Algirdas Klimkevičius 2012 m. lapkričio 17 d. 12:26 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Pirmaisiais karo metais gimusieji...

Šios kartos atėjimą į pasaulį lydėjo ne fejerverkai, šampano sklidinos taurės, bet kanonados, bombonešių gausmas ir gaisrų pašvaistės

1963 m. Lietuvos jaunimo rinktinė.
1963 m. Lietuvos jaunimo rinktinė.
   
Okupuotos Lietuvos futbole išsiskyrė karta, gimusi laisvoje šalyje ir augusi karo metų audrose. Tai ji išgarsino Lietuvą, kai 1946 ir 1947 m. laimėjo SSRS jaunių čempionatus, tai iš jų išaugę žaidėjai 1952 m. išvedė Vilniaus „Spartako“ meistrų komandą į SSRS čempionato aukščiausiąją lygą. 1956 m. garbingai „pasispardę“ SSRS tautų spartakiadoje prieš Maskvos rinktinę (iš esmės SSRS rinktinę) 0:2, pradėjo užleisti pozicijas naujai kartai – karo metais gimusiems žaidėjams.

Šių žaidėjų šeimas lydėjo buitiniai nepritekliai, nuolatinė baimė. Tais neramiais laikais nebuvo sporto salių, treniruočių aikščių, inventoriaus, aprangos. Bet ir tokiu laiku sugebėjo iškilti naujų vardų, šalies futbole palikusių ryškių pėdsakų. Daugumai iš tuo metu augusio futbolo rezervo pernai ar šiemet suskambo 70 metų jubiliejaus varpai.

Apie 1941 m. gimusiuosius

Iš pirmaisiais karo metais gimusiųjų ryškesni dabartinio Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidento Romualdo Lavrinavičiaus, Antano Stankevičiaus ir Alberto Macežinsko veidai.

A. Macežinskas sublizgėjo būdamas 15–16 metų – gerai žaidė futbolą, krepšinį, bandė jėgas kaip lengvaatletis. 1959 m., vykstant į SSRS moksleivių spartakiadą, juo nepasidalijo futbolo ir lengvosios atletikos treneriai. Nugalėjo lengvoji atletika – Albertas dalyvavo rutulio stūmimo varžybose.

Šeštojo dešimtmečio pradžioje A. Macežinskas susiviliojo nauju žaidimu – rankiniu. Tapo ne tik Lietuvos, bet ir SSRS rinktinės garsenybe, kapitonu. Neatlaikęs garbės ir malonumų naštos iš gyvenimo išėjo būdamas vos 42 metų.

A. Stankevičius – nesiekęs ir 170 cm ūgio dešiniojo krašto puolėjas, dabartinių futbolo žemaūgių kamuolio virtuozų pirmtakas. Futbolo aikštėse pradėjo reikštis būdamas 16 metų, kai žaidė Marijampolės (tada Kapsuko) reprezentacinėje cukraus fabriko komandoje. 1958 m. pradėjęs žaisti Vilniaus „Spartako“ klubinėje ekipoje, 1959 m. rado vietą ir pagrindinėje jos sudėtyje. (1959–1962 m. – 70 rungtynių, 14 įvarčių.) 1963 m. paspruko iš Vilniaus ir gynė Lvovo SKA, Donecko „Šachtar“ garbę. Šiose komandose žaidė beveik 100 rungtynių ir pelnė 17 įvarčių. Futbolininko saulėlydį sutiko Lietuvoje – 1971 m. žaidė Kėdainių „Nevėžio“ komandoje, bandė jėgas ir antraeilėje Ždanovo „Azovec“ komandoje. Mirė būdamas 56-erių.

Vienas Lietuvos moterų futbolo atgimimo įkvėpėjų R. Lavrinavičius iki šiol sėkmingai tęsia darbus ir populiarina sporto šaką, kuriai atidavė visą savo gyvenimą.

Apie 1942 m. gimusiuosius
Apie Joną Baužą pasakojo buvęs šiaulietis R. Lavrinavičius: „Baužą pamačiau 1957 m. ginantį Tauragės jaunių komandos vartus. Primušėme jam gal dešimt įvarčių. 1958 m. atvyko gyventi į Šiaulius pas brolį Vytautą, buvusį „Elnio“ vartininką. Buvome kaimynai. Į rytmetines savarankiškas treniruotes pasikvietėme ir Joną. „Šaudėme“ į jį iš abiejų vartelių pusių, privertėme kristi į balas. Po pusmečio treneris Ignas Urbonas, neatvykus į rungtynes Vytautui, pastatė jį į vartus. Kilo kaip ant mielių – 1959 m. iš vartų išstūmė Vilniaus „Spartako“ meistrų vartininką Leoną Dūdą. Vilniuje neužsibuvo – 1962 m. jį iškeitė į Maskvą – CSKA, „Dinamo“, Spartaką...“

J. Bauža su CSKA iškovojo SSRS taurę (1971), SSRS čempionatų bronzos medalius (1964, 1965).

1942-aisiais gimė ir Romualdas Grabažius.

„Tėtis, buvęs Kauno „Kovo“ futbolininkas, dažnai pasakodavo apie karališką žaidimą, Stasį Paberžį, Vladą Dzindziliauską, neišdildomą pergalę prieš kažkokį švedų klubą. Dvylikametį penktoką mane pradėjo treniruoti Justinas Labutis. Žaidžiau jaunučių ir jaunių komandoje – kartais po dvejas rungtynes per dieną. Ūgtelėjęs treniravausi su Kauno politechnikos instituto (KPI) studentais, vasaros atostogas leidau su statybininkais.

1959 m. patekau į moksleivių rinktinę – su kauniečių komanda tapome čempionais, su respublikos dalyvavau spartakiadoje Maskvoje. Prieš išvykdami į Maskvą sužaidėme draugiškas rungtynes Alytuje su Leningrado rinktine – 2:2. Po spartakiados kelias atvedė į „Kauno audinius“, „Bangos“ jaunių ir meistrų komandą. Kai įsidarbinau Radijo gamykloje, pasukau ir į imtynių sporto salę. Patekęs į armiją praradau visas jaunystės iliuzijas. Grįžęs žaidžiau eilinėje gamyklos komandoje, baigiau Kauno politechnikumą. Su sportu nesiskiriu iki šių dienų – susidomėjau dviračių, orientavimosi sportu, dalyvauju Vilniaus maratone“, – prisiminė R. Grabažius.

Gintautas Kalėdinskas futbolo pradus gavo Kauno 9-ojoje („Jėzuitų“) vidurinėje mokykloje. 1957 m. pradėjo lankyti sporto mokyklą. 1959 m. atrenkant kandidatus į respublikos moksleivių rinktinę, buvo „nurašytas“ kaip neperspektyvus – nedidukas, lėtas. Matyt, tai užgavo Gintauto savimeilę. Niekam nesigirdamas kelerius metus ankstyvais rytais prieš pamokas treniravosi su kaimynu Jonu Vienažindžiu. Jo valanda išaušo 1961-aisiais, kai žaisdamas svetima pavarde „Bangos“ jaunių komandoje SSRS jaunių čempionate iškovojo trečiąją vietą. Nesulaikomas lyg vijurkas krašto puolėjas tuoj atsidūrė ir „Bangos“ meistrų komandoje. 1963–1973 m. žaidė Vilniaus „Žalgiryje“ (299 rungtynės, 24 įmušti įvarčiai), 1964 m. tapo sporto meistru, 1966 m. pripažintas geriausiu šalies futbolininku, 1975 m. baigė Kūno kultūros institutą (KKI). Dirbo treneriu – kartu su jaunystės draugu Benjaminu Zelkevičiumi treniravo Vilniaus „Žalgirio“ meistrus, padėjo jiems iškopi į lig tol nematytas aukštumas – SSRS aukščiausiąją lygą, laimėti čempionato bronzos medalius (1987), tapti pasaulinės universiados nugalėtojais (1987). G. Kalėdinską iš mūsų pasaulio 1998 m. išplėšė autokatastrofa.

Ričardas Kučinskas augo Kauno priemiestyje, Vilijampolėje, šalia „Inkaro“ gamyklos. Reto talento vaikinas, draugų vadintas „zuikiu“, pradėjo garsėti būdamas paauglys – žaidė Kauno „Bangos“ jaunių (1960) komandoje, 1961–1962 m. atstovavo Vilniaus „Žalgiriui“ (29 rungtynės, 2 įvarčiai). Nenorėjęs mokytis (tais laikais meistrų komandos žaidėjai turėjo mokytis, studijuoti) ir nesutaręs su treneriais 1963 m. paspruko į armiją – apie dešimt metų žaidė Rostovo prie Dono ASK (1966 m. pelnė SSRS čempionato sidabrą), Odesos „Černomoreco“, Minsko „Dinamo“ aukšto lygio komandose. Buvo laikomas vienu sumaniausių SSRS saugų. Išvargintas klajonių paskutines gyvenimo dienas praleido gimtajame Kaune.

Romualdas Leščinskas – G. Kalėdinsko bendramokslis. 1957 m. patekęs į sporto mokyklą 1958 ir 1959 m. žaidė Kauno ir respublikos moksleivių rinktinėse, 1960 m. – Kauno „Bangos“ jaunių, 1960–1962 m. – meistrų komandoje. 1963–1968 atstovavo Vilniaus „Žalgirio“ meistrų kolektyvui. 1964 m. jam suteiktas sporto meistro vardas. 1970–1978 m. dirbo KKI dėstytoju ir vyr. dėstytoju, 1970–1971 m. žaidė studentų „Atleto“ komandoje (1970 m. tapo šalies čempionu). Buvo pirmojo Lietuvoje sporto psichologijos profesoriaus Jurgio Palaimos mokinys, metus stažavosi Varšuvos kūno kultūros akademijoje. Treniravo KKI studentų rinktinę, 1970 m. subūrė vieną pirmųjų Lietuvoje Kauno moterų futbolo komandų. Iš gyvenimo pasitraukė 2006 metais.

2011 m. mirė dar vienas šios kartos atstovas – Andrius Paškevičius. Nelankęs sporto mokyklos 1959 m. pateko į Kauno „Raudonojo spalio“ („Lituanikos“) komandą, žaidusią Lietuvos pirmenybėse. 1960 m. gynė Kauno „Bangos“ jaunių komandos garbę SSRS čempionate Babruiske (Baltarusija). 1960 m. įstojęs studijuoti į KKI, 1962 m. su „Atleto“ komanda tapo šalies čempionu, 1963–1970 m. žaidė Klaipėdos „Granito“ („Atlanto“) meistrų komandoje, 1964 m. jam suteiktas sporto meistro vardas. Būdamas 29 metų (1971) buvo pakviestas į Vilniaus „Žalgirį“. 1975–1991 m. treniravo įvairias Kauno, Kėdainių komandas. Yra laimėjęs šalies čempionatų sidabro medalių (1979, 1981), penkis kartus Taurę (1972, 1973, 1978, 1979, 1980).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasuko laimės ieškoti į JAV. Ten ketverius metus dirbęs sodininku, kaip pats sakė „nematydamas šviesios dienos“, į Lietuvą grįžo praturtėjęs. Ramia senatve džiaugėsi neilgai – buvo nugalėtas užklupusios nepagydomos ligos.

Simas Šeibokas – sporto meistras (1966), 1965 m. baigė KKI. Tėvą, buvusį matininką, 1946 m. suėmė ir ištrėmė į Sibirą – jis iki 1955 metų dirbo Norilsko anglių kasyklose.

Futbolą S. Šeibokas atrado Panevėžio vidurinėje mokykloje: „Laimė lydėjo mano kartos moksleivius – mokykloje dirbo tarpukario sporto pažiba Vilius Variakojis. Nežinau iš kur jis ėmėsi sveikatos – žiemą su kerziniais auliniais batais su mokiniais ant sniego žaisdavo futbolą, vasarą – krepšinį, kartu bėgdavo krosus. 1955 m. patekau į pirmojo Panevėžio vaikų trenerio Vytauto Šilinsko rankas. Ir prasidėjo kelias į didįjį futbolą. 1958 m. Panevėžio moksleivių rinktinė dalyvavo aštuonių miestų turnyre Vilniuje ir užėmė ketvirtąją vietą. Tačiau SSRS moksleivių spartakiadoje Tbilisyje (Gruzija) iš panevėžiečių niekas nedalyvavo.

1959 m. Panevėžio moksleiviai pirmą kartą Lietuvoje iškopė į prizininkų trejetą.

Į respublikos rinktinę, dalyvavusią SSRS moksleivių spartakiadoje, pateko keturi panevėžiečiai, tarp jų – gynėjas S. Šeibokas. 1960–1963 m. jis žaidė Kauno studentų „Atleto“ komandoje. Su ja tapo 1962 m. Lietuvos futbolo čempionu, 1963 m. SSRS studentų žaidynėse iškovojo antrąją vietą, buvo pakviestas į SSRS studentų rinktinę. 1964–1967 m. žaidė Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandoje, vėliau – Ukmergės „Vienybės“, Vilniaus „Pažangos“ ekipose. Su jomis tapo čempionatų prizininku, 1971 m. Taurės laimėtoju. Palikęs futbolo aikštes, atsidėjo pedagoginiam ir organizaciniam darbui, parašė metodinį leidinį kūno kultūros mokytojams. Paskutinė S. Šeiboko, kaip kūno kultūros metodininko darbovietė iki 2011 m., – S. Dariaus ir S. Girėno vidurinė Mokykla.

Juozas Žvinakevičius futbolu susidomėjo ankstyvoje vaikystėje: „Prie mokyklos buvo smėlio aikštelė, joje ir praleisdavau dienas gainiodamas suplyšusį kamuolį. Tėvai priešinosi mano užsiėmimui, ne kartą gavau pylos. Atlaidesni pasidarė tik apie 1957 m., kai nuo 1953 m. gyvenome Klaipėdoje ir mane pradėjo treniruoti sporto mokyklos treneris Kostas Vasiliauskas. Vasarą pėsti eidavome į Girulius ir žaisdavome su pionierių stovyklų komandomis.

1958 m. buvau pakviestas į moksleivių rinktinę. Dešimtoje klasėje pradėjau žaisti Kretingos „Melioratoriaus“ komandoje – gaudavau kišenpinigių, vėliau – Klaipėdos ekipose. 1960 m. buvau pakviestas į Vilniaus „Spartako“ meistrų komandą, po kelių savaičių grįžau į Klaipėdą. Čia įleidau šaknis visam gyvenimui.“ J. Žvinakevičius 1978 m. baigė Vilniaus valtybinį universitetą (VVU), darbo ekonomikos specialybę, dirbo paprastu jūrininku žvejybos laivyne. 1964 m. jam suteiktas sporto meistro vardas.

Įdomus gyvenimo kelias ir dviejų žinomų vartininkų: Jono Stanislovaičio ir Vinco Kateivos.

V. Kateiva į didįjį futbolą atkeliavo iš užkampio – Naujosios Akmenės. 1964 m. patekęs į Vilniaus „Žalgirį“ čia su tam tikromis pertraukomis yra iki šiol – perteikia patirtį kaip vartininkų treneris.

J. Stanislovaitis į futbolą pateko atsitiktinai. Iš Žemaičių Naumiesčio atvykusį KPI pirmo kurso studentą per fizinio lavinimo pratybas žaidžiantį tinklinį pastebėjo futbolo treneris Justinas Labutis ir pakvietė treniruotis. Naujokas tobulėjo ne dienomis, o valandomis. 1962 m. – KPI pagrindinis vartų sargas, 1963 m. – Lietuvos jaunimo rinktinės narys, 1964 m. žaidė Klaipėdos „Granito“ meistrų komandoje. 1963 m. SSRS jaunimo rinktinių varžybose pripažintas geriausiu vartininku, 1964 m. – prisegtas sporto meistro ženklelis.

J. Stanislovaitis baigęs KPI iškilo kaip gabus inžinierius, organizatorius. 1987–1995 m. buvo Klaipėdos namų statybos kombinato gen. direktorius.

Vienas ryškiausių 1942 m. gimusių futbolo žmonių – Romualdas Juška. Futbolininkas, teisėjas, nuo 1983 m. – FIFA kategorijos arbitras.

Po žaidėjo karjeros Klaipėdos „Baltijos“, Vilniaus „Žalgirio“, Lvovo SKA, Maskvos CSKA, Charkovo „Metalist“ ir Vilniaus „Pažangos“ ekipose, per kurią 1970 m. buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku, R. Juška paragavo trenerio ir teisėjo duonos. Būtent teisėjo darbas ir išgarsino jį labiau nei futbolo žaidimas.

R. Juška 1980–1984 m. penkis kartus buvo išrinktas į geriausių SSRS teisėjų trejetą: 1981 m. – antras, 1983 m. – pirmas. Teisėjavo kelioms dešimtims tarptautinių rungtynių, iš jų šešioms tarpvalstybinėms, 1980 m. dirbo Maskvos olimpinių žaidynių futbolo turnyre.

 
Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
„Neptūno“ vairas – asistento rankose
2019 06 18
Treneris
Klaipėdos „Neptūnas“ turi naują trenerį. Šią ekipą artėjantį sezoną į pergales ves T. Rinkevičius, iki šiol kaip asistentas talkinęs K. Maksvyčiui.
V. Ginevičius lieka „Juventus“ trenerių štabe
2019 06 18
Treneris
Utenos „Juventus“ klubo trenerių štabe toliau darbuosis daugkartinis LKLčempionas Vidas Ginevičius, su kuriuo pratęsta sutartis dar vienam sezonui.
Su graikišku bagažu – vėl Kaune
2019 06 17
Sugrįžimas
Artėjančiam sezonui pajėgas rikiuojanti Kauno „Žalgirio“ komanda po dvejų metų pertraukos susigrąžino savo sistemos auklėtinį 25-erių Luką Lekavičių.
 
Spėlionės baigtos – burtai sudėliojo varžovus
2019 06 18
Burtai
Ištraukus burtus paaiškėjo trijų Lietuvos futbolo klubų varžovai pirmajame Europos lygos atrankos etape. O „Sūduvos“ futbolininkai vėl keliaus į Serbiją.
Prienuose – geriausiųjų šešetas
2019 06 17
Paplūdimio futbolas
Savaitgalį Prienuose prasidėjo Lietuvos „Stiklita“ paplūdimio futbolo čempionatas, kuriame šešios komandos pradėjo kovą dėl nugalėtojos titulo.
Viską reikės įrodyti aikštėje
2019 06 17
Burtai
„Riterių“ direktorius V. Lemežis prieš UEFA burtus: „Net patekus į skirstytųjų grupę sakau, kad mums lengvų varžovų nėra.“
Išbandymas šimtu kilometrų
2019 06 17
Bėgimas
Praėjusiais metais Lietuvos 100 km bėgimo čempione tapusi M. Gotcaitytė, šiemet vėl užsiregistavusi į šį bėgimą, sako: „Varžovės man yra bendražygės.“
A.Gudžius pranoko tris varžovus
2019 06 17
Varžybos
Lengvosios atletikos „Deimantinės lygos“ varžybų Rabate (Marokas) vyrų disko metimo rungtyje Andrius Gudžius užėmė septintąją vietą.
Lietuviai – antri Baltijos šalių mače
2019 06 16
Varžybos
Latvijos Prezidento taurę už geriausią rezultatą pagal IAAF taškų lentelę tarp moterų iškovojo Lietuvos rekordą pagerinusi ieties metikė L.Jasiūnaitė.
 
Keliais laipteliais į viršų
2019 06 17
Reitingas
Pajėgiausi šalies tenisininkai R. Berankis ir L. Grigelis pasaulio ATP reitinge pakilo keliomis pozicijomis aukštyn.
Lietuviai laimėjo du iš keturių finalų
2019 06 15
Turnyras
„Tennis Europe“ jaunių (iki 16 metų) turnyre „Riga Open“ vaikinų vienetų varžybas laimėjo A.Sabaliauskas, dvejetų – E.Butvilas ir P.Vaitiekūnas.
Lietuviai kovos dviejuose finaluose
2019 06 14
Turnyras
Rygoje (Latvija) vykstančiame „Tennis Europe“ jaunių (iki 16 metų) turnyre „Riga Open“ galingai žaidžia Lietuvos tenisininkai.
Čempionės gyvenimas sukasi aplink karatė
2019 06 12
Karatė
Europos karatė čempionė Erika Žeburtovič neabejoja: svarbiausia – nepasiduoti. O visas fizines savybes galima išsiugdyti
Turnyre Austrijoje – lietuvės pergalė
2019 06 09
Taekvondo
Klaudija Tvaronavičiūtė trofėjų kolekciją papildė dar vienu aukso medaliu. Ji triumfavo G-1 kategorijos tekvondo turnyre „Austrian Open“ Insbruke.
Čempionas arenose ir gyvenime
2019 06 06
Veidas
Atviras Sergejaus Maslobojevo interviu - apie išsekimą, savęs paieškas, reabilitacijos centrus ir sūnų, privertusį visiškai atsisakyti alkoholio.
 
Auksą iškovojo trečius metus iš eilės
2019 06 14
Lietuvos čempionatas
Lietuvos jaunių asmeninių lenktynių čempionai - Akvilė Gedraitytė ir Aivaras Mikutis.
MTB dviratininkų laukia karštas sekmadienis
2019 06 14
Kalnų dviračiai
„Jeep MTB dviračių maratonų taurė“ grįžta į Vilnių: sekmadienį, birželio 16 dieną, Saulėtekio alėjoje vyks antro etapo varžybos.
Pasaulio rekordą pasiekė lietuvišku dviračiu
2019 06 13
Rekordas
Saulius Speičys lietuvių pagamintu elektriniu dviračiu „Zbike Z1L“ vienu įkrovimu beveik per parą nuvažiavo 621,25 km ir tapo planetos rekordininku.
Lietuvių nebūtų išgelbėjusi net pergalė
2019 06 16
Atranka
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė Europos čempionato atrankos varžybas baigė lygiosiomis svečiuose su Portugalija.
Lietuviai – bejėgiai prieš prancūzus
2019 06 13
Atranka
Europos čempionato atrankos mače Klaipėdoje su prancūzais Lietuvos rinktinė pirmavo 2:0, bet po to sąlygas aikštėje diktavo svečiai.
„Prancūzai baus už kiekvieną klaidą“
2019 06 13
Rinktinė
Lietuvos rinktinės kapitonas Vaidotas Grosas teigė, jog šios dienos rungtynėse Lietuvos pagrindiniu ginklu gali tapti kovingumas (VIDEO).
 
Merginos užkopė aukščiau nei vaikinai
2019 06 15
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkės Ariana Rudkovskaja ir Gabrielė Petrauskaitė Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate užėmė devintąją vietą.
Europos čempionate – sėkmingas startas
2019 06 14
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai Austrijoje džiugina pergalėmis Europos jaunių čempionate.
Klaipėda rengiasi neeiliniam įvykiui
2019 06 10
Paplūdimio tinklinis
Teatro aikštėje Klaipėdoje bus išpilta 150 kubinių metrų smėlio, įrengta tarptautinius standartus atitinkanti tinklinio aikštė su 400 vietų tribūnomis.
Iš paruošiamukų – į pradinukus
2019 06 18
Ralis
Vytauto Švedo debiutas sėdus prie „Škoda Fabia R5“ vairo „Rally Žemaitija“ trasoje: kai kurias pradinuko patirtis jau buvo gerokai primiršęs.
Tarp greičiausių – ir lietuvis
2019 06 18
Kartingai
Birželio 16 d. Italijoje, Sarno trasoje, vyko „CIK-FIA Karting Academy Trophy“ antrojo etapo lenktynės, kuriose antras finišavo lietuvis Kajus Šikšnelis.
Dakaro bolidai moka nardyti
2019 06 18
Pasaulio taurė
Pasaulio taurei besiruošiantis B. Vanagas pasakoja, kad trečiasis etapas „Italian Baja“ – šlapiausias. Ką daryti, kad vanduo nepakenktų variklio skyriui?
 
Prieš žiemos iššūkius – sunkus darbas vasarą
2019 06 04
Kalnų slidinėjimas
Kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas – apie pratybas Druskininkuose, gyvenimą be atostogų, Lietuvos talentus, tikslus, pinigus, studijas, rinkimus.
Tikisi pagrindinio vaidmens
2019 05 29
Svetur
Suomijos „SaiPa“ klube antrus metus liekantis Lietuvos rinktinės vartininkas L. Lubys kitą sezoną norėtų daugiau atsakomybės.
Lietuviai  žengė laipteliu aukštyn
2019 05 27
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinė pakilo Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) sudarytame rinktinių reitinge.
Lenkijoje – karjeros pergalė
2019 06 18
Golfas
Lenkijoje vykusiame golfo profesionalų turnyre triumfavo lietuvis Juozapas Budrikis. Tai pirmoji mūsiškio pergalė per profesionalo karjerą.
Šiauliuose – šeimininkų medaliai
2019 06 18
Stalo tenisas
Šiauliuose vykęs aštuoniolikmečių Lietuvos teniso čempionatas pasibaigė šio miesto teniso akademijos auklėtinių pergalėmis.
Treneris naujas, svajonė sena
2019 06 18
Irklavimas
Paralimpietis irkluotojas Augustas Navickas turi naują trenerį Tautvydą Vaitkūną ir seną svajonę – savo jėgomis patekti į Tokijo paralimpiadą.
 
Lietuvos sportininkai išlydėti į Minską
2019 06 18
Palydos
Vilniaus geležinkelio stotyje skambėjo linkėjimai – į Minską išlydėti pirmieji penki iš 73 antrosiose Europos žaidynėse startuosiančių Lietuvos atletų.
Metai sėkmingi ne tik dėl sporto rezultatų
2019 06 18
Apdovanojimai
Rotušėje pagerbti 2018-2019 m. Vilniaus miesto sporto centro geriausieji ir talentingiausieji sportininkai.
Europos žaidynės – per „Olympic Channel”
2019 06 18
Žaidynės
Antrąsias Europos žaidynes, kurios prasidės birželio 21 d., o jose dalyvaus ir 73 Lietuvos atstovai, bus galima stebėti per TV platformą „Olympic Channel“.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas