Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Lietuvos jauniai iškopė į ketvirtfinalį
2014 07 30
Jauniai
Lietuvos rinktinė – Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate po atkaklios kovos 82:71 įveikė Lenkijos rinktinę it prasibrovė į kitą etapą
Krauju aplaistyta pergalė
2014 07 30
Draugiškos rungtynės
Lietuvos krepšinio rinktinė Vilniuje 81:54 vėl sutriuškino Gruzijos krepšininkus ir iškovojo trečią pergalę per tiek pat žaistų kontrolinių rungtynių.
J. Dentmoną pakeis M. Waynsas
2014 07 30
Naujokas
"Žalgirio" atakoms naujajame sezone diriguos patirties NBA turintis žaidėjas.Su 23 metų 185 cm ūgio amerikiečiu kauniečiai sudarė vienerių metų sutartį
 
"Įvarčio instinkto prarasti neįmanoma"
2014 07 30
Interviu
„Trakų“ strategas E. Jankauskas dalyvavo portugalo futbolininko Deco atsisveikinimo rungtynėse, kuriose įmušė įvartį L. Messi vedinai "Barcelonai"
"Žalgirio" puolėju susidomėjo "Lazio"
2014 07 29
Talentai
17-metis 189 cm ūgio futbolininkas Edvinas Baniulis išvyko į Romos klubo peržiūrą ir Italijoje treniruosis 10 dienų
Šeimininkai per turą surinko vos tašką
2014 07 29
A lyga
20-ąjį A lygos pirmenybių turą komantuoja apžvalgininkas Nerijus Kesminas
"Citadelė" toliau rems lengvaatlečius
2014 07 30
Rėmimas
Lietuvos lengvosios atletikos federacija ir AB „Citadele“ bankas pratęsė bendradarbiavimą bei pasirašė rėmimo sutartį dar vieneriems metams.
Čempionate – rekordiniai rezultatai
2014 07 27
Čempionatas
Lietuvos lengvosios atletikos čempionate A. Palšytė pagerino Lietuvos rekordą, o D. Dzindzaletaitei rekordas dėl vėjo neįskaitytas
Į Europos čempionatą - per Kauną
2014 07 26
Lietuvos čempionatas
Lietivos čempionato pirmoji diena. Andriui Gudžiui nusileidęs Virgilijus Alekna: „Lietuvoje yra stipresnių disko metikų nei aš“
 
"Žiūrovų palaikymas prideda daug drąsos"
2014 07 30
Prezidento taurė
VTA auklėtinis L. Mugevičius Prezidento taurės teniso turnyre Vilniuje 6:2, 6:1 susitvarkė su antrąjį reitingą jame turėjusiu ukainiečiu M. Deviatiarovu
D. Šakinis pralaimėjo prancūzui
2014 07 29
Prezidento taurė
Prezidento taurės pagrindinėse vienetų varžybose liko du Lietuvos atstovai. Tai paaiškėjo po susitikimo, kurį D. Šakinis 5:7, 3:6 pralaimėjo F. A. Virbet
"Čia žaisti lengviau, tik karšta..."
2014 07 29
Prezidento taurė
Tenisininką iš Prancūzijos įveikęs Julius Tverijonas mano, kad jis ir kiti lietuviai turi šansų laimėti Prezidento taurę
Futbolą iškeitė į kovos menus
2014 07 30
Kovos menai
"Pasirinkau šią sporto šaką, nes norėjau išbandyti, atrasti kažką naujo", - sako buvęs futbolininkas, muay thai kovotojas Ričardas Kulis
Pergalę lėmė kruopštūs namų darbai
2014 07 25
Boksas
Bokso profesionalų dvikovoje Klaipėdoje Virgilijus Stapulionis jau pirmame raunde nokautavo vengrą Zoltaną Kissą
E. Venckaitis Gdanske - trečias
2014 07 22
Imtynės
Tauragiškis E. Venckaitis tradiciniame W. Pytliasinskio memorialiniame turnyre Lenkijoje nusileido tik svorio kategorijos iki 66 kg nugalėtojui S. Hamidui
 
Liūdna patirtis verčia siekti permainų
2014 07 30
BMX dviračiai
BMX dviratininkė V.Rimšaitė bandys įgyvendinti projektą. Jo tikslas - aukšto lygio treniruočių trasa Lietuvoje su specialia 8 m starto pakyla
Aktyviausius vėl apdovanos Prezidentė
2014 07 30
Maratonas
„Velomaratono“ dieną Dalia Grybauskaitė pasveikins renginio dalyvius ir įteiks „Aktyviausios komandos“ marškinėlius.
Pradedantiesiems - nemokami patarimai
2014 07 29
Patarimai
Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki „Velomaratono“, dviratininkai kviečiami į nemokamus mokymus. Juose profesionalai pasidalins žiniomis ir patirtimi
Burtai išskirstė rankinio klubus
2014 07 22
Burtai
Lietuvos čempionai Europos taurių varžybose: "Dragūnas" žais su Austrijos klubu, o "ACME-Žalgiris" rungsis su Čempionų lygos autsaiderėmis
Burtai rankininkėms suteikė vilties
2014 07 22
Burtai
Lietuvos moterų rankinio rinktinės treneris Antanas Skarbalius apie pasaulio čempionato atrankos burtus: "Sudėti ginklų nežadame"
Šventinis čempionato finišas
2014 06 20
Apdovanojimai
Trečiadienio popietę Vilniuje rinkosi pasipuošusios Lietuvos rankininkės, o gražiausiu jų papuošalu tapo šventėje įteikti pasibaigusio čempionato medaliai.
 
Jauniausiam žaidėjui turnyras nesibaigė
2014 07 30
Paplūdimio tinklinis
„Tai puiki patirtis, žaisdamas prieš vyresnius priešininkus aš galiu daug išmokti ir paaugti kaip žaidėjas“, - FIVB atstovams kalbėjo 15-metis M. Barauskis
Alytuje atgimsta tinklinis
2014 07 30
Iniciatyva
Naujose paplūdimio tinklinio aikštelėse prie Dailidės ežerėlio kasien pilna įvairaus amžiaus žaidėjų, nuo 6 val. ryto iki išnaktų daužančių kamuolį
Lietuvius sustabdė australai
2014 07 29
Paplūdimio tinklinis
15 metų M. Barauskis ir 16 metų E. Bartkus pasaulio aštuoniolikamečių paplūdimio tinklininkų čempionate įveikė danų duetą, bet nusileido australams
Atskleidė vaikams lenktynių paslaptis
2014 07 30
Kartingas
Lietuvos Kartingo akademijos studentai pirmą kartą savo trumpoje lenktynininkų karjeroje išbandė Aukštadvario kartingo trasą.
Lietuviai Lenkijoje - vėl tarp lyderių
2014 07 29
Kartingas
Jaunieji Lietuvos kartingo lenktynininkai T. Vaitekūnas, G. Grinbergas ir D. Vavilovas dalyvavo 11-ame ir 12-ame "Mini Rok" lenktynių etapuose
"Žigulį" vis pavyksta prigrūsti trofėjų
2014 07 28
Auto
Kauno automobilininkų sporto klubo „Žigulys“ nėra toks greitas kaip varžovai, nėra ir labai patikimas, tačiau per lenktynes jis nušluosto nosis daugumai
 
Žvaigždė Lietuvoje vasarą rado žiemą
2014 07 29
Žmonės
Slovakijos kalnų slidinėjimo žvaigždė Adamas Žampa neabejoja - puikiai paruošta „Snow arenos“ trasos danga ideali tarptautinėms varžyboms
„Žaisti NHL vien talento nepakanka“
2014 07 29
Ledo ritulys
SLRA pakalbino B. Doroženko apie jo mokyklos treniruočių metodiką, ledo ritulininkų rengimo ypatumus ir bendradarbiavimo perspektyvas su Artūru Katuliu
Slovakų žvaigždės žibės Druskininkuose
2014 07 25
Kalnų slidinėjimas
Liepos 28-30 d. "Snow Arenoje" treniruosis Slovakijos kalnų slidinėjimo rinktinė su Sočio olimpinėse žaidynėse tarp lyderių buvusiu Adamu Žampa
Klaipėdos dangų puoš oro balionai
2014 07 31
Oro balionai
Klaipėdoje ir Gargžduose startuoja oro balionų varžybos „Klaipėdos krašto taurė 2014“. Tris dienas į orą kils trisdešimt oro balionų
Pratybose prisimenamos ir fizikos pamokos
2014 07 30
Treniruotės
Lietuvoje vis labiau populiarėjanti elitinio JAV karių būrio išrasta treniruočių įranga padeda atrasti judesio laisvę ir pažadinti miegančius raumenis
Užsnūsti neleido priešpriešinis vėjas
2014 07 30
Buriavimas
Po ilgojo Kuršių marių regatos „Volfo Engelman“ etapo paskutinės jachtos Nidos uostą pasiekė tik vakar vakare, distancijoje praleidusios per 30 valandų
 
"Siemens" arenoje laukia nauji įspūdžiai
2014 07 30
Arena
Daugiau nei 170 metrų ilgio LED juostą, U forma juosiančią visą areną, ir galinčią virsti 9 šviestlentėmis, pirmieji ją pamatys krepšinio aistruoliai
LTOK - tradiciniai apdovanojimai
2014 07 30
Apdovanojimai
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė LTOK apdovanojimus olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusiems žmonėms, neseniai minėjusiems jubiliejines sukaktis
Siekia rengti Europos golfo čempionatus
2014 07 29
Golfas
„Kai grįšiu namo, iš pradžių niekas nepatikės, kad tokia jauna golfo srityje šalis turi ir puikius aikštynus", - sakė EGA atstovas M. Baratcabalis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas