Inga Jarmalaitė/"Olimpinė panorama" 2017 m. gruodžio 9 d. 11:23 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Laisvasis medicinos agentas

Pasaulinį progreso pagreitį įgaunanti sporto medicina Lietuvoje taip pat norėtų tapti prestižine atskira specialybe. Bet atsitrenkia į realybės sieną.

D.Barkauskas (dešinėje) su D.Lobačevske ir E.Krungolcu.
Vytauto Dranginio nuotr.
D.Barkauskas (dešinėje) su D.Lobačevske ir E.Krungolcu.
   
Jis pats pirmasis į Lietuvą parvežė žinių apie tada dar mažai girdėtą sporto mediciną, nuo 1996 m. Atlantos iki 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių kaupė patirtį, žinias, dirbti su elitiniais sportininkais būrė kolegų komandą ir pelnė didžiausią autoritetą turinčio sporto mediko vardą Lietuvoje. Šį kovą po 21 metų darbo Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC) Dalius Barkauskas paliko vyriausiojo olimpiečių gydytojo postą ir, kaip pats juokauja, tapo laisvuoju agentu.  

Ar yra specifinių bėdų, su kuriomis tenka susidurti Lietuvos sporto medicinai? 
Visų pirma pas mus šioje srityje nėra daug jaunų žmonių. Jų tiesiog neateina. Tą lemia labai objektyvios priežastys – atlyginimai nėra patrauklūs ir pati esama sistema reikalauja tobulinimo. 
 
Sporto medicina susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – kasdieninės paslaugos, kurios reikalingos visuomenės sveikatinimui, prevencijai, įvairių sveikatos sutrikimų gydymui. Antroji – tai elitinis sportas, kuris reikalauja visiškai kitokio dėmesio, kitokio darbo planavimo ir struktūros. Prakalbus apie elitinį sportą reikia paminėti keletą dalykų, kurie labai aktualūs, bet iki šiol neišspręsti. Būtent dėl šių neišspręstų klausimų sporto medicina Lietuvoje nėra tarp prestižinių specialybių.  

Pirmoji problema – sporto medicinos statusas. Pasaulyje yra visaip. Ne visos Europos Sąjungos valstybės patvirtinusios sporto mediciną kaip atskirą specialybę, kitur ji įvardijama kaip subspecialybė, bet daugumoje šalių tai yra prestižinė specialybė. Šiuo metu daug diskutuojama ir sprendžiama, kokią vietą ši sritis turėtų užimti draudžiamojoje medicinoje, nes kai kur bėda ta, kad tam tikros kompetencijos yra dubliuojamos.

Manau, ES lygiu sporto medicinos, kaip atskiros srities, įteisinimas arba ne susidėlios per artimiausius trejus ketverius metus. O kaip bus pas mus – matysime, tiesą sakant, neturiu supratimo. Deja, iki šiol nemažai kas sporto mediciną supranta tik kaip sporto traumatologiją, kuriai svarbu traumų prevencija ir panašios bėdos. Bet sporto medicina – kur kas platesnė sritis, susijusi ne tik su sportininko sveikata, bet ir su fizinio krūvio planavimu. 

Ar Lietuvą priskirtumėte prie tų šalių, kurioms būdingas siauresnis požiūris į sporto mediciną – tik kaip į sporto traumatologiją?
Siauresnis požiūris egzistuoja visada pasaulyje, tik dabar jis šiek tiek keičiasi, nes nemažai šalių sporto medicina tampa pirminė specialybė. Pavyzdžiui, britai prieš penkerius ar šešerius metus pripažino šią specialybę kaip visavertę ir ją įteisino savo registre. Jungtinėje Karalystėje stengiamasi sporto mediciną įteisinti kaip visapusišką ir unikalią specialybę, siekiama, kad šios srities profesionalai nepasimestų tarp kitų bendrosios medicinos praktikos gydytojų, kurie išklauso nustatytos valandų trukmės kursus ir teikia paslaugas. Ten stengiamasi, kad sporto medikų žinių lygis ir supratimas būtų kur kas gilesnis, o ši specialybė užimtų savo vietą. 
 
Britai požiūrį į sporto mediciną stipriai pakeitė po 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių, kurios jiems susiklostė tragiškai. Sporto medicinos įteisinimas – viena iš pradėtos pertvarkos esmių. 

Ar galima tvirtinti, kad Rytų ir Vakarų konfrontacija, sporto srityje piką pasiekusi ano amžiaus septintąjį–devintąjį dešimtmetį, turėjo tam tikros teigiamos įtakos sporto medicinos plėtrai? 
Didelis pasikeitimas įvyko Vakarų valstybėms pastebėjus, kad vadinamojo Rytų bloko šalys turi medicinos specialistų, dirbančių vien su sportininkais. Įprastai gerai per tarptautines varžybas pasirodančiose Rytų bloko šalyse šeštąjį, septintąjį ano amžiaus dešimtmetį su sportininkais jau dirbo atskiros medikų komandos. Daugelyje Vakarų šalių iki tol atskiros sporto mediko specialybės nebuvo. Vakaruose ši sritis buvo tam tikrų asmenybių hobis, bet ne atskira specialybė. Rytų modelį pamažu perėmė Vakarų Europos valstybės, taigi buvusi priešprieša prisidėjo prie sporto medicinos iškilimo. Visų pirma reagavo ir persitvarkė Skandinavijos šalys, kuriose gyvena itin aktyvi visuomenė. 

Kurios valstybės sporto medicinos srityje yra dabartinės lyderės?
Sporto medicina eina koja kojon su sporto mokslu. Sporto fiziologai, sporto mokslininkai, kurie dirba kartu su sporto medikais, įneša labai daug naujovių ir minčių. O kalbant apie lyderius reikėtų išskirti keletą regionų: visų pirma tai Australija ir Naujoji Zelandija, kitas regionas, kuriame daug progresyvių sporto mokslininkų, yra Pietų Afrika ir, be abejo, Skandinavija. 
 
Iš lyderių mums geografiškai artimiausia Skandinavija. Ar mums toli iki jų? Žinoma, ne atstumą skaičiuojant.
Mums iki latvių labai toli, ką jau kalbėti apie skandinavus. Viskas gana paprasta. Yra sportas visiems ir yra elitinis sportas. Jų tikslai, uždaviniai – visiškai skirtingi. Iš kitos pusės, ir vieni, ir kiti gali mokytis vieni iš kitų ir paimti tai, kas naudingiausia, – dviračio išradinėti nereikia. Lygiai tokia pati struktūra pageidautina ir sporto medicinoje. Yra sporto medicina, kuri kaip profilaktinė medicina gali duoti daug naudos visuomenei, ir yra, vadinkime, elitinė arba aukštų sportinių laimėjimų medicina, kurios uždaviniai taip pat yra visai kiti. Šie du sporto medicinos lygmenys – būtini. 
 
Mes turime tikrai neblogą profilaktinę sistemą, pagalbą sportuojantiems vaikams, jaunimui, bet stipriai stringame arba visiškai neturime elitinės sporto medicinos, kur sporto mokslas ir sporto medikai dirbtų po vienu stogu ir generuotų mokslinius rezultatus. Latviai labai gražiai susitvarkę elitinę sporto medicinos struktūrą, tačiau jie beveik neturi kito padalinio, kurį galima pavadinti taip: sporto medicina – kaip tarnyba visuomenei. 


 
Jau du dešimtmečius kalbate apie elitinį sporto medicinos centrą, skirtą tik sportininkams, ne visuomenei. Ar turite vilčių, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje toks centras atsiras?
Nebeturiu vilčių ir iliuzijų, nes žiūriu labai elementariai ir racionaliai. Jeigu dvidešimt metų viskas vyksta tik kalbų lygmeniu, vadinasi, viskas taip ir liks.  
 
Šis elitinis sporto medicinos centras suburtų pačius geriausius sporto medikus, mokslininkus. Ir traumą gavusiam sportininkui nebereikėtų iš vieno centro į kitą lakstyti. O kokia turėtų būti sporto medikų rengimo piramidė nuo apačios iki pat viršaus – koks būtų jų kelias iki šio neturimo sporto centro? 
Pradinį ruošimą mes kaip ir turime. Tiek Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, tiek Kauno universitetinės klinikos sporto medikus, po du tris žmones, ruošia. Bet jų paruošimas turėtų būti automatiškai derinamas su galimybe jiems stažuotis ir praleisti bent metus rezidentūros ne čia, o, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur jie galėtų pasisemti praktinių žinių iš lyderiaujančių sporto medicinos laboratorijų ir pamatyti, pačiupinėti tai, kas šiuo metu yra aukščiausio lygio standartas.  
 
Pradėti dirbti reikėtų nuo jaunų žmonių ir kartu su jais augti. Patiems geriausiems atsivertų olimpiniai festivaliai, jaunimo žaidynės – ir taip iki olimpinių žaidynių. Kelias ilgas. 

Kita vertus, paruošti sporto mediką – tai viena, bet baigęs mokslus jis privalo turėti tam tikrą motyvaciją toliau dirbti. Kitaip sakant, už tai jis turėtų gauti atitinkamą atlygį, o ne simbolinį, koks dabar pas mus mokamas. Paruošti žmogų, kuris galėtų dirbti su elito sportininkais, užtrunka 10–15 metų. Kelias galėtinai ilgas, todėl ir atlygis turėtų būti atitinkamas, mokamas įvertinus tenkančius krūvius ir atsakomybę, kuri jam užkraunama. Ne visi žino, kad sporto medikui dėl nuolatinių kelionių su sportininkais į treniruočių stovyklas, varžybas, čempionatus profesinėje srityje reikia daug ką aukoti: akademinę karjerą, mokslinį tiriamąjį darbą. 

Dažnos išvykos, čempionatai, žaidynės – atrodytų, sporto mediko specialybė labai dinamiška ir romantiška. O kokia realybė?
Ji nėra romantiška. Kai tenka palikus namus ir šeimą nuolat važinėti, blaškytis, patikėkit, romantika greit išgaruoja. Kai esi jaunas, neturi sukūręs šeimos – tada viskas kitaip, tada lengviau. 

Sporto medikai, kaip ir elitiniai sportininkai, gyvena ketverių metų olimpiniu ciklu. Kaip atrodo šis ciklas mediko akimis?
Olimpinės žaidynės – kaip ta ledkalnio viršūnėlė. Sportininkas iš niekur neatsiranda ir tiesiog užsimanęs dalyvauti žaidynėse nenuvyksta ir nedalyvauja. Visą šį ciklą būna pasirengimas, varžybos, atrankos. Sporto mediko darbas su sportininku yra nuolatinis, diena iš dienos. Profilaktiniai patikrinimai, eiliniai susirgimai, peršalimai, mini traumos, įvairūs klausimai, kurių kyla pakeitus krūvį, ekipuotę ir panašiai. Šiuos dalykus tenka spręsti kasdien, taigi sporto medikas nuolat būna su sportininkais ir šios problemos – tai jo kasdienis darbas. Nuo vienų žaidynių iki kitų. Negali medikas tiesiog nuvykti į žaidynes ir ten pradėti sportininką konsultuoti, gydyti. Visų pirma reikia žinoti, kokiomis problemomis sportininkas gyvena, kiekvieną sportininką pažinoti kaip asmenybę, kaip profesionalą. 
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Kauno komanda liko be pergalių
2018 07 16
3x3
Kauniečiams nesėkmingai susiklostė Italijoje vykusio FIBA trijulių (3x3) krepšinio turnyro „Lignano Sabbiadoro Challenger“ atranka.
Pasaulio čempionate – šešta vieta
2018 07 16
Pasaulio čempionatas
Vašingtone (JAV) pasibaigė pasaulio jaunimo (iki 21 metų) kurčiųjų krepšinio čempionato vaikinų turnyras.
A. White'as lieka Kauno „Žalgiryje“
2018 07 16
Komanda
Amerikietis krepšininkas Aaronas White'as ir toliau rungtyniaus Kauno „Žalgirio“ komandoje.
 
“Trakų” stovykloje – permainos
2018 07 16
Komanda
UEFA Europos lygos atrankoje kovojančią ekipą paliko vartininkas Ignas Plūkas, tačiau prie jos prisijungė Aleksandras Levšinas.
„Sūduvą“ Kipre pasitiko karštis ir lietus
2018 07 16
Čempionų lyga
Marijampolės „Sūduva“ pirmadienį atvyko į Kipro sostinę Nikosiją, kur žais Čempionų lygos atrankos I etapo atsakomąsias rungtynes su vietos APOEL.
„Stebuklų šiame čempionate buvo nemažai“
2018 07 16
Pasaulio čempionatas
Legendinis Lietuvos futbolininkas A. Narbekovas neslėpė, kad pasaulio čempionato finale palaikė kroatus, bet pripažino, kad prancūzai laimėjo pelnytai.
Lengvaatlečiai pasirodymą baigė be medalių
2018 07 15
Pasaulio čempionatas
Pasaulio jaunimo čempionato merginų šuolių į aukštį varžybose U. Baikštytė užėmė 6-ąją vietą, o disko metikas M. Alekna liko dešimtas.
Lietuvės kraityje - dar vienas rekordas
2018 07 14
Bėgimas
Agnės Šerkšnienės fronte - nieko naujo: Lietuvos bėgikė jau septintą kartą šiais metais pagerino Lietuvos rekordą, šįkart - 200 m bėgimo.
M. Alekna - pasaulio čempionato finale
2018 07 14
Jaunimas
17-metis Virgilijaus Aleknos sūnus Martynas varžysis pasaulio jaunimo čempionato finale, o ėjikė Austėja Kavaliauskaitė 10 km rungtyje liko 29-a.
 
Į „Žalgirio“ žaidynes – ne tik iš Lietuvos
2018 07 16
Žaidynės
Tradiciniame Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žaidynių teniso turnyre dalyvavo ir iš JAV bei Vokietijos atvykę žaidėjai.
Smuktelėjo WTA reitinge
2018 07 16
Reitingas
Moterų teniso asociacijos (WTA) reitingų lentelėje lietuvė Joana Eidukonytė iš 850-osios vietos nukrito į 963-iąją.
Pasaulio reitinge - 97-as
2018 07 16
Reitingas
Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 96-osios vietos smuktelėjo į 97-ąją.
Lietuvos kovotoja – garsiame realybės šou
2018 07 11
Įvertinimas
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje mūsų šalies kovotoja pateko į labiausiai prestižinę pasaulio kovinio sporto organizaciją - UFC.
Kelią link medalių užkirto čempionas
2018 07 09
Imtynės
Zagrebe (Kroatija) pasibaigusiame pasaulio jaunių imtynių čempionate Lietuvos sportininkai liko be medalių.
Po metų pertraukos - pergalė Tailande
2018 07 08
Muay Thai
Tailande vykusiame muay thai turnyre pergalę iškovojo 33 metų Sigitas Gaižauskas, kuris dėl traumos buvo priverstas daugiau nei metus praleisti be sporto.
 
Lietuvis pranoko 120 varžovų
2018 07 15
Plentas
19-metis Lietuvos atstovas Kęstutis Vaitaitis Europos jaunių dviračių plento čempionate grupinėse lenktynėse tarp 159 dalyvių užėmė 39-ąją vietą.
Lietuvės liko už penkiasdešimtuko ribų
2018 07 14
Plentas
Europos dviračių plento čempionato jaunių merginų grupinėse lenktynėse šeštadienį trys Lietuvos atstovės užėmė vietas šeštajame dešimtuke.
Lietuviai liko toli už lyderių nugarų
2018 07 14
Plentas
Lietuvos dviračių plento čempionas Justas Beniušis Europos jaunių čempionate pranoko 11 varžovų ir užėmė 37-ąją vietą.
Prancūzijoje pasiilgsta keptos duonos
2018 07 04
Veidas
Jonas Truchanovičius mėgaujasi gyvenimu ir žaidimu Prancūzijoje, bet džiaugiasi galėdamas apsivilkti Lietuvos rankinio rinktinės aprangą.
Dvejos rungtynės - dvi baudinių serijos
2018 06 29
Paplūdimio rankinis
Lietuvos merginų iki 18 metų paplūdimio rankinio rinktinė viena pergale bei viena nesėkme pradėjo Europos čempionatą Ulčinyje (Juodkalnija).
Paaiškėjo Lietuvos rankininkių varžovės
2018 06 19
Pasaulio čempionatas
Glazgo mieste buvo ištraukti 2019 metų pasaulio moterų rankinio čempionato atrankos burtai.
 
Kovos ir su savimi, ir su varžovais
2018 07 13
Paplūdimio tinklinis
Per pusmetį į pasaulio elitą įsiveržę Lukas Každailis jau šį sekmadienį pradės kovas Europos čempionate, kuriame stengsis peržengti psichologinį barjerą.
Šveicarijoje - apmaudūs pralaimėjimai
2018 07 11
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkus Šveicarijoje lydėjo nesėkmė - tiek vaikinų, tiek merginų duetai savo varžovams nusileido lemiamų setų pabaigose.
Geriausiais išrinkti lietuvis ir ukrainietė
2018 07 10
Geriausieji
Jonavoje pasibaigus Lietuvos tinklinio čempionatų finalams, pirmą kartą buvo išrinkti simboliniai geriausių žaidėjų septynetai.
Latvijoje - lietuvių pilotų triumfas
2018 07 16
Rali-krosas
Pirmajame Baltijos ralio kroso taurės etape puikiai pasirodė lietuviai.
Į trasą – aukščiausio lygio bolidu
2018 07 16
Driftas
Liepos 20 dieną, penktadienį, vienoje sudėtingiausių čempionate Palangos "Gera Dovana Drift" varžybų trasoje rungsis pajėgiausi lenktynininkai.
B. Vanagą sustabdė incidentas
2018 07 15
Ralis
Klaidingai pasižymėję kelią stnogramoje B. Vanagas ir M. Čepulis virto bei baigė pasirodymą Estijos ralyje.
 
Stovykloje - žinomas treneris
2018 07 15
Stovykla
Du pasaulio čempionus išugdęs suomis Harris Petris Setala darbuosis "Hockey Punks" priešsezoninėje vaikų stovykloje.
Rizika sugrįžti namo pasiteisino
2018 06 16
Akmenslydis
Nors Lietuvos akmenslydininkai dar tik svajoja apie specialius šios sporto šakos takus ledo arenose, jų mintyse jau yra ir parolimpinės žaidynės.
Po šešerių metų pakeitė klubą
2018 06 11
Ledo ritulys
Šveicarijoje rungtyniaujantis 20-metis Lietuvos ledo ritulio rinktinės puolėjas Emilijus Krakauskas nuo šiol žais "Kloten" komandoje.
Iš Ispanijos parveža bronzą
2018 07 16
Imtynės
Madride vykusiame 18-jame Ispanijos „Grand Prix“ moterų imtynių turnyre Danutė Domikaitytė svorio kategorijoje iki 68 kilogramų iškovojo trečią vietą.
Italijoje finišavo aštunti
2018 07 16
Beisbolas
Europos jaunimo (iki 18 metų) beisbolo čempionate Lietuvos rinktinė užėmė aštuntąją poziciją ir išsaugojo vietą elitiniame divizione.
Alytuje varžėsi kanupolininkai
2018 07 16
Kanupolas
Savaitgalį Didžiosios Dailidės ežere vyko atviro Alytaus miesto kanupolo čempionato antro turo varžybos.
 
LSU absolventai dirba pagal specialybę
2018 07 16
Studijos
Iš per 6-8 mėnesius įsidarbinusių 85 proc. apklausoje dalyvavusių LSU absolventų 66 proc. dirba pagal specialybę.
Kviečia padėti sergantiems vaikams
2018 07 16
Iniciatyva
Jau penkerius metus "Dynami:t Energy Racing Team" ne tik skina laurus žiedinėse lenktynėse, bet ir nepamiršta likimo nuskriaustų.
Šiauliečiai įsibėgėja: dygsta arenos
2018 07 16
Bazės
Šiaulių sporto gimnazija šiemet sulaukė išskirtinės dovanos – daugiafunkcio komplekso. Planuose – dar daugiau naujų bazių.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas