Inga Jarmalaitė/"Olimpinė panorama" 2017 m. gruodžio 9 d. 11:23 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Laisvasis medicinos agentas

Pasaulinį progreso pagreitį įgaunanti sporto medicina Lietuvoje taip pat norėtų tapti prestižine atskira specialybe. Bet atsitrenkia į realybės sieną.

D.Barkauskas (dešinėje) su D.Lobačevske ir E.Krungolcu.
Vytauto Dranginio nuotr.
D.Barkauskas (dešinėje) su D.Lobačevske ir E.Krungolcu.
   
Jis pats pirmasis į Lietuvą parvežė žinių apie tada dar mažai girdėtą sporto mediciną, nuo 1996 m. Atlantos iki 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių kaupė patirtį, žinias, dirbti su elitiniais sportininkais būrė kolegų komandą ir pelnė didžiausią autoritetą turinčio sporto mediko vardą Lietuvoje. Šį kovą po 21 metų darbo Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC) Dalius Barkauskas paliko vyriausiojo olimpiečių gydytojo postą ir, kaip pats juokauja, tapo laisvuoju agentu.  

Ar yra specifinių bėdų, su kuriomis tenka susidurti Lietuvos sporto medicinai? 
Visų pirma pas mus šioje srityje nėra daug jaunų žmonių. Jų tiesiog neateina. Tą lemia labai objektyvios priežastys – atlyginimai nėra patrauklūs ir pati esama sistema reikalauja tobulinimo. 
 
Sporto medicina susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – kasdieninės paslaugos, kurios reikalingos visuomenės sveikatinimui, prevencijai, įvairių sveikatos sutrikimų gydymui. Antroji – tai elitinis sportas, kuris reikalauja visiškai kitokio dėmesio, kitokio darbo planavimo ir struktūros. Prakalbus apie elitinį sportą reikia paminėti keletą dalykų, kurie labai aktualūs, bet iki šiol neišspręsti. Būtent dėl šių neišspręstų klausimų sporto medicina Lietuvoje nėra tarp prestižinių specialybių.  

Pirmoji problema – sporto medicinos statusas. Pasaulyje yra visaip. Ne visos Europos Sąjungos valstybės patvirtinusios sporto mediciną kaip atskirą specialybę, kitur ji įvardijama kaip subspecialybė, bet daugumoje šalių tai yra prestižinė specialybė. Šiuo metu daug diskutuojama ir sprendžiama, kokią vietą ši sritis turėtų užimti draudžiamojoje medicinoje, nes kai kur bėda ta, kad tam tikros kompetencijos yra dubliuojamos.

Manau, ES lygiu sporto medicinos, kaip atskiros srities, įteisinimas arba ne susidėlios per artimiausius trejus ketverius metus. O kaip bus pas mus – matysime, tiesą sakant, neturiu supratimo. Deja, iki šiol nemažai kas sporto mediciną supranta tik kaip sporto traumatologiją, kuriai svarbu traumų prevencija ir panašios bėdos. Bet sporto medicina – kur kas platesnė sritis, susijusi ne tik su sportininko sveikata, bet ir su fizinio krūvio planavimu. 

Ar Lietuvą priskirtumėte prie tų šalių, kurioms būdingas siauresnis požiūris į sporto mediciną – tik kaip į sporto traumatologiją?
Siauresnis požiūris egzistuoja visada pasaulyje, tik dabar jis šiek tiek keičiasi, nes nemažai šalių sporto medicina tampa pirminė specialybė. Pavyzdžiui, britai prieš penkerius ar šešerius metus pripažino šią specialybę kaip visavertę ir ją įteisino savo registre. Jungtinėje Karalystėje stengiamasi sporto mediciną įteisinti kaip visapusišką ir unikalią specialybę, siekiama, kad šios srities profesionalai nepasimestų tarp kitų bendrosios medicinos praktikos gydytojų, kurie išklauso nustatytos valandų trukmės kursus ir teikia paslaugas. Ten stengiamasi, kad sporto medikų žinių lygis ir supratimas būtų kur kas gilesnis, o ši specialybė užimtų savo vietą. 
 
Britai požiūrį į sporto mediciną stipriai pakeitė po 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių, kurios jiems susiklostė tragiškai. Sporto medicinos įteisinimas – viena iš pradėtos pertvarkos esmių. 

Ar galima tvirtinti, kad Rytų ir Vakarų konfrontacija, sporto srityje piką pasiekusi ano amžiaus septintąjį–devintąjį dešimtmetį, turėjo tam tikros teigiamos įtakos sporto medicinos plėtrai? 
Didelis pasikeitimas įvyko Vakarų valstybėms pastebėjus, kad vadinamojo Rytų bloko šalys turi medicinos specialistų, dirbančių vien su sportininkais. Įprastai gerai per tarptautines varžybas pasirodančiose Rytų bloko šalyse šeštąjį, septintąjį ano amžiaus dešimtmetį su sportininkais jau dirbo atskiros medikų komandos. Daugelyje Vakarų šalių iki tol atskiros sporto mediko specialybės nebuvo. Vakaruose ši sritis buvo tam tikrų asmenybių hobis, bet ne atskira specialybė. Rytų modelį pamažu perėmė Vakarų Europos valstybės, taigi buvusi priešprieša prisidėjo prie sporto medicinos iškilimo. Visų pirma reagavo ir persitvarkė Skandinavijos šalys, kuriose gyvena itin aktyvi visuomenė. 

Kurios valstybės sporto medicinos srityje yra dabartinės lyderės?
Sporto medicina eina koja kojon su sporto mokslu. Sporto fiziologai, sporto mokslininkai, kurie dirba kartu su sporto medikais, įneša labai daug naujovių ir minčių. O kalbant apie lyderius reikėtų išskirti keletą regionų: visų pirma tai Australija ir Naujoji Zelandija, kitas regionas, kuriame daug progresyvių sporto mokslininkų, yra Pietų Afrika ir, be abejo, Skandinavija. 
 
Iš lyderių mums geografiškai artimiausia Skandinavija. Ar mums toli iki jų? Žinoma, ne atstumą skaičiuojant.
Mums iki latvių labai toli, ką jau kalbėti apie skandinavus. Viskas gana paprasta. Yra sportas visiems ir yra elitinis sportas. Jų tikslai, uždaviniai – visiškai skirtingi. Iš kitos pusės, ir vieni, ir kiti gali mokytis vieni iš kitų ir paimti tai, kas naudingiausia, – dviračio išradinėti nereikia. Lygiai tokia pati struktūra pageidautina ir sporto medicinoje. Yra sporto medicina, kuri kaip profilaktinė medicina gali duoti daug naudos visuomenei, ir yra, vadinkime, elitinė arba aukštų sportinių laimėjimų medicina, kurios uždaviniai taip pat yra visai kiti. Šie du sporto medicinos lygmenys – būtini. 
 
Mes turime tikrai neblogą profilaktinę sistemą, pagalbą sportuojantiems vaikams, jaunimui, bet stipriai stringame arba visiškai neturime elitinės sporto medicinos, kur sporto mokslas ir sporto medikai dirbtų po vienu stogu ir generuotų mokslinius rezultatus. Latviai labai gražiai susitvarkę elitinę sporto medicinos struktūrą, tačiau jie beveik neturi kito padalinio, kurį galima pavadinti taip: sporto medicina – kaip tarnyba visuomenei. 


 
Jau du dešimtmečius kalbate apie elitinį sporto medicinos centrą, skirtą tik sportininkams, ne visuomenei. Ar turite vilčių, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje toks centras atsiras?
Nebeturiu vilčių ir iliuzijų, nes žiūriu labai elementariai ir racionaliai. Jeigu dvidešimt metų viskas vyksta tik kalbų lygmeniu, vadinasi, viskas taip ir liks.  
 
Šis elitinis sporto medicinos centras suburtų pačius geriausius sporto medikus, mokslininkus. Ir traumą gavusiam sportininkui nebereikėtų iš vieno centro į kitą lakstyti. O kokia turėtų būti sporto medikų rengimo piramidė nuo apačios iki pat viršaus – koks būtų jų kelias iki šio neturimo sporto centro? 
Pradinį ruošimą mes kaip ir turime. Tiek Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, tiek Kauno universitetinės klinikos sporto medikus, po du tris žmones, ruošia. Bet jų paruošimas turėtų būti automatiškai derinamas su galimybe jiems stažuotis ir praleisti bent metus rezidentūros ne čia, o, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur jie galėtų pasisemti praktinių žinių iš lyderiaujančių sporto medicinos laboratorijų ir pamatyti, pačiupinėti tai, kas šiuo metu yra aukščiausio lygio standartas.  
 
Pradėti dirbti reikėtų nuo jaunų žmonių ir kartu su jais augti. Patiems geriausiems atsivertų olimpiniai festivaliai, jaunimo žaidynės – ir taip iki olimpinių žaidynių. Kelias ilgas. 

Kita vertus, paruošti sporto mediką – tai viena, bet baigęs mokslus jis privalo turėti tam tikrą motyvaciją toliau dirbti. Kitaip sakant, už tai jis turėtų gauti atitinkamą atlygį, o ne simbolinį, koks dabar pas mus mokamas. Paruošti žmogų, kuris galėtų dirbti su elito sportininkais, užtrunka 10–15 metų. Kelias galėtinai ilgas, todėl ir atlygis turėtų būti atitinkamas, mokamas įvertinus tenkančius krūvius ir atsakomybę, kuri jam užkraunama. Ne visi žino, kad sporto medikui dėl nuolatinių kelionių su sportininkais į treniruočių stovyklas, varžybas, čempionatus profesinėje srityje reikia daug ką aukoti: akademinę karjerą, mokslinį tiriamąjį darbą. 

Dažnos išvykos, čempionatai, žaidynės – atrodytų, sporto mediko specialybė labai dinamiška ir romantiška. O kokia realybė?
Ji nėra romantiška. Kai tenka palikus namus ir šeimą nuolat važinėti, blaškytis, patikėkit, romantika greit išgaruoja. Kai esi jaunas, neturi sukūręs šeimos – tada viskas kitaip, tada lengviau. 

Sporto medikai, kaip ir elitiniai sportininkai, gyvena ketverių metų olimpiniu ciklu. Kaip atrodo šis ciklas mediko akimis?
Olimpinės žaidynės – kaip ta ledkalnio viršūnėlė. Sportininkas iš niekur neatsiranda ir tiesiog užsimanęs dalyvauti žaidynėse nenuvyksta ir nedalyvauja. Visą šį ciklą būna pasirengimas, varžybos, atrankos. Sporto mediko darbas su sportininku yra nuolatinis, diena iš dienos. Profilaktiniai patikrinimai, eiliniai susirgimai, peršalimai, mini traumos, įvairūs klausimai, kurių kyla pakeitus krūvį, ekipuotę ir panašiai. Šiuos dalykus tenka spręsti kasdien, taigi sporto medikas nuolat būna su sportininkais ir šios problemos – tai jo kasdienis darbas. Nuo vienų žaidynių iki kitų. Negali medikas tiesiog nuvykti į žaidynes ir ten pradėti sportininką konsultuoti, gydyti. Visų pirma reikia žinoti, kokiomis problemomis sportininkas gyvena, kiekvieną sportininką pažinoti kaip asmenybę, kaip profesionalą. 
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
"Privalome namuose laimėti"
2018 10 16
Krepšinis
Chrisas Krameris – apie „Ryto“ startą Europos taurėje, komandos naujoką Manny Harrisą ir būsimų rungtynių svarbą
Turnyro starte - antausis čempionams
2018 10 16
LSKL
LSKL pirmenybių starte dviejų praėjusio čempionato finalininkų dvikovoje KU krepšininkei įveikė VDU studentus.
Traumos verčia „Rytą“ keisti planus
2018 10 16
Europos taurė
Vilniaus "Ryto" treneris Dainius Adomaitis: apie artėjančią akistatą su "Skyliners", naujoko Manny Harriso amplua komandoje ir vidurio puolėjo paieškas.
 
LFF rado pamainą N. Dunauskui
2018 10 16
Pareigos
Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto posėdyje paskirtas naujas generalinis sekretorius - juo tapo Edgaras Stankevičus.
"Noriu būti pastebėtas"
2018 10 15
U-21
Lietuvos jaunimo rinktinėje debiutavęs saugas Matas Vareika - apie komandą, gražius įvarčius ir tikslus.
E.Jankauskas: „Padarėme per daug klaidų“
2018 10 15
Žvilgsnis
„Mums trūko agresijos, greičio, nesugebėjome sustabdyti varžovų kontratakų“, - po pralaimėjimo Juodkalnijai vardijo Lietuvos rinktinės strategas.
Pagarbos bėgime greičiausiais – olimpietis
2018 10 15
Bėgimas
5-asis pagarbos bėgimas „Algimanto apygardos partizanų takais“ buvo skirtas apygardos partizanų vado A. Starkaus-Montės 100-osioms gimimo metinėms .
Rengtis sezonui padeda ir mokslininkai
2018 10 12
Žvilgsnis
Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo Palangoje.
Olimpietės tikslas – išugdyti olimpietį
2018 10 10
Karjera
Dvejų olimpinių žaidynių prizininkė Austra Skujytė: „Daugeliui savo auklėtinių esu tarsi mama“.
 
Tenisininkams - 200 tūkst. eurų paramos
2018 10 16
Pinigai
Finansine parama galės džiaugtis Lietuvos teniso rinktinės lyderiai, gerus rezultatus rodantys jauniai bei Vilniaus teniso akademija.
R. Berankiui - antras šansas
2018 10 15
Tenisas
Turnyro Rusijoje atrankoje pralaimėjęs R. Berankis jame dalyvaus jame, kaip „laimingas pralaimėjusysis“, o J.Tverijonas pasitraukė iš varžybų Izraelyje.
R. Berankis išliko toje pačioje vietoje
2018 10 15
Reitingas
R.Berankis ATP reitingų lentelėje -107-as, L. Grigelio ir J. Eidukonytės pozicijos smuko.
Tarptautiniame turnyre – lietuvio medalis
2018 10 16
Boksas
Tradiciniame tarptautiniame bokso turnyre Baltarusijoje lietuvis Tadas Tamašauskas iškovojo bronzos medalį.
Lietuviui - Europos čempionato bronza
2018 10 15
Europos čempionatas
Europos jaunių bokso pirmenybėse Rusijoje Lietuvos atstovas Aleksandras Trofimčiukas iškovojo bronzos medalį.
Rokiškietei - pasaulio čempionato bronza
2018 10 15
Sambo
Pasaulio jaunių ir jaunimo sambo imtynių čempionate Gruzijoje Vaiga Čečytė užėmė trečiąją vietą.
 
Dviems dviratininkams - po penkis medalius
2018 10 15
Trekas
Lietuvos dviračių treko čempionate Panevėžyje daugiausiai medalių - po penkis - pelnė Justas Beniušis ir Olivija Baleišytė.
Pasaulio reitinge – lietuvės šuolis
2018 10 10
Reitingas
Italijoje lenktynes laimėjusi Rasa Leleivytė („Aromitalia Vaiano“) Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) reitinge iš 63-ios vietos pakilo į 42-ąją.
Sąskaitą papildė 20 reitingo taškų
2018 10 07
Plentas
„Gran Premio Bruno Beghelli Internazionale“ lenktynėse lietuvė Rasa Leleivytė užėmė dešimtąją vietą.
Vilniečiai eliminavo kauniečius
2018 10 14
Iššūkio taurė
"Šviesos" rankininkai 33:26 laimėjo EHF Iššūkio taurės turnyro antrojo etapo atsakomąsias rungtynes prieš „Granitą-Karį" ir pateko į kitą etapą.
Laimėjo čempionai ir panevėžiečiai
2018 10 13
LRL
Lietuvos rankinio lygoje „Dragūnas“ Klaipėdoje 45:28 įveikė Šiaulių „Dubysą“, o "Grifas" Panevėžyje 27:21 "Uteną".
Į svarbias kovas – išretėjusiomis gretomis
2018 10 12
Atranka
Lietuvos rinktinės treneriai paskelbė išplėstinį žaidėjų sąrašą. Iš jo bus pasirinkti rankininkai Europos čempionato atrankos mūšiams.
 
Silpnesnių komandų nebeliko
2018 10 16
Lietuvos čempionatas
Lapkričio pradžioje startuosiančiame Lietuvos vyrų tinklinio čempionate į medalius taikysis kone visos šešios dalyvausiančios ekipos.
Treneriams - aukščiausio lygio kursai
2018 10 15
Kursai
Tinklinio treneriai pirmadienį rinkosi į Vilniuje penkias dienas truksiančius FIVB II lygio trenerių kursus.
Prie starto linijos – aštuonios komandos
2018 10 10
Lietuvos čempionatas
Jau spalio pabaigoje startuos naujasis Lietuvos moterų tinklinio sezonas, kuriame šiemet netrūks naujovių.
Lietuvos talentui - istorinė galimybė
2018 10 16
Auto
G. Grinbergas pateko į talentingiausių pasaulio jaunųjų lenktynininkų 17-uką ir varžysis dėl galimybės visą kitą sezoną atstovauti „Formulės-4" komandai.
Tauragės bekelėje intrigos netrūko
2018 10 15
Auto
Lietuvos visureigių ekipažai ir motociklininkai varžėsi įstabiose Žemaitijos vietose ir išsiaiškino, kurie iš jų yra greičiausi.
Ralio kroso dievai šypsojosi lietuviams
2018 10 15
Rali-krosas
Torūnės trasoje, finišavo Baltijos šalių ralio kroso pirmenybės, kurių visus svarbiausius važiavimus laimėjo pilotai iš Lietuvos.
 
Lietuvis pralaužė ledus KHL
2018 10 15
Ledo ritulys
Ketvirtą kartą šį sezoną Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL) mače ant ledo pasirodė ir pirmąjį įvartį per karjerą šioje lygoje pelnė N.Ališauskas.
Pergalinga salvė – 10 įvarčių
2018 10 10
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionato rungtynėse Elektrėnų „Energija“ (4/0) svečiuose net 10:2 (2:0, 4:1, 4:1) sutriuškino Vilniaus „Geležinį vilką“ (1/3).
Trenerio debiutas – turnyre Vilniuje
2018 10 09
Ledo ritulys
Lapkritį Vilniuje ledo ritulio gerbėjų laukia tikra šventė – įspūdingą reginį žadantis „Turkish Airlines Baltic Challenge Cup“ turnyras.
Motyvuoja triatlono iššūkiai
2018 10 16
Triatlonas
Geležiniu žmogumi tapęs verslininkas Aidas Jarušaitis: „Į šį sportą neateina bet kas, čia renkasi savo sričių lyderiai“.
"Raganosiui"- "Grand prix" apdovanojimas
2018 10 16
Buriavimas
Jachtos "Raganosis" įgula sugebėjo iškovoti visas pirmąsias vietas keturiose svarbiausiose buriavimo sezono varžybose.
Penkiakovininkams – medalių viltis
2018 10 16
Jaunimo olimpiada
Pirmadienį Buenos Airėse vykstančiose jaunimo olimpinėse žaidynėse varžėsi trys Lietuvos sportininkai.
 
Olimpiečių ramybę saugo 1700 pareigūnų
2018 10 16
Jaunimo olimpiada
LTeam.lt pateikia faktų ir skaičių rinkinį, kuris į Argentinoje vykstančias jaunimo olimpines žaidynes leis pažvelgti kitu kampu.
Derybos baigtos: stadioną žada 2022 metais
2018 10 11
Stadionas
Sėkmingai užbaigtos svarbiausios derybos dėl Nacionalinio futbolo stadiono Vilniuje. Jau nuspręsta ir kokia bus aikštės danga. Tačiau rizika dar išlieka.
Medaliai – iš olimpinės čempionės rankų
2018 10 10
Jaunimo olimpiada
Naujoji TOK narė Daina Gudzinevičiūtė Buenos Airėse apdovanojo fechtavimo varžybų nugalėtojus.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas