Inga Jarmalaitė/"Olimpinė panorama" 2017 m. gruodžio 9 d. 11:23 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Laisvasis medicinos agentas

Pasaulinį progreso pagreitį įgaunanti sporto medicina Lietuvoje taip pat norėtų tapti prestižine atskira specialybe. Bet atsitrenkia į realybės sieną.

D.Barkauskas (dešinėje) su D.Lobačevske ir E.Krungolcu.
Vytauto Dranginio nuotr.
D.Barkauskas (dešinėje) su D.Lobačevske ir E.Krungolcu.
   
Jis pats pirmasis į Lietuvą parvežė žinių apie tada dar mažai girdėtą sporto mediciną, nuo 1996 m. Atlantos iki 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių kaupė patirtį, žinias, dirbti su elitiniais sportininkais būrė kolegų komandą ir pelnė didžiausią autoritetą turinčio sporto mediko vardą Lietuvoje. Šį kovą po 21 metų darbo Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC) Dalius Barkauskas paliko vyriausiojo olimpiečių gydytojo postą ir, kaip pats juokauja, tapo laisvuoju agentu.  

Ar yra specifinių bėdų, su kuriomis tenka susidurti Lietuvos sporto medicinai? 
Visų pirma pas mus šioje srityje nėra daug jaunų žmonių. Jų tiesiog neateina. Tą lemia labai objektyvios priežastys – atlyginimai nėra patrauklūs ir pati esama sistema reikalauja tobulinimo. 
 
Sporto medicina susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – kasdieninės paslaugos, kurios reikalingos visuomenės sveikatinimui, prevencijai, įvairių sveikatos sutrikimų gydymui. Antroji – tai elitinis sportas, kuris reikalauja visiškai kitokio dėmesio, kitokio darbo planavimo ir struktūros. Prakalbus apie elitinį sportą reikia paminėti keletą dalykų, kurie labai aktualūs, bet iki šiol neišspręsti. Būtent dėl šių neišspręstų klausimų sporto medicina Lietuvoje nėra tarp prestižinių specialybių.  

Pirmoji problema – sporto medicinos statusas. Pasaulyje yra visaip. Ne visos Europos Sąjungos valstybės patvirtinusios sporto mediciną kaip atskirą specialybę, kitur ji įvardijama kaip subspecialybė, bet daugumoje šalių tai yra prestižinė specialybė. Šiuo metu daug diskutuojama ir sprendžiama, kokią vietą ši sritis turėtų užimti draudžiamojoje medicinoje, nes kai kur bėda ta, kad tam tikros kompetencijos yra dubliuojamos.

Manau, ES lygiu sporto medicinos, kaip atskiros srities, įteisinimas arba ne susidėlios per artimiausius trejus ketverius metus. O kaip bus pas mus – matysime, tiesą sakant, neturiu supratimo. Deja, iki šiol nemažai kas sporto mediciną supranta tik kaip sporto traumatologiją, kuriai svarbu traumų prevencija ir panašios bėdos. Bet sporto medicina – kur kas platesnė sritis, susijusi ne tik su sportininko sveikata, bet ir su fizinio krūvio planavimu. 

Ar Lietuvą priskirtumėte prie tų šalių, kurioms būdingas siauresnis požiūris į sporto mediciną – tik kaip į sporto traumatologiją?
Siauresnis požiūris egzistuoja visada pasaulyje, tik dabar jis šiek tiek keičiasi, nes nemažai šalių sporto medicina tampa pirminė specialybė. Pavyzdžiui, britai prieš penkerius ar šešerius metus pripažino šią specialybę kaip visavertę ir ją įteisino savo registre. Jungtinėje Karalystėje stengiamasi sporto mediciną įteisinti kaip visapusišką ir unikalią specialybę, siekiama, kad šios srities profesionalai nepasimestų tarp kitų bendrosios medicinos praktikos gydytojų, kurie išklauso nustatytos valandų trukmės kursus ir teikia paslaugas. Ten stengiamasi, kad sporto medikų žinių lygis ir supratimas būtų kur kas gilesnis, o ši specialybė užimtų savo vietą. 
 
Britai požiūrį į sporto mediciną stipriai pakeitė po 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių, kurios jiems susiklostė tragiškai. Sporto medicinos įteisinimas – viena iš pradėtos pertvarkos esmių. 

Ar galima tvirtinti, kad Rytų ir Vakarų konfrontacija, sporto srityje piką pasiekusi ano amžiaus septintąjį–devintąjį dešimtmetį, turėjo tam tikros teigiamos įtakos sporto medicinos plėtrai? 
Didelis pasikeitimas įvyko Vakarų valstybėms pastebėjus, kad vadinamojo Rytų bloko šalys turi medicinos specialistų, dirbančių vien su sportininkais. Įprastai gerai per tarptautines varžybas pasirodančiose Rytų bloko šalyse šeštąjį, septintąjį ano amžiaus dešimtmetį su sportininkais jau dirbo atskiros medikų komandos. Daugelyje Vakarų šalių iki tol atskiros sporto mediko specialybės nebuvo. Vakaruose ši sritis buvo tam tikrų asmenybių hobis, bet ne atskira specialybė. Rytų modelį pamažu perėmė Vakarų Europos valstybės, taigi buvusi priešprieša prisidėjo prie sporto medicinos iškilimo. Visų pirma reagavo ir persitvarkė Skandinavijos šalys, kuriose gyvena itin aktyvi visuomenė. 

Kurios valstybės sporto medicinos srityje yra dabartinės lyderės?
Sporto medicina eina koja kojon su sporto mokslu. Sporto fiziologai, sporto mokslininkai, kurie dirba kartu su sporto medikais, įneša labai daug naujovių ir minčių. O kalbant apie lyderius reikėtų išskirti keletą regionų: visų pirma tai Australija ir Naujoji Zelandija, kitas regionas, kuriame daug progresyvių sporto mokslininkų, yra Pietų Afrika ir, be abejo, Skandinavija. 
 
Iš lyderių mums geografiškai artimiausia Skandinavija. Ar mums toli iki jų? Žinoma, ne atstumą skaičiuojant.
Mums iki latvių labai toli, ką jau kalbėti apie skandinavus. Viskas gana paprasta. Yra sportas visiems ir yra elitinis sportas. Jų tikslai, uždaviniai – visiškai skirtingi. Iš kitos pusės, ir vieni, ir kiti gali mokytis vieni iš kitų ir paimti tai, kas naudingiausia, – dviračio išradinėti nereikia. Lygiai tokia pati struktūra pageidautina ir sporto medicinoje. Yra sporto medicina, kuri kaip profilaktinė medicina gali duoti daug naudos visuomenei, ir yra, vadinkime, elitinė arba aukštų sportinių laimėjimų medicina, kurios uždaviniai taip pat yra visai kiti. Šie du sporto medicinos lygmenys – būtini. 
 
Mes turime tikrai neblogą profilaktinę sistemą, pagalbą sportuojantiems vaikams, jaunimui, bet stipriai stringame arba visiškai neturime elitinės sporto medicinos, kur sporto mokslas ir sporto medikai dirbtų po vienu stogu ir generuotų mokslinius rezultatus. Latviai labai gražiai susitvarkę elitinę sporto medicinos struktūrą, tačiau jie beveik neturi kito padalinio, kurį galima pavadinti taip: sporto medicina – kaip tarnyba visuomenei. 


 
Jau du dešimtmečius kalbate apie elitinį sporto medicinos centrą, skirtą tik sportininkams, ne visuomenei. Ar turite vilčių, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje toks centras atsiras?
Nebeturiu vilčių ir iliuzijų, nes žiūriu labai elementariai ir racionaliai. Jeigu dvidešimt metų viskas vyksta tik kalbų lygmeniu, vadinasi, viskas taip ir liks.  
 
Šis elitinis sporto medicinos centras suburtų pačius geriausius sporto medikus, mokslininkus. Ir traumą gavusiam sportininkui nebereikėtų iš vieno centro į kitą lakstyti. O kokia turėtų būti sporto medikų rengimo piramidė nuo apačios iki pat viršaus – koks būtų jų kelias iki šio neturimo sporto centro? 
Pradinį ruošimą mes kaip ir turime. Tiek Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, tiek Kauno universitetinės klinikos sporto medikus, po du tris žmones, ruošia. Bet jų paruošimas turėtų būti automatiškai derinamas su galimybe jiems stažuotis ir praleisti bent metus rezidentūros ne čia, o, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur jie galėtų pasisemti praktinių žinių iš lyderiaujančių sporto medicinos laboratorijų ir pamatyti, pačiupinėti tai, kas šiuo metu yra aukščiausio lygio standartas.  
 
Pradėti dirbti reikėtų nuo jaunų žmonių ir kartu su jais augti. Patiems geriausiems atsivertų olimpiniai festivaliai, jaunimo žaidynės – ir taip iki olimpinių žaidynių. Kelias ilgas. 

Kita vertus, paruošti sporto mediką – tai viena, bet baigęs mokslus jis privalo turėti tam tikrą motyvaciją toliau dirbti. Kitaip sakant, už tai jis turėtų gauti atitinkamą atlygį, o ne simbolinį, koks dabar pas mus mokamas. Paruošti žmogų, kuris galėtų dirbti su elito sportininkais, užtrunka 10–15 metų. Kelias galėtinai ilgas, todėl ir atlygis turėtų būti atitinkamas, mokamas įvertinus tenkančius krūvius ir atsakomybę, kuri jam užkraunama. Ne visi žino, kad sporto medikui dėl nuolatinių kelionių su sportininkais į treniruočių stovyklas, varžybas, čempionatus profesinėje srityje reikia daug ką aukoti: akademinę karjerą, mokslinį tiriamąjį darbą. 

Dažnos išvykos, čempionatai, žaidynės – atrodytų, sporto mediko specialybė labai dinamiška ir romantiška. O kokia realybė?
Ji nėra romantiška. Kai tenka palikus namus ir šeimą nuolat važinėti, blaškytis, patikėkit, romantika greit išgaruoja. Kai esi jaunas, neturi sukūręs šeimos – tada viskas kitaip, tada lengviau. 

Sporto medikai, kaip ir elitiniai sportininkai, gyvena ketverių metų olimpiniu ciklu. Kaip atrodo šis ciklas mediko akimis?
Olimpinės žaidynės – kaip ta ledkalnio viršūnėlė. Sportininkas iš niekur neatsiranda ir tiesiog užsimanęs dalyvauti žaidynėse nenuvyksta ir nedalyvauja. Visą šį ciklą būna pasirengimas, varžybos, atrankos. Sporto mediko darbas su sportininku yra nuolatinis, diena iš dienos. Profilaktiniai patikrinimai, eiliniai susirgimai, peršalimai, mini traumos, įvairūs klausimai, kurių kyla pakeitus krūvį, ekipuotę ir panašiai. Šiuos dalykus tenka spręsti kasdien, taigi sporto medikas nuolat būna su sportininkais ir šios problemos – tai jo kasdienis darbas. Nuo vienų žaidynių iki kitų. Negali medikas tiesiog nuvykti į žaidynes ir ten pradėti sportininką konsultuoti, gydyti. Visų pirma reikia žinoti, kokiomis problemomis sportininkas gyvena, kiekvieną sportininką pažinoti kaip asmenybę, kaip profesionalą. 
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
"Lietkabelis" užstrigo vilniečių gynyboje
2018 01 20
LKF vyrų taurė
Dvejas šeštadienio LKL rungtynes laimėjo šeimininkai: "Lietuvos rytas" Vilniuje įveikė Panevėžio "Lietkabelį", o "Juventus" Utenoje - Kėdainių "Nevėžį".
LMKL mačus laimėjo šeimininkės
2018 01 20
LMKL
Šeštadienį LMKL rungtynėse "Kibirkštis" Vilniuje 77:72 įveikė Klaipėdos "Fortūną", o "Sūduva" Marijampolėje" 95:48 - "Šiaulius-Universitetą".
"Neptūno" laukia šviesi ateitis"
2018 01 20
LKL
LKL generalinis sekretorius Romualdas Brazauskas neabejoja, kad „Neptūnas“ pateko į patikimas rankas ir toliau džiugins klaipėdiečius pergalėmis
 
Lietuvos čempionai pralaimėjo latviams
2018 01 19
Draugiškos rungtynės
2018 sezonui besirengianti Marijampolės „Sūduva“ sužaidė antrąsias kontrolines rungtynes.
"Apie naujokus kalbėti dar anksti"
2018 01 19
A lyga
Lietuvos čempionės „Sūduvos“ vyriausiasis treneris V. Čeburinas po žiemos pertraukos tik savaitę besitreniruojančios komandos pažanga yra patenkintas.
"Jonavos" naujokas tikisi A lygos aukso
2018 01 19
Naujokas
"Jonavai" atstovaus pernai su Marijampolės "Sūduva" Lietuvos čempionu tapęs saugas Ernestas Veliulis.
Judėti į priekį skatins atmosfera klube
2018 01 19
Sutartis
„Kauno maratono klubas" pasirašė sutatį su šalies barjerinio bėgimo lydere Greta Plečkaityte.
„Bėgimas mano kraujyje - jau nuo mažens“
2018 01 19
Bėgimas
Jau vaikystėje berniukus aplenkdavusi Šaulių sąjungos narė Vaida Žūsinaitė per metus nubėga apie 7 tūkst. km.
Vieni laimėjo lengvai, kiti po atkaklių kovų
2018 01 19
Varžybos
Per atvirąjį Vilniaus miesto sporto centro lengvosios atletikos čempionatą daugiausia sportininkų sutraukė vyrų 60 m sprintas.
 
Naujus metus pradėjo pergalėmis
2018 01 19
Tenisas
Viena perspektyviausių Lietuvos tenisininkių Patricija Paukštytė šiemet jau dalyvavo dviejų tarptautinių turnyrų finaluose.
Lietuviai bandys pagaliau įveikti estus
2018 01 17
Daviso taurė
Daviso taurės turnyro mačas Šiauliuose bus jau septintoji lietuvių ir estų tarpusavio akistata. Visi iki šiol vykę susitikimai baigėsi Estijos pergalėmis.
Vilniuje žais buvusi 6-oji pasaulio raketė
2018 01 17
Pirmos ITF kategorijos senjorų teniso turnyre „Vilnius Cup 2018“ rungtyniaus savo laiku buvęs vienu geriausių pasaulyje dvejetų žaidėju M. Fyrstenbergas.
Kaune paaiškės imtynių čempionai
2018 01 18
Imtynės
Šeštadienį Kaune vyks Lietuvos imtynių čempionatas. Varžysis graikų-romėnų, moterų bei laisvųjų imtynių stilių atletai.
Lietuviai susižėrė šešis aukso medalius
2018 01 16
Imtynės
Estijos mieste Kohtla-Jarvėje vykusiame XXXVIII Avo Talpase graikų-romėnų imtynių turnyre Lietuvos jaunieji atletai laimėjo šešiose svorio kategorijoje.
Suomijoje - istorinis lietuvių triumfas
2018 01 15
Imtynės
Tradiciniame tarptautiniame graikų romėnų imtynių turnyre Suomijoje J. Petravičius ir M. Knystautas iškovojo auksą, o Lietuvos rinktinė - pirmąją vietą.
 
S. Krupeckaitei – pasaulio taurės sidabras
2018 01 20
Trekas
S. Krupeckaitė pasaulio dviračių treko taurės varžybų penktojo etapo sprinto rungtyje iškovojo antrąją, o galutinėje varžybų įskaitoje - trečiąją vietą.
Dviratininkai lenktyniaus Minske
2018 01 19
Trekas
Į dviračių treko taurės varžybų paskutinįjį, penktąjį, etapą, vyksiantį Baltarusijoje, išvyko penki Lietuvos atstovai.
E. Šiškevičius finišavo devintas
2018 01 17
Lenktynės
Po Gabone vykstančių 13-ųjų daugiadienių dviračių lenktynių „La Tropicale Amissa Bongo“ trečiojo etapo lietuvis E. Šiškevičius užima 23-iąją vietą.
Lietuvos rankinio lygoje - staigmenų diena
2018 01 20
LRL
Šeštadienį vykusiose „Vivus.lt“ rankinio lygos pirmenybių rungtynėse „Varsa–Stronglasas“ 26:36 pralaimėjo KTU, o "Dubysa-Gubernija" 30:29 įveikė "Vilnių".
Iki svajonės liko žingsnis
2018 01 14
Atranka
Lietuvos rinktinė, nors pirmame kėliny ir nukraujavo, šventė pergalę - laimėjimas prieš latvius atvėrė kelią į kitą pasaulio čempionato atrankos etapą.
Kaimynų akistata bus lemtinga
2018 01 14
Atranka
Ir Lietuvos vyrų rankinio rinktinė, ir Latvijos rinktinė yra per žingsnį nuo kito pasaulio čempionato atrankos etapo. Kas keliaus į jį, paaiškės šiandien.
 
Bikinį keičia į bucus
2018 01 18
Sniego tinklinis
"Įstrigo šaltukas, girgždantis sniegas, gana storas aprangos sluoksnis ir, žinoma, avalynė", - išbandžiusi sniego tinklinį, įspūdžius dėstė M. Povilaitytė.
Lietuviai pasižymėjo naudingu žaidimu
2018 01 17
Rumunijos ir Estijos klubams atstovaujančių Lietuvos tinklininkų pastangų nepakako, kad jų ekipos laimėtų pergales CEV turnyruose.
"Sūduva" pratęsė pergalių seriją
2018 01 15
Lietuvos čempionatas
Atsinaujinus Lietuvos vyrų tinklinio čempionatui dvi pergales iškovojo be pralaimėjimų vis dar žygiuojanti Marijampolės "Sūduva".
Dakare - naujas Lietuvos rekordas
2018 01 20
Dakaras
Antanas Juknevičius pagerino Baltijos šalių rekordą Dakaro ralyje, tarp greičiausiųjų ne viename etape buvo ir kiti lietuviai.
Išlydėjo į Monte Karlą
2018 01 20
Ralis
"Slegia didelė atsakomybė, norisi pasiekti geriausią rezultatą", - prieš išskrisdamas į Monte Karlo ralį kalbėjo lenktynininkas Deividas Jocius.
Lietuvis pateko į greičiausiųjų dešimtuką
2018 01 20
Dakaras
Priešpaskutiniame Dakaro ralio etape Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu, užėmė 9-ą vietą. Kiti Lietuvos ekipažai taip pat gerino savo pozicijas.
 
"Rokiškis" svečius palaužė mačo pabaigoje
2018 01 20
Lietuvos ledo ritulio čempionate šeštadienį antrąją pergalę iškovojo „Rokiškis", laimėjęs principiniame mače 2:1 prieš Vilniaus "Hockey Punks".
Maskvoje lietuvius giria
2018 01 19
Dailusis čiuožimas
Europos dailiojo čiuožimo čempionate Maskvoje E. Kropa pateko į finalą, o G. Damulevičiūtė ir D. Kizala aplenke dvi būsimų olimpiečių poras.
Kova su žvaigždėmis ne gąsdina, o įkvepia
2018 01 19
Kalnų slidinėjimas
„Atstovauti savo gimtinei olimpinėse žaidynėse – mano gyvenimo svajonė“, - sako jauniausias Lietuvos olimpinės delegacijos narys 18-metis A.Drukarovas.
Šeštadienį - pralaimėjimas ir pergalė
2018 01 20
Žolės riedulys
Belgijoje vykstančiame Europos moterų žolės riedulio uždarosiose patalpose čempionate Lietuvos rinktinė 3:5 nusileido Anglijai ir 9:0 sutriuškino Velsą.
Starte - dvi nesėkmės
2018 01 19
Žolės riedulys
Europos moterų žolės riedulio uždarosiose patalpose II diviziono čempionatą Lietuvos ekipa pradėjo dviem vienodais pralaimėjimais 2:4 austrėms ir švedėms.
"Noras joti užgožia visus sunkumus"
2018 01 18
Jojimas
Iš varžybų JAE grįžusi Lietuvos raitelė Ugnė Zalieckienė – apie išbandymus dykumoje, žirgų kelionę lėktuvu ir besiplečiantį varžybų žemėlapį.
 
Pjongčange trispalvę neš biatlonininkas
2018 01 19
Posėdis
LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtinta Lietuvos olimpinė rinktinė, dalyvausianti Pjongčango olimpinėse žiemos žaidynėse.
Netektis sporto bendruomenėje
2018 01 18
Netektis
Šalies sporto bendruomenė neteko nusipelniusio Lietuvos trenerio, kūno kultūros ir sporto darbuotojo Romualdo Ragelio.
Lietuvos olimpiniame fonde – permainos
2018 01 16
Permainos
Lietuvos olimpinio fondo valdyba ir jo direktorius Vitalijus Vasiliauskas šalių susitarimu nutraukė sutartį. Fondo laukia ir daugiau permainų.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas