Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
"Lietkabelio" žaidėjams - vedėjo repas
2017 02 24
Šventė
K.Tiškevičius parodė savo kūrybingumą ir išjudino visą publiką, kai surepavo apie kiekvieną „Lietkabelio“ žaidėją bei trenerių štabą (VIDEO).
Tokijo svajonės sieks su latvėmis
2017 02 24
Moterų krepšinis
Ateityje stipriausios Latvijos moterų ekipos turėtų prisijungti prie LMKL ir taip gerokai kilstelėti moterų krepšinio lygį abejose šalyse.
Stabilumu čempionai nenusileidžia niekam
2017 02 23
LKL
Kauno "Žalgirio" klubas ir žaidimu, ir stabilumu nenusileidžia nei vienai lygos ekipai, tuo tarpu "Šiauliai" ir "Lietuvos rytas" yra vieni nestabiliausių.
 
"Jonava" sezoną pradės su nauju logotipu
2017 02 24
A lyga
Pakeitusi pavadinimą, FK „Jonava“ tęsia atsinaujinimą ir pristato naująjį komandos logotipą.
Į lygą susibūrė ir pradinukai
2017 02 22
Vaikų sportas
"Futboliukas" nuo šiol turės savo tęsinį - į futbolo lygą suburti ir Lietuvos pradinukai, kurie varžysis ir dėl žvėrelių, ir dėl nugalėtojų titulo.
LFF ir mėgėjus supriešino licencijos
2017 02 21
Mėgėjai
LFF apmokestino visus šalies futbolininkus. Didžiausios futbolo mėgėjų lygos komandų atstovai mano, kad tai ženkliai kirs per žaidėjų ir ekipų skaičių.
Į Europos čempionatą įšoko Vilniuje
2017 02 23
Lengvoji atletika
Vilniuje vykusiose klubo "Cosma" varžybose penki lietuviai pagerino Europos čempionato normatyvus.
Tempą diktavo olimpiečiai
2017 02 18
Lietuvos čempionatas
Klaipėdoje baigėsi Lietuvos užadrų patalpų lengvosios atletikos čempionatas. Antrą jo dieną varžęsi trys Rio olimpiados dalyviai tapo šalies čempionais
Austra Skujytė pasiekė revanšą
2017 02 17
Lietuvos čempionatas
Pirmą Lietuvos lengvosios atletikos čempionato dieną sprinto take įspūdingą rezultatą užfiksavo kylanti žvaigždė Karolina Deliautaitė
 
Naują turnyrą sieks paversti populiariausiu
2017 02 20
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) pradeda registraciją į „Telia teniso klubų lygos", didžiausio komandinio mėgėjų dvejetų turnyro Lietuvoje, varžybas.
I. Daujotaitė laimėjo turnyrą Šiauliuose
2017 02 18
Tenisas
uropos teniso asociacijos šešiolikmečių turnyro "Toyota Cup U16" finale I. Daujotaitė 6:2 6:3 įveikė Armėnijos tenisininkę J. Avetisian
Lietuvė iškopė į finalą
2017 02 17
Tenisas
Iveta Daujotaitė Šiauliuose vykstančio Europos teniso asociacijos šešiolikmečių turnyro "Toyota Cup U16" finale susitiks su armėne Jeva Avetisian
Tobulumo siekia Tailande
2017 02 24
Bušido
„Pasiilgau tėčio, darbo su juo, mūsų salės ir treniruočių partnerių, bet reikia treniruotis ir kitur. Kito kelio į tobulybę nėra”, – kalba M. Jasiūnas.
Geriausia dovana - sugrįžimas į salę
2017 02 21
Jubiliejus
Šiandien savo 70-ąjį gimtadienį švenčia vienas iškiliausių Lietuvos imtyninkų ir trenerių Eduardas Fainštenas.
Graplingas plečiasi provincijose
2017 02 21
Graplingo imtynės
Pakruojyje kovos menus yra pasirinkęs daugiau nei šimtadalis visų gyventojų, o jau šį šeštadienį čia įvyks tradicinis graplingo čempionatas.
 
Žvaigždės venomis teka lietuviškas kraujas
2017 02 23
Lietuvių žaidynės
„Lietuvių bendruomenė buvo didžioji mano palaikytoja kelyje nuo Džilongo iki pasaulio čempionato", - sako dviračių treko pasaulio čempionė R. Wiasak.
Lietuvei - naujos pareigos Italijoje
2017 02 22
Dviračiai
Lietuvos dviratininkė Katažina Sosna „Torpado-Suedtirol-International“ komandoje nuo šiol užims kapitonės pareigas.
Prieš lemiamas kovas ratus suko Kolumbijoje
2017 02 20
Trekas
Aušrinė Trebaitė moterų 20 km grupinėse lenktynėse dėl taškų užėmė 11-ą vietą, o Vasilijų Lendelį sprinto rungtyje baudė teisėjai.
"Granitas-Karys" pakilo į antrąją vietą
2017 02 22
Rankinis
Netikėtas Alytaus "Varsa-Stronglasas" komandos pralaimėjimas įnešė chaoso turnyrinėje lentelėje, kuriuo puikiai pasinaudojo kauniečiai.
"Šviesa" skėlė antausį čempionams
2017 02 18
LRL
Čempionų titulą ginantys Alytaus rankininkai pralaimėjo "Šviesai" ekipos, o Kauno "Granitas-Karys" atsirevanšavo "Vilniui".
Rankinio lygoje – revanšo nuotaikos
2017 02 18
LRL
Įdomiausia LRL pirmenybių turo dvikova turėtų vykti Vilniuje, kur susitiks "Vilniaus" ir Kauno "Granito-Kario" komandos
 
Lietuvos tinklinio čempionate - atomazga
2017 02 23
Lietuvos čempionatas
Šalies vyrų ir moterų tinklinio pirmenybėse paaiškėjo reguliariojo sezono nugalėtojai. Tarp vyrų jais tapo Kelmės tinklininkai, moterų - vilnietės.
Treniruotėse turės stiprias partneres
2017 02 22
Tinklinis
Per žingsnį nuo Rio de Žaneiro olimpiados likusios ukrainietės J. Ščipkova ir V. Davidova naujiems iššūkiams rengėsi kartu su lietuvėmis.
Estijos grandams įgelti nepavyko
2017 02 20
Tinklinis
"Vilniaus kolegijos-Flamingo Volley" ir Šiaulių "Elgos-Master Idea" savaitgalį Estijoje nugalėjo Jarvamos ekipą, tačiau pralaimėjo Pernu komandai.
B. Vanago technika grįžta namo
2017 02 23
Dakaras
„General Financing team Pitlane” komandos technika iš Pietų Amerikos keliavo bemaž tris savaites.
Automobilių sportas studentams tapo darbu
2017 02 21
Studentų sportas
Kauno technikos kolegijos studentai susibūtė į autoklubą ir jau dalyvauja masinėse automobilių lenktynėse.
Palangoje važiuos ir naujokai, ir veteranai
2017 02 21
1000 km lenktynės
"Neprisimenu atvejo, kad iki starto likus net penkiems mėnesiams sportininkai būtų tokie aktyvūs,“ – sako 1000 km lenktynių organizatorius D. Jonušis.
 
Elektrėnai nusilėnkė Dariui Kasparaičiui
2017 02 24
Ledo ritulys
Darius Kasparaitis iškilmingai sugrįžo į gimtąją Elektrėnų areną, o jo vardo marškinėliai pasiliko Elektrėnų ledo arenoje visam laikui.
Pasaulio čempionate lietuviai nesužibėjo
2017 02 23
Slidinėjimas
Pasaulio slidinėjimo čempionate Suomijoje aukščiausią vietą tarp lietuvių užėmė Modestas Vaičiulis, likęs 67-tas.
Lietuvis prasimušė į pagrindines varžybas
2017 02 22
Slidinėjimas
Pasaulio slidinėjimo čempionate Suomijoje, kvalifikacijoje, devyniolikmetis Deividas Kliševičius užėmė antrąją vietą ir pateko į pagrindines varžybas.
Talentas ir darbas - neatskiriami
2017 02 24
Stalo tenisas
"Tik karjerai einant į pabaigą, suprantu, kad stalo tenisas – visas mano gyvenimas, į kurį telpa draugai, darbas, netgi malonumai“, – sakė R. Paškauskienė.
Nediskvalifikavo dėl per lėto interneto
2017 02 23
Orientavimasis
Pasaulio kariškių orientavimosi sporto čempionas Simonas Krėpšta papasakojo, kaip pavyko išvengti diskvalifikacijos varžybose.
Šokio žingsniu kopė ant pjedestalo
2017 02 21
Šokiai
Praėjęs savaitgalis buvo itin sėkmingas Lietuvos jaunimo grupės šokėjams, kurie iškovojo prizines vietas WDSF reitingo varžybose.
 
Patvirtinta – lietuviai startuos Pjongčange
2017 02 23
Posėdis
LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje: apie 2018 m. olimpiadą, jaunimo startus Turkijoje, IOC poziciją dėl Rusijos, pinigus, permainas olimpinėje rinktinėje.
Britanijos lietuvius vienys sportas
2017 02 22
Emigrantai
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusius sportą mylinčius lietuvius burtis nuo šiol kviečia nauja organizacija – Britanijos lietuvių sporto asociacija (BLSA).
Penkiakovininkai turės naują vadą
2017 02 22
Šiuolaikinė penkiakovė
V.Barakauskui nepanorus toliau vadovauti Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai, bus renkamas naujas prezidentas. Kandidatas į šį postą jau yra.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas