Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
18-metės susirinko į pirmąją stovyklą
2016 05 24
U-18
Lietuvos aštuoniolikmečių merginų rinktinė pradėjo pasirengimą Europos čempionatui, kuris startuos liepos pabaigoje
Abi krepšinio dvikovos baigėsi lygiosiomis
2016 05 24
Draugiškos rungtynės
Vilniaus KM šešiolikmečiai sužaidė dvejas draugiškas rungtynes su varžovais iš Baltarusijos ir nė vienose jų nugalėtojai nepaaiškėjo
Sporto aikštelės laukia vilniečių
2016 05 24
Bazės
Vilniaus savivaldybė pradėjo tvarkyti sporto aikšteles daugiabučių kiemuose ir prie ugdymo įstaigų – po mėnesio atnaujintų sporto aikštelių bus net 18
 
"Golas-2016" apsilankė Bartninkuose
2016 05 23
Vaikų sportas
Bartninkų Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcio centro stadione vyko Vilkaviškio rajono savivaldybės vyresnio amžiaus „Golas2016“ finalas
Virš čempionų - tik "Trakai"
2016 05 23
A lyga
„SMScredit.lt A lygos" turo apžvalga: „Atlantui“ už nesėkmę pirmajame rate atsirevanšavęs „Žalgiris“ pakilo į antrą turnyro lentelės vietą
Ant marškinėlių - auksinės širdys
2016 05 23
A lyga
A lygos futbolininkų marškinėlius papuoš auksinės širdys. Tokias gaus tie žaidėjai, kurie nacionalinėje rinktinėje bus sužaidę nemažiau 10 rungtynių.
Sportininkus pasitiko Kauno meras
2016 05 24
Bėgimas
Nidoje vyksiančio sporto ir sveikos gyvensenos festivalio „Sveika, Neringa!“ vėliavą nešantys bėgikai antradienį užsuko į Kauną
Mildronatas rado auką ir Lietuvoje
2016 05 23
Dopingas
Viena žinomiausių visų laikų šalies stajerių Živilė Balčiūnaitė antrą kartą įkliuvo dopingo kontrolieriams, šįsyk jos organizme rasta mildronato
Vilnius gyveno bėgimu
2016 05 23
Bėgimas
Tarptautiniame bėgime "We Run Vilnius" dalyvavo daugiau nei 7 tūkstančiai bėgikų. Tradicija tapusiame renginyje bėgo ir profesionalai ir mėgėjai
 
Krito pirmame „Roland Garros“ etape
2016 05 24
Turnyras
Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis patyrė pralaimėjimą „Roland Garros“ turnyro starte, nesugebėjęs rimtai pasipriešinti Nicolas Mahut
Pietų Afrikos tenisininkų lauks Kaune
2016 05 24
Daviso taurė
"Neabejoju, kad tenisininkus kauniečiai palaikys taip, kad jiems nebesinorės žaisti niekur kitur", - teigia Kauno miesto meras V. Matijošaitis
R. Berankis - stipriausiųjų 50-uke
2016 05 23
Reitingas
Karjeros rekordus vieną po kito gerinantis R. Berankis ATP reitinge pasiekė neregėtas aukštumas ir, įgyvendino vieną iš didžiausių savo svajonių
Baltijos žaidynėse - net kazachų kovotojai
2016 05 24
Graplingo imtynės
Pirmą kartą surengtos atvirosios Baltijos šalių graplingo žaidynės į Jurbarką sutraukė 159 šios sporto šakos entuziastus
Stipriausia turnyro vieta – tradicija
2016 05 24
Imtynės
Anykščiuose vyko XIX-as tradicinis graikų–romėnų imtynių turnyras, skirtas Vladui Žmoginui atminti
Aukso medaliai - dviem lietuvėms
2016 05 23
Imtynės
Šiauliuose vykusiame tarptautiniame „Sun City Open“ moterų imtynių jaunių turnyre aukso medalius iškovojo Vestina Danisevičiūtė ir Gabija Dilytė
 
P. Šiškevičius finišavo ketvirtas
2016 05 23
Lenktynės
Lenkijoje baigėsi tarptautinės daugiadienės dviračių lenktynės „Baltyk - Karkonosze Tour“. Jose dalyvavo 6 Lietuvos komandos „Staki-Baltik vairas" nariai
A. Kruopis - lenktynių nugalėtojas
2016 05 22
Lenktynės
Lietuvos plento dviračių grupinių lenktynių čempionas Aidis Kruopis triumfavo Prancūzijoje surengtose trijų etapų lenktynėse „Paris – Arras Tour“
A.Kruopis laimėjo dar vieną lentynių etapą
2016 05 22
Lenktynės
"Komandos draugų dėka, neturėjau daug darbo", - sakė "Paris - Arras tour" lenktynių antrą etapą laimėjęs lietuvis A.Kruopis
"ACME-Žalgiris" tapo Lietuvos čempionėmis
2016 05 21
Rankinis
Ketvirtus metus iš eilės Lietuvos čempionėmis tapo Kauno „ACME-Žalgiris“ moterų rankinio komanda, finalo serijoje 3-1 įveikusios Garliavos "SM-CASCADĄ".
Finale prireiks penktųjų rungtynių
2016 05 21
Rankinis
Lietuvos rankinio lygos finale - lygybė. Serijoje iki 3 pergalių 0:2 atsilikinėję Alytaus rankininkai pasiekė dvi pergales iš eilės ir išlygino rezultatą.
Bronzinis metimas – paskutinę akimirką
2016 05 18
Lietuvos čempionatas
Kauno "Granito-Gajos-Kario" rankininkai iškovojo Lietuvos čempionato bronzą, o mūšis dėl aukso dar tęsis.
 
Ryžto ir kovingumo netrūko, bet stigo jėgų
2016 05 23
Žvilgsnis
Lietuvos moterų tinklinio rinktinės trenerė Daiva Simokaitienė dar nežino, ar liks prie komandos vairo.
Lietuvės metė iššūkį favoritėms
2016 05 22
Tinklinis
Lietuvos moterų tinklinio rinktinė pralaimėjo ir trečiąsias Europos čempionato atrankos pirmojo etapo antros grupės turnyro rungtynes Alytuje
Liuksemburge pergalių neiškovojo
2016 05 22
Tinklinis
Lietuvos vyrų tinklinio rinktinė liko be pergalių Liuksemburge vykstančiame 2017 metų Europos čempionato pirmojo atrankos etapo antros grupės turnyre
Nelegalias lenktynes lygino su cigaretėmis
2016 05 24
Auto
Europos čempionato etapą rengiančios LASF vadovai nerimauja dėl nelegalių lenktynių ir nesaugių trasų.
Lietuviai pasiryžę šturmuoti Ladogą
2016 05 24
Bekelė
Rusijoje, startuos sudėtingiausias pasaulyje 8 dienų bekelės maratonas aplink Ladogos ežerą, kuriame dalyvaujantys 9 lietuviai tikisi prizinių vietų
"Baikerių naktyse" - enduro motociklai
2016 05 24
Enduro
Kaune vyksiančiose „Baikerių naktyse 2016“ – išskirtinis ir Lietuvoje nematytas, super enduro motociklų pasirodymas specialiai įrengtoje aikštelėje
 
Lietuviai pakilo laipteliu aukščiau
2016 05 24
Ledo ritulys
Kasmet po pasaulio ledo ritulio čempionato skelbiamame IIHF pasauliniame reitinge Lietuvos rinktinė užima 25-ąją poziciją
Lietuvos rinktinė žais Šiaurės Airijoje
2016 05 20
Ledo ritulys
IIHF kongresas maskvoje įvardijo šalis, rengsiančias kitų metų ledo ritulio čempionatus
D.Kasparaitis į Lietuvos rinktinę – 2018 m.
2016 05 17
Ledo ritulys
Dariaus Kasparaitis: "Siekiu rungtyniauti 2018 metų pasaulio čempionate ir atstovauti Lietuvos rinktinei. Ledo ritulio - ne krepšinio.“
Liko vos trys susitikimai
2016 05 24
Žolės riedulys
Lietuvos vyrų ir moterų žolės rieduolio čempionatų reguliarieji sezonai artėja priepabaigos
Lietuvos čempionate - kova dėl kelialapių
2016 05 24
Plaukimas
Kaune vyks atvirasis Lietuvos plaukimo čempionatas, kuriame savo jėgas išbandys daugiau kaip 280 plaukikų iš 6 šalių
Liko ketvirtas už brūkšnio
2016 05 24
Badmintonas
K.Navickas, po sunkių traumų sugebėjęs grįžti į didįjį sportą, vėl liko per žingsnį nuo olimpinių žaidynių, o A.Stapušaitytė įšoko į olimpinį traukinį.
 
Šokėjų finalas - toks pat, kaip LKL
2016 05 24
Projektas
Projekto „LKL šokėjų kovos“ finale susikaus Klaipėdos „Neptūno“ ir Kauno „Žalgirio“ šokėjos
Pasaulio lietuvius vienija ir sportas
2016 05 24
Konferencija
LSU vyko mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“, kurioje apie buvo kalbama apie lietuvybės išsaugojimą per sportą
Už sėkmę svetur – įvertinimas namuose
2016 05 23
Apdovanojimas
Aukso medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ apdovanoti pasaulio čempionai L. Chatkevičiūtė ir D. Vėželis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas