Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Išgelbėjo stebuklinga pergalė
2014 12 19
Eurobasket2013
"Žalgirio" sezonas Eurolygoje prasitęsė. Kauniečiai pateko į "Top 16", išplėšę pergalę paskutinėmis sekundėmis
"Šiauliai" įveikė "Nevėžį"
2014 12 19
LKL
LKL pirmenybių mače "Nevėžio" krepšininkams teko žaisti be trenerio. Antrą kėlinį M. Budzinauskas žengė į aikštelę ir užsidirbo dvi technines pražangas
"Trakai" pakilo į trečią vietą
2014 12 19
NKL
Penktadienį sužaistos Nacionalinės krepšinio lygos 23-iasias turas. jame netrūko nei atkaklių kovų, nei užtikrintų pergalių bei pralaimėjimų
 
Metus bandys baigti pergalėmis
2014 12 19
Salės futbolas
„Futsal A lygos“ paskutiniojo šiais metais - šeštojo turo mačai savaitgalį vyks Prienuose, Alytuje, Radviliškyje ir Kaune
Futbolo sezono abėcėlė – nuo A iki Ž
2014 12 18
Žvilgsnis
Per Lietuvos futbolo sezoną netrūko netikėtumų, įspūdingų pasirodymų, skandalų aikštėje ir šalia jos
"Prieš pusmetį buvau bedarbis"
2014 12 18
Geriausieji
Apsilankęs LFF Lietuvos rinktinės ir Bukarešto "Steaua" vartininkas G. Arlauskis atsiėmė geriausiojo 2014-ųjų Lietuvos futbolininko prizą
Rungsis dėl geriausio bėgimo klubo vardo
2014 12 19
Bėgimas
„Kauno maratono klubo“ nariai ruošiasi šį savaitgalį vyksiančioms paskutinėms Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos turnyro varžyboms „Kalėdinis bėgimas–2014"
Kalėdų dovana - startas maratone
2014 12 16
Maratonas
Didžiausio Lietuvoje bėgimo renginio organizatoriai siūlo nustebinti sveiko gyvenimo būdo mėgėjus pasirinktos distancijos vardiniais numeriai
Kvies į naują sporto studiją
2014 12 16
Treniruotės
Trečius metus asmenine trenere dirbanti lengvaatletė Jolanta Verseckaitė, siekdama skatinti moteris sportuoti, įrengė treniruotėms skirtą salę
 
Turnyras vyko jau dešimtą kartą
2014 12 15
Turnyras
Kalėdiniame mišriųjų dvejetų teniso turnyre šiemet dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – trijose skirtingo pajėgumo grupėse susirungė net 87 poros.
Nori ir toliau kilti reitinguose
2014 12 10
Interviu
Neseniai sezoną pabaigęs R. Berankis jau pradeda pasiruošimą naujam – jis nori žaisti stabiliau, geriau, iškovoti daugiau pergalių ir kilti ATP reitinge
Sukvietė vaikus iš visos Lietuvos
2014 12 08
Vaikų sportas
Vaikų teniso turnyre "Logipolija 2014" susirinko net 130 jaunųjų sportininkų iš visos Lietuvos
Kovotojų Kalėdos bus Kaune
2014 12 16
Bušido
Lietuvos Bušido federacija nesiilsi ir šiuo šventiniu laikotarpiu žada sporto fanams dar vieną įspūdingą renginį – Kalėdinį turnyrą S.W.A.T.
Prestižiniame turnyre – žvilgsnis į ateitį
2014 12 14
Sambo
Į tarptautinį Pranciškaus Eigmino atminimo sambo turnyrą Vilniuje susirinko sportininkai iš 10 šalių (VIDEO)
Atsitiktinių praeivių olimpiadoje nebūna
2014 12 11
Žvilgsnis
Kitąmet imtynininkų laukia pirmieji svarbūs startai kovoje dėl kelialapių į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Ko tikisi Lietuvos atletai?
 
Karjera kabojo ant plauko
2014 12 16
Sveikata
Dviratininko P. Šiškevičiaus istorija dar kartą įrodo, kad sportas ir sveikata – du neatsiejami dalykai, reikalaujantys nuolatinio dėmesio.
Į JAV - susipažinti su komandos draugais
2014 11 13
Interviu
R. Navardauskas sezoną pasitinka pakiliai – komanda pratęsė sutartį dvejiems metams, sustiprėjo, o pats lietuvis tikisi pakartoti praėjusių metų sėkmę
Lietuvei – Europos čempionato bronza
2014 10 20
Trekas
Europos dviračių treko čempionate Lietuvai vienintelį medalį pelnė V. Sereikaitė, kiti sportininkai turėjo tenkintis žemesnėmis pozicijomis
Pirmasis pusfinalininkas išaiškės šiandien
2014 12 17
Taurė
"Dzūkai turi tvirtą charakterį ir jie gali laimėti išvykoje", - apie LRF taurės varžovų komandą kalba "Granito-Gajos-Kario" strategas V. Novickis
Savęs geležiniu žmogumi nelaiko
2014 12 14
Bėgimas
Visuose Kalėdiniuose bėgimuose dalyvavęs V. Stanevičius tradiciją tęs ir šiemet
Namie šventė lengvą pergalę
2014 12 14
Lietuvos čempionatas
„Granitas-Gaja-Karys“ 13 įvarčių skirtumu palaužė šiauliečius
 
Čempionatus lietuviai pradėjo nesėkmėmis
2014 12 19
Jauniai
EEVZA pirmenybėse Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė abu kartus 0:3 pralaimėjo baltarusiams ir ukrainiečiams, o merginos - rusėms ir azerbaidžanietėms
Tinklinio žvaigždės laukia porininkų
2014 12 18
Paplūdimio tinklinis
Uždarame paplūdimio tinklinio aikštyne pajėgiausi Lietuvoje bei užsienyje rungtyniaujantys tinklininkai suporuoti su mėgėjais kovos dėl prizų
Jauniai varžysis EEVZA čempionatuose
2014 12 17
Jauniai
Jaunieji Lietuvos tinklininkai vyks į Rytų Europos pirmenybes Minske ir Daugpilyje. Tai bus svarbiausi jaunių rinktinių startai prieš Europos čempionatus
Dakaro finišą pasiekė dauguma lietuvių
2014 12 19
Dakaras
Jei ne kitų lietuvių praminti takai, B. Vanagui Dakaras būtų daug sunkesnis, o Andų viršukalnės aukštesnės.
Ralio grandai negailėjo patarimų
2014 12 19
Ralis
Ralio lenktynininkas Dominykas Butvilas - apie savo šių metų sezoną, Lenkijos ralio čempionatą, santykius su kolegomis iš šios šalies
Dakaro sekundes skaičiuos naujas laikrodis
2014 12 17
Dakaras
„General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandai, jau vyksiančiai į sudėtingiausią pasaulyje ralį buvo sprecialiai sukurtas išskirtinis laikrodis
 
"Didelių pasikeitimų nebus"
2014 12 19
Ledo ritulys
Rusijos MHL lygoje rungtyniaujantys Vilniaus "Žalgirio" ledo ritulininkai šventinių atostogų išeis ...tik sausio 28 dieną.
Varžybas tęsė ir sulūžus slidei
2014 12 17
Biatlonas
„Slidę sulaužiau ketvirtame rate, tad vieną ratą teko įveikti su tokia", - kalbėjo naujai iškeptas biatlonininkas V. Strolia apie varžybas Austrijoje
Sezono tikslą pasiekė pirmu bandymu
2014 12 17
Dailusis čiuožimas
"Apie pilietybės klausimą visiškai negalvoju, nes kol kas nėra jokios būtinybės", - teigė su amerikiete ant ledo šokti pradėjęs Saulius Ambrulevičius
Du aukso medaliai - Danui Rapšiui
2014 12 19
Plaukimas
Per antrą Anykščiuose besitęsiančio Lietuvos plaukimo 25 metrų baseine čempionato dieną daugiausia aukso medalių - du laimėjo D. Rapšys
Regbis įleidžia šaknis ir Žemaitijoje
2014 12 19
Regbis
Šiuo metu nekontaktinio regbio pamokos vyksta daugiau nei 50-yje Lietuvos mokyklų ir darželių.
Vilniuje - aukšto lygio turnyras
2014 12 19
Žolės riedulys
Vilniuje vyks tarptautinis „Žalgirio“ taurės turnyras, kuriame penkioms komandoms iš Baltarusijos ir Ukrainos iššūkį mes trys pajėgiausios Lietuvos ekipos
 
Arvydui Saboniui - ir 50, ir 60 metų
2014 12 19
Jubiliejus
Du Arvydai Saboniai, abu Lietuvos čempionai, abu - vadovai, abu gimę gruodžio 19 d., abu šiandien švenčia jubiliejų
Pokyčiams įkvėps ir koleges
2014 12 19
Kuluaruose
LTOKprojekto „Laikas pokyčiams!“ baigiamoji konferencija akcentavo jo vertę ne tik dalyvių įgytais įgūdžiais, bet ir tuo, kad jie bus perduoti kolegems
Posėdyje - apie įstatus, pinigus ir šventę
2014 12 18
Posėdis
Geriausių 2014 m. Lietuvos sportininkų pagerbimas vyks Kongresų rūmuose. Bus paskelbta net 11 nominacijų
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas