Marytė Marcinkevičiūtė 2017 m. rugsėjo 12 d. 08:38 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Neįkainojamos irklavimo pamokos

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė irkluodama iškovojo ne vieną pergalę, o kelią į didžiausias aukštumas užkirto KGB.

D. Vilytė į irklavimą buvo sugrįžusi po 20 metų pertraukos.
D. Vilytė į irklavimą buvo sugrįžusi po 20 metų pertraukos.
   
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė pripažįsta, kad jai irklavimas davė daug: išmokė kantrybės ir ištvermės, drausmės, disciplinos, kovoti ir įveikti save, nepasiduoti. Jausti ir rūpintis komandos draugais kaip pačia savimi. Mokytis iš klaidų, sistemingai ir atkakliai dirbti. 

„Irkluojant įgytos savybės daug kartų gelbėjo gyvenime. Na, ir pagaliau irklavimas – tai ypač graži sporto šaka – vanduo, oras, valtys. Pasakykit, kas gali būti gražiau?“ – svarsto D. Vilytė. 

Šį kartą su jumis kalbėsimės ne apie viešuosius pirkimus, o apie sportą, nes buvote aukšto lygio irkluotoja, atstovavote Lietuvos rinktinei. Prisiminkite tuos laikus.
Į irklavimą patekau, kaip ir dauguma mano kartos žmonių. Į kūno kultūros pamokas ateidavo sporto mokyklų treneriai ir pasirinkdavo moksleivius. Vienoms sporto šakoms reikėjo aukštesnių, atletiškesnių, o kitoms – žemesnių ir judresnių moksleivių. 
 
Taip ir aš 1978 m. sulaukiau Palmyros Gansiniauskytės-Gedgaudienės kvietimo. Irklavimas nebuvo mano pirmoji sporto šaka, tuo metu lankiau orientavimosi sporto treniruotes, keletą kartų buvau nuėjusi į tinklinio pratybas, netgi dailiuoju čiuožimu šiek tiek domėjausi. 
 
Tiesa, nuėjusi į kelias treniruotes, iš karto neužsikabinau, grįžau po metų, dar kartą paraginta ir pakviesta. Taip ir prisijungiau prie „Žalgirio“ draugijos, gal skurdžiau finansuojamos nei „Dinamo“, bet užtat savos, lietuviškos. Mane treniravo daug trenerių: Aldona Tamulevičienė, Adomas Baublys, Albertas Palaima, Valdemaras Maslauskas, o, patekus į Lietuvos rinktinę, – šviesaus atminimo Petras Zinkevičius bei Alfonsas Mikšys.

Mano sportinė karjera nebuvo ilga. Kaip profesionalė sportavau penkerius metus (1979–1983), o vėliau – dar trejus kaip mėgėja Vilniaus universiteto komandoje. Dabar, žvelgdama per laiko atstumą, kiekvienam paaugliui rekomenduočiau rasti pomėgius, charakterį ir gebėjimus atitinkantį užsiėmimą. 

Nesvarbu, ar tai bus sportas, ar kūrybinė veikla, tačiau šalia mokslo turėti užsiėmimą rekomenduočiau kiekvienam. Svarstyti, matyt, reikėtų, ar sportu užsiimti profesionaliai, ar tik mėgėjiškai, nesiekiant aukštų sportinių rezultatų. 

Man asmeniškai irklavimas davė daug. Buvau vienturtė, tėvelių palepinta mergina. Taigi pirmiausia sportas mane disciplinavo, išmokė kantrybės ir ištvermės. Išmokė kovoti ir įveikti save, nepasiduoti. Irklavimas, išskyrus vienvietininkus, – komandinis sportas, esi priklausomas nuo kitų, o kiti – nuo tavęs. 

Atsiranda įsipareigojimai kitiems žmonėms, atsakomybė už visą komandą, bendro darbo ir pasiektų rezultatų džiaugsmas. Sportas išmokė empatijos – jausti ir rūpintis komandos draugais kaip pačia savimi. Gerbti stipresnį, po garbingos kovos nugalėjusį tave ir tavo komandą. Mokytis iš klaidų, sistemingai ir atkakliai dirbti. 

Kuriomis savo pergalėmis labiausiai džiaugėtės?
Yra dviejų rūšių pergalės: pirmajai grupei priklauso savęs įveikimo pergalės, nebūtinai pasiektas rezultatas tau leidžia užlipti ant apdovanojimo tiltelio, bet tu žinai, kad padarei viską, ką galėjai. Antroji pergalių grupė – kai būni stipriausia ir įveiki visus varžovus. 
 
Per visą mano sportinę karjerą buvo ir vienų, ir kitų pergalių, ir visos džiugino. Mano pasiekti rezultatai – savo amžiaus grupėse laimėti Lietuvos bei dar tada Sovietų Sąjungos čempionatai. 

Mokėtės Vilniaus universitete ir irklavote, kaip pavykdavo viską suderinti?
Nereikia turėti iliuzijų – studijos ir profesionalų sportas sunkiai derinami dalykai. Tekdavo dėl išvykimų atsidėti egzaminus, vytis pažengusius bendrakursius, daug studijuoti savarankiškai. Laisvalaikio ir studentiško gyvenimo teko atsisakyti. Nebuvau išimtis – su tuo susiduria kiekvienas studijuojantis sportininkas.

Ar turėjote tikslą pasiekti didesnių meistriškumo aukštumų? 
Žinoma. Atletiško kūno formas galima pasiekti darant atsilenkimus ar prisitraukimus. Jeigu nuosekliai sportuoji, sieki rezultatų, svajoji ir apie pergales. Mano sportinėje karjeroje buvo keistas atvejis, kurio tikrųjų priežasčių neturėjau laiko išsiaiškinti. Gal tai padarysiu išėjusi į pensiją.
 
1981 m. „Žalgiris“ mane paskolino „Dinamo“ draugijai ir mes kartu su Adomo Baublio auklėtinėmis keturvietės su vairininku įgula laimėjome sąjungines atrankines varžybas į pasaulio čempionatą. Buvo planuojama komplektuoti aštuonvietę. Man pasakė, kad teks vykti į treniruočių stovyklas kartu su SSRS rinktine. Užpildžiau gausybę dokumentų Italijos vizai gauti, pridėjau 16 nuotraukų. 

O paskui – tyla, ilga tyla. Ir jokio atsakymo, jokio komentaro ar paaiškinimo. Į treniruočių stovyklą su SSRS rinktine aš taip ir neišvažiavau, kaip, žinoma, ir į Italiją. Darau prielaidą, kad nepraėjau KGB filtro dėl mano senelių bei tėvų rezistencinės praeities.

Neslėpsiu, sovietmečiu sportuoti motyvuodavo ir potenciali galimybė išvykti ir pamatyti laisvą pasaulį. Kadangi kitų galimybių neturėjome, tai vertė stengtis ir siekti rezultatų. Po to įvykio supratau, kad, net ir pasiekus sportinių aukštumų, išvykti ir dalyvauti tarptautinėse varžybose gali nepavykti. Buvome okupuota valstybė su visomis pasekmėmis... 
 
Kodėl nutarėte baigti profesionalios sportininkės karjerą?
Iš profesionalų sporto pasitraukiau santykinai anksti, dar nepasiekusi visų savo galimybių. Tai lėmė dvi priežastys. Pirmoji – studijos. Profesionalų sportui reikia besąlygiško atsidavimo, bandant derinti nukenčia arba viena, arba kita. Mano prioritetu ir pasirinkimu tapo studijos. 
 
Antroji priežastis – nuostata viską pasiekti savo jėgomis. Viešai žinoma paslaptis, kad žmogaus galimybių kreivė neauga lygiagrečiai su pasaulio rekordų kreive. Ieškoma įvairių būdų, kaip tas galimybes padidinti, kartais legaliais būdais, kartais – ne visai. Supratau: kylant meistriškumui, man tektų išduoti savo principus bei įsitikinimus, pasiduoti spaudimui ir naudoti papildomas priemones. Sprendimas buvo sportininkės karjerą baigti be papildomų priemonių, išliekant sąžiningai pačiai su savimi. 

Ar jūsų gyvenime buvo tik sportas, ar ir daugiau viliojančių dalykų?
Baigus sportuoti kaip profesionalei, atsirado be galo daug laisvo laiko, kurį galėjau skirti kitiems užsiėmimams, kuriems sportuojant nelikdavo laiko – nemažai turistavau, keliavau, vėliau gyvenime atsirado dviračiai, fotografija. Baigusi universitetą dar papildomai studijavau, nes žinių alkį jaučiu nuolatos. 
 
16 metų dirbau Atviros Lietuvos fonde, tai buvo be galo įdomus ir prasmingas mano gyvenimo etapas. Gyvenime yra nepaprastai daug įdomių veiklų, aistringai įsitraukus, galima patirti daug nepakartojamų akimirkų. 



Išlipusi ant kranto, pradėjote teisėjauti varžybose, ne vienose jų buvote varžybų vyr. sekretorė, ar ir dabar teisėjaujate?
Ne iš karto. Vėl į irklavimą sugrįžau po beveik 20 metų. Iš pradžių buvo veteranų sportas, vėliau įsitraukiau į teisėjų komandą. Šiuo metu neteisėjauju. Teisėjavimas – tai rimtas įsipareigojimas visai irkluotojų bendruomenei ir teisėjų komandai visą irklavimo sezoną nuo balandžio iki spalio vidurio. Pavasarį–rudenį savaitgalių praktiškai neturi, visus juos leidi varžybose. Teisėjavau ketverius metus, bet šiuo metu padariau pertrauką. 

Per Rimos Karalienės knygos „Irklais pro spygliuotą tvorą“ pristatymą bendravote su irkluotojais, vadinasi, su jais ir toliau palaikote glaudžius ryšius? 
Su dauguma jų sieja ilgametė pažintis ir stiprūs bendrai patirti emociniai išgyvenimai – pergalių džiaugsmai, pralaimėjimų kartėliai, varginančių treniruočių skonis, ilgos sportinės stovyklos, bendras gyvenimas. Mes puikiai pažįstame vieni kitus, žinome, kokie esame, ko galime tikėtis vieni iš kitų, žinome vertybes, pomėgius, interesus, šeimų istorijas, vaikų vardus, jų ligas ir mėgstamus patiekalus. 
 
Galime nesimatyti metų metus, o susitikę vėl tęsti pokalbį ten, kur jį baigėme, galime švęsti šventes kartu ir skambinti naktį, jei ištinka bėda. Deja, susitinkam ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Su savo ilgamete porininke Aušra Dambrauskaite-Lingiene įsteigėme „Irklavimo klubą 8+“, kuriam jau 11 metų. 

Tai ne tik bendraminčių sambūris, klubinė veikla, bendravimas, bet ir pagalba jauniems pradedantiems irkluotojams bei jų treneriams. Aušra išvystė klubo veiklą, tai jos pomėgis, tapęs gyvenimo dalimi, o aš – tik idėjinė rėmėja.

Trakuose per „Gintarinių irklų“ regatą vyksta ir veteranų plaukimai, kodėl nedalyvaujate?
Veteranų judėjime dalyvavau penkerius metus, reguliariai treniravomės, dalyvaudavome varžybose Lietuvoje, Europos ir pasaulio čempionatuose. Irklavimas – nuostabi sporto šaka, nes veteranų varžybose galima dalyvauti nuo 28-erių iki garbingo amžiaus. 
 
Tarkime, japonai tik išėję į pensiją pradeda mokytis irkluoti ir dalyvauti veteranų varžybose. O mūsų Karolis Nutautas – puikus pavyzdys. Jam 75-eri, o jis iš kiekvieno pasaulio čempionato atsiveža apdovanojimus ir kas savaitę po kelias dienas treniruojasi.

Ar dar sėdate į valtį ir mėgėjiškai pairkluojate?
Jeigu esi rimtai irklavęs, tai paprastai lieka visam gyvenimui. Tai tavo tapatybės dalis. Irklavimas mano gyvenime tai atsiranda, tai atsitraukia, bet visą gyvenimą jausiuosi irkluotoja. Paskutinį kartą traukiau irklą 2008 m., kai dalyvavau pasaulio veteranų čempionate Trakuose. Jau prabėgo nemažai laiko, irklo draugai nuolat kviečia jungtis, manau, kad kada nors vėl sugrįšiu.

Ką galite pasakyti apie šiandienos Lietuvos irkluotojus?
Lietuvos irklavimas šiandien išgyvena pakilimą ir, manau, tuo džiaugiasi kiekvienas irklavimo bendruomenės narys. Negali nesižavėti mūsu olimpiečių ar jaunimo puikiais startais tarptautinėse varžybose. Džiugu, kad irklavimas atgauna tą šovę, kurią turėjo praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį, kai buvo populiaresnis už krepšinį ir futbolą. 
 
Patinka, kad politikai jau nebegloboja tarptautinių varžybų, organizuojamų Lietuvoje. Pamenu, kaip ilgai teko įtikinėti federacijos žmones, kad politikų veidai nieko bendra neturi su irklavimu, negali puikuotis ant oficialių varžybų biuletenių. Pamažėl tolstam nuo stabų kultūros ir tai džiugina.

Kas nežavi? Sportininkai, aistringi ir užsispyrę žmonės, kovoja kartais ne tik vandens takeliuose. Kartais tų aistrų purslai trukdo bendriems darbams ir neretai rezultatams.

Dirbate Viešųjų pirkimų tarnybos vadove, sulaukiate gerų įvertinimų, šiemet esate pripažinta geriausia metų valstybės tarnautoja. Vadinasi, jus sėkmė lydi ne tik irkluojant.
Mano profesinė karjera susiklostė gana palankiai, dirbau įdomius ir prasmingus darbus. Savo gyvenimo kelyje sutikau nuostabių žmonių, iš kurių mokiausi, kurie įkvėpė ir skatino. Dėkoju Dievui ir likimui už tas dovanas. 16 metų dirbau Atviros Lietuvos fonde, dešimtmetį jam vadovavau. Septynerius metus dirbau Lietuvos verslo paramos agentūroje, penkerius vadovavau agentūrai. 
 
Buvau prezidento Valdo Adamkaus bei prezidentės Dalios Grybauskaitės skirta LRT tarybos narė. Prisidėjau prie daugelio nevyriausybinių organizacijų veiklos. 2016 m. gavau „Investuotojų forumo“ apdovanojimą „Metų valstybės tarnautoja“, o 2017 m. žurnalo „Veidas“ rengiamuose valstybės tarnautojo rinkimuose – geriausio valstybės tarnautojo apdovanojimą. 

Neslėpsiu: pripažinimas yra malonus dalykas, bet tikrasis matuoklis yra viduje ir jis paprastai tiksliausiai pamatuoja tavo laimėjimus, jeigu būsi sąžiningas ir atviras.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
Čempionės pratęsė pergalių seriją
2017 09 23
Moterų krepšinis
Marijampolės „Sūduva“ kontrolinėse rungtynėse 67:58 (16:11, 9:21, 21:16, 21:10) antrą kartą per tris dienas įveikė Kauno „Aistes-LSU“.
D.Adomaičio marškinėliai pakilo į palubę
2017 09 22
Įvertinimas
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Dainius Adomaitis sulaukė ypatingo pagerbimo savo gimtinėje Šakiuose.
„Rinktinėje turi žaisti čia išugdyti žaidėjai“
2017 09 22
Konferencija
Dainius Adomaitis: apie interneto komentatorius, savo ateitį rinktinėje, FIBA ir Eurolygos karą, nacionalinės ekipos sudėtį, psichologą, Alexą Fergusoną.
 
Konkurentai finale palaikys „Žalgirį“
2017 09 22
Žvilgsnis
„Trakų“ futbolininkas Arūnas Klimavičius: „Išskyrus „Stumbrą“, finale visi palaikys „Žalgirį“.
„Stumbras“ tikisi kibti į atlapus „Žalgiriui“
2017 09 22
Taurė
Kauniečiams tai bus pirmasis LFF taurės finalas klubo istorijoje, o žalgiriečiai bandys iškovoti titulą jau septintą kartą iš eilės (VIDEO).
Nepamirštamas šėlsmas su fanais greitkelyje
2017 09 22
LFF taurė
„Žalgirio“ vartininkas Armantas Vitkauskas – pakeliui dar vieno rekordinio triumfo LFF taurės turnyre.
Skaudi netektis: mirė B.Viluckis
2017 09 19
Netektis
Skaudi žinia sporto bendruomenei – mirė geriausias visų laikų Lietuvos kūjo metikas Benjaminas Viluckis.
Ministras liko toli už nugaros
2017 09 16
Bėgimas
Grupės ŽAS dainininkas Linas Zareckas-Choras ir Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga varžėsi bėgimo trasoje.
V.Kidykas: „Andrius viską daro maksimaliai“
2017 09 13
Treneris
Andriaus Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas - apie išskirtines auklėtinio savybes, dopingą, premijas, poeziją, laisvalaikį, traumos indėlį į sėkmę.
 
Meistriškumo skirtumas – akivaizdus
2017 09 22
Turnyras
Geriausiam Lietuvos tenisininkui Ričardui Berankiui nepavyko pateikti staigmenos akistatoje su 29-ąja pasaulio rakete Fabio Fogniniu.
R.Berankiui – netikėta dovana
2017 09 21
Situacija
Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis be kovos pateko į ATP turnyro Sankt peterburge ketvirtfinalį – susirgo jo varžovas Philippas Kohlschreiberis.
R.Berankis rado kelią iš nesėkmių ruožo
2017 09 19
Svetur
Ričardas Berankis nutraukė keturių pralaimėjimų iš eilės seriją ir pateko į Sankt Peterburge vykstančio ATP 250 serijos turnyro antrą ratą.
Lietuvos kovotojai šturmuos Londoną
2017 09 22
Karatė
Savaitgalį Londone vyks jau 41-asis prestižinis Didžiosios Britanijos kiokušin karatė atvirasis čempionatas, kuriame dalyvaus gausus būrys lietuvių.
Ringe labiausiai padeda kantrybė
2017 09 20
Boksas
Į profesionalų ringą žengęs boksininkas Tadas Tamašauskas – apie naujus iššūkius, jaudulį ir įtampą prieš kovas, svorio metimą, trenerio darbą.
Klaipėdoje spindės imtynių žvaigždės
2017 09 20
Imtynės
Trečiadienį Klaipėdoje startuoja 32-asis pasaulio kariškių imtynių čempionatas. Varžybose dėl apdovanojimų grumsis atletai iš 22 valstybių.
 
Dėl vaikų automobilį išmainė į dviratį
2017 09 23
Dviračiai
Vienas garsiausių šalies automobilių sporto atstovų Deividas Jocius šį savaitgalį dalyvauja labdaringame dviračių maratone.
Dviratininkai turi naują vadą
2017 09 21
Rinkimai
Naujuoju Tarptautinės dviračių sporto sąjungos prezidentu išrinktas prancūzas Davidas Lappartient'as. Tarp rinkėjų buvo ir Lietuvos atstovas.
Norvegijoje – solidus lietuvio pasirodymas
2017 09 20
Pasaulio čempionatas
Norvegijoje vykstančiame dviračių sporto pasaulio čempionate Ignatas Konovalovas užėmė 20-ąją vietą pavienio starto lenktynėse.
Rankininkai pradeda Lietuvos čempionatą
2017 09 20
Lietuvos čempionatas
Prie šalies rankinio lygos starto linijos išsirikiavo 8 praėjusį sezoną žaidusios ekipos ir I lygos čempionė Kauno KTU. Lygą paliko Panevėžio klubas.
Supertaurė - kaunietėms ir klaipėdiečiams
2017 09 16
Supertaurė
Šiandien Garliavoje vyko LRF Supertaurės finalai, kuriuose susitiko moterų Kauno ir Garliavos bei vyrų Klaipėdos ir Vilniaus ekipos.
Rankinio teisėjai išsirinko vadovybę
2017 09 15
Teisėjai
Prieš sezono pradžią rankinio teisėjai ne tik tikrino savo teorijos žinias, fizinį pasirengimą, bet ir rinko Lietuvos rankinio teisėjų asociacijos vadovus.
 
Naujame sezone – intriguojančios naujovės
2017 09 15
Žvilgsnis
Netrukus prasidėsiančiame naujajame salės tinklinio sezone nebeliks išimčių favoritams, ambicingus planus puoselėja ir naujokai.
Baltijos lygoje žais Raseinių klubas
2017 09 14
Baltijos lyga
Finansinių bėdų ištiktas Vilniaus "Flamingo Volley" klubas savo vietą Baltijos lygoje užleis Raseinių "Norvelitos" ekipai.
Vaikinai nusileido tik ketvirtfinalyje
2017 09 09
Paplūdimio futbolas
Lietuvos paplūdimio tinklininkai P. Stankevičius ir A. Mazūras Italijoje vykstančiame Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate užėmė penktąją vietą.
Kartingo lenktynės – Kauno gatvėse
2017 09 20
Kartingas
Spalio 1-ą dieną Kauno centre žiūrovai galės stebėti dar neregėtą greičio ir motorų fiestą – sportinių kartingų lenktynes miesto gatvėmis.
Pasaulio čempionate – du Lietuvos talentai
2017 09 19
Kartingas
Artėjantį savaitgalį Didžiojoje Britanijoje vyksiančiose CIK-FIA Pasaulio kartingo čempionato lenktynėse kovos Kasparas Vašelis ir Gustas Grinbergas.
Lietuvos lenktynininkas – antras Europoje
2017 09 18
Auto
Lietuva turi naują autosporto žvaigždę - Rokas Baciuška sužibo Rygoje vykusiame Europos ralio kroso čempionato etape.
 
Komanda prisistatė su muzika
2017 09 19
Ledo ritulys
„Kaunas Hockey“ į pirmąjį susitikimą subūrė esamus ir būsimus ledo ritulio mėgėjus.
Čempionams – svarus pastiprinimas
2017 09 19
Ledo ritulys
Įtemptą sezoną pradėjusios Elektrėnų „Energijos“ komandos gretose – „Juodupei“ atstovavę Artūras Katulis ir Mauras Baltrukonis.
Vėl kovos dviejuose frontuose
2017 09 18
Sprendimas
Elektrėnų „Energijos“ ledo ritulio klubas nusprendė dalyvauti 2017-2018 m. Lietuvos ledo ritulio čempionate.
Apie dukros gimimą sužinojo už Atlanto
2017 09 22
Irklavimas
Pasaulio irklavimo čempionato JAV išvakarės: treneris M.Masilionis atskleidžia, kad atletai pasiilgę varžybų, bet kai kuriems reikia medikų pagalbos.
Turnyrą paženklins du jubiliejai
2017 09 22
Regbis
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione - jubiliejinis tarptautinis regbio turnyras ir intriguojantis "Top" lygos mūšis.
Lietuvos rinktinė – vėl stipriausia Europoje
2017 09 22
Golbolas
Naujo trenerio veadama Rio de Žaneiro parolimpiados čempionė Lietuvos golbolo rinktinė triumfavo ir Europos pirmenybėse.
 
Vilniuje – tarptautinis forumas
2017 09 20
Forumas
Spalio 10-11 dienomis Vilniuje vyks tarptautinis forumas „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje“. Jame lankysis ir IOC prezidentas Thomas Bachas.
KKSD kaltina LTOK melu
2017 09 19
Situacija
Nesutarimai tarp svarbiausių Lietuvos sporto organizacijų tęsiasi. Šįsyk KKSD išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad LTOK žaidžia be taisyklių.
KKSD taps Švietimo ministerijos dalimi
2017 09 15
KKSD
Nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto departamentas prie Vyriausybės (KKSD) pereina Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM).
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas