Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Rinktinių rezultatus įvertino labai gerai
2014 09 30
Kuluaruose
Įvyko LKF vykdomojo komiteto posėdis, kuriame buvo įvertintas šalies rinktinių pasirodymas oficialiose varžybose ir aptartos Lietuvos krepšinio aktualijos
Žengė į paskutinį pasirengimo etapą
2014 09 30
LMKL
Nuo rugsėjo 1 dienos Palangoje, Trakuose ir Druskininkuose prakaitą liejusios "Utenos" krepšininkės persikėlė į Uteną ir pradėjo darbą namuose
70 sezonų - vienoje knygoje
2014 09 30
Knyga
Knygos „Žalgiris. 70 didingų sezonų“ puslapiuose nugulė „Žalgirio“ reikšmė autiniam pasididžiavimui, nepriklausomybės judėjimui ir šiuolaikiniam pasauliui
 
Į futbolo aikštę sukvietė šeimas
2014 09 29
Šeima
Futbolo turnyre Vilniuje dalyvavo aštuonios šeimų komandos. Vyko rungtynės ir tarp vaikų ir jų mamų.
Vartininkams - E. Jankausko testas
2014 09 29
Šventė
Šiemet startavusi Elitinė jaunių futbolo lyga savaitgalį pažymėjo pirmojo sezono startą 11 metrų baudinių fiesta
Lyderio persekiotojai sumažino atsilikimą
2014 09 29
Aerobika
"Žalgirio" lygiosios 1:1 Marijampolėje su "Sūduvos" futbolininkais leido laimėjusiems "Trakams" taškų deficitą sumažinti iki 12, "Kruojai - iki 13
V.Aleknos sūnūs pasinėrė į sportą
2014 09 30
Žvilgsnis
Golfo paslapčių besimokančio V. Aleknos sūnums sportas yra kasdienybė: Martynas mėto diską, o Mykolas lanko lengvosios atletikos ir futbolo pratyba
Partizanus pegerbs bėgdami
2014 09 30
Anykščių politinių kalinių ir Šaulių sąjungos iniciatyva spalio 4 d. Svėdasuose vyks bėgimas, skirtas Algimanto apygardos partizanų žūties 65 metinėms
Anapilin iškeliavo čempionų treneris
2014 09 28
Netektis
Rugsėjo 27 d. dieną mirė garsus lengvosios atletikos treneris Janas Gadovičius, išugdęs daugybę tituluotų sportininkų
 
Iki turnyro pritrūko žingsnio
2014 09 28
Turnyras
R. Berankiui nepavyko patekti į "China Open" turnyro pagrindines varžybas – paskutiniame atrankos etape jis nusileido 55-ajai pasaulio raketei
R. Berankis suklupo aštunfinalyje
2014 09 25
Turnyras
"Shenzhen Open" varžybose dalyvaujantis R. Berankis savo žygį baigė aštunfinalyje, kuriame turėjo pripažinti slovako L. Lacko pranašumą
Po lietuvio kojomis – elito žaidėjas
2014 09 23
Pergalė
Ričardas Berankis teniso turnyre Kinijoje ganėtinai lengvai įveikė buvusią šeštą pasaulio raketę Gilles'į Simoną (ATP-34)
Lietuvė užėmė penktą vietą
2014 09 29
Europos čempionatas
Geriausiai iš keturių sportioninkų, atstovavusių Lietuvai Europos jaunimo čempionate Austrijoje, sekėsi Gabijai Janušauskaitei
Krokuva medalių nepagailėjo
2014 09 29
Muay Thai
Aukso, sidabro ir trys bronzos medaliai – toks Lietuvos delegacijos laimikis Europos muaythai čempionate Lenkijoje
Visi lietuviai iškopė į finalus
2014 09 26
Muay Thai
Europos muaythai čempionate dalyvaujantys penki lietuviai iškopė į finalus ir užsitikrino medalius
 
Lenktynėse dažnai skambėjo Lietuvos vardas
2014 09 28
Pasaulio čempionatas
Pasibaigusiame pasaulio dviračių plento čempionate R. Navardauskas finišavo 15-as, o ilga laiką lyderiavęs Ž. Savickas nefinišavo
Lietuvės pateko į masinę griūtį
2014 09 28
Pasaulio čempionatas
Pasaulio dviračių čempionate visos trys lietuvės grupinėse lenktynėse pateko į masinę griūtį ir nebaigė varžybų (VIDEO)
Lietuviai – toli nuo lyderių
2014 09 24
Pasaulio čempionatas
Pasaulio dviračių čempionate vyrų elito atskiro starto lenktynėse I. Konovalovas liko 39-as, o R. Navardauskas 49-as
Čempionato starte – sutriuškinimų lavina
2014 09 27
LRL
„Vivus.lt Rankinio lygos“ starte – nei vienos atkaklios dvikovos ir penkios favoritų pergalės
Į sostą kėsinasi ne viena ekipa
2014 09 26
LRL
Šeštadienį prasidedančiame vyrų rankinio sezone netrūks intriguojančių dvikovų, o kova dėl nugalėtojų vardo žada būti itin atkakli
Alytiškiai dairosi tik į medalius
2014 09 24
LRL
Praėjusių metų Lietuvos rankinio lygos bronzos medalių laimėtojai Alytaus "Almeidos-Stronglaso" komanda šiemet taip pat taikysis į aukščiausias vietas
 
Kviečia ir jaunimą, ir veteranus
2014 09 30
Taurė
"Norėtume, kad LTF Mažosios taurės metu kiekviename Lietuvos kampelyje būtų žaidžiamas tinklinis", - sako LTF generalinis sekretorius Juozas Lapeika
Lietuvės nusileido tik švedėms
2014 09 29
Turnyras
„Achemos–KKSC“ tinklininkės tradiciniame tarptautiniame turnyre "A.Ogonausko atminimo taurė - 2014" užėmė antrąją vietą. Pirmą - „Katrineholms VK"
Jonavoje – tarptautinis tinklinio turnyras
2014 09 24
Turnyras
Jonavos „Achemos“ tinklininkės sezoną pradės kova prieš Švedijos ir Latvijos čempiones
Prizai - statulėlės iš krumpliaračių
2014 09 30
Auto
Visų "Top Gear" nominacijų nugalėtojams bus įteiktos apdovanojimų statulėlės, kurių gamybai panaudoti krumpliaračiai, savo vertę įrodę lenktynėse
Startą karavanui paskelbs Vilniaus meras
2014 09 29
Apdovanojimai
Beveik dvi dešimtys visiškai naujų, dar dažais kvepiančių automobilių nuo pat penktadienio ryto iki 17.00 valandos bus išrikiuoti Vilniuje
Druskininkuose sieks tik pergalės
2014 09 29
Ralis
"Visada stengiuosi į Druskininkus atvažiuoti su šypsena", - sako antrą vietą bendrojoje Lietuvos ralio čempionato įskaitoje užimantis Vytautas Švedas
 
Lietuviai parklupdė Baltarusijos čempionus
2014 09 30
Ledo ritulys
Fantastišką pergalę pirmose Baltarusijos čempionato rungtynėse namų arenoje iškovojo Elektrėnų „Energija", po itin atkaklaus mūšio įveikusi Minsko "Junior"
"Energija" pasirodys savo žiūrovams
2014 09 29
Ledo ritulys
Rugsėjo 29 ir 30 dienomis "Enerigija" žais pirmąsias naujojo Baltarusijos „Aukščiausios“ lygos sezono rungtynes Elektrėnuose
"Snow Areną" atrado ir olimpinis čempionas
2014 09 26
Kalnų slidinėjimas
Druskininkų „Snow arenoje“ kovoms rengiasi vis ryškesnės kalnų slidinėjimo žvaigždės. Šiomis dienomis čia treniruojasi tituluoti Italijos sportininkai
Lietuviams - Šiaurės šalių bronza
2014 09 30
Fechtavimas
Estijoje vykusiame Šiaurės šalių jaunimo, jaunių ir jaunučių čempionate Lietuvai atstovavo gausus būrys fechtuotojų net keturiose amžiaus grupėse
Varžybose Grigiškėse - lietuvių pergalės
2014 09 30
Baidarių slalomas
Grigiškėse vykstančio tarptautinių baidarių slalomo varžybų olimpinėse rungtyse aukščiausius laimėjimus pelnė Lietuvos baidarininkai.
Lietuvos čempionate - pirmos lygiosios
2014 09 29
Žolės riedulys
Lietuvos moterų žolės riedulio čempionate „Kelmė“ sužaidė lygiosiomis su „Klevu-Joma“ 2:2 ir 0:3 pralaimėjo „Gintrai-Strektei-Universitetui"
 
Rėmimo fondas laukia paraiškų
2014 09 30
Rėmimas
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas paskelbti atrankos konkursą fondo lėšoms gauti
Lietuvą išjudins tradicinė Judėjimo savaitė
2014 09 29
Renginys
Jau trečią kartą vykstanti Judėjimo savaitė Lietuvoje prasidėjo Žemės ūkio ministerijos darbuotojų mankšta
Apdovanoti sportui nusipelnę žmonės
2014 09 26
Apdovanojimai
Kūno kultūros ir sporto departamente apdovanoti sportui nusipelnę žmonės – J. Moskvičiovas, V. Konovalovas ir kiti
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas