Ingvaras Butautas 2012 m. lapkričio 8 d. 18:23 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Automobilių sporto profesorius

„Gimtadienį švęsiu pabėgęs nuo visų savo artimųjų – tik su savo mėgstamu automobilių sportu“, – teigė Jonas Dereškevičius

J. Dereškevičius vadinamas automobilių sporto profesoriumi.
Algimanto Brazaičio nuotr.
J. Dereškevičius vadinamas automobilių sporto profesoriumi.

Lapkričio 8 d. garsiausiam Lietuvos automobilių sporto treneriui, šio sporto profesoriumi vadinamam Jonui Dereškevičiui sukanka 60 metų.

Tiesa, jis pats tvirtina esąs veikiau mokinys negu profesorius. Anot J. Dereškevičiaus, jis vis dar kaupia patirtį – vadinasi, mokosi.

60-metį treneris sutiko Ispanijoje. Anot jo, pabėgęs nuo visų sveikintojų į Pirėnų kalnus ir švęsdamas su savo mėgstamu automobilių sportu.

Kaip jūsų gyvenime atsirado automobilių sportas?
Aš gyvenau ten, kur tais laikais buvo techninių sporto šakų židinys. Mano kieme buvo tuomečio Kauno politechnikos instituto sportinio ir techninio klubo bazė – tiesiai po langais. Tad ir užkrėtė savo bacilomis...

Nuo pačios vaikystės? Galbūt pradėjote nuo kartingų?
Tuo metu kartingų nebuvo, juos reikėjo gamintis patiems ir šį etapą aš praleidau. Kai man buvo šešeri, tėtis įsigijo automobilį, o man teko didelė laimė, sėdint jam ant kelių, sukinėti vairą, nors dar gerai nesupratau, ką darau. Nuo tų dienų ir pradėjo mano smegenyse formuotis mintis, kad turėčiau būti susijęs su vairu. Mokyklos laikais visi vaikai ėjo ką nors sportuoti. Aš pasirinkau plaukimą. Automobilių sportas tada dar neatrodė pasiekiamas. O po to, gal nuo aštuntos klasės, kai jau buvau paauglys, senbuviai iš garažų nevarydavo. Būdavo didžiulis džiaugsmas, kai duodavo nuplauti kokią nors detalę. Pasijusdavau lyg dalyvaučiau tame procese.

Pavažiuoti neleisdavo?
Ne, tai jau buvo vėliau, kai buvau studentas. Tada „pritvirtino“ man automobilį – 407-ą moskvičių. Turėjau teisę jį valyti, remontuoti, važinėti po kiemą. Nors lenktyniauti dar negalėjau.

O kada buvo pirmosios varžybos?
Tada dar lenktyniavau ne su sportiniu automobiliu. Rudenį, per studentų dienas, buvo rengiamos automobilių slalomo varžybos. Jose galėdavo dalyvauti ir studentai, ir kiti sportininkai. Važiavau su tėčio automobiliu. Į tikrą lenktyninį automobilį atsisėdau 1972 metais. Vyko Kauno ralis, beje, sutapęs su neramumais, Romo Kalantos susideginimo aidais. Todėl vienas mano dėstytojų negalėjo dalyvauti ralyje, o man nusišypsojo laimė atsisėsti šalia piloto – kito dėstytojo ir susipažinti iš arčiau, kas yra tas automobilių ralis. Tada jis truko beveik tris paras. Taip ir grimzdau gilyn, negrįžtamai.

Ilgai sportavote?
Aš ir dabar stoviu Ispanijoje ant uolos ir žiūriu, kaip visi pasaulio čempionato lyderiai ruošiasi lenktynėms.

Bet jau ne kaip lenktynininkas? Kaip treneris ar žiūrovas?
Kaip treneris. Ir savo gimtadienį švęsiu čia ant uolos vienas. Pabėgęs nuo visų savo artimųjų, tik su savo mėgstamu automobilių sportu.

Jeigu kaip treneris, tai, matyt, ir su auklėtiniais?
Turiu auklėtinių. Bet Lietuvoje esantys manęs čia nepasieks. O čia turiu vieną perspektyvų sportininką iš Ukrainos.

Kur dabar daugiausia dirbate? Ukrainoje? Ispanijoje? Lietuvoje?
Lietuvoje rimtų lenktynių – labai mažai. Norint ugdyti sportininkus, reikia kur nors važiuoti. Ledo čiuožėjai treniruojasi Amerikoje, mūsų situacija – tokia pati. Buvusioje SSRS kalningų bazių ir trasų nėra. O mums reikia kalnų. Lietuvoje ar aplink ją – nepasiruoši, kad būtumei konkurencingas sportininkas.

Kaip šeima reaguoja į tokias nuolatines jūsų keliones? Susitaiko?
Jau likome tik dviese su mylimąja. Trys dukros – suaugusios, visos turi savo šeimas ir dėl to man lengviau mėgautis savo egoistišku pomėgiu... Žmona dirba, o aš, valkata, – bastausi po visą pasaulį.

Jus vadina visų automobilių sporto rungčių profesoriumi.
Teko prisiliesti ir prie kartingo (buvo periodas, kai labai daug dėmesio skyriau šiai sričiai), ir prie visų kitų rungčių. Dabar man liko žiedinės lenktynės ir ralis. Žmogų visada riboja vienas paprastas dalykas: jeigu tavęs niekur nekviečia, vadinasi, niekur ir neini. Tad dar kol mane kur nors kviečia būti šalia ir skleisti ramybę, prireikia mano praplikusios žilos galvos, tai ten aš ir atsiduriu. O šįkart labai džiaugiuosi. Nes galiu mokytis. Galiu pasakyti drąsiai – aš, kaip treneris, patirtį vis dar kaupiu – mokausi. Semiuosi pasaulio čempionato patirties. Jis progresuoja su kiekviena diena ir dėl to patirties negali būti per daug. Dalyvavimas bet kuriose pasaulio čempionato lenktynėse yra gera mokykla tiek sportininkui, tiek treneriui. Tad lakstau čia kaip mokinukas ir net pamirštu savo amžių...

Kokius savo išugdytus sportininkus galėtumėte paminėti? Kuriais iš jų didžiuojatės?
Lietuvoje jų liko labai daug. O didžiuojuosi kiekviena galimybe prisidėti prie jų meistriškumo ir kiekvienas auklėtinis man yra labai brangus. Nesvarbu, kiek jis pasiekė. Juk labai dažnai mes būname ribojami aplinkybių. Ir nebūtinai tai atspindi to sportininko sugebėjimus. Aš didžiuojuosi ryšiu, užgimstančiu tarp sportininko ir manęs. Tai, mano supratimu, yra didžiausia vertybė, o ne laimėjimai, kurių kartu siekiame. Kartais mums pasiseka – yra ir Europos čempiono titulą iškovojusių žmonių, ir daugkartinių Lietuvos ralio, žiedinių lenktynių, kartingų čempionatų nugalėtojų. Bet aš tikrai nenoriu vardyti, kad nebūtų skaudu tiems, kuriems likimas neleido karjeros laiptais užkopti taip aukštai. Jie visi man labai brangūs ir didžiuojuosi aš jais visais, nes jie įveikė save – patį didžiausią varžovą.

Ar esate padaręs avariją ne per varžybas?
Esu vieną kartą per kvailystę įsmeigęs kitam automobiliui į galą. Dėl to, kad nepagrįstai skubėjau.

Gatvėje nelenktyniaujate?
Ypač dabar – šliaužioju. Metai savo daro. Apdorojamos informacijos kiekis gerokai sumažėjęs – tą pastebiu. Nedarau sau iš vairavimo katorgos. Išeliminuoju vairavimo laiką iš savo gyvenimo. Kad jis manęs nepasiglemžtų viso. Nes kai važiuoji greitai – nustoji gyventi, laikas pradingsta – esi čia ir dabar. Jeigu nori gyventi, kam tada atiduoti laiką?

Su amžiumi prastėja reakcija?
Patirties daugėja, ji ir padeda filtruoti neapgalvotus sprendimus. Dabar tą patį informacijos kiekį apdoroju kur kas ilgiau negu anksčiau. Anksčiau spontaniškai improvizuodami nuspręsdavome, kad reikia daryti būtent taip, o dabar turiu turėti šimtaprocentę garantiją, kad tai, ką darau – teisinga. Ir tam reikia daugiau laiko. Dabar aš su informacija dirbu sąmonės lygmeniu. O ji nėra tokia greita kaip pasąmonė, kuria daugiausia rėmiausi būdamas jaunas. Tada informaciją apdorodavau 2 000 kartų greičiau. Aš vengiu dideles pagundas sukeliančių automobilių. Važinėju automobiliu, kurio darbinis variklio tūris yra tik 1,2 litro ir turi tik tris cilindrus. Ir tai – ne dėl taupumo. Neturiu jokio noro skubėti, aplenkti, nes mano automobilis neleistų. Dėl to visai nesinervinu. Žinau, kad vis tiek nuvažiuosiu.

Jūs ir gyvenate iš automobilių sporto?
Turiu galimybę gyventi iš automobilių sporto. Bet artėja žiemos sezonas, kai vėl užsiimsiu paprastų vairuotojų konsultavimu. Įmonės kviečia mane, kad padėčiau žmonėms pažinti save vairuojančius automobilį ir geriau suprasti, atrasti daugiau psichologinio komforto, būti saugesniems. Tai sudaro didesnę dalį mano veiklos. O sportas – mano aistra, jis velniškai brangus, o sportininkams įklijuoti dar išlaidų – labai sudėtinga.



Jonas Dereškevičius
Gimė 1952 m. lapkričio 8 d. Kaune.
1976 m. baigė KPI.
1980, 1982 m. – SSRS automobilių ralio čempionas.
1979–1981 m. – SSRS komandinių žiemos ralio čempionatų laimėtojas.
1981 m. – Baltijos automobilių ralio čempionas.
1978 m. – Lietuvos automobilių ralio čempionas.
1978 m. – SSRS žiedinių lenktynių vicečempionas.
1975 m. – Lietuvos žiedinių lenktynių vicečempionas.
1974–1979 m. – KPI sporto klubo instruktorius-metodininkas.
1979–1980 m. – LTSR SDAALR automobilių sporto instruktorius-metodininkas.
1982–1985 m. – Maskvos SDAALR sportinio techninio klubo automobilių sporto treneris.
1985–1986 m. – Maskvos sportinių ir lenktyninių automobilių biuro inžinierius-tyrinėtojas.
1988–1990 m. – Vilniaus aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos automobilių sporto treneris.
1990–1997 m. – bendrovės „Autopaslauga: inžinierius.
1999–2003 m. – VšĮ „Greičio žiedas“ direktorius.
2003 m. įsteigė VšĮ Dereškevičiaus vairavimo centrą, nuo 2007 m. teikia individualias mokymo, konsultavimo paslaugas.
Garsiausi auklėtiniai: Europos autokroso nugalėtojas A. Simaška, Lietuvos čempionai R. Lipeikis, R. Čapkauskas ir kiti.

 

Daugiau naujienų iš kategorijos Auto, moto
KOMENTARAI
 
 
 
Lietuvę užgrūdino legionierės patirtis
2019 12 12
Žvilgsnis
Pastaruosius pusketvirtų metų užsienyje rungtyniavusi Santa Baltkojienė praėjus dešimtmečiui sugrįžo ten, kur ir prasidėjo jos krepšininkės kelias.
Broliai Lavrinovičiai – prieš „Ryto“ jaunimą
2019 12 12
Anonsas
„Jaunimas dabar įžūlus. Jie bėgs, stengsis, todėl turime būti pasiruošę", - prieš mačą mėgėjų lygoje juokėsi Kšištofas Lavrinovičius.
Š. Sakalauskas netiki „Žalgirio“ krize
2019 12 11
Žvilgsnis
Krepšinio ekspertas Šarūnas Sakalauskas: „Geresnis taiklumas palengvintų puolimą, nes, išskyrus dvikovą su CSKA, „Žalgiris“ pelnė nedaug taškų“.
 
Tauragėje – nauja talentų kalvė
2019 12 11
Akademija
Tauragėje iškilmingai duris atvėrė vaikų ir jaunių futbolo akademija „Tauras“. Per iškilmes pagerbti ir geriausi apskrities futbolininkai.
„Utenoje matau potencialą ir erdvę tobulėti“
2019 12 11
Interviu
„Utenio“ techninis vadovas Carstenas Dohmas: „Nesižaviu per kitų galvas lipančiais treneriais, kuriems svarbiausia kuo greičiau kilti karjeros laiptais.“
Lietuvos futbolui – lyderių patarimai
2019 12 11
Mokymai
Lietuvoje vykusiuose mokymuose – pasaulinio lygio specialistas iš Belgijos.
Lietuvos bėgikai – greta lyderių
2019 12 10
Krosas
Žemyne – tik už aštuonių ekipų nugarų. Lisabonoje (Portugalija) vykęs Europos kroso bėgimo čempionatas Lietuvai buvo istoriškai sėkmingiausias.
Ėjimo šimtmetį įamžino ir knyga
2019 11 25
Jubiliejus
Į Lietuvos sportinio ėjimo 100-mečio paminėjimą Alytaus teatre susirinko visas mūsų šalies ėjimo elitas, pristatyta knyga „Šimtmečio žingsniai“
Po finišo – pagalba išsekusiam varžovui
2019 11 25
Bekelė
Istorinius Lietuvos bekelės bėgimo čempionų titulus iškovojo Vaidas Žlabys ir Gitana Akmanavičiūtė.
 
Prestižinis turnyras Vilniuje – jau 10 kartą
2019 12 11
Turnyras
Vilniuje, SEB arenoje, bus surengtas aukščiausios – pirmos – kategorijos Tarptautinės teniso federacijos (ITF) senjorų turnyras „Vilnius Cup 2020“.
Vilniuje triumfavo Prancūzijos talentai
2019 11 29
Turnyras
Vilniuje, SEB arenoje, baigėsi Europos teniso federacijos („Tennis Europe“) pirmos kategorijos 12-mečių teniso turnyras „Vilnius tennis academy cup 2019“.
Teniso 100-mečio šventėje – apdovanojimai
2019 11 27
Jubiliejus
Lietuvos tenisą pasveikino ypatingas svečias – tiesiai iš Daviso taurės finalo atvykęs Tarptautinės teniso federacijos prezidentas Davidas Haggerty.
Iš Suomijos – su bronza
2019 12 11
Imtynės
Suomijoje vykusiame tarptautiniame graikų-romėnų imtynių turnyre du mūsų šalies atletai iškovojo bronzos medalius.
Boksininkų rinkimuose – moterų triumfas
2019 12 11
Boksas
Išrinkti geriausi 2019 metų Lietuvos boksininkai. Jiems įteikti specialūs Lietuvos bokso federacijos (LBF) prizai bei piniginės premijos.
Šalies čempionate – milžiniška konkurencija
2019 12 11
Graplingo imtynės
Šį šeštadienį Kaune bus surengtas atvirasis Lietuvos graplingo čempionatas, kuris užbaigs stipriausių mūsų šalies graplingo imtynininkų sezoną.
 
Kaip saugiai važinėti dviračiu žiemą
2019 12 09
Patarimai
„IKI Velomaratono“ organizatoriai išskiria 4 esminius patarimus, padėsiančius jums saugiai važinėti dviračiu net ir šaltuoju metų laiku.
Vilniuje – LDSF mokymai
2019 12 04
Mokymai
Lietuvos dviračių sporto federacija Vilniuje, viešbutyje „Panorama Hotel“ gruodžio 7-8 d. organizuoja dviračių sporto teisėjų ir administracijos mokymus.
Kelią į pirmą ketvertą užkirto kinės
2019 11 29
Trekas
Pasaulio dviračių treko taurės trečiojo etapo Honkonge moterų komandų sprinto varžybose Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė užėmė septintąją vietą.
Turnyro lentelėje – naujas lyderis
2019 12 12
Lietuvos lyga
Šalies čempionai „Dragūno“ rankininkai svečiuose palaužė pagrindinę konkurentę VHC „Šviesa“ komandą.
„Granitas“ buvo per kietas „Grifui“
2019 12 11
Lietuvos lyga
Trečiadienį Lietuvos rankinio lygioje vyko vienerios rungtynės – Kaune “Granitas-Karys“ veikė Panevėžio “KKSC-RSSG Grifą” 35:25 (19:15).
Rinktinėje – visai kita atmosfera
2019 12 08
Rinktinė
Dienas iki rinktinės stovyklos skaičiuojantis Mindaugas Dumčius: jeigu pradėsime bijoti varžovų atrankoje, tai ką darytumėme pasaulio čempionate?
 
Lietuviai – Prancūzijos ir Vokietijos elite
2019 12 05
Legionieriai
Daugiau nei 15 Lietuvos tinklininkų savo karjerą tęsia įvairiose Europos lygose. Keletas iš jų varžosi vienuose iš stipriausių čempionatų.
Tinklinio aikštėse – intriguojančios kovos
2019 12 02
Lietuvos čempionatas
Lietuvos vyrų tinklinio čempionate pergales šventė Klaipėdos ir Marijampolės klubai, moterų – Vilniaus ir Kauno komandos.
Vilniuje – tinklinio jubiliejaus šventė
2019 11 30
Jubiliejus
Penktadienį Vilniuje, „Pirklių klube“, vyko tinklinio šventė. Čia buvo paminėtas Lietuvos tinklinio 90-metis.
Nematomą sporto pusę lydi ir skausmas
2019 12 12
Žvilgsnis
Lenktynininkas Deividas Jocius, patyręs didelę avariją Druskininkų ralyje, sužinojo, ką reiškia, kuomet tavo planai nubraukiami vienu brūkšniu.
Žiemos ralyje – sportas ir pramogos
2019 12 11
Ralis
Pirmojo metų festivalio „Winter Rally“ organizatoriai paskelbė automobilių sporto gerbėjams aktualią datą.
Ralyje – briedžiai, fėjos, nykštukai
2019 12 03
Ralis
„Kalėdinis ralis“ surinko gausų būrį šeimų, draugų ir giminaičių. Ralyje startavo daugiau kaip 60 ekipažų, virš 200 dalyvių.
 
Vietoj futbolo stadiono – į ledo aikštę
2019 12 11
Ledo ritulys
Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės lyderė Klara Miuller turi dviejų šalių pasus, tad yra dalyvavusi ir Vokietijos jaunių rinktinės pratybose.
Be medalių, bet su viršytais lūkesčiais
2019 12 11
Ledo ritulys
Pirmą kartą pasaulio čempionate žaidusi Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinė iškovojo dvi pergales ir patyrė tris pralaimėjimus (VIDEO).
Į Lozaną – rekordinis lietuvių būrys
2019 12 10
Jaunimo olimpiada
Europos jaunimo olimpinio festivalio vicečempionas M.Morauskas liko pirmas už brūkšnio, tačiau vilčių patekti į jaunimo olimpines žaidynes dar neprarado.
Mažiems automobiliams – didelė erdvė
2019 12 12
Bazės
Kaune duris atvėrė „RC Arena Lithuania“: pirmoji specialiai radijo bangomis valdomų automobilių lenktynėms pritaikyta erdvė Lietuvoje.
Grįžta ekstremalus alpinizmas
2019 12 11
Festivalis
Į Druskininkuose vyksiantį LTeam žiemos festivalį sugrįžta ekstremalios alpinizmo varžybos. „Ledo kirtis 2020“ vyks abi festivalio dienas.
Ristūnai vėl skries ledu Dusetose
2019 12 11
Žirginis sportas
Ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2020“ ir nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojanti žiemos šventė vyks vasario 1 d.
 
Rinkimų azartas peržengė teisėtas ribas
2019 12 12
Situacija
„LTeam apdovanojimų 2019“ apdovanojimų taryba dėl galimo neteisėto balsų rinkimo nusprendė anuliuoti „Metų populiariausio sportininko“ nominaciją.
Žinomi žmonės turi savo favoritus
2019 12 09
Apdovanojimai
Ką „LTeam apdovanojimuose“ palaiko eurokomisaras, žurnalistės, radijo laidų vedėjas Palangos meras ir „Ryto“ aukštaūgis?
„Kai kurie filmai nurovė stogus“
2019 12 08
Žvilgsnis
„Lietuvos mokyklų žaidynių“ TV laidos vedėjas Mindaugas Ponomariovas šviežiai praūžusiame „Sporto kino festivalyje“ buvo dažnas svečias.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas