Ingvaras Butautas 2016 m. rugsėjo 6 d. 10:50 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo klubų kryžkelė

Ką rinktis lietuviams – saugoti profesionalų statusą ar tapti mėgėjų klubais kaip Europos čempionato dalyvių Islandijos ir Šiaurės Airijos lygose?

Lietuvos futbolo padangėje – prieštaringos nuomonės.
Vytauto Gimžausko nuotr.
Lietuvos futbolo padangėje – prieštaringos nuomonės.
Lietuvos klubinis futbolas, niekada nebuvęs ne tik tarp Europos futbolo lyderių, bet ir tarp vidutiniokų, smuko į patį dugną. Šiemet iš keturių žemyno turnyruose dalyvavusių mūsų šalies ekipų nė viena nesugebėjo patekti į kitą etapą. Šiame amžiuje tai antras toks „laimėjimas“. Pirmasis buvo 2001 metais.

Europos turnyruose dalyvavusios Lietuvos ekipos – Vilniaus „Žalgiris“, „Trakai“, Klaipėdos „Atlantas“ ir Marijampolės „Sūduva“ – tvirtai lenkia kitas komandas A lygos lentelėje. Tačiau ne tik šie, bet ir kiti elitinio Lietuvos futbolo diviziono dalyviai su absoliučia dauguma žaidėjų taip pat yra pasirašę profesionalų sutartis. 

Todėl jau pasigirsta kalbų, ar nevertėtų Lietuvos klubams atsisakyti profesionalų statuso. 

Pavyzdžių netrūksta

Šiemet Europos lygos atrankoje „Trakai“ pralaimėjo Talino „Nõmme Kalju“ komandai (tiesa, profesionalų) iš lygos, kurioje dauguma ekipų nėra profesionalų komandos. Profesionalų sutartis silpnesnieji Estijos „Premium“ lygos klubai sudaro vos su keletu žaidėjų.

Europos varžybose Lietuvos atstovai ne kartą susidūrė ir su Islandijos ar Šiaurės Airijos iš dalies profesionalų ar mėgėjų klubais. Šiose šalyse profesionalų futbolo lygų niekada nėra buvę. Bet tai nesutrukdė Šiaurės Airijos ir Islandijos rinktinėms šiemet dalyvauti Europos čempionate. Islandai netgi pateko į ketvirtfinalį, pakeliui išmetę gerokai daugiau nei šimtą profesionalų klubų turinčią Angliją. 

Nemažai Šiaurės Airijos mėgėjų komandų egzistuoja jau nuo XIX a., nors mūsų klubai dažnai pradingsta nė dešimtmečio neišgyvenę. 

Štai pažvelgę į 2006 m. A lygos dalyvius pamatysime, kad po 10 metų iš 10 tuomečių stipriausių komandų trys žaidžia toje pačioje A lygoje, dar trys – žemesnėse pakopose, keturios nutraukusios veiklą.
Visa tai ir kelia klausimą, ar profesionalų futbolo lyga Lietuvai apskritai reikalinga.
 
„Jeigu klubai nebūtų profesionalų, išgyventi jiems būtų lengviau“, – mano Vilniaus regiono futbolo sąjungos direktorius, UEFA inspektorius Paulius Malžinskas. Jis vadovaujasi tokiais argumentais: „Pirmiausia tai yra finansinis klausimas. Jei klubas iš dalies profesionalų, tai, suprantama, atsieina mažiau nei mokant pinigus visiems klubo žaidėjams. Ir ne tik žaidėjams. Mano nuomone, profesionalų klubas yra toks, kuriame kur kas daugiau administracijos, aptarnaujančiojo personalo etatų. Tokiam nepakanka dviejų trenerių ir vieno mediko. Be to, profesionalų klubas turi turėti ir savo bazę, ir visą struktūrą su visų amžiaus grupių vaikų futbolo mokykla. Ar gali turėti tiek futbolą lankančių vaikų toks miestelis kaip penkių tūkstančių gyventojų Pakruojis?“

P. Malžinskas netiki, kad Lietuvoje dar ilgai išsilaikys profesionalų futbolo lyga: „Taip, aš irgi norėčiau, kad Lietuvos klubai būtų stiprūs profesionalų klubai. Bet nematome, kad pinigų, skiriamų Lietuvos futbolo klubams, daugėtų. Ar ilgai turėsime jėgų išlaikyti visą profesionalų lygą? O gal vertėtų pasekti estų pavyzdžiu, kur keli klubai yra profesionalų, o silpnesnioji aukščiausiojo diviziono komandų dalis – pusiau mėgėjų?“

Debiutantų pasirinkimas

Lietuvos pirmojoje lygoje dauguma klubų yra neprofesionalų ar iš dalies profesionalų. Pernai šios lygos pirmenybes laimėjusioje Jonavos „Lietavoje“ nebuvo nė vieno futbolininko, su kuriuo būtų sudaryta profesionalo sutartis.

Tačiau šio klubo vadovybė su UEFA inspektoriumi P. Malžinsku nesutiktų kategoriškai. „Lietava“ artimiausiu metu siekia tapti profesionalų klubu. Šiemet A lygoje žaidžiantis Jonavos klubas profesionalų sutartis pasirašė su dauguma savo futbolininkų. Kitais metais „Lietavos“ vadovai žada tokias sutartis visiems žaidėjams.
 
 „Norisi, kad mūsų futbolas, kaip ir visame pasaulyje, būtų profesionalų, o ne būrelio ūkinės veiklos lygio. Turime eiti europiniu keliu ir nėra ko išradinėti dviračio. Turiu omenyje ne tik profesionalų sutartis, bet ir visą klubo struktūrą su futbolo mokykla. Orientuojamės į „Utenį“, nes tai yra vienintelis visos struktūros A lygos klubas. Dar vienas toks yra pirmojoje lygoje – Gargždų „Banga“. Nuo Naujųjų metų mes taip pat planuojame sudaryti visą klubo struktūrą. Šiuo metu šiuo klausimu konsultuojamasi su „Utenio“ vadovais“, – teigia „Lietavos“ direktorius Džeraldas Rocys.

Estijos ar Islandijos patirtis „Lietavai“ visiškai neimponuoja. 

„Islandijoje valstybė remia sportą. Todėl jos klubams nereikia patiems sukti galvos kuriant struktūrą. Ten nemažai ir futbolo, ir rankinio aikščių įrengta. O mums nėra kito kelio, jeigu norime pritraukti rėmėjų. Vien tik komandą išvedus į A lygą tai nėra labai lengva. Rimtai užsiimant vaikų futbolu lengviau pritraukti investuotojų. Taip pat tokiu atveju klubas gauna UEFA išmokų vaikų futbolui vystyti. Tos išmokos neskiriamos pirmai, antrai ar trečiai komandai, tik vaikų futbolui. Jos nemažos. Kai „Banga“ žaidė aukščiausiojoje lygoje, iš UEFA vaikų futbolui ji gaudavo 30–40 tūkst. eurų“, – tęsia Jonavos klubo vadovas.

Direktorius įsitikinęs, kad beveik 30 tūkst. gyventojų turinčioje Jonavoje vaikų, norinčių žaisti futbolą, pakaks: „Gargždų miestelyje, kur kas mažesniame už Jonavą, žaidžia apie 400 vaikų. Jie renka vaikus iš visų aplinkinių kaimų, į tuos kaimus važinėja treneriai ir dirba. Mes patys puikiai žinome, kad miesto vaikai yra išlepę ir šiuo metu jų fizinė būklė nekokia. Kaip tik stipresnių berniukų galima rasti kaimuose. Todėl ir svarbus darbas – ieškoti, o ne laukti, kol pas tave ateis draugų vedami.“

Į profesionalų futbolo ateitį Lietuvoje Dž. Rocys žiūri optimistiškai. „Jei tai gali sau leisti krepšinis, tą patį galime ir mes. Tik mes buvome nuslinkę į kitą pusę. Jeigu nuo nepriklausomybės pradžios viską būtume vystę kaip visoje Europoje, nors ir atsilikdami, mūsų futbolas būtų kur kas aukštesnėje vietoje, nei yra dabar. O mes daug metų buvome prie to paties sovietinio struktūros vystymo palikimo“, – tvirtina Dž. Rocys. 
Iš savivaldybės „Lietava“ gauna šiek tiek daugiau nei trečdalį biudžeto.

Vaikų futbolas – ne našta

„Utenis“ buvo pirmas klubas, pradėjęs bendradarbiauti su Danijoje dirbančiu lietuviu treneriu Aurelijumi Skarbaliumi. Utenos klubo vaikų treneriai pirmi ėmė dirbti pagal šio trenerio sudarytas programas.

„Utenio“ direktorius Artūras Gimžauskas įsitikinęs, kad vaikų futbolas klubams nėra našta, tai kaip tik išgyventi padedanti veikla.

„Manau, kad Utenos, Gargždų, Kėdainių, Telšių ir panašių miestų klubai galėtų neblogai gyvuoti bendradarbiaudami su savivaldybėmis, kurių funkcija – vaikų užimtumas. Vaikų futbolas gali išsilaikyti pats, iš tėvų mokesčių, savivaldybės pagalbos, UEFA vaikų futbolo vystymui skirtų pinigų. Rėmėjai galėtų investuoti į pagrindinę komandą. O vaikų futbolas gali būti toks naudingas, kad, kryptingai dirbant, klubai galėtų išsiugdyti savo profesionalų futbolo komandos pagrindą ir žaidėjų, kurie būtų paklausūs užsienio komandoms. Taip būtų galima patiems išlaikyti klubą“, – dėsto „Utenio“ direktorius.

„Utenį“ A. Gimžauskas mato kaip pirmąją stotelę į profesionalų futbolą jauniems žaidėjams, todėl jis neatmeta iš dalies profesionalų klubo idėjos. 

Estijoje iš arti pamatęs šios šalies futbolo sistemą, „Utenio“ vadovas jos modelį įvardija kaip tinkamą Lietuvai: „Tai yra vienas realių vystymosi kelių. Neįtikėtinai sunku surinkti lėšų, kurių pakaktų padoriems žaidėjų atlyginimams mokėti, kad jie galėtų išlaikyti save, šeimą ir uždirbti. Mes orientuojamės į Europą, bet nesuvokiame realybės – to, kad niekada negalėsime mokėti tokių atlyginimų, kaip ten. Mes galime būti nebent tarpine stotele į didesnį futbolą. 

Lietuvoje realu turėti 10 komandų A lygoje, jei šešios būtų pusiau profesionalų, susikoncentravusios į vaikų, jaunimo ugdymą, galimybių žaidėjams iki 23 metų suteikimą ir turėtų apie 5–6 žaidėjus profesionalus. Didmiesčiuose – Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, – kur perkamoji galia didesnė, daugiau įmonių ir galimybių. Jų klubai galėtų būti profesionalų.“


Esmė – bendruomenė

„Norėčiau, kad turėtume kitokią poziciją nei estai ar islandai. Kad mūsų A lygoje būtų vien profesionalų klubai. Manau, reikia stengtis suburti profesionalų klubus. Be to, mano požiūriu, profesionalų klubai yra tie, kurių struktūra profesionali, o ne vien tie, kurie moka žaidėjams atlyginimus. Futbolininkų profesionalų sutartys yra tik viena profesionalų klubo sudedamųjų dalių. Jis turėtų turėti visą klubo struktūrą ir profesionalų administraciją. Aišku, jeigu kalbame apie klubą tik kaip apie komandą, neįsivaizduoju, kaip įmanoma išsilaikyti tokioje rinkoje“, – kalba Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas.

Kaip ir A. Gimžauskas, jis pabrėžė, kad Lietuvos klubų futbolo specifika skiriasi ir nuo Vakarų šalių profesionalų klubų specifikos. Čia rėmėjų rinka yra nedidelė, klubai negauna pinigų iš televizijos teisių, labai nedideles pajamas gauna pardavę bilietus ar atributiką.

LFF vadovas klubo ilgalaikiškumo klausimus labiau sieja ne su jo profesionalų ar mėgėjų statusu, o su tuo, kiek klubas yra įaugęs į miesto bendruomenę ir kiek jis svarbus jai.

„Mūsų klubų problema yra ne jų statusas, o tai, kad jie nėra bendruomenės klubai. Pažvelkime į bet kurio neišgyvenusio klubo pavyzdį. Tai bus kokio nors savininko klubas, su bendruomene turintis labai mažą ryšį. Mano manymu, klubas turėtų būti įleidęs šaknis į tą bendruomenę ir žinomas kiekvieno savo miesto gyventojo. Kol to nėra, tol toks klubas yra dirbtinis. Pavyzdžiui, jeigu gali perkelti klubą į kitą miestą ir dėl to nebus neigiamų pasekmių, vadinasi, blogai, klubo modelis neteisingas. Toks klubas bankrutuos, net jeigu jo biudžetas bus nedidelis. Net jei pusė jo žaidėjų žais kaip mėgėjai, vis vien ateis laikas, kai klubo savininkas pristigs pinigų futbolui arba jam atsibos klubą išlaikyti.

Klubas negali vieną sezoną vadintis vienaip, kitą – kitaip arba turėti sudėtinį pavadinimą iš trijų, paminint visus rėmėjus. Kiekvienas futbolą lankantis Kėdainių vaikas turi žinoti, kas yra „Nevėžis“, o Vilniaus – kas yra „Žalgiris“. 

Šiaurės Airijos klubų istorija ilga ne dėl jų mėgėjų statusų, o dėl to, kad jie susiję su bendruomenėmis. Tai yra pagrindas, o klubo statusas – antrinis dalykas. Ne tai yra klubinio futbolo stiprybė ir sveikumas“, – tikina E. Eimontas.

„Granito“ patirtis

Tačiau Vilniaus, tiksliau – Naujosios Vilnios „Granito“ klubo istorija rodo, kad nei struktūra, nei ryšys su bendruomene nepadeda tapti profesionalų klubu, kai tam nepakanka pinigų.

Vieną dabartinių Lietuvos rinktinės lyderių Fiodorą Černychą išauginusią „Granito“ futbolo mokyklą šiuo metu lanko per 150 vaikų – toli gražu ne mažiausia futbolo mokykla Vilniuje.

Nors „Granito“ futbolo mokykla turi filialą Antakalnyje, klubas pabrėžia save siejantis su Naujosios Vilnios, rajono, nutolusio nuo kitų Vilniaus rajonų lyg atskiras miestelis, bendruomene. 
 
2012 m. „Granito“ vyrų komanda debiutavo pirmojoje lygoje. Debiutas buvo sėkmingas ir ji užėmė trečiąją vietą. Tačiau daugiau „Granitas“ pirmojoje lygoje nežaidė. Nusileido į antrąją, vėliau iškrito į trečiąją. Ten rungtyniauja ir šiemet.

„Dabar komanda sudaryta iš tikrų mėgėjų, kurie net startinį mokestį patys surenka ir susimoka, – sako Jevgenijus Rybakovas, pats žaidžiantis toje komandoje ir treniruojantis vaikus „Granito“ futbolo mokykloje. – 2013 m. po sezono nuspręsta, kad komanda nereikalinga. Tada klubas buvo remiamas privačių asmenų, o pirmoji lyga pareikalavo labai daug išlaidų. Vaikų futbolas tokių pinigų nereikalauja. Lėšas jam susirenkame iš vaikų tėvų, ieškome rėmėjų ir kaip tik galime, taip ir verčiamės.“
 
Tiesa, J. Rybakovas tikisi, kad rimtesnio požiūrio į suaugusiųjų komandą klubas atsisakė ne visiems laikams.

Iš Vilniaus savivaldybės „Granitas“ finansinės paramos negauna. „Žinote, gal tai dėl to, kad pabrėžiame, jog esame Naujosios Vilnios klubas. Naujoji Vilnia tėra Vilniaus dalis ir savo savivaldybės neturi“, – samprotauja „Granito“ treneris.

Ateitį mato kaip profesionalų

A lygos vadovai – prezidentas Deividas Šemberas ir direktorius Rimvydas Čekavičius – savo organizacijos ateitį mato kaip profesionalų klubų lygos.

„Pasakysiu atvirai: mes turime vieną du klubus ir komandas. Komanda gali būti šiandien, o rytoj jos gali nelikti. Bet kai po ja yra profesionalų klubo pamatai, ji niekada nesugrius. A, pirmoje ar antroje lygoje ji žais, tai jau kitas klausimas“, – sako A lygos prezidentas.

„Mano manymu, galimybė turėti profesionalų klubų lygą yra. Mes stengiamės toli nesižvalgyti. Juk čia pat turime profesionalų krepšinį, jis išsilaiko ir sugeba pritraukti tiek žiūrovų, tiek rėmėjų, tiek partnerių. Randa priėjimą prie miestų savivaldybių, merų. Tai rodo, kad viskas įmanoma“, – pritaria prezidentui R. Čekavičius.

Iki Naujųjų metų LFF, A lygos, klubų atstovai ketina sukurti Lietuvos futbolo vystymosi strategiją.

„Norisi, kad ši strategija būtų paremta atsižvelgus į visas Lietuvos klubų finansines galimybes ir būtų reali, o ne tokia strategija, kokios niekada negalėsime įgyvendinti“, – teigia A lygos prezidentas D. Šemberas. 
Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Europos arenose – Lietuvos klubų pergalės
2020 01 22
Europos turnyrai
Vilniaus „Rytas“ iškovojo antrą iš eilės pergalę Europos taurės „Top 16“ etape. FIBA Čempionų lygoje laimėjo abu turnyre žaidžiantys Lietuvos klubai.
„Rytas“ buria sirgalių kariauną
2020 01 21
Europos taurė
Vilniaus „Rytas“ buria sirgalius: rungtynėse su Monako „Basket“ bus atidarytas ir ketvirtasis „Siemens“ arenos aukštas.
I. Brazdeikis laukia G.Nausėdos sprendimo
2020 01 21
Situacija
„Mano svajonė visada būdavo žaisti už Lietuvą, nes tai yra mano gimtinė“, - Lietuvos pilietybės siekiantis krepšininkas Ignas Brazdeikis.
 
A.Baga: „Man patinka tai, ką pamačiau“
2020 01 21
Žvilgsnis
Aliaksejus Baga sekmadienį gyvai stebėjo Vilniaus „Žalgirio“ kontrolinį mačą su „Valmiera“, o pirmadienį susipažino su komanda ir vedė pirmąją treniruotę.
Džiaugėsi nusiteikimu, bet ne žaidimu
2020 01 20
Žvilgsnis
„Rungtynės buvo naudingos pasirengimo procesui, fiziniam pasirengimui", - po kontrolinio mačo su „Kauno Žalgiriu“ sakė „Sūduvos“ strategas.
„Neptūno“ futbolo komandos tikslas – A lyga
2020 01 20
Sprendimas
Klaipėdos „Neptūnas“ nesustoja augti. Švęsdamas savo 55-tąsias metines, klubas miestui dovanoja naują „Neptūno“ futbolo komandą.
„Atstovauti Lietuvai – garbė ir atsakomybė“
2020 01 22
Žvilgsnis
Bilietą į Tokijo paralimpiadą iškovojusi A.Garunkšnytė: „Ilgai teko pratintis prie minties, kad pagaliau mes Tokijuje, kad dabar dirbsime dar daugiau.“
Turtingiausi – A.Gudžius ir A.Palšytė
2020 01 21
Žvilgsnis
Lengvaatlečių dešimtmetis: daugiausiai medalių į Lietuvą parvežė Airinė Palšytė ir Andrius Gudžius
Bėgimo sezonas startavo Kėdainiuose
2020 01 13
Lietuvos bėgimo taurės sezono starte - Egidijaus Adomkaičio ir Viktorijos Varnagirytės pergalės.
 
Lietuvis buvo kietas riešutas amerikiečiui
2020 01 22
Turnyras
Ričardas Berankis po atkaklaus mūšio buvo priverstas atsisveikinti su „Australian Open“ vienetų turnyru, ber dar gaudys sėkmę dvejetų varžybose.
Futbolininko posūkis – į tenisą
2020 01 20
Posūkis
Pernai futbolininko karjerą baigęs 37 m. Arūnas Klimavičius prisijungė prie Balžeko teniso akademijos, kurioje tapo fizinio rengimo treneriu.
R.Berankis: „Esu labai laimingas“
2020 01 20
Turnyras
Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis pergalingai pradėjo Didžiojo kirčio serijos turnyrą „Australian Open“.
Vilniuje kovos 380 atletų iš 18 šalių
2020 01 22
Muay Thai
Atvirajame Baltijos muaythai čempionate Vilniuje – rekordinis užsiregistravusių sportininkų skaičius.
Metų geriausieji – iš Vilniaus ir Šakių
2020 01 20
Graplingo imtynės
2019 m. naują discipliną „su kimono“ turnyruose pradėjusi naudoti Lietuvos graplingo federacija išrinko geriausius šios rungties metų sportininkus.
Lietuvė triumfavo prestižiniame turnyre
2020 01 20
Imtynės
Švedijoje vykusiame prestižiniame „Klippan Lady Open 2020“ moterų imtynių turnyre Danuté Domikaityté (72 kg) iškovojo aukso medalį.
 
R.Navardauskas – tarp lyderių
2020 01 21
Lenktynės
Gabone vykstančių 15-ųjų daugiadienių dviračių lenktynių „La Tropicale Amissa Bongo“ (UCI I kategorija) antrajame etape R.Navardauskas finišavo penktas.
R. Navardauskas sezoną pradės Afrikoje
2020 01 15
Sezonas
Lietuvos čempionas R.Navardauskas, atstovaujantis Prancūzijos klubui „Nippo Delko One Provence“, dalyvaus sausio 20-26 d. Gabone vyksiančiose lenktynėse.
Lietuvė tikisi sužibėti Tokijo karštyje
2019 12 27
Žvilgsnis
Lietuvos dviratininkė Rasa Leleivytė: „Jei neturėčiau šansų, tai į žaidynes net nevažiuočiau“.
Garliavoje – Kauno ir Vilniaus kova
2020 01 19
Lietuvos lyga
Šeštadienį Lietuvos rankinio lygoje vyko trejos rungtynės. Jose pergales iškovojo „Dragūnas“, „Varsa-Stronglasas“ ir "Kauno Ąžuolas-KTU“.
Rankinio lygoje startavo antrasis ratas
2020 01 16
Lietuvos lyga
HC “Utena” namuose pralaimėjo VHC “Šviesai” 25:49 (11:26), o Šiauliuose “SC Dubysa” neatlaikė Kauno “Granito-Kario” tempo – 21:37 (9:17).
Lietuvos rinktinė peržengė pirmą barjerą
2020 01 12
Atranka
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė iškovojo trečią pergalę pasaulio čempionato atrankos varžybose ir laimėjo vienintelį kelialapį į kitą etapą.
 
Dramatiškame mūšyje – „Sūduvos“ pergalė
2020 01 21
Lietuvos čempionatas
TOP SPORT Lietuvos vyrų tinklinio čempionate Marijampolės „Sūduva“ namie 3:2 (25:20, 14:25, 26:24, 18:25, 15:12) palaužė Kauno „Rio-Starto“ ekipą.
Čempionės siekia grįžti pergalių kelią
2020 01 20
Moterų tinklinis
Savaitgalį tęsėsi kovos TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionate ir Baltijos moterų pirmenybėse.
Čempionams – bilietai į žemyno pirmenybes
2020 01 16
Sniego tinklinis
Vasario 1-2 d. Druskininkuose vyks atviras Lietuvos sniego tinklinio čempionatas – „EEVZA Snow Volleyball Tournament powered by Affidea klinika“ turnyras
B.Vanagas išpildė didžiausią portugalo norą
2020 01 20
Žvilgsnis
„Niekas iš mūsų nenori būti tuo, kuris sėdi namuose. Būtų buvę nelengva žiūrėti, kaip sekasi kitiems, o pačiam nieko nedaryti“, – sakė F.Palmeiro.
Po Dakaro – į medikų rankas
2020 01 18
Dakaras
Į Lietuvą grįžęs Benediktas Vanagas gerbėjams priminė, kas Dakaro ralyje svarbiausia siekiant rezultato.
Drama Dakare: rezultatas dužo į akmenis
2020 01 18
Dakaras
Išlaužę ratą V.Žala ir S.Jurgelėnas daugiau nei 5 valandas trasoje remontavo automobilį ir finišą pasiekė likus vos 2 min. iki laiko limito pabaigos.
 
Sportininką teko išgabenti sraigtasparniu
2020 01 22
Jaunimo olimpiada
Traumomis paženklintose jaunimo žiemos olimpinių žaidynių snieglenčių „Big Air“ varžybose sėkmė nesišypsojo ir Motiejui Morauskui.
Lozanoje jėgas išbandė Lietuvos slidininkai
2020 01 21
Jaunimo olimpiada
Antradienį jaunimo olimpinėse žiemos žaidynėse prie starto linijos stojo trys Lietuvos sportininkai.
Lietuvos čiuožėjai – bronza Serbijoje
2020 01 20
Dailusis čiuožimas
Trumpojoje programoje karjeros rekordą pasiekusi Elžbieta Kropa užkopė ant garbės pakylos dailiojo čiuožimo varžybose "Skate Helena 2020".
Baltijos čempionate – Lietuvos rekordai
2020 01 20
Šaudymas iš lanko
Ventspilyje (Latvija) vykusiame Baltijos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionate užfiksuoti net trys Lietuvos rekordai.
Žaidynės jaunėja, konkurencija auga
2020 01 20
Žaidynės
„Žalgirio“ draugijos žiemos žaidynės startavo Alytuje šachmatų, šaškių ir stalo teniso varžybomis, eilės laukia kalnų slidininkai ir salės futbolininkai.
Olimpinį sezoną pradeda Majamyje
2020 01 20
Buriavimas
Kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes iškovoję buriuotojai Juozas Bernotas ir Viktorija Andrulytė pradeda varžybų sezoną.
 
Treneris skleidžia žolės riedulio virusą
2020 01 22
Žvilgsnis
Vilniaus rajono žolės riedulininkų treneris Vytautas Vilipas – apie šokius „Šviesos“ ansamblyje, golfo ir riedulio lazdas mašinoje, laiškus vokiečiams.
Prizai – atletams, treneriams, klubams
2020 01 20
Apdovanojimai
Marijampolėje vyko Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengbos federacijos (IFBB) 2019 m. geriausių sportininkų, trenerių ir klubų apdovanojimai.
Vaikams atsiskleisti padeda sportas
2020 01 20
Žvilgsnis
Sportas ir aktyvi fizinė veikla specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ne mažiau svarbūs, nei įprastos raidos jų bendraamžiams.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas