Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
M. Kalniečiui prireiks operacijos
2014 08 27
Trauma
M. Kalnietis grįžęs į Lietuvą sulaukė nemalonių žinių – dėl išnirusio raktikaulio mače su Kroatija jam teks operuotis ir be krepšinio praleisti 6 mėn.
Čempionės pradėjo pasiruošimą sezonui
2014 08 27
Moterų krepšinis
Į pirmąsias treniruotes susirinko Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionė "Kibirkštis-VIČI". Nors ir pasikeitusi, ekipa siieks tik aukščiausius tikslų
A. Juškevičius keičia M. Kalnietį
2014 08 27
Rinktinė
M. Kalniečiui mače su Kroatija išsinarinus raktikaulį, jį galutiniame rinktinės dvyliktuke keičia A. Juškevičius, kurio treneriai buvo atsisakę
 
Pakruojyje - mūšis dėl trečiosios vietos
2014 08 27
A lyga
25-e A Lygos ture – kova dėl trečiosios vietos, piktas "Atlantas", "Trakų" siekis išsilaikyti kuo arčiau "Žalgirio" ir lyderio kova su autsaideriu
Rinktinės žaidimą stebės ir ambasadorius
2014 08 27
U-21
Britų ambasadorius Lietuvoje D. Huntas Kaune ir Alytuje stebės Lietuvos jaunimo (U-21) futbolo rungtynes su Anglija ir Velsu
Patirties semsis iš belgų ir olandų
2014 08 26
Interviu
7-ąjį sezoną pradėsianti Nacionalinė futbolo akademija stiprina pažinčių ir partnerių ratą bei tikisi išauginti dar daugiau talentų
Keliai išsiskyrė po 14 metų bendro darbo
2014 08 24
Situacija
"Lazda turi du galus. Kai vienas užsidaro, kitas atsidaro", - apie išsiskyrimą su Rasa Drazdauskaite sakė ilgametis jos treneris Česlovas Kundrotas
Pergalę lėmė pakartotas šalies rekordas
2014 08 24
Varžybos
Airinė Palšytė ir toliau įrodinėja, kad šį sezoną įsitvirtino Europos šuolių į aukštį elite, o jos nesėkmė žemyno pirmenybių finale buvo atsitiktinumas
Kūjo metikas - ketvirtas
2014 08 24
Jaunimo olimpiada
Lengvaatlečių varžybose Nandzinge kūjo metikas Tomas Vasiliauskas įrankį nusviedė 77 m 49 cm ir užėmė ketvirtąją vietą.
 
Iš Nandzingo keliaus į Niujorką
2014 08 23
Jaunimo olimpiada
Nors mačo dėl bronzos metu prireikė medikų pagalbos, tenisininkė Akvilė Paražinskaitė iš Nandzingo jaunimo olimpinių žaidynių grįš su dviem medaliais
R.Berankis pralaimėjo lemiamą kovą
2014 08 23
Atranka
Ričardui Berankiui nepavyko prasibrauti į Jungtinių Amerikos Valstijų atvirojo teniso čempionato pagrindines varžybas
Liko lemiamas barjeras
2014 08 22
Atranka
Atvirojo JAV teniso čempionato atrankos varžybose Ričardas Berankis galingai įveikė pirmą varžovą, o su antruoju turėjo vargo
Papildė ir trofėjų kolekciją, ir piniginę
2014 08 14
Imtynės
Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiame finaliniame "Golden Grand Prix" imtynių turnyre vėl sublizgėjo Aleksandras Kazakevičius
Taupyklėje - mažiausiai trys medaliai
2014 08 12
Boksas
Lietuvos rinktinės nariai toliau demonstruoja nepriekaištingą formą Europos sąjungos šalių bokso čempionate Sofijoje (Bulgarija)
Lietuvis guldo varžovus nokautais
2014 08 12
Boksas
Septintą pergalę paeiliui profesionalų bokso ringe iškovojo pusvidutinio svorio kategorijos kovotojas Egidijus Kavaliauskas
 
Po finišo prasideda nauja kova
2014 08 25
Žmonės
Daugiadienų dviračių lenktynių dalyviai atsigauna gerdami "Coca-colą", valgydami bandeles, o pačios lenktynės dažnai aplanko ir sapnuose
Lietuvos sprinteris - per pėdą nuo pergalės
2014 08 24
Lenktynės
Mūsų šalies rinktinės narys Aidis Kruopis užėmė antrąją vietą paskutiniajame daugiadienių lenktynių "Baltic Chain Tour" etape
Lietuvis - dar arčiau lyderio
2014 08 23
Lenktynės
Lietuvos dviratininkas Žydrūnas Savickas "Baltic Chain Tour" daugiadienėse lenktynėse pakilo į penktąją vietą
"Vaikus reikia pradėti mokyti darželyje"
2014 08 22
Interviu
LRF generalinis sekretorius Miglius Astrauskas turi savo viziją, ką reikia daryti, kad Lietuvos rankinio lygis ir populiarumas kilstelėtų į naująją pakopą
Grįžo be medalių, bet pakeltomis galvomis
2014 08 06
Žaidynės
LEU rankininkai iš Europos universitetų sporto žaidynių grįžo be medalių, tačiau įrodę, kad gali priešintis rankinio šalių ekipoms
Dvi komandos parsivežė bronzos medalius
2014 08 01
Turnyras
1998 or 2002 gimusių HC "Graliavos" mergaičių komandos tarptautiniame rankinio turnyre, vykusiame Vokietijoje, iškovojo trečiąsias vietas
 
Tinklinį žaidė ir septyniasdešimtmetis
2014 08 27
Senjorai
Įvyko XIV-asis Lietuvos senjorų paplūdimio tinklinio čempionatas, kuriame varžėsi ir 70-ies sulaukęs žaidėjas, o aikštėse virė atkaklios kovos
Iš Rusijos - be daiktų, paso ir pinigų
2014 08 26
Situacija
Tinklininkei Monikai Povilaitytei pergalę turnyre Sankt Peterburge apkartino vagys, nugvelbę Lietuvos sportininkės krepšį su dokumentais ir premija
Rusijoje - Lietuvos tinklininkių triumfas
2014 08 24
Paplūdimio tinklinis
Paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė – Rytų Europos čempionato „Russia Open“ etapo nugalėtojos
Varžybos Latvijoje nebuvo sėkmingos
2014 08 25
Kartingai
Aiškėja pirmieji kartingo lenktynininkai, kurie važiuos į pasaulio taurės finalą, į kurį lietuviams šį savaitgalį prasibrauti nepavyko
Nugalėtojų taurę kėlė lietuviai
2014 08 25
Lenktynės
Pirmą kartą surengtoje latviškoje žiedinių lenktynių fiestoje lietuvius lydėjo sėkmė – čempionais tapo A. Granskas su R. Steponavičius
Motoakrobatas bandys nustebinti vilniečius
2014 08 21
Moto
Rytoj Vilniuje, „Ozikart“ kartodrome bus rengiamos Lietuvos motociklų akrobatikos varžybos A. Gibiežos taurei laimėti
 
Toliau varžysis Baltarusijos lygoje
2014 08 27
Ledo ritulys
Elektrėnų „Energija“ artėjantį sezoną vėl rungtyniaus atviroje Baltarusijos lygoje ir, pasak klubo direktoriaus R. Aliukonio, sieks prizinės vietos
Vietoj sniego trasų - asfalto takai
2014 08 24
Biatlonas
Tiumenėje (Rusija) baigėsi pasaulio vasaros biatlono riedslidėmis čempionatas, kuriame dalyvavo ir keturi Lietuvos atstovai
"Baltica" tapo "Žalgiriu"
2014 08 22
Ledo ritulys
Dėl tuščios piniginės iš MHL pasitraukusi "Baltica" atgimsta "Žalgirio" vardu. Ledo ritulio klubą rems "Achema".
Daugkartinė čempionė liko devinta
2014 08 26
Orientavimasis
Prasidėjusiame pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate geriausiais iš lietuvių pasirodė R. Arlauskienė, užėmusi devintą vietą
Sėkmė lietuviams nesišypsojo
2014 08 26
Jaunimas
Nandzingo jaunimo olimpinėse žaidynėse V. Korobjovas į ketvirtfinalį nepateko, startai taip pat nebuvo itin sėkmingi ir penkiakovininkams
Gedimino prospektą šturmuos krepšininkai
2014 08 26
Renginys
"Danske Bank Vilniaus maratono" metu Gedimino prospekte vyks ir krepšinio maratonas – dalyviai varydamiesi kamuolį turės įveiktį įvairias trasas
 
R. Meilutytė pristatė vardinius saldainius
2014 08 27
Naujovė
Geriausia Lietuvos ir pasaulio plaukikė R. Meilutytė pristatė vardinį saldainių rinkinį, kurį pirkdami žmonės parems jos labdaros fondą
Nori tapti olimpinio festivalio miestu
2014 08 27
Olimpinė diena
Druskininkai pretenduoja tapti II-ojo LTeam olimpinio žiemos festivalio miestu ir yra stiprus kandidatas dėl turimos sporto infrakstruktrūos
Sugrįžimą nori pažymėti pergale
2014 08 27
Žvilgsnis
Birželį dukros susilaukusi Diana Lobačevskė per savaitę nubėga apie 120 km, bet į varžybas šiemet neketina grįžti. Dabar ji mintimis - Amsterdame
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas