Ingvaras Butautas 2016 m. rugsėjo 6 d. 10:50 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo klubų kryžkelė

Ką rinktis lietuviams – saugoti profesionalų statusą ar tapti mėgėjų klubais kaip Europos čempionato dalyvių Islandijos ir Šiaurės Airijos lygose?

Lietuvos futbolo padangėje – prieštaringos nuomonės.
Vytauto Gimžausko nuotr.
Lietuvos futbolo padangėje – prieštaringos nuomonės.
Lietuvos klubinis futbolas, niekada nebuvęs ne tik tarp Europos futbolo lyderių, bet ir tarp vidutiniokų, smuko į patį dugną. Šiemet iš keturių žemyno turnyruose dalyvavusių mūsų šalies ekipų nė viena nesugebėjo patekti į kitą etapą. Šiame amžiuje tai antras toks „laimėjimas“. Pirmasis buvo 2001 metais.

Europos turnyruose dalyvavusios Lietuvos ekipos – Vilniaus „Žalgiris“, „Trakai“, Klaipėdos „Atlantas“ ir Marijampolės „Sūduva“ – tvirtai lenkia kitas komandas A lygos lentelėje. Tačiau ne tik šie, bet ir kiti elitinio Lietuvos futbolo diviziono dalyviai su absoliučia dauguma žaidėjų taip pat yra pasirašę profesionalų sutartis. 

Todėl jau pasigirsta kalbų, ar nevertėtų Lietuvos klubams atsisakyti profesionalų statuso. 

Pavyzdžių netrūksta

Šiemet Europos lygos atrankoje „Trakai“ pralaimėjo Talino „Nõmme Kalju“ komandai (tiesa, profesionalų) iš lygos, kurioje dauguma ekipų nėra profesionalų komandos. Profesionalų sutartis silpnesnieji Estijos „Premium“ lygos klubai sudaro vos su keletu žaidėjų.

Europos varžybose Lietuvos atstovai ne kartą susidūrė ir su Islandijos ar Šiaurės Airijos iš dalies profesionalų ar mėgėjų klubais. Šiose šalyse profesionalų futbolo lygų niekada nėra buvę. Bet tai nesutrukdė Šiaurės Airijos ir Islandijos rinktinėms šiemet dalyvauti Europos čempionate. Islandai netgi pateko į ketvirtfinalį, pakeliui išmetę gerokai daugiau nei šimtą profesionalų klubų turinčią Angliją. 

Nemažai Šiaurės Airijos mėgėjų komandų egzistuoja jau nuo XIX a., nors mūsų klubai dažnai pradingsta nė dešimtmečio neišgyvenę. 

Štai pažvelgę į 2006 m. A lygos dalyvius pamatysime, kad po 10 metų iš 10 tuomečių stipriausių komandų trys žaidžia toje pačioje A lygoje, dar trys – žemesnėse pakopose, keturios nutraukusios veiklą.
Visa tai ir kelia klausimą, ar profesionalų futbolo lyga Lietuvai apskritai reikalinga.
 
„Jeigu klubai nebūtų profesionalų, išgyventi jiems būtų lengviau“, – mano Vilniaus regiono futbolo sąjungos direktorius, UEFA inspektorius Paulius Malžinskas. Jis vadovaujasi tokiais argumentais: „Pirmiausia tai yra finansinis klausimas. Jei klubas iš dalies profesionalų, tai, suprantama, atsieina mažiau nei mokant pinigus visiems klubo žaidėjams. Ir ne tik žaidėjams. Mano nuomone, profesionalų klubas yra toks, kuriame kur kas daugiau administracijos, aptarnaujančiojo personalo etatų. Tokiam nepakanka dviejų trenerių ir vieno mediko. Be to, profesionalų klubas turi turėti ir savo bazę, ir visą struktūrą su visų amžiaus grupių vaikų futbolo mokykla. Ar gali turėti tiek futbolą lankančių vaikų toks miestelis kaip penkių tūkstančių gyventojų Pakruojis?“

P. Malžinskas netiki, kad Lietuvoje dar ilgai išsilaikys profesionalų futbolo lyga: „Taip, aš irgi norėčiau, kad Lietuvos klubai būtų stiprūs profesionalų klubai. Bet nematome, kad pinigų, skiriamų Lietuvos futbolo klubams, daugėtų. Ar ilgai turėsime jėgų išlaikyti visą profesionalų lygą? O gal vertėtų pasekti estų pavyzdžiu, kur keli klubai yra profesionalų, o silpnesnioji aukščiausiojo diviziono komandų dalis – pusiau mėgėjų?“

Debiutantų pasirinkimas

Lietuvos pirmojoje lygoje dauguma klubų yra neprofesionalų ar iš dalies profesionalų. Pernai šios lygos pirmenybes laimėjusioje Jonavos „Lietavoje“ nebuvo nė vieno futbolininko, su kuriuo būtų sudaryta profesionalo sutartis.

Tačiau šio klubo vadovybė su UEFA inspektoriumi P. Malžinsku nesutiktų kategoriškai. „Lietava“ artimiausiu metu siekia tapti profesionalų klubu. Šiemet A lygoje žaidžiantis Jonavos klubas profesionalų sutartis pasirašė su dauguma savo futbolininkų. Kitais metais „Lietavos“ vadovai žada tokias sutartis visiems žaidėjams.
 
 „Norisi, kad mūsų futbolas, kaip ir visame pasaulyje, būtų profesionalų, o ne būrelio ūkinės veiklos lygio. Turime eiti europiniu keliu ir nėra ko išradinėti dviračio. Turiu omenyje ne tik profesionalų sutartis, bet ir visą klubo struktūrą su futbolo mokykla. Orientuojamės į „Utenį“, nes tai yra vienintelis visos struktūros A lygos klubas. Dar vienas toks yra pirmojoje lygoje – Gargždų „Banga“. Nuo Naujųjų metų mes taip pat planuojame sudaryti visą klubo struktūrą. Šiuo metu šiuo klausimu konsultuojamasi su „Utenio“ vadovais“, – teigia „Lietavos“ direktorius Džeraldas Rocys.

Estijos ar Islandijos patirtis „Lietavai“ visiškai neimponuoja. 

„Islandijoje valstybė remia sportą. Todėl jos klubams nereikia patiems sukti galvos kuriant struktūrą. Ten nemažai ir futbolo, ir rankinio aikščių įrengta. O mums nėra kito kelio, jeigu norime pritraukti rėmėjų. Vien tik komandą išvedus į A lygą tai nėra labai lengva. Rimtai užsiimant vaikų futbolu lengviau pritraukti investuotojų. Taip pat tokiu atveju klubas gauna UEFA išmokų vaikų futbolui vystyti. Tos išmokos neskiriamos pirmai, antrai ar trečiai komandai, tik vaikų futbolui. Jos nemažos. Kai „Banga“ žaidė aukščiausiojoje lygoje, iš UEFA vaikų futbolui ji gaudavo 30–40 tūkst. eurų“, – tęsia Jonavos klubo vadovas.

Direktorius įsitikinęs, kad beveik 30 tūkst. gyventojų turinčioje Jonavoje vaikų, norinčių žaisti futbolą, pakaks: „Gargždų miestelyje, kur kas mažesniame už Jonavą, žaidžia apie 400 vaikų. Jie renka vaikus iš visų aplinkinių kaimų, į tuos kaimus važinėja treneriai ir dirba. Mes patys puikiai žinome, kad miesto vaikai yra išlepę ir šiuo metu jų fizinė būklė nekokia. Kaip tik stipresnių berniukų galima rasti kaimuose. Todėl ir svarbus darbas – ieškoti, o ne laukti, kol pas tave ateis draugų vedami.“

Į profesionalų futbolo ateitį Lietuvoje Dž. Rocys žiūri optimistiškai. „Jei tai gali sau leisti krepšinis, tą patį galime ir mes. Tik mes buvome nuslinkę į kitą pusę. Jeigu nuo nepriklausomybės pradžios viską būtume vystę kaip visoje Europoje, nors ir atsilikdami, mūsų futbolas būtų kur kas aukštesnėje vietoje, nei yra dabar. O mes daug metų buvome prie to paties sovietinio struktūros vystymo palikimo“, – tvirtina Dž. Rocys. 
Iš savivaldybės „Lietava“ gauna šiek tiek daugiau nei trečdalį biudžeto.

Vaikų futbolas – ne našta

„Utenis“ buvo pirmas klubas, pradėjęs bendradarbiauti su Danijoje dirbančiu lietuviu treneriu Aurelijumi Skarbaliumi. Utenos klubo vaikų treneriai pirmi ėmė dirbti pagal šio trenerio sudarytas programas.

„Utenio“ direktorius Artūras Gimžauskas įsitikinęs, kad vaikų futbolas klubams nėra našta, tai kaip tik išgyventi padedanti veikla.

„Manau, kad Utenos, Gargždų, Kėdainių, Telšių ir panašių miestų klubai galėtų neblogai gyvuoti bendradarbiaudami su savivaldybėmis, kurių funkcija – vaikų užimtumas. Vaikų futbolas gali išsilaikyti pats, iš tėvų mokesčių, savivaldybės pagalbos, UEFA vaikų futbolo vystymui skirtų pinigų. Rėmėjai galėtų investuoti į pagrindinę komandą. O vaikų futbolas gali būti toks naudingas, kad, kryptingai dirbant, klubai galėtų išsiugdyti savo profesionalų futbolo komandos pagrindą ir žaidėjų, kurie būtų paklausūs užsienio komandoms. Taip būtų galima patiems išlaikyti klubą“, – dėsto „Utenio“ direktorius.

„Utenį“ A. Gimžauskas mato kaip pirmąją stotelę į profesionalų futbolą jauniems žaidėjams, todėl jis neatmeta iš dalies profesionalų klubo idėjos. 

Estijoje iš arti pamatęs šios šalies futbolo sistemą, „Utenio“ vadovas jos modelį įvardija kaip tinkamą Lietuvai: „Tai yra vienas realių vystymosi kelių. Neįtikėtinai sunku surinkti lėšų, kurių pakaktų padoriems žaidėjų atlyginimams mokėti, kad jie galėtų išlaikyti save, šeimą ir uždirbti. Mes orientuojamės į Europą, bet nesuvokiame realybės – to, kad niekada negalėsime mokėti tokių atlyginimų, kaip ten. Mes galime būti nebent tarpine stotele į didesnį futbolą. 

Lietuvoje realu turėti 10 komandų A lygoje, jei šešios būtų pusiau profesionalų, susikoncentravusios į vaikų, jaunimo ugdymą, galimybių žaidėjams iki 23 metų suteikimą ir turėtų apie 5–6 žaidėjus profesionalus. Didmiesčiuose – Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, – kur perkamoji galia didesnė, daugiau įmonių ir galimybių. Jų klubai galėtų būti profesionalų.“


Esmė – bendruomenė

„Norėčiau, kad turėtume kitokią poziciją nei estai ar islandai. Kad mūsų A lygoje būtų vien profesionalų klubai. Manau, reikia stengtis suburti profesionalų klubus. Be to, mano požiūriu, profesionalų klubai yra tie, kurių struktūra profesionali, o ne vien tie, kurie moka žaidėjams atlyginimus. Futbolininkų profesionalų sutartys yra tik viena profesionalų klubo sudedamųjų dalių. Jis turėtų turėti visą klubo struktūrą ir profesionalų administraciją. Aišku, jeigu kalbame apie klubą tik kaip apie komandą, neįsivaizduoju, kaip įmanoma išsilaikyti tokioje rinkoje“, – kalba Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas.

Kaip ir A. Gimžauskas, jis pabrėžė, kad Lietuvos klubų futbolo specifika skiriasi ir nuo Vakarų šalių profesionalų klubų specifikos. Čia rėmėjų rinka yra nedidelė, klubai negauna pinigų iš televizijos teisių, labai nedideles pajamas gauna pardavę bilietus ar atributiką.

LFF vadovas klubo ilgalaikiškumo klausimus labiau sieja ne su jo profesionalų ar mėgėjų statusu, o su tuo, kiek klubas yra įaugęs į miesto bendruomenę ir kiek jis svarbus jai.

„Mūsų klubų problema yra ne jų statusas, o tai, kad jie nėra bendruomenės klubai. Pažvelkime į bet kurio neišgyvenusio klubo pavyzdį. Tai bus kokio nors savininko klubas, su bendruomene turintis labai mažą ryšį. Mano manymu, klubas turėtų būti įleidęs šaknis į tą bendruomenę ir žinomas kiekvieno savo miesto gyventojo. Kol to nėra, tol toks klubas yra dirbtinis. Pavyzdžiui, jeigu gali perkelti klubą į kitą miestą ir dėl to nebus neigiamų pasekmių, vadinasi, blogai, klubo modelis neteisingas. Toks klubas bankrutuos, net jeigu jo biudžetas bus nedidelis. Net jei pusė jo žaidėjų žais kaip mėgėjai, vis vien ateis laikas, kai klubo savininkas pristigs pinigų futbolui arba jam atsibos klubą išlaikyti.

Klubas negali vieną sezoną vadintis vienaip, kitą – kitaip arba turėti sudėtinį pavadinimą iš trijų, paminint visus rėmėjus. Kiekvienas futbolą lankantis Kėdainių vaikas turi žinoti, kas yra „Nevėžis“, o Vilniaus – kas yra „Žalgiris“. 

Šiaurės Airijos klubų istorija ilga ne dėl jų mėgėjų statusų, o dėl to, kad jie susiję su bendruomenėmis. Tai yra pagrindas, o klubo statusas – antrinis dalykas. Ne tai yra klubinio futbolo stiprybė ir sveikumas“, – tikina E. Eimontas.

„Granito“ patirtis

Tačiau Vilniaus, tiksliau – Naujosios Vilnios „Granito“ klubo istorija rodo, kad nei struktūra, nei ryšys su bendruomene nepadeda tapti profesionalų klubu, kai tam nepakanka pinigų.

Vieną dabartinių Lietuvos rinktinės lyderių Fiodorą Černychą išauginusią „Granito“ futbolo mokyklą šiuo metu lanko per 150 vaikų – toli gražu ne mažiausia futbolo mokykla Vilniuje.

Nors „Granito“ futbolo mokykla turi filialą Antakalnyje, klubas pabrėžia save siejantis su Naujosios Vilnios, rajono, nutolusio nuo kitų Vilniaus rajonų lyg atskiras miestelis, bendruomene. 
 
2012 m. „Granito“ vyrų komanda debiutavo pirmojoje lygoje. Debiutas buvo sėkmingas ir ji užėmė trečiąją vietą. Tačiau daugiau „Granitas“ pirmojoje lygoje nežaidė. Nusileido į antrąją, vėliau iškrito į trečiąją. Ten rungtyniauja ir šiemet.

„Dabar komanda sudaryta iš tikrų mėgėjų, kurie net startinį mokestį patys surenka ir susimoka, – sako Jevgenijus Rybakovas, pats žaidžiantis toje komandoje ir treniruojantis vaikus „Granito“ futbolo mokykloje. – 2013 m. po sezono nuspręsta, kad komanda nereikalinga. Tada klubas buvo remiamas privačių asmenų, o pirmoji lyga pareikalavo labai daug išlaidų. Vaikų futbolas tokių pinigų nereikalauja. Lėšas jam susirenkame iš vaikų tėvų, ieškome rėmėjų ir kaip tik galime, taip ir verčiamės.“
 
Tiesa, J. Rybakovas tikisi, kad rimtesnio požiūrio į suaugusiųjų komandą klubas atsisakė ne visiems laikams.

Iš Vilniaus savivaldybės „Granitas“ finansinės paramos negauna. „Žinote, gal tai dėl to, kad pabrėžiame, jog esame Naujosios Vilnios klubas. Naujoji Vilnia tėra Vilniaus dalis ir savo savivaldybės neturi“, – samprotauja „Granito“ treneris.

Ateitį mato kaip profesionalų

A lygos vadovai – prezidentas Deividas Šemberas ir direktorius Rimvydas Čekavičius – savo organizacijos ateitį mato kaip profesionalų klubų lygos.

„Pasakysiu atvirai: mes turime vieną du klubus ir komandas. Komanda gali būti šiandien, o rytoj jos gali nelikti. Bet kai po ja yra profesionalų klubo pamatai, ji niekada nesugrius. A, pirmoje ar antroje lygoje ji žais, tai jau kitas klausimas“, – sako A lygos prezidentas.

„Mano manymu, galimybė turėti profesionalų klubų lygą yra. Mes stengiamės toli nesižvalgyti. Juk čia pat turime profesionalų krepšinį, jis išsilaiko ir sugeba pritraukti tiek žiūrovų, tiek rėmėjų, tiek partnerių. Randa priėjimą prie miestų savivaldybių, merų. Tai rodo, kad viskas įmanoma“, – pritaria prezidentui R. Čekavičius.

Iki Naujųjų metų LFF, A lygos, klubų atstovai ketina sukurti Lietuvos futbolo vystymosi strategiją.

„Norisi, kad ši strategija būtų paremta atsižvelgus į visas Lietuvos klubų finansines galimybes ir būtų reali, o ne tokia strategija, kokios niekada negalėsime įgyvendinti“, – teigia A lygos prezidentas D. Šemberas. 
Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
LKL mačuose – skirtingi scenarijai
2019 04 20
LKL
„Juventus“ svečiuose be vargo pranoko „Nevėžį“, o „Dzūkija“ savo aikštėje po atkaklios kovos nugalėjo „Pieno žvaigždes“.
Įkvepia ir trenerio pasitikėjimas
2019 04 19
Žvilgsnis
„Lietkabelio“ krepšininkas Paulius Valinskas: apie pasikeitusią atmosferą „Neptūno“ ekipoje, savo žaidimą, „Žalgirio“ kovas Eurolygoje.
J.Mačiulis Velykas pasitinka be siūlų
2019 04 19
Sporto medicina
„Pooperacinis tinimas jau praėjo, šiandien ištraukti siūlai. Pradėsim reabilitaciją ir atsistatymą", - teigia J.Mačiulį gydantis V.Trumpickas.
 
Šiaulietės palaužė Latvijos čempiones
2019 04 21
Baltijos lyga
Praėjusių metų Baltijos moterų lygos vicečempionės Šiaulių „Gintros-Universiteto“ futbolininkes sėkmingai pradėjo naująjį sezoną.
„Palanga“ užvėrė „Stumbrui“ kelią į viršūnę
2019 04 20
A lyga
Į pirmą vietą A lygoje galėję sugrįžti „Stumbro“ futbolininkai svečiuose nusileido „Palangos “ ekipai. „Riteriai“ ir „Atlantas“ sužaidė be įvarčių.
Laimėjo ir čempionai, ir vicečempionai
2019 04 19
A lyga
Marijampolės „Sūduva“ svečiuose turėjo vargo su „Panevėžiu“, o Vilniaus „Žalgiris“ namuose pranoko „Kauno Žalgurį“.
„Baltasis žmogau, kaip sekasi?“
2019 04 20
Svetur
Su pajėgiausiais planetos bėgikais Kenijoje stovyklavęs Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius: „Juos gerbiu dar labiau“.
Olimpietės sugrįžimą stabdo skurdi realybė
2019 04 17
Žvilgsnis
Maratonininkė D.Lobačevskė įsitikino: profesionaliems sportininkams atsigavimą po traumų labai sunkina šiuolaikinių reabilitacijos centrų stygius.
Europos kongrese – svarbūs sprendimai
2019 04 16
Kongresas
Europos lengvosios atletikos kongrese nutarta, kad žemyno čempionate moterys, kaip ir vyrai, ėjimo varžybose įveiks ne tik 20 km, bet ir 50 km distanciją.
 
Iš lietuvių lentelėje kilo tik L. Grigelis
2019 04 22
Reitingas
Pasaulio tenisininkų reitingų lentelėje R. Berankis smuktelejo viena vieta, J. Eidukonytė - penkiomis, L. Grigelis viena vieta pakilo.
Kipre – Lietuvos tenisininkės triumfas
2019 04 20
Vilniaus teniso akademijos auklėtinė 14-metė Patricija Paukštytė turnyro Kipre finale parklupdė varžybų favoritę.
Lietuvės suklupo lemiamame mače
2019 04 19
Fed Cup
Lietuvos tenisininkės pralaimėjo suomėms ir nepateko į Federacijų taurės turnyro aukštesnę grupę.
Iš Sofijos – su bronzos medaliu
2019 04 21
Tekvondo
Dvidešimtmetei tekvondo kovotojai K. Tvaronavičiūtei turnyre Bulgarijoje pritrūko vienos pergalės iki finalo kovos su dukart olimpine čempione J. Jones.
Seimo narys parodė savo jėgą
2019 04 19
Graplingo imtynės
Šiauliuose praūžęs miesto graplingo čempionatas sutraukė per šimtą dalyvių, tarp kurių netrūko koviniame sporto pasaulyje žinomų vardų.
Sportas – lyg narkotikas
2019 04 19
Bušido
„Žvaigždė? Aš? Nesąmonė. Tai trukdo sportininkui, – atvirai sako kovotojas Marius Žaromskis, žengsiantis į narvą Vilniuje.
 
Po Šiaurės pragaro kaista lietuvio telefonas
2019 04 15
Atgarsiai
Legendinėse lenktynėse Paryžius – Rubė 9-ąją vietą iškovojęs Evaldas Šiškevičius: „Padariau tai, ko labai norėjau. Geriau tikėtis ir negalėjau.”
Vėl pasižymėjo legendinėse lenktynėse
2019 04 14
Dviračiai
Paryžius - Rubė lenktynių išvakarėse Lietuvos dviratininkas EValdas Šiškevičius gavo dovanų alaus "Evaldas", taip pavadinto jo garbei.
Arčiausiai lyderių – R.Leleivytė
2019 04 03
Reitingas
Lietuvos dviračių plento grupinių lenktynių čempionė Rasa Leleivytė („Aromitalia-Basso Bikes-Vaiano“) pasaulio reitinge žengia 39-ta.
"Dragūnas" liko be medalių
2019 04 21
Rankinis
Baltijos rankinio čempionato mažajame finale Klaipėdos "Dragūnas" 26:27 nusileido Minsko SKA ir užėmė ketvirtąją vietą.
Finale – Kauno ir Garliavos rankininkės
2019 04 20
Moterų rankinis
Lietuvos moterų rankinio lygoje (LMRL) abi pusfinalio serijos baigėsi sausais rezultatais 2:0. Abejose nesėkmes patyrė Vilniaus ekipos.
Lietuvos rinktinė paragavo pergalės skonio
2019 04 14
Rinktinė
Lietuvos rankinio rinktinė per ketvirtąsias atrankos rungtynes iškovojo pirmuosius taškus - įveikė Rumuniją 24:23
 
Vieni šventė, kiti kaltino teisėjus
2019 04 15
Lietuvos čempionatas
Vienas įspūdingiausių savaitgalių Lietuvos tinklinio čempionatų istorijoje vainikuotas Klaipėdos "Amber Queen" triumfu.
Po auksinio seto - nevaldomos emocijos
2019 04 14
Finalas
Lietuvos moterų tinklinio finale po permainingo auksinio seto Kauno VDU žaidėjos šoko pergalės šokį ir liejo džiaugsmo ašaras.
Bronza keliaus į Kauną ir Jonavą
2019 04 14
Tinklinis
Rungtynes dėl trečiųjų Lietuvos tinklinio čempionatų vietų laimėjo Kauno" Rio-Starto" vyrai ir Jonavos "Aušrinės-KKSC" moterys.
Maršrutas nesikeičia: Vilnius – Palanga
2019 04 19
Lenktynės
Gegužės 3 dieną bus duotas startas tapusioms tradicinėmis, jau penktosioms elektromobilių varžyboms „Charge it on! Vilnius - Palanga“.
Europos kartingo čempionate – ir lietuvis
2019 04 19
Kartingas
Balandžio 21 d., Prancūzijoje vyksiančiame CIK-FIA Europos kartingo čempionato 1-ojo etapo lenktynėse startuos Lietuvos čempionas Kajus Šikšnelis.
Dvidešimtosios lenktynės su mikrofonu
2019 04 18
1000 km lenktynės
Saulenio Pociūno atmintyje neišdilusi istorija, kai eteryje garso režisierius per pagrindines lenktynes ne vieną kartą keitė jo balsą.
 
Lietuviai - vis dar be pergalių
2019 04 22
Akmenslydis
Pasaulio akmenslydžio pirmenybėse Norvegijoje mišri Lietuvos pora nusileido Norvegijos ir Škotijos komandoms.
Pasitelks Lietuvoje dar neregėtas naujoves
2019 04 21
Ledo ritulys
Besiruošianti pasaulio IA diviziono pirmenybėms Kazachstane Lietuvos ledo ritulio rinktinė šiek tiek sutrumpino kandidatų sąrašą.
Velykas nuspalvino medaliai ir rekordas
2019 04 21
Kalnų slidinėjimas
Andrejus Drukarovas Velykas pasitiko geros nuotaikos, bet neplanuoja užsisėdėti prie švenčių stalo – kitą savaitę vėl laukia varžybos.
Pergalė užtikrino išlikimą
2019 04 22
Žolės riedulys
"Gintros-Strektės-Universiteto“ komanda Europos moterų klubų „Iššūkio“ taurės turnyro pirmajame divizione rungsis dėl 5-osios vietos.
Maltoje - penki medaliai
2019 04 22
Kultūrizmas
Lietuvos kultūrizmo ir fitneso atletai „IFBB Diamond cup“ varžybose iškovojo du aukso ir tris sidabro medalius.
Jonavoje varžėsi beveik 80 atletų
2019 04 22
Kultūrizmas
IFBB tarptautiniame kultūrizmo ir fitneso turnyre „Valio Profeel cup“ dalyvavo lietuviai, baltarusiai, estai ir lenkai.
 
Atletus pasivijo suvenyrai ir prizai
2019 04 21
Apdovanojimai
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių dalyviai bei artimiausia jų pamaina buvo pagerbti LTOK.
Pirmą Fondo barjerą įveikė 1041 projektas
2019 04 18
Fondas
Paskelbtas 2019 m. Sporto rėmimo fondo paraiškų, atitikusių nustatytus formalius vertinimo kriterijus, sąrašas.
LTOK – tradiciniai apdovanojimai
2019 04 18
Apdovanojimai
Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete pagerbti jubiliejines sukaktis švenčiantys sporto žmonės.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas