Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Pergalingas žygis: palaužti ir rusai
2015 07 27
U-18
Pirmose trejose rungtynėse varžovus įveikę Lietuvos krepšininkai pergalingai pradėjo ir Europos jaunių (iki 18 metų) čempionato antrąjį etapą.
Čempionės rikiuoja gretas
2015 07 27
LMKL
Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionė „Utena“ pradėjo komandos komplektacijos darbus artėjančiam sezonui.
Aistruoliai galės pasireikšti ir internete
2015 07 27
Akcija
„Kokias „skyles“? Juk niekas dar nežaidė nei vienerių rungtynių", - paklaustas apie rinktinės pajėgumą atšovė Arvydas Sabonis (VIDEO).
 
A lygoje - įvarčių sausra
2015 07 27
A lyga
Pirmadienį sužaistos dvejos Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės. "Trakai" namie neįstengė įveikti "Kruojos", o "Utenis" sustabdė "Atlantą".
Šiaulietės laimėjo Baltijos klubų turnyrą
2015 07 26
Moterų futbolas
"Gintra-Universitetas" paskutiniame ture nesunkiai 3:0 sutriuškino Latvijos čempionių Rygos futbolo mokyklos ekipą
Ir vėl atranką baigs dvikova su anglais
2015 07 26
Atranka
Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė 2018 metų Pasaulio čempionato atranką pradės rungtynėmis namuose su Slovėnija, o finišuos dvikova su Anglija
A. Skujytė tapo "Ąžuolyno bėgimo" globėja
2015 07 24
Bėgimas
"Kad ir kokie motyvai juos vestų – linkiu gero oro ir kad kiekvienas perliptų per savo asmeninį barjerą“, - linki A. Skujytė bėgimo dalyviams.
Prezidentas pranoko čempioną
2015 07 24
Situacija
Legendinis šuolininkas į aukštį Kęstutis Šapka turėjo varžovų ir Lietuvoje. Vienas jų - dabartinis vandensvydžio federacijos vadovas
Lietuvių vieta - geriausiųjų dešimtuke
2015 07 22
Pasaulio čempionatas
Lietuvos komanda pasaulio lengvosios atletikos jaunių čempionate apdovanojimų neiškovojo, tačiau lietuvių pasirodymai nuteikė viltingai
 
"Siemens" arena virs teniso kortu
2015 07 27
Daviso taurė
Daviso taurė: Lietuvos ir Ukrainos tenisininkų akistata įvyks “Siemens” arenoje Vilniuje
R. Berankis pralaimėjo dramatišką finalą
2015 07 27
Finalas
R.Berankiui nepavyko laimėti penkto karjeroje „Challenger“ serijos turnyro. Jis 4:6, 6:3, 4:6 (4:7) nusileido bosniui tenisininkui M. Basičiui
Ričardas Berankis - jau finale
2015 07 25
Turnyras
Geriausias Lietuvos tenisininkas pateko į „Guzzini Challenger“ turnyro finalą
„Profesionalų ringe įgijau daug patirties“
2015 07 25
Boksas
Eimantas Stanionis pralaimėjo profesionalaus bokso lygos kovą oponentui iš Kenijos, bet dvikova jam vis tiek buvo naudinga.
Japonijai rengėsi Šveicarijoje
2015 07 24
Kiokušin karatė
Lietuvos kiokušin karatė rinktinė dalyvavo treniruočių stovykloje Šveicarijoje, kur treniravosi ir tikrino savo psichologines galimybes
Treniruodamas rinktinę patyrė traumą
2015 07 21
Trauma
„Senokai buvome suplanavę šią stovyklą ir manome, kad viską, ką suplanavome, įgyvendinome šimtu procentų“, - sakė LGF prezidentas Kęstutis Smirnovas.
 
Varžovus aplenkė likus 300 metrų
2015 07 26
Lenktynės
Šiauliuose vyko ketvirtasis Lietuvos "Bigbank plento taurės" etapas, kuriame nugalėjo Tomas Vaitkus iš "Best Team" komandos
Siūlo laimėti riedlenčių parką
2015 07 26
BMX dviračiai
Kol „Velomaratono“ organizatoriai pluša prie svarbiausių klausimų, renginio partneriai žada paaukoti 5000 JAV dolerių subūrusiems gausiausią miesto komandą
Svarbu mokėti kristi
2015 07 24
BMX dviračiai
"Pirmaisiais metais važinėji BMX, nes ieškai nuotykių, ekstremalumo, greičio. Adrenalinas tave veda į priekį", - sako BMX dviratininkas Mantas
Rankininkės mato, ko trūksta
2015 07 27
Žvilgsnis
„Merginos pačios nustebo pamačiusios, koks čempionato lygis. Galvojo, kad bus lengviau ir turės daugiau poilsio", - teigia Lietuvos rankininkių trenerė.
Pirmame etape liko be pergalių
2015 07 27
U-19
Ispanijoje vyksiančiame Europos jaunimo (iki 19) metų merginų rankinio čempionate lietuvės žais dėl 9-16 vietų
Devyniolikmetės pralaimėjo ir rusėms
2015 07 25
Europos čempionatas
Persekiojama traumų, šilumos smūgių ir kitų nesėkmių Lietuvos merginų rankinio rinktinė patyrą antrą pralaimėjimą Europos čempionate Ispanijoje
 
Prizus dalijosi Kaune ir Kelmėje
2015 07 20
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos moterų paplūdimio tinklinio čempionato pirmajame etape nugalėjo U. Andriukaitytė ir I. Zobnina bei A. Vasiljevas ir B. Juchnevičius
Praūžė „Lingė Open“ tinklinio tunryras
2015 07 15
Turnyras
Trisdešimt tinklinio komandų netoli Vilniaus esančiuose aikštynuose kovojo dėl geriausiųjų vardo turnyre „Lingė Open“.
Paplūdimio tinklinis — Kauno centre
2015 07 10
Paplūdimio tinklinis
Pietinėje Nemuno salos dalyje Kaune šiandien atidarytos net keturios paplūdimio tinklinio aikštelės.
Lenktynėms tobulina save, o ne automobilį
2015 07 23
Auto
Trisdešimtmetis M. Mikuckas, visada laisvalaikiu mėgavęsis „Formulės-1“ lenktynėmis, prie sportinio automobilio vairo sėdo vos prieš kelis metus
Ralio trasą šturmuos „Trabantu“
2015 07 23
Auto
Pierre'o Romerio ir Morizo Falko ekipažas rugpjūčio 6-8 dienomis Zarasų apylinkėse debiutuos „IFA Trabant 601 RS ITRM“ automobiliu
Dėl gedimo prarado galimybę nugalėti
2015 07 23
65 rate išvažiuojant užsipylus kuro, atlūžo 3 mm storio pavarų dėžės detalė, kuri galėjo tiesiog nukristi ant dėžės dugno, tačiau įstrigo pavarų perjungimo mechanizme ir neleido jų junginėti
 
Lietuvis pasaulio taurės etape – dešimtas
2015 07 27
Riedslidės
Maduonoje (Latvija) vyko Pasaulio taurės varžybų riedslidėmis etapas. Ten varžėsi ir 10 Lietuvos sportininkų.
Pateko į olimpinį įgūdžių turnyrą
2015 07 14
Ledo ritulys
D.Mukovozas pasiekė geriausią rezultatą Lietuvos jaunimo ledo ritulio istorijoje - jis iškovojo teisę 2016 m. dalyvauti olimpiniame įgūdžių turnyre
Gausybė vartininkų Katedros aikštėje
2015 06 25
Ledo ritulys
Ledo ritulio vartininkų stovykla vaikams baigėsi visų dalyvavusiųjų ekskursija į Vilniaus senamiestį. Išvyka buvo nepaprasta.
Tbilisyje - permainingos lietuvių nuotaikos
2015 07 27
Olimpinis festivalis
Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Gruzijos sostinėje jėgas jau išbandė Lietuvos plaukikai, tenisininkai ir lengvaatlečiai
Vėsus vanduo plaukikų nebaugino
2015 07 27
Platelių maratonas
Plateliuose 34-tą kartą surengto plaukimo maratono „Platelee-2015“ dalyviams 17 laipsnių atvėsusiame vandenyje teko galynėtis su bangomis.
Tbilisyje - rekordiniai lietuvių grybšniai
2015 07 27
Olimpinis festivalis
Europos jaunimo olimpiniame festivalyje pirmą dieną trys Lietuvos plaukikai įveikė atrankos barjerą. Du pateko į pusfinalį, viena - iškart į finalą.
 
Olimpinis festivalis - atidarytas
2015 07 27
Olimpinis festivalis
Tbilisyje iškilmingai atidarytas Europos jaunimo olimpinis festivalis. Lietuvos vėliavą nešė lengvaatletė Agnė Jonkutė.
Festivaliu domėjosi net Vatikanas
2015 07 26
Jaunimo olimpinis festivalis
Gruzijos sostinėje Tbilisyje šiandien bus iškilmingai atidarytas Europos jaunimo olimpinis festivalis
Lietuvos delegacija įsikūrė Tbilisyje
2015 07 25
Olimpinis festivalis
Olimpinė Lietuvos jaunimo rinktinė atvyko į Europos jaunimo olimpinį festivalį. Sąlygos sportininkus tenkina
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas