Krepšininkus į rungtynes lydi muzika

Minčių, emocijų - daugybė. Gal reikės paieškoti tų vokiečių „specialistų“, kurie juodino Rūtą Meilutytę iškart po auksinio finišo, ir duoti į kaktą. Rūta – švari, todėl labai pikta, kad buvo toks niekuo nepagrįstas spaudimas. Ji – labai talentinga, čia tik jos ilgos kelionės pradžia. Manau, kitose olimpinėse žaidynėse jau galima tikėtis daugybės medalių, kuriuos gal laimės ne vien Rūta, bet ir kiti plaukikai, atsidūrę ant jaunosios čempionės sukeltos bangos. Vien dėl Rūtos pergalės buvo verta važiuoti į žaidynes, nors tikiu, kad Londone dar patirsime triumfo akimirkų.
 

Nudžiugino irkluotojai. Reikės pasikviesti į Anupriškes, juk jie treniruojasi visai netoli – Trakuose. Visi pasirodė puikiai. Ir Rolandas Maščinskas su Sauliumi Ritteriu, iškovoję šeštąją vietą, nors buvo jauniausi tarp visų įgulų savo rungtyje, ir Donata Vištartaitė, ir Mindaugas Griškonis, patekę į B finalus. Reikia užtikrinti jiems galimybę sunkiai, bet ramiai dirbti, važiuoti treniruotis, kur yra geriausios sąlygos. Jei tai pavyks, kitose žaidynėse turėsime daugiau čempionų, nes jie jau dabar labai arti viršūnės.
 

Į krepšininkų žaidimą žiūriu labai pozityviai. Nors visa komanda į kaimelį grįžo nuliūdusi, aš matau ir gerų dalykų. Puikiai žaidėme su Nigerija, šiandien su Prancūzija du kėlinius irgi atrodėme labai galingai. Trūksta labai nedaug. Širdyje jaučiu, kad ketvirtfinalyje nugalėsime bet kurią komandą. Dar prieš olimpiadą maniau, kad grupėje būsime ketvirti, nes mums svarbiausias – ketvirtfinalis. Ši komanda yra įrodžiusi pernai Lietuvoje ir šiemet Venesueloje, kad geriausiai žaidžia tada, kai nebeturi kur trauktis. Vyrai laimėjo svarbiausias kovas dėl galimybės žaisti Londone. Pernai – prieš Slovėniją, dabar – prieš Puerto Riką. Dėl to reikia tikėti komanda. Nes nematau nė vienos priežasties netikėti. Ji stipri, vieninga, stipriausia tada, kai sunkiausia.
 

Pasimokėme iš argentiniečių – Valdemaras Chomičius pasiėmė grotuvą, tad dabar į rungtynes važiuojame autobuse skambant Marijono Mikutavičiaus ir kitoms uždegančioms lietuviškoms dainoms. Jos padeda krepšininkams užsivesti. 
 

Visi lietuviai dega noru laimėti, ne tik krepšininkai. Tai matau iš sportininkų akių olimpiniame kaimelyje. Čia tvyro puiki atmosfera. Juk kai kuriems tai viso gyvenimo šansas. Laukiame daug sėkmingų pasirodymų. Rugpjūčio 4 d. atvyks Virgilijus Alekna, nemažai lengvaatlečių – jau čia. Kaimelyje įsikūrė Simona Krupeckaitė. Šiandien ir rytoj kovos boksininkai, savo starto laukia dziudo imtynininkas Marius Paškevičius. Artimiausios dienos bus labai įdomios.
 

Žinoma, nereikia galvoti vien tik apie medalius. Argi į finalą patekęs plaukikas Giedrius Titenis ar irkluotojai neparodė, kad yra vieni geriausių pasaulyje savo rungtyse? Juk Rolandas su Sauliumi dabar yra šešti pasaulyje. Tarp visų porinių dviviečių įgulų. Tai neįtikėtinas pasiekimas. Tikrai dar bus ne vienas pakilimas, koks jau buvo po Rūtos pergalės. Laukiame dar ne vienos olimpinės sensacijos.