visada yra pasmerkta žlugti“
2018 11 16
Situacija
LSFS vadovas R.Kveselaitis mano, kad naujos sporto organizacijos tikslas – kąsti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.
Keturi prezidentai steigia naują asociaciją
2018 11 16
Naujovė
Lengvosios atletikos, irklavimo, biatlono ir karatė federacijų vadovai pristato naują organizaciją – Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas