Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
"Sūduva" prekiaus bilietais į rungtynes
2016 10 01
Bilietai
Marijampolės „Sūduva“ žengė svarbų žingsnį savo vystymesi - tapo pirmuoju Lietuvos moterų krepšinio klubu, užsiimsiančiu prekyba bilietais
Vasarą neįvykęs turnyras vyks žiemą
2016 10 01
U-18
"FIBA Europe“ vykdomasis komitetas penktadienį nusprendė, kad Europos 18-mečių krepšinio čempionatas Turkijoje bus surengtas prieš Kalėdas
„Lietuvos rytą“ papildė R. Broadusas
2016 10 01
Legionierius
Gerai LKL aistruoliams pažįstamas Albanijos rinktinėje rungtyniaujantis amerikietis įžaidėjas Rashaunas Broadusas žais Lietuvos sostinės komandoje
 
A lygos rungtynėse gali nelikti lietuvių
2016 09 30
Legionieriai
LFF vykdomasis komitetas nusprendė, kad nuo kito sezono A lygoje į ES šalių pilietybę turinčius futbolininkus nebus žiūrima kaip į legionierius
Po pralaimėjimo – pergalė
2016 09 29
Už Atlanto
Brazilijos lietuviai atsitiesė po pralaimėjimo Brazilijos komandai ir „ Copa Gringos 2016“ čempionate nugalėjo meksikiečius 6:1
Futbolininkai buriasi į profesinę sąjungą
2016 09 28
Kuluaruose
Trečiadienį prisistačiusi LFŽS žadėjo atstovauti žaidėjų interesus, prisidėti prie jų švietimo bei tarpininkauti teikiant įvairias paslaugas
Subliūškusios ėjikų viltys
2016 10 01
Žvilgsnis
Sportinio ėjimo asociacijos vadovas K.Pavilonis: „Socialinių tinklų, interneto priklausomybė – tikra tragedija, ji žlugdo sportininkus kaip asmenybes.“
Atsisveikinimas – su kartėlio prieskoniu
2016 09 29
Kuluaruose
Seulo, Barselonos, Atlantos ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvis, buvęs Lietuvos disko metimo rekordininkas V. Kidykas palieka direktoriaus kėdę.
Iš Vingio parko – į Šimonių girią
2016 09 28
Žaidynės
Kroso estafečių varžybomis Vingio parke prasidėjo 16-osios Vilniaus gimnazijų sporto žaidynės, kurias rengia sporto klubas „Žaidynės tęsiasi“
 
„Future tennis cup“ sugrįžta į sostinę
2016 09 30
Vaikų sportas
Latviją ir Estiją aplankęs tradicinis trijų Baltijos šalių turnyras „Future Tennis Cup“ spalio 1-2 dienomis grįš į savo lopšį – Vilniaus SEB areną
Lietuvos tenisininkų laukia egzotiška kelionė
2016 09 28
Daviso taurė
Ištraukti kito sezono Daviso taurės turnyro burtai lėmė, kad Lietuvos tenisininkai nė karto nežais namuose, o pirmiausia keliaus į Madagaskarą.
R. Berankis pralaimėjo ispanui
2016 09 21
Tenisas
83-ią vietą pasaulio vienetų reitinge užimantis 26-erių metų Ričardas Berankis trečiadienio vakarą Sankt Peterburge pralaimėjo R. Bautistai-Augutui.
Kubiečiai vadino profesoriumi
2016 09 30
Pankrationas
Vienas labiausiai patyrusių Lietuvos pankrationo meistrų Konstantinas Mokšinas lankėsi Kuboje ir surengė seminarą vietos kovos menų klube
B. Gustaitytė tapo Švedijos čempione
2016 09 28
Kiokušin karatė
Švedijos kiokušin karatė čempionate pergalėmis džiaugėsi ir lietuviai - Brigita Gustaitytė tapo čempione, o Jevgenijus Jurutas užėmė 3-ąją vietą
Lietuviai susišlavė pagrindinius prizus
2016 09 28
Graplingo imtynės
Antrąkart surengtų Europos graplingo pirmenybių herojumi tapo ukmergiškis M. Veržbickas, laimėjęs čempiono diržą absoliučioje suaugusiųjų grupės įskaitoje
 
Laimėjo svečias iš Baltarusijos
2016 09 28
Dviračiai
Anykščiuose surengtame finaliniame „Volkswagen MTB dviračių maratonų taurės“ etape, įveikęs beveik 75 kilometrus, triumfavo baltarusis Michailas Besago
K. Sosna iškovojo pergalę Italijoje
2016 09 28
Kalnų dviračiai
UCI trečios kategorijos kalnų dviračių kroso varžybų „GimondiBike“ nugalėtoja tapo Lietuvos dvirtaininkė Katažina Sosna
Lietuvė šoktelėjo į 66-ąją vietą
2016 09 27
Reitingas
Savaitgalį sėkmingai dvejose lenktynėse Italijoje pasirodžiusi Lietuvos dviratininkė Rasa Leleivytė UCI plento dviratininkių reitinge pakilo 19 vietų
Rankininkės rinksis į antrąją stovyklą
2016 09 29
Moterų rankinis
Pirmadienį Lietuvos moterų rankinio rinktinė Kaune pradės antrąją pasiruošimo pasaulio čempionato atrankos varžyboms stovyklą
17-metės sužinojo varžoves
2016 09 26
Burtai
Vienoje ištraukti burtai į 2017–ųjų metų merginų Europos čempionatą, kitais metais vyksiantį Kaune
Asmeniniai pasiekimai - antrame plane
2016 09 25
Interviu
„Gal jaunas kraujas ir didelis noras leis pasiekti užsibrėžtų tikslų", - apie šalies rinktinės ateitį sako Čempionų lygoje debiutuojantis J.Truchanovičius
 
Jonavoje varžysis tinklininkės
2016 09 29
Moterų tinklinis
Jonavoje 22-ą kartą vyks tarptautinis moterų tinklinio "A. Ogonausko atminimo taurės turnyras, kuriame rungsis po dvi Lietuvos ir Latvijos komandos
Šiaulių taurę laimėjo vilniečiai
2016 09 26
Taurė
Šiauliuose vykusiame tarptautiniame vyrų tinklinio turnyre "Šiaulių taurė - 2016" pirmąsias dvi vietas užėmė Lietuvos komandos
Šiauliuose - draugiškas tinklinio turnyras
2016 09 22
Tinklinis
Savaitgalį "Šiaulių arenoje" vyks tarptautinis tinklinio turnyras, kuriame dalyvaus dvi pajėgiausios Lietuvos ir dvi Latvijos ekipos.
Dopingas autosporte - išimtis
2016 09 30
Dopingas
Lietuvos antidopingo agentūros žiniomis, iki šiol pasaulyje yra žinoma tik 12 dopingo vartojimo atvejų autosporte, Nė vieno atvejo neužfiksuota Lietuvoje
"Nugalėtoją prognozuoti labai sunku"
2016 09 29
Ralis
Savo mintimis apie artėjantį Lietuvos ralio čempionato finalą dalinasi vienas iš pirmenybių lyderių – Vaidotas Žala
Debiutavusius lietuvius sustabdė griūtis
2016 09 26
Motokrosas
Pasaulio Tautų komandinio motokroso čempionato finale pirmą kartą dalyvavusios ir Lietuvos rinktinės Fortūna nelydėjo
 
Vilniaus derbyje prireikė pratęsimo
2016 09 30
Ledo ritulys
Gražiausios šio sezono ledo ritulio čempionato rungtynės buvo sužaistos Vilniuje. Jose "Hockey Punks" po pratęsimo 5:4 nugalėjo "Geležinį vilką"
Buitinės problemos perpildė kantrybės taurę
2016 09 30
Ledo ritulys
„Energijos“ žaidėjai jaučiasi taip, lyg Elektrėnų ledo rūmų šeimininkai iš jų tyčiotųsi. Vienas klubo savininkų P. Nausėda dėl to kreipėsi į savivaldybę.
Pirmenybių starte - Vilniaus derbis
2016 09 27
Ledo ritulys
Vilniuje Lietuvos ledo ritulio pirmenybės startuos dviejų sostinės komandų – Vilniaus “Hockey Punks” ir “Geležinio Vilko” dvikova
Lietuviai pateko į stipriausiųjų dešimtuką
2016 10 01
Orientavimasis
Kaune vykstančiame orientavimosi kalnų dviračiais Pasaulio taurės varžyubų finaliniame etape šeštadienį sportininkai išabndė ilgos trasos rungtį
Lietuvos poros - reitingo viršūnėje
2016 09 30
Sportiniai šokiai
Apie puikius Lietuvos šokėjų pasirodymus liudija ir WDSF reitingas, kuriame Lietuvos šokėjų poros užima labai aukštas pozicijas
Golbolo čempionai išmėgino kitus sportus
2016 09 30
Kuluaruose
Vilniaus sporto festivalyje iš Rio auksą parvežę parolimpiečiai ne tik sudalyvavo diskusijoje, bet ir susipažino su daugeliučia pristatytų sporto šakų
 
Vaikų mokymui plaukti pasirengta
2016 09 29
Seminaras
Kūno kultūros ir sporto departamente įvyko seminaras, skirtas šių metų vaikų mokymo plaukti projektų vykdytojams
"LTeam" konkurse - prizai mokykloms
2016 09 29
Akcija
Sportiškiausioms švietimo įstaigoms akcijos organizatoriai paruošė vertingus prizus – 2000, 1000 ir 500 eurų vertės čekius sportiniam inventoriui įsigyti
Lietuviai mėgins įšokti į Tokijo traukinį
2016 09 29
Situacija
Į 2020 m. Tokijo žaidynių programą įtrauktos penkios naujos sporto šakos. Jų atstovai ketina papildyti ir Lietuvos olimpinę rinktinę.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas