Marytė Marcinkevičiūtė 2017 m. rugsėjo 12 d. 08:38 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Neįkainojamos irklavimo pamokos

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė irkluodama iškovojo ne vieną pergalę, o kelią į didžiausias aukštumas užkirto KGB.

D. Vilytė į irklavimą buvo sugrįžusi po 20 metų pertraukos.
D. Vilytė į irklavimą buvo sugrįžusi po 20 metų pertraukos.
   
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė pripažįsta, kad jai irklavimas davė daug: išmokė kantrybės ir ištvermės, drausmės, disciplinos, kovoti ir įveikti save, nepasiduoti. Jausti ir rūpintis komandos draugais kaip pačia savimi. Mokytis iš klaidų, sistemingai ir atkakliai dirbti. 

„Irkluojant įgytos savybės daug kartų gelbėjo gyvenime. Na, ir pagaliau irklavimas – tai ypač graži sporto šaka – vanduo, oras, valtys. Pasakykit, kas gali būti gražiau?“ – svarsto D. Vilytė. 

Šį kartą su jumis kalbėsimės ne apie viešuosius pirkimus, o apie sportą, nes buvote aukšto lygio irkluotoja, atstovavote Lietuvos rinktinei. Prisiminkite tuos laikus.
Į irklavimą patekau, kaip ir dauguma mano kartos žmonių. Į kūno kultūros pamokas ateidavo sporto mokyklų treneriai ir pasirinkdavo moksleivius. Vienoms sporto šakoms reikėjo aukštesnių, atletiškesnių, o kitoms – žemesnių ir judresnių moksleivių. 
 
Taip ir aš 1978 m. sulaukiau Palmyros Gansiniauskytės-Gedgaudienės kvietimo. Irklavimas nebuvo mano pirmoji sporto šaka, tuo metu lankiau orientavimosi sporto treniruotes, keletą kartų buvau nuėjusi į tinklinio pratybas, netgi dailiuoju čiuožimu šiek tiek domėjausi. 
 
Tiesa, nuėjusi į kelias treniruotes, iš karto neužsikabinau, grįžau po metų, dar kartą paraginta ir pakviesta. Taip ir prisijungiau prie „Žalgirio“ draugijos, gal skurdžiau finansuojamos nei „Dinamo“, bet užtat savos, lietuviškos. Mane treniravo daug trenerių: Aldona Tamulevičienė, Adomas Baublys, Albertas Palaima, Valdemaras Maslauskas, o, patekus į Lietuvos rinktinę, – šviesaus atminimo Petras Zinkevičius bei Alfonsas Mikšys.

Mano sportinė karjera nebuvo ilga. Kaip profesionalė sportavau penkerius metus (1979–1983), o vėliau – dar trejus kaip mėgėja Vilniaus universiteto komandoje. Dabar, žvelgdama per laiko atstumą, kiekvienam paaugliui rekomenduočiau rasti pomėgius, charakterį ir gebėjimus atitinkantį užsiėmimą. 

Nesvarbu, ar tai bus sportas, ar kūrybinė veikla, tačiau šalia mokslo turėti užsiėmimą rekomenduočiau kiekvienam. Svarstyti, matyt, reikėtų, ar sportu užsiimti profesionaliai, ar tik mėgėjiškai, nesiekiant aukštų sportinių rezultatų. 

Man asmeniškai irklavimas davė daug. Buvau vienturtė, tėvelių palepinta mergina. Taigi pirmiausia sportas mane disciplinavo, išmokė kantrybės ir ištvermės. Išmokė kovoti ir įveikti save, nepasiduoti. Irklavimas, išskyrus vienvietininkus, – komandinis sportas, esi priklausomas nuo kitų, o kiti – nuo tavęs. 

Atsiranda įsipareigojimai kitiems žmonėms, atsakomybė už visą komandą, bendro darbo ir pasiektų rezultatų džiaugsmas. Sportas išmokė empatijos – jausti ir rūpintis komandos draugais kaip pačia savimi. Gerbti stipresnį, po garbingos kovos nugalėjusį tave ir tavo komandą. Mokytis iš klaidų, sistemingai ir atkakliai dirbti. 

Kuriomis savo pergalėmis labiausiai džiaugėtės?
Yra dviejų rūšių pergalės: pirmajai grupei priklauso savęs įveikimo pergalės, nebūtinai pasiektas rezultatas tau leidžia užlipti ant apdovanojimo tiltelio, bet tu žinai, kad padarei viską, ką galėjai. Antroji pergalių grupė – kai būni stipriausia ir įveiki visus varžovus. 
 
Per visą mano sportinę karjerą buvo ir vienų, ir kitų pergalių, ir visos džiugino. Mano pasiekti rezultatai – savo amžiaus grupėse laimėti Lietuvos bei dar tada Sovietų Sąjungos čempionatai. 

Mokėtės Vilniaus universitete ir irklavote, kaip pavykdavo viską suderinti?
Nereikia turėti iliuzijų – studijos ir profesionalų sportas sunkiai derinami dalykai. Tekdavo dėl išvykimų atsidėti egzaminus, vytis pažengusius bendrakursius, daug studijuoti savarankiškai. Laisvalaikio ir studentiško gyvenimo teko atsisakyti. Nebuvau išimtis – su tuo susiduria kiekvienas studijuojantis sportininkas.

Ar turėjote tikslą pasiekti didesnių meistriškumo aukštumų? 
Žinoma. Atletiško kūno formas galima pasiekti darant atsilenkimus ar prisitraukimus. Jeigu nuosekliai sportuoji, sieki rezultatų, svajoji ir apie pergales. Mano sportinėje karjeroje buvo keistas atvejis, kurio tikrųjų priežasčių neturėjau laiko išsiaiškinti. Gal tai padarysiu išėjusi į pensiją.
 
1981 m. „Žalgiris“ mane paskolino „Dinamo“ draugijai ir mes kartu su Adomo Baublio auklėtinėmis keturvietės su vairininku įgula laimėjome sąjungines atrankines varžybas į pasaulio čempionatą. Buvo planuojama komplektuoti aštuonvietę. Man pasakė, kad teks vykti į treniruočių stovyklas kartu su SSRS rinktine. Užpildžiau gausybę dokumentų Italijos vizai gauti, pridėjau 16 nuotraukų. 

O paskui – tyla, ilga tyla. Ir jokio atsakymo, jokio komentaro ar paaiškinimo. Į treniruočių stovyklą su SSRS rinktine aš taip ir neišvažiavau, kaip, žinoma, ir į Italiją. Darau prielaidą, kad nepraėjau KGB filtro dėl mano senelių bei tėvų rezistencinės praeities.

Neslėpsiu, sovietmečiu sportuoti motyvuodavo ir potenciali galimybė išvykti ir pamatyti laisvą pasaulį. Kadangi kitų galimybių neturėjome, tai vertė stengtis ir siekti rezultatų. Po to įvykio supratau, kad, net ir pasiekus sportinių aukštumų, išvykti ir dalyvauti tarptautinėse varžybose gali nepavykti. Buvome okupuota valstybė su visomis pasekmėmis... 
 
Kodėl nutarėte baigti profesionalios sportininkės karjerą?
Iš profesionalų sporto pasitraukiau santykinai anksti, dar nepasiekusi visų savo galimybių. Tai lėmė dvi priežastys. Pirmoji – studijos. Profesionalų sportui reikia besąlygiško atsidavimo, bandant derinti nukenčia arba viena, arba kita. Mano prioritetu ir pasirinkimu tapo studijos. 
 
Antroji priežastis – nuostata viską pasiekti savo jėgomis. Viešai žinoma paslaptis, kad žmogaus galimybių kreivė neauga lygiagrečiai su pasaulio rekordų kreive. Ieškoma įvairių būdų, kaip tas galimybes padidinti, kartais legaliais būdais, kartais – ne visai. Supratau: kylant meistriškumui, man tektų išduoti savo principus bei įsitikinimus, pasiduoti spaudimui ir naudoti papildomas priemones. Sprendimas buvo sportininkės karjerą baigti be papildomų priemonių, išliekant sąžiningai pačiai su savimi. 

Ar jūsų gyvenime buvo tik sportas, ar ir daugiau viliojančių dalykų?
Baigus sportuoti kaip profesionalei, atsirado be galo daug laisvo laiko, kurį galėjau skirti kitiems užsiėmimams, kuriems sportuojant nelikdavo laiko – nemažai turistavau, keliavau, vėliau gyvenime atsirado dviračiai, fotografija. Baigusi universitetą dar papildomai studijavau, nes žinių alkį jaučiu nuolatos. 
 
16 metų dirbau Atviros Lietuvos fonde, tai buvo be galo įdomus ir prasmingas mano gyvenimo etapas. Gyvenime yra nepaprastai daug įdomių veiklų, aistringai įsitraukus, galima patirti daug nepakartojamų akimirkų. 



Išlipusi ant kranto, pradėjote teisėjauti varžybose, ne vienose jų buvote varžybų vyr. sekretorė, ar ir dabar teisėjaujate?
Ne iš karto. Vėl į irklavimą sugrįžau po beveik 20 metų. Iš pradžių buvo veteranų sportas, vėliau įsitraukiau į teisėjų komandą. Šiuo metu neteisėjauju. Teisėjavimas – tai rimtas įsipareigojimas visai irkluotojų bendruomenei ir teisėjų komandai visą irklavimo sezoną nuo balandžio iki spalio vidurio. Pavasarį–rudenį savaitgalių praktiškai neturi, visus juos leidi varžybose. Teisėjavau ketverius metus, bet šiuo metu padariau pertrauką. 

Per Rimos Karalienės knygos „Irklais pro spygliuotą tvorą“ pristatymą bendravote su irkluotojais, vadinasi, su jais ir toliau palaikote glaudžius ryšius? 
Su dauguma jų sieja ilgametė pažintis ir stiprūs bendrai patirti emociniai išgyvenimai – pergalių džiaugsmai, pralaimėjimų kartėliai, varginančių treniruočių skonis, ilgos sportinės stovyklos, bendras gyvenimas. Mes puikiai pažįstame vieni kitus, žinome, kokie esame, ko galime tikėtis vieni iš kitų, žinome vertybes, pomėgius, interesus, šeimų istorijas, vaikų vardus, jų ligas ir mėgstamus patiekalus. 
 
Galime nesimatyti metų metus, o susitikę vėl tęsti pokalbį ten, kur jį baigėme, galime švęsti šventes kartu ir skambinti naktį, jei ištinka bėda. Deja, susitinkam ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Su savo ilgamete porininke Aušra Dambrauskaite-Lingiene įsteigėme „Irklavimo klubą 8+“, kuriam jau 11 metų. 

Tai ne tik bendraminčių sambūris, klubinė veikla, bendravimas, bet ir pagalba jauniems pradedantiems irkluotojams bei jų treneriams. Aušra išvystė klubo veiklą, tai jos pomėgis, tapęs gyvenimo dalimi, o aš – tik idėjinė rėmėja.

Trakuose per „Gintarinių irklų“ regatą vyksta ir veteranų plaukimai, kodėl nedalyvaujate?
Veteranų judėjime dalyvavau penkerius metus, reguliariai treniravomės, dalyvaudavome varžybose Lietuvoje, Europos ir pasaulio čempionatuose. Irklavimas – nuostabi sporto šaka, nes veteranų varžybose galima dalyvauti nuo 28-erių iki garbingo amžiaus. 
 
Tarkime, japonai tik išėję į pensiją pradeda mokytis irkluoti ir dalyvauti veteranų varžybose. O mūsų Karolis Nutautas – puikus pavyzdys. Jam 75-eri, o jis iš kiekvieno pasaulio čempionato atsiveža apdovanojimus ir kas savaitę po kelias dienas treniruojasi.

Ar dar sėdate į valtį ir mėgėjiškai pairkluojate?
Jeigu esi rimtai irklavęs, tai paprastai lieka visam gyvenimui. Tai tavo tapatybės dalis. Irklavimas mano gyvenime tai atsiranda, tai atsitraukia, bet visą gyvenimą jausiuosi irkluotoja. Paskutinį kartą traukiau irklą 2008 m., kai dalyvavau pasaulio veteranų čempionate Trakuose. Jau prabėgo nemažai laiko, irklo draugai nuolat kviečia jungtis, manau, kad kada nors vėl sugrįšiu.

Ką galite pasakyti apie šiandienos Lietuvos irkluotojus?
Lietuvos irklavimas šiandien išgyvena pakilimą ir, manau, tuo džiaugiasi kiekvienas irklavimo bendruomenės narys. Negali nesižavėti mūsu olimpiečių ar jaunimo puikiais startais tarptautinėse varžybose. Džiugu, kad irklavimas atgauna tą šovę, kurią turėjo praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį, kai buvo populiaresnis už krepšinį ir futbolą. 
 
Patinka, kad politikai jau nebegloboja tarptautinių varžybų, organizuojamų Lietuvoje. Pamenu, kaip ilgai teko įtikinėti federacijos žmones, kad politikų veidai nieko bendra neturi su irklavimu, negali puikuotis ant oficialių varžybų biuletenių. Pamažėl tolstam nuo stabų kultūros ir tai džiugina.

Kas nežavi? Sportininkai, aistringi ir užsispyrę žmonės, kovoja kartais ne tik vandens takeliuose. Kartais tų aistrų purslai trukdo bendriems darbams ir neretai rezultatams.

Dirbate Viešųjų pirkimų tarnybos vadove, sulaukiate gerų įvertinimų, šiemet esate pripažinta geriausia metų valstybės tarnautoja. Vadinasi, jus sėkmė lydi ne tik irkluojant.
Mano profesinė karjera susiklostė gana palankiai, dirbau įdomius ir prasmingus darbus. Savo gyvenimo kelyje sutikau nuostabių žmonių, iš kurių mokiausi, kurie įkvėpė ir skatino. Dėkoju Dievui ir likimui už tas dovanas. 16 metų dirbau Atviros Lietuvos fonde, dešimtmetį jam vadovavau. Septynerius metus dirbau Lietuvos verslo paramos agentūroje, penkerius vadovavau agentūrai. 
 
Buvau prezidento Valdo Adamkaus bei prezidentės Dalios Grybauskaitės skirta LRT tarybos narė. Prisidėjau prie daugelio nevyriausybinių organizacijų veiklos. 2016 m. gavau „Investuotojų forumo“ apdovanojimą „Metų valstybės tarnautoja“, o 2017 m. žurnalo „Veidas“ rengiamuose valstybės tarnautojo rinkimuose – geriausio valstybės tarnautojo apdovanojimą. 

Neslėpsiu: pripažinimas yra malonus dalykas, bet tikrasis matuoklis yra viduje ir jis paprastai tiksliausiai pamatuoja tavo laimėjimus, jeigu būsi sąžiningas ir atviras.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
Trejos rungtynės - vienas trileris
2018 01 16
LMKL
LMKL pirmenybėse antradienį pergales iškovojo Vilniaus "Kibirkštis", Kauno rajono "Hoptrans-Sirenos" ir Kauno "Aistės-LSU".
Jaunimo rinktinės sužinojo varžovus
2018 01 16
Burtai
Antradienį buvo ištraukti Europos jaunimo krepšinio čempionatų burtai, paskirstę abiejų lyčių įvairaus amžiaus grupių rinktines į grupes.
Iš aukščiausios Serbijos lygos - į "Vytį"
2018 01 16
Naujokas
NKL pirmenybėse žaidžiančiam Šakių "Vyčiui" pavyko prisivilioti sezoną Belgrado „Dynamic“ komandoje pradėjusį 24-erių aukštaūgį Aurimą Majauską.
 
Taurės laimėtojai pradėjo pasiruošimą
2018 01 16
Startas
Kauno „Stumbro“ futbolininkai antradienį Kaune susirinko į pirmąją treniruotę.
Futbolo sezonas startuos Marijampolėje
2018 01 16
Supertaurė
LFF vadovai Marijampolės merei I.Lunskienei simboliškai perdavė Supertaurę, dėl kurios kovos A lygos čempionė "Sūduva" ir LFF taurės laimėtojas "Stumbras".
"Sūduva" pasiruošimą pradėjo pergale
2018 01 16
Draugiškos rungtynės
Lietuvos futbolo čempionė Marijampolės "Sūduva" per pirmas 2018-ųjų kontrolines rungtynes 1:0 nugalėjo lygos debiutantę "Palangą".
Programuotojas  į varžybas skuba po darbo
2018 01 16
Veidas
Traumą išsigydęs talentingas barjerininkas Rapolas Saulius sugeba suderinti mokslą, darbą ir sportą. Jis nepraranda vilties įgyvendinti olimpinę svajonę.
Trenerės kredo - viską daryti tobulai
2018 01 14
Interviu
Išliejusi nemažai prakaito lengvosios atletikos šuolių į tolį sektoriuje, Tatjana Krasauskienė tapo puikia šuolių į aukštį trenere.
Lengvoji atletika nustelbė krepšinį
2018 01 10
Veidas
Kylanti Lietuvos lengvosios atletikos žvaigždė Urtė Bačianskaitė svajonės link žengia gerindama rekordus
 
R. Berankis kibo į atlapus superžvaigždei
2018 01 16
Tenisas
„Didžiojo kirčio“ turnyro Australijoje pirmajame etape pajėgiausias Lietuvos tenisininkas R. Berankis nusileido devintajai pasaulio raketei S. Wawrinkai.
Tarptautinį turnyrą laimėjo vilnietė
2018 01 15
Vilniaus teniso akademijos auklėtinė P. Paukštytė Šauliuose vykusio Europos teniso asociacijos keturiolikmečių turnyro finale įveikė kaunietę U. Bakaitytę.
Aplink pasaulį – su rakete
2018 01 10
Veidas
Pasaulio ir Europos senjorų čempionas odontologas Stasys Labanauskas: „Kad ir kur būčiau, kad ir kur gyvenčiau, visur žaidžiau tenisą“.
Lietuviai susižėrė šešis aukso medalius
2018 01 16
Imtynės
Estijos mieste Kohtla-Jarvėje vykusiame XXXVIII Avo Talpase graikų-romėnų imtynių turnyre Lietuvos jaunieji atletai laimėjo šešiose svorio kategorijoje.
Suomijoje - istorinis lietuvių triumfas
2018 01 15
Imtynės
Tradiciniame tarptautiniame graikų romėnų imtynių turnyre Suomijoje J. Petravičius ir M. Knystautas iškovojo auksą, o Lietuvos rinktinė - pirmąją vietą.
Metų tikslas - tapti pasaulio čempionu
2018 01 09
Graplingo imtynės
Tomas Smirnovas graplingo imtynininkų reitinge surinko daugiausiai taškų bei buvo pripažintas geriausiu 2017 metų graplingo kovotoju.
 
Lietuvis puikiai startavo Australijoje
2018 01 16
20-ųjų daugiadienių lenktynių „Santos Tour Down Under“ pirmajame etape Ramūnas Navardauskas pateko tarp dešimties geriausiųjų.
E. Šiškevičiaus sezonas startavo Afrikoje
2018 01 15
Lenktynės
Dviratininkas Evaldas Šiškevičius naująjį sezoną pradėjo savaitę truksiančiose lenktynėse „La Tropicale Amissa Bongo“ Gabone.
R. Navardauskas grįžta
2018 01 12
Dviračiai
Po septynių mėnesių pertraukos dviratininkas R.Navardauskas ir vėl mins pedalus lenktynėse. Naująjį sezoną jis pradės Australijoje.
Iki svajonės liko žingsnis
2018 01 14
Atranka
Lietuvos rinktinė, nors pirmame kėliny ir nukraujavo, šventė pergalę - laimėjimas prieš latvius atvėrė kelią į kitą pasaulio čempionato atrankos etapą.
Kaimynų akistata bus lemtinga
2018 01 14
Atranka
Ir Lietuvos vyrų rankinio rinktinė, ir Latvijos rinktinė yra per žingsnį nuo kito pasaulio čempionato atrankos etapo. Kas keliaus į jį, paaiškės šiandien.
Likimas spręsis sekmadienį
2018 01 13
Atranka
Klaipėdoje vykstančiose pasaulio čempionato atrankos varžybose Lietuvos rankinio rinktinė žengė dar vieną žingsnį kito etapo.
 
"Sūduva" pratęsė pergalių seriją
2018 01 15
Lietuvos čempionatas
Atsinaujinus Lietuvos vyrų tinklinio čempionatui dvi pergales iškovojo be pralaimėjimų vis dar žygiuojanti Marijampolės "Sūduva".
Komandose - permainų virtinė
2018 01 12
Lietuvos čempionatas
Po šventinės pertraukos sugrįžtantis Lietuvos vyrų tinklinio čempionatas žada būti nemažiau įdomus nei sezono pradžioje.
Į priekį komandą vedė lietuvė
2018 01 11
Moterų tinklinis
Europos tinklinio konfederacijos moterų Iššūkio taurės turnyro atsakomosiose šešioliktfinalio rungtynėse trečiadienį Ostravos TJ klube žibėjo V.Makauskaitė
"Planuoju dalyvauti Dakaro ralyje"
2018 01 16
Dakaras
Benedikto Vanago komandai talkinantis lietuvių kilmės argentinietis Marcelo Rolando tikisi po poros metų išbandyti Dakarą pats.
Ragina laikytis saugos
2018 01 16
Ralis
"Tikras profesionalas niekada nerizikuoja ir jei saugus greitis yra 50 km/val., jis renkasi tokį tempą", - sako „Winter Rally“ direktorius R. Kliunka.
Kartingui žiemos žvarba netrukdo
2018 01 16
Kartingas
Nors termometro stulpelis buvo nukritęs beveik iki 10 laipsnių šalčio, o žvarbus vėjas košė ir per termodrabužius, startavo rekordinis dalyvių skaičius.
 
"Energija" atsirevanšavo už nesėkmes spalį
2018 01 15
Ledo ritulys
Baltarusijos pirmenybių rungtynėse drausmingai besigynusi ir greitai puolusi „Energija“ namuose 6:3 nugalėjo Baltarusijos aštuoniolikmečių rinktinę.
Iki ketvirtfinalio pritrūko vos sekundės
2018 01 15
Slidinėjimas
"Mieste natūralaus sniego nebuvo, organizatoriai jį atsivežė ir suformavoi lygią bei tvirtą trasą", - kalba slidininkas M.Vaičiulis apie varžybas Drezdene.
Traumos praretino čiuožėjų gretas
2018 01 14
Dailusis čiuožimas
„2017-ieji buvo ypač nesėkmingi", - prieš Europos čempionatą sakė olimpinės vilties dar nepraradusi Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė L.Vanagienė
Būtų ką veikti ir Boltui, ir McGregorui
2018 01 16
Multisportas
Multisporto varžybose susilieja kelios ar keliolika sporto šakų nuo bėgimo, orientavimosi iki irklavimo, alpinizmo, šaudymo ir t.t.
Lietuvos šokėjams - auksas ir sidabras
2018 01 15
Sportiniai šokiai
WDSF reitingo varžybose Ispanijoje Lietuvos šokėjai tapo nugalėtojais ir prizininkais.
Laisvės gynėjų dieną paminėjo bėgdami
2018 01 13
Bėgimas
Minint Laisvės gynėjų dieną, Druskininkuose jau šeštąjį kartą organizuotas tradicinis bėgimas aplink Druskonio ežerą.
 
Lietuvos olimpiniame fonde – permainos
2018 01 16
Permainos
Lietuvos olimpinio fondo valdyba ir jo direktorius Vitalijus Vasiliauskas šalių susitarimu nutraukė sutartį. Fondo laukia ir daugiau permainų.
"LSU nuomonę ignoravo"
2018 01 15
Kuluaruose
LSU Tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas abejoja, ar Seimas, nusprendęs LSU sujungti su LSMU nepažeidė Mokslo ir studijų įstatymo.
Pinigų dalybose aistros nerimsta
2018 01 15
Pinigai
KKSD vadovas E. Urbanavičius įsitikinęs, kad nors ir skausmingos, permainos buvo būtinos, LTOK pozicija - kitokia.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas