Lina Daugėlaitė 2017 m. gruodžio 2 d. 15:56 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Autoritetams pats tapo autoritetu

„Rankinis – kietas žaidimas, kietas turi būti ir rankinio teisėjas“, – neabejoja legendinis rankinio arbitras Grigorijus Gutermanas.

G.Gutermanas.
G.Gutermanas.
   
2005 m. Tarptautinės rankinio federacijos apdovanotas plakete kaip geriausias visų laikų Lietuvos rankinio teisėjas, Grigorijus Gutermanas savo karjerą pradėjo dar mokykloje, gimtuosiuose Švenčionėliuose. 

Teisėjaudavo futbolo, krepšinio, tinklinio rungtynėse. Ne tik teisėjaudavo, bet, žinoma, ir žaisdavo. O kai 1964 m. į Švenčionėlius atvažiavo jaunas treneris Pranas Vitkūnas, miestelio jaunimas ėmė žaisti ir rankinį.

„Rudenį atvažiavo, o po Naujųjų metų jau žaidėme rajono pirmenybėse“, – kaip į jo gyvenimą įžengė rankinis, pasakoja savo gyvenimą šiai sporto šakai vėliau paskyręs G. Gutermanas, lapkričio 15 d. pažymėjęs 70 metų jubiliejų. Ta proga jis nerengė šventės, nes šiemet prarado vieną brangiausių žmonių – į amžinąją kelionę palydėjo žmoną Ireną. Su ja užaugino sūnų Tomą.

Lemtinga pažintis

Pažintis su rankiniu jam tapo lemtinga, nes jau po metų, stodamas į tuometį Valstybinį Lietuvos kūno kultūros institutą (LKKI), G. Gutermanas pasirinko rankinio specializaciją. Tiesa, į Kauną jis vyko ketindamas rinktis krepšinį. „Rajone lyg neblogai atrodžiau, – šypteli. – Bet kai pamačiau, kaip ten žaidžia ne profesionalai, tai pamaniau, kad iš viso į KKI neįstosiu. Ir padaviau prašymą į rankinio skyrių.“
 
Studijuodamas LKKI, jis toliau teisėjavo – studentai buvo skatinami tai daryti, stiprius pamatus teisėjavimo praktikai institute klojo teorinės dėstytojų Valerijaus Grešunovo ir Gintauto Stasiulevičiaus, kuris buvo tarp dešimties geriausių TSRS rankinio teisėjų, paskaitos. „Taip užsikabinau su teisėjavimu“, – prisimena G. Gutermanas. Kodėl nesusiviliojo sportininko karjera? „Buvau tapęs Lietuvos studentų čempionu, bet pats pamačiau, kad kaip sportininkas su savo jėga daug nepasieksiu: 184 cm ūgio buvau, liesas sliekas, ką ten darysiu?.. Ir, aišku, sekėsi teisėjauti“, – apsisprendimo motyvus dėsto G. Gutermanas. 

Tam, kad sekėsi teisėjauti, įtakos turėjo ir charakteris. „Aš truputį domėjausi, kokio tipo žmonės gali teisėjauti. Tokie, kurie gali be konflikto išspręsti konfliktinę situaciją. Reaguoti turi labai greitai“, – charakterio bruožus, kurie būtini teisėjui, vardija vyras.

Nusipelnė žaidėjų pagarbą

Rankinis – kietas žaidimas, kietas turi būti ir rankinio teisėjas. Kad nesileis stumdomas aikštėje ir žaidimui vadovaus jis, G. Gutermanas drąsiai įrodinėjo dar būdamas studentas. Žaidėjų autoritetas jo negąsdino. 
Prisimena, kaip buvo pakviestas teisėjauti į turnyrą, vykusį Kaune. „Vietinė valdžia, pamačiusi, kaip aš laisvai teisėjauju, studentas buvau dar tada, I kategoriją turėjau, Janiui Grinbergui tarpininkaujant, įmetė mane į tą katilą. Ir su Stasiulevičiumi teisėjavome. Nei man autoritetų buvo, nei aš žinojau – TSRS rinktinės narys jis ar ne. Nežiūrėdamas į jokius titulus, nežinodamas jų, varydavau už keiksmus iš aikštės. Paskui girdėjau kalbantis: „Jūs nesikeikit, šitas pacanas vis tiek išvarys.“ Taip trečią dieną ir pripažino mane – baigėsi keiksmai. Ir su Stasiulevičiumi buvome pripažinti geriausiais turo teisėjais“, – pasakoja G. Gutermanas. 
 
Pasak jo, kuo mažiau teisėjas kišasi, tuo geriau, bet vis tiek jis turi valdyti situaciją: „Tik atrodo, kad rungtynėse niekas nevaldo situacijos. Visų pirma dirbi, kad autoritetą išsikovotum, o tada autoritetas jau dirba tau.“ 


 
Nuolat kilo aukštyn

Būdamas studentas, G. Gutermanas jau teisėjavo TSRS I lygoje. Vėliau jo karjeros kreivė kilo stabiliai aukštyn – 1979 m. jis tapo tarptautinės kategorijos teisėju ir teisėjavo aštuoniuose pasaulio ir dviejuose Europos čempionatuose, karjeros viršūne tapo ketverios olimpinės žaidynės – pradedant 1980 m. Maskvos ir baigiant 1996 m. Atlantos.
 
Į olimpines žaidynes patekti sunku ne tik sportininkams, teisėjams – taip pat. „Teisėjų porų labai nedaug būdavo atrenkama – 12, paskui 14. Tad patekęs buvai jau elito žmogus“, – sako G. Gutermanas. Tačiau, nors teisėjauti olimpinėse žaidynėse buvo prestižo reikalas, tuo metu, pripažįsta G. Gutermanas, pasaulio čempionatai būdavo įdomesni ir stipresni: „Į pasaulio čempionatus patekdavo daugiau Europos komandų, o į olimpiadas atvykdavo iš įvairių kontinentų, pavyzdžiui, Brazilija, JAV, kurios tada buvo labai silpnos.“

Tačiau kad ir kokio rango buvo turnyras, buvo ir sėkmingų, ir nesėkmingų rungtynių. Buvo tokių, kai, pasak G. Gutermano, jau nuo trečios minutės norėdavosi, kad jos pasibaigtų. „Labai gerai teisėjavome su Feliksu Gedvilu pasaulio čempionato, kuris vyko Austrijoje ir Vengrijoje, pusfinalyje. Tada vienu įvarčiu laimėjo šeimininkės vengrės. Praktiškai be klaidų teisėjavome. Tarptautinė federacija net atsiprašė, kad negali skirti teisėjauti mūsų finale, nes dirbome pusfinalyje. Paskui filmą vengrai sukūrė, nes labai patenkinti buvo – čempionatas Vengrijoje, laimi šeimininkai, teisėjaujama be klaidų... Vienu švilpuku viską buvo galima sugadinti“, – prisimena ilgametis rankinio arbitras.

Paskutinės oficialios varžybos G. Gutermanui buvo 1997 m. pasaulio čempionatas Japonijoje. Lietuvos čempionatuose, pabaigęs tarptautinę karjerą, kaip nurodyta taisyklėse, 50-ies metų, jis dar švilpė aikštėje 5–6 metus. „Lietuvoje nenustatome amžiaus ribų: jeigu išlaikai fizinio pasirengimo ir teorijos egzaminus, gali teisėjauti. Bet pabaigoje jau pačiam nesinorėjo. Labai anksti pradėjau – tiek metų, rutina pasidarė“, – atsisveikinti su teisėjo švilpuku nebuvo sunku. 
 
Iškart baigęs teisėjo karjerą, G. Gutermanas tapo Tarptautinės ir Europos rankinio federacijų komisaru. Įvertinus G. Gutermano nuopelnus, buvo padaryta taisyklės išimtis, nes įprasta praktika – metų pertrauka po teisėjo karjeros pabaigos.
 
Pamaina auga

Pasak pagarbą ir pripažinimą tarptautinėje arenoje pelniusio teisėjo, kuris nuo 2007 m. – ir Lietuvos rankinio teisėjų asociacijos prezidentas, šiandienių Lietuvos rankinio teisėjų lygis – labai aukštas.
 
„Turime keturias tarptautines poras. Mūsų elitiniai teisėjai Vaidas Mažeika ir Mindaugas Gatelis teisėjavo gal ir už mane daugiau. Tai labai stipri pora, mano nuomone, jie turėjo būti jau dvejose olimpinėse žaidynėse, bet vis kas nors pakiša koją – tam reikia užtarimą gauti. Mano laiku Tarptautinėje federacijoje nepajudinamas autoritetas buvo Janis Grinbergas, o dabar tarptautinėse federacijose mes neturime, kas užstoja. Tokią moterų porą kaip Aušra Žalienė ir Viktorija Kijauskaitė irgi ne kiekviena šalis turi. Visą laiką mes turime gerų teisėjų. Vienu metu net penkias tarptautines poras turėjome – net tokios šalys, kaip Prancūzija, Norvegija, tiek nelabai turi. Lietuvai tai itin daug. Latviai turi dvi, estai – vieną porą. Turime ir jaunų gabių žmonių, gimusių 1999–2001 metais. Jie taip pat gali tapti gerais teisėjais. Jaunimo interesas yra – mato, kad tai prestižas“, – Lietuvos rankinio teisėjais patenkintas asociacijos prezidentas. 
Daugiau naujienų iš kategorijos Rankinis
KOMENTARAI
 
 
 
Po atkaklios kovos nusileido rusėms
2018 11 17
Moterų krepšinis
Lietuvos nacionalinė moterų krepšinio rinktinė patyrė ketvirtąją nesėkmę atrankos į šiemet vyksiantį Europos moterų krepšinio čempionatą varžybose.
„Juventus“ šventė pergalę namuose
2018 11 17
LKL
LKL rungtynėse Utenos „Juventus“ komanda namuose 78:67 (22:13, 19:11, 21:26, 16:17) nugalėjo Prienų „Skycop“ ekipą.
Išplėštas pratęsimas pergalės neatnešė
2018 11 16
Eurolyga
Kauno „Žalgiris“ Eurolygos rungtynėse po pratęsimo pralaimėjo „FC Barcelona Lassa“.
 
D. Šimkus: smagu debiutuoti, gaila dėl rezultato
2018 11 18
Rinktinė
Nacionalinėje rinktinėje debiutavęs saugas D. Šimkus džiaugėsi pirmosiomis rungtynėmis, bet buvo nusivylęs dėl jas apkartinusio rezultato.
E. Jankauskas: ši lyga mums per aukšta
2018 11 18
Rinktinė
Rinktinės treneris padėkojo daugiau nei 1000 kilometrų sukorusiems sirgaliams bei teigė, jog futbolininkams yra reikalingas palaikymas.
Prie tuščių tribūnų – skaudus smūgis
2018 11 17
Rinktinė
Edgaro Jankausko auklėtiniai Ploještyje vykusiose rungtynėse pralaimėjo Rumunijai 0:3.
Trenerė randa laiko ir dailei
2018 11 13
Žvilgsnis
Trenere tapusi dvejų olimpinių žaidynių prizininkė Austra Skujytė neslepia, kad laiko mąžta, tačiau vis dėlto randa jo jaunystės pomėgiui.
Revoliuciniai reitingai bus, bet ne šiemet
2018 11 12
Reitingas
IAAF keičia nuomonę: revoliuciniams reitingams lengvojoje atletikoje - ženklas stop.
Lietuvė žibėjo kariškių pasaulio čempionate
2018 11 12
Bėgimas
Tradicinio Beiruto maratono metu vykusiame 50-ajame kariškių maratono pasaulio čempionate bronzą iškovojo eilinė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.
 
Nusileido devintajai turnyro raketei
2018 11 15
Turnyras
Matas Vasiliauskas turnyrą Izraelyje baigė aštuntfinalyje.
M. Vasiliauskas: svarbu tęsti ką pradėjau
2018 11 14
Turnyras
Matas Vasiliauskas per du setus nugalėjo 140 pasaulio jaunių raketę.
Jėgas teniso aikštėje išmėgino studentai
2018 11 13
Studentų sportas
Sostinėje surengtos Vilniaus miesto studentų festivalio teniso varžybos. Jose dalyvavo ir žaidėjas iš Pietų Korėjos.
Kautis namuose - malonumas ir atsakomybė
2018 11 18
Bušido
Bušido kovotojas Sergejus Maslobojevas: esame maža, bet labai stipri šalis.
Lietuviai dominavo bušido turnyre
2018 11 17
Bušido
Bušido turnyre Vilniuje - S. Maslobojevo pergalė, lietuvių dominavimas ir turko akibrokštas.
Lietuvos čempionate paaiškėjo finalininkai
2018 11 17
Boksas
Lietuvos bokso čempionate – lemiamos kovos dėl aukso.
 
Lietuvis "vežė" į kalną dziudo legendą
2018 11 11
Treniruotės
„Pagaliau radau, kas į kalnus važiuoja lėčiau už mane," – juokavo lietuvis dviratininkas Evaldas Šiškevičius.
O. Baleišytė pasaulio reitinge – trečia
2018 10 30
Trekas
Po Kanadoje vykusio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo UCI paskelbtuose reitinguose Lietuvos atstovai patenka į keturis dešimtukus.
Pirmame dešimtuke – S.Krupeckaitė
2018 10 29
Trekas
Miltone (Kanada) vykstančio antrojo pasaulio dviračių treko taurės varžybų etapo moterų keirino rungtyje Simona Krupeckaitė užėmė dešimtąją vietą.
„Šviesa“ triumfavo EHF rungtynėse
2018 11 17
EHF taurė
Vilniaus „Šviesa“ namuose užtikrintai nugalėjo Norvegijos „Bodo HK“ klubą.
Pasitraukė iš EHF taurės turnyro
2018 11 17
Moterų rankinis
Kauno „Acme-Žalgirio“ rankininkės pralaimėjo „Gomel“ (Baltarusija) ekipai ir nepateko į kitą etapą.
LRL – pergalės dviženkliu skirtumu
2018 11 17
LRL
LRL be intrigų: turnyrinės lentelės apačioje esantys HC "Utena" ir Panevėžio "Grifas" pralaimėjo HC "Vilnis" ir Alytaus "Varsa-Stronglasas".
 
Kausis dėl LTF Didžiosios taurės
2018 11 16
LTF Didžioji taurė
Šešios stipriausios šalies tinklinio komandos stos į kovą dėl pirmojo sezono trofėjaus.
Lietuvis džiaugiasi sugrįžęs į Švediją
2018 11 15
Legionieriai
Lietuvos tinklininkai gerbėjus toliau džiugina sėkmingu žaidimu įvairiose Europos šalyse.
Sugrįžimą pažymėjo graži pergalė
2018 11 12
Sugrįžimas
Lietuvos tinklinio žvaigždė Arvydas Mišeikis sugrįžo padėti Šiaulių klubui.
Moterims atvėrė duris į lenktynes
2018 11 14
Istorija
Prisimenant "Aurum 1006 km lenktynės" istoriją - pasakojimas apie ketvirtąsias, prieš 15 metų įvykusias "Horn Grand Prix 1003 km lenktynes".
Dakare startuos iš 15-os pozicijos.
2018 11 09
Dakaras
Praėjusį Dakarą rekordinį finišą 12-ojoje vietoje pasiekusi A. Juknevičiaus komanda kitąmet startuos iš kol kas aukščiausios lietuviams 15-osios pozicijos.
Ar lenktynininkai moka tik vairuoti?
2018 11 09
Dakaras
„Techninių dienų“ metu Dakaro ralio komandų pilotai ir šturmanai studijuoja bolido sandaros ypatumus, aptaria gedimus, mokosi keisti susidėvinčias detales.
 
Startavo pergale prieš Izraelį
2018 11 17
Akmenslydis
Lietuvos vyrų akmenslydžio rinktinė Europos čempionatą pradėjo pergale.
Varžybose Rusijoje – šešta vieta
2018 11 17
Dailusis čiuožimas
Ledo šokėjai A. Reed ir S. Ambrulevičius varžybose Rusijoje iškovojo šeštąją vietą.
Pergalę išplėšė paskutinę minutę
2018 11 15
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionate „Kaunas Hockey“ komanda svečiuose 3:2 (0:2, 2:0, 1:0) nugalėjo Vilniaus „Hockey Punks“ ekipą.
Garbingo poelgio kaina - medalis
2018 11 18
Taekvondo
Lietuvos taekvondo rinktinės lyderė garbingu poelgiu paaukojo galimybę žengti tolyn ir atsisakė jau užtikrinto bronzos apdovanojimo.
Lietuviai tapo pasaulio vicečempionais
2018 11 18
Sportiniai šokiai
Šokėjai E. Sodeika ir I. Žukauskaitė Austrijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalius.
Lietuvei – pasaulio čempionato bronza
2018 11 17
Fitnesas
Kultūristė Kristina Narbutaitytė iškovojo pasaulio profesionalų čempionato bronzos medalį.
 
Apdovanojimuose - dėmesys jaunajai kartai
2018 11 18
Net trys iš šių metų Lietuvos buriuotojų apdovanojimų buvo susiję su jaunųjų buriuotojų skatinimu ir treniravimu.
„Agresija visada yra pasmerkta žlugti“
2018 11 16
Situacija
LSFS vadovas R.Kveselaitis mano, kad naujos sporto organizacijos tikslas – kąsti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.
Keturi prezidentai steigia naują asociaciją
2018 11 16
Naujovė
Lengvosios atletikos, irklavimo, biatlono ir karatė federacijų vadovai pristato naują organizaciją – Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas