Ingvaras Butautas 2017 m. gruodžio 7 d. 10:17 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Legionierių antplūdį skatina net įstatymai

Lietuvos klubai legionierių gausėjimą aiškina trimis priežastimis: teisine, meistriškumo ir finansine. Nes išlaikyti užsieniečius paprasčiausiai pigiau.

LKL nuo didesnio legionierių antplūdžio saugo limitai.
Alfredo Pliadžo nuotr.
LKL nuo didesnio legionierių antplūdžio saugo limitai.
   
2017–2018 m. sezoną Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) neliko nė vieno klubo, kuris remtųsi tik vietiniais krepšininkais. Nors užsienio legionas stipriausioje šalies krepšinio lygoje padidėjo nedaug. Futbolas tvarkosi kitaip – lietuviai A lygoje tapo mažuma.
 
Šalies krepšinį nuo didesnio legionierių antplūdžio saugo limitai. Taip pat ir tai, kad gana stiprių krepšininkų Lietuvoje yra santykinai daug. 

Kalbama, kad LKL klubų lygis šį sezoną yra aukštesnis negu kada nors anksčiau.

Na, o futbolo pasaulyje prieš 2017-ųjų sezoną atsisakyta Europos Sąjungos piliečius laikyti legionieriais. Rezultatas: atsirado komanda, kurios startinėje sudėtyje kartais nėra nė vieno Lietuvos piliečio.
 
2017 m. iš dviejų stipriausių šalies futbolo lygų klubų be legionierių išsivertė vienintelė Gargždų „Banga“.

Kita vertus, kaip reta sėkmingas šiemetis Lietuvos klubų žygis Europoje pademonstravo, kad A lygos pajėgumas kyla.

Į antplūdį žiūri neigiamai

„Manau, kad rinktinei toks užsieniečių antplūdis į A lygą nėra naudingas. Dažnai girdžiu nuomonę, kad šiemet Lietuvos klubai nukeliavo Europos lygos atrankoje taip toli, nes buvo panaikintas užsieniečių iš ES šalių limitas. Bet aš smarkiai abejoju, ar tai iš tikrųjų klubams taip padėjo. Be to, yra ir rinktinės interesai, jaunimo rinktinių interesai. Yra nemažai ES šalių, kurios tokiam antplūdžiui pažaboti susikuria įvairiausių vidaus taisyklių. Net UEFA jas turi, ji taip pat bando ištiesti pagalbos ranką nacionalinėms futbolo asociacijoms ir rinktinėms“, – kalba Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) direktorius, UEFA inspektorius Paulius Malžinskas.
 
Futbolo bendruomenėje jis turi daug bendraminčių.

„Aš aiškiai sakau, kad į tokį antplūdį žiūriu neigiamai. Jis išstumia lauk mūsų jaunimą, jauni žaidėjai negauna praktikos. Ir tai, žinoma, paveikia rinktines. Juk Lietuvos vardas svarbesnis nei klubų pavadinimai“, – P. Malžinskui pritaria buvęs Lietuvos rinktinės, dabar Pirmosios lygos klubo Vilniaus „Vytis“ vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas.

„Ar neteks ateityje rinktinės formuoti iš visiškų mėgėjų komandų, jeigu tokia užsieniečių gausėjimo tendencija Lietuvos klubuose išliks?“ – socialiniuose tinkluose diskutuoja futbolo aistruoliai.
 
Klubai legionierių gausėjimą aiškina trimis priežastimis: teisine, sportinio meistriškumo ir finansine.

Krepšininkai limito neatsisako

Ilgą laiką užsienio futbolininkams taikiusi tai penkių, tai šešių legionierių, žaidžiančių komandoje vienu metu, limitą prieš metus Lietuvos futbolo federacija (LFF) staiga susiprato, kad toks ribojimas pažeidžia ES darbo teisę. Bent jau taip buvo aiškinamos pirmenybių nuostatų korekcijos, kurios skelbė, kad ES piliečių skaičiai nuo 2017-ųjų bus neribojami.

Nuo tada užsieniečių Lietuvos futbolo klubuose padaugėjo labai žymiai.

Tačiau krepšinio lygose užsieniečių limitas yra numatytas. Ir ES šalių piliečiai jose netraktuojami kaip lietuviai. LKL leidžiama rungtynėms registruoti šešis legionierius, o Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) – keturias užsienio krepšininkes.

Anot Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) sporto direktoriaus Šarūno Sakalausko, legionierių limitas nėra lietuvių pramanas.

„Tikslius įstatymų ir ES darbo teisės atitikimus reikėtų aiškintis su teisininkais, bet užsienio žaidėjų skaičiai ribojami ir dalies kitų ES šalių lygose. Kitaip tai stipriai paveiktų tų šalių krepšinį. Daugiausia krepšininkių paruošia JAV. Jeigu apribojimų nebūtų, komandas galėtų sudaryti vien tik amerikiečiai. Taip nebūtų ugdomi vietiniai žaidėjai“, – kalba Š. Sakalauskas.

Žaidėjai neatitinka klubų pajėgumo

„Klubai legionierius kviečia, jeigu neranda tinkamo pajėgumo lietuvių žaidėjų arba jeigu atitinkamo pajėgumo lietuviai yra brangūs. Tada jie kviečiasi pigesnį legionierių. Štai „Žalgiris“ aktyviai nekelia legionierių skaičiaus didinimo klausimo, nes turi labai gerą jaunimo rengimo sistemą ir pasiruošia lietuvių krepšininkų. Ir ne tik patys sau, bet ir dar daugumai kitų LKL klubų“, – atskleidžia LKF sporto direktorius Š. Sakalauskas.
 
Kadangi aukštesnio lygio krepšininkų Lietuvoje atsiranda kur kas daugiau negu futbolininkų, krepšinio klubai samdyti daug legionierių prasmės dažnai nemato. 

Su futbolu kitaip. Pirmaujantys A lygos klubai skundžiasi, kad žaidėjų su lietuvišku pasu, atitinkančių tokį lygį, kad jie galėtų pretenduoti į aukštas vietas pirmenybėse, pasiūla yra minimali.

„Yra gana neblogų lietuvių žaidėjų, – tikina Marijampolės „Sūduvos“ direktorius Karolis Skinkys. – Bet, norint kelti lygį, to negana. Net žiūrint į rinktinę, nėra tiek daug jos žaidėjų, galinčių sustiprinti mūsų klubą. 
Tokia situacija nesusidarė dėl konkretaus sprendimo dabar. Ji atspindi darbą per pastaruosius 10–15 metų. Situaciją matome, žvelgdami į rinktinės žaidimą. Tai, kad klubai kviečiasi daug legionierių, suprantu kaip laikiną sprendimą.“

Anot K. Skinkio, jeigu legionierių iš ES šalių limitas nebūtų panaikintas, „Sūduvos“ vasaros žygis per Europą (kai komanda prasibrovė į ketvirtąjį Europos lygos atrankos etapą), vargu ar būtų toks sėkmingas.
„Vienareikšmiškai tai padėjo planuojant ir sudarant komplektaciją, – tikina „Sūduvos“ direktorius. – Tiesa, tada, kai mes žaidėme Europoje, dar neturėjom daug užsieniečių. Jie visi buvo reikšmingi komandai, bet jų skaičius neviršijo ankstesnio limito. Vis dėlto limito atsisakymas bet kokiu atveju kelia čempionato lygį, komandų pajėgumus.
 
Žaidėjai iš užsienio, papildę „Sūduvą“ po to, kai ji baigė rungtyniauti Europos lygos atrankoje, kilstelėjo komandos lygį ir leido čempionate išlaikyti tempą. Mes turėjome daug atidėtų rungtynių ir mums reikėjo rotacijos.“

Sudėtis – be lietuvių

Pirmą kartą Lietuvos čempionato auksą šiemet iškovojusi „Sūduva“ – toli gražu ne daugiausia legionierių pasitelkiantis A lygos klubas.
 
Per kai kurias Utenos „Utenio“ rungtynes šios komandos startinėje sudėtyje nebuvo nė vieno lietuvio. 

Pirmąją sezono pusę „Utenio“ ekipą sudarė lietuvių ir legionierių mišinys. Tačiau vasarą Utenos ekipa pasikeitė neatpažįstamai. Klubo vadovai komandą surinkti patikėjo ispanui treneriui Davidui Campanai ir į Uteną sugužėjo naujas žaidėjų desantas, sudarytas beveik tik iš Ispanijos futbolininkų.

„Utenio“ vadovybė tikėjosi, kad šie legionieriai sugebės užimti ketvirtąją vietą ir kad ši vieta atvers jam kelią į Europos lygos atranką.

Bet Utenos klubas 2017-ųjų sezoną baigė šeštas, o ketvirtoji vieta ją užėmusiai „Jonavai“ kelio į Europą neatvėrė. Europos lygoje žais tik septintas A lygoje likęs, bet LFF taurę iškovojęs Kauno „Stumbras“.
 
„Aš tikrai nesigailiu to sprendimo, – sako „Utenio“ direktorius Artūras Gimžauskas. – Taip, po taurės finalo kova dėl ketvirtosios vietos prarado prasmę, bet mūsų rodikliai geresni nei anksčiau netgi pagal surinktų taškų skaičių. Pernai mes buvome surinkę 16 taškų, dabar turime 33. Manau, jei motyvacija būtų didesnė, būtų realu kovoti dėl ketvirtosios vietos.  Mano manymu, ispanai atvežė kitokią futbolo kultūrą. Pamatėme, ko mums trūksta. Jie daug dalyvavo ir socialinėje veikloje, treneris Davidas nemažai stebėjo ir akademijos darbą. Manau – taip pasielgti, kaip pasielgėme mes, buvo verta.“
 
Kodėl komandoje praktiškai neliko lietuvių?

„Nieko nenoriu įžeisti, bet yra tokia situacija, kad aukščiausios kvalifikacijos lietuvius futbolininkus pasikviečia stipresni klubai. Deja, dabar Lietuvos futbolo realybė yra tokia, kad pagal kokybės ir kainos santykį labiau verta kviestis užsieniečius. Ne visi tai nori pripažinti, bet aš nebijau to pasakyti“, – kalba „Utenio“ klubo vadovas.

Beje, vos pasibaigus sezonui, „Utenis“ paskelbė, kad traukiasi iš A lygos.

„Mes, esantys turnyro lentelės viduryje ar žemiau, A lygoje esame finansiniai lyderiaujančių klubų donorai – tų, kurių biudžetų didžiąją dalį sudaro UEFA skiriami pinigai už dalyvavimą Europos lygos ir Čempionų lygos atrankoje, – apgailestauja A. Gimžauskas. – Mano manymu, turime sėsti prie bendro stalo ir kurti bendrą sistemą, pagal kurią ir vidutiniokams būtų naudinga dalyvauti A lygoje. Tačiau iki šiol to nepavyksta įgyvendinti.“
 
Tad kitąmet „Utenis“ sieks ne A lygos, bet Pirmosios lygos licencijos. Pasak direktoriaus, A lyga buvo naudinga „Uteniui“, tačiau šiuo metu ji yra finansinė našta klubui, trukdanti jam vystytis ir augti.
 
„Žvelgdami į artimą ateitį, norime, kad jau kitais metais pagrindinėje komandoje, rungtyniausiančioje Pirmojoje lygoje, žaistų jauni talentingi Utenos ir kitų šalies miestų bei regionų futbolininkai," – sako A. Gimžauskas. 



Problema – mokesčių įstatymai

„Visa problema yra Lietuvos įstatymai. Jeigu nori, kad tavo komandoje žaistų lietuvė, moki „Sodrai“, moki pajamų mokestį. O už užsienietę moki tik 15 proc. mokesčių. Dėl to kartais skaičiuojantis pinigus klubas renkasi tokio pat pajėgumo užsienietę, o ne lietuvę. Tai labai blogai mūsų rinktinei, nes joje juk žaidžia ne užsienietės, o lietuvės“, – atskleidžia finansinę priežastį LMKL direktorė Audra Ginelevičienė.

Užsieniečiai sportininkai ES piliečiai socialinio draudimo mokestį gali susimokėti bet kurioje ES šalyje, trečiųjų šalių piliečiai jį moka savo valstybėse.

Krepšininkes ir krepšininkus nuo didelio pigesnių nei lietuviai legionierių antplūdžio saugo jų limitas. Futbolo srityje, esant vienodam žaidėjų meistriškumui, dažniausiai pasirenkamas užsienietis.

Šia mokestine politika nėra patenkinti nei tie, kurie užsienio futbolininkų gausėjimą Lietuvos klubuose laiko geru, nei tie, kurie tai laiko blogu reiškiniu.

„Lietuvos valstybė mokesčiais pati skriaudžia lietuvius. Mokestinė sistema yra žiauriai netobula ir ją tiesiog reikia taisyti. Kartais atrodo, kad valdžia nesupranta, ko ji pati nori“, – sako A. Gimžauskas.

„Čia yra įstatyminė spraga. Sutinku su tuo, kad mokesčius reikėtų sulyginti ir sportininkai būtų kitaip apmokestinami. Kad ir lietuviams būtų taikomi tie patys 15 procentų“, – pritaria ir A. Liubinskas.

Treneris kalba apie tai, kad prieš 2009 m. mokesčių reformą sportininkai išimties tvarka mokėdavo tik tuos pačius 15 proc. mokesčių, kaip ir jų kolegos iš užsienio.

Sprendimui – trys pasiūlymai

Būtent tokį sprendimą siūlo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jis žada siūlyti Parlamentui svarstyti galimybę sugrįžti prie ankstesnės tvarkos.

„Taip, žinau, kad tai bus nelengva ir bus nemažai tam besipriešinančiųjų, – sako parlamentaras. – Mes negalime priversti mokėti „Sodrai“ užsieniečių, nes tai prieštarauja ES įstatymams, todėl tam, kad Lietuvos ir užsienio sportininkų sąlygos būtų vienodos, turime taikyti išimtį.“
 
P. Malžinskas siūlo pasinaudoti UEFA praktika.

„Čempionų lygos ar Europos lygos varžybose, komandai teikiant 25 žaidėjų sezono paraišką, joje turi būti keturi išauginti klubo ir keturi futbolininkai, išauginti toje šalyje, iš kurios yra klubas. Mes galime tą patį pritaikyti savo pirmenybėms. Pilietybės klausimas nėra akcentuojamas. Bet užsienio piliečių pasus turinčio jaunimo Lietuvos futbolo mokyklose gali būti nebent vienas kitas“, – dėsto UEFA inspektorius.

A. Liubinsko pasiūlymas radikalesnis.

„Galima pasinaudoti ekonominiu svertu. Tegu klubas už kiekvieną atsivežtą legionierių sumoka 10 tūkst. eurų federacijai. Juos skirkime jaunimo futbolo plėtrai. Tada pasižiūrėsim, kiek A lygoje bus legionierių ir kiek lietuvių jaunuolių iki 21 metų, už kuriuos klubas tuos pinigus ir gautų“, – siūlo buvęs Lietuvos rinktinės strategas. 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
Po atkaklios kovos nusileido rusėms
2018 11 17
Moterų krepšinis
Lietuvos nacionalinė moterų krepšinio rinktinė patyrė ketvirtąją nesėkmę atrankos į šiemet vyksiantį Europos moterų krepšinio čempionatą varžybose.
„Juventus“ šventė pergalę namuose
2018 11 17
LKL
LKL rungtynėse Utenos „Juventus“ komanda namuose 78:67 (22:13, 19:11, 21:26, 16:17) nugalėjo Prienų „Skycop“ ekipą.
Išplėštas pratęsimas pergalės neatnešė
2018 11 16
Eurolyga
Kauno „Žalgiris“ Eurolygos rungtynėse po pratęsimo pralaimėjo „FC Barcelona Lassa“.
 
D. Šimkus: smagu debiutuoti, gaila dėl rezultato
2018 11 18
Rinktinė
Nacionalinėje rinktinėje debiutavęs saugas D. Šimkus džiaugėsi pirmosiomis rungtynėmis, bet buvo nusivylęs dėl jas apkartinusio rezultato.
E. Jankauskas: ši lyga mums per aukšta
2018 11 18
Rinktinė
Rinktinės treneris padėkojo daugiau nei 1000 kilometrų sukorusiems sirgaliams bei teigė, jog futbolininkams yra reikalingas palaikymas.
Prie tuščių tribūnų – skaudus smūgis
2018 11 17
Rinktinė
Edgaro Jankausko auklėtiniai Ploještyje vykusiose rungtynėse pralaimėjo Rumunijai 0:3.
Trenerė randa laiko ir dailei
2018 11 13
Žvilgsnis
Trenere tapusi dvejų olimpinių žaidynių prizininkė Austra Skujytė neslepia, kad laiko mąžta, tačiau vis dėlto randa jo jaunystės pomėgiui.
Revoliuciniai reitingai bus, bet ne šiemet
2018 11 12
Reitingas
IAAF keičia nuomonę: revoliuciniams reitingams lengvojoje atletikoje - ženklas stop.
Lietuvė žibėjo kariškių pasaulio čempionate
2018 11 12
Bėgimas
Tradicinio Beiruto maratono metu vykusiame 50-ajame kariškių maratono pasaulio čempionate bronzą iškovojo eilinė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.
 
Nusileido devintajai turnyro raketei
2018 11 15
Turnyras
Matas Vasiliauskas turnyrą Izraelyje baigė aštuntfinalyje.
M. Vasiliauskas: svarbu tęsti ką pradėjau
2018 11 14
Turnyras
Matas Vasiliauskas per du setus nugalėjo 140 pasaulio jaunių raketę.
Jėgas teniso aikštėje išmėgino studentai
2018 11 13
Studentų sportas
Sostinėje surengtos Vilniaus miesto studentų festivalio teniso varžybos. Jose dalyvavo ir žaidėjas iš Pietų Korėjos.
Kautis namuose - malonumas ir atsakomybė
2018 11 18
Bušido
Bušido kovotojas Sergejus Maslobojevas: esame maža, bet labai stipri šalis.
Lietuviai dominavo bušido turnyre
2018 11 17
Bušido
Bušido turnyre Vilniuje - S. Maslobojevo pergalė, lietuvių dominavimas ir turko akibrokštas.
Lietuvos čempionate paaiškėjo finalininkai
2018 11 17
Boksas
Lietuvos bokso čempionate – lemiamos kovos dėl aukso.
 
Lietuvis "vežė" į kalną dziudo legendą
2018 11 11
Treniruotės
„Pagaliau radau, kas į kalnus važiuoja lėčiau už mane," – juokavo lietuvis dviratininkas Evaldas Šiškevičius.
O. Baleišytė pasaulio reitinge – trečia
2018 10 30
Trekas
Po Kanadoje vykusio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo UCI paskelbtuose reitinguose Lietuvos atstovai patenka į keturis dešimtukus.
Pirmame dešimtuke – S.Krupeckaitė
2018 10 29
Trekas
Miltone (Kanada) vykstančio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo moterų keirino rungtyje Simona Krupeckaitė užėmė dešimtąją vietą.
„Šviesa“ triumfavo EHF rungtynėse
2018 11 17
EHF taurė
Vilniaus „Šviesa“ namuose užtikrintai nugalėjo Norvegijos „Bodo HK“ klubą.
Pasitraukė iš EHF taurės turnyro
2018 11 17
Moterų rankinis
Kauno „Acme-Žalgirio“ rankininkės pralaimėjo „Gomel“ (Baltarusija) ekipai ir nepateko į kitą etapą.
LRL – pergalės dviženkliu skirtumu
2018 11 17
LRL
LRL be intrigų: turnyrinės lentelės apačioje esantys HC "Utena" ir Panevėžio "Grifas" pralaimėjo HC "Vilnis" ir Alytaus "Varsa-Stronglasas".
 
Kausis dėl LTF Didžiosios taurės
2018 11 16
LTF Didžioji taurė
Šešios stipriausios šalies tinklinio komandos stos į kovą dėl pirmojo sezono trofėjaus.
Lietuvis džiaugiasi sugrįžęs į Švediją
2018 11 15
Legionieriai
Lietuvos tinklininkai gerbėjus toliau džiugina sėkmingu žaidimu įvairiose Europos šalyse.
Sugrįžimą pažymėjo graži pergalė
2018 11 12
Sugrįžimas
Lietuvos tinklinio žvaigždė Arvydas Mišeikis sugrįžo padėti Šiaulių klubui.
Moterims atvėrė duris į lenktynes
2018 11 14
Istorija
Prisimenant "Aurum 1006 km lenktynės" istoriją - pasakojimas apie ketvirtąsias, prieš 15 metų įvykusias "Horn Grand Prix 1003 km lenktynes".
Dakare startuos iš 15-os pozicijos.
2018 11 09
Dakaras
Praėjusį Dakarą rekordinį finišą 12-ojoje vietoje pasiekusi A. Juknevičiaus komanda kitąmet startuos iš kol kas aukščiausios lietuviams 15-osios pozicijos.
Ar lenktynininkai moka tik vairuoti?
2018 11 09
Dakaras
„Techninių dienų“ metu Dakaro ralio komandų pilotai ir šturmanai studijuoja bolido sandaros ypatumus, aptaria gedimus, mokosi keisti susidėvinčias detales.
 
Startavo pergale prieš Izraelį
2018 11 17
Akmenslydis
Lietuvos vyrų akmenslydžio rinktinė Europos čempionatą pradėjo pergale.
Varžybose Rusijoje – šešta vieta
2018 11 17
Dailusis čiuožimas
Ledo šokėjai A. Reed ir S. Ambrulevičius varžybose Rusijoje iškovojo šeštąją vietą.
Pergalę išplėšė paskutinę minutę
2018 11 15
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionate „Kaunas Hockey“ komanda svečiuose 3:2 (0:2, 2:0, 1:0) nugalėjo Vilniaus „Hockey Punks“ ekipą.
Garbingo poelgio kaina - medalis
2018 11 18
Taekvondo
Lietuvos taekvondo rinktinės lyderė garbingu poelgiu paaukojo galimybę žengti tolyn ir atsisakė jau užtikrinto bronzos apdovanojimo.
Lietuviai tapo pasaulio vicečempionais
2018 11 18
Sportiniai šokiai
Šokėjai E. Sodeika ir I. Žukauskaitė Austrijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalius.
Lietuvei – pasaulio čempionato bronza
2018 11 17
Fitnesas
Kultūristė Kristina Narbutaitytė iškovojo pasaulio profesionalų čempionato bronzos medalį.
 
Apdovanojimuose - dėmesys jaunajai kartai
2018 11 18
Net trys iš šių metų Lietuvos buriuotojų apdovanojimų buvo susiję su jaunųjų buriuotojų skatinimu ir treniravimu.
„Agresija visada yra pasmerkta žlugti“
2018 11 16
Situacija
LSFS vadovas R.Kveselaitis mano, kad naujos sporto organizacijos tikslas – kąsti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.
Keturi prezidentai steigia naują asociaciją
2018 11 16
Naujovė
Lengvosios atletikos, irklavimo, biatlono ir karatė federacijų vadovai pristato naują organizaciją – Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas