Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Tęsia partnerystę su karališkuoju klubu
2015 03 27
Bendradarbiavimas
"Sabonio krepšinio centras“ ir Madrido „Real“ klubas ir toliau tęsia bendradarbiavimą ir sudaro sąlygas krepšininkams tobulėti
"Utena" sėkmingai pradėjo pusfinalį
2015 03 27
LMKL
Antrajame LMKL pusfinalyje pirmąją pergalę šventė "Utenos" krepšininkės, 70:57 įveikusios Klaipėdos "Fortūną"
Ketvirtfinaliuose – atkaklūs mūšiai
2015 03 26
NKL
Prasidėjo NKL ketvirtfinaliai – pergales po atkaklių kovų šventė Vilniaus, Marijampolės, Klaipėdos ir Molėtų komandos
 
Kaip lietuviai su argentiniečiais kovojo
2015 03 26
Istorija
Artėjant Lietuvos futbolo rinktinės mačui su Anglija, "Utenio" vartininkas P. Leusas prisiminė 1999 m. vykusį mačą su Argentina, kuris pasibaigė 0:0
Noras atperka patirties stoką
2015 03 26
Interviu
Vienas "Trakų" lyderių J. Mamajevas džiaugiasi jaunųjų komandos narių užsidegimu ir sako, kad komanda dar – kūrimosi stadijoje
Ar tikrai reikia džiaugtis maču su anglais?
2015 03 26
Nuomonė
Tai, kas įprasta "Wembley", nėra futbolo atmosfera. Galbūt teatro. Bet jei nori pajusti teatro atmosfera, perki bilietą į spektaklį, o ne į mačą.
Bėgime – nuo darželinuko iki profesionalo
2015 03 27
Bėgimas
Naują pavasario bėgimo tradiciją pradėsiantis "Ąžuolyno bėgimas" pakvies nuo profesionalų iki šeimų, o renginio ambasadoriumi tapo A. Gudžius
Vilioja lygia ir greita trasa
2015 03 25
Bėgimas
„EUROVAISTINĖS Kauno pusmaratonis“ vilioja lygia ir greita trasa, o dalyvių laukia vitaminai, medaliai ir prizai
Pataria kaip bėgioti, norint sulieknėti
2015 03 25
Bėgimas
Olimpietė I. Juodeškienė pataria, kaip tinkamai sportuoti, kad iki vasaros spėtumėte atsikratyti papildomų kilogramų
 
Turnyrą baigė po pirmosios kovos
2015 03 27
Turnyras
R. Berankiui nepavyko mesti rimtesnio iššūkio A. Dolgopovui ir po valandą trukusios kovos mūsiškis pasitraukė iš "Miami Open" varžybų
Jaunoji lietuvė – tarp geriausių Europoje
2015 03 23
U-14
Tenisininkė Iveta Daujotaitė Rytų Europos U14 čempionate iškovojo sidabro medalį
Baisogaloje kuria naują tradiciją
2015 03 21
Turnyras
„Auridanos“ sporto arenoje (Baisogala, Radviliškio r.) įvyko teniso turnyras, kurio dalyviai kovojo dėl „Granulitos“ taurės.
Nepavyko užkopti ant nugalėtojų pakylos
2015 03 27
Imtynės
D. Domikaitytė Europos U23 imtynių čempionate liko penkta, tačiau treneris, nors ir neslėpė nusivylimo, padėties nedramatizavo
Lietuvė kovos dėl bronzos medalio
2015 03 26
Imtynės
Europos U23 imtynių čempionate D.Domikaitytė kovos dėl bronzos medalio, tuo tarpu G. Blekaitytė jau pasitraukė iš turnyro
Draugiškas lenkas išgelbėjo čempionatą
2015 03 26
Imtynės
Į Europos jaunimo čempionatą vykstančią moterų imtynių komandą sugedus autobusui vos spėjo į sportininkų svėrimą – jas išgelbėjo lenkas
 
A. Kruopis – trečias Prancūzijoje
2015 03 26
Lenktynės
Daugiadienėse dviračių lenktynėse Prancūzijoje A. Kruopis fnišavo trečias ir sakė, kad tik rankos trauma sutrukdė finišuoti aukščiau
Lenktynėse - ir Lietuvos dviratininkai
2015 03 22
Lenktynės
Ignatą Konovalovą lenktynėse Prancūzijoje aplenkė tik keturi varžovai, o Ramūnas Navardauskas išgyveno legendinių varžybų varginančioje trasoje
Paskutiniame etape - vėl tarp lyderių
2015 03 17
Lenktynės
Antradienį Italijoje finišavo septynis etapus trukusios daugiadienės dviratininkų lenktynės „Tirreno-Adriatico“. Jose sėkmingai pasirodė R.Navardauskas
Treneriai turi dirbti vieningai
2015 03 26
Interviu
Lietuvos jaunių merginų rnakinio trenerė Auksuolė Stropienė: “Treneriai turėtų dirbti pagal vieningą sistemą”
Lietuvės išleido kelialapį iš rankų
2015 03 22
Atranka
Lietuvos jaunių rinktinė liko per plauką nuo kelialapio į Europos čempionatą - ilgai pirmavusios lemiamose rungtynėse jos pralaimėjo olandėms
Lietuvių laukia žūtbūtinis mūšis
2015 03 21
Atranka
Europos jaunių (iki 17 metų) čempionato atrankos turnyre Lietuvos rinktinė kovoja dėl kelialapio į finalinį etapą
 
Auksas - VU ir "Orakului"
2015 03 17
Varžybos
Ssporto mokykloje „Tauras“ finalo kovomis baigėsi Vilniaus miesto tinklinio čempionatas, kuriame šį sezoną dalyvavo net 42 komandos.
Tinklininkai pratęsė tradiciją
2015 03 13
Turnyras
Kaune jau 25 kartą buvo surengtas Lietuvos Nepriklausomybei skirtas tinklinio turnyras
Aiškinsis, kas stipriausi Vilniuje
2015 03 13
Miesto pirmenybės
Savaitgalį vyks Vilniaus miesto tinklinio čempionato finalai – Vilniaus universiteto studentės gins čempionų titulą
Sėkmė šypsojosi ne vien lietuviams
2015 03 23
Motokrosas
„Žalgirio“ arenoje atidarytas Lietuvos motokroso varžybų sezonas. Pergalėmis džiaugėsi ne tik lietuviai, bet ir estai su baltarusiais
Lietuviai aplenkė F-1 žvaigždės sūnų
2015 03 23
Kartingai
Italijoje vykusiose kartingų lenktynėse dalyvavę keturi lietuviai pademonstravo gerus rezultatus ir aplenkė F-1 lenktynininko J. Trulli sūnų
Titulų sieks Europos čempionate
2015 03 20
Ralis
Lietuvos lenktynininkas Dominykas Butvilas karjerą tęsia Europos ralio čempionate
 
Lietuvė pasitraukė iš pasaulio čempionato
2015 03 26
Dailusis čiuožimas
Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate A. Golovkina neišsilaikė ant pačiūžų ir pasitraukė iš pirmenybių
Panevėžyje atidarys ledo areną
2015 03 25
Ledo ritulys
Pasirašyta sutartis dėl Panevėžio ledo arenos statybos, kuri bus atvira visiems mėgėjams. Numatoma areną baigti statyti iki rugsėjo 30 dienos
Laimio kalno simboliui - kelionė į kalnus
2015 03 24
Kalnų slidinėjimas
Liepkalnyje slidinėjimo kalną 20 metų pylęs Laimis Janutėnas sulaukė netikėtos dovanos, padėjusios jam po 25 metų sugrįžtiį tikrus kalnus
Nuo šachmatų lentos iki maratono
2015 03 27
Žvilgsnis
„Visai neblogai žaidžiau, dalyvavau varžybose, gyniau mokyklos garbę“, - prisimena bėgikė Vaida Žūsinaitė, ir dabar randanti laiko šachmatams
Čempionate – proga pasitikrinti jėgas
2015 03 27
Taekvondo
Rytoj šimtai užsienio sportininkų susirinks į šešioliktą atvirą Lietuvos Taekwondo čempionatą
Dar vienas titulas pergalių alkio nesumažino
2015 03 27
Žolės riedulys
Salėje lygių neturinti „Intos-Baltic-Champignons“ ekipa sieks susigrąžinti ir vasaros čempionų titulą, nors ir neturi sąlygų normaliai treniruotis
 
Olimpinio švietimo kongrese – 300 dalyvių
2015 03 26
Kongresas
Kaune surengtame Olimpinio švietimo kongrese dalyvavo 300 žmonių, kuriems paskaitą skaitė vienas žymiausių Europos sporto filosofų
Diskutavo apie lyčių lygybę sporte
2015 03 26
Diskusija
Vilniuje rinkosi žinomos pasaulio sportininkės, kurios dalyvavo Europos olimpinio komitetų komisijos "Lyčių lygybė sporte" diskusijoje
Olimpinė diena vyks Kaune
2015 03 26
Olimpinė diena
Pirmą kartą nuo šventės rengimo pradžios Olimpinė diena vyks ne sostinėje. Norima, kad šventė kiekvienais metais vyktų vis kitame mieste
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas