Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 

 
Neturėjo vargo su Malio septyniolikmečiais
2016 06 26
U-17
Lietuvos septyniolikmečiai Pasaulio čempionato B grupėje užėmė antrąją vietą ir aštuntfinalį antradienį žais su Egipto krepšininkais.
U20 vaikinai jėgas pasitikrino su estais
2016 06 26
U-20
Besirengianti Europos čempionatui Lietuvos dvidešimtmečių (U20) vaikinų rinktinė kontrolinėse rungtynėse įveikė estus
Krepšininkų kova su bokso pirštinėmis
2016 06 26
Talentai
Per „Sprite” turnyrą vienas prieš vieną kovėsi ne tik jaunieji krepšinio talentai, bet ir Lietuvos vyrų rinktinės kandidatai R.Giedraitis ir V.Kariniauskas
 
Sužinojo varžovus
2016 06 26
Burtai
Čempionių lygos atrankoje “Gintra-Universitetas” kovos su Kazachstano, Airijos ir Moldovos klubais
Lyderių duetas padidino atotrūkį
2016 06 25
A lyga
Marijampolės „Sūduvai“ sužaidus lygiosiomis 3:3 su Klaipėdos „Atlantu“, nuo šių komandų nutolo lyderiai „Trakai“ ir Vilniaus „Žalgiris“
Marijampolėje - futbolo trileris
2016 06 24
A lyga
Marijampolės „Sūduvos“ ir Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai sukūrė tikrą spektaklį, o Vilniaus „Žalgiris“ sutriuškino Kauno „Stumbrą“
Pirmajame Baltijos bėgime - 800 dalyvių
2016 06 24
Bėgimas
Baigiantis Lenkijos pirmininkavimui Baltijos Jūros Valstybių Tarybai, birželio 24 d. Palangoje vyko ORLEN Lietuva Baltijos bėgimas.
Moterys kviečiamos į naktinį bėgimą
2016 06 22
Bėgimas
Rugpjūčio 27 d., šeštadienio vėlyvą vakarą, jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis Nike moterų bėgimas.
Kelialapį į Rio skirtų trenerio atminimui
2016 06 22
Žvilgsnis
Olimpinį normatyvą per Europos čempionatą besirengianti šturmuoti septynkovininkė Austra Skujytė labai pasigenda savo trenerio Alekso Stanislovaičio.
 
Pirmasis varžovas - 775-a pasaulio raketė
2016 06 25
Vimbldonas
R.Berankis pirmame Vimbldono čempionato etape kovos su 775-ą vietą ATP reitinge užimančiu Didžiosios Britanijos atstovu Marcusu Willisu
Galimybė stoti į akistatą su R.Federeriu
2016 06 24
Vimbldonas
Ištraukus Vimbldono turnyro burtus paaiškėjo, kad geriausias Lietuvos tenisininkas R.Berankis pirmame etape susikaus su kvalifikaciją įveikusiu tenisininku
Ant žolės - dar be pergalių
2016 06 21
Turnyras
Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis patyrė pralaimėjimą „Aegon Open Nottingham“ antrojo etapo mače prieš 95-ą pasaulio raketę Danielį Evansą
„Klasikai“ liko be medalių
2016 06 23
Imtynės
Europos jaunimo čempionate, kuris vyksta Bukarešte (Rumunija) Lietuvos „klasikai“ liko be medalių
Lietuvė triumfavo Ukrainoje
2016 06 23
Imtynės
Tarptautiniame jaunių moterų imtynių turnyre Lvove (Ukraina) keturias varžoves nugalėjo ir pirmą vietą užėmė K.Zaicevaitė (svorio kategorija iki 60 kg)
Iš turnyro Vokietijoije - su sidabru
2016 06 22
Imtynės
Liukenvalde (Vokietija) vykusiame laisvųjų imtynių jaunių turnyre Dominykas Viliušis iškovojo sidabro medalį.
 
Grupinėse lenktynėse triumfavo olimpiečiai
2016 06 26
Lietuvos čempionatas
Lietuvos dviračių plento čempionato moterų grupines lenktynes sekmadienį laimėjo Daiva Tušlaitė, o vyrų - Ramūnas Navardauskas
Triumfavo A.Trebaitė ir I.Konovalovas
2016 06 24
Lietuvos čempionatas
Lietuvos dviračių plento čempionato pavienio starto lenktynes penktadienį laimėjo Aušrinė Trebaitė („Planet X - BoGo") ir Ignatas Konovalovas (FDJ)
Šalies čempionate - dviratininkų elitas
2016 06 23
Lietuvos čempionatas
Birželio 24-26 dienomis Ignalinoje vyks Lietuvos dviračių plento čempionatas, tarp kurio dalyvių bus ir R.Navardauskas, ir R.Rumšas su sūnumis
Teisėjai nuleido sezono uždangą
2016 06 07
Teisėjai
Szono uždarymo šventėje paskelbtas geriausių šalies rankinio teisėjų dešimtukas, pagerbti geriausieji, įteiktos atminimo dovanos.
Rezultatyviausias žaidėjas - komanda
2016 06 02
Atgarsiai
„Geriausiais finale išrinkčiau visą Alytaus „Almeida-Stronglasas“ komandą“, - sako rezultatyviausias sezono ir finalo serijos žaidėjas Ž.Micevičius
Rungtynių baigtis paaiškėjo pirmame kėliny
2016 06 01
Atranka
Lietuvos moterų rankinio rinktinė pralaimėjo Europos atrankos pirmosios grupės rungtynes Rumunijos ekipai 24:34 (11:20).
 
Tinklinio pamaina ugdoma Kaune
2016 06 27
Žvilgsnis
Gimnazijoje Kaune suburtos jaunos tinklininės iš visos Lietuvos. Tokiu būdu ugdyti pamainą mūsų šalies rinktinei padeda ir treneriai iš Ukrainos.
Olimpinę svajonę atidėjo ketveriems metams
2016 06 22
Paplūdimio tinklinis
Jaunosios Lietuvos paplūdimio tinklininkės metė rimtą iššūkį pajėgiai Olandijos komandai, bet turėjo atsisveikinti su svajone patekti į Rio
Kovą dėl vietos Rio pradės su olandėmis
2016 06 21
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos moterų paplūdimio tinklinio rinktinė jau trečiadienį pradės kovą Kontinentinės taurės finaliniame etape Stavangeryje (Norvegija).
Motociklu per Europą vienu prisėdimu
2016 06 22
Iššūkis
Aidas Bubinas sieks rekordo: kaip įmanoma greičiau įveikti daugiau nei 5 500 km atstumą nuo šiauriausio Europos taško Nordkappo iki piečiausio – Tarifos.
Tikslas – pergalė klasėje
2016 06 21
1000 km lenktynės
Besiruošdama artėjančioms „ENEOS 1006 km lenktynėms“ visuomenei savo planus atskleidė „Helios sport“ komanda.
Lenktynių ritmą jaukė gamta
2016 06 19
Lenktynės
Pirmos "Hankook Baltic 1000 km" lenktynės Pernu mieste Estijoje nuo starto iki finišo buvo pažymėtos stipriu lietumi ir uraganiniu vėju.
 
Lietuvis - Šveicarijos aukščiausioje lygoje
2016 06 26
Ledo ritulys
18-metis kretingiškis Emilijus Krakauskas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į Šveicarijos nacionalinę ledo ritulio lygos A grupę
Legendinis treneris: vaikų požiūris stebina
2016 06 16
Interviu
Šią savaitę Vilniuje viešintis legendinis ledo ritulio treneris Aleksejus Nikiforovas įsitikinęs, kad Lietuvos ledo ritulys turi šviesią ateitį.
D. Zubrus liko be NHL aukso
2016 06 13
Ledo ritulys
Dainiui Zubrui nepavyko iškovoti NHL Stanley taurės. Lietuvio San Chosė „Sharks“ serijoje 2:4 nusileido Pitsburgo "Penguins" ekipai.
H.Žustautas - Europos vicečempionas!
2016 06 26
Baidarių ir kanojų irklavimas
Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionate sekmadienį lietuviai iškovojo sidabro ir bronzos medalius.
Trakuose – Lietuvos olimpiečių pergalės
2016 06 26
Irklavimas
"Gintarinųi irkų“ regatoje šeštadienį sportininkai išsidalino pirmuosius apdovanojimus. Lietuviams atiteko net 17 medalių komplektų
Rūtai - auksas, Giedriui - sidabras
2016 06 25
Plaukimas
Antrąją varžybų dieną Romoje plaukikai R.Meilutytė ir G.Titenis toliau skynė medalius
 
Pasaulis švenčia olimpinę dieną
2016 06 23
Olimpizmas
Kasmet birželio 23-iąją olimpinis sąjūdis visame pasaulyje švenčia olimpinių žaidynių gimtadienį – Olimpinę dieną.
R.Berankio kovos Vimbldone - per TV
2016 06 23
TV
Televizijos ir interneto tiekėja „Cgates“ vienintelė Lietuvoje siūlys išskirtinę galimybę lietuviams tiesiogiai stebėti Vimbldono turnyrą
Seimūnai posėdžiavo LTOK
2016 06 22
Posėdis
Trečiadienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) vyko Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas