Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Krepšininkas pasižymi ir kulinariniu talentu
2019 08 19
Žvilgsnis
„Jei reikėtų rinktis virtuvę, kurios patiekalus reikėtų valgyti iki gyvenimo galo, tai be lietuviškos būtų ispaniška“, - prisipažino M.Kuzminskas.
Lietuvos krepšininkai – devinti Europoje
2019 08 18
U-16
Lietuvos krepšininkai pergale baigė Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempionatą Italijoje.
Rinktinė atsisveikino su E.Bendžiumi.
2019 08 18
Sprendimas
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje po turnyro Suomijoje liko 14 kandidatų. Vsi jie keliaus į paskutines repeticijas Pietų Korėjoje.
 
Vilniaus žvaigždės vėl nustelbė kauniečius
2019 08 18
Tradicija
Sekmadienį Panemunėje įvyko tradicinės visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ organizuotos „Panemunės“ ir „Prelegentų“ futbolo komandų rungtynės.
„Atlantas“ – pirma rumuno stotelė svetur
2019 08 16
Legionierius
Artėjant svarbiausioms A lygos čempionato kovoms, Klaipėdos „Atlanto“ komandą papildė atakuojančio saugo pozicijoje žaidžiantis Marius Cocirla.
„Sūduva“ peržengė Izraelio čempionų barjerą
2019 08 15
Europos lyga
Sirgalių ir fortūnos palaikomi „Sūduvos“ futbolininkai dar kartą įveikė „Maccabi“ žengė į lemiamą Europos lygos atrankos etapą.
Sėkmingi lengvaatlečių startai
2019 08 19
Varžybos
Trišuolininkė Dovilė Kilty laimėjo varžybas Suomijoje, tarp lyderių įvairiose šalyse buvo ir daugiau Lietuvos lengvaatlečių.
Rekordininko debiutas Deimantinėje lygoje
2019 08 18
Deimantinė lyga
Ieties metikas Edis Matusevičius Deimantinėje lygoje debiutavo užimdamas šeštąją vietą.
Lietuviui – kvietimai į planetos elitą
2019 08 14
Žvilgsnis
Edžiui Matusevičiui atsivėrė visi keliai: jis dalyvaus ir Deimantinėje lygoje, ir į unikaliame Europos – JAV mače. Andrius Gudžius liko be kvietimo.
 
Po triumfo – šuolis reitinge
2019 08 19
Turnyras
Ričardas Berankis triumfavo Vankuveryje (Kanada) vykusiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyre „Odlum Brown Van Open“.
R.Berankis nepaliko japonui vilčių
2019 08 18
Turnyras
Vankuveryje (Kanada) vykstančio Teniso profesionalų asociacijos „Challenger“ serijos turnyro pusfinalyje Ričardas Berankis pralaimėjo tik du geimus.
Lietuvis Lenkijoje pranoko vieną favoritų
2019 08 17
Turnyras
ITF teniso G3 serijos turnyre Matas Vasiliauskas 4:6, 6:3, 6:1 nugalėjo 4-ąją turnyro raketę belgą Pierre'ą Yves'ą Bailly ir pateko į turnyro pusfinalį.
„Šlubavau tarsi pašautas pėstininkas“
2019 08 14
Žvilgsnis
Į ringą grįžtantis Mantas Rimdeika: „Visada buvau gerietis, dabar viskas bus kitaip“ (VIDEO).
Kovotoją prajuokino varžovo iššūkis
2019 08 05
Žvilgsnis
Mindaugo Narausko į akistatą ringe iškviestas Henrikas Vikšraitis: „Dar kartą visiems įrodysiu, kad esu stipresnis, greitesnis, tikslesnis, geresnis.“
Lietuvos dziudo kovotojai - bronza
2019 07 28
Dziudo
Nors Justina Kmieliauskaitė pralaimėjo pirmajame Europos jaunimo dziudo taurės etapo rate, vėliau ji iškovojo bronzos medalį.
 
Aukštyn pakilo paskutinėje rungtyje
2019 08 19
Trekas
Frankfurte prie Oderio (Vokietija) vykstančio pasaulio jaunių dviračių treko čempionato vaikinų daugiakovės varžybose Mantas Bitinas užėmė 18-ą vietą.
Gatvėse – nuo kamanių būrio iki velnio
2019 08 18
Velomaratonas
„IKI Velomaratono“ metu į centrinės Vilniaus gatves išriedėjo tūkstančiai dviratininkų. Vieni lenktyniavo, kiti mėgavosi važiavo ir rodė išradingumą.
Lietuvos dviratininkei skilo šalmas
2019 08 17
Trekas
Frankurte prie Oderio vykstančiame pasaulio jaunių dviračių treko čempionate varžosi ir Lietuvos dviratininkai.
Klaipėdoje karaliauja rankinis
2019 08 13
Varžybos
Savaitę pradėjo jau trečiasis tarptautinis Klaipėdos gatvės rankinio turnyras, o netrukus kovos persikels į paplūdimį ir salę.
Lemiamame mače – pergalė
2019 08 08
U-17
Lietuvos merginų iki 17 metų rankinio rinktinė pergalingai baigė Europos čempionato B divizono grupės kovas ir žengė į pirmenybių Sakartvele pusfinalį.
Sakartvele – pergalingas startas
2019 08 05
U-17
Lietuvos merginų iki 17 metų rankinio rinktinė pergalingai žygiuoja Europos čempionato B divizione Sakartvele.
 
Auksinis sugrįžimas po motinystės atostogų
2019 08 19
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionai - A. Rumševičius ir L. Každailis bei M. Paulikienė ir E. Kliokmanaitė.
Dėl titulų kovos geriausieji
2019 08 14
Paplūdimio tinklinis
Savaitgalį Klaipėdoje, antrajame Melnragės paplūdimyje, vyks intriguojantis atviras Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionatas.
Tikslo link žengs ilgesniu keliu
2019 08 10
Paplūdimio tinklinis
Paplūdimio tinklininkės Gerda Grudzinskaitė ir Karolė Virbickaitė Vengrijoje tęsia kovą dėl apdovanojimų.
Lietuvos čempionate – nauji lyderiai
2019 08 19
Motokrosas
Praėjusį savaitgalį Panevėžio „Sema“ trasoje vyko ketvirtasis Lietuvos motociklų kroso čempionato etapas.
Nuklydimas į  krūmus laimėti nesutrukdė
2019 08 10
Ralis
Rokiškyje „Agrorodeo“ duetas varžovus paliko toli už nugarų, „Toyota Yaris“ laimėjo ekipažas iš Estijos.
Žoliapjovių lenktynėse – V.Žalos revanšas
2019 08 09
Ralis
„Kubota“ žoliapjovių lenktynėse Vaidotas Žala atsirevanšavo Vytautui Švedui ir atskleidė, ką kvies į dvikovą kitąmet.
 
Karjeros posūkis – į Baltarusijos klubą
2019 08 01
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio rinktinės puolėjas Ugnius Čižas kitą sezoną praleis Baltarusijoje – lietuvis pasirašė vienerių metų sutartį su Gardino „Neman“.
Vasarą – žiemos olimpiečių triumfas
2019 07 26
Biatlonas
Nemenčinėje vyko Lietuvos vasaros biatlono taurės I etapas. Jame sportininkai rungėsi šaudymo taškams, šaudymo dvikovų ir biatlono sprinto rungtyse.
"Sutikau, vos gavęs šį pasiūlymą"
2019 07 20
Ledo ritulys
Pernai su Lietuvos 18-mečiais ledo ritulininkais dirbęs kanadietis Dougas Boulangeris stos prie abiejų - jaunimų ir jaunių rinktinių vairo.
Neįtikėtina drama ir grandų pergalės
2019 08 19
Regbis
Baltijos regbio „Top“ lygoje praūžė trečiasis turas. Jo puošmena tapo tikras trileris Šiauliuose tarp vietos „Šiaulių“ ir Kekavos „Miesnieki“ (Latvija).
Be tautybės, amžiaus ir lyties apribojimų
2019 08 19
Tradicija
Tradicinis burlenčių ir irklenčių maratonas Kintuose sulaukė ir valdžios atstovų dėmesio.
Čempionai – iš Paryžiaus ir Šveicarijos
2019 08 19
Diskgolfas
Zarasų rajone, seniausiame Lietuvoje Nedožinkos diskgolfo parke, įvyko 11-asis Lietuvos diskgolfo čempionatas su „Prodigy Disc“.
 
Už aktyvią veiklą – neeilinis įvertinimas
2019 08 19
Įvertinimas
Antverpeno mieste Belgijoje vykusioje Europos žolės riedulio federacijos 31-oje Generalinės Asamblėjos sesijoje išskirtinio dėmesio sulaukė Lieruva.
Titulai – ir ant ledo, ir vandenyje
2019 08 10
Žvilgsnis
Lietuvos dailiojo čiuožimo siela Lilija Vanagienė: apie ryškiausius įvykius, šuolius į vandenį, sūnaus šokius su kėde, žolės pjovimą, gyvenimo vyrus.
Startuoja bilietų į Tokijo žaidynes prekyba
2019 08 09
Tokijas 2020
Kelionių organizatorius „Novaturas“ pirmadienį (rugpjūčio 12 d.) pradeda prekybą bilietais į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas