Ginas Pinigis 2010 m. birželio 4 d. 08:47 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Norvegus boksuotis moko kupiškėnas

Norvegijos bokso rinktinės vyriausiasis treneris - kupiškėnas. Ir ne koks nors „lietuvių kilmės“, bet gerai žinomas Lietuvos bokso specialistas

Bokso paslapčių norvegus moko J.Kibas
Bokso paslapčių norvegus moko J.Kibas


Ir ne koks nors „lietuvių kilmės“, prieš dešimtmečius iš Lietuvos iškeliavęs, gimtąją kalbą užmiršęs. Visiškai ne. Norvegijos boksui nuo šių metų pradžios ėmė vadovauti pats tikriausias lietuvis, gerai žinomas Lietuvos sporto padangėje bokso specialistas, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro buvęs treneris Julius Kibas.
 

Vadinasi, jokios sensacijos, jokio detektyvo, jokios paslapties, jokios intrigos ?

Visiškai jokios. Pernai, apie spalio mėnesį, man Norvegijos bokso federacija dar kartą pasiūlė tokias pareigas. Yra siūlę ir anksčiau, prieš keletą metų, pamatę, kad Lietuva ir, konkrečiai Panevėžys, vis išugdo neblogų boksininkų. Tada atsisakiau, o dabar darsyk viską apsvarsčiau, sudėliojau visus pliusus ir minusus, pasitariau su šeima, artimaisiais, draugais ir... sutikau. Šį sausį su Norvegijos bokso federacija pasirašiau kontraktą ir tapau Norvegijos bokso vyriausiuoju treneriu. Pradėjau eiti naujas pareigas, pradėjau naują savo gyvenimo ir darbo etapą.
 

Bet tada kyla daugybė kitų klausimų, kurie susilieja į vieną patį didžiausią ir svarbiausią – kaip vaikinukas nuo Kupiškio, kur apie boksą buvo žinoma tik iš laikraščių ir radijo,  tapo ne tik pripažintu bokso specialistu, bet kaip iš viso jis atrado ir susidomėjo tokia nepažįstama sporto šaka?

Čia kalba gerokai ilgesnė... Šeimoje augome septyni vaikai. Tėvas ligotas, visas šeimos išlaikymo krūvis teko motinai. Kad jai būtų lengviau, mano gyvenimas pakrypo tokia linkme: su Kupiškiu atsisveikinau, kai baigęs keturias pradinės mokyklos klases, buvau nukreiptas į Biržus, į J.Janonio vidurinės mokyklos internatą. Biržų mokykloje ir prasidėjo mano kelias į sportą. Biržuose praleidau septynerius metus. Geri tai buvo metai. Kartu mokėsi Saulius Patkauskas, Saulius Venclovas, broliai Linkevičiai, vėliau tapę garsiais krepšininkais. Bet svarbiausia ne tai. Svarbiausia, kad Biržuose sutikau nepaprastą, didžiulių sugebėjimų ir talento žmogų, kurio pavyzdys mane įkvėpė visam gyvenimui. Tas žmogus – mūsų mokyklos kūno kultūros mokytojas, treneris Mykolas Styra. Jis tikrai ne vienam  savo auklėtiniui atvėrė duris į sporto pasaulį, nurodė kelią, kuriuo eiti, išmokė pamilti sportą, kūno kultūrą. Mokytojas ateidavo į mokyklą ankstyvą rytą ir išeidavo iš jos po visų užsiėmimų ir treniruočių tik vėlyvą vakarą. Visąlaik užsiėmęs, jis bet kada rasdavo laiko kiekvienam savo mokiniui, auklėtiniui. Iš jo sklido tokia tikra nuoširdi tėviška šiluma, kad nepatikėti ja buvo neįmanoma. Ypač ją jautėme mes, internatiečiai, gyvenę, augę be tėvų. Mokytojo M.Styros dėka aš mokykloje buvau ir lengvaatletis, ir gimnastas, žaidžiau tinklinį, krepšinį, futbolą. Labiausiai mane traukė futbolas. O bokso mokiausi iš knygų, kadangi jokių bokso sekcijų ar grupių Biržuose nebuvo. Nauda man buvo dviguba, podraug mokiausi ir rusų kalbos. Kitokia kalba knygų apie boksą tada neteko matyti. Sportas – sportu, bet baigęs vidurinę įstojau į Kauno politechnikos institutą. Maniau, turėsiu praktiškesnę, konkretesnę specialybę. Nepavyko. O gal kaip tik pavyko, kadangi tapau bokso treneriu?

 

Tada KPI studentus tris kartus per savaitę treniravo Algirdas Šocikas, Lietuvos sporto legenda, daugelio to meto paauglių, jaunuolių idealas. Ėmiau uoliai lankyti treniruotes. Po pusmečio įtemptų, kadangi man viskas buvo nauja, treniruočių vasario mėnesį jau sėkmingai dalyvavau Kauno jaunimo pirmenybėse. Mane pamatė Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis bokso treneris Zigmas Katilius, įtraukė į miesto rinktinę. 1967 metų pavasarį jau kovojau Lietuvos jaunimo čempionate. Prasidėjo treniruočių stovyklos, varžybos. Užtat kaipmat pradėjau atsilikti moksle, kaupėsi visokios skolos. Ėmė grėsmingai bauginti braižomoji geometrija. Supratau, kad suderinti intensyvų sportą ir sėkmingas studijas beveik neįmanoma ir iš Politechnikos instituto išėjau. Lukterėjau ir rudenį įstojau į  Kūno kultūros institutą (KKI). Stebėtinai lengvi buvo stojamieji egzaminai. Institute mane bokso mokė puikus specialistas ir nuostabus žmogus Virgilijus Mačiulis, jo auklėtinis - jaunas treneris Algimantas Dikčius. Vėliau į KKI perėjo ir A.Šocikas. Dabar, jau po daugelio metų, galiu tik patvirtinti, kad mano mokytojų pamokos gyvos ir šiandien, kad mane į sportą atvedė puikūs, nuoširdūs žmonės - ne tik geri specialistai, bet ir aukštos kultūros, erudicijos, didelio intelekto žmonės. Iki šiol žavi jų kasdienis noras padėti kitiems, paremti tuos, kuriems tos paramos reikia, savo asmeninius rūpesčius paliekant kitam kartui.
 

Bet nuostabūs studijų metai pralėkė lyg viena diena. Vėl atėjo laikas rinktis tolesnį kelią. Kalbino pasilikti Kaune, žadėjo butą, bet mane traukė Panevėžys. Čia gyveno broliai, seserys. Į Panevėžį kvietė ir vienas mano mokytojų  institute Algimantas Dikčius, tuomet jau dirbęs Aukštaitijos sostinėje. Gavęs paskyrimą, pradėjau savarankišką darbą Panevėžyje. Dar trejus metus pats aktyviai sportavau, tačiau greitai supratau, kad suderinti  trenerio darbą su reguliariu sportu sunkiai įmanoma. Varžybos, stovyklos, tenka ilgesniam laikui palikti vaikus. O jų, smalsių, prieraišių, ir labai nuoširdžių negali palikti nė vienai dienai. Kad nenutrūktų toks reikalingas, bet neretai labai plonytis, trapus tarpusavio ryšis. Vaikai patiklūs, ištikimi. To paties jie reikalauja ir iš tavęs. Jie reikalauja tavęs viso. Todėl atsidėjau vien trenerio darbui. Ir nenusivyliau.
 
O kaip mokiniai?

Panevėžyje savo laiku buvo toks anekdotas. Draugas  klausia draugo: „Koks tavo viršininkas (mokytojas, mokinys, kolega, treneris, bet kas)?“ Draugas atsako: „Na, toks nieko sau...“ Pašnekovas tęsia: „Tau pasisekė. Mano tai viską sau!..“ Savo mokinius, auklėtinius auginau, kad šie nebūtų tokie - viską sau. Stengiausi mokyti, remdamasis tokiais pat principais, kokiais mane ugdė mano mokytojai, treneriai. Kiek tai pavyko, tiksliai ir nepasakysiu... Sykį, turėdamas laiko, pabandžiau suskaičiuoti, kiek kartų mano auklėtiniai yra tapę Lietuvos bokso suaugusiųjų čempionais. Skaičius išėjo nei šioks, nei toks - neapvalus – 29. Patį pirmąjį, Antaną Končį, kolega treneris A.Dikčius perdavė man. Kiti patys žinomiausi: dviejų olimpinių žaidynių dalyvis, 1993 metų Europos čempionas Vitalijus Karpačiauskas, Rimantas Prišmantas, Mantas Papinigis, Henrikas Steponavičius, Rustenis Varneckas, kuris Lietuvos čempionu tapo net penkis kartus - visų nė neišvardysi. Pergalėmis džiaugėmės drauge, kartu aptarinėjome nesėkmes. Skaudu buvo dėl nepelnytų pralaimėjimų. Per 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes teisėjai atėmė medalį iš V.Karpačiausko, skyrę nepelnytą pergalę jo varžovui. Tas pats Vitalijui nutiko ir Danijos mieste Veilėje per Europos čempionatą. Ten V.Karpačiauskas buvo aiškiai pranašesnis už Danijoje natūralizuotą arabą, bet pergalę teisėjai pripažino varžovui Mustafai, vėliau tapusiam čempionu. Dabar džiaugiuosi, kad V.Karpačiauskas, kuris kelis kartus buvo metęs boksą, vėl grįžo į jį ir sėkmingai ugdo čempionus Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre. Vitalijaus auklėtiniai jau yra tapę Lietuvos jaunių čempionais.
 

Ar Vitalijus Kličko irgi lankė bokso treniruotes Panevėžyje?

Taip, iš tiesų lankė, treniravosi. Tik gaila, labai trumpai. Vos metus su trupučiu. Apie tas savo pirmąsias  treniruotes Panevėžyje jis pats ir priminė, kai 1995 metais vienu lėktuvu su Ukrainos ir Baltarusijos rinktinėmis iš Minsko per  Kijevą skridome į pasaulio bokso čempionatą Bankoke. Sėdime lėktuve su Ukrainos rinktinės treneriu O.Skvorcovu, kalbamės. Pro šalį eina boksininkai. Vienas iš jų netikėtai, praeidamas: „Zdravstvuite, trener! (Sveiki, treneri)”. “Zdravstvui”, – atsakiau, nekreipdamas didelio dėmesio ir toliau kalbėdamasis su ukrainiečių treneriu. Tik vėliau, kai lėktuvas nusileido ir mes ilgai laukėme kito, mane pasveikinęs boksininkas vėl priėjo ir užkalbino: „Jūs turbūt nebeprisimenate, kai mes keli trečios vidurinės mokyklos mokiniai (jis pradėjo vardyti pavardes), buvome atėję pas jus į maniežą prašytis į treniruotes?“ Tik tada po truputėlį atgaminau atmintyje tuos dešimtmečio senumo epizodus: ištįsėlis dvylikametis Vitalijus Kličko, kuris jau tada buvo mano ūgio, keli jo draugai, pokalbis apie tai, kad nori lankyti treniruotes. O paskui treniruotės. Vitalijus dar atsivedė ir brolį Vladimirą. V.Kličko, nepaisant ūgio, pasirodė labai koordinuotas, greitas, gabus. Deja, nutiko taip, kaip su daugeliu Panevėžio 3-ios vidurinės mokinių, daugiausia Panevėžyje tarnavusių kariškių vaikų. Vieną gražią dieną V.Kličko nepasirodė treniruotėje, paskui kitą, trečią. Klausiu jo draugų – kur Vitalijus. Tie – išvažiavo! Klausiu, kur? Į Kijevą. Paskui, jau belaukdami lėktuvo, išsikalbėjome. Ukrainoje, Kijeve, kur tėvą, sovietų kariuomenės pulkininką, perkėlė iš Panevėžio, jį, Vitalijų, kvietė treniruotis tinklinį, bet jis liko ištikimas boksui. Paskui, dar po kelerių metų, kai V.Kličko pelnė pasaulinę šlovę, buvome susitikę Berlynę. Vitalijus pasakojo apie savo kelią, gailėjosi, kad buvo be reikalo pasukęs į kikboksą, kuris atėmė labai daug, bet jis dabar pamažėle atsigaunąs. Galima sakyti, kad daugkartinis pasaulio čempionas su boksu susipažino ir pirmąsias bokso pamokas gavo Panevėžyje. Šios įdomios istorijos svarbiausia mintis yra ta, kad svarbiausia talentingą vaiką ne tik surasti, bet ir jį išlaikyti, rasti su juo bendrą kalbą, užmegzti tamprų vidinį ryšį. Žinoma, jeigu jo nenutraukia kokios nors nenumatytos priežastys.


Vis dėl to kokia buvo draugystės su norvegais pradžia?

Pažintis su norvegais prasidėjo dar 1992 metais. Kritus geležinei uždangai, mūsų šaliai atgavus nepriklausomybę ir atsivėrus sienoms, prasidėjo intensyvus bendravimas tarp Lietuvos ir Skandinavijos šalių. Norvegai tarsi iš naujo atrado Lietuvą ir pamatė, kad ir nedidelėje  mūsų šalyje yra boksas, yra visai nebloga lietuviška bokso mokykla. Tos mokyklos kūrėjai ir puoselėtojai buvo visi mano mokytojai – treneriai A.Šocikas Z.Katilius, V.Mačiulis, A.Dikčius. Norvegai jau tada ėmė kviestis mane, kaip trenerį, pas save padėti vienam ar kitam klubui. Kodėl mane, kodėl iš Panevėžio? Tai metais Lietuvos rinktinėje visada būdavo du trys boksininkai – V.Karpačiauskas, R.Prišmantas, Kvedaravičius. Aš nuvažiuodavau. Nuo to ir prasidėjo visos pažintys, užsimezgė patikima draugystė. Jau 1995 m. man pasiūlė dabartines pareigas. Atsisakiau. Prieš trejus metus vėl kvietė į fiordų šalį. Atsisakiau dar sykį. Bet kai 2009 metų spalio mėnesį darkart pasiūlė šį darbą Norvegijoje, jau pažadėjau rimtai pagalvoti. Pagalvojau, o toliau jau viskas žinoma... Pradėjau eiti naujas pareigas.
 

Kaip ten, Norvegijoje?

Ten viskas kitaip. Boksas silpnas. Bet žmonės stiprūs, sveiki, užsigrūdinę. Ne pavydūs. Ne intrigantai. Norvegijos čempionate dalyvavo tik 29 boksininkai. Nėra trenerių, nėra kas juos ruoštų. Kai kuriuose klubuose dirba visiški savamoksliai ir dirba nekaip, kai kuriuose klubuosse treneriai jaunesni už savo auklėtinius. Boksas nėra populiarus. Kaip ir krepšinis. Populiarios sporto šakos - moterų ir vyrų rankinis, moterų ir vyrų futbolas. Futbolo federacija užima penkių aukštų pastatą Oslo centre.  Apie žiemos sporto šakas, manau, kalbėti nereikia. Bet jau yra ir gabaus bokso treniruotes lankančio jaunimo, kuris artėja prie Lietuvos lygio. Man suteiktos geros darbo sąlygos. Gyvenu daugiausia viešbučiuose, kur reikia nuveža, atveža. Mano pareigos – kontroliuoti klubų darbą, rengti rinktines tarptautinėms varžyboms. Pagrindinė užduotis – pasistengti, kad koks nors Norvegijos boksininkas patektų į Londono olimpines žaidynes. Kai prabilau, kad prieš atsakingas varžybas reikalingos 10–14 dienų treniruočių stovyklos, jie buvo nustebę: „Oi, kiek daug, kiek ilgai“. Bet kai paaiškinau ir įrodžiau, kad per dviejų dienų įprastinį norvegišką ikišiolinį „pasikutenimą“ prieš varžybas nieko nenuveiksi, norvegai ir jų bokso federacija sutiko. Juolab, kad žiemos sporto šakų atstovai ten stovyklauja beveik ištisus metus. Treniruočių stovyklas esame numatę rengti Lietuvoje ir Ukrainoje, kad būtų kuo didesnė nauda mano naujiesiems auklėtiniams. Per stovyklas jau ir man pačiam tenka imtis trenerio praktinio darbo. Konsultacijų nebeužtenka. Kad Norvegijos boksui būtų geriau, kad būtų pažanga, reikia boksą ne tik populiarinti, bet ir keisti rengimo sistemą, pradėti boksininkus rengti nuo 12 metų, o ne nuo 14, kaip daroma dabar. Bazių nemažai, jos pakankamai geros, erdvios, tik pačioje sostinėje prasčiau. Bet ir Osle tokia bazė greitai atsiras.
 

Norvegijoje sutinku nemaža lietuvių. Ypač vasarą. Jie čia atvažiuoja ne atostogauti, o padirbėti. Ir dirba tokius darbus, kokių patys norvegai dirbti nelabai nori. Bet mūsiškiai nesiskundžia. Vasarą dirba, o paskui grįžę namo visą žiemą ramiai gyvena. Man pagal kontraktą Norvegijoje arba su rinktine reikia praleisti aštuonis mėnesius per metus. Ir nebūtinai ištisai. Tą laiką galiu pasiskirstyti kaip tinkamas.
 

Kokia jūsų sutartis su Norvegijos bokso federacija?

Ji gera abiem pusėm. Bent jau man tai tikrai. Per visą netrumpą savo darbo treneriu laiką esu vadovavęs visų amžiaus grupių Lietuvos bokso rinktinėms. Ir visoms – tik taip vadinamais „visuomeniniais pagrindais“. Vadinasi, už ačiū. O juk tai kasmet pačios tikriausios parduotosios vasaros, paaukotos vadinamam bendram labui. Šį sykį viskas kitaip. Šį sykį jau aš sakiau "ačiū . Už įdomų darbą ir patrauklų kontraktą. Jis galioja iki 2012 metų Londono olimpinių žaidynių. Kas paskui – pamatysime.

 

 

 


 

Daugiau naujienų iš kategorijos Ringas
KOMENTARAI
 
 
 
"Neptūnas" išsaugojo savo kapitoną
2019 06 26
LKL
„Klaipėda yra namai, kolektyvas lieka tas pats, todėl norėjosi likti", - pratęsęs sutartį kalbėjo Simas Galdikas.
Kurčiųjų rinktinės išvyko į Liubliną
2019 06 26
Kurčiųjų krepšinis
Lietuvos kurčiųjų vyrų ir moterų rinktinės išvyko į pasaulio čempionatą Lenkijoje.
„Laukiu, kada mano vaikai baigs mokyklą"
2019 06 25
Treneris
Nenadas Čanakas - apie sprendimą likti Panevėžyje ir vasaros darbus.
 
Aptarė LFF vystymosi planus
2019 06 26
Kuluaruose
LFF antrą kartą šiemet apsilankę „UEFA Grow“ atstovai diskutavo apie Lietuvos bei Europos futbolo asociacijų vystymasį ir benradarbiavimo planus.
Svarstys "Stumbro" licencijų galiojimą
2019 06 26
A lyga
LFF Dk įskaitė Kauno "Stumbrui" pralaimėjimus nesužaistose rungtynėse su "Panevėžiu" ir skyrė baudą.
"Sūduvos" varžovai stovyklauja Austrijoje
2019 06 26
Varžovai
Dragiškos "Sūduvos" Europos turnyro varžovės "Crvena Zvezda" ir "Kauno Žalgirio" varžovo "Apolon" rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1.
Vardan rezultatų  – drastiškas sprendimas
2019 06 26
Maratonas
Didžiausiu vasaros bėgimu galėjęs vadintis Kauno maratonas nuo šiol vyks paskutinį balandžio sekmadienį.
Lietuviai liko per žingsnį nuo pusfinalio
2019 06 26
Lengvoji atletika
Lietuvos lengvaatlečiai Europos žaidynėse buvo šalia garbės pakylos asmeninėse įskaitose. Komandos šansą prasibrauti į pusfinalį atėmė teisėjų sprendimai.
Greičiausias buvo tas pats M. Viršilas
2019 06 24
Bėgimas
Kaip ir pernai, bėgimą aplink Elektrėnų marias laimėjo maratonininkas Mindaugas Viršilas. Pirma tarp moterų - Gitana Akmanavičiūtė.
 
R. Berankis smuktelėjo, L. Grigelis pakilo
2019 06 24
Tenisas
ATP reitingų lentelėje Ričardas Berankis iš 73-iosios vietos smuktelėjo į 74-ąją, o Laurynas Grigelis iš 295-osios pozicijos pakilo į 293-iąją.
Finale - L. Grigelio ir italo triumfas
2019 06 22
Tenisas
L. Grigelis su italu A. Pellegrino 1:6, 6:3, 10:7 įveikė urugvajietį A. Beharą ir ekvadorietį G Escobarą ir tapo turnyro Italijoje nugalėtojais.
Lietuvis ir italas žais finale
2019 06 21
Dvejetai
Lietuvis Laurynas Grigelis ir italas Andrea Pellegrino laimėjo turnyro „Internazionali Di Tennis Emilia Romagna“ dvejetų varžybų pusfinalį.
Lietuvės laukia mūšis dėl bronzos
2019 06 26
Europos žaidynės
Krauju paženklintame Europos žaidynių pusfinalyje pralaimėjusi Danutė Domikaitytė išsaugojo viltį kopti ant garbės pakylos – iki jos liko žingsnis.
Lietuvė palaužė olimpinę vicečempionę
2019 06 26
Europos žaidynės
„Tai pirma pergalė prieš tokią tituluotą varžovę. Danutė kovojo kaip iš natų, be klaidų“, - džiaugėsi D.Domikaitytės treneris A.Kaselis.
Žaidynės baigėsi aštuntfinalyje
2019 06 25
Europos žaidynės
Lietuvos boksininkas Evaldas Skurdelis vieningu teisėjų sprendimu pralaimėjo kovą rusui Gabiliui Mamedovui.
 
Šilalėje varžysis apie 100 dviratininkų
2019 06 26
Dviračiai
Lietuvos dviračių plento čempionate Šilalėje dalyvaus ir iš šių kraštų kilęs R.Navardauskas, ir E.Šiškevičius, ir G.Bagdonas, ir kiti žinomi dviratininkai.
Lietuvis - greta garbės pakylos.
2019 06 25
Europos žaidynės
"Po finišo net pykino", - prisipažino penktąją vietą Europos žaidynėse užėmęs Lietuvos dviratininkas Gediminas Bagdonas.
Lietuviams nepavyko įgyvendinti planų
2019 06 23
Europos žaidynės
Europos žaidynių vyrų dviračių plento 180 km grupinėse lenktynėse startavo 135 sportininkai iš 37 šalių. Tarp jų ir penki Lietuvos dviratininkai.
„Dėl geresnės ateities reikia keistis“
2019 06 25
Žvilgsnis
Lietuvos rankinio federacijos prezidentas: „Reikia savikritiškai pasižiūrėti į situaciją, kurioje esame dabar. Ir pagalvoti, ką turime daryti kitaip.“
Stiprinasi ir laukia burtų
2019 06 19
Pasiruošimas
Kitą sezoną tarptautiniuose turnyruose dalyvaus rekordiškai daug Lietuvos rankinio klubų – keturi vyrų ir du moterų.
Lietuvių nebūtų išgelbėjusi net pergalė
2019 06 16
Atranka
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė Europos čempionato atrankos varžybas baigė lygiosiomis svečiuose su Portugalija.
 
Į Klaipėdą atvyks ir rusės
2019 06 25
Paplūdimio tinklinis
Į teatro aikštėje, vyksiantį tarptautinį moterų paplūdimio turnyrą „Amber Cup" susirinks po vieną tinklininkių porą iš 12 šalių.
Žingsnį į Tokiją žengė tvirtai
2019 06 23
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkės tapo pirmojo olimpinės atrankos etapo E grupės nugaėtojomis.
Pirmą žingsnį į Tokiją žengė Kroatijoje
2019 06 22
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos moterų paplūdimio tinklinio rinktinė užtikrinta pergale prieš kroates pradėjo olimpinės atrankos turnyrą.
TCR papildė Šiaurės Europos lenktynės
2019 06 26
Auto
„LTD Venta Event“ įgavo teisę oficialiai įtraukti ir naudoti „TCR“ pavadinimą organizuojant "NEZ6H" lenktynes ir Baltijos šalių čempionatą.
Čempionatui įpusėjus lietuvis tebėra šeštas
2019 06 23
Motokrosas
Dešimtajame pasaulio motokroso čempionato etape Vokietijoje Arminas Jasikonis užėmė dešimtąją vietą,o bendroje įskaitoje išliko šeštas.
Motokrosas vėl džiugino Anykščius
2019 06 23
Motokrosas
Tūkstantinė į Lietuvos motociklų kroso varžybas susirinkusi minia jomis galėjo grožėtis dvi dienas nuo ryto iki vakaro.
 
Čempionato dalyvių skaičius padidėjo
2019 06 20
Ledo ritulys
2019-2020 sezone Lietuvos ledo ritulio pirmenybėse žais nebe keturios, o penkios komandos - prisijungs jungtinė Kauno-Klaipėdos ekipa.
Prieš žiemos iššūkius – sunkus darbas vasarą
2019 06 04
Kalnų slidinėjimas
Kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas – apie pratybas Druskininkuose, gyvenimą be atostogų, Lietuvos talentus, tikslus, pinigus, studijas, rinkimus.
Tikisi pagrindinio vaidmens
2019 05 29
Svetur
Suomijos „SaiPa“ klube antrus metus liekantis Lietuvos rinktinės vartininkas L. Lubys kitą sezoną norėtų daugiau atsakomybės.
Su žaidynėmis atsisveikino pergale
2019 06 26
Badmintonas
Lietuvos badmintonininkės baigė kovas Europos žaidynėse. Paskutiniame mače Minske Vytautė Fomkinaitė iškovojo pergalę.
Šaudymo aikštelėse - visi penki lietuviai
2019 06 26
Šaudymas
Penki Lietuvos sportininkai trečiadienį dalyvavo Europos sporto žaidynių šaudymo varžybose.
Į finalą – skirtingu keliu
2019 06 26
Europos žaidynės
Čempiono titulą ginantis kanojininkas H.Žustautas ir žaidynių rekordą pasiekęs baidarininkas A.Seja kovos dėl Europos žaidynių medalių 200 m distancijoje.
 
Tribūnose – ištikimiausi sirgaliai
2019 06 26
Europos žaidynės
Baidarininkai Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius po Europos žaidynių finalo pateko į artimųjų glėbį.
Estafetę iš Minsko perima Krokuva
2019 06 22
Europos žaidynės
Europos olimpinių komitetų asociacija patvirtino – 2023 m. Europos žaidynės vyks Lenkijos mieste Krokuvoje ir jį supančiame Mažosios Lenkijos regione.
Žaidynių atidaryme – lietuviški akcentai
2019 06 22
Europos žaidynės
Ryškūs, linksmi, tvirti, gražūs. Lietuvos sportininkai su vėliavneše Liveta Jasiūnaite priešakyje buvo gerai matomi Europos žaidynių atidarymo parade.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas