Inga Jarmalaitė/"Olimpinė panorama" 2017 m. gruodžio 9 d. 11:23 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Laisvasis medicinos agentas

Pasaulinį progreso pagreitį įgaunanti sporto medicina Lietuvoje taip pat norėtų tapti prestižine atskira specialybe. Bet atsitrenkia į realybės sieną.

D.Barkauskas (dešinėje) su D.Lobačevske ir E.Krungolcu.
Vytauto Dranginio nuotr.
D.Barkauskas (dešinėje) su D.Lobačevske ir E.Krungolcu.
   
Jis pats pirmasis į Lietuvą parvežė žinių apie tada dar mažai girdėtą sporto mediciną, nuo 1996 m. Atlantos iki 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių kaupė patirtį, žinias, dirbti su elitiniais sportininkais būrė kolegų komandą ir pelnė didžiausią autoritetą turinčio sporto mediko vardą Lietuvoje. Šį kovą po 21 metų darbo Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC) Dalius Barkauskas paliko vyriausiojo olimpiečių gydytojo postą ir, kaip pats juokauja, tapo laisvuoju agentu.  

Ar yra specifinių bėdų, su kuriomis tenka susidurti Lietuvos sporto medicinai? 
Visų pirma pas mus šioje srityje nėra daug jaunų žmonių. Jų tiesiog neateina. Tą lemia labai objektyvios priežastys – atlyginimai nėra patrauklūs ir pati esama sistema reikalauja tobulinimo. 
 
Sporto medicina susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – kasdieninės paslaugos, kurios reikalingos visuomenės sveikatinimui, prevencijai, įvairių sveikatos sutrikimų gydymui. Antroji – tai elitinis sportas, kuris reikalauja visiškai kitokio dėmesio, kitokio darbo planavimo ir struktūros. Prakalbus apie elitinį sportą reikia paminėti keletą dalykų, kurie labai aktualūs, bet iki šiol neišspręsti. Būtent dėl šių neišspręstų klausimų sporto medicina Lietuvoje nėra tarp prestižinių specialybių.  

Pirmoji problema – sporto medicinos statusas. Pasaulyje yra visaip. Ne visos Europos Sąjungos valstybės patvirtinusios sporto mediciną kaip atskirą specialybę, kitur ji įvardijama kaip subspecialybė, bet daugumoje šalių tai yra prestižinė specialybė. Šiuo metu daug diskutuojama ir sprendžiama, kokią vietą ši sritis turėtų užimti draudžiamojoje medicinoje, nes kai kur bėda ta, kad tam tikros kompetencijos yra dubliuojamos.

Manau, ES lygiu sporto medicinos, kaip atskiros srities, įteisinimas arba ne susidėlios per artimiausius trejus ketverius metus. O kaip bus pas mus – matysime, tiesą sakant, neturiu supratimo. Deja, iki šiol nemažai kas sporto mediciną supranta tik kaip sporto traumatologiją, kuriai svarbu traumų prevencija ir panašios bėdos. Bet sporto medicina – kur kas platesnė sritis, susijusi ne tik su sportininko sveikata, bet ir su fizinio krūvio planavimu. 

Ar Lietuvą priskirtumėte prie tų šalių, kurioms būdingas siauresnis požiūris į sporto mediciną – tik kaip į sporto traumatologiją?
Siauresnis požiūris egzistuoja visada pasaulyje, tik dabar jis šiek tiek keičiasi, nes nemažai šalių sporto medicina tampa pirminė specialybė. Pavyzdžiui, britai prieš penkerius ar šešerius metus pripažino šią specialybę kaip visavertę ir ją įteisino savo registre. Jungtinėje Karalystėje stengiamasi sporto mediciną įteisinti kaip visapusišką ir unikalią specialybę, siekiama, kad šios srities profesionalai nepasimestų tarp kitų bendrosios medicinos praktikos gydytojų, kurie išklauso nustatytos valandų trukmės kursus ir teikia paslaugas. Ten stengiamasi, kad sporto medikų žinių lygis ir supratimas būtų kur kas gilesnis, o ši specialybė užimtų savo vietą. 
 
Britai požiūrį į sporto mediciną stipriai pakeitė po 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių, kurios jiems susiklostė tragiškai. Sporto medicinos įteisinimas – viena iš pradėtos pertvarkos esmių. 

Ar galima tvirtinti, kad Rytų ir Vakarų konfrontacija, sporto srityje piką pasiekusi ano amžiaus septintąjį–devintąjį dešimtmetį, turėjo tam tikros teigiamos įtakos sporto medicinos plėtrai? 
Didelis pasikeitimas įvyko Vakarų valstybėms pastebėjus, kad vadinamojo Rytų bloko šalys turi medicinos specialistų, dirbančių vien su sportininkais. Įprastai gerai per tarptautines varžybas pasirodančiose Rytų bloko šalyse šeštąjį, septintąjį ano amžiaus dešimtmetį su sportininkais jau dirbo atskiros medikų komandos. Daugelyje Vakarų šalių iki tol atskiros sporto mediko specialybės nebuvo. Vakaruose ši sritis buvo tam tikrų asmenybių hobis, bet ne atskira specialybė. Rytų modelį pamažu perėmė Vakarų Europos valstybės, taigi buvusi priešprieša prisidėjo prie sporto medicinos iškilimo. Visų pirma reagavo ir persitvarkė Skandinavijos šalys, kuriose gyvena itin aktyvi visuomenė. 

Kurios valstybės sporto medicinos srityje yra dabartinės lyderės?
Sporto medicina eina koja kojon su sporto mokslu. Sporto fiziologai, sporto mokslininkai, kurie dirba kartu su sporto medikais, įneša labai daug naujovių ir minčių. O kalbant apie lyderius reikėtų išskirti keletą regionų: visų pirma tai Australija ir Naujoji Zelandija, kitas regionas, kuriame daug progresyvių sporto mokslininkų, yra Pietų Afrika ir, be abejo, Skandinavija. 
 
Iš lyderių mums geografiškai artimiausia Skandinavija. Ar mums toli iki jų? Žinoma, ne atstumą skaičiuojant.
Mums iki latvių labai toli, ką jau kalbėti apie skandinavus. Viskas gana paprasta. Yra sportas visiems ir yra elitinis sportas. Jų tikslai, uždaviniai – visiškai skirtingi. Iš kitos pusės, ir vieni, ir kiti gali mokytis vieni iš kitų ir paimti tai, kas naudingiausia, – dviračio išradinėti nereikia. Lygiai tokia pati struktūra pageidautina ir sporto medicinoje. Yra sporto medicina, kuri kaip profilaktinė medicina gali duoti daug naudos visuomenei, ir yra, vadinkime, elitinė arba aukštų sportinių laimėjimų medicina, kurios uždaviniai taip pat yra visai kiti. Šie du sporto medicinos lygmenys – būtini. 
 
Mes turime tikrai neblogą profilaktinę sistemą, pagalbą sportuojantiems vaikams, jaunimui, bet stipriai stringame arba visiškai neturime elitinės sporto medicinos, kur sporto mokslas ir sporto medikai dirbtų po vienu stogu ir generuotų mokslinius rezultatus. Latviai labai gražiai susitvarkę elitinę sporto medicinos struktūrą, tačiau jie beveik neturi kito padalinio, kurį galima pavadinti taip: sporto medicina – kaip tarnyba visuomenei. 


 
Jau du dešimtmečius kalbate apie elitinį sporto medicinos centrą, skirtą tik sportininkams, ne visuomenei. Ar turite vilčių, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje toks centras atsiras?
Nebeturiu vilčių ir iliuzijų, nes žiūriu labai elementariai ir racionaliai. Jeigu dvidešimt metų viskas vyksta tik kalbų lygmeniu, vadinasi, viskas taip ir liks.  
 
Šis elitinis sporto medicinos centras suburtų pačius geriausius sporto medikus, mokslininkus. Ir traumą gavusiam sportininkui nebereikėtų iš vieno centro į kitą lakstyti. O kokia turėtų būti sporto medikų rengimo piramidė nuo apačios iki pat viršaus – koks būtų jų kelias iki šio neturimo sporto centro? 
Pradinį ruošimą mes kaip ir turime. Tiek Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, tiek Kauno universitetinės klinikos sporto medikus, po du tris žmones, ruošia. Bet jų paruošimas turėtų būti automatiškai derinamas su galimybe jiems stažuotis ir praleisti bent metus rezidentūros ne čia, o, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur jie galėtų pasisemti praktinių žinių iš lyderiaujančių sporto medicinos laboratorijų ir pamatyti, pačiupinėti tai, kas šiuo metu yra aukščiausio lygio standartas.  
 
Pradėti dirbti reikėtų nuo jaunų žmonių ir kartu su jais augti. Patiems geriausiems atsivertų olimpiniai festivaliai, jaunimo žaidynės – ir taip iki olimpinių žaidynių. Kelias ilgas. 

Kita vertus, paruošti sporto mediką – tai viena, bet baigęs mokslus jis privalo turėti tam tikrą motyvaciją toliau dirbti. Kitaip sakant, už tai jis turėtų gauti atitinkamą atlygį, o ne simbolinį, koks dabar pas mus mokamas. Paruošti žmogų, kuris galėtų dirbti su elito sportininkais, užtrunka 10–15 metų. Kelias galėtinai ilgas, todėl ir atlygis turėtų būti atitinkamas, mokamas įvertinus tenkančius krūvius ir atsakomybę, kuri jam užkraunama. Ne visi žino, kad sporto medikui dėl nuolatinių kelionių su sportininkais į treniruočių stovyklas, varžybas, čempionatus profesinėje srityje reikia daug ką aukoti: akademinę karjerą, mokslinį tiriamąjį darbą. 

Dažnos išvykos, čempionatai, žaidynės – atrodytų, sporto mediko specialybė labai dinamiška ir romantiška. O kokia realybė?
Ji nėra romantiška. Kai tenka palikus namus ir šeimą nuolat važinėti, blaškytis, patikėkit, romantika greit išgaruoja. Kai esi jaunas, neturi sukūręs šeimos – tada viskas kitaip, tada lengviau. 

Sporto medikai, kaip ir elitiniai sportininkai, gyvena ketverių metų olimpiniu ciklu. Kaip atrodo šis ciklas mediko akimis?
Olimpinės žaidynės – kaip ta ledkalnio viršūnėlė. Sportininkas iš niekur neatsiranda ir tiesiog užsimanęs dalyvauti žaidynėse nenuvyksta ir nedalyvauja. Visą šį ciklą būna pasirengimas, varžybos, atrankos. Sporto mediko darbas su sportininku yra nuolatinis, diena iš dienos. Profilaktiniai patikrinimai, eiliniai susirgimai, peršalimai, mini traumos, įvairūs klausimai, kurių kyla pakeitus krūvį, ekipuotę ir panašiai. Šiuos dalykus tenka spręsti kasdien, taigi sporto medikas nuolat būna su sportininkais ir šios problemos – tai jo kasdienis darbas. Nuo vienų žaidynių iki kitų. Negali medikas tiesiog nuvykti į žaidynes ir ten pradėti sportininką konsultuoti, gydyti. Visų pirma reikia žinoti, kokiomis problemomis sportininkas gyvena, kiekvieną sportininką pažinoti kaip asmenybę, kaip profesionalą. 
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Į „Žalgirio“ tvirtovę – kartu su mama
2019 01 16
Žvilgsnis
„Labiausiai įsiminė atmosfera. Vienuolikos metų dar nebuvau regėjęs tokio sirgalių palaikymo “, – atmosferą Kaune prisiminė žalgirietis R.Jokubaitis.
„Neptūnas“ iškovojo svarbią pergalę
2019 01 15
Čempionų lyga
Čempionų lygos 11-ojo turo rungtynėse D grupėje Klaipėdos „Neptūno“ ekipa svečiuose 90:80 (16:27, 28:17, 25:20, 21:16) įveikė Strasbūro SIG (Prancūzija).
„Žalgiris“ šeimininkavo Šiauliuose.
2019 01 15
Karaliaus Mindaugo taurė
Karaliaus Mindaugo taurės rezultatyvumo rekordą pagerinęs Kauno „Žalgiris“ nušlavė „Šiaulius“ ir viena koja atsidūrė finalo ketverte.
 
Po geriausių gyvenimo metų – nauji tikslai
2019 01 16
Žvilgsnis
„Sūduvos“ saugas Ovidijus Verbickas: „Galėčiau sakyti, kad 2018 m. buvo tobuli, aišku, jeigu ne patirta trauma, bet niekas nėra nuo jų apsaugotas.“
Čempionai kloja pamatus naujam sezonui
2019 01 16
Žvilgsnis
„Sūduvos“ strategas Vladimiras Čeburinas: „Taikome didelius krūvius, žaidėjai jaučia nuovargį, nori kažką parodyti, tačiau yra sunku.“
LFF vadovai diskutavo ir su „Dzūkų tankais“
2019 01 16
Susitikimai
LFF generalinis sekretorius E.Stankevičius ir prezidentas T.Danilevičius Alytuje susitiko su miesto savivaldybės, „Dainavos“ klubo ir fanų atstovais.
Vilniaus maratonas išsaugojo partnerį
2019 01 16
Maratonas
„Danske Bank“ pratęsė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Tarptautinis maratonas“ ir dar trejus metus drauge organizuos masiškiausią Lietuvos sporto renginį.
Pamatus sezonui kloja ir tunelyje
2019 01 15
Žvilgsnis
Lietuvos rekordininkė Agnė Šerkšnienė – apie sezono startą, svarbiausias varžybas, nežinią dėl olimpinės atrankos, pratybas tunelyje ir PAR, dukterį.
Pagerbė žuvusius už laisvę
2019 01 12
Bėgimas
9 kilometrų bėgime "Gyvybės ir mirties keliu" dalyvavo įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės, kariškiai, Lietuvos ir užsienio šalių diplomatai.
 
Į Vilnių susirinko iš viso pasaulio
2019 01 16
Turnyras
„Vilnius Cup 2019“ teniso turnyre dalyvaus beveik 200 sportininkų net iš 26 valstybių. Jėgas mėgins ir buvusi pirmoji Lietuvos profesionalų raketė.
Suklupo jau pirmame mače
2019 01 14
Turnyras
ATP „Challenger“ serijos turnyro „Koblenz Open“ vienetų varžybų pirmajame rate Laurynas Grigelis neatsilaikė prieš Rusijos tenisininką.
L. Grigelis paslydo aštuntfinalyje
2019 01 11
Tenisas
Turnyro „The Columbus Challenger“ vienetų varžybų aštuntfinalyje Laurynas Grigelis 6:7 (4:7), 6:4, 2:6 pralaimėjo britų tenisininkui Janui Chomsky.
Du lietuviai - turnyro Suomijoje laimėtojai
2019 01 13
Imtynės
40-ą kartą vykusiame tarptautiniame Hermano Kare imtynių turnyre Kouvaloje du lietuviai laimėjo auksą, du - bronzą.
Įkvepia ir sportas, ir sužadėtinė
2019 01 07
Dziudo
Muziką į sportą iškeitęs dziudo kovotojas O.Bareikis gyvena pasiruošimu 2020 m. Tokijo paralimpinėms žaidynėms. Bet randa laiko ir meilei, ir darbui.
Entuziazmas padėjo įveikti visus iššūkius
2019 01 05
Graplingo imtynės
"Po pasaulio čempionato vyko rekordiniai moksleivių ir pradedančiųjų turnyrai - tai didžiausias mūsų darbo įvertinimas“, - sako LGF prezidentas A. Kupstas.
 
Prisideda siekis patekti į Tokiją
2019 01 08
Dviračiai
"Čia puikios sąlygos treniruotėms – yra ir kalnų, ir lygumų, taip pat parankus klimatas, gera virtuvė," – sako dešimtmetį Italijoje gyvenanti R. Leleivytė.
O. Baleišytė apgynė čempionės titulus
2019 01 04
Trekas
Lietuvos dviračių treko skrečo ir daugiakovės čempionate O. Baleišytė tapo abiejų rungčių čempione, o V. Lašinis antrus metus tapo skrečo čempionu.
O. Baleišytė – pasaulio reitingo viršūnėje
2018 12 19
Reitingas
Geriausia šių metų Lietuvos dviratininkė Olivija Baleišytė pasaulio dviračių treko skrečo rungties reitinge iš antros pozicijos pakilo į pirmą!
Šeimininkai laimėjo tik Garliavoje
2019 01 12
LRL
Beveik po mėnesio pertraukos atsinaujinusiame Lietuvos rankinio lygos čempionate trejas iš ketverių sužaistų rungtynių laimėjo svečiai.
“Dragūnas” metus pradės intensyviai
2019 01 09
Interviu
"Jeigu leisime sau pagalvoti, kad esame labai geri ir varžovai vien mūsų vardo išsigąs, turėsime didelių problemų", - sako "Dragūno" treneris A. Juškėnas.
Iš Japonijos - į LMRL žvaigždes
2019 01 05
Moterų rankinis
Du metus ugnikalnio kaimynystėje gyvenusi D.Aleksandravičiūtė, sako, kad dabartinei jos komandai "Eglei-SM Taurui" svarbiausia - patikėti savo galimybėmis.
 
Alytiškės pavijo šalies čempiones
2019 01 15
Lietuvos čempionatas
„Top sport“ Lietuvos moterų tinklinio čempionato rungtynėse dvi pergales iškovojo ir į pirmąją vietą turnyro lentelėje pakilo į Alytaus "Prekyba-Parama".
Konkurentai kibo į atlapus lyderiams
2019 01 14
Lietuvos čempionatas
Po šventinės pertraukos pratęstame Lietuvos vyrų tinklinio čempionat po dvi pergales iškovojo lyderės Klaipėdos "Amber Queen" ir Kelmės "Etovio" ekipos.
Mūšiams ant sniego ruošėsi paplūdimyje
2019 01 09
Moterų tinklinis
Europos sniego tinklinio čempionės Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė - apie titulą, mėlynes ir pakitusias taisykles.
Dakare – rekordiniai greičiai
2019 01 16
Dakaras
Kopos, feš feš, paplūdimys - trys raktiniai žodžiai, apibūdinantys aštuntąjį Dakaro ralio etapą. Jame lietuviams sekėsi permainingai.
Lenktynėse - rekordinis dalyvių skaičius
2019 01 15
Net 44 sportininkai susirinko į „Žiemos taurės“ antrojo etapo kartingo lenktynės Smalininkų kartodrome.
Sunkumai nesustabdė Lietuvos lenktynininkų
2019 01 15
Dakaras
Septintajame Dakaro ralio, kurį organizatoriai vadino vienu sunkiausių, etape trys lietuvių ekipažai - tarp 23 greičiausiųjų automobilių įskaitoje.
 
Olimpinė čempionė sieks rekordo
2019 01 16
Šventė
Olimpines žaidynes mačiusiomis slidėmis kiekvieną savaitgalį slidinėjanti olimpinė čempionė Vida Vencienė pasiryžusi naujiems iššūkiams.
Išplėšė pratęsimą, bet pralaimėjo
2019 01 14
Ledo ritulys
Lietuviams nepavyko pratęsti pergalingo žygio pasaulio jaunimo čempionato IIA diviziono turnyre Estijoje – po baudinių serijos nusileista estams.
Pasaulio čempionate - galingas startas
2019 01 13
Ledo ritulys
Pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionato II diviziono A grupės turnyro pirmosiose rungtynėse lietuviai 6:4 įveikė vienus pirmenybių favoritų - britus.
Tikslas – ir pergalės, ir rekordas
2019 01 16
Buriavimas
Vandenynų Dakaro bolidu vadinama lietuvių jachta „Ambersail 2“ sausio 17 d. pirmą kartą startuos „Barbados sailing week“ regatoje (VIDEO).
Prestižinį turnyrą pradėjo pergale
2019 01 16
Stalo tenisas
Rūta Paškauskienė įveikė Vengrijoje vykstančio Tarptautinės stalo teniso federacijos (ITTF) „World Tour“ serijos turnyro „Hungarian Open“ pirmą barjerą.
Per šešias dvikovas – dvi pergalės
2019 01 14
Vandensvydis
Minske (Baltarusija) pasibaigusiame tarptautiniame jaunių (iki 17 metų) vandensvydžio turnyre Vilniaus komanda užėmė penktąją vietą.
 
Olimpiečiai ir toliau planuoja aktyvią veiklą
2019 01 16
Tradicija
Vilniaus olimpiečių klubo būstinėje Lietuvos olimpiniame sporto centre į tradicinę sueigą pirmą kartą susirinko net 22 legendiniai sportininkai.
„Gerus darbus galime daryti tik kartu“
2019 01 14
Parama
Prie Rimanto Kaukėno labdaros ir paramos fondo prisidėti nuo šiol galima ir įsigijant marškinėlius.
Krepšinio bendruomenėje – netektis
2019 01 14
Netektis
Sausio 13 d. mirė legendinė Lietuvos krepšininkė, trenerė Jūratė Kaluškevičiūtė-Lill. Jai kovo 19-ąją būtų suėję 74-eri.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas