Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
"Žalgiris" gelbėjosi mače su autsaideriais
2014 04 18
LKL
"Žalgiriui" teko paplušėti, kad išvengtų dar vieno pralaimėjimo Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Kauniečiai tik paskutinėmis minutėmis palaužė "Dzūkiją"
"Kibirkštis-VIČI" neužleido sosto
2014 04 18
LMKL
Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionių titulą apsaugojo "Kibirkštis-VIČI", paskutinėse rungtynėse 72:66 įveikusi "Sūduvą" ir laimėjui seriją 3:0
D. Songaila – apie gumą, karjerą ir NBA
2014 04 18
Interviu
Darius Songaila atsakė į įvairiausius fanų klausimus, tarp kurių – įprotis kramtyti gumą ir noras karjerą pabaigti Marijampolės komandoje (INTERVIU VIDEO)
 
Gargžduose - kova dėl rato karaliaus titulo
2014 04 18
A lyga
Humoristas P.Ambrazevičius tikisi, kad per būsimą A lygos lyderių dvikovą D.Šemberas nebesiūlys žiūrovams po rungtynių pasiaiškinti santykius
Prieš tarpusavio kovą lyderius skiria taškas
2014 04 18
A lyga
"Kai manęs klausia, ką manau apie varžovus, sakau, kad nieko, nes jie žaidžia prieš nieką, prieš vaikus", - apie savo žaidėjų patirtį sako S.Aleinikovas
"Kruoja" sudaužė "Trakus" Vilniuje
2014 04 17
A lyga
Teisėjui pašalinus pagrindinį "Kruojos" vartų sargą M.Matuzą, pakruojiškių strategas neleido į aikštę atsarginio, o ginti juos paliepė saugui R.Veževičiui
Liga nesutrukdė pasiekti tikslo
2014 04 18
Žvilgsnis
"Gal būtų ir geresnis rezultatas, bet jaučiu, jog temperatūra šiek tiek pakilo", - po pirmų sezono varžybų, kuriose diską numetė 64,70 m, teigė V.Alekna
Žmogus, kuris peršoktų Sabonį
2014 04 17
Interviu
"Vos tik ištaikau progą, griebiu meškerę ir traukiu žvejoti", - apie savo laisvalaikio pomėgius pasakojo šuolininkas į aukštį R. Stanys
"Pamišusi dėl sporto"
2014 04 14
Maratonas
I. Jankauskaitė planuoja vėl startuoti Kauno maratone. Mergina laiko veltui nešvaisto – taekwondo treniruotės, dviračiai laisvalaikiu, bėgimas kone kasdien
 
Lietuvės neturėjo vargo su Juodkalnija
2014 04 18
Fed Cup
„FedCup“ turnyre lietuvės be problemų nugalėjo Juodkalnijos rinktinę ir dėl išlikimo antroje grupėje kovos su Egiptu
Talentas - tik priedas prie juodo darbo
2014 04 18
Žvilgsnis
Lietuvos moterų teniso rinktinės kapitonė Edita Liachovičiūtė: „Moterų tenisas vyriškėja – tampa greitesnis ir agresyvesnis“
Koją vėl pakišo dvejetų susitikimas
2014 04 17
Fed Cup
Lietuvos moterų teniso rinktinė 1:2 pralaimėjo Federacijos taurės Europos-Afrikos zonos antrosios grupės mačą Lichtenšteino tenisininkėms.
Kaune laukia atkaklios kovos ir staigmenos
2014 04 16
Bušido
Kaune, "Žalgirio" arenoje vyks "Bushido SWAT'40" turnyras, kurio ringe aistruoliai turės galimybę išvysti gerai žinomus Lietuvos kovotojus.
Kuvalda: "Svarbiausi raumenys – galvoje"
2014 04 15
Žvilgsnis
Pasaulio kikbokso čempionas Sergejus Maslobojevas neslepia: "Dėkoju Dievui, kad pamačiau, kaip skaudžiai klydau švaistydamas savo gyvenimą"
Ant kilimo - 131 imtynininkas
2014 04 15
Imtynės
Šiauliuose buvo surengtas Lietuvos jaunučių graikų-romėnų imtynių čempionatas.
 
Entuziastams - kalnų dviračių pamokėlės
2014 04 15
Masinis sportas
Pamokų trasa drieksis miško takeliais, žvyrkeliais, todėl dalyviams rekomenduojama turėti tvarkingą dviratį bei patartinanepamiršti šalmo.
Sostinės gatves vėl puoš dviračių paradas
2014 04 08
Projektas
Balandžio 25-27 d. Vilniuje vyks Žaliasis meninis dviračių paradas, truksiantis net tris dienas
Dviračių mėgėjams – daugiau varžybų
2014 04 08
Varžybos
Šiais metais "Vilniaus MTB turas" susidarys iš penkų etapų, o organizatoriai kviečiai burtis įmonių komandas
„Granitas-Gaja-Karys“ - pusfinalyje
2014 04 17
LRL
Paskutinieji bilietą į LRL čempionato pusfinalį iškovojo „Granito-Gajos-Kario“ rankininkai, lemiamame ketvirtfinalio serijos mače 28:21 įveikę "Ūlą
Aikštėse - ir vyrai, ir moterys
2014 04 12
Lietuvos čempionatas
Lietuvos vyrų rankinio čempionate kelialapį į pusfinalį pirmieji užsitikrino alytiškiai, o moterų lygos pusfinalio serijoje - lygybė
Teks kovoti su Europos vicečempionais
2014 04 11
Burtai
Ištraukti 2016 m. Europos rankinio čempionato atrankos varžybų burtai. Lietuviams teks žaisti su Bosnija ir Hercegovina, Baltarusija ir Danija
 
Lietuvos rinktinė lenkams - egzotika
2014 04 18
Rinktinė
Lietuvos moterų tinklinio rinktinė sugadino Varšuvos klubui sezono uždarymo šventę - lietuvės įveikė apie pergalę kalbėjusias lenkes
Lenkės išbandys lietuvių tvirtumą
2014 04 14
Draugiškos rungtynės
Lietuvos moterų tinklinio rinktinė pradėjo pasiruošimą Europos čempionato atrankai ir žais trejas kontrolines rungtynes su Lenkijos klubinėmis komandomis.
Čempionatai baigėsi, kovos aikštėje tęsis
2014 04 07
Lietuvos čempionatas
Lietuvos tinklinio čempionato pabaigtuvės: galingas favoritų žaidimas, įvykių Ukrainoje aidai, žiūrovų dėmesys, kopimas ant garbės pakylos su ramentais
K. Navickas sezoną pradėjo puikiai
2014 04 14
Auto
"Valkenswaard" trasoje vykusiame jungtiniame Didžiosios Britanijos ir Olandijos ralio kroso čempionato etape, jaunasis Tauragiškis užėmė 2 vietą
Lietuviai pasirodymą baigė kopose
2014 04 10
Ralis
Pasibaugusiame ralio maratone Abu Dabyje – ruso ir portugalo triumfas, anglo žūtis, puikus buvusio šuolininko su slidėmis rezultatas ir lietuvių vargai
Įvertino trasas Lietuvoje ir Lenkijoje
2014 04 10
Ralis
FIA WRC vadovė M. Mouton vertino trasas Lietuvoje ir Lenkijoje, kuriose vyks Pasaulio ralio čempionato etapas birželį
 
D.Zubrus: "Buvau, esu ir būsiu lietuvis"
2014 04 18
Ledo ritulys
Su Lietuvos rinktine jau besitreniruojantis Dainius Zubrus pasiryžęs ant "Siemens" arenos ledo palikti visas nuo NHL sezono likusias jėgas
Kliūčių D. Zubrui neliko
2014 04 17
Pasaulio čempionatas
D. Zubraus draudimas buvo sutvarkytas ketvirtadienio rytą ir ledo ritulininkas galės atstovauti savo gimtinei pasaulio čempionate Vilniuje
Į postą grįžo buvęs prezidentas
2014 04 16
Situacija
Lietuvos nacionalinei slidinėjimo asociacijai (LNSA) vėl vadovauja Remigijus Arlauskas, o generaliniu sekretoriumi tapo Evaldas Brazlauskis
Kroatijoje – svarbus mačas dėl išlikimo
2014 04 18
Regbis
Lietuvos regbio rinktinė išvyko į Kroatiją, kur su vietos rinktine žais itin svarbų mačą. Lietuviams pergalė būtina norint išsaugoti vietą 2A divizione
Abu lietuviai pateko į finalą
2014 04 17
Šiuolaikinė penkiakovė
Šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės varžybų trečiojo etapo atrankoje J. Kinderis užėmė 10-ą, o L. Kontrimavičius - 36-ąją vietas.
Sportas - kiekvieną dieną
2014 04 17
Veidai
Žinomas Lietuvos atlikėjas Vaidas Baumila jaučiasi tarsi priklausomas nuo sporto ir kas kartą priima vis rimtesnius iššūkius.
 
Penkiakovininkė pasodino stiprybės medį
2014 04 17
Olimpinių čempionų alėjoje prie Lietuvos olimpinio sporto centro ąžuolą pasodinusi Laurą Asadauskaitė pasiryžusi medį nuolat prižiūrėti
Daugiausia diskusijų - dėl įstatymo
2014 04 17
Posėdis
LTOK posėdyje - karštos diskusijos dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo, rėmėjų milijonas, žvilgsnis į Baku ir Nandzingą, olimpinės dienos planai
Geriausia likimo dovana
2014 04 16
Žvilgsnis
Už vokiečio verslininko Matthiaso Drägerio ištekėjusi Lietuvos olimpietė Svetlana Pauliukaitė planuoja šeimos pagausėjimą ir dar vienas vestuves
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas