Marytė Marcinkevičiūtė 2017 m. rugsėjo 12 d. 08:38 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Neįkainojamos irklavimo pamokos

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė irkluodama iškovojo ne vieną pergalę, o kelią į didžiausias aukštumas užkirto KGB.

D. Vilytė į irklavimą buvo sugrįžusi po 20 metų pertraukos.
D. Vilytė į irklavimą buvo sugrįžusi po 20 metų pertraukos.
   
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė pripažįsta, kad jai irklavimas davė daug: išmokė kantrybės ir ištvermės, drausmės, disciplinos, kovoti ir įveikti save, nepasiduoti. Jausti ir rūpintis komandos draugais kaip pačia savimi. Mokytis iš klaidų, sistemingai ir atkakliai dirbti. 

„Irkluojant įgytos savybės daug kartų gelbėjo gyvenime. Na, ir pagaliau irklavimas – tai ypač graži sporto šaka – vanduo, oras, valtys. Pasakykit, kas gali būti gražiau?“ – svarsto D. Vilytė. 

Šį kartą su jumis kalbėsimės ne apie viešuosius pirkimus, o apie sportą, nes buvote aukšto lygio irkluotoja, atstovavote Lietuvos rinktinei. Prisiminkite tuos laikus.
Į irklavimą patekau, kaip ir dauguma mano kartos žmonių. Į kūno kultūros pamokas ateidavo sporto mokyklų treneriai ir pasirinkdavo moksleivius. Vienoms sporto šakoms reikėjo aukštesnių, atletiškesnių, o kitoms – žemesnių ir judresnių moksleivių. 
 
Taip ir aš 1978 m. sulaukiau Palmyros Gansiniauskytės-Gedgaudienės kvietimo. Irklavimas nebuvo mano pirmoji sporto šaka, tuo metu lankiau orientavimosi sporto treniruotes, keletą kartų buvau nuėjusi į tinklinio pratybas, netgi dailiuoju čiuožimu šiek tiek domėjausi. 
 
Tiesa, nuėjusi į kelias treniruotes, iš karto neužsikabinau, grįžau po metų, dar kartą paraginta ir pakviesta. Taip ir prisijungiau prie „Žalgirio“ draugijos, gal skurdžiau finansuojamos nei „Dinamo“, bet užtat savos, lietuviškos. Mane treniravo daug trenerių: Aldona Tamulevičienė, Adomas Baublys, Albertas Palaima, Valdemaras Maslauskas, o, patekus į Lietuvos rinktinę, – šviesaus atminimo Petras Zinkevičius bei Alfonsas Mikšys.

Mano sportinė karjera nebuvo ilga. Kaip profesionalė sportavau penkerius metus (1979–1983), o vėliau – dar trejus kaip mėgėja Vilniaus universiteto komandoje. Dabar, žvelgdama per laiko atstumą, kiekvienam paaugliui rekomenduočiau rasti pomėgius, charakterį ir gebėjimus atitinkantį užsiėmimą. 

Nesvarbu, ar tai bus sportas, ar kūrybinė veikla, tačiau šalia mokslo turėti užsiėmimą rekomenduočiau kiekvienam. Svarstyti, matyt, reikėtų, ar sportu užsiimti profesionaliai, ar tik mėgėjiškai, nesiekiant aukštų sportinių rezultatų. 

Man asmeniškai irklavimas davė daug. Buvau vienturtė, tėvelių palepinta mergina. Taigi pirmiausia sportas mane disciplinavo, išmokė kantrybės ir ištvermės. Išmokė kovoti ir įveikti save, nepasiduoti. Irklavimas, išskyrus vienvietininkus, – komandinis sportas, esi priklausomas nuo kitų, o kiti – nuo tavęs. 

Atsiranda įsipareigojimai kitiems žmonėms, atsakomybė už visą komandą, bendro darbo ir pasiektų rezultatų džiaugsmas. Sportas išmokė empatijos – jausti ir rūpintis komandos draugais kaip pačia savimi. Gerbti stipresnį, po garbingos kovos nugalėjusį tave ir tavo komandą. Mokytis iš klaidų, sistemingai ir atkakliai dirbti. 

Kuriomis savo pergalėmis labiausiai džiaugėtės?
Yra dviejų rūšių pergalės: pirmajai grupei priklauso savęs įveikimo pergalės, nebūtinai pasiektas rezultatas tau leidžia užlipti ant apdovanojimo tiltelio, bet tu žinai, kad padarei viską, ką galėjai. Antroji pergalių grupė – kai būni stipriausia ir įveiki visus varžovus. 
 
Per visą mano sportinę karjerą buvo ir vienų, ir kitų pergalių, ir visos džiugino. Mano pasiekti rezultatai – savo amžiaus grupėse laimėti Lietuvos bei dar tada Sovietų Sąjungos čempionatai. 

Mokėtės Vilniaus universitete ir irklavote, kaip pavykdavo viską suderinti?
Nereikia turėti iliuzijų – studijos ir profesionalų sportas sunkiai derinami dalykai. Tekdavo dėl išvykimų atsidėti egzaminus, vytis pažengusius bendrakursius, daug studijuoti savarankiškai. Laisvalaikio ir studentiško gyvenimo teko atsisakyti. Nebuvau išimtis – su tuo susiduria kiekvienas studijuojantis sportininkas.

Ar turėjote tikslą pasiekti didesnių meistriškumo aukštumų? 
Žinoma. Atletiško kūno formas galima pasiekti darant atsilenkimus ar prisitraukimus. Jeigu nuosekliai sportuoji, sieki rezultatų, svajoji ir apie pergales. Mano sportinėje karjeroje buvo keistas atvejis, kurio tikrųjų priežasčių neturėjau laiko išsiaiškinti. Gal tai padarysiu išėjusi į pensiją.
 
1981 m. „Žalgiris“ mane paskolino „Dinamo“ draugijai ir mes kartu su Adomo Baublio auklėtinėmis keturvietės su vairininku įgula laimėjome sąjungines atrankines varžybas į pasaulio čempionatą. Buvo planuojama komplektuoti aštuonvietę. Man pasakė, kad teks vykti į treniruočių stovyklas kartu su SSRS rinktine. Užpildžiau gausybę dokumentų Italijos vizai gauti, pridėjau 16 nuotraukų. 

O paskui – tyla, ilga tyla. Ir jokio atsakymo, jokio komentaro ar paaiškinimo. Į treniruočių stovyklą su SSRS rinktine aš taip ir neišvažiavau, kaip, žinoma, ir į Italiją. Darau prielaidą, kad nepraėjau KGB filtro dėl mano senelių bei tėvų rezistencinės praeities.

Neslėpsiu, sovietmečiu sportuoti motyvuodavo ir potenciali galimybė išvykti ir pamatyti laisvą pasaulį. Kadangi kitų galimybių neturėjome, tai vertė stengtis ir siekti rezultatų. Po to įvykio supratau, kad, net ir pasiekus sportinių aukštumų, išvykti ir dalyvauti tarptautinėse varžybose gali nepavykti. Buvome okupuota valstybė su visomis pasekmėmis... 
 
Kodėl nutarėte baigti profesionalios sportininkės karjerą?
Iš profesionalų sporto pasitraukiau santykinai anksti, dar nepasiekusi visų savo galimybių. Tai lėmė dvi priežastys. Pirmoji – studijos. Profesionalų sportui reikia besąlygiško atsidavimo, bandant derinti nukenčia arba viena, arba kita. Mano prioritetu ir pasirinkimu tapo studijos. 
 
Antroji priežastis – nuostata viską pasiekti savo jėgomis. Viešai žinoma paslaptis, kad žmogaus galimybių kreivė neauga lygiagrečiai su pasaulio rekordų kreive. Ieškoma įvairių būdų, kaip tas galimybes padidinti, kartais legaliais būdais, kartais – ne visai. Supratau: kylant meistriškumui, man tektų išduoti savo principus bei įsitikinimus, pasiduoti spaudimui ir naudoti papildomas priemones. Sprendimas buvo sportininkės karjerą baigti be papildomų priemonių, išliekant sąžiningai pačiai su savimi. 

Ar jūsų gyvenime buvo tik sportas, ar ir daugiau viliojančių dalykų?
Baigus sportuoti kaip profesionalei, atsirado be galo daug laisvo laiko, kurį galėjau skirti kitiems užsiėmimams, kuriems sportuojant nelikdavo laiko – nemažai turistavau, keliavau, vėliau gyvenime atsirado dviračiai, fotografija. Baigusi universitetą dar papildomai studijavau, nes žinių alkį jaučiu nuolatos. 
 
16 metų dirbau Atviros Lietuvos fonde, tai buvo be galo įdomus ir prasmingas mano gyvenimo etapas. Gyvenime yra nepaprastai daug įdomių veiklų, aistringai įsitraukus, galima patirti daug nepakartojamų akimirkų. 



Išlipusi ant kranto, pradėjote teisėjauti varžybose, ne vienose jų buvote varžybų vyr. sekretorė, ar ir dabar teisėjaujate?
Ne iš karto. Vėl į irklavimą sugrįžau po beveik 20 metų. Iš pradžių buvo veteranų sportas, vėliau įsitraukiau į teisėjų komandą. Šiuo metu neteisėjauju. Teisėjavimas – tai rimtas įsipareigojimas visai irkluotojų bendruomenei ir teisėjų komandai visą irklavimo sezoną nuo balandžio iki spalio vidurio. Pavasarį–rudenį savaitgalių praktiškai neturi, visus juos leidi varžybose. Teisėjavau ketverius metus, bet šiuo metu padariau pertrauką. 

Per Rimos Karalienės knygos „Irklais pro spygliuotą tvorą“ pristatymą bendravote su irkluotojais, vadinasi, su jais ir toliau palaikote glaudžius ryšius? 
Su dauguma jų sieja ilgametė pažintis ir stiprūs bendrai patirti emociniai išgyvenimai – pergalių džiaugsmai, pralaimėjimų kartėliai, varginančių treniruočių skonis, ilgos sportinės stovyklos, bendras gyvenimas. Mes puikiai pažįstame vieni kitus, žinome, kokie esame, ko galime tikėtis vieni iš kitų, žinome vertybes, pomėgius, interesus, šeimų istorijas, vaikų vardus, jų ligas ir mėgstamus patiekalus. 
 
Galime nesimatyti metų metus, o susitikę vėl tęsti pokalbį ten, kur jį baigėme, galime švęsti šventes kartu ir skambinti naktį, jei ištinka bėda. Deja, susitinkam ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Su savo ilgamete porininke Aušra Dambrauskaite-Lingiene įsteigėme „Irklavimo klubą 8+“, kuriam jau 11 metų. 

Tai ne tik bendraminčių sambūris, klubinė veikla, bendravimas, bet ir pagalba jauniems pradedantiems irkluotojams bei jų treneriams. Aušra išvystė klubo veiklą, tai jos pomėgis, tapęs gyvenimo dalimi, o aš – tik idėjinė rėmėja.

Trakuose per „Gintarinių irklų“ regatą vyksta ir veteranų plaukimai, kodėl nedalyvaujate?
Veteranų judėjime dalyvavau penkerius metus, reguliariai treniravomės, dalyvaudavome varžybose Lietuvoje, Europos ir pasaulio čempionatuose. Irklavimas – nuostabi sporto šaka, nes veteranų varžybose galima dalyvauti nuo 28-erių iki garbingo amžiaus. 
 
Tarkime, japonai tik išėję į pensiją pradeda mokytis irkluoti ir dalyvauti veteranų varžybose. O mūsų Karolis Nutautas – puikus pavyzdys. Jam 75-eri, o jis iš kiekvieno pasaulio čempionato atsiveža apdovanojimus ir kas savaitę po kelias dienas treniruojasi.

Ar dar sėdate į valtį ir mėgėjiškai pairkluojate?
Jeigu esi rimtai irklavęs, tai paprastai lieka visam gyvenimui. Tai tavo tapatybės dalis. Irklavimas mano gyvenime tai atsiranda, tai atsitraukia, bet visą gyvenimą jausiuosi irkluotoja. Paskutinį kartą traukiau irklą 2008 m., kai dalyvavau pasaulio veteranų čempionate Trakuose. Jau prabėgo nemažai laiko, irklo draugai nuolat kviečia jungtis, manau, kad kada nors vėl sugrįšiu.

Ką galite pasakyti apie šiandienos Lietuvos irkluotojus?
Lietuvos irklavimas šiandien išgyvena pakilimą ir, manau, tuo džiaugiasi kiekvienas irklavimo bendruomenės narys. Negali nesižavėti mūsu olimpiečių ar jaunimo puikiais startais tarptautinėse varžybose. Džiugu, kad irklavimas atgauna tą šovę, kurią turėjo praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį, kai buvo populiaresnis už krepšinį ir futbolą. 
 
Patinka, kad politikai jau nebegloboja tarptautinių varžybų, organizuojamų Lietuvoje. Pamenu, kaip ilgai teko įtikinėti federacijos žmones, kad politikų veidai nieko bendra neturi su irklavimu, negali puikuotis ant oficialių varžybų biuletenių. Pamažėl tolstam nuo stabų kultūros ir tai džiugina.

Kas nežavi? Sportininkai, aistringi ir užsispyrę žmonės, kovoja kartais ne tik vandens takeliuose. Kartais tų aistrų purslai trukdo bendriems darbams ir neretai rezultatams.

Dirbate Viešųjų pirkimų tarnybos vadove, sulaukiate gerų įvertinimų, šiemet esate pripažinta geriausia metų valstybės tarnautoja. Vadinasi, jus sėkmė lydi ne tik irkluojant.
Mano profesinė karjera susiklostė gana palankiai, dirbau įdomius ir prasmingus darbus. Savo gyvenimo kelyje sutikau nuostabių žmonių, iš kurių mokiausi, kurie įkvėpė ir skatino. Dėkoju Dievui ir likimui už tas dovanas. 16 metų dirbau Atviros Lietuvos fonde, dešimtmetį jam vadovavau. Septynerius metus dirbau Lietuvos verslo paramos agentūroje, penkerius vadovavau agentūrai. 
 
Buvau prezidento Valdo Adamkaus bei prezidentės Dalios Grybauskaitės skirta LRT tarybos narė. Prisidėjau prie daugelio nevyriausybinių organizacijų veiklos. 2016 m. gavau „Investuotojų forumo“ apdovanojimą „Metų valstybės tarnautoja“, o 2017 m. žurnalo „Veidas“ rengiamuose valstybės tarnautojo rinkimuose – geriausio valstybės tarnautojo apdovanojimą. 

Neslėpsiu: pripažinimas yra malonus dalykas, bet tikrasis matuoklis yra viduje ir jis paprastai tiksliausiai pamatuoja tavo laimėjimus, jeigu būsi sąžiningas ir atviras.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
Didžiausia svajonė – pagauti ryklį
2017 11 17
Žvilgsnis
Panevėžio „Lietkabelio“ vidurio puolėjas Vaidas Čepukaitis: apie vakarienę su Albertu Ensteinu, blogiausią pirkinį ir liūdniausią matytą filmą.
Sirgaliams – neeilinis įvykis
2017 11 17
Aistruoliai
Klaipdėos „Neptūno“ atributikos parduotuvės atidarymo šventėje – skanduotės, žaidimai ir gera nuotaika.
"Žalgiris" paskendo baskų tritaškių lietuje
2017 11 16
Eurolyga
Net 17 tritaškių atseikėjusi Vitorijos „Baskonia“ ekipa šeimininkavo „Žalgirio“ arenoje ir iškovojo antrąją pergalę Eurolygoje šią savaitę.
 
Tėvai išgirdo tai, ką norėjo išgirsti
2017 11 17
Bendradarbiavimas
Lietuvos futbolo federacija (LFF) pradėjo bendradarbiavimą su Futbolą žaidžiančių vaikų tėvų asociacija.
Talentui – dar viena galimybė tobulėti
2017 11 17
Talentas
Vienas perspektyviausių savo kartos Lietuvos futbolininkų Vilius Armalas netrukus išvyks į garsų Portugalijos klubą „Sporting Clube de Braga“.
„Sūduva“ nusipelno čempionų titulo"
2017 11 17
Žvilgsnis
„Futbolininkams tenka papildomas jaudulys ir spaudimas, tai – tikrojo futbolo dalis,“ - prieš mūšį dėl A lygos aukso pareiškė Arminas Narbekovas.
Sūnų sūpuoja apsiavusi bėgimo batelius
2017 11 17
Žvilgsnis
„Iki Tokijo dar liko daugiau nei dveji metai, tad viskas pačiu laiku,“ - teigia prieš 7 savaites sūnaus susilaukusi bėgikė Milda Vilčinskaitė-Eimontė.
Bėgikė siekia to, ko nedarė nė viena lietuvė
2017 11 15
Žvilgsnis
Aušra Garunkšnytė pretenduoja tapti pirmąja bėgike Lietuvos neįgaliųjų sporto istorijoje, kuri dalyvaus parolimpinių žaidynių maratono rungtyje.
D. Žiliūtė įveikė maratoną Niujorke
2017 11 10
Maratonas
Sidnėjaus olimpinių žaidynių plento dviračių prizininkė, 1998 metų pasaulio čempionė Diana Žiliūtė maratoną Niujorke įveikė pirmą kartą gyvenime.
 
L.Grigelio nesustabdė ir garsenybė
2017 11 17
Turnyras
Laurynas Grigelis Italijoje vykstančiame „Challenger“ serijos turnyre iškovojo vieną didžiausių karjeros pergalių.
Kovą tęsia tik vienas lietuvis
2017 11 16
Turnyras
12-tą pergalę iš eilės iškovojęs Laurynas Grigelis pateko į turnyro Italijoje ketvirtfinalį, o Ričardas Berankis patyrė nesėkmę.
Lietuviai įveikė pirmą barjerą
2017 11 15
Turnyras
Geriausi Lietuvos tenisininkai Laurynas Grigelis ir Ričardas Berankis pergalingai pradėjo ATP „Challenger" serijos turnyrą Italijoje.
Pasvalyje - istorinis moterų bokso mačas
2017 11 16
Boksas
Šį savaitgalį pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyks tarpvalstybinis moterų bokso mačas, kuriame lietuvės kovos su latvėmis, estėmis ir baltarusėmis.
Lietuvos kovotoja – pasaulio čempionė
2017 11 15
Boksas
Stebint aštuoniems milijonams žiūrovų, Julija Stoliarenko iškovojo Lethwei (Birmos bokso) pasaulio čempionės diržą.
Kovotojai žada nepamirštamą reginį
2017 11 15
Bušido
Auganti įtampa prieš „Bushido Hero‘s“ turnyrą Vilniuje: geriausi Lietuvos kovotojai jau pasiruošę ginti namų sienas.
 
Lietuvės išsaugojo aukštas pozicijas
2017 11 16
Trekas
Po pasaulio dviračių treko taurės varžybų antrojo etapo UCI paskelbtuose reitinguose į dešimtuką patenka M. Marozaitė, S. Krupeckaitė ir O. Baleišytė.
Lietuvės liko už greičiausiųjų nugarų
2017 11 12
Trekas
Mančesteryje vykusio pasaulio dviračių treko taurės varžybų antrojo etapo moterų sprinto lenktynėse S. Krupeckaitė užėmė 8-ą, o M. Marozaitė - 10-ą vietas.
S. Krupeckaitė treke finišavo pėsčiomis
2017 11 12
Trekas
Pasaulio dviračių treko taurės varžybų antrojo etapo moterų keirino rungties finale S. Krupeckaitė pateko į griūtį, tačiau finišą vis tiek pasiekė.
Du rankinio klubai kovos Europoje
2017 11 16
Europos turnyrai
Savaitgalį „Granitas-Karys“ Makedonijoje pradės savo kovas EHF iššūkio taurės varžybose, o „ACME-Žalgiris“ vyks į Londoną užbaigti pradėto darbo.
Veteranų turnyre - žinomi veidai
2017 11 13
Veteranai
Savaitgalį Garliavoje vyko antrasis tarptautinis rankinio veteranų turnyras "Ambasadoriaus taurė 2017".
Britėms - lietuviško rankinio pamokos
2017 11 12
Europos turnyrai
Europos iššūkio taurėje žaidžianti Kauno „ACME – Žalgirio“ komanda net 42:13 sutraiškė 13 legionierių turinčią Londono „Great Danes“ ekipą.
 
Europoje lietuvių klubai žaidė banguotai
2017 11 16
Europa
Švedijoje žibantis tinklininkas Tomas Vilimas: komanda yra svarbiau už asmeninius pasiekimus.
Lietuvos čempionate – atkaklios kovos
2017 11 14
Lietuvos čempionatas
Šalies arenose tęsėsi kovos Lietuvos vyrų tinklinio čempionate, o taip pat startavo Lietuvos moterų pirmenybės.
Lietuviai kibo į atlapus čempionams
2017 11 13
Baltijos lyga
Šiaulių ir Raseinių tinklininkai pergalių neiškovojo, bet atėmė po tašką iš Baltijos lygos čempionų.
Patikima mašina būtina Dakaro žiūrovui
2017 11 17
Dakaras
Dviem vandenynais keliaus ne tik Dakaro ralio dalyvių visureigiai, mechanikų techniniai sunkvežimiai, bet ir didžiausių šio sporto gerbėjų automobiliai.
Prieš kovą smėlynuose atsinaujino
2017 11 17
Dakaras
„Planavau kopti ledynais, o teks valgyti smėlį", - teigė Antano Jukneviiaus šturmanas Dakaro ralyje Darius Vaičiulis.
Pakeliui į Dakarą – turas per Lietuvą
2017 11 17
Dakaras
Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno 2018-ųjų Dakaro raliui parengtą visureigį „Toyota Hilux“ galės išvysti įvairių Lietuvos regionų gyventojai.
 
Po virtinės traumų grįžta ant ledo
2017 11 16
Ledo ritulys
T. Kumeliauskas grįžta ant ledo Lietuvos čempionate ir šiandien atstovaus "Hockey Punks" ekipai, bet tai gali būti vienintelės jo rungtynės šioje ekipoje.
Olimpinė kolekcija – jau parduotuvėse
2017 11 15
Apranga
„Audimas“ parduotuves jau pasiekė kasdieniam nešiojimui pritaikyta Pjongčango žaidynėms skirta olimpinė kolekcija.
D.Kasparaičiui – geriausio pasaulyje titulas
2017 11 15
Ledo ritulys
Lietuvos rinktinės debiutantą 45 metų Darių Kasparaitį JAV žiniasklaidos milžinas ESPN išrinko geriausiu praėjusios savaitės pasaulio ledo ritulininku.
Sporto sirgaliaus savaitgalio gidas
2017 11 17
Anonsas
Savaitgalį Lietuvoje: futbolininkų mūšis dėl aukso, LKL lyderių dvikova, bušido, rankinis ir moterų boksas (VIDEO)
Senbuvių laukia konkurentų iššūkiai
2017 11 15
Skvošas
Savaitgalį Kaune vyks sveikiausiu pasaulyje sportu pripažinto skvošo čempionatas, jame susikaus beveik 50 žaidėjų iš Lietuvos ir užsienio.
Po sėkmingo sezono – dar didesni tikslai
2017 11 15
Regbis
Vilniaus regbio akademijos (VRA) moterų komandai pasibaigęs sezonas buvo geriausias istorijoje.
 
LSU nenori jungtis prie LMSU
2017 11 17
Situacija
Lietuvos sporto universiteto taryba priešinasi Švietimo ir mokslo ministerijos projektui.
Olimpinę rinktinę tvirtino Birštone
2017 11 17
Posėdis
LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje paskelbta liūdna žinia – traumą patyrė dėl olimpinio kelialapio kovojusi čiuožėja Agnė Sereikaitė.
Politikai išgirdo sportininkų prašymą
2017 11 17
Situacija
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė daugiau nei 100 sporto asociacijų prašymui inicijuoti maistpinigių sportininkams skaičiavimo tvarką.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas