btribuna.lt 2017 m. spalio 14 d. 08:36 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

„Su komanda - visur ir visada“

Vienas ištikimiausių "Lietuvos ryto" sirgalių papasakojo apie neapykantos "Žalgiriui" priežastis, policijos palydą Belgrade, grasinimus Salonikuose.

"Lietuvos ryto" fanas Hilfas
"Lietuvos ryto" fanas Hilfas
   
Vilniaus "Lietuvos ryto" ištikimiausių fanų portalas btribuna.lt pakalbino vieną sirgalių tribūnos lyderių, nuolat užvedantį skanduotes ir besirūpinantį vaizdiniu palaikymu.

„Kiekviename ultrų judėjime yra žmonių, kurių lyderio savybės pasireiškia tuomet, kai komandos palaikymui to labiausiai reikia. Jeigu rungtynių metu komandai juodai nesiseks, o visi stovės nuleistomis rankomis ir pritilusiais balsais, būtent jis nersis iš kailio, bandydamas užvesti tribūną, išjudinti kiekvieną taip, kad skambėtume taip, tarsi būtume įjungę „antrą kvėpavimą“. Toks yra mūsų triBūnos narys Hilfas, kuris sutiko pasidalinti savo mintimis apie komandos palaikymą namuose, o ypač išvykose.

Tikimės, jog šis interviu įkvėps ir jus palaikyti mėgiamą komandą tada, kai sunkiu jai metu to palaikymo labiausiai ir reikia.

Iš pradžių norėtųsi paklausti apie tavo atėjimą į triBūną. Kada prisijungei prie „Rytas Ultras“ judėjimo?
Žiūrint, ką galima vadinti prisijungimu. Kažkur 2005 metais pradėjau vaikščioti stebėti rungtynių į areną. Į ją atvedė tėtis. „Lietuvos rytas“ man jau tada buvo labai svarbus. Atsimenu, jog per vieną iš pirmų apsilankymų arenoje tėvai man nupirko itin per didelius Roberto Javtoko marškinėlius. Jie man buvo iki kelių. Tą sezoną "Rytas" laimėjo Europos taurę, todėl kitą dieną į mokyklą atėjau su tais marškinėliais. Man buvo visiškai nesvarbu, jog su jais atrodžiau kaip su suknele, juk mano klubas tapo čempionais. Visada žavėjausi fanų kuriamu palaikymu, sėdėdamas centrinėje tribūnoje jau mokėjau visas dainas.

Maždaug 2008-aisiais karts nuo karto pasirodydavau ir „Rytas Ultras“ tribūnoje, o 2010-aisiais jau aktyviai įsijungiau į veiklą.

Per tiek metų nemažai keliavai ir dabar tavo išvykų statistika atrodo išties įspūdingai (apie 160 išvykų, iš kurių 15 vykstant į užsienį). Bet trumpam sugrįžkime į praeitį. Pasidalink prisiminimais apie pačią pirmąją savo išvyką, kada ir į kur ji buvo?
Mano pirma išvyka už „Lietuvos rytą“ buvo ne bendru "Rytas Ultras" transportu. Bet papasakosiu ir apie ją, ir apie pirmąją kartu su „Rytas Ultras“, nes abi jos man yra ypatingos.

Mano pirmoji išvyka buvo į LKF taurės finalą Panevėžyje 2009 metais. Atsimenu, kad arenoje sėdėjau centrinėje tribūnoje, o priešais mane už treko linksminosi milžiniškas kiekis rytfanių. Kadangi buvau su „Lietuvos ryto“ šaliku, dar pirmojo kėlinio metu iš aplinkui sėdinčių žiūrovų sulaukiau replikų, jog „Ryto čia nelabai mėgstam“, taigi, pasibaigus šiam kėlinukui, nusprendžiau keliauti prie „Rytas Ultras“. Atėjęs atsistojau tribūnos viršuje ir pradėjau mėgautis savo buvimu tame sektoriuje. Apėmė toks pasididžiavimo jausmas, kad štai, mes visi kartu kaip vienas, traukiame dainas ir tai darome daug geriau nei „Žalgirio“ fanai. Noras būti geresniais už juos visada varė ir vis dar varo mane į priekį. Tu turi dainuoti garsiau, tavo choreografija turi būti geresnė, tu tiesiog privalai būti geresnis už savo konkurentus. Visi žinome, jog tą kartą Panevėžyje "Lietuvos rytas" fantastiškai laimėjo LKF taurę, galbūt būtent tai padėjo man priimti greitą sprendimą, kad turiu prisijungti prie „Rytas Ultras“. Atsimenu, jog po pergalės vienas stambiausių triBūnos vyrukų tuomet mane, smulkų 15-metį, pakėlė į viršų ir pradėjo sukti ratu. Visur degė blyksinčios ugnelės, kai kurie rytfaniai čiuožė treku į apačią. Buvo tiesiog nereali euforija.

Taigi, po šios išvykos, kitą sezoną nusipirkau abonementą į aktyviausių fanų triBūną. Tačiau pasiryžti keliauti į išvyką kartu su ištikimiausiais sirgaliais man dar prireikė laiko. Vis tik vieną kartą triBūnos narys ir geriausias mano bičiulis M. galų gale prikalbino mane važiuoti kartu.

Tai buvo išvyka, vykusi darbo dieną – ketvirtadienį, į Kauną, į Kauno sporto halę. Kaip 16-mečiui pasakyti tėvams, kad jis nori ketvirtadienio vakarą keliauti į Kauną kartu su ultromis? Na, vis dėlto kažkaip pavyko juos įtikinti, jog viskas bus gerai ir mokslams tai nepakenks. Atmosfera halėje - įspūdinga, iš visų pusių buvo kupini neapykantos kauniečiai, skraidančios monetos bei alaus skardinės. Man visiškai nesuprantamos, pastoviai girdimos frazės, kaip „lenkai“ ar „rusai“. O kas gali būti smagiau, negu priešų teritorijoje skambėti garsiai? Aha, dainuojame taip, jog jums tektų švilpti savo komandos atakos metu. "Rytas" tada pralaimėjo, bet išvyka man paliko gerą įspūdį.

Po kiek laiko važiavau į BBL taurės pusfinalį su Rygos VEF, jis taip pat vyko Kaune. Rytfaniams tuo metu nebuvo patys geriausi laikai, klubas pralošė, halė skandavo „Latvija!“.

Turbūt po šių išvykų labai stipriai išaugo mano neapykanta ,,Žalgiriui“. Pradėjau važinėti vis dažniau, tuo pačiu stengiausi neapleisti mokslų. Norėjau gauti kuo geresnius pažymius, kad tėvai negalvotų, jog „Lietuvos ryto“ palaikymas kenkia mokslams. Todėl prisijungus prie „B Tribūnos“ nuo įprastų 7-8 balų, pažymiai pasikeitė į pastovius 9-10.

O kokia išvyka (Lietuvoje bei užsienyje) per visus šiuos metus tau labiausiai įsiminė? Kodėl?
Pradėkime nuo Lietuvos. Kad ir kaip sunku iš tiek išvykų išskirti vieną, manau, jog įsimintiniausia išvyka buvo į Alytų per 15-tąjį „Rytas Ultras“gimtadienį.

Bet pradžiai trumpai priminsiu apie tą sezoną. Tuo metu aš asmeniškai triBūnoje pradėjau būti labai aktyvus, dariau kiek įmanoma daugiau choreografijų, prieš paskaitas keldavausi 6 val. ryto tam, kad nuvykčiau į choreografijų gamybos patalpas ir viską sutvarkyčiau, atsisakydavau kelionių į užsienį su draugais ar šeima todėl, jog savaitgalį laukia namų rungtynės prieš... Pasvalio ,,Pieno žvaigždes“. Manau, kad tą sezoną „B Tribūna“ pradėjo puikiai ir keli mėnesiai buvo tiesiog tobuli. Į visas išvykas vežėmė autobusus rytfanių, namuose šėlome, kaip priklauso, mūsų triBūnoje choreografijų buvo daugiau nei visose likusiose Lietuvos tribūnose kartu sudėjus, į Tel Avivą nuvežėme apie 30 žmonių.

Kelios savaitės po šio pakilimo atėjo man asmeniškai skaudžiausia akimirka per visą buvimą „Rytas Ultras“ tribūnoje. 2013 metų gruodžio 22 diena. Tą dieną nusivyliau ne tik savimi, savo draugais, bet jaučiausi ir nuvylęs nemažai garbingų senų „Rytas Ultras“ narių. Vilniuje prieš „Lietuvos ryto“ – „Žalgirio“ rungtynes „Rytas Ultras“ turbūt pirmą kartą istorijoje gerai gavo į „kaulus“ nuo kauniečių „Green White Boys“. Kokia buvo gėda. Galime didžiuotis, kad nepalūžome, atsigavome ir dabar aukštai iškėlę galvas galime sakyti, jog esame patys geriausi Lietuvoje.

Tačiau metas pratęsti mintį, kodėl man ta išvyka buvo pati įsimintiniausia. Visų pirma, mes ten nuvežėme 107 žmones. Du pilni autobusai į Alytų Lietuvos mastais skamba tikrai įspūdingai. Antra, palaikymas ten buvo tobulas. Kadangi aš pats esu triBūnos užvedinėtojas, tai tokios rungtynės man būna vienas malonumas. Žmonės dainavo iš visos širdies, buvo galima tiesiog mėgautis mūsų kuriama atmosfera. Paruošėme net dvi choreografijas, taip pat šiek tiek pakūrenome pirotechnikos. All inclusive! (angl. viskas įskaičiuota).  Ir trečia, tai buvo ypatinga proga - „Rytas Ultras“ judėjimo 15-tojo gimtadienio išvyka. Dieną prieš tai rengėme šventę savo mieste su įspūdingu pirotechnikos šou, taigi tos rungtynės buvo kaip vyšnia ant torto ir išskirtinio savaitgalio „uždarymas“.

Kalbant apie užsienį, įsimintiniausia išvyka man buvo į Belgradą. Į krepšinio šventovę – areną „Pionir“. Žaidėme su ,,Crvena zvezda“. Nesu didelis Serbijos gerbėjas dėl šios šalies santykių su Rusija. Tuo labiau, esu dar mažesnis Serbijos ultrų scenos gerbėjas, nes, mano nuomone, jas valdo kriminalinio pasaulio žmonės, kurie prisidengę fanų tribūna vykdo nešvarius reikalus. Vien ką sako tai, kad ne vienas ir ne du „Partizan“ bei „Crvena zvezda“ tribūnų lyderiai pastaraisiais metais Belgrade buvo nušauti. Tai nėra ultrizmas. Galbūt tose grupėse ir yra gerų dalykų – garsus palaikymas, gražios choreo, dideli skaičiai, bet tokie mafijos pasaulio dalykai visą gėrį labai užgožia. Būtent todėl man labai nepatinka, kai „B Tribūną“ kažkas lygina su serbų ar lenkų ultromis. Man jie nėra pavyzdys. Labiausiai sektinas pavyzdys yra Vokietijos ar Austrijos ultra-style grupių kuriama veikla ir palaikymas.

Gerai, grįžkime prie išvykos. Nepaisant to, kokią ,,gerą“ nuomonę aš turėjau apie Serbiją ir jos fanus, ši išvyka vis tiek buvo išskirtinė. Juk važiuojame į miestą, kuris apipintas legendų, atmosfera "Cervena zvezda" rungtynėse buvo viena įspūdingiausių Europos krepšinyje. Taip pat man ji buvo ypatinga tuo, kad tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvos krepšinio ultros suorganizavo išvyką į Belgradą.

Atsimenu, jog 8-iese atėjome prie arenos ir supratome, kad gali būti tikrai „linksma“. Šimtai kreivų žvilgsnių, apsaugos įspėjimai, jog vėliavos į areną jau geriau nesinešti. Iš manęs apsauga konfiksavo net pieštuką. Užėjome į areną, kuri buvo jau beveik pilna, nors iki rungtynių dar buvo likusios 45 minutės. Joje neskambėjo pop muzikos hitai, per arenos kolonėles buvo leidžiamos dainos apie ,,Crvena zvezda“, prie kurių prisijungdavo arenos žiūrovai. Likus 10 minučių iki rungtynių pradžios pasikabinome vėliavas ir užtaikę tylesnį momentą užtraukėme pirmą savo skanduotę, kiek galėdami garsiau skandavome savo klubo pavadinimą. Tai buvo akimirka, kuri privertė jaustis labai gerai. Nemaža dalis arenos žiūrovų atsistojo ir pradėjo mums ploti už tai, kad atvykome tokį kelią palaikyti savo klubo.



Vis tik atsipalaiduoti negalėjome. Besibaigiant rungtynėms prie mūsų priėjo apsaugos vadas ir liepė nukabinti vėliavas, mat kitaip mes jas prarasime. Atsakėme jam, kad surizikuosime ir nenuimsime vėliavų iki mačo pabaigos. Rungtynėms pasibaigus vėl priėjo apsaugos vadas ir pranešė: ,,Lauke, prie jūsų mikroautobuso, renkasi daug žmonių, todėl turite palaukti, kol juos išvaikysime“. Tokios kalbos nenuteikė teigiamai, bet labai nenustebome, kadangi žinojome, kur važiuojame.

Išeję iš arenos galėjome atsipalaiduoti - policijos buvo tiek, jog kažkam įvykti šansų beveik nebuvo. Prie mūsų dar kartą priėjo tas pats apsaugos vadas, kuris ultrų reikaluose gaudėsi labai gerai ir paklausė, ką norime veikti toliau. Atsakėme, kad norime pavakarieniauti. Tad su policijos palyda iš abiejų pusių buvome palydėti į miesto centrą. Dar labiau nustebome, kai parkuojant miniveną, policija užtvėrė keturių juostų gatvę. Buvome palydėti į restoraną, o nuo ten jau - "darykite, ką norite."

Atsisveikinę su apsauginiu pradėjome dalintis įpūdžiais iš viso to, kas įvyko. Kitą dieną dar tyrinėjome Belgradą bei legendinius futbolo stadionus. Kai kam teko sutikti ir ligotų Belgrado ,,Rad“ chuliganų, kurie gyrėsi, jog tai yra paskutinės jų dienos laisvėje, nes reikės sėsti į kalėjimą už albano padūrimą peiliu. Jiems tai atrodė visiškai normalu. Neapykanta Albanijai Serbijoje - labai didelė. Tokia buvo ta išvyka į Belgradą – kupina įtampos, nuotykių ir naujų įspūdžių.

Išvykose išties galima patirti nemažai nuotykių, naujų įspūdžių ir pan. Tačiau, ar pats komandos palaikymas skiriasi namų varžybose nuo palaikymo išvykose? Kokie skirtumai juntami? Kodėl svarbu palaikyti komandą ne tik namų arenoje?
Esu skaitęs vieno ultros nuomonę, kurioje jis teigė, jog ,,tavo grupuotės stiprumą galima matuoti pagal tai, kiek žmonių nuveži į išvyką“. Lietuvoje gal tai nėra taip aktualu, bet nemaža dalimi galima sutikti.

Išvyka pagrinde skiriasi tuo, kad važiuoji į ne savo ,,teritoriją“. Svečiuose visada gali sulaukti varžovų palaikymo, stengiesi dar geriau reprezentuoti savo miestą, klubą, triBūną. Dėl šios priežasties išvykoje dažnai ir nusiteikimas būna kitoks, todėl palaikymas gaunasi dar galingesnis.

Aš manau, kad bet kuri normali fanų grupė privalo palaikyti komandą išvykose. Kas sunkaus yra nueiti į namų rungtynes? Nieko. Tad skaičius nėra svarbus, bet apsilankyti visose išvykose yra ideologinis klausimas – juk tu esi su komanda visur ir visada. Lietuvoje atstumai yra labai maži, todėl man labai keista, kai „Juventus“, „Lietkabelio“ ar „Šiaulių“ fanai labai retai kur nuvažiuoja. Gaila, jog ta palaikymo kultūra pas mus neišsivysto.

Be tavo minėtų atstumų, kuo apskritai skiriasi išvykos Lietuvoje nuo išvykų svetur?
Europinės išvykos. Jeigu susirenki tinkamus draugus ir nusiteikimą, tai jos yra vienas puikus nuotykis. Pavyzdžiui, aš su kolega S. dviese keliavome į Salonikus. Spėjome ir labiau susipažinti su ,,Aris“ ultromis, ir pamatyti Graikijos stadionų ypatumus, ir gauti grasinimų iš PAOK fanų.

Išvyka svetur leidžia ne tik pamatyti gražius (arba nelabai) Europos miestus, bet ir susipažinti su visiškai kita fanų kultūra, pasisemti kažkokių idėjų. Nors, atvirai sakant, europinės išvykos neretai mane demotyvuoja, nes grįžtu su mintimis ,,kodėl ten viskas taip gerai ir masyviai, o mes turime keliese keliauti po Europą?..“. Iš kitos pusės, tuo Lietuvos ultrų grupės ir yra įdomios ar net egzotiškos. Čia esančių žmonių atsidavimas ir ištikymbė yra aukščiausio lygio.

Papasakok, kur planuoji nuvažiuoti šį sezoną (kalbant apie europines išvykas)?
Pasakysiu atvirai - tai yra pirmas sezonas per pastaruosius 5-6 metus, kai jam prasidėjus dar nebuvau susiplanavęs nei vienos Europinės išvykos. Planuoju nukeliauti į Bilbao arba Berlyną ir būtinai ,,pramušti“ išvyką antrajame Europos taurės turnyro etape (tikiuosi, Rytas jame bus).

Na ir pabaigai, gal nori dar kažką pasakyti mūsų skaitytojams?
Nežinau, kiek žmonių, kurie mąsto apie atėjimą į triBūną ir dar drovisi, skaitys šitą straipsnį, bet noriu pasakyti jiems – nebijokite. Nemeluosiu, kaip ir visur gyvenime, taip ir „B Tribūnoje“ yra visokiausio plauko žmonių. Yra tokių, kurie jums turbūt žiauriai nepatiktų, bet yra ir tokių, kurie galėtų tapti jūsų geriausiais draugais. Taip, mes esame vieninga triBūna, tačiau natūralu, jog galima atsirinkti, su kuo bendrauti daugiau, o su kuo - mažiau.

Palaikymas su mumis yra tikrai smagus dalykas, kelionės suteikia gerų akimirkų. Jeigu labiau įsiliesite į palaikymo veiklą, tai pamatysite, kad kartu galite tapti ir labiau organizuoti, atsakingesni. Šios vertybės Ultrų gyvenime yra labai svarbios.

Dažnas žmogus gali galvoti, kad krepšinis ar net komanda mums nerūpi, bet tai yra netiesa. Po rungtynių, kuriose užvedinėjau, esu skaitęs komentarą, jog „tam užvedėjui turbūt išvis nerūpi krepšinis“. Tik tas komentatorius nežino, kad grįžęs namo, aš iš naujo žiurėjau rungtynes.

Jeigu komanda pralaimi, o mes dainuojame dainas, tai ne todėl, jog mums nerūpi. Lietuvoje arenos užtyla, kai komandai nesiseka. Mes neužtylame. Man labai nepatinka, kai Lietuvoje po nesėkmingos rungtynių pradžios arena „numiršta“. Kaip komandai būti užsivedusiai ir kovingai, kai fanai tokie „apsimyžę“? Būti triukšmingais, kai komanda laimi, gali visi. Kai komandai nesiseka, kai komandai labai reikia užnugario – tuomet palaikymas turi būti garsiausias. Mūsų klubas mums labai rūpi, atlėk į rungtynes ir įsitikinsi.
Daugiau naujienų iš kategorijos Krepšinis
KOMENTARAI
 
 
 
Snaiperių turnyre - atkaklus finalas
2018 02 18
LKL
Geriausias tritaškininkas - M. Lukauskis, "oro karalisi" - K. Gainesas, šokėjų finale triumfavo klaipėdietes, o dublerių mačą laimėjo kauniečiai.
Taurė - lyg namie žaidusiam "Žalgiriui"
2018 02 18
Taurė
Edgaras Ulanovas antrą kartą tapo naudingiausiu Karaliaus Mindaugo taurės finale, o Kauno "Žalgiris" antrą kartą jį laimėjo.
Į finalą – 500 papildomų bilietų
2018 02 18
LKL
Matydami didžiulį žiūrovų susidomėjimą Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalu organizatoriai pasirūpino papildomomis vietomis aistruoliams
 
Prieš sezono pradžią - pralaimėjimas BATE
2018 02 18
Pasiruošimas
Žaisdami be vyriausiojo trenerio O. Vasilenkos, "Trakų" futbolininkai 0:3 pralaimėjo daugkartinei Baltarusijos čempionei Barysavo BATE.
Sūduviai sumalė varžovus supertaurės mače
2018 02 17
Supertaurė
Šiandien Lietuvos čempionės Marijampolės "Sūduvos" triuškinančia pergale 5:0 prieš LFF taurės laimėtoją Kauno "Stumbrą" startavo šalies futbolo sezonas.
Prisikviesti naujokų padeda čempionų vardas
2018 02 16
A lyga
„Niekas nesikeičia. Planuojamos išlaidos ir pajamos yra 1 mln. eurų“, – patvirtino šių metų Marijampolės "Sūduvos" biudžetą jos prezidentas V. Murauskas.
Klaipėdoje - D. Dzindzaletaitės rekordas
2018 02 17
Lengvoji atletika
Šeštadienį baigėsi Klaipėdoje vykęs Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas.
"Startą vertinu šimtu dešimčia"
2018 02 16
Lietuvos čempionatas
Lietuvos lengvosios atletikos čempionate: klaipėdiečių sėkmė, rekordinis šuolis bei Modestos Morauskaitės pergalė.
Tikslų siekti padeda dienoraštis
2018 02 15
Interviu
Iš pamokų į treniruotes skubanti septyniolikametė bėgikė Akvilė Andriukaitytė pasakoja apie svajones, tikslus ir jaunųjų atletų kasdienybę.
 
Turėjęs iniciatyvą nusileido prancūzui
2018 02 12
Tenisas
Puikią sportinę formą demonstruojantis Ričardas Berankis nusileido prancūzui Pierre-Hugues Herbertui (ATP-76) ir baigė pasirodymą Roterdame.
Šimtmečio proga - teniso turnyras pajūryje
2018 02 09
Tenisas
Atkurtos Lietuvos šimtmečio proga, organizatoriai kviečia prisidėti prie šventės ir dalyvauti „LT100-ečio Teniso Taurės" komandiniame dvejetų turnyre.
R. Berankis netikėtai įveikė prancūzą
2018 02 06
Tenisas
117-ą vietą pasaulio reitinge užimantis Lietuvos tenisininkas 6:3, 7:6 (8:6) nugalėjo 55-ą pasaulio raketę Julieną Benneteau.
"Tokie nuotykiai nutinka ne kasmet"
2018 02 18
Graplingo imtynės
Kuo gyvos graplingo imtynė Klaipėdoje, pasakoja 2016 metų Europos graplingo čempionas Marius Rudnickas.
Lietuvos graplingas keičia kryptį
2018 02 12
Graplingo imtynės
"Anksčiau komandinės taurės varžybos vykdavo po Vilniaus ir Pakruojo atvirųjų čempionatų, šiemet tai pakeitėme", - sako LGF prezidentas A. Kupstas.
Sugrįžtantis atletas žada gražią kovą
2018 02 09
Muay Thai
„Du mėnesius teko valgyti per šiaudelį... Buvo dienų, kai nenorėjau nieko matyti savo akyse“, - prisipažino po sunkios traumos sugrįžtantis S. Gaižauskas.
 
Pristatyta „Lietuvos plento taurė“
2018 02 17
Kuluaruose
Artėjantį dviračių sporto sezoną aptarė devynių A grupės komandų nariai, kurie vėliau susirungė parodomosiose lenktynėse ant stacionarių dviračių.
Po pirmenybių - pokyčiai reitinguose
2018 01 26
Dviračiai
UCI paskelbtuose reitinguose Lietuvos atstovai patenka į penkis geriausiųjų dešimtukus.
Kovoja ir su varžovėmis, ir su jauduliu
2018 01 23
Trekas
„Nuo praėjusių metų spalį vykusio Europos čempionato jaučiuosi vis geriau ir geriau“, - teigia jau 34 Pasaulio taurės medalius iškovojusi S.Krupeckaitė.
Pusfinaliuose intrigos netrūko
2018 02 17
Taurė
Nors abejas LRF vyrų taurės turnyro pusfinalio kovas laimėjo išankstiniai favoritai, tačiau tiek Dragūnas“, tiek „Granitas–Karys“ turėjo daug vargo.
Pusfinalis - be staigmenų
2018 02 17
Rankinis
LRF moterų taurės finale susitiks "Garliavos-SC Cascada" ir "ACME-Žalgirio" rankininkės.
Į kovą stos visi sezono lyderiai
2018 02 15
Rankinis
Dėl LRF taurės Alytuje rungs Vilniaus "Šviesos", Klaipėdos "Dragūno", Kauno "Granito-Kario" ir vietos "Varsos-Stronglaso" rankininkai.
 
Tinklinio aikštėse - favoritų pergalės
2018 02 12
Lietuvos čempionatas
Lietuvos vyrų tinklinio čempionate sužaistos svarbios reguliariojo sezono rungtynės.
Pusės pinigų netekusi LTF: tai - neteisybė
2018 02 08
Finansai
Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka apie valstybės požiūrį į sportą: jos prioritetai yra kiti.
Lietuvė ir toliau dominuoja Čekijoje
2018 02 08
Tinklinis
Ostravos TJ (Čekija) komanda, kuriai atstovauja Viltė Makauskaitė, pateko į Europos tinklinio konfederacijos (CEV) Iššūkio taurės turnyro ketvirtfinalį.
Švedijos ralyje lietuviai veržiasi į priekį
2018 02 18
Ralis
"Tiek įvairiausių incidentų per vieną ralio dieną neatsimenu", - kalbėjo bandroje Švedijos ralio lenktynininkų įskaitoje į viršų pašokęs Deividas Jocius.
Lietuviai - savo klasės dešimtuke
2018 02 17
Ralis
D. Jociaus ir D. Zvicevičiaus ekipažas WRC Švedijos ralyje šeštadienio greičio ruožuose gerino asmeninius rezultatus.
Trispalvės - kiekviename ralio ruože
2018 02 16
Ralis
D. Jocius ir D. Zvicevičius labiausiai džiaugėsi, kad Lietuvos šimtmečio gimtadienį gali minėti svečioje šalyje, važiuodami už Lietuvą.
 
Nuo entuziasto iki olimpinių čempionų
2018 02 19
Žvilgsnis
Lietuvos žiemos sporto olimpinė istorija imta rašyti nuo 1928 m. Pažvelgėme į visus lietuvių pasirodymus žiemos žaidynėse iki Pjongčango olimpiados.
Tomas Kaukėnas: „Padariau vaikišką klaidą“
2018 02 18
Pjongčangas 2018
Pirmą kartą į prestižines bendro starto olimpines lenktynes patekusį Tomą Kaukėną šaudykloje stingdė šaltis.
A.Drukarovas: „Visada reikia rizikuoti“
2018 02 18
Pjongčangas 2018
Olimpiados debiutantas A.Drukarovas antrame didžiojo slalomo nusileidime nutarė neklausyti trenerių patarimo nerizikuoti ir liko tuo patenkintas.
Abi taurės iškeliavo į Kauną
2018 02 18
Taurė
Kauno "ACME-Žalgirio" moterys ir Kauno "Granito-Kario" vyrai finaluose Alytuje iškovojo Lietuvos rankinio federacijos taures.
Atkakliuose mūšiuose - permaininga sėkmė
2018 02 18
Žolės riedulys
Europоs žolės riedulio uždarosiose patalpose IV diviziono taurės turnyre Tbilisyje "Klevo-Šiaulių" komanda užėmė ketvirtąją vietą.
Šventę pažymėjo trijų valandų plaukimu
2018 02 18
Plaukimas
Elektrėnuose surengtos varžybos, neturinčios analogo Lietuvoje, o gal net Europoje ar pasaulyje. Plaukikai rungėsi, kas nuplauks toliau per 3 valandas.
 
Neįgaliosioms atletėms - verslininko parama
2018 02 17
Rėmimas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertas Dargis Mažeikių triračių bėgikėms paaukojo 4000 eurų iš savo premijos ir asmeninių lėšų.
Lietuvos himną giedojo ir korėjiečiai
2018 02 16
Pjongčangas 2018
Mūsų šalies olimpinė delegacija, jai talkinantys savanoriai, žurnalistai Pjongčange drauge paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Svarbiausia – gerai jaustis“
2018 02 15
Jubiliejus
„Mano savaitės grafikas toks: keturis kartus žaidžiu krepšinį ir keturis kartus bėgioju“, - teiga Orientavimosi federacijos prezidentas D.Kazlauskas.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas