Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Kauniečių vairas - M. Šerniaus rankose
2017 08 24
LMKL
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris Mantas Šernius tapo Kauno r. "Hoptrans-Sirenų" vyriausiuoju treneriu.
Pergalę apkartino įžaidėjo trauma
2017 08 23
Draugiškos rungtynės
Lukas Lekavičius rungtynių metu buvo išgabentas į ligoninę ir praleis Europos čempionatą, o Lietuvos rinktinė šventė pergalę prieš Islandijos krepšininkus.
"Lietuvos ryte" - numerių dalybos
2017 08 23
Skaičiai
Šiuo metu fizinio pasirengimo stovykloje Birštone plušantys Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai išsirinko marškinėlių numerius artėjančiam sezonui.
 
"Utenis" pasivijo "Atlantą"
2017 08 23
A lyga
Utenos "Utenis" neišnaudojo progos aplenkti Klaipėdos "Atlanto" ir rungtynėse su "Kauno Žalgiriu" iškovojo tašką.
"Rezultatas absoliučiai netenkina"
2017 08 23
A lyga
Vilniaus "Žalgirio" treneris po eilinių nelaimėtų rungtynių Kaune atskleidė, kad komanda pradeda bijoti pati savęs, žaidžiant laikinojoje sostinėje.
Istorinį vakarą pasitinka su dainomis
2017 08 23
Salės futbolas
Stipriausias Lietuvos salės futbolo klubas Kauno „Vytis“ jau šį vakarą stos į pirmąją kovą prestižiškiausiame planetoje „UEFA Futsal Cup“ turnyre.
Iš Dakaro į Vilnių - bėgte
2017 08 20
Bėgimas
Šiuo metu bėgikas Aidas Ardzijauskas rengiasi dar vienam iššūkiui. Jau šį spalį jis ketina pradėti bėgimą iš Senegalo sostinės Dakaro į Vilnių.
"Būti geresniam už V. Alekną - neįmanoma"
2017 08 18
Disko metimas
Disko metiko Andriaus Gudžiaus agentė teigia, jog teko pereiti kraujo kelius, kol Andrių pakvietė į Deimantinę lygą.
Z. Sendriūte: "Ne mano diena"
2017 08 14
Pasaulio čempionatas
Nelabai sėkmingai pasaulio pirmenybes Londone baigė Zinaida Sendriūtė – disko metimo rungties finale ji atliko tris nesėkmingus bandymus.
 
L. Grigeliui JAV svetinga nebuvo
2017 08 23
Tenisas
"US Open" turnyro atrankos pirmajame rate Laurynas Grigelis 3:6. 4:6 nusileido slovakui Lukui Lacko ir baigė savo pasirodymą turnyre.
Turnyro Kinijoje laimėti nepavyko
2017 08 12
Finalas
Pirmoji Lietuvos raketė Ričardas Berankis „Cup China International Challenger Jinan“ turnyro finale 3:6, 1:6 nusileido Taivano tenisininkui Yen-Hsun Lu
Į finalą - be kovos
2017 08 11
Turnyras
Rusas tenisininkas J. Donskojus dėl traumos atsisakė kovos su pirmąja Lietuvos rakete R. Berankiu. Lietuvis pateko į turnyro Kinijoje finalą.
Lietuvos imtynininkė Paryžiuje neklumpa
2017 08 23
Imtynės
Pasaulio čempionato šešioliktfinalyje Giedrė Blekaitytė jau pirmame kėlinuke ant menčių paguldė imtynių veteranę Ariadnę Michellę Burkhart iš Australijos.
Lietuvio varžovas grasina skausmu
2017 08 23
Kovotojai
KOK turnyrui besiruošiantis Mindaugas Narauskas siunčia linkėjimus savo varžovui: "Laimėsiu šį karą".
Dėl kovos grįžo iš Japonijos
2017 08 18
Bušido
Julija Stoliarenko - viena iš stipriausių Baltijos šalių kovotojų, rugsėjį žengsianti į ringą Kauno "Žalgirio" arenoje.
 
Lenktynėse - ir Lietuvos rinktinė
2017 08 23
Plentas
Ketvirtadienį Vilniuje startuosiančiose „Baltic Chain Tour" lenktynėse Lietuvai atstovaus 3 komandos, tarp kurių - ir šalies rinktinė.
Įdomieji „Velomaratono” faktai ir skaičiai
2017 08 21
Žvilgsnis
1200 laikinų atitvarų, 350 oranžinių kūgelių ir 300 „Paroc” vatos pakų reikėjo skirti atskirti eismo juostas ir įrengti posūkiuose apsauginius barjerus.
Pakeliui į pergalę – nakvynės jurtose
2017 08 21
Kalnų dviračiai
„Be ilgų etapų ir alinančių kalnų čia išgyveni ir šiokį tokį kultūrinį šoką“, - neslėpė „Mongolia Bike Challenge“ lenktynes laimėjęs Elijus Čivilis.
Europos auksas išslydo iš rankų
2017 08 20
U-17
Net 5 įvarčių persvarą antrajame kėlinuke turėjusios Lietuvos rankininkės jos neišsaugojo ir pralaimėjo Europos čempionato finale portugalėms.
Lietuvos rankininkės - finale
2017 08 20
U-17
Lietuvos merginų U17 rinktinė nugalėjo bendraamžes iš Ukrainos ir užsitikrino pirmąją vietą grupėje bei tuo pačiu pateko į čempionato Klaipėdoje finalą.
Iki finalo - vienas žingsnis
2017 08 19
U-17
Lietuvos U17 merginių rankinio rinktinė Europos čempionate iškovojo trečiąją pergalę iš tiek pat galimų ir priartėjo prie turnyro finalo.
 
Tinklininkės kopė ant garbės pakylos
2017 08 21
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos tinklininkės Rugilė Grudzinskaitė ir Klaudija Kenstavičiūtė Kontinentinės taurės varžybose užėmė trečiąją vietą.
Netikėtas lietuvių triumfas Estijoje
2017 08 20
Paplūdimio tinklinis
Viso labo aštunti pagal skirstyma EEVZA paplūdimio tinklinio čempionato etape Estijoje A. Rumševičius ir L. Každailis iškovojo čempionų titulą.
Lietuvos tinklininkės Europoje - 17-tos
2017 08 18
Paplūdimio tinklinis
Gausiai susirinkusių sirgalių iš Lietuvos palaikomos Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė nusileido rusėms ir baigė pasirodymą Europos čempionate.
Baigiantis sezonui siūlo pasirodyti trasoje
2017 08 24
Moto
Kačerginės „Nemuno žiede“ sporto klubas „Coffee Racers“ surengs motociklų slalomo treniruotes ir varžybas, skirtas visiems norintiems.
Europos vicečempionas: "Einu gera linkme"
2017 08 22
F2
Vandens formulės meistras Edgaras Riabko šį sezoną šluosto nosis pasaulio geriausiems ir yra įsitikinęs, jog tai - ne atsitiktinumas.
Daugiausiai avarijų – legendų lenktynėse
2017 08 21
Auto
Antroji „ENEOS Riga Summer Race“ diena: dar daugiau avarijų ir lietuvių triumfas.
 
Į Taliną - kovoti dėl Baltijos taurės
2017 08 24
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinė baigė treniruočių stovyklą Elektrėnuose ir išvyko į Taliną kovoti dėl Baltijos taurės.
Vasaros čempionate - senų lyderių pergalės
2017 08 24
Biatlonas
Ignalinoje vyko Lietuvos biatlono čempionatas riedslidėmis, kuriame dalyvavo visi stipriausi mūsų šalies biatlonininkai.
Lietuvis debiutavo KHL
2017 08 22
Ledo ritulys
Vienas geriausių pastarojo meto gynėjų, Lietuvos rinktinės ledo ritulininkas Nerijus Ališauskas debiutavo Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL).
Prieš startą vietos neprognozuoja
2017 08 24
Baidarių ir kanojų irklavimas
„Aišku, sieksiu aukščiausių vietų, bet nenoriu prisikalbėti dar prieš startą ir apie vietas nieko neprognozuosiu", - sako Henrikas Žustautas.
Į kovą Taivane stoja sunkiaatlečiai
2017 08 23
Sunkioji atletika
Europos ir pasaulio čempionatų laureatas bei olimpinio medalio savininkas Aurimas Didžbalis bei Žygimantas Staniulis rytoj bandys užkariauti Universiadą.
Lietuviai - greta podiumo
2017 08 23
Orientavimasis
Trečiadienį Vilniuje pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatas tęsėsi komandine estafetės rungtimi, kurioje lietuviai medalių neiškovojo.
 
Į pergales veš nauji ratai
2017 08 23
LTeam
LTeam automobilių raktus Daina Gudzinevičiūtė įteikė šiuolaikinės penkiakovės ir dviračių treko sportininkų atstovams.
Taipėjuje suplazdėjo Lietuvos trispalvė
2017 08 19
Universiada
Oficialioje vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavo gausi Lietuvos sportininkų, trenerių ir aptarnaujančio personalo delegacija.
Sunki liga pasiglemžė LFF atstovę spaudai
2017 08 18
Netektis
Rugpjūčio 18 d. po sunkios ligos mirė ilgametė Lietuvos futbolo federacijos atstovė žiniasklaidai Vaiva Zizaitė.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas