Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Savaitės žaidėjas - "Juventus" aukštaūgis
2019 04 23
LKL
Naudingiausias kovo mėnesio LKL krepšininkas M. Gebenas pirmą kartą šį sezoną tapo savaitės žaidėju.
„Žalgiris“ - nežymus autsaideris
2019 04 23
Eurolyga
Lažybininkai antradienio Eurolygos rungtynėse "Žalgirio" galimybes laimėti vertina 38 procentais, krepšinio aistruoliai - dar mažiau, vos 33.
A.Sabonis rinktinėje nemato dramos
2019 04 23
Konferencija
LKF konferencija: apie pasiekimus, pinigus, nedrausmingus narius, teisėjavimą, konfliktą rinktinėje, referendumą, A.Sabonio sūnų, „Žalgirį“ (VIDEO).
 
"Grįžau į Lietuvą stipresnis"
2019 04 23
A lyga
2016-aisiais iš tuometinių "Trakų" išvykęs į gimtąją Baltarusiją, grįžęs į "Riterius" A. Gurenka sako,kad A lygos lygis išliko toks pat.
UEFA licencijos - penkiems klubams
2019 04 23
Kuluaruose
LFF Licencijavimo komitetas išdavė UEFA licencijas "Sūduvai", "Žalgiriui", "Riteriams", "Stumbrui" ir "Kauno Žalgiriui".
Pirmo rato pabaigoje iššovė "Palanga"
2019 04 23
A lyga
Pirmojo rato finišas: favoritai grįžo į turnyro lentelės aukštumas, T Kišas pelnė septintą įvartį, A.Skarbalius - nepatenkintas savo komandos rezultatais.
„Baltasis žmogau, kaip sekasi?“
2019 04 20
Svetur
Su pajėgiausiais planetos bėgikais Kenijoje stovyklavęs Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius: „Juos gerbiu dar labiau“.
Olimpietės sugrįžimą stabdo skurdi realybė
2019 04 17
Žvilgsnis
Maratonininkė D.Lobačevskė įsitikino: profesionaliems sportininkams atsigavimą po traumų labai sunkina šiuolaikinių reabilitacijos centrų stygius.
Europos kongrese – svarbūs sprendimai
2019 04 16
Kongresas
Europos lengvosios atletikos kongrese nutarta, kad žemyno čempionate moterys, kaip ir vyrai, ėjimo varžybose įveiks ne tik 20 km, bet ir 50 km distanciją.
 
Iš lietuvių lentelėje kilo tik L. Grigelis
2019 04 22
Reitingas
Pasaulio tenisininkų reitingų lentelėje R. Berankis smuktelejo viena vieta, J. Eidukonytė - penkiomis, L. Grigelis viena vieta pakilo.
Kipre – Lietuvos tenisininkės triumfas
2019 04 20
Vilniaus teniso akademijos auklėtinė 14-metė Patricija Paukštytė turnyro Kipre finale parklupdė varžybų favoritę.
Lietuvės suklupo lemiamame mače
2019 04 19
Fed Cup
Lietuvos tenisininkės pralaimėjo suomėms ir nepateko į Federacijų taurės turnyro aukštesnę grupę.
Iš Sofijos – su bronzos medaliu
2019 04 21
Tekvondo
Dvidešimtmetei tekvondo kovotojai K. Tvaronavičiūtei turnyre Bulgarijoje pritrūko vienos pergalės iki finalo kovos su dukart olimpine čempione J. Jones.
Seimo narys parodė savo jėgą
2019 04 19
Graplingo imtynės
Šiauliuose praūžęs miesto graplingo čempionatas sutraukė per šimtą dalyvių, tarp kurių netrūko koviniame sporto pasaulyje žinomų vardų.
Sportas – lyg narkotikas
2019 04 19
Bušido
„Žvaigždė? Aš? Nesąmonė. Tai trukdo sportininkui, – atvirai sako kovotojas Marius Žaromskis, žengsiantis į narvą Vilniuje.
 
Kelią baigė ketvirtfinalyje
2019 04 22
BMX dviračiai
Europos mažųjų dviračių taurės etape lietuvis G. Pabijanskas sėkmingai įveikė šešioliktfinalį ir aštuntfinalį ir baigė savo pasirodymą ketvirtfinalyje.
Po Šiaurės pragaro kaista lietuvio telefonas
2019 04 15
Atgarsiai
Legendinėse lenktynėse Paryžius – Rubė 9-ąją vietą iškovojęs Evaldas Šiškevičius: „Padariau tai, ko labai norėjau. Geriau tikėtis ir negalėjau.”
Vėl pasižymėjo legendinėse lenktynėse
2019 04 14
Dviračiai
Paryžius - Rubė lenktynių išvakarėse Lietuvos dviratininkas EValdas Šiškevičius gavo dovanų alaus "Evaldas", taip pavadinto jo garbei.
"Žaidėme ne su moliais"
2019 04 22
Rankinis
Baltijos rankinio lygos medalių savaitgalį neiškovojusio "Dragūno" treneris A.Juškėnas - apie finalo ketvertą, klubo 20-mečio šventę, jo perspektyvas.
"Dragūnas" liko be medalių
2019 04 21
Rankinis
Baltijos rankinio čempionato mažajame finale Klaipėdos "Dragūnas" 26:27 nusileido Minsko SKA ir užėmė ketvirtąją vietą.
Finale – Kauno ir Garliavos rankininkės
2019 04 20
Moterų rankinis
Lietuvos moterų rankinio lygoje (LMRL) abi pusfinalio serijos baigėsi sausais rezultatais 2:0. Abejose nesėkmes patyrė Vilniaus ekipos.
 
Vieni šventė, kiti kaltino teisėjus
2019 04 15
Lietuvos čempionatas
Vienas įspūdingiausių savaitgalių Lietuvos tinklinio čempionatų istorijoje vainikuotas Klaipėdos "Amber Queen" triumfu.
Po auksinio seto - nevaldomos emocijos
2019 04 14
Finalas
Lietuvos moterų tinklinio finale po permainingo auksinio seto Kauno VDU žaidėjos šoko pergalės šokį ir liejo džiaugsmo ašaras.
Bronza keliaus į Kauną ir Jonavą
2019 04 14
Tinklinis
Rungtynes dėl trečiųjų Lietuvos tinklinio čempionatų vietų laimėjo Kauno" Rio-Starto" vyrai ir Jonavos "Aušrinės-KKSC" moterys.
Lietuvis sužibėjo Europos čempionate
2019 04 23
Kartingas
Europos kartingo čempionato pirmojo etapo lenktynėse K.Šikšnelis užėmė dešimtąją vietą - tai geriausias lietuvių rezultatas "Junior" klasės varžybose.
Maršrutas nesikeičia: Vilnius – Palanga
2019 04 19
Lenktynės
Gegužės 3 dieną bus duotas startas tapusioms tradicinėmis, jau penktosioms elektromobilių varžyboms „Charge it on! Vilnius - Palanga“.
Europos kartingo čempionate – ir lietuvis
2019 04 19
Kartingas
Balandžio 21 d., Prancūzijoje vyksiančiame CIK-FIA Europos kartingo čempionato 1-ojo etapo lenktynėse startuos Lietuvos čempionas Kajus Šikšnelis.
 
Lietuviams - lenkų smūgis mačo pabaigoje
2019 04 23
Draugiškos rungtynės
Draugiškų Lietuvos ir Lenkijos ledo rituliininkų rungtynių pabaigoje varžovai vartininką keitė šeštuoju aikštės žaidėju ir tuo pasinaudojo maksimaliai.
Estams pasipriešinti nepajėgė
2019 04 23
Akmenslydis
Pasaulio mišrių porų akmenslydžio čempionato D grupės ketvirtajame susitikime ketvirtąją nesėkmę patyrė Lietuvos atstovai.
Lietuviai - vis dar be pergalių
2019 04 22
Akmenslydis
Pasaulio akmenslydžio pirmenybėse Norvegijoje mišri Lietuvos pora nusileido Norvegijos ir Škotijos komandoms.
Pasaulio čempionate - lietuvių nesėkmės
2019 04 23
Stalo tenisas
Pasaulio stalo teniso čempionate veteranė R. Paškauskienė 0:4 pralaimėjo 16-metei amerikietei A. Wang. Nesėkmes patyrė ir kiti lietuviai.
Jubiliejinė taurė - kaunietės rankose
2019 04 23
Biliardas
Į didžiausias moterų pulo varžybas „M8 taurė 2019“ Kaune susirinko 20 sportininkių iš visos Lietuvos, o finale rungėsi dvi kaunietės.
Žiemą – ant sniego, vasarą – ant vandens
2019 04 23
Žvilgsnis
Geriausias Lietuvos snieglentininkas Motiejus Morauskas: apie pasibaigusį sezoną, ilgus plaukus, Seppe vardą, krepšinį, olimpines viltis.
 
Pergalingą kadrą pagavo jau ketvirtą sykį
2019 04 23
Konkursas
Geriausioje kovo mėnesio Lietuvos sporto nuotraukoje – stalo tenisininkė. Jos akylą žvilgsnį į kamuoliuką užfiksavo Augustas Četkauskas.
Atletus pasivijo suvenyrai ir prizai
2019 04 21
Apdovanojimai
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių dalyviai bei artimiausia jų pamaina buvo pagerbti LTOK.
Pirmą Fondo barjerą įveikė 1041 projektas
2019 04 18
Fondas
Paskelbtas 2019 m. Sporto rėmimo fondo paraiškų, atitikusių nustatytus formalius vertinimo kriterijus, sąrašas.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas