Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
„Sūduva-Mantinga“ titulą gins finale
2017 03 30
NKL
Mezon-NKL finale kausis dvi stipriausios reguliariojo sezono komandos - „Sūduva-Mantinga“ ir „Nafta-Uni-Akvaservis“
LKL lankomumas – rekordinis
2017 03 30
LKL
Šį sezoną į „Tete-a-Tete Casino – LKL” čempionato rungtynes žiūrovai renkasi kaip niekada gausiai.
Krepšinio talentai rinksis Palangoje
2017 03 30
Projektas
Savaitgalį Palangoje vyks jau ketvirtoji „Talentų U15 karta“ projekto treniruočių stovykla.
 
Futbolo vakaras - be pergalių
2017 03 30
A lyga
Dvejos rungtynės A lygoje ketvirtadienį baigėsi lygiosiomis: „Utenis“ ir „Stumbras“ apsikeitė įvarčiais, o „Sūduvos“ ir „Atlanto“ vartai liko sausi
„Stumbras“ bendradarbiaus su kariuomene
2017 03 30
Sutartis
Kauno „Stumbras“ ir Lietuvos kariuomenė sieks kartu ugdyti pilietinę visuomenę, nacionalines vertybes ir pilietiškumą, kartu vykdys švietėjiškus projektus
Daniškos pamokos „Jonavos“ jaunimui
2017 03 30
Naujo stratego vedama Lietuvos jaunimo rinktinė (U-21) baigė pirmą šių metų stovyklą, kurioje dalyvavo ir „Jonavos“ futbolininkai.
Čempionato normatyvą šturmuos Hanoveryje
2017 03 30
Interviu
Svajonę startuoti 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse įgyvendinęs maratonininkas R.Kančys sieks kito tikslo - pasaulio čempionato normatyvo
Lietuviai triumfavo 20 km ėjimo varžybose
2017 03 25
Lengvoji atletika
Slovakijoje vykusiose sportinio ėjimo varžybose Lietuvos ėjikai blizgėjo 20 km distancijoje: 2 aukso medaliai, Lietuvos rekordas ir dar vienas sidabras
Pakilęs iš vežimėlio atrado sportą
2017 03 24
Istorija
Portugalo D.Limos istorija: pamilo lietuvę, pakilo iš vežimėlio ir startuos Birštono pusmaratonyje
 
Tenisas moterims – ne mada
2017 03 29
Turnyras
Net keturis mėnesius trukusiame „iMATCH“ tęstiniame moterų dvejetų teniso turnyre rungėsi beveik 100 dalyvių.
Ryškiausia mačo žvaigždė – gruzinų gretose
2017 03 29
Daviso taurė
Daviso taurė: Lietuvos tenisininkų Gruzijoje lauks akistatos su 59-ąja pasaulio rakete, bet lietuviai nekelia baltos vėliavos.
Šiauliuose kovos ir teniso elito atstovės
2017 03 28
Fed Cup
Šiauliuose vyksiančiame Federacijos taurės turnyre dalyvaus aštuonių šalių rinktinės. Jų gretose bus ir pirmo WTA šimtuko žaidėjos.
Favoritai čempionatą pradėjo pergalingai
2017 03 30
Boksas
Kėdainiuose prasidėjusiame Lietuvos bokso čempionate favoritams įrodyti savo pranašumą trijų raundų neprireikė
D.Domikaitytė neatlaikė turkės spaudimo
2017 03 30
Europos čempionatas
Sombathėjuje (Vengrija) ant Europos jaunimo (iki 23 metų) imtynių čempionato kilimo ketvirtadienį lipo D.Domikaitytė, kuriai teko nuryti karčią piliulę
Olimpinis prizininkas vėl kovos Lietuvoje
2017 03 29
Boksas
Londono olimpinių žaidynių prizininkas Evaldas Petrauskas ir kiti šalies bokso lyderiai kovos dėl titulų ir vietos šalies rinktinėje.
 
Pasaulio reitinguose – tarp lyderių
2017 03 30
Reitingas
Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) paskelbtame dviračių treko sprinto rungties reitinge Simona Krupeckaitė iš penktos vietos pakilo į 3-ąją
I.Konovalovas pasipildė reitingo sąskaitą
2017 03 24
Lenktynės
Lietuvos dviratininkas Ignatas Konovalovas aukščiausios kategorijos („World Tour“) lenktynėse „Record Bank E3 Harelbeke“ užėmė 18-ą vietą
Dviratininkams skelbiama registracija
2017 03 23
Lenktynės
Likus mėnesiui iki pirmojo etapo starto, prasidėjo registracija į didžiausias plento dviratininkų lenktynes Lietuvoje – „Lietuvos plento taurė 2017“.
Rankininkai pasipiktino Fondo dalybomis
2017 03 22
Finansai
Lietuvos rankinio bendruomenė, nesulaukusi KKSRF lėšų sporto inventoriui įsigyti, neslepia nepasitenkinimo
Rankininkai ruošiasi akistatai su belgais
2017 03 22
Atranka
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė vėl žengs į aikštę. Rudenį pasaulio vicečempionę Norvegiją įveikę lietuvaičiai dabar priims ambicingosios Belgijos iššūkį
Vienintelės lygiosios - paskutiniame mače
2017 03 18
LRL
Sužaistos dvejos paskutinės „Vivus.lt“ rankinio lygos reguliariojo sezono rungtynės
 
Vilniaus ir Šiaulių klubai - greta finalo
2017 03 27
Lietuvos čempionatas
Lietuvos vytų tinklinio čempionato pusfinalyje antrąsias pergales iškovojo "Vilniaus kolegija-Flamingo Volley" ir Šiaulių "Elga-Master Idea-SM Dubysa".
Dėl aukso  kovos Kauno ir Jonavos komandos
2017 03 26
Lietuvos čempionatas
Po šeštadienį sužaistų antrųjų Lietuvos moterų tinklinio čempionato pusfinalio rungtynių paaiškėjo, kas kovos finale
Dramatiška "Achemos-KKSC" pergalė
2017 03 25
Lietuvos čempionatas
Pirmose Lietuvos moterų tinklinio čempionato pusfinalio rungtynėse Jonavos "Achemos-KKSC" komanda po dramatiškos kovos nugalėjo Alytaus "Prekybą-Paramą"
Lenktynininkas jaučia tvirtą tėvo užnugarį
2017 03 28
Veidas
Lenktynininkas A.Sakalauskis: „Pasiruošimas trunka visus metus. Reikia paruošti ne tik automobilį, bet ir pasiruošti pačiam: fiziškai ir emociškai“.
Elektromobilių lenktynėse - sparnuotis
2017 03 26
Lenktynės
Gegužės 5 d. Vilniuje startuos aplinkos neteršiančių transporto priemonių lenktynės. Jos varžysis ne tik tarpusavyje, bet ir su sklandytuvu
B.Vanago patarimai „Moterų ralio“ dalyvėms
2017 03 24
Moterų ralis
„Posakis „Sunku pratybose – lengva mūšyje“, patikrintas kariuomenėje, čia ypač tinka, – sako B.Vanagas paprašytas patarti „Moterų ralio“ dalyvėms
 
Be finalo, bet pasirodymu patenkinti
2017 03 30
Dailusis čiuožimas
Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate savo pasirodymą baigė Lietuvos sportinė pora, kuriai nepavyko patekti į finalą ir tęsti kovą dėl olimpinio bilieto
Istorinis lietuvės triumfas – už speigračio
2017 03 28
Kalnų slidinėjimas
14-metė Smiltė Bieliūnaitė iš Laplandijos parsivežė trofėjų, kurio iki šiol neturėjo nei viena Lietuvos kalnų slidininkė – Baltijos taurę.
Helsinkyje – kova ir dėl olimpinių kelialapių
2017 03 28
Dailusis čiuožimas
Dvi Lietuvos poros dalyvaus Helsinkyje prasidedančiame dailiojo čiuožimo pasaulio čempionate.
Kursuose vos tilpo norintys
2017 03 30
Regbis
Praėjusį savaitgalį Kaune buvo surengti pirmo lygio regbio trenerių tobulinimo kursai, skirti tiek treneriams, tiek savanoriams.
Irklavimas užkoduotas genuose
2017 03 30
Rinkimai
Olimpinių vicečempionų Sauliaus Ritterio ir Mindaugo Griškonio tėvai irgi skynė pergales su irklais rankose.
Orientacininkės svajonė – išbandyti biatloną
2017 03 29
Veidas
A.Zaliauskaitė: „Biatlonas man šiek tiek panašus į orientavimosi sportą, nes ne viską lemia fizinė jėga, bet ir gebėjimas susikaupti, specialūs įgūdžiai.“
 
Ar įvyks permainų šalies sporte?
2017 03 30
Forumas
LSU ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pakvietė į Sporto forumą, kur diskutuota apie sporto politikos įgyvendinimo iššūkius, jų sprendimo būdus.
Apdovanoti geriausi pedagogai
2017 03 30
Apdovanojimai
Kovo 29 dieną Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanoti konkurso „Geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų penketukas“ laureatai.
Sporto didvyriams – prezidentės sveikinimai
2017 03 29
Specialioji olimpiada
„Iš Jūsų yra ko pasimokyti visiems Lietuvos žmonėms", - 23 Specialiosios olimpiados žaidynių medalius iškovojusiems lietuviams sakė D.Grybauskaitė.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas