Inga Jarmalaitė/"Olimpinė panorama" 2017 m. gruodžio 9 d. 11:23 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Laisvasis medicinos agentas

Pasaulinį progreso pagreitį įgaunanti sporto medicina Lietuvoje taip pat norėtų tapti prestižine atskira specialybe. Bet atsitrenkia į realybės sieną.

D.Barkauskas (dešinėje) su D.Lobačevske ir E.Krungolcu.
Vytauto Dranginio nuotr.
D.Barkauskas (dešinėje) su D.Lobačevske ir E.Krungolcu.
   
Jis pats pirmasis į Lietuvą parvežė žinių apie tada dar mažai girdėtą sporto mediciną, nuo 1996 m. Atlantos iki 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių kaupė patirtį, žinias, dirbti su elitiniais sportininkais būrė kolegų komandą ir pelnė didžiausią autoritetą turinčio sporto mediko vardą Lietuvoje. Šį kovą po 21 metų darbo Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC) Dalius Barkauskas paliko vyriausiojo olimpiečių gydytojo postą ir, kaip pats juokauja, tapo laisvuoju agentu.  

Ar yra specifinių bėdų, su kuriomis tenka susidurti Lietuvos sporto medicinai? 
Visų pirma pas mus šioje srityje nėra daug jaunų žmonių. Jų tiesiog neateina. Tą lemia labai objektyvios priežastys – atlyginimai nėra patrauklūs ir pati esama sistema reikalauja tobulinimo. 
 
Sporto medicina susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – kasdieninės paslaugos, kurios reikalingos visuomenės sveikatinimui, prevencijai, įvairių sveikatos sutrikimų gydymui. Antroji – tai elitinis sportas, kuris reikalauja visiškai kitokio dėmesio, kitokio darbo planavimo ir struktūros. Prakalbus apie elitinį sportą reikia paminėti keletą dalykų, kurie labai aktualūs, bet iki šiol neišspręsti. Būtent dėl šių neišspręstų klausimų sporto medicina Lietuvoje nėra tarp prestižinių specialybių.  

Pirmoji problema – sporto medicinos statusas. Pasaulyje yra visaip. Ne visos Europos Sąjungos valstybės patvirtinusios sporto mediciną kaip atskirą specialybę, kitur ji įvardijama kaip subspecialybė, bet daugumoje šalių tai yra prestižinė specialybė. Šiuo metu daug diskutuojama ir sprendžiama, kokią vietą ši sritis turėtų užimti draudžiamojoje medicinoje, nes kai kur bėda ta, kad tam tikros kompetencijos yra dubliuojamos.

Manau, ES lygiu sporto medicinos, kaip atskiros srities, įteisinimas arba ne susidėlios per artimiausius trejus ketverius metus. O kaip bus pas mus – matysime, tiesą sakant, neturiu supratimo. Deja, iki šiol nemažai kas sporto mediciną supranta tik kaip sporto traumatologiją, kuriai svarbu traumų prevencija ir panašios bėdos. Bet sporto medicina – kur kas platesnė sritis, susijusi ne tik su sportininko sveikata, bet ir su fizinio krūvio planavimu. 

Ar Lietuvą priskirtumėte prie tų šalių, kurioms būdingas siauresnis požiūris į sporto mediciną – tik kaip į sporto traumatologiją?
Siauresnis požiūris egzistuoja visada pasaulyje, tik dabar jis šiek tiek keičiasi, nes nemažai šalių sporto medicina tampa pirminė specialybė. Pavyzdžiui, britai prieš penkerius ar šešerius metus pripažino šią specialybę kaip visavertę ir ją įteisino savo registre. Jungtinėje Karalystėje stengiamasi sporto mediciną įteisinti kaip visapusišką ir unikalią specialybę, siekiama, kad šios srities profesionalai nepasimestų tarp kitų bendrosios medicinos praktikos gydytojų, kurie išklauso nustatytos valandų trukmės kursus ir teikia paslaugas. Ten stengiamasi, kad sporto medikų žinių lygis ir supratimas būtų kur kas gilesnis, o ši specialybė užimtų savo vietą. 
 
Britai požiūrį į sporto mediciną stipriai pakeitė po 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių, kurios jiems susiklostė tragiškai. Sporto medicinos įteisinimas – viena iš pradėtos pertvarkos esmių. 

Ar galima tvirtinti, kad Rytų ir Vakarų konfrontacija, sporto srityje piką pasiekusi ano amžiaus septintąjį–devintąjį dešimtmetį, turėjo tam tikros teigiamos įtakos sporto medicinos plėtrai? 
Didelis pasikeitimas įvyko Vakarų valstybėms pastebėjus, kad vadinamojo Rytų bloko šalys turi medicinos specialistų, dirbančių vien su sportininkais. Įprastai gerai per tarptautines varžybas pasirodančiose Rytų bloko šalyse šeštąjį, septintąjį ano amžiaus dešimtmetį su sportininkais jau dirbo atskiros medikų komandos. Daugelyje Vakarų šalių iki tol atskiros sporto mediko specialybės nebuvo. Vakaruose ši sritis buvo tam tikrų asmenybių hobis, bet ne atskira specialybė. Rytų modelį pamažu perėmė Vakarų Europos valstybės, taigi buvusi priešprieša prisidėjo prie sporto medicinos iškilimo. Visų pirma reagavo ir persitvarkė Skandinavijos šalys, kuriose gyvena itin aktyvi visuomenė. 

Kurios valstybės sporto medicinos srityje yra dabartinės lyderės?
Sporto medicina eina koja kojon su sporto mokslu. Sporto fiziologai, sporto mokslininkai, kurie dirba kartu su sporto medikais, įneša labai daug naujovių ir minčių. O kalbant apie lyderius reikėtų išskirti keletą regionų: visų pirma tai Australija ir Naujoji Zelandija, kitas regionas, kuriame daug progresyvių sporto mokslininkų, yra Pietų Afrika ir, be abejo, Skandinavija. 
 
Iš lyderių mums geografiškai artimiausia Skandinavija. Ar mums toli iki jų? Žinoma, ne atstumą skaičiuojant.
Mums iki latvių labai toli, ką jau kalbėti apie skandinavus. Viskas gana paprasta. Yra sportas visiems ir yra elitinis sportas. Jų tikslai, uždaviniai – visiškai skirtingi. Iš kitos pusės, ir vieni, ir kiti gali mokytis vieni iš kitų ir paimti tai, kas naudingiausia, – dviračio išradinėti nereikia. Lygiai tokia pati struktūra pageidautina ir sporto medicinoje. Yra sporto medicina, kuri kaip profilaktinė medicina gali duoti daug naudos visuomenei, ir yra, vadinkime, elitinė arba aukštų sportinių laimėjimų medicina, kurios uždaviniai taip pat yra visai kiti. Šie du sporto medicinos lygmenys – būtini. 
 
Mes turime tikrai neblogą profilaktinę sistemą, pagalbą sportuojantiems vaikams, jaunimui, bet stipriai stringame arba visiškai neturime elitinės sporto medicinos, kur sporto mokslas ir sporto medikai dirbtų po vienu stogu ir generuotų mokslinius rezultatus. Latviai labai gražiai susitvarkę elitinę sporto medicinos struktūrą, tačiau jie beveik neturi kito padalinio, kurį galima pavadinti taip: sporto medicina – kaip tarnyba visuomenei. 


 
Jau du dešimtmečius kalbate apie elitinį sporto medicinos centrą, skirtą tik sportininkams, ne visuomenei. Ar turite vilčių, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje toks centras atsiras?
Nebeturiu vilčių ir iliuzijų, nes žiūriu labai elementariai ir racionaliai. Jeigu dvidešimt metų viskas vyksta tik kalbų lygmeniu, vadinasi, viskas taip ir liks.  
 
Šis elitinis sporto medicinos centras suburtų pačius geriausius sporto medikus, mokslininkus. Ir traumą gavusiam sportininkui nebereikėtų iš vieno centro į kitą lakstyti. O kokia turėtų būti sporto medikų rengimo piramidė nuo apačios iki pat viršaus – koks būtų jų kelias iki šio neturimo sporto centro? 
Pradinį ruošimą mes kaip ir turime. Tiek Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, tiek Kauno universitetinės klinikos sporto medikus, po du tris žmones, ruošia. Bet jų paruošimas turėtų būti automatiškai derinamas su galimybe jiems stažuotis ir praleisti bent metus rezidentūros ne čia, o, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur jie galėtų pasisemti praktinių žinių iš lyderiaujančių sporto medicinos laboratorijų ir pamatyti, pačiupinėti tai, kas šiuo metu yra aukščiausio lygio standartas.  
 
Pradėti dirbti reikėtų nuo jaunų žmonių ir kartu su jais augti. Patiems geriausiems atsivertų olimpiniai festivaliai, jaunimo žaidynės – ir taip iki olimpinių žaidynių. Kelias ilgas. 

Kita vertus, paruošti sporto mediką – tai viena, bet baigęs mokslus jis privalo turėti tam tikrą motyvaciją toliau dirbti. Kitaip sakant, už tai jis turėtų gauti atitinkamą atlygį, o ne simbolinį, koks dabar pas mus mokamas. Paruošti žmogų, kuris galėtų dirbti su elito sportininkais, užtrunka 10–15 metų. Kelias galėtinai ilgas, todėl ir atlygis turėtų būti atitinkamas, mokamas įvertinus tenkančius krūvius ir atsakomybę, kuri jam užkraunama. Ne visi žino, kad sporto medikui dėl nuolatinių kelionių su sportininkais į treniruočių stovyklas, varžybas, čempionatus profesinėje srityje reikia daug ką aukoti: akademinę karjerą, mokslinį tiriamąjį darbą. 

Dažnos išvykos, čempionatai, žaidynės – atrodytų, sporto mediko specialybė labai dinamiška ir romantiška. O kokia realybė?
Ji nėra romantiška. Kai tenka palikus namus ir šeimą nuolat važinėti, blaškytis, patikėkit, romantika greit išgaruoja. Kai esi jaunas, neturi sukūręs šeimos – tada viskas kitaip, tada lengviau. 

Sporto medikai, kaip ir elitiniai sportininkai, gyvena ketverių metų olimpiniu ciklu. Kaip atrodo šis ciklas mediko akimis?
Olimpinės žaidynės – kaip ta ledkalnio viršūnėlė. Sportininkas iš niekur neatsiranda ir tiesiog užsimanęs dalyvauti žaidynėse nenuvyksta ir nedalyvauja. Visą šį ciklą būna pasirengimas, varžybos, atrankos. Sporto mediko darbas su sportininku yra nuolatinis, diena iš dienos. Profilaktiniai patikrinimai, eiliniai susirgimai, peršalimai, mini traumos, įvairūs klausimai, kurių kyla pakeitus krūvį, ekipuotę ir panašiai. Šiuos dalykus tenka spręsti kasdien, taigi sporto medikas nuolat būna su sportininkais ir šios problemos – tai jo kasdienis darbas. Nuo vienų žaidynių iki kitų. Negali medikas tiesiog nuvykti į žaidynes ir ten pradėti sportininką konsultuoti, gydyti. Visų pirma reikia žinoti, kokiomis problemomis sportininkas gyvena, kiekvieną sportininką pažinoti kaip asmenybę, kaip profesionalą. 
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Raudondvaryje nuleista LMKL uždanga
2018 04 25
LMKL
Trečiadienio vakarą Raudondvario dvare apdovanotos LMKL čempionės ir prizininkės bei geriausios žaidėjos.
"Nevėžis" užsitikrino vietą atkrintamosiose
2018 04 25
LKL
"Nevėžis" įveikė "Neptūną" iškovojo vietą atkrintamosiose, o "Vytautas" netikėtai išvykstančius brolius Ballus palydėjo pralaimėjimu "Šiauliams".
Norėtų peržaisti finalą su "Žalgiriu"
2018 04 25
Interviu
"Lietuvos ryto" gynėjas Jimmy Baronas tiesioginiame interviu pasakojo apie dvikovą su Russelu Westbrooku ir keptą duoną su sūriu.
 
Ankstyvas įvartis atnešė pergalę
2018 04 25
A lyga
Dar 2-ąją minutę pelnytas įvartis "Atlantui" atnešė pergalę prieš "Jonavą" ir nutraukė trijų pralaimėjimų iš eilės seriją.
„V. Romanovą pakeitė Škotija“
2018 04 25
Istorija
Dabar Rusijoje įsikūrusio verslininko Vladimiro Romanovo globos Dandžio klubui išvengė dėl labai apkūnių moterų bare.
"Sūduva" tolsta, "Trakai" įsibėgėja
2018 04 24
A lyga
Šįvakar A lygoje sužaistos dvejos rungtynės: išvykoje rungtyniavę marijampoliečiai įveikė "Palangą", o "Trakai" namuose nugalėjo "Kauno Žalgirį".
Dukters gimtadieniui – įspūdingas metimas
2018 04 24
Varžybos
Andrius Gudžius Vilniuje pasiekė antrą sezono rezultatą pasaulyje, o Virgilijaus Aleknos sūnus net dukart gerino rekordą.
Tituluota plaukikė – lengvaatlečių elite
2018 04 23
Žvilgsnis
Su Rūta Meilutyte baseine lenktyniavusi Ieva Zarankaitė pasuko kitu keliu: tapusi lengaatlete jau įvykdė Europos čempionato disko metimo normatyvą.
Bėgime - žinomi sporto ir politikos veidai
2018 04 23
Bėgimas
Bendrame lietuvių ir lenkų bėgime dalyvavo ir krepšinio treneris Tomas Pačėsas, ir ambasadorius Vygaudas Ušackas.
 
Skirtingos dangos - skirtingas tenisas
2018 04 25
Tenisas
Rimvydas Mugevičius paaiškino apie skirtingų teniso dangų subtilybes ir papasakojo, kuo skiriasi žaidimas ant jų.
Pasinaudoti šansu nepavyko
2018 04 23
Tenisas
Lietuvos moterų teniso rinktinę nuo kelialapio į aukštesnę FedCup varžybų grupę skyrė tik viena pergalė.
Trylikametė atidarė ITF taškų sąskaitą
2018 04 18
Talentas
Trylikametė Vilniaus teniso akademijos auklėtinė Patricija Paukštytė pasiekė kol kas didžiausią pergalę šiame sezone.
Narve - kaip namuose
2018 04 25
Kovotojai
Ne vieną kartą narve kovojęs Tomas Pakutinskas prisipažino, kad kiekvieną kartą žengdamas į narvą jaučiasi ypatingai.
"Man ir tėčiui - tai visas gyvenimas"
2018 04 24
Muay Thai
Ne vieną sidabro medalį pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojęs Martynas Jasiūnas šiemet Meksikoje sieks aukso.
Europos čempionatą pradėjo pergalėmis
2018 04 20
Boksas
Europos devyniolikamečių bokso pirmenybėse Lietuvai atstovauja 7 vaikinai ir 2 merginos.
 
Italijoje - pirmasis sezono medalis
2018 04 25
Dviračiai
Dviratininkė Rasa Leleivytė Romoje vykusiose lenktynėse pirmą kartą šį sezoną užkopė ant prizininkų pakylos - iškovojo trečiąją vietą.
Startavo "Lietuvos plento taurė"
2018 04 23
Plentas
Sekmadienį Baisogaloje (Radviliškio raj.) startavo didžiausia plento dviračių lenktynių serija Baltijos šalyse „Lietuvos plento taurė 2018“.
Pakilo 13 pozicijų
2018 04 17
Plentas
Lenktynėse Belgijoje sėkmingai pasirodžiusi Lietuvos dviratininkė R. Leleivytė UCI plento dviratininkių reitinge iš 82-os vietos pakilo į 69-ą.
Rankinio rinktinei – šimtmečio šansas
2018 04 19
Atranka
„Europos čempionato atrankoje jau parodėme, kad galime žaisti su elitinėmis rinktinėmis", - prieš kovą su islandais teigia LRF prezidentas.
Naujokų smūgis vicečempionams
2018 04 19
Lietuvos lyga
„Vivus.lt“ rankinio lygos ketvirtfinalių nugalėtojai paaiškėjo po dvejų rungtynių, kadangi visos serijos baigėsi rezultatu 2:0.
Debiutantai laimėjo svečiuose
2018 04 15
Rankinis
LRL pirmasis ketvirtfinalio susitikimas Alytuje baigėsi KTU rankininkų pergale 31:29 prieš lygos vicečempionus "Varsą-Stronglasą".
 
Titulai grįžo į ŠU ir VDU
2018 04 24
Studentų sportas
Savaitgalį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) sporto centro salėje buvo karūnuotos stipriausios šalies universitetų tinklinio komandos.
Studentai išsiaiškins tinklinio čempionus
2018 04 20
Tinklinis
"Džiaugiamės, kai studentus pamatome ne tik studentų, bet ir Lietuvos čempionate ar kitose aukšto meistriškumo varžybose", - sako NTSL prezidentas J.Banys.
Kovas baigė atrankoje
2018 04 20
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė pralaimėjo JAV porai ir prestižiniame turnyre Kinijoje nedalyvaus.
"Nemuno žiede" atidarys motociklų sezoną
2018 04 24
Žiedinės lenktynės
Praeitą savaitgalį Kačerginėje vykusiose treniruotėse dalyvavę lentyninkai, šį šeštadienį sieks pirmųjų pergalių sezone.
Automobilį užkūrė būdama 8-erių
2018 04 24
Auto
Vienuolikmetė lenktyninkė Raminta svajoja apie čempionės titulus už bagio vairo ir veterinariją.
Žurnalistai lėks ir oro uosto takais
2018 04 23
Ralis
23-iaisis žurnalistų "Press ralis" drieksis Lietuvos ir Latvijos keliais bei kelių oro uostų pakilimo takais.
 
Svajonės link – pergalingais žingsniais
2018 04 25
Ledo ritulys
Kol kas nėra jėgos, pasaulio čempionate galinčios sustabdyti Lietuvos ledo ritulio rinktinę – įsibėgėję lietuviai pirmą kartą istorijoje įveikė japonus.
Estai įsitaisė lentelės viršuje
2018 04 25
Ledo ritulys
Estijos rinktinė ir toliau nemažina apsukų – paskutinę mačo minutę pelnytu įvarčiu 1:0 palaužę rumunus trumpam tapo čempionato lyderiais.
Staigmenos tęsiasi: netikėtai klupo Ukraina
2018 04 25
Ledo ritulys
Pirmose trečiadienio rungtynėse ukrainiečiai 2:4 pralaimėjo Kroatijos rinktinei bei pasitraukė iš kovos dėl čempionato aukso medalių.
Čempionatas - be valstybės paramos
2018 04 25
Regbis
Panevėžyje vyksiančiam Europos regbio septynetų jaunimo čempionatui valstybinės įstaigos neskyrė nė cento, teigia čempionato organizatoriai.
Be miego įveikė du šimtus kilometrų
2018 04 25
Bėgimas
"Vieno bėgimo metu net rodėsi, kad mane puola didžiulė laukinių pelių armija su mažais kardukais", - nuotykius iš bėgimų pasakoja Danguolė Bičkūnienė.
Per Alytų - į Portugaliją
2018 04 25
Gimnastika
Alytuje vykusios aerobinės gimnastikos varžybos geriausiems Lietuvos sportininkams tapo paskutine repeticija prieš kelionę į pasaulio čempionatą.
 
Pamatykite: "Žalgirio" arenos transformacija
2018 04 24
Arena
Dar vakar vakare Kauno "Žalgirio" arenoje varžėsi ledo ritulininkai, o jau šįryt į krepšius mėtė Pirėjo "Olympiacos" ir "Žalgirio" krepšininkai (VIDEO).
Mainų programa - su sportiniu akcentu
2018 04 24
Jaunimas
Jaunimo asociacija „Milžinų lizdas“ Gruzdžiuose (Šiaulių r.) surengė tarptautinius Erasmus+ jaunimo mainus „Greener generation“.
S. Skverneliui - TOK apdovanojimas
2018 04 23
Apdovanojimas
„Mums labai malonu matyti olimpinį judėjimą palaikantį Lietuvos Vyriausybės vadovą", - teikdama apdovanojimą premjerui sakė Daina Gudzinevičiūtė.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas