Marytė Marcinkevičiūtė 2010 m. liepos 8 d. 19:47 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Ne krizė kalta, kad sporto biudžetas niekinis

Sporto biudžetas yra niekinis, ir ekonominė krizė čia niekuo dėta. Taip mano Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.

Eimantas Skrabulis
Alfredo Pliadžio nuotr.
Eimantas Skrabulis

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas, Vokietijos bendrovės „Cosma GmbH“ valdytojas ir vienas pagrindinių federacijos rėmėjų Eimantas Skrabulis teigia, kad Lietuvos sporto biudžetas yra niekinis, o parama iš loterijų labai maža.

LLAF prezidentas kaip pavyzdį pateikia Austriją, kuri pagal gyventojų skaičių  yra gal tris keturis kartus didesnė už Lietuvą. Tačiau austrų parama iš loterijų –  pagrindinės sporto rėmėjos –  2009 m. buvo 71 mln. eurų. „Gi pas mus, kur dursi  pirštu,  ten – problemos. Kaip su tokiu biudžetu, kuris šiemet yra triskart mažesnis, mes galime gyventi?“, – stebisi  E. Skrabulis.

Tad kaip Lengvosios atletikos federacija gyvena?

Taip ir gyvenam. Žmonių, kurie federaciją rėmė 10 metų, verslas irgi išgyvena tam tikrą sunkumą. Verslininkai, neturėdami prievolės remti sportą, daugumai žmonių stengiasi išlaikyti darbo vietas ir sportui negali skirti tiek, kiek skyrė per ankstesnius metus. Jie davė tai, ką turėjo daryti valstybė. Tačiau ji to nedarė.

Jeigu tais metais nebūtų geranoriškų verslininkų, LLAF neturėtų geros komandos, nebūtų tų keliasdešimt merginų ir vaikinų, kurie pretenduotų atstovauti šaliai per Londono olimpines žaidynes. Mūsų komanda per jas turėtų būti pati didžiausia, nes  turime talentingo jaunimo ir ne vieną lyderį. Buvo kritikų, kurie sakė, kad Lietuvoje galima ugdyti tiktai metikus. Taip, mes turėjome metimų mokyklą, nemažai legendų – Adolfas Varanauskas, Algimantas Baltušnikas, Romas Ubartas, Vaclovas Kidykas, Virgilijus Alekna.

Tačiau dabar auga nauja metikų karta. Nors mūsų finansai yra tragiški, bet  susėdę negalime kažko laukti. Dabar visiems yra sunku, bet nereikia iš nieko atimti, o reikia protingai paskirstyti, nes valstybės lėšos yra švaistomos be galo be krašto. Tačiau sportininkas negali valgyti sausos duonos. Jeigu jis mėnesį nedirbs, iškris pusei metų. O kai nebus rezultatų, atletą greitai nurašys.

Sportininką galima sugadinti per vienus metus, o parengti didesnio meistriškumo lengvaatletį minimum prireikia 7-10 metų. Reikia laimės, lėšų, kantrybės, pasišventimo. Mes dabar kooperuojamės, šiek tiek turime rėmėjų lėšų, tačiau yra daug mažiau, negu ankstesniais metais. Dar mes važiuojame iš inercijos, džiaugiamės tuo jaunimu, kurį turime.

Labai platus tapo mūsų rungčių spektras...

Taip, iš tikrųjų. Tokį platų turėjome tiktai sovietmečiu. Bet jeigu bus taip toliau, nebeliks tikro, didžiojo sporto, nebeliks jaunimo. Turėsime daugiau ligonių, narkomanų, banditų, vagių. Argi sporto visuomenei galima sakyti, kad tai normalu? Ir tegul politikai bei valdininkai nepasakoja apie jokias krizes. Ką, Estijoje kitaip, jie kitokio molio žmonės, yra turtingi, turi naftos, daug iškasenų, dujų?

Bet estai turi „n“ stadionų ir maniežų Taline, jų kaimeliuose gausu stadionų, daug kartų geresnių nei Vilniuje, Europos kultūros sostinėje-2009. Vilnius – vienintelė Europos sostinė, kuri neturi stadiono. Ir tai tęsiasi jau dešimtmečius, nes visi nori vogti. Turbūt trečdalį tų, kurie buvo prisilietę prie stadiono planavimo, finansavimo, drąsiai būtų galima sodinti...

Kaip kitaip? Mums reikia stadiono, bet ne tokiomis sąlygomis, ne už tokius pinigus, kaip buvo siūloma. Yra ribos vogimui. Ir tai kenčia sportininkai, visuomenė nuteikiama prieš sportą. Bendromis jėgomis – mūsų federacija, Europos federacija, Kauno miestas, Sporto departamentas– per 5 metus Kaune su santykinai mažoms lėšomis dukart suorganizavome Europos jaunimo ir Europos iki 23 m. čempionatus.

Pastatėme dvi apšilimo aikštes, nuostabius ilgų metimų sektorius, kuriais dabar naudojasi LKKA studentai, treniruojasi vaikai, kurių daug tarsi skruzdėlynas. Sutvarkėme Ąžuolyną, kur buvo kemsynas, o dabar valdininkai, nerasdami, kaip pritaikyti tą unikalų kūrinį, bando viską sugriauti.
Bendromis jėgomis atnaujinome S. Dariaus ir S. Girėno stadiono sektorius ir dangas. Tai vienintelis šiek tiek panašesnis stadionas, vienintelė sporto bazė, esanti unikalioje vietoje, Lietuvoje. Baisiau negali būti. Gero stadiono, kur būtų galima rengti neblogo lygio lengvosios atletikos varžybas, neturi nei Klaipėda, nei Panevėžys.



Vilniaus meras Vilius Navickas teigia, kad laukti liko nedaug, kitąmet mieste turėtų pajudėti stadiono statyba. Ar tikite jo žodžiais?


Netikiu, netikiu ir dar kartą netikiu. Aš noriu, kad būtų stadionas, tačiau kodėl nejuda statybos, kodėl neaiškios pinigų sumos. Aplink stadiono statybą vyksta kone nusikalstama veikla, bet aš to nenoriu komentuoti, tai ne mano reikalas. Jeigu stadiono statyba Vilniuje kainuoja daug brangiau negu Vokietijoje, tai apie ką kalba. Jau 20 metų kalbame apie jį.

Gėda ir baisu, kad Vilniaus lengvaatlečiai  neturi kur treniruoti. Maniežas ir tas sovietmečio laikais statytas. Ačiū Dievui, kad maniežų dar turime Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje. Kartais ir pas mus yra džiugių akimirkų, bet jų per mažai. Norėtųsi, kad prie Lietuvos sporto būtų daugiau nesavanaudiškų, gerų žmonių, o svarbiausia – specialistų.

Sportas reikalauja ir geros vadybos, nes vien meilės sportui neužtenka. Neužtenka vien vaikus mylėti, reikia juos sugebėti ir gerai treniruoti. Sportas – įvairiapusė sritis, yra begalės užduočių, problemų. Lengvaatlečių stengiamės neskriausti, rengiame daug treniruočių stovyklų užsienyje. Tačiau vien gerų neužtenka, viskas remiasi į pinigus. Sportas mūsų visuomenėje, manau, yra labiausiai gyvenime neįvertinta sritis. Daugiausiai davęs ir mažiausiai gavęs. Yra labai nuskriaustas.

Ko šiais metais tikitės iš lengvaatlečių?

Po Pekino olimpinių žaidynių šie metai lengvaatlečiams lyg ir tarpiniai. Tačiau sportininkams atostogų nėra. Atletams linkiu, kad per varžybas jie pasiektų tai, kam jie yra pasirengę. Tai būtų labai gerai, nes dauguma lengvaatlečių pasiekia gerą sportinę formą, bet dėl įvairių priežasčių nesugeba savęs realizuoti.

Ne paslaptis: pas mus klimatinės sąlygos nėra geros, sportininkai bet kada gali gauti traumų, o tada sezonas eina vėjais. Labai džiugintų, jeigu išlaikytume kryptingą platų rungčių spektrą. Mums ir sporto mėgėjams smagu, kai tikimės ne tiktai iš Virgilijaus Aleknos, bet ir iš kitų sportininkų. Per pastaruosius metus išryškėjo, kad mūsų rungčių, o jų lengvojoje atletikoje yra daug, diapazonas praplatėjo.

To anksčiau nebūdavo. Labai sustiprėjo sprintas. Matome ne vieną ir ne du perspektyvius bėgikus, o 8-12, jie kasmet tobulėja. Viliamės, kad netrukus per aukščiausius sporto forumus – pasaulio ir Europos čempionatus, olimpines žaidynes sugebėsime deleguoti moterų ir vyrų sprinto estafečių  4x100 m ir 4x400 m komandas.

Stiprėja mūsų barjerininkai, šuolininkai, vidutiniųjų nuotolių bėgikės, mūsų šalies lengvosios atletikos istorijoje dar niekada nėra buvę, kad tokios stiprios būtų mūsų maratonininkės. Auga ir konkurencija. Šiemet per Europos čempionatą sugebėsime deleguoti maratonininkių komandą, kuri yra pasirengusi užimti aukštą vietą.  

Turime gražią daugiakovių istoriją – Austrai Skujytei iš daugiakovės pasitraukus į metimus, viltys krypsta į talentingąją Viktoriją Žemaitytę. Po dviejų operacijų ji  sugebėjo pakelti gyvenimo išbandymus ir vėl treniruojasi visa jėga, nusiteikusi kovoti. Vis geresnių rezultatų pasiekia šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, tai bendras jos trenerės ir Federacijos atradimas.

Į ją daugiau buvo investuota dėmesio ir lėšų, dar jauna, mažai žinoma sportininkė  buvo vežama į mokomąsias treniruočių stovyklas. Dabar vilnietė – viena iš favoričių dalyvauti pasaulio jaunimo čempionate Kanadoje, yra sukaupusi sveiko sportinio pykčio. Tobulėja mūsų metikai, kurie pasirengę žengti Virgilijaus Aleknos pėdomis, per Pasaulio taurės varžybas 12-ą vietą užėmė ėjikė Kristina Saltanovič. Turime nemažai talentingų 19-20 metų lengvaatlečių, tačiau jais reikia rūpintis.

Tikriausiai pasitempė ir mūsų treneriai?

Sportininkai neišauga iš niekur, juos prižiūri treneriai, kurie tobulėja kartu su mokiniais. Atsirado sportininkų migracija į užsienį, tai – smūgis jų treneriams, kurie iš savo auklėtinių tikėjosi gerų rezultatų. Treneris nebetenka galimybės dirbti su didelio meistriškumo atletais. Kai lengvaatlečiai yra namie, visi kartu tobulėja.

Amerikoje džiugina sprinteris Martynas Jurgilas, o Lietuvoje – Rytis Sakalauskas, tai – Lietuvos sprinto mokykla. Kur mūsų lengvaatlečiai besimokytų – Amerikoje, Vokietijoje, Rusijoje, kitur ir, jeigu jie sugebės pasiekti gerą sportinę formą, atletai bus mums reikalingi. Tačiau vėl pasigirsta balsų, jog sportininkams federacija neduoda pinigų, neapmoka kelionių.

Palaukite, brangieji, atvažiuokite ir startuokite čia, parodykite, kad esate verti, ir mes jus deleguosime, parsivešime bei nuvešime. Bet, jeigu tų atletų nesiunčiame už Atlanto, o jie nori  atstovauti Lietuvai, tai atvažiuokite į čia. Jeigu sportininkai ir Lietuvoje greitai bėgs, toli šoks, tai federacija džiaugsis tais pasiekimais ir, kiek galės, jiems padės.

Mes tų atletų nenurašome, bet turime turėti tam tikrą kontrolę. Reikia, kad žmogus greitai bėgtų, toli šoktų, mestų diską per tas varžybas, kuriose reikia. Reikia gerai startuoti ne tiktai JAV, bet ir Europoje. Reikalavimai labai gerai visiems suprantami ir pagrįsti.  

Tobulėja ir abu jūsų sūnūs sprinteriai Martas ir Kostas, kurie bando žengti jūsų pėdomis, ko iš jų tikitės?

Blogas tas tėvas, kuris nesitiki iš savo vaikų (šypsosi ...). Sūnūs turi noro, užsidegimo, yra darbštūs, abu treniruoja tie patys treneriai – Danutė Skirmantienė ir  Aleksas bei Jūratė Stanislovaičiai. Abu pasirinko tą pačią rungtį, ne pačią lengviausią lengvojoje atletikoje. Sūnų perdaug neišskirčiau iš kitų, viskas yra jų pačių rankose ir kojose.

Kai pasikalbu su jų treneriais, jie mato sūnų perspektyvą. Abiejų šiek tiek skirtingas sudėjimas, bėgimo stilius, tačiau nebūna dviejų vienodų žmonių. Sūnūs sugeba suderinti mokslą su sportu, ir aš tuo džiaugiuosi – sportas jų tikrai negadina. Jeigu abu pasieks didįjį sportą, tai labai džiaugsiuosi ir juos palaikysiu. Kaip tėvas – padėsiu, bet kaip LLAF prezidentas – nesikišiu.

Koks sportas, be lengvosios atletikos, dar egzistuoja jūsų gyvenime?

Sportas man nėra svetimas ir šiandien, pasportavęs žymiai geriau jaučiuosi ir fiziškai ir morališkai. Kai nuvykstu į pajūrį, negaliu atsispirti pagundai pabėgioti smėliu ar miško takeliais. Pajūryje kartais minu dviračio pedalus. Šiemet sukaks 20 metų, kai pasitraukiau iš didžiojo sporto, ir man tie takeliai, kuriuose bėgiojau jaunystėje, labai mieli ir brangūs. Laisvalaikiu žaidžiu ir tenisą, mane truputį patobulina teniso treneris Romas Karpavičius.
Tačiau varžybose nedalyvauju, nes mano credo – nugalėti. Visada sakau, kad didis sportininkas ne tas, kuris moka nugalėti, bet tas, kuris moka pralaimėti. Nėra didžiojo sporto be pralaimėjimų. Jie rodo sportininko stiprybę. Tenisą žaidžia ir mano žmona, kartais kamuoliuką pamušinėju su lengvosios atletikos treneriais. Tenise, kaip ir sprinte, reikalingos greitos, tvirtos kojos – tai mano privalumas. Žiemą man malonus užsiėmimas – kalnų slidinėjimas. Tomis sporto šakomis nesu susirgęs, bet jomis žaviuosi. Bet vis dėl to man lengvoji atletika – sporto šaka Nr. 1


Daugiau naujienų iš kategorijos Lengvoji atletika
KOMENTARAI
 
 
 
Kvietimas krepšinio entuziastams
2019 09 17
Kvietimas
Vilniaus krepšinio teisėjų sąjungos krepšinio teisėjų mokyklėlė kviečia visus norinčius išmokti teisėjauti ar dirbti rungtynių sekretoriaus darbą.
Ant aprangos – sostinės žemėlapio kontūrai
2019 09 16
Naujovė
„Ryto“ direktorius: „Esame Vilniaus komanda. Šį sezoną tai deklaruojame labai garsiai ir aiškiai. Ir ne tik Vilniaus žemėlapio kontūrais ant aprangų.“
Klubai pasidalino po pergalę
2019 09 16
Repeticijos
Vilniaus „Kibirkštis“ pradėjo kontrolinių mačų ciklą ir savaitgalį sužaidė dvejas rungtynes su Baltarusijos lygos prizininke Minsko „Horizont“.
 
„Vytis“ bandys nustebinti net „Barcelona“
2019 09 17
Salės futbolas
„Vyčio“ strategas Luciano Mistura: „Barcelona“ turi daugybę žvaigždžių, bet turėsime savų argumentų“
Tradiciniame turnyre triumfavo debiutantai
2019 09 16
Turnyras
Druskininkuose įvyko jau 15-us metus iš eilės Lietuvos žurnalistų sąjungos kartu su Lietuvos sporto žurnalistų federacija rengiamas futbolo turnyras.
„Sūduvos“ naujoką nustebino Marijampolė
2019 09 16
Legionierius
Legionierius Vahidas Hambo: „Nieko nežinojau apie Lietuvos futbolą, bet, manau, Lietuvos, Suomijos, Estijos futbolas turi daug panašumų.“
Lietuvį pranoko du varžovai
2019 09 15
Varžybos
Lenkijoje surengtų lengvosios atletikos varžybų Kamilai Skolimowskai atminti vyrų disko metimo rungtyje lAndrius Gudžius užėmė trečiąją vietą.
Kvietimas į Dohą šuolininko nenustebino
2019 09 12
Kvietimas
Lietuvos šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas sulaukė kvietimo varžytis pasaulio lengvosios atletikos čempionate.
Už lietuvio nugaros – olimpinis čempionas
2019 09 11
Varžybos
Edis Matusevičius įvykdė savo planą ir prisidėjo prie Europos rinktinės pergalės prieš JAV istoriniame lengvaatlečių mače.
 
Finale Latvijoje – lietuvių akistata
2019 09 14
Turnyras
Turnyro Latvijoje dvejetų varžybų finale tarpusavyje kovojo Vilniaus teniso akademijos tenisininkės.
Trenerei – aukščiausio lygio licencija
2019 09 09
Trenerė
Lietuvos rinktinės kapitonė Edita Liachovičiūtė Tarptautinės teniso federacijos (ITF) kursuose ir gavo trečiojo – aukščiausiojo – lygio licenciją.
R.Berankis – jau 63-ias pasaulyje
2019 09 09
Reitingas
Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 68-osios vietos pakilo į 63-iąją.
„Kovos baigtį gali nulemti vienas smūgis“
2019 09 17
Bušido
Kauno ringe kovosiantis Arnoldas Misiūnas: „Pagaliau visi pamatys, kad esu tikras kovotojas“.
Lietuvis išsaugojo olimpinę viltį
2019 09 16
Imtynės
Pauliaus Galkino žygį ketvirtfinalyje sustabdė olimpinių žaidynių vicečempionas, tačiau klaipėdietis tęs kovą dėl bronzos.
Į kovas – su nauja apranga
2019 09 16
Apranga
Kazachstano sostinėje Nur Sultane vykstančiame pasaulio imtynių čempionate Lietuvos sportininkai kovoja vilkėdami „Nike“ apranga.
 
Lietuvė kopė ant garbės pakylos
2019 09 16
Lenktynės
Daugiadienių lenktynių „Watersley Ladies Challenge“ trečiajame etape Lietuvos dviratininkė Akvilė Gedraitytė iškovojo antrą vietą.
Lietuvę Italijoje aplenkė tik dvi varžovės
2019 09 07
Lenktynės
Lenktynių „Premondiale Giro Toscana“ pirmajame etape Rasa Leleivytė („Aromitalia-Vaiano“) užėmė trečiąją vietą ir pelnė tris pasaulio reitingo taškus.
„Kūnas grįžo, o dvasia dar pakeliui“
2019 09 02
Trekas
Lietuvos treko karalienė Simona Krupeckaitė tarptautinėse varžybose Panevėžyje laimėjo visas tris rungtis, kuriose dalyvavo.
Molėtuose – kova dėl trijų trofėjų
2019 09 15
Supertaurė
Molėtuose vykusiose Lietuvos rankinio federacijos supertaurės varžybose pergales šventė Garliavos moterų bei Klaipėdos vyrų komandos.
Sezonas Europoje baigėsi vos prasidėjęs
2019 09 09
Europos taurė
Klaipėdos „Dragūnas“ svečiuose du kartus pralaimėjo Rišono „Maccabi“ (Izraelis) komandai ir nepateko į kitą EHF taurės turnyro etapą.
Teisėjai mokėsi, šventė ir rinko valdžią
2019 09 08
Teisėjai
Lietuvos rankinio teisėjų asociacija paminėjo savo veiklos 20-metį, ruošėsi naujam sezonui ir išsirinko naują valdžią.
 
Latvijoje jautėsi kaip namuose
2019 08 24
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis sezoną baigė FIVB turnyre Jūrmaloje užimdami 9-ąją vietą.
Istoriniame turnyre – dvi Lietuvos poros
2019 08 22
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos tinklininkai Artūras Vasiljevas ir Robertas Juchnevičius istoriniame turnyre Jūrmaloje iškopė į pagrindines varžybas.
Auksinis sugrįžimas po motinystės atostogų
2019 08 19
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionai - A. Rumševičius ir L. Každailis bei M. Paulikienė ir E. Kliokmanaitė.
Į Dakaro smėlynus –  „Mini“ automobiliu
2019 09 17
Dakaras
„Agrorodeo“ komanda pristatė automobilį, kuriuo važiuos 2020-ųjų metų Dakaro ralio maratone. Tai – vienintelis Lietuvoje „Mini John Cooper Works Rally“.
Išskirtinio sezono finiše – atkakli kova
2019 09 16
Motokrosas
Utenoje, Alių motokroso trasoje, vyko paskutinis, šeštasis 2019 m. Lietuvos motociklų kroso čempionato etapas.
Nugalėtojams – ir prezidento, ir merų taurės
2019 09 15
Ralis
Prezidento Gitano Nausėdos taurę kėlė Kauno rajono sportininkų Manto Bytauto ir Mindaugo Kaminsko duetas, važiavę „Seat Leon“ automobiliu.
 
Varomoji jėga – konkurencija
2019 09 16
Ledo ritulys
Ledo ritulio mokyklos „Griunvaldas“ vadovas apie susijungimą su „Kaunas Hockey“: „Jau ilgai Kaune laukėme ledo ritulio permainų“
Italijoje – Lietuvos čiuožėjų rekordas
2019 09 15
Dailusis čiuožimas
Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) „Challenger Series“ dailiojo čiuožimo varžybose „Lombardia Trophy 2019“ dalyvavo ir Lietuvos sportininkai.
Lietuvos čempionate – Latvijos sistema
2019 09 11
Ledo ritulys
2019-2020 metų Lietuvos ledo ritulio čempionatas startuos spalio 2 dieną, o pirmenybėse varžysis penkios komandos.
Slovakijoje – permainingas pasirodymas
2019 09 16
Fechtavimas
Bratislavoje (Slovakija) vyko pirmosios 2019-2020 m. suaugusiųjų sezono varžybos. Jose aukščiausiai iš lietuvių pakilo 15-ąją vietą užėmusi V.Ažukaitė.
Tikisi įšokti į Tokijo traukinį
2019 09 16
Plaukimas
Nors Lietuvos plaukikams pasaulio čempionate nepavyko iškovoti kelialapių į Tokijo žaidynes, jie tiki, kad pateks į paralimpiadą.
Klaidos nesutrukdė laimėti po du kartus
2019 09 16
Orientavimasis
Lietuvos orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate – dvigubos Karolinos Mickevičiūtės-Juodišienės ir Jono Maišelio pergalės
 
Antra karjera padeda išvengti duobių
2019 09 17
Žvilgsnis
Lengvaatletė Brigita Virbalytė-Dimšienė „Aš žinau, kad esu du asmenys – Brigita sportininkė ir Brigita sporto žurnalistė.“
„Jei reiktų pakartoti, eičiau tuo pačiu keliu“
2019 09 14
Jubiliejus
Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas: „Nesigailiu, kad gyvenimą susiejau su studentų sportu“
Ar atletams būti socialiniuose tinkluose?
2019 09 12
Žvilgsnis
D.Venciūtė: „Kiekvienas sportininkas yra skirtingas ir turėtų pats geriausiai jausti, kiek nori įsitraukti į gyvenimą socialiniuose tinkluose“,
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas