Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Laukia latvių ir baltarusių iššūkis
2016 12 02
EEWBL
Į Liubliną išvyko Vilniaus "Kibirkšties" krepšininkės, kurios Rytų Europos krepšinio lygos antrajame ture kausis su Rygos TTT ir Minsko "Cmoki" merginomis.
Kol kas geriausias - K. Lavrinovičius
2016 12 02
LKL
Jei šiandien būtų dalinamos LKL sezono nominacijos, naudingiausio žaidėjo prizas atitektų K. Lavrinovičiui, o geriausiu treneriu taptų K. Maksvytis.
Talentui - gausios dovanos
2016 12 02
Talentas
"Sprite" talentų kovose nugalėjęs Lorenas Stoškevičius dovanų gavo ne tik asmeninę treniruotę bei apsipirkimą, bet ir kelionę į NBA rungtynes.
 
Čempionų komandoje - permainų virtinė
2016 12 02
Permainos
Vilniaus "Žalgiris" atsisveikino su komandos senbuviu Linu Pilibaičiu, klubą taip pat paliko kroatas ir trys jauni futbolininkai.
"Žalgiris" išsaugojo gynėją
2016 12 01
A lyga
Vieną iš svarbiausių praėjusio sezono FK „Žalgiris“ įvarčių pelnęs gynėjas Linas Klimavičius ir toliau gins Lietuvos čempionų garbę.
Tvarkaraštį lemia ne tik klubų užgaidos
2016 12 01
Interviu
Vertindamas praėjusio sezono naujoves A lygos prezidentas Deividas Šemberas teigia: „Rungtynių skaičius privelo būti didelis."
Šuolininkė paaukojo ir krepšinį, ir baletą
2016 12 02
Lengvoji atletika
Airinę Palšytę jos pirmoji trenerė pastebėjo per tarpmokylines šuolio į aukštį varžybas, kurioje dvylikametė tąkart užėmė trečiąją vietą.
L. Grinčikaitė stabdo karjerą
2016 12 01
Karjera
"Po Londono olimpinių žaidynių nebuvo jokio progreso, tik regresas mano karjeroje", - pasakoja pertrauką sporte pasirinkusi sprinterė Lina Grinčikaitė.
A. Skujytei atiteks Londono olimpinė bronza
2016 11 29
Londonas 2012
„Visą laiką ruseno viltis,“ - prisipažino Austra Skujytė, sužinojusi, kad dar viena jos varžovė 2012 m. olimpinį medalį iškovojo padedama dopingo.
 
Vilniuje – prestižinis teniso turnyras
2016 12 02
Veteranai
Sausio 18-22 dienomis SEB arenoje, Vilniuje, jau septintą kartą vyks didžiausias Baltijos šalyse Tarptautinės teniso federacijos (ITF) senjorų turnyras.
Nadalio akademijoje - svečias iš Lietuvos
2016 11 30
Tenisas
Tokie kursai reikalingi visiems be išimties Lietuvos teniso treneriams. Net ir tiems, kurie viską žino“, - juokavo R.Balžekas.
L. Mugevičius pasiekė karjeros aukštumas
2016 11 28
Reitingas
Lukas Mugevičius pakilo aštuoniomis pozicijomis ir pirmą kartą atsidūrė tarp keturių šimtų geriausių tenisininkų. L.Mugevičius šiuo metu yra 397-as.
Čempionatą Utenoje vertina puikiai
2016 12 02
Graplingo imtynės
Tu juos augini, mokai, o vieną dieną jie pasako viso gero - emigruoja. Deja, tokia kasdienybė“, - kalbėjo uteniškis Kęstutis Stankevičius.
Tauragėje laukia inirtingos bokso dvikovos
2016 11 29
Boksas
Lietuvos ir Suomijos bokso rinktinės šį savaitgalį surems pirštines Tauragėje. Čia atvyks beveik visi pajėgiausi abiejų šalių atletai.
Kikbokso čempionate - dalyvių anšlagas
2016 11 28
Kikboksas
"Auga tikrų čempionų karta, kurie nebijo karjeros pradžioje pralaimėti stipresniam varžovui, tam kad vėliau tapti čempionais", - teigia V. Kislauskas.
 
Du dviratininkai - penkios pergalės
2016 11 27
Trekas
Dviračių treko sprinto daugiakovės varžybose Anglijoje Vasilijus Lendelis laimėjo keturias, o Svajūnas Jonauskas - vieną rungtį
Federacijos vairas – tose pačiose rankose
2016 11 25
Rinkimai
LDSF prezidentu perrinktas R.Bakutis: „Darbų – per akis. Norime, kad dviratininkų šeima būtų vieninga, visi dirbtų vienam tikslui - dviračių sportui.“
Belgiškame treke - lietuviškas triumfas
2016 11 20
Trekas
18-metė dviratininkė Ovilija Baleišytė Gento mieste vykusiose dviračių treko moterų tempo rungtyje aplenkė visas varžoves.
Finalo ketvertas - be lygos lyderių
2016 11 28
Taurė
Lietuvos rankinio federacijos taurės finalo ketverte nebus Alytaus "Varsos – Stronglaso“ ekipos - ją už ketvertuko ribos paliko Kauno "Granitas-Karys".
Pralaimėjimas lėmė kelio pabaigą
2016 11 27
Moterų rankinis
Lietuvos moterų rankinio rinktinė baigė savo kelią pasaulio pirmenybių atrankoje, 16:27 nusileidusi Slovakijos ekipai mūšyje dėl teisės žaisti kitame etape
Pralaimėjo, bet galimybes išlaikė
2016 11 27
Atranka
Lietuvos moterų rankinio rinktinė atrankos į pasaulio čempionatą turnyre 16:31 nusleido Ukrainai ir dėl bilieto į kitą etap rungsis su Slovakija
 
Finalo ketvertas vyks Gargžduose
2016 12 01
Tinklinis
Jau šį savaitgalį 4 pajėgiausi Lietuvos tinklinio klubai Gargžduose aiškinsis, kuris iš jų į viršų kels LTF taurę.
Tinklinio taurėje - įspūdingas taškas
2016 11 29
Tinklinis
Raseinių klubo tinklinininkas Audrius Knašas tašką pelnė smūgiu galva, o jo komanda laimėjo. Pergales pasiekė ir Kelmės bei Gargždų klubai.
Baltijos lygose - tik moterų pergalės
2016 11 28
Baltijos lyga
Vilniaus Kolegijos "Flamingo Volley" ir Šiaulių "Elga" patyrė po du pralaimėjimus Estijoje, tuo tarpu moterų komandos per 6 rungtynes klupo tik kartą.
1000 kilometrų teks įveikti ir Estijoje
2016 12 02
1000 km lenktynės
Be lenktynių Palangoje, kurios yra neatsiejama kiekvieno lenktynininko kalendoriaus dalis, organizuos dar vienas žiedines lenktynes - rudenį Estijoje.
Lenktynes laimi vairuotojas, ne automobilis
2016 12 02
Dakaras
Šiųmečiame Dakare laukia ir techninės naujovės, sulyginsiančios benzininių ir dyzelinių variklių automobilius.
Į Dakarą veržiasi Vyčio ambasadoriai
2016 12 01
Iš Vyčio ambasadorių nuotraukų sudarytas Vyčio koliažas atsidurs garbingiausioje lenktynininko Benedikto Vanago bolido „Toyota Hilux” vietoje.
 
Vilniečiai revanšavosi Juodupės ekipai
2016 12 02
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionate Vilniaus „Hockey Punks“ ketvirtadienio vakarą Vilniuje 9:4 (4:2, 3:2, 2:0) įveikė Juodupės „Juodupę“.
"Lietuvių išskirtinis bruožas - kovingumas"
2016 12 01
Interviu
Iš batelių parduotuvės - į Lietuvos ledo ritulio rinktinės vartus. Devyniolikmetis Artūras Pavliukovas per metus padarė įspūdingą šuolį.
"Energija" pratęsė pergalių kelią
2016 12 01
Ledo ritulys
Pergalių tradiciją Lietuvos ledo ritulio čempionatuose tęsia Elektrėnų „Energija“, trečiadienio rungtynėse namuose 5:2 įveikusi Rokiškio komandą.
Rio prizininkams – olimpinio čempiono taurė
2016 12 02
Baidarių ir kanojų irklavimas
Geriausiais 2016 m. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo atstovais išrinkti olimpiniai medalininkai A.Lankas ir E.Ramanauskas.
R. Meilutytė: „Labai pasiilgsiu darbo su Jonu“
2016 11 30
Plaukimas
Olimpinė svarsto kelis pasiūlymus, bet dabar daugiausia dėmesio skiria individualioms treniruotėms Girstučio baseine.
Penkiakovės pasaulyje - lietuvių pripažinimas
2016 11 29
Penkiakovė
Andrejui Zadneprovskiui ir Edvinui Krungolcui suteiktos atsakingos pareigos Tarptautinėje šiuolaikinės penkiakovės sąjungoje (UIPM).
 
Apdovanojimuose - dėmesys neįgaliesiems
2016 12 02
Apdovanojimai
„Metų sportininko su negalia” nominacijoje – trys kandidatai, kurie pademonstravo neįtikėtinus rezultatus - M. Bilius, L. Voroneckaja ir G. Pavliukianecas.
Lietuvos sporto sirgaliaus savaitgalio gidas
2016 12 02
Anonsas
Šį savaitgalį sporto gerbėjų laukia šokiai, boksas, tinklinis, krepšinis, rankinis, žolės riedulys ir salės futbolas.
Partneriai ir baidarėje, ir universiteto suole
2016 12 02
Studijos
Olimpinių bronzos medalių laimėtojai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas pripažįsta, jog universitete artėjanti sesija kelia jaudulį ir įtampą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas