Ingvaras Butautas 2016 m. rugsėjo 6 d. 10:50 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo klubų kryžkelė

Ką rinktis lietuviams – saugoti profesionalų statusą ar tapti mėgėjų klubais kaip Europos čempionato dalyvių Islandijos ir Šiaurės Airijos lygose?

Lietuvos futbolo padangėje – prieštaringos nuomonės.
Vytauto Gimžausko nuotr.
Lietuvos futbolo padangėje – prieštaringos nuomonės.
Lietuvos klubinis futbolas, niekada nebuvęs ne tik tarp Europos futbolo lyderių, bet ir tarp vidutiniokų, smuko į patį dugną. Šiemet iš keturių žemyno turnyruose dalyvavusių mūsų šalies ekipų nė viena nesugebėjo patekti į kitą etapą. Šiame amžiuje tai antras toks „laimėjimas“. Pirmasis buvo 2001 metais.

Europos turnyruose dalyvavusios Lietuvos ekipos – Vilniaus „Žalgiris“, „Trakai“, Klaipėdos „Atlantas“ ir Marijampolės „Sūduva“ – tvirtai lenkia kitas komandas A lygos lentelėje. Tačiau ne tik šie, bet ir kiti elitinio Lietuvos futbolo diviziono dalyviai su absoliučia dauguma žaidėjų taip pat yra pasirašę profesionalų sutartis. 

Todėl jau pasigirsta kalbų, ar nevertėtų Lietuvos klubams atsisakyti profesionalų statuso. 

Pavyzdžių netrūksta

Šiemet Europos lygos atrankoje „Trakai“ pralaimėjo Talino „Nõmme Kalju“ komandai (tiesa, profesionalų) iš lygos, kurioje dauguma ekipų nėra profesionalų komandos. Profesionalų sutartis silpnesnieji Estijos „Premium“ lygos klubai sudaro vos su keletu žaidėjų.

Europos varžybose Lietuvos atstovai ne kartą susidūrė ir su Islandijos ar Šiaurės Airijos iš dalies profesionalų ar mėgėjų klubais. Šiose šalyse profesionalų futbolo lygų niekada nėra buvę. Bet tai nesutrukdė Šiaurės Airijos ir Islandijos rinktinėms šiemet dalyvauti Europos čempionate. Islandai netgi pateko į ketvirtfinalį, pakeliui išmetę gerokai daugiau nei šimtą profesionalų klubų turinčią Angliją. 

Nemažai Šiaurės Airijos mėgėjų komandų egzistuoja jau nuo XIX a., nors mūsų klubai dažnai pradingsta nė dešimtmečio neišgyvenę. 

Štai pažvelgę į 2006 m. A lygos dalyvius pamatysime, kad po 10 metų iš 10 tuomečių stipriausių komandų trys žaidžia toje pačioje A lygoje, dar trys – žemesnėse pakopose, keturios nutraukusios veiklą.
Visa tai ir kelia klausimą, ar profesionalų futbolo lyga Lietuvai apskritai reikalinga.
 
„Jeigu klubai nebūtų profesionalų, išgyventi jiems būtų lengviau“, – mano Vilniaus regiono futbolo sąjungos direktorius, UEFA inspektorius Paulius Malžinskas. Jis vadovaujasi tokiais argumentais: „Pirmiausia tai yra finansinis klausimas. Jei klubas iš dalies profesionalų, tai, suprantama, atsieina mažiau nei mokant pinigus visiems klubo žaidėjams. Ir ne tik žaidėjams. Mano nuomone, profesionalų klubas yra toks, kuriame kur kas daugiau administracijos, aptarnaujančiojo personalo etatų. Tokiam nepakanka dviejų trenerių ir vieno mediko. Be to, profesionalų klubas turi turėti ir savo bazę, ir visą struktūrą su visų amžiaus grupių vaikų futbolo mokykla. Ar gali turėti tiek futbolą lankančių vaikų toks miestelis kaip penkių tūkstančių gyventojų Pakruojis?“

P. Malžinskas netiki, kad Lietuvoje dar ilgai išsilaikys profesionalų futbolo lyga: „Taip, aš irgi norėčiau, kad Lietuvos klubai būtų stiprūs profesionalų klubai. Bet nematome, kad pinigų, skiriamų Lietuvos futbolo klubams, daugėtų. Ar ilgai turėsime jėgų išlaikyti visą profesionalų lygą? O gal vertėtų pasekti estų pavyzdžiu, kur keli klubai yra profesionalų, o silpnesnioji aukščiausiojo diviziono komandų dalis – pusiau mėgėjų?“

Debiutantų pasirinkimas

Lietuvos pirmojoje lygoje dauguma klubų yra neprofesionalų ar iš dalies profesionalų. Pernai šios lygos pirmenybes laimėjusioje Jonavos „Lietavoje“ nebuvo nė vieno futbolininko, su kuriuo būtų sudaryta profesionalo sutartis.

Tačiau šio klubo vadovybė su UEFA inspektoriumi P. Malžinsku nesutiktų kategoriškai. „Lietava“ artimiausiu metu siekia tapti profesionalų klubu. Šiemet A lygoje žaidžiantis Jonavos klubas profesionalų sutartis pasirašė su dauguma savo futbolininkų. Kitais metais „Lietavos“ vadovai žada tokias sutartis visiems žaidėjams.
 
 „Norisi, kad mūsų futbolas, kaip ir visame pasaulyje, būtų profesionalų, o ne būrelio ūkinės veiklos lygio. Turime eiti europiniu keliu ir nėra ko išradinėti dviračio. Turiu omenyje ne tik profesionalų sutartis, bet ir visą klubo struktūrą su futbolo mokykla. Orientuojamės į „Utenį“, nes tai yra vienintelis visos struktūros A lygos klubas. Dar vienas toks yra pirmojoje lygoje – Gargždų „Banga“. Nuo Naujųjų metų mes taip pat planuojame sudaryti visą klubo struktūrą. Šiuo metu šiuo klausimu konsultuojamasi su „Utenio“ vadovais“, – teigia „Lietavos“ direktorius Džeraldas Rocys.

Estijos ar Islandijos patirtis „Lietavai“ visiškai neimponuoja. 

„Islandijoje valstybė remia sportą. Todėl jos klubams nereikia patiems sukti galvos kuriant struktūrą. Ten nemažai ir futbolo, ir rankinio aikščių įrengta. O mums nėra kito kelio, jeigu norime pritraukti rėmėjų. Vien tik komandą išvedus į A lygą tai nėra labai lengva. Rimtai užsiimant vaikų futbolu lengviau pritraukti investuotojų. Taip pat tokiu atveju klubas gauna UEFA išmokų vaikų futbolui vystyti. Tos išmokos neskiriamos pirmai, antrai ar trečiai komandai, tik vaikų futbolui. Jos nemažos. Kai „Banga“ žaidė aukščiausiojoje lygoje, iš UEFA vaikų futbolui ji gaudavo 30–40 tūkst. eurų“, – tęsia Jonavos klubo vadovas.

Direktorius įsitikinęs, kad beveik 30 tūkst. gyventojų turinčioje Jonavoje vaikų, norinčių žaisti futbolą, pakaks: „Gargždų miestelyje, kur kas mažesniame už Jonavą, žaidžia apie 400 vaikų. Jie renka vaikus iš visų aplinkinių kaimų, į tuos kaimus važinėja treneriai ir dirba. Mes patys puikiai žinome, kad miesto vaikai yra išlepę ir šiuo metu jų fizinė būklė nekokia. Kaip tik stipresnių berniukų galima rasti kaimuose. Todėl ir svarbus darbas – ieškoti, o ne laukti, kol pas tave ateis draugų vedami.“

Į profesionalų futbolo ateitį Lietuvoje Dž. Rocys žiūri optimistiškai. „Jei tai gali sau leisti krepšinis, tą patį galime ir mes. Tik mes buvome nuslinkę į kitą pusę. Jeigu nuo nepriklausomybės pradžios viską būtume vystę kaip visoje Europoje, nors ir atsilikdami, mūsų futbolas būtų kur kas aukštesnėje vietoje, nei yra dabar. O mes daug metų buvome prie to paties sovietinio struktūros vystymo palikimo“, – tvirtina Dž. Rocys. 
Iš savivaldybės „Lietava“ gauna šiek tiek daugiau nei trečdalį biudžeto.

Vaikų futbolas – ne našta

„Utenis“ buvo pirmas klubas, pradėjęs bendradarbiauti su Danijoje dirbančiu lietuviu treneriu Aurelijumi Skarbaliumi. Utenos klubo vaikų treneriai pirmi ėmė dirbti pagal šio trenerio sudarytas programas.

„Utenio“ direktorius Artūras Gimžauskas įsitikinęs, kad vaikų futbolas klubams nėra našta, tai kaip tik išgyventi padedanti veikla.

„Manau, kad Utenos, Gargždų, Kėdainių, Telšių ir panašių miestų klubai galėtų neblogai gyvuoti bendradarbiaudami su savivaldybėmis, kurių funkcija – vaikų užimtumas. Vaikų futbolas gali išsilaikyti pats, iš tėvų mokesčių, savivaldybės pagalbos, UEFA vaikų futbolo vystymui skirtų pinigų. Rėmėjai galėtų investuoti į pagrindinę komandą. O vaikų futbolas gali būti toks naudingas, kad, kryptingai dirbant, klubai galėtų išsiugdyti savo profesionalų futbolo komandos pagrindą ir žaidėjų, kurie būtų paklausūs užsienio komandoms. Taip būtų galima patiems išlaikyti klubą“, – dėsto „Utenio“ direktorius.

„Utenį“ A. Gimžauskas mato kaip pirmąją stotelę į profesionalų futbolą jauniems žaidėjams, todėl jis neatmeta iš dalies profesionalų klubo idėjos. 

Estijoje iš arti pamatęs šios šalies futbolo sistemą, „Utenio“ vadovas jos modelį įvardija kaip tinkamą Lietuvai: „Tai yra vienas realių vystymosi kelių. Neįtikėtinai sunku surinkti lėšų, kurių pakaktų padoriems žaidėjų atlyginimams mokėti, kad jie galėtų išlaikyti save, šeimą ir uždirbti. Mes orientuojamės į Europą, bet nesuvokiame realybės – to, kad niekada negalėsime mokėti tokių atlyginimų, kaip ten. Mes galime būti nebent tarpine stotele į didesnį futbolą. 

Lietuvoje realu turėti 10 komandų A lygoje, jei šešios būtų pusiau profesionalų, susikoncentravusios į vaikų, jaunimo ugdymą, galimybių žaidėjams iki 23 metų suteikimą ir turėtų apie 5–6 žaidėjus profesionalus. Didmiesčiuose – Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, – kur perkamoji galia didesnė, daugiau įmonių ir galimybių. Jų klubai galėtų būti profesionalų.“


Esmė – bendruomenė

„Norėčiau, kad turėtume kitokią poziciją nei estai ar islandai. Kad mūsų A lygoje būtų vien profesionalų klubai. Manau, reikia stengtis suburti profesionalų klubus. Be to, mano požiūriu, profesionalų klubai yra tie, kurių struktūra profesionali, o ne vien tie, kurie moka žaidėjams atlyginimus. Futbolininkų profesionalų sutartys yra tik viena profesionalų klubo sudedamųjų dalių. Jis turėtų turėti visą klubo struktūrą ir profesionalų administraciją. Aišku, jeigu kalbame apie klubą tik kaip apie komandą, neįsivaizduoju, kaip įmanoma išsilaikyti tokioje rinkoje“, – kalba Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas.

Kaip ir A. Gimžauskas, jis pabrėžė, kad Lietuvos klubų futbolo specifika skiriasi ir nuo Vakarų šalių profesionalų klubų specifikos. Čia rėmėjų rinka yra nedidelė, klubai negauna pinigų iš televizijos teisių, labai nedideles pajamas gauna pardavę bilietus ar atributiką.

LFF vadovas klubo ilgalaikiškumo klausimus labiau sieja ne su jo profesionalų ar mėgėjų statusu, o su tuo, kiek klubas yra įaugęs į miesto bendruomenę ir kiek jis svarbus jai.

„Mūsų klubų problema yra ne jų statusas, o tai, kad jie nėra bendruomenės klubai. Pažvelkime į bet kurio neišgyvenusio klubo pavyzdį. Tai bus kokio nors savininko klubas, su bendruomene turintis labai mažą ryšį. Mano manymu, klubas turėtų būti įleidęs šaknis į tą bendruomenę ir žinomas kiekvieno savo miesto gyventojo. Kol to nėra, tol toks klubas yra dirbtinis. Pavyzdžiui, jeigu gali perkelti klubą į kitą miestą ir dėl to nebus neigiamų pasekmių, vadinasi, blogai, klubo modelis neteisingas. Toks klubas bankrutuos, net jeigu jo biudžetas bus nedidelis. Net jei pusė jo žaidėjų žais kaip mėgėjai, vis vien ateis laikas, kai klubo savininkas pristigs pinigų futbolui arba jam atsibos klubą išlaikyti.

Klubas negali vieną sezoną vadintis vienaip, kitą – kitaip arba turėti sudėtinį pavadinimą iš trijų, paminint visus rėmėjus. Kiekvienas futbolą lankantis Kėdainių vaikas turi žinoti, kas yra „Nevėžis“, o Vilniaus – kas yra „Žalgiris“. 

Šiaurės Airijos klubų istorija ilga ne dėl jų mėgėjų statusų, o dėl to, kad jie susiję su bendruomenėmis. Tai yra pagrindas, o klubo statusas – antrinis dalykas. Ne tai yra klubinio futbolo stiprybė ir sveikumas“, – tikina E. Eimontas.

„Granito“ patirtis

Tačiau Vilniaus, tiksliau – Naujosios Vilnios „Granito“ klubo istorija rodo, kad nei struktūra, nei ryšys su bendruomene nepadeda tapti profesionalų klubu, kai tam nepakanka pinigų.

Vieną dabartinių Lietuvos rinktinės lyderių Fiodorą Černychą išauginusią „Granito“ futbolo mokyklą šiuo metu lanko per 150 vaikų – toli gražu ne mažiausia futbolo mokykla Vilniuje.

Nors „Granito“ futbolo mokykla turi filialą Antakalnyje, klubas pabrėžia save siejantis su Naujosios Vilnios, rajono, nutolusio nuo kitų Vilniaus rajonų lyg atskiras miestelis, bendruomene. 
 
2012 m. „Granito“ vyrų komanda debiutavo pirmojoje lygoje. Debiutas buvo sėkmingas ir ji užėmė trečiąją vietą. Tačiau daugiau „Granitas“ pirmojoje lygoje nežaidė. Nusileido į antrąją, vėliau iškrito į trečiąją. Ten rungtyniauja ir šiemet.

„Dabar komanda sudaryta iš tikrų mėgėjų, kurie net startinį mokestį patys surenka ir susimoka, – sako Jevgenijus Rybakovas, pats žaidžiantis toje komandoje ir treniruojantis vaikus „Granito“ futbolo mokykloje. – 2013 m. po sezono nuspręsta, kad komanda nereikalinga. Tada klubas buvo remiamas privačių asmenų, o pirmoji lyga pareikalavo labai daug išlaidų. Vaikų futbolas tokių pinigų nereikalauja. Lėšas jam susirenkame iš vaikų tėvų, ieškome rėmėjų ir kaip tik galime, taip ir verčiamės.“
 
Tiesa, J. Rybakovas tikisi, kad rimtesnio požiūrio į suaugusiųjų komandą klubas atsisakė ne visiems laikams.

Iš Vilniaus savivaldybės „Granitas“ finansinės paramos negauna. „Žinote, gal tai dėl to, kad pabrėžiame, jog esame Naujosios Vilnios klubas. Naujoji Vilnia tėra Vilniaus dalis ir savo savivaldybės neturi“, – samprotauja „Granito“ treneris.

Ateitį mato kaip profesionalų

A lygos vadovai – prezidentas Deividas Šemberas ir direktorius Rimvydas Čekavičius – savo organizacijos ateitį mato kaip profesionalų klubų lygos.

„Pasakysiu atvirai: mes turime vieną du klubus ir komandas. Komanda gali būti šiandien, o rytoj jos gali nelikti. Bet kai po ja yra profesionalų klubo pamatai, ji niekada nesugrius. A, pirmoje ar antroje lygoje ji žais, tai jau kitas klausimas“, – sako A lygos prezidentas.

„Mano manymu, galimybė turėti profesionalų klubų lygą yra. Mes stengiamės toli nesižvalgyti. Juk čia pat turime profesionalų krepšinį, jis išsilaiko ir sugeba pritraukti tiek žiūrovų, tiek rėmėjų, tiek partnerių. Randa priėjimą prie miestų savivaldybių, merų. Tai rodo, kad viskas įmanoma“, – pritaria prezidentui R. Čekavičius.

Iki Naujųjų metų LFF, A lygos, klubų atstovai ketina sukurti Lietuvos futbolo vystymosi strategiją.

„Norisi, kad ši strategija būtų paremta atsižvelgus į visas Lietuvos klubų finansines galimybes ir būtų reali, o ne tokia strategija, kokios niekada negalėsime įgyvendinti“, – teigia A lygos prezidentas D. Šemberas. 
Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Kibirkštis iš Estijos grįš be pergalės
2019 01 21
Moterų krepšinis
Vilniaus „Kibirkšties“ komanda „MultiGyn“ jungtiniame Lietuvos, Latvijos ir Estijos čempionate 73:75 nusileido Talino „Ulikool“ komandai.
KMT - neregėto dydžio ekranas
2019 01 21
Karaliaus Mindaugo taurė
„Kidy Tour“ tapo generaliniu Karaliaus Mindaugo taurės turnyro rėmėju, renginyje – neregėto dydžio kubas.
EYBL ture - be pralaimėjimų
2019 01 21
Moterų krepšinis
EYBL ture Lietuvės iškovojo visas penkias pergales ir sustiprino savo pozicijas turnyro lentelėje.
 
Laimėjo trečias kontrolines rungtynes
2019 01 21
Pasiruošimas
2019-ųjų sezonui besirengianti Lietuvos čempionė Marijampolės „Sūduva“ per trečiąsias kontrolines rungtynes įveikė Rygos „Metta/LU“ 3:1 (2:0).
E. Vaitkūnas žais „Kauno Žalgiryje“
2019 01 21
Sugrįžimas
30-metis Egidijus Vaitkūnas Lietuvoje vėl rungtyniaus po metų, praleistų Baltarusijos aukščiausios lygos klube „Minsk“.
Rinktinė pasirengusi debiutui Europoje
2019 01 21
Salės futbolas
Jonavoje debiutinės Lietuvos U-19 futsal vaikinų rinktinės laukia pirmosios Europos čempionato preliminarios atrankos turnyro rungtynės su Graikija.
Latvijoje - trys lietuvių medaliai
2019 01 21
Varžybos
Uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybose - Urtės Baikštytės, Benedikto Mickaus ir Rapolo Sauliaus pergalės.
Penki sluoksniai aprangos bėgti netrukdo
2019 01 17
Žvilgsnis
Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius – apie bėgimą spaudžiant 24 laipsniams šalčio, apledėjusius laiptus, Mantą Stonkų ir legendinę arbatą.
Vilniaus maratonas išsaugojo partnerį
2019 01 16
Maratonas
„Danske Bank“ pratęsė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Tarptautinis maratonas“ ir dar trejus metus drauge organizuos masiškiausią Lietuvos sporto renginį.
 
G. Sabeckis įrodė dar turintis parako
2019 01 21
Turnyras
Tarptautiniame ITF teniso turnyre Vilniuje - Gvido Sabeckio triumfas.
Į Vilnių susirinko iš viso pasaulio
2019 01 16
Turnyras
„Vilnius Cup 2019“ teniso turnyre dalyvaus beveik 200 sportininkų net iš 26 valstybių. Jėgas mėgins ir buvusi pirmoji Lietuvos profesionalų raketė.
Suklupo jau pirmame mače
2019 01 14
Turnyras
ATP „Challenger“ serijos turnyro „Koblenz Open“ vienetų varžybų pirmajame rate Laurynas Grigelis neatsilaikė prieš Rusijos tenisininką.
Lietuviai iškovojo keturis medalius
2019 01 21
Džiudžitsu
Lisabonoje (Portugalija) pasibaigusiame Europos brazilų džiudžitsu čempionate Lietuvos sportininkai iškovojo visų spalvų medalius.
Lietuvė triumfavo turnyre Serbijoje
2019 01 21
Boksas
Serbijoje pasibaigusiame aštuntajame tarptautiniame moterų bokso turnyre „Tautų taurė“ aukso medalį iškovojo lietuvė Gabrielė Diekontaitė.
Serbijoje kovojo nesėkmingai
2019 01 19
Boksas
Dvi Lietuvos boksininkės A. Starovoitova ir A. Aučiūtė pralaimėjo savo ketvirtfinalio kovas. Jaunei A. Tuzovai bronzos medalis atiteko be kovos.
 
Lietuvė išsaugojo antrąją vietą
2019 01 20
Trekas
Naujojoje Zelandijoje vykstančiame 2018-2019 metų sezono pasaulio dviračių treko taurės varžybų penktajame etape lietuviai medalių neiškovojo.
Prisideda siekis patekti į Tokiją
2019 01 08
Dviračiai
"Čia puikios sąlygos treniruotėms – yra ir kalnų, ir lygumų, taip pat parankus klimatas, gera virtuvė," – sako dešimtmetį Italijoje gyvenanti R. Leleivytė.
O. Baleišytė apgynė čempionės titulus
2019 01 04
Trekas
Lietuvos dviračių treko skrečo ir daugiakovės čempionate O. Baleišytė tapo abiejų rungčių čempione, o V. Lašinis antrus metus tapo skrečo čempionu.
LMRL lyderės sustiprino savo pozicijas
2019 01 21
Moterų rankinis
LMRL trečiąjį ratą pergale pradėjo praėjusių metų čempionės Kauno „Acme-Žalgirio“ rankininkės.
„Dragūnas“ palaužė principinį varžovą
2019 01 20
Baltijos lyga
Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai emocingose Baltijos rankinio lygos rungtynėse 28:26 (13:17) namuose įveikė Ukrainos vicečempionę Zaporožės ZTR ekipą.
Po pertraukos – įvarčių rekordas
2019 01 17
Lietuvos lyga
Atsinaujinusiose Lietuvos rankinio lygos kovose netrūko atkaklių rungtynių, bet lyderiams pavylo įrodyti savo pranašumą.
 
Pamokė Baltijos lygos čempiones
2019 01 21
Moterų tinklinis
Lietuvos tinklinio čempionė Kauno "Kauno-VDU" komanda savaitgalį iškovojo dvi puikias pergales Baltijos moterų lygoje.
Alytiškės pavijo šalies čempiones
2019 01 15
Lietuvos čempionatas
„Top sport“ Lietuvos moterų tinklinio čempionato rungtynėse dvi pergales iškovojo ir į pirmąją vietą turnyro lentelėje pakilo į Alytaus "Prekyba-Parama".
Konkurentai kibo į atlapus lyderiams
2019 01 14
Lietuvos čempionatas
Po šventinės pertraukos pratęstame Lietuvos vyrų tinklinio čempionat po dvi pergales iškovojo lyderės Klaipėdos "Amber Queen" ir Kelmės "Etovio" ekipos.
"RR Team" duetas grįžta į ralio trasas
2019 01 21
Ralis
Metų pertrauką ralyje padaręs Renaldo Šeinausko ir Rūtos Krikščiūnaitės duetas duetas pasirodys "Winter Rally" varžybose.
B.Bardauskas intensyviai rengiasi skrydžiui
2019 01 21
Dakaras
Limos ligoninėje vis dar besigydantį motociklininką Balį Bardauską į oro uostą lydės du medikai.
Iš Dakaro - į Uteną
2019 01 21
Ralis
Vaidotas Žala bei šturmanas Andris Malnieks dalyvaus sausio 25-26 dienomis vyksiančiame "Winter Rally" Utenos ir Molėtų apylinkėse.
 
Greičiausi – jaunieji kalnų slidininkai
2019 01 21
Kalnų slidinėjimas
Lietuvos kalnų slidinėjimo slalomo rungties čempionato dalyviai Anykščiuose lenktyniavo ir slidėmis, ir snieglentėmis.
Lietuviai liko tarp autsaiderių
2019 01 21
Slidinėjimas
Pasaulio jaunių slidinėjimo čempionate lietuviai užėmė vietas paskutiniuose dešimtukuose.
Į vartus - tėvo pėdomis
2019 01 21
Interviu
Vilniaus "Hockey Punks" vartų sargas Simas Baltrūnas pasakojo, kad šioje pozicijoje žaidęs jo tėvas atkalbinėjo sūnų rinktis vartininko duoną.
Triumfavo ledo buriuotojai iš Elektrėnų
2019 01 21
Ledo jachtos
Lietuvos ledo jachtų čempionatas vyko itini sunkiomis oro sąlygomis: nors Rėkyvos ežero ledas buvo storas ir lygus, po audros jį užgulė gilus sniegas.
Lietuvėms - sidabras ir bronza
2019 01 21
Fechtavimas
Lietuvos fechtuotojos iš varžybų Estijoje grįžo su medaliais.
Apdovanoti IFBB 2018 m. geriausieji
2019 01 21
Apdovanojimai
Sausio 20 d. Marijampolėje vyko geriausių 2018 m. Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos sportininkų, trenerių ir komandų apdovanojimai.
 
Posėdyje – apie pinigus, planus, renginius
2019 01 21
Posėdis
LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtintos 2018 metų LTOK biudžeto apyskaita, veiklos ataskaita ir LTOK finansinio audito ataskaita.
Olimpiečio dovana protėviui – paminklas
2019 01 20
Žvilgsnis
Legendinis bėgikas Romualdas Bitė sportinį kelią pradėjo nuo slidinėjimo, žiemos trasoje jis sutiko ir savo gyvenimo meilę.
Didžiausiam eksponatui prireikė net krano
2019 01 18
Muziejus
Lietuvos krepšinio muziejaus Joniškyje sieną papuošė daugiau nei trijų metrų skersmens ir beveik 400 kg sveriantis paminklas Lietuvos šimtmečiui.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas