Marytė Marcinkevičiūtė ("Olimpinė panorama") 2017 m. spalio 9 d. 14:34 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Olimpietis ugdo olimpiečius

Pabradėje lengvaatlečius į meistriškumo aukštumas vedantis Lietuvos ėjikų rinktinės treneris V.Meškauskas įsitikinęs, kad sekasi tiems, kurie dirba.

V.Meškauskas su pajėgiausiais savo auklėtiniais.
V.Meškauskas su pajėgiausiais savo auklėtiniais.
   
Šiemet pasaulio čempionate Londone Lietuvai atstovavo trys Švenčionių rajono Pabradės ėjikai – seserys dvynės Živilė ir Monika Vaiciukevičiūtės bei Arturas Mastianica, o kitąmet dalyvauti Europos lengvosios atletikos čempionate Berlyne normatyvą įvykdė ir Genadijus Kozlovskis.
 
Šių sportininkų treneris – šešis kartus šalies čempionas (1991–1994 m.), Barselonos olimpinių žaidynių dalyvis Viktoras Meškauskas. Jo 1991-aisiais Druskininkuose pasiektas 30 km distancijos Lietuvos ėjimo rekordas (2 val. 9 min. 5 sek.) iki šiol nėra pagerintas. 

Lengvosios atletikos federacijos viceprezidentė ir generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva giria šį sportinio ėjimo puoselėtoją – darbštų, motyvuotą trenerį, kuriam rūpi ne tik auklėtinių rezultatai, bet ir jų ateitis baigus sportinę karjerą. 

46 metų Lietuvos sportinio ėjimo suaugusiųjų rinktinės treneris vieną savo svajonę jau įgyvendino: du jo auklėtiniai – Ž.Vaiciukevičiūtė ir A.Mastianica dalyvavo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.  

Ar galima sakyti, kad Pabradė – ėjikų miestas?
– paklausėme V.Meškausko. 
Čia kultivuojamos ir kitos sporto šakos: futbolas, krepšinis, boksas, lengvoji atletika. Tačiau nedidelėje, vos 5,8 tūkst. gyventojų turinčioje Pabradėje ėjikai tikrai gerai žinomi. Kai dar pats aktyviai sportavau, kartelę pakėliau aukštai. Gal kitiems keistai atrodo, bet mums normalu su savo mokiniais per treniruotes kalbėti apie olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus.  

Prisimink tuos laikus, kai pats aktyviai sportavai, tapai olimpiečiu.
Gimiau ir augau Pabradėje. Sportiniu ėjimu mane sudomino treneris Juzefas Romankovas, kuris, baigęs tuometį P.Lesgafto kūno kultūros institutą, atvažiavo dirbti į Pabradę. Mokykloje jis prikalbino lankyti treniruotes ketveriais metais už mane vyresnį brolį Edvardą. Ėjimu susižavėjo dar vienas mano brolis, dvejais metais vyresnis Alikas. Jie važinėjo į treniruočių stovyklas, varžybas, dalydavosi savo įspūdžiais ir man, vienuolikmečiui, įžiebė smalsumo ugnelę. Vėliau broliai pasitraukė iš sportinio ėjimo, o aš likau. 
 
Mano gyvenime dar buvo ir futbolas, bet dėl trenerio J.Romankovo charizmos, gerų santykių su auklėtiniais nenorėjau skirtis su ėjimu. Mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai, dalyvaudavau Švenčionių rajono matematikos, chemijos, fizikos olimpiadose, tapdavau prizininku.  

Baigęs vidurinę mokyklą įstojau studijuoti ekonomikos į Vilniaus universitetą. Ir toliau aktyviai sportavau, patekau į SSRS jaunimo rinktinę, 1988-aisiais per Europos jaunimo čempionatą 10 km distancijoje užėmiau šeštą vietą. Dalyvavau Barselonos olimpinėse žaidynėse, 1993 m. pasaulio čempionate Štutgarte, 1994 m. Europos čempionate Helsinkyje. 
 
Sportą su mokslu derinti buvo sunku, todėl priėmiau kvailą sprendimą – mečiau Vilniaus universitetą. Vėliau įstojau į Vilniaus pedagoginį universitetą, kurį baigiau 2001-aisiais. Tais pačiais metais nutrūko mano sportinė karjera. 
 
Kaip vertini savo pasirodymą Barselonoje, kurioje tarp 20 km distancijos ėjikų likai 26-tas. 
Pasirodymą vertinu blogai. Man tada buvo 21-eri, tikėjausi dalyvauti bent dar vienose olimpinėse žaidynėse, bet antro karto nebuvo. Barselonoje padariau viską, ką galėjau, patekimas į olimpines žaidynes buvo pats svariausias laimėjimas. 
 
Dar 1991 m. per varžybas Alytuje 20 km įveikiau per 1 val. 21 min. 44 sek., o olimpiniais metais pasiekiau 1 val. 22 min. rezultatą. Tačiau Barselonoje nuotolį įveikiau net 10 min. lėčiau nei asmeninis rekordas. Į olimpines žaidynes vyko 12 lengvaatlečių ir vos vienas treneris. Nebuvo galimybių išvykti į treniruočių stovyklą Ispanijoje, pajusti tenykštes sąlygas, geriau aklimatizuotis. 
 
Dabar, kai dirbu treneriu, savo mokiniams sakau, kad iškovoti teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse – tai svajonės išsipildymas, nes ne kiekvienam sportininkui pavyksta pelnyti kelialapį į olimpiadą.  



Kada pradėjai trenerio karjerą?
Apie trenerio darbą negalvojau, buvau įsitikinęs, kad sporto man bus per daug. Bet gyvenimas taip susiklostė, kad juo tapau, o dabar neįsivaizduoju, kaip galėčiau dirbti ekonomistu. Dar studijuodamas ketvirtame kurse pradėjau dirbti Vilniaus sporto mokykloje ir Pabradės vidurinėje mokykloje. 
 
Vilniuje padirbęs metus norėjau gauti daugiau valandų, bet negavau. Švenčioniškiai pasiūlė grįžti į gimtinę – ir įsidarbinau Švenčionių rajono papildomo ugdymo centre. Tik pradėjęs dirbti 2001-aisiais įkūriau Pabradės sportinio ėjimo klubą. Kasmet daugybę vaikų stengdavausi išvežti į treniruočių stovyklas Palangoje, varžybas užsienyje, nupirkti aprangas. 
 
Dabar dirbu Švenčionių sporto centre ir treniruoju tik ėjikus. Būtų galima ugdyti ir maratonininkus, ilgųjų nuotolių bėgikus, bet nenoriu blaškytis. Kasmet rugsėjo mėnesį vaikštau po mokyklas ir išsirenku po 10–15 vaikų. Kai per metus iš naujokų pasilieka tik keli – vėl einu per mokyklas. 
 
Jau per pirmąsias pratybas vaikams sakau, kad jeigu jiems nepatinka sportinis ėjimas, tegul nelanko treniruočių ir nevargsta. Mano kredo – jeigu atlieki darbą, tai jį reikia daryti gerai, nes sekasi tiems, kurie dirba. 
Tavo auklėtiniams šie metai labai sėkmingi: Ž.Vaiciukevičiūtė laimėjo Europos jaunimo iki 23 m. čempionato bronzos medalį, trys sportininkai dalyvavo pasaulio čempionate.
 
Tikiuosi dar sėkmingesnių metų. Geriausi mokiniai – vos ne mano darbo pradžios vaikai. Visus užsiauginu nuo mažumės. Kai su žmona Jurgita, irgi buvusia ėjike, baigusia Lietuvos sporto universitetą, dirbome kūno kultūros mokytojais vidurinėje mokykloje (dabar – „Ryto“ gimnazija), suradome seseris dvynes Živilę ir Moniką Vaiciukevičiūtes. Jos tuo pat metu dar lankė futbolą, bet netrukus apsisprendė pasirinkti sportinį ėjimą. Abi jos – puikios ėjikės, turi didelį potencialą, kurį reikia išnaudoti: Živilės asmeninis rekordas, pasiektas per pasaulio čempionatą Londone, – 1 val. 31 min. 23 sek. (Lietuvos jaunimo iki 23 m. rekordas), o Monikos – 1 val. 32 min. 40 sek. 
 
Monikos rezultatai nėra stabilūs, todėl ieškome priežasčių, aiškinamės. Kai Živilės paklausiau, ką jai davė Europos jaunimo čempionato bronzos medalis, išgirdau tokį atsakymą: didelį pasitikėjimą ir tikėjimą, kad viską galima pasiekti. 
 
Labai išgyvenau, kad per šių metų pasaulio čempionatą po 35 km iš 50 km distancijos varžybų pasitraukė A.Mastianica. Jis buvo gerai pasirengęs, tačiau mėšlungis sutraukė koją.  
 
Džiaugiuosi, kad mums padeda Švenčionių rajono savivaldybė, sportą supranta ir palaiko meras Rimantas Klipčius, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos lengvosios atletikos federacija, pagrindinė rėmėja kvėpavimo slaugos įrangos ir priemonių lyderė Europoje „Intersurgical“, vadovaujama generalinio direktoriaus Sigito Žvirblio.  
 
Kiek ėjikų vienija Pabradės sportinio ėjimo klubas?
Apie 30. Nuo pačių mažiausių, kuriems 7–8 metai, iki suaugusiųjų. Klube esu vienintelis treneris, todėl gerai būtų dar vienas etatas. Dabar, kai grupėje treniruojasi keturi didelio meistriškumo ėjikai, jiems per metus rengiamos keturios arba penkios treniruočių stovyklos, į kurias su jais reikia kartu važiuoti. Kai išvykstu, treniruotes perduodu savo žmonai Jurgitai, kuri dabar dirba Vilniuje ir turi savo grožio saloną. Jai talkina sportinę karjerą baigusi, dabar Vilniaus rajono visuomenės sveikatos centre dirbanti Inga Mastianica – ėjiko A.Mastianicos sesuo.
 
Stengiuosi, kad mano auklėtiniai baigtų aukštąsias mokyklas. Diplomus jau turi G.Kozlovskis, dirbantis Pabradės „Ryto“ gimnazijoje kūno kultūros mokytoju, Arturas ir Inga Mastianicos. Monika Vaiciukevičiūtė studijuoja Klaipėdos universitete, o jos sesuo Živilė – Lietuvos edukologijos universitete. 

Kiekvieną savaitę po du tris kartus važinėju į Vilnių ir Vingio parke dirbu su Živile, o savaitgaliais ji grįžta į Pabradę. Tik per treniruočių stovyklas matau Moniką, gal todėl jos rezultatai nėra stabilūs. Kai su Monika viską susidėliosime, jos rezultatai tikrai bus geresni.  

Molėtų r. Joniškio mokykloje-daugiafunkciame centre kūno kultūros mokytoju dirbantis A.Mastianica triskart per savaitę veda pamokas. Treniruojasi Pabradėje, gyvena Pavoverės kaime, esančiame 5 km nuo Pabradės.
 
Esu tos nuomonės, kad sportininkas ir treneris turi turėti vieną tikslą, o ne atskirus. Su savo auklėtiniais visada tariamės, kas ko nori, kokių tikslų jie pasirengę siekti. Su jais daug kalbame apie gyvenimą, juos rengiu tiems išbandymams, kurie lauks baigus sportinę karjerą. Gyvename kaip viena šeima. Pratybas lanko ir abi mano dukros: 13-metė Nora šiemet dukart tapo Lietuvos vaikų čempione, o 16-metė Adrija – dukart prizininke. Tikiuosi, kad kitąmet Adrija iškovos teisę dalyvauti Europos jaunių čempionate Vengrijoje. 

 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Lengvoji atletika
KOMENTARAI
 
 
 
Rinktinės autobusu keliaus ir sirgaliai
2018 02 19
Rinktinė
Lietuvos rinktinė turi naujus ratus - pristatytas autobusas, kuriuo krepšininkai naudosis stovyklų ir rungtynių metu.
Snaiperių turnyre - atkaklus finalas
2018 02 18
LKL
Geriausias tritaškininkas - M. Lukauskis, "oro karalisi" - K. Gainesas, šokėjų finale triumfavo klaipėdietes, o dublerių mačą laimėjo kauniečiai.
Taurė - lyg namie žaidusiam "Žalgiriui"
2018 02 18
Taurė
Edgaras Ulanovas antrą kartą tapo naudingiausiu Karaliaus Mindaugo taurės finale, o Kauno "Žalgiris" antrą kartą jį laimėjo.
 
Prieš sezono pradžią - pralaimėjimas BATE
2018 02 18
Pasiruošimas
Žaisdami be vyriausiojo trenerio O. Vasilenkos, "Trakų" futbolininkai 0:3 pralaimėjo daugkartinei Baltarusijos čempionei Barysavo BATE.
Sūduviai sumalė varžovus supertaurės mače
2018 02 17
Supertaurė
Šiandien Lietuvos čempionės Marijampolės "Sūduvos" triuškinančia pergale 5:0 prieš LFF taurės laimėtoją Kauno "Stumbrą" startavo šalies futbolo sezonas.
Prisikviesti naujokų padeda čempionų vardas
2018 02 16
A lyga
„Niekas nesikeičia. Planuojamos išlaidos ir pajamos yra 1 mln. eurų“, – patvirtino šių metų Marijampolės "Sūduvos" biudžetą jos prezidentas V. Murauskas.
Klaipėdoje - D. Dzindzaletaitės rekordas
2018 02 17
Lengvoji atletika
Šeštadienį baigėsi Klaipėdoje vykęs Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas.
"Startą vertinu šimtu dešimčia"
2018 02 16
Lietuvos čempionatas
Lietuvos lengvosios atletikos čempionate: klaipėdiečių sėkmė, rekordinis šuolis bei Modestos Morauskaitės pergalė.
Tikslų siekti padeda dienoraštis
2018 02 15
Interviu
Iš pamokų į treniruotes skubanti septyniolikametė bėgikė Akvilė Andriukaitytė pasakoja apie svajones, tikslus ir jaunųjų atletų kasdienybę.
 
Turėjęs iniciatyvą nusileido prancūzui
2018 02 12
Tenisas
Puikią sportinę formą demonstruojantis Ričardas Berankis nusileido prancūzui Pierre-Hugues Herbertui (ATP-76) ir baigė pasirodymą Roterdame.
Šimtmečio proga - teniso turnyras pajūryje
2018 02 09
Tenisas
Atkurtos Lietuvos šimtmečio proga, organizatoriai kviečia prisidėti prie šventės ir dalyvauti „LT100-ečio Teniso Taurės" komandiniame dvejetų turnyre.
R. Berankis netikėtai įveikė prancūzą
2018 02 06
Tenisas
117-ą vietą pasaulio reitinge užimantis Lietuvos tenisininkas 6:3, 7:6 (8:6) nugalėjo 55-ą pasaulio raketę Julieną Benneteau.
"Tokie nuotykiai nutinka ne kasmet"
2018 02 18
Graplingo imtynės
Kuo gyvos graplingo imtynė Klaipėdoje, pasakoja 2016 metų Europos graplingo čempionas Marius Rudnickas.
Lietuvos graplingas keičia kryptį
2018 02 12
Graplingo imtynės
"Anksčiau komandinės taurės varžybos vykdavo po Vilniaus ir Pakruojo atvirųjų čempionatų, šiemet tai pakeitėme", - sako LGF prezidentas A. Kupstas.
Sugrįžtantis atletas žada gražią kovą
2018 02 09
Muay Thai
„Du mėnesius teko valgyti per šiaudelį... Buvo dienų, kai nenorėjau nieko matyti savo akyse“, - prisipažino po sunkios traumos sugrįžtantis S. Gaižauskas.
 
Pristatyta „Lietuvos plento taurė“
2018 02 17
Kuluaruose
Artėjantį dviračių sporto sezoną aptarė devynių A grupės komandų nariai, kurie vėliau susirungė parodomosiose lenktynėse ant stacionarių dviračių.
Po pirmenybių - pokyčiai reitinguose
2018 01 26
Dviračiai
UCI paskelbtuose reitinguose Lietuvos atstovai patenka į penkis geriausiųjų dešimtukus.
Kovoja ir su varžovėmis, ir su jauduliu
2018 01 23
Trekas
„Nuo praėjusių metų spalį vykusio Europos čempionato jaučiuosi vis geriau ir geriau“, - teigia jau 34 Pasaulio taurės medalius iškovojusi S.Krupeckaitė.
Pusfinaliuose intrigos netrūko
2018 02 17
Taurė
Nors abejas LRF vyrų taurės turnyro pusfinalio kovas laimėjo išankstiniai favoritai, tačiau tiek Dragūnas“, tiek „Granitas–Karys“ turėjo daug vargo.
Pusfinalis - be staigmenų
2018 02 17
Rankinis
LRF moterų taurės finale susitiks "Garliavos-SC Cascada" ir "ACME-Žalgirio" rankininkės.
Į kovą stos visi sezono lyderiai
2018 02 15
Rankinis
Dėl LRF taurės Alytuje rungs Vilniaus "Šviesos", Klaipėdos "Dragūno", Kauno "Granito-Kario" ir vietos "Varsos-Stronglaso" rankininkai.
 
Tinklinio aikštėse - favoritų pergalės
2018 02 12
Lietuvos čempionatas
Lietuvos vyrų tinklinio čempionate sužaistos svarbios reguliariojo sezono rungtynės.
Pusės pinigų netekusi LTF: tai - neteisybė
2018 02 08
Finansai
Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka apie valstybės požiūrį į sportą: jos prioritetai yra kiti.
Lietuvė ir toliau dominuoja Čekijoje
2018 02 08
Tinklinis
Ostravos TJ (Čekija) komanda, kuriai atstovauja Viltė Makauskaitė, pateko į Europos tinklinio konfederacijos (CEV) Iššūkio taurės turnyro ketvirtfinalį.
Švedijos ralyje - sėkmingas lietuvių finišas
2018 02 19
Ralis
Lietuvai atstovaujantys lenktynininkai Deividas Jocius ir Donatas Zvicevičius sėkmingai pasiekė finišą Švedijos ralyje.
Švedijos ralyje lietuviai veržiasi į priekį
2018 02 18
Ralis
"Tiek įvairiausių incidentų per vieną ralio dieną neatsimenu", - kalbėjo bandroje Švedijos ralio lenktynininkų įskaitoje į viršų pašokęs Deividas Jocius.
Lietuviai - savo klasės dešimtuke
2018 02 17
Ralis
D. Jociaus ir D. Zvicevičiaus ekipažas WRC Švedijos ralyje šeštadienio greičio ruožuose gerino asmeninius rezultatus.
 
Ledrogininkams iššūkį metė sniegas
2018 02 19
Ledrogės
Kauno rajone vykusias ledrogių varžybas apsunkino ir sniegas, ir silpnokas vėjas.
Nuo entuziasto iki olimpinių čempionų
2018 02 19
Žvilgsnis
Lietuvos žiemos sporto olimpinė istorija imta rašyti nuo 1928 m. Pažvelgėme į visus lietuvių pasirodymus žiemos žaidynėse iki Pjongčango olimpiados.
Tomas Kaukėnas: „Padariau vaikišką klaidą“
2018 02 18
Pjongčangas 2018
Pirmą kartą į prestižines bendro starto olimpines lenktynes patekusį Tomą Kaukėną šaudykloje stingdė šaltis.
Lietuvos čempionate - 18-mečio triumfas
2018 02 19
Orientavimasis
Lietuvos orientavimosi sporto slidėmis čempionate vyrų grupėje triumfavo 18-metis Ignas Ambrazas, aplenkęs labiau patyrusius sportininkus.
Abi taurės iškeliavo į Kauną
2018 02 18
Taurė
Kauno "ACME-Žalgirio" moterys ir Kauno "Granito-Kario" vyrai finaluose Alytuje iškovojo Lietuvos rankinio federacijos taures.
Atkakliuose mūšiuose - permaininga sėkmė
2018 02 18
Žolės riedulys
Europоs žolės riedulio uždarosiose patalpose IV diviziono taurės turnyre Tbilisyje "Klevo-Šiaulių" komanda užėmė ketvirtąją vietą.
 
Neįgaliosioms atletėms - verslininko parama
2018 02 17
Rėmimas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertas Dargis Mažeikių triračių bėgikėms paaukojo 4000 eurų iš savo premijos ir asmeninių lėšų.
Lietuvos himną giedojo ir korėjiečiai
2018 02 16
Pjongčangas 2018
Mūsų šalies olimpinė delegacija, jai talkinantys savanoriai, žurnalistai Pjongčange drauge paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Svarbiausia – gerai jaustis“
2018 02 15
Jubiliejus
„Mano savaitės grafikas toks: keturis kartus žaidžiu krepšinį ir keturis kartus bėgioju“, - teiga Orientavimosi federacijos prezidentas D.Kazlauskas.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas