Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
MRU merginos apgynė titulą
2016 05 05
LSKL
Antrus metus iš eilės LSKL merginų čempionate triumfavo MRU studentės, kaip ir pernai finale įveikusios LSU komandą
"Vytautas" sulygino serijos rezultatą
2016 05 05
LKL
Prienų-Birštono „Vytauto“ ekipa laimėjo įspūdingą trilerį išvykoje bei teisę žaisti dar vienerias rungtynes LKL čempionato ketvirtfinalyje
LMKL čempionės varžysis Europos taurėje
2016 05 05
Sprendimas
Kauno rajono mero, "Hoptrans-Sirenų" klubo vadovų ir rėmėjų susitikime priimtas nutarimas, kad LMKL čempionių ekipa pasinaudos teise žaisti Europos turnyre
 
"Esu laimingas, kad likau Vilniuje"
2016 05 06
Interviu
"Žalgirio" kapitonas E. Vaitkūnas papasakojo ne tik apie savo karjeros pradžią, bet ir atskleidė žalgiriečių kai kuriuos įpročius, savo vaikystės svajones
Pirmą ir ketvirtą vietas skiria 4 taškai
2016 05 06
A lyga
Čempionai antrajam ratui vos prasidėjus spėjo kapituliuoti žaisdami su visais pagrindiniais konkurentais kovojant dėl medalių
"Atlantas" nustūmė "Žalgirį" dar žemiau
2016 05 05
A lyga
Klaipėdos „Atlantas“ iškovojo pergalę prieš Utenos "Utenį" ir pakilo į antrą vietą A lygoje, nustumdamas čempioną Vilniaus "Žalgirį" į ketvirtą
V. Alekna: "Varžybos yra tikra šventė"
2016 05 06
Maratonas
Dar prieš keturis metus žymusis lengvaatletis V. Alekna tapo „Kauno maratono“ globėju ir kviečia visus į renginį
Bėgimo istorijas kurs 3500 dalyvių
2016 05 05
Bėgimas
Jau sekmadienį Trakuose bėgimo mėgėjai ir entuziastai stos prie ketvirtąjį kartą organizuojamo Trakų pusmaratonio starto linijos
Prieš lemiamą startą - kova su savimi
2016 05 05
Veidas
Į Rio olimpinį traukinį įšokusi maratono bėgikė Vaida Žūsinaitė: „Iššauti galėjo bet kuri.“
 
R. Berankis pasitraukė iš varžybų
2016 05 03
Turnyras
„Busan Open Challenger Tour Tennis“ turnyre Pietų Korėjoje lietuvis kortuose išbuvo vos 36-as minutes ir nutraukė dvikovą prieš Alexanderį Sargissianą
Pergalių serija nutrūko
2016 04 30
Turnyras
Ričardui Berankiui kelią į ketvirtojo „Challenger“ serijos turnyro finalą iš eilės pastojo 123-ioji raketė Danielis Evansas.
R.Berankis žengė į pusfinalį
2016 04 29
Turnyras
Buvusi 31-oji pasaulio raketė Taipėjaus „Challenger“ turnyro ketvirtfinalyje atsidūrė galingų Ričardo Berankio kirčių paunksmėje
Iš keturių lietuvių kovą tęs tik vienas
2016 05 06
Imtynės
Stambule startavo antrasis atrankos į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes turnyras. Iš lietuvos atlletų pirmąjį varžovą įveikti pajėgė tik Laimutis Adomaitis
Sporto halėje - per 300 imtynininkų
2016 05 03
Imtynės
„Kauno taurės“ varžybos startavo nauju pavadinimu ir buvo skirtos imtynių puoselėtojo, prieš metus Anapilin iškeliavusio Adolfo Liaugmino atminimui
Bokso kuluaruose - kaltinimų pliūpsniai
2016 05 03
Skandalas
Lietuvos bokso federacijoje - karo nuotaikos. Po šeštadienį vykusios rinkiminės konferencijos sukilo į ją neįleisti klubų nariai.
 
Išbandys sunkią įkalnę ir šoninį vėją
2016 05 06
Lenktynės
Kaune laukiama daugiau nei 600 dviratininkų, nusiteikusių kovoti pagrindinėje ir trumpojoje „Bigbank Lietuvos plento taurės 2016“ varžybų distancijose
Varžybos taps palydėtuvėmis į olimpiadą
2016 05 05
Trekas
Varžybose „Panevėžys 2016 stipriausi Lietuvos treko sportininkai čia varžysis su varžovais iš 14 šalių
Didžiojoje Britanijoje – lietuvės pergalė
2016 05 04
Lenktynės
Lietuvos dviratininkė Aušrinė Trebaitė („Planet X Bo-go“) tapo Jungtinėje Karalystėje vykusių penkių etapų lenktynių „3 Days of Bedford“ nugalėtoja.
„Dragūnas" – jau finale
2016 05 04
Lietuvos čempionatas
Lietuvos rankinio lyga: „Dragūnas“ – finale, kauniečių ir alytiškių poroje prireiks trečių rungtynių.
Rankininkai pradėjo kovas dėl vietos finale
2016 04 30
Lietuvos čempionatas
Pirmose „Vivus.lt“ rankinio lygos pusfinaliuose pergales iškovojo ir po žingsnį finalo link žengė Klaipėdos „Dragūnas“ ir Alytaus „Almeidos-Stronglasas“
Aiškūs rankinio lygos pusfinalio dalyviai
2016 04 20
Rankinis
Lietuvos vivus.lt rankinio lygoje paaiškėjo paskutinis pusfinalio dalyvis. Juo tapo Kauno "Granitas-Gaja-Karys", išvykoje nugalėjęs Vilniaus VHC "Šviesą."
 
Lietuvos tinklininkų laukia lenkų iššūkis
2016 05 05
Rinktinė
Šį savaitgalį Lietuvos tinklinio rinktinė vyks į Lenkiją, kur sužais trejas draugiškas rungtynes su Lenkijos aukščiausiosios lygos ekipomi
Dangą vežios po skirtingas arenas
2016 05 05
Kuluaruose
Lietuvos tinklinio federacija už aktyvią veiklą sulaukė CEV ir FIVB tinklinio federacijų dovanos - jai skirs naują, oficialioms varžyboms skirtą dangą
Į pagrindinį etapą prasibrauti nepavyko
2016 05 03
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklinio vyrų ir moterų dvejetai FIVB "Open" serijos turnyro "Sochi Open" atrankoje baigė pasirodymą po antrojo rato
Startą davė Vilniaus meras
2016 05 06
Elektromobilių lenktynės
Šiandien Europos aikštėje Vilniaus meras Remigijus Šimašius davė startą antrajam elektromobilių maratonui
Mėgėjams leis pasijusti lenktynininkais
2016 05 04
Anonsas
Gegužės 7 dieną, šeštadienį, Kačerginės Nemuno žiede „H Klubas“ organizuoja „Time Attack“ tipo varžybas.
„Verdame savo sultyse“
2016 05 04
Žvilgsnis
LASF viceprezidentas V.Pleskovas: "Liūdna, nes nesimato, jog sportininkai ir komandos turėtų motyvacijos dalyvauti Europos ar pasaulio čempionatuose."
 
Ledo aikštelėse rungėsi 160 dešimtmečių
2016 05 03
Ledo ritulys
Net neabejoju, kad šiame gausiame jaunųjų žaidėjų būryje pamatėme ne vieną būsimą Lietuvos rinktinės žaidėją“, - sakė turnyro organizatorius A. Katulis.
Į finalus pateko trys lietuviai
2016 05 02
Orientavimasis
Lenkijoje vykstančiose pasaulio orientavimosi sporto taurės pirmojo etapo varžybose iš lietuvių geriausiai pasirodė J. V. Gvildys
Varžybomis pagerbė bendražygį
2016 04 28
Kalnų slidinėjimas
Patyrę trijų šalių kalnų slidininkai ant Druskininkų „Snow Arenos“ šlaito pirmą kartą išmėgino jėgas tarptautinėse varžybose „Masters Cup“.
Sporto sirgaliaus savaitgalio gidas
2016 05 07
Anonsas
Trakuose vyks vienas masiškiausių renginių – Trakų pusmaratonis, o Kaune - profesionalų sportinių šokių pasaulio čempionatas
Pirmavusias lietuves sustabdė lūžęs irklas
2016 05 06
Irklavimas
Vokietijoje prasidėjusiame Europos irklavimo čempionate pirmuosius atrankos barjerus sėkmingai įveikė trys lietuvių įgulos iš šešių
Sezonas prasidės taurės turnyru
2016 05 06
Regbis
Jau šį savaitgalį startuoja atsinaujinęs ir intriguojantis LRF organizuojamas „Viči“ regbio taurės turnyras
 
Dirbti olimpinėse žaidynėse – iššūkis
2016 05 06
Įvertinimas
„Sportą reikia prisijaukinti“, - neabejoja jau devyneriose olimpinėse žaidynėse dirbęs fotografas Alfredas Pliadis, jaunystėje pats siekęs sporto rekordų.
Padėkojo Lilehamerio žaidynių dalyviams
2016 05 05
Kuluaruose
LTOK būstinėje susirinko ir II jaunimo žiemos olimpinių žaidynių dalyviai, jų treneriai, federacijų ir sportininkus rengusių centrų bei mokyklų atstovai
Didelė olimpinio rekordo kaina
2016 05 04
Legenda
Nors Tokijuje pasiektas olimpinis rekordas po daugelių metų Adolfui Aleksejūnui užtikrino ramų gyvenimą, legendinis bėgikas nesėdi rankų sudėjęs.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas