Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Trenerių rokiruotė jaunimo rinktinėje
2017 05 24
Treneriai
Lietuvos vaikinų jaunimo (U20) rinktinėje prieš artėjančią treniruočių stovyklą įvyko permainos.
Sezoną įvertino aštuonetu
2017 05 24
MKL
MKL sezonas: naujų taisyklių įgyvendinimas, Klaipėdos skrydis ir metai be „grandų“ triumfo
„Lietkabelį" finale gali gelbėti kovingumas
2017 05 24
LKL
Legendinis treneris Rimantas Endrijaitis: apie „Žalgirio“ galybę, pagrindinį „Lietkabelio“ ginklą, „Neptūno“ trūkumus ir „Lietuvos ryto“ bėdas.
 
Mobiliesiems - lietuviškas sporto žaidimas
2017 05 24
Technologijos
Žaidimų ir sporto mėgėjams – įdomi naujiena. Nuo šiandien oficialiai startuoja pirmasis lietuviškas sporto žaidimas išmaniesiems įrenginiams.
D.Šernas: „Apie serijas mes negalvojame“
2017 05 24
A lyga
A lygos 13 turo centrinė dvikova įvyks Marijampolėje, kur čempionato lyderį FK „Žalgirį“ egzaminuos antroje pozicijoje įsitvirtinusi „Sūduva“.
Pergales šventė šeimininkai
2017 05 23
A lyga
„Utenį“ įveikusi „Jonava“ iškovojo antrą pergalę iš eilės ir turnyrinėje lentelėje kopia aukštyn, o „Trakai“ neturėjo didelių problemų su „Kauno Žalgiriu"
Gimnazistų žaidynėse – ir žinomi veidai
2017 05 24
Žaidynės
Lengvosios atletikos varžybomis „Vingio“ stadione finišavo Vilniaus gimnazistų renginys „Žaidynės tęsiasi“. Jose nugalėjo Simono Daukanto gimnazija.
Ant pakylos lipo trys kartos
2017 05 23
Ėjimas
Istorinė moterų komandos bronza Europos taurės varžybose - tik tarpinė stotelė prieš svarbiausią metų startą – pasaulio lengvosios atletikos čempionatą
Trys disko metiko gyvenimo tikslai
2017 05 22
Žvilgsnis
Geriausias šalies disko metikas A.Gudžius – apie treniruočių stovyklas, šeimą, Rio žaidynių išgyvenimus, pagrindines sezono varžybas ir savo svajonę.
 
R.Berankis iškopė į ketvirtfinalį
2017 05 24
Turnyras
Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos teniso turnyre Kazachstane Ričardas Berankis įveikė antrąjį varžovą ir žengė į ketvirtfinalį
L.Mugevičių pristabdė operacija
2017 05 24
Trauma
Praėjusią savaitę Vilniuje tenisininkui Lukui Mugevičiui buvo atlikta dešinės rankos riešo operacija.
R.Berankis laimėjo pirmą mačą šiemet
2017 05 23
Turnyras
Po sunkios traumos ir pusės metų be teniso Ričardas Berankis pagaliau vėl gali džiaugtis pergale.
Karatė meistrės - tinklinio aikštėje
2017 05 24
Paplūdimio tinklinis
Dvi tituluotos kyokushin karatė kovotojos Diana Balsytė ir Margarita Čiuplytė dalyvaus Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionato finaliniame etape
Lietuviams - sidabras ir keturios bronzos
2017 05 23
Sambo
Europos sambo čempionate Baltarusijoje Lietuvos atstovai ant garbės pakylos lipo penkis kartus
Prieš kovą - ir treniruotės, ir meditacija
2017 05 23
Bušido
Vieno geriausių Lietuvos kovotojų, paskutiniu metu nepatiriančio pralaimėjimų, T.Jonkaus birželio 16 d. Klaipėdoje laukia viena sunkiausių kovų per karjerą
 
Kaip iš gausybės rago: Tuloje - šeši medaliai
2017 05 24
Trekas
Tuloje (Rusija) surengtose tarptautinėse dviračių treko varžybose „Grand Prix of Tula" (UCI I kategorija) puikiai pasirodė Lietuvos atstovai.
Dviratininkėms - visų spalvų medaliai
2017 05 23
Trekas
Tuloje (Rusija) vykstančiose tarptautinėse dviračių treko varžybose „Grand Prix of Tula“ (UCI I kategorija) Lietuvos atstovės iškovojo net tris medalius
Brolio atminimui - startas lenktynėse
2017 05 22
Lenktynės
Dviratininkas Raimondas Rumšas brolio Lino atminimui skirtose lenktynėse finišavo šeštas
Rankininkės ruošiasi atrankos kovoms
2017 05 21
Moterų rankinis
Geriausios šalies rankininkės renkasi į treniruočių stovyklą Alytuje.Po jos laukia kelionė į Turkiją ir kontrolinės rungtynės su Europos rankinio grandėmis
Lietuvos rinktinė žais Klaipėdoje
2017 05 19
Rinktinė
Klaipėdos "Švyturio" arenoje Lietuvos rankinio rinktinė priims svečius iš Prancūzijos, kuriems išvykoje pralaimėjo.
Lietuvos čempionų taurė grįžo į Klaipėdą
2017 05 17
Lietuvos čempionatas
Trečiadienio vakarą savoje aikštelėje Klaipėdos "Dragūnas" užbaigė auksinę seriją (3:0) ir susigrąžino iš alytiškių Lietuvos čempionų titulą.
 
Jaunosios tinklininkės braunasi į elitą
2017 05 24
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos jaunių paplūdimio tinklinio merginų rinktinė Europoje patenka į aukščiausią reitingą turinčių šalių penketuką
Lietuvos tinklininkų sidabras ir bronza
2017 05 22
Studentų sportas
Rygoje vykusiose XXXIII studentų žaidynėse Vilniaus universiteto paplūdimio tinklinio vaikinų ir merginų poros iškovojo sidabro ir bronzos medalius
Lietuvškas finalas Ukrainoje
2017 05 21
Paplūdimio tinklinis
Pirmą kartą istorijoje dėl Rytų Europos zoninės paplūdimio tinklinio asociacijos turnyro aukso Ukrainoje kovėsi dvi Lietuvos poros
Ernesta Globytė: trasoje mes visi lygūs
2017 05 24
Interviu
„Moterys – kruopštesnės ir atsakingesnės. Manau, kad šios savybės padeda ir trasoje“, - mano daugkartinė Lietuvos čempionė E.Globytė
A.Juknevičius finišavo 6-as
2017 05 22
Pasaulio čempionatas
„Dakarinis etapas“ – taip antr1 „FIA“ pasaulio „Cross-Country“ ralio taurės greičio ruož1 Kazachstane apibūdino patyręs Dakaro lietuvis A.Juknevičius
Pirmame greičio ruože A.Juknevičius – 7-as
2017 05 21
Lenktynės
„Labai įdomi trasa – kieta danga, daug akmenų, apgaulingos stepės", - po pirmojo pasaulio „Cross-Country“ ralio taurės etapo sakė A.Juknevičius
 
Dovana Kaunui – pasaulio čempionatas
2017 05 19
Ledo ritulys
Kauno „Žalgirio" arenoje kitąmet vyks ledo ritulio pasaulio čempionato I diviziono kovos. Lietuvai čia žada atstovauti ir D.Zubrus bei D.Kasparaitis.
D.Kasparaitis – jau šešių vaikų tėvas
2017 05 17
Ledo ritulys
Su žmona Lisa Carrol sūnaus Parkerio susilaukęs olimpinis čempionas Darius Kasparaitis šmaikštavo: „Viskas, fabrikas uždarytas, daugiau vaikų nebus.“
"Sostinės taurė" - Vilniui ir Klaipėdai
2017 05 16
Vaikų sportas
Geriausi vienuolikmečiai ir devynmečiai ledo ritulininkai kovojo dėl stipriausiųjų titulo „Sostinės taurės“ turnyre.
Ar tu plauki?
2017 05 24
Akcija
Beveik pusantro šimto moksleivių iš Anykščių miesto ir aplinkinių rajonų pasitikrino savo plaukimo įgūdžius prieš vasaros sezoną
Čempionams – naujas tarptautinis turnyras
2017 05 24
Golbolas
Lietuvos vyrų golbolo rinktinės pergalė Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse paskatino Lietuvoje organizuoti naują tarptautinį golbolo turnyrą.
„Visi eksperimentai – naudingi“
2017 05 24
Irklavimas
Be moterų laikinai likusios Lietuvos irklavimo rinktinės treneris M.Masilionis: apie permainas, naujas ar pakeistas įgulas, artėjantį šeimos pagausėjimą.
 
Gerti „RASA ActiveLife" kvies M.Valčiukaitė
2017 05 24
Veidas
Olimpinės prizininkės M.Valčiukaitės nuotraukos papuoš vandens „RASA ActiveLife" etiketes - ji tapo šio prekinio ženklo ambasadore
Iš kanojos – ant motociklo
2017 05 23
Posūkis
Daugkartinis pasaulio ir Europos čempionas Tomas Gadeikis turi naują aistrą – motociklus. Jis įsitraukė į baikerių judėjimą, dalyvauja varžybose.
LSU jaučiasi nereikalingas
2017 05 22
Nuomonė
„Jaučiamės ne tik nereikalingi, bet ir pasmerkti be įrodymo“, - teigia LSU Senato pirmininkas A.Skurvydas, kalbėdamas apie numatomą universitetų reformą
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas