Algirdas Klimkevičius 2012 m. lapkričio 17 d. 12:26 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Pirmaisiais karo metais gimusieji...

Šios kartos atėjimą į pasaulį lydėjo ne fejerverkai, šampano sklidinos taurės, bet kanonados, bombonešių gausmas ir gaisrų pašvaistės

1963 m. Lietuvos jaunimo rinktinė.
1963 m. Lietuvos jaunimo rinktinė.
   
Okupuotos Lietuvos futbole išsiskyrė karta, gimusi laisvoje šalyje ir augusi karo metų audrose. Tai ji išgarsino Lietuvą, kai 1946 ir 1947 m. laimėjo SSRS jaunių čempionatus, tai iš jų išaugę žaidėjai 1952 m. išvedė Vilniaus „Spartako“ meistrų komandą į SSRS čempionato aukščiausiąją lygą. 1956 m. garbingai „pasispardę“ SSRS tautų spartakiadoje prieš Maskvos rinktinę (iš esmės SSRS rinktinę) 0:2, pradėjo užleisti pozicijas naujai kartai – karo metais gimusiems žaidėjams.

Šių žaidėjų šeimas lydėjo buitiniai nepritekliai, nuolatinė baimė. Tais neramiais laikais nebuvo sporto salių, treniruočių aikščių, inventoriaus, aprangos. Bet ir tokiu laiku sugebėjo iškilti naujų vardų, šalies futbole palikusių ryškių pėdsakų. Daugumai iš tuo metu augusio futbolo rezervo pernai ar šiemet suskambo 70 metų jubiliejaus varpai.

Apie 1941 m. gimusiuosius

Iš pirmaisiais karo metais gimusiųjų ryškesni dabartinio Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidento Romualdo Lavrinavičiaus, Antano Stankevičiaus ir Alberto Macežinsko veidai.

A. Macežinskas sublizgėjo būdamas 15–16 metų – gerai žaidė futbolą, krepšinį, bandė jėgas kaip lengvaatletis. 1959 m., vykstant į SSRS moksleivių spartakiadą, juo nepasidalijo futbolo ir lengvosios atletikos treneriai. Nugalėjo lengvoji atletika – Albertas dalyvavo rutulio stūmimo varžybose.

Šeštojo dešimtmečio pradžioje A. Macežinskas susiviliojo nauju žaidimu – rankiniu. Tapo ne tik Lietuvos, bet ir SSRS rinktinės garsenybe, kapitonu. Neatlaikęs garbės ir malonumų naštos iš gyvenimo išėjo būdamas vos 42 metų.

A. Stankevičius – nesiekęs ir 170 cm ūgio dešiniojo krašto puolėjas, dabartinių futbolo žemaūgių kamuolio virtuozų pirmtakas. Futbolo aikštėse pradėjo reikštis būdamas 16 metų, kai žaidė Marijampolės (tada Kapsuko) reprezentacinėje cukraus fabriko komandoje. 1958 m. pradėjęs žaisti Vilniaus „Spartako“ klubinėje ekipoje, 1959 m. rado vietą ir pagrindinėje jos sudėtyje. (1959–1962 m. – 70 rungtynių, 14 įvarčių.) 1963 m. paspruko iš Vilniaus ir gynė Lvovo SKA, Donecko „Šachtar“ garbę. Šiose komandose žaidė beveik 100 rungtynių ir pelnė 17 įvarčių. Futbolininko saulėlydį sutiko Lietuvoje – 1971 m. žaidė Kėdainių „Nevėžio“ komandoje, bandė jėgas ir antraeilėje Ždanovo „Azovec“ komandoje. Mirė būdamas 56-erių.

Vienas Lietuvos moterų futbolo atgimimo įkvėpėjų R. Lavrinavičius iki šiol sėkmingai tęsia darbus ir populiarina sporto šaką, kuriai atidavė visą savo gyvenimą.

Apie 1942 m. gimusiuosius
Apie Joną Baužą pasakojo buvęs šiaulietis R. Lavrinavičius: „Baužą pamačiau 1957 m. ginantį Tauragės jaunių komandos vartus. Primušėme jam gal dešimt įvarčių. 1958 m. atvyko gyventi į Šiaulius pas brolį Vytautą, buvusį „Elnio“ vartininką. Buvome kaimynai. Į rytmetines savarankiškas treniruotes pasikvietėme ir Joną. „Šaudėme“ į jį iš abiejų vartelių pusių, privertėme kristi į balas. Po pusmečio treneris Ignas Urbonas, neatvykus į rungtynes Vytautui, pastatė jį į vartus. Kilo kaip ant mielių – 1959 m. iš vartų išstūmė Vilniaus „Spartako“ meistrų vartininką Leoną Dūdą. Vilniuje neužsibuvo – 1962 m. jį iškeitė į Maskvą – CSKA, „Dinamo“, Spartaką...“

J. Bauža su CSKA iškovojo SSRS taurę (1971), SSRS čempionatų bronzos medalius (1964, 1965).

1942-aisiais gimė ir Romualdas Grabažius.

„Tėtis, buvęs Kauno „Kovo“ futbolininkas, dažnai pasakodavo apie karališką žaidimą, Stasį Paberžį, Vladą Dzindziliauską, neišdildomą pergalę prieš kažkokį švedų klubą. Dvylikametį penktoką mane pradėjo treniruoti Justinas Labutis. Žaidžiau jaunučių ir jaunių komandoje – kartais po dvejas rungtynes per dieną. Ūgtelėjęs treniravausi su Kauno politechnikos instituto (KPI) studentais, vasaros atostogas leidau su statybininkais.

1959 m. patekau į moksleivių rinktinę – su kauniečių komanda tapome čempionais, su respublikos dalyvavau spartakiadoje Maskvoje. Prieš išvykdami į Maskvą sužaidėme draugiškas rungtynes Alytuje su Leningrado rinktine – 2:2. Po spartakiados kelias atvedė į „Kauno audinius“, „Bangos“ jaunių ir meistrų komandą. Kai įsidarbinau Radijo gamykloje, pasukau ir į imtynių sporto salę. Patekęs į armiją praradau visas jaunystės iliuzijas. Grįžęs žaidžiau eilinėje gamyklos komandoje, baigiau Kauno politechnikumą. Su sportu nesiskiriu iki šių dienų – susidomėjau dviračių, orientavimosi sportu, dalyvauju Vilniaus maratone“, – prisiminė R. Grabažius.

Gintautas Kalėdinskas futbolo pradus gavo Kauno 9-ojoje („Jėzuitų“) vidurinėje mokykloje. 1957 m. pradėjo lankyti sporto mokyklą. 1959 m. atrenkant kandidatus į respublikos moksleivių rinktinę, buvo „nurašytas“ kaip neperspektyvus – nedidukas, lėtas. Matyt, tai užgavo Gintauto savimeilę. Niekam nesigirdamas kelerius metus ankstyvais rytais prieš pamokas treniravosi su kaimynu Jonu Vienažindžiu. Jo valanda išaušo 1961-aisiais, kai žaisdamas svetima pavarde „Bangos“ jaunių komandoje SSRS jaunių čempionate iškovojo trečiąją vietą. Nesulaikomas lyg vijurkas krašto puolėjas tuoj atsidūrė ir „Bangos“ meistrų komandoje. 1963–1973 m. žaidė Vilniaus „Žalgiryje“ (299 rungtynės, 24 įmušti įvarčiai), 1964 m. tapo sporto meistru, 1966 m. pripažintas geriausiu šalies futbolininku, 1975 m. baigė Kūno kultūros institutą (KKI). Dirbo treneriu – kartu su jaunystės draugu Benjaminu Zelkevičiumi treniravo Vilniaus „Žalgirio“ meistrus, padėjo jiems iškopi į lig tol nematytas aukštumas – SSRS aukščiausiąją lygą, laimėti čempionato bronzos medalius (1987), tapti pasaulinės universiados nugalėtojais (1987). G. Kalėdinską iš mūsų pasaulio 1998 m. išplėšė autokatastrofa.

Ričardas Kučinskas augo Kauno priemiestyje, Vilijampolėje, šalia „Inkaro“ gamyklos. Reto talento vaikinas, draugų vadintas „zuikiu“, pradėjo garsėti būdamas paauglys – žaidė Kauno „Bangos“ jaunių (1960) komandoje, 1961–1962 m. atstovavo Vilniaus „Žalgiriui“ (29 rungtynės, 2 įvarčiai). Nenorėjęs mokytis (tais laikais meistrų komandos žaidėjai turėjo mokytis, studijuoti) ir nesutaręs su treneriais 1963 m. paspruko į armiją – apie dešimt metų žaidė Rostovo prie Dono ASK (1966 m. pelnė SSRS čempionato sidabrą), Odesos „Černomoreco“, Minsko „Dinamo“ aukšto lygio komandose. Buvo laikomas vienu sumaniausių SSRS saugų. Išvargintas klajonių paskutines gyvenimo dienas praleido gimtajame Kaune.

Romualdas Leščinskas – G. Kalėdinsko bendramokslis. 1957 m. patekęs į sporto mokyklą 1958 ir 1959 m. žaidė Kauno ir respublikos moksleivių rinktinėse, 1960 m. – Kauno „Bangos“ jaunių, 1960–1962 m. – meistrų komandoje. 1963–1968 atstovavo Vilniaus „Žalgirio“ meistrų kolektyvui. 1964 m. jam suteiktas sporto meistro vardas. 1970–1978 m. dirbo KKI dėstytoju ir vyr. dėstytoju, 1970–1971 m. žaidė studentų „Atleto“ komandoje (1970 m. tapo šalies čempionu). Buvo pirmojo Lietuvoje sporto psichologijos profesoriaus Jurgio Palaimos mokinys, metus stažavosi Varšuvos kūno kultūros akademijoje. Treniravo KKI studentų rinktinę, 1970 m. subūrė vieną pirmųjų Lietuvoje Kauno moterų futbolo komandų. Iš gyvenimo pasitraukė 2006 metais.

2011 m. mirė dar vienas šios kartos atstovas – Andrius Paškevičius. Nelankęs sporto mokyklos 1959 m. pateko į Kauno „Raudonojo spalio“ („Lituanikos“) komandą, žaidusią Lietuvos pirmenybėse. 1960 m. gynė Kauno „Bangos“ jaunių komandos garbę SSRS čempionate Babruiske (Baltarusija). 1960 m. įstojęs studijuoti į KKI, 1962 m. su „Atleto“ komanda tapo šalies čempionu, 1963–1970 m. žaidė Klaipėdos „Granito“ („Atlanto“) meistrų komandoje, 1964 m. jam suteiktas sporto meistro vardas. Būdamas 29 metų (1971) buvo pakviestas į Vilniaus „Žalgirį“. 1975–1991 m. treniravo įvairias Kauno, Kėdainių komandas. Yra laimėjęs šalies čempionatų sidabro medalių (1979, 1981), penkis kartus Taurę (1972, 1973, 1978, 1979, 1980).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasuko laimės ieškoti į JAV. Ten ketverius metus dirbęs sodininku, kaip pats sakė „nematydamas šviesios dienos“, į Lietuvą grįžo praturtėjęs. Ramia senatve džiaugėsi neilgai – buvo nugalėtas užklupusios nepagydomos ligos.

Simas Šeibokas – sporto meistras (1966), 1965 m. baigė KKI. Tėvą, buvusį matininką, 1946 m. suėmė ir ištrėmė į Sibirą – jis iki 1955 metų dirbo Norilsko anglių kasyklose.

Futbolą S. Šeibokas atrado Panevėžio vidurinėje mokykloje: „Laimė lydėjo mano kartos moksleivius – mokykloje dirbo tarpukario sporto pažiba Vilius Variakojis. Nežinau iš kur jis ėmėsi sveikatos – žiemą su kerziniais auliniais batais su mokiniais ant sniego žaisdavo futbolą, vasarą – krepšinį, kartu bėgdavo krosus. 1955 m. patekau į pirmojo Panevėžio vaikų trenerio Vytauto Šilinsko rankas. Ir prasidėjo kelias į didįjį futbolą. 1958 m. Panevėžio moksleivių rinktinė dalyvavo aštuonių miestų turnyre Vilniuje ir užėmė ketvirtąją vietą. Tačiau SSRS moksleivių spartakiadoje Tbilisyje (Gruzija) iš panevėžiečių niekas nedalyvavo.

1959 m. Panevėžio moksleiviai pirmą kartą Lietuvoje iškopė į prizininkų trejetą.

Į respublikos rinktinę, dalyvavusią SSRS moksleivių spartakiadoje, pateko keturi panevėžiečiai, tarp jų – gynėjas S. Šeibokas. 1960–1963 m. jis žaidė Kauno studentų „Atleto“ komandoje. Su ja tapo 1962 m. Lietuvos futbolo čempionu, 1963 m. SSRS studentų žaidynėse iškovojo antrąją vietą, buvo pakviestas į SSRS studentų rinktinę. 1964–1967 m. žaidė Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandoje, vėliau – Ukmergės „Vienybės“, Vilniaus „Pažangos“ ekipose. Su jomis tapo čempionatų prizininku, 1971 m. Taurės laimėtoju. Palikęs futbolo aikštes, atsidėjo pedagoginiam ir organizaciniam darbui, parašė metodinį leidinį kūno kultūros mokytojams. Paskutinė S. Šeiboko, kaip kūno kultūros metodininko darbovietė iki 2011 m., – S. Dariaus ir S. Girėno vidurinė Mokykla.

Juozas Žvinakevičius futbolu susidomėjo ankstyvoje vaikystėje: „Prie mokyklos buvo smėlio aikštelė, joje ir praleisdavau dienas gainiodamas suplyšusį kamuolį. Tėvai priešinosi mano užsiėmimui, ne kartą gavau pylos. Atlaidesni pasidarė tik apie 1957 m., kai nuo 1953 m. gyvenome Klaipėdoje ir mane pradėjo treniruoti sporto mokyklos treneris Kostas Vasiliauskas. Vasarą pėsti eidavome į Girulius ir žaisdavome su pionierių stovyklų komandomis.

1958 m. buvau pakviestas į moksleivių rinktinę. Dešimtoje klasėje pradėjau žaisti Kretingos „Melioratoriaus“ komandoje – gaudavau kišenpinigių, vėliau – Klaipėdos ekipose. 1960 m. buvau pakviestas į Vilniaus „Spartako“ meistrų komandą, po kelių savaičių grįžau į Klaipėdą. Čia įleidau šaknis visam gyvenimui.“ J. Žvinakevičius 1978 m. baigė Vilniaus valtybinį universitetą (VVU), darbo ekonomikos specialybę, dirbo paprastu jūrininku žvejybos laivyne. 1964 m. jam suteiktas sporto meistro vardas.

Įdomus gyvenimo kelias ir dviejų žinomų vartininkų: Jono Stanislovaičio ir Vinco Kateivos.

V. Kateiva į didįjį futbolą atkeliavo iš užkampio – Naujosios Akmenės. 1964 m. patekęs į Vilniaus „Žalgirį“ čia su tam tikromis pertraukomis yra iki šiol – perteikia patirtį kaip vartininkų treneris.

J. Stanislovaitis į futbolą pateko atsitiktinai. Iš Žemaičių Naumiesčio atvykusį KPI pirmo kurso studentą per fizinio lavinimo pratybas žaidžiantį tinklinį pastebėjo futbolo treneris Justinas Labutis ir pakvietė treniruotis. Naujokas tobulėjo ne dienomis, o valandomis. 1962 m. – KPI pagrindinis vartų sargas, 1963 m. – Lietuvos jaunimo rinktinės narys, 1964 m. žaidė Klaipėdos „Granito“ meistrų komandoje. 1963 m. SSRS jaunimo rinktinių varžybose pripažintas geriausiu vartininku, 1964 m. – prisegtas sporto meistro ženklelis.

J. Stanislovaitis baigęs KPI iškilo kaip gabus inžinierius, organizatorius. 1987–1995 m. buvo Klaipėdos namų statybos kombinato gen. direktorius.

Vienas ryškiausių 1942 m. gimusių futbolo žmonių – Romualdas Juška. Futbolininkas, teisėjas, nuo 1983 m. – FIFA kategorijos arbitras.

Po žaidėjo karjeros Klaipėdos „Baltijos“, Vilniaus „Žalgirio“, Lvovo SKA, Maskvos CSKA, Charkovo „Metalist“ ir Vilniaus „Pažangos“ ekipose, per kurią 1970 m. buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku, R. Juška paragavo trenerio ir teisėjo duonos. Būtent teisėjo darbas ir išgarsino jį labiau nei futbolo žaidimas.

R. Juška 1980–1984 m. penkis kartus buvo išrinktas į geriausių SSRS teisėjų trejetą: 1981 m. – antras, 1983 m. – pirmas. Teisėjavo kelioms dešimtims tarptautinių rungtynių, iš jų šešioms tarpvalstybinėms, 1980 m. dirbo Maskvos olimpinių žaidynių futbolo turnyre.

 
Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Lemiamos NKL kovos vėl vyks Jonavoje
2019 03 21
NKL
Nacionalinės krepšinio lygos finalo ketvertas antrus metus iš eilės vyks Jonavos sporto arenoje. Šiemet turnyras bus surengtas balandžio 12-13 d.
Darbas – krepšinis, laisvalaikis – krepšinis
2019 03 21
Elektroniniai žaidimai
„Tikrai labai daug profesionalų savo laisvalaikį leidžia su kompiuteriniais žaidimais“, - neslepia Lietuvos eSporto rinktinės narys Aidas Einikis.
„Žalgiris“ Tel Avive išplėšė svarbią pergalę
2019 03 20
Eurolyga
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Eurolygoje iškovojo trečią pergalę iš eilės ir išsaugojo viltį patekti į atkrintamąsias varžybas.
 
„Mane įtikino, kad viskas bus gerai“
2019 03 21
Žvilgsnis
„Žaidėjai čia surinkti pusė bėdos - yra perspektyvaus jaunimo ir patyrusių vilkų“, - apie „Atlanto“ sudėtį kalba Klaipėdos komandos žaidėjas D.Šernas.
„Kvietimas į rinktinę labai nustebino“
2019 03 21
Rinktinė
Pastarieji keli mėnesiai 19-mečiui futbolininkui Pauliui Golubickui buvo vieni įsimintiniausių karjeroje (VIDEO).
„Stumbro“ gretose – 18-metis ukrainietis
2019 03 21
Legionierius
Ypatingą dėmesį jaunų futbolininkų ugdymui skiriantis Kauno „Stumbro“ futbolo klubas savo sudėtį papildė dar vienu perspektyviu žaidėju.
„Varžybos Alytuje – didelė garbė Lietuvai“
2019 03 19
Sportinis ėjimas
Europos ėjimo taurės laukianti Brigita Virbalytė: „Labai malonu, kad būtent Alytus tapo tuo kertiniu miestu, į kurį atkeliauja sportinis ėjimas.“
Šveicarijoje – Lietuvos ėjikų sėkmė
2019 03 18
Sportinis ėjimas
Marius Žiūkas laimėjo varžybas Šveicarijoje, o Brigita Virbalytė-Dimšienė tarp moterų užėmė antrąją vietą.
V. Ivaškevičius - pasaulio čempionas
2019 03 16
Kurčiųjų sportas
Pasaulio kurčiųjų uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate Vytenis Ivaškevičius laimėjo aukso, Mindaugas Jurkša - bronzos medalį.
 
Lietuviui Majamyje pritrūko jėgų
2019 03 19
Turnyras
Dar sekmadienį ATP „Challenger“ serijos turnyrą Kanadoje laimėjęs R. Berankis jau kitą dieną vyko į Majamį ir beveik be poilsio turėjo stoti į kovą.
Po pergalės – aukštyn reitingo laiptais
2019 03 18
Reitingas
Turnyre Kanadoje triumfavęs Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis pasaulio reitinge pakilo į 82-ąją vietą.
Lietuvio kolekcijoje - dar vienas trofėjus
2019 03 17
Tenisas
Drumondvilio „Challenger“ serijos turnyro Kanadoje finale Ričardas Berankis 6:3, 7:5 įveikė voikietį Yannicką Madeną.
Jonavoje – kovos menų fiesta
2019 03 22
Graplingo imtynės
Pirmą kartą istorijoje Baltijos šalių graplingo čempionate bus kovojama dviejose grupėse – su kimono ir be kimono.
Lietuvos boksininkams – septyni medaliai
2019 03 22
Boksas
Pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako jaunimo bokso turnyre Vilniuje paaiškėjo pusfinalių dalyviai. Jie užsitikrino mažiausiai bronzą.
Pirmą dieną – net 29 kovos
2019 03 21
Turnyras
Vilniuje prasidėjo vienas didžiausių Europoje jaunimo bokso turnyras, skirtas pirmajam Lietuvos olimpiniam čempionui Danui Pozniakui atminti.
 
Popiežius Pranciškus turės naują dviratį
2019 03 13
Kongresas
32-ajame Europos dviračių sporto sąjungos (UEC) kongrese dalyvavo 43 žemyno federacijų atstovai, tarp jų ir LDSF prezidentas Romualdas Bakutis.
Papildė olimpinę taupyklę
2019 03 09
Lenktynės
Lietuvos dviratininkė Rasa Leleivytė lenktynėse Italijoje pelnė pirmuosius olimpinės atrankos taškus.
Rinktinės lyderę siūbavo sezono bangos
2019 03 08
Trekas
"Buvo labai daug pakilimų ir nusileidimų", - sako dviratininkė Simona Krupeckaitė, vertindama pasibaigusį 2018-2019 metų sezoną.
Konkurencija rinktinėje motyvuoja
2019 03 21
Žvilgsnis
Lietuvos rinktinės rankininkas Rolandas. Bernatonis: apie nepamirštamą įvartį į „Barcelona“ vartus, sezoną Vengrijoje ir laukiančią kovą su rumunais.
Paskutinėse rungtynėse - antausis dzūkams
2019 03 16
LRL
Paskutinėse LRL reguliariojo sezono rungtynėse "Šiaulių SM-Dubysa" atkakliame mače 29:28 nugalėjo Alytaus "Varsą-Stronglasą".
„Dragūnas“ - Baltijos lygos finalo ketverte
2019 03 16
Rankinis
"Visos komandos - profesionalios, jų biudžetai 8-10 kartų didesni už mūsų, bus smagu pasitikrinti, ką galime", - apie būsimus varžovus kalbėjo A. Juškėnas.
 
Auksinė komanda tikisi daugiau dėmesio
2019 03 19
Žvilgsnis
Baltijos tinklinio čempionės „Prekybos-Paramos“ treneris Kęstutis Pačėsas: „Kolektyvas patikimas, duok Dieve, kad visos komandos tokį turėtų.“
Baltijos čempionate - alytiškių triumfas
2019 03 17
Moterų tinklinis
Dramatiškoje kovoje finale Tartu 3:2 įveikusios vietos "TU-Bigbank" Alytaus "Prekybos-Paramos" tinklininkės pirmąkart laimėjo Baltijos čempionių vardus.
Tinklinis rado namus Palangoje
2019 03 15
Tinklinis
Po Jonavos akibrokšto, kuomet be perspėjimo buvo atšaukti Lietuvos tinklinio čempionato finalai, LTF rado prieglobstį Palangos sporto centro salėje.
Lietuvis sustiprino lyderio poziciją
2019 03 22
Moto
Lietuvos motociklininkas Arūnas Gelažninkas laimėjo trečiąjį iš eilės etapą Alžyre vykstančiame „Tuareg“ ralyje.
Laukia karštas motociklų sezonas
2019 03 20
Moto
Lietuvos motociklų sporto federacija paskelbė 2019 metų sezono varžybų tvarkaraščius – šiais metais suplanuota apie pusę šimto renginių.
Lenktynes aptemdė tragedija
2019 03 20
Moto
Lietuvos motociklininkas Arūnas Gelažninkas tapo „Tuareg“ ralio lyderiu. Šiose lenktynėse žuvo Italijos ministrės tėvas.
 
„Energijai“ iki aukso – žingsnis
2019 03 22
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionės titulą ginanti Elektrėnų „Energija“ finalo antrame mače svečiuose palaužė Vilniaus „Hockey Punks“.
Į persekiojimo lenktynes nepateko
2019 03 21
Biatlonas
Pasaulio taurės varžybų Norvegijoje moterų 7,5 km sprinto lenktynėse startavo dvi Lietuvos biatlonininkės.
Sunkiausioje rungtyje – tarp lyderių
2019 03 21
Orientavimasis
Švedijos šiaurėje esančiame Pitėjos miestelyje trečiadienį prasidėjo pasaulio orientavimosi sporto slidėmis čempionatas.
Bronzą išplėšė per pratęsimą
2019 03 20
Regbis
Latvijoje surengtame moterų regbio-7 turnyre "Livonia Winter 7s" Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius.
Golbolo rinktinėje – krepšinio treneris
2019 03 20
Golbolas
„Tai, ko gero, pats rimčiausias iššūkis mano gyvenime“, - teigia Lietuvos golbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu paskirtas Valdas Gecevičius.
Pergalę lėmė geležinė gynyba
2019 03 19
Regbis
Šiauliuose vykusiame trečiajame Lietuvos regbio federacijos (LRF) taurės etape - "Kalvio" taurės" turnyre - nugalėjo Šiaulių "Baltrex-Šiaulių" klubas.
 
Sportas – barjeras emigracijai
2019 03 21
Forumas
„Norėdamas tobulėti, žmogus turi siekti daugiau, dažnai lenktyniauti su savimi", - „Olimpinio švietimo forume“ sakė ministras A.Monkevičius.
Sporto žmonėms – apdovanojimai
2019 03 21
Apdovanojimai
Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) pagerbti sportui ir olimpizmui nusipelnę asmenys.
Lietuviai sėmėsi žinių iš britų
2019 03 21
Vizitas
Lietuvos tautinio olimpino komiteto darbuotojai Jungtinėje Karalystėje domėjosi britų sporto finansavimo sitema, bazėmis, rengimusi olimpiadai.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas