Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Jimmy Baronas grįžta į rikiuotę
2018 05 25
LKL
„Lietuvos ryto“ stovykloje geros naujienos: J. Baronas į aikštę sugrįš pirmai pusfinalio dvikovai su "Neptūnu".
„Žalgiris“ - per žingsnį nuo pusfinalio
2018 05 24
LKL
Kauno „Žalgiris“ užtikrinta pergale 96:75 Kėdainiuose prieš "Nevėžį" ketvirtfinalyje pažymėjo sugrįžimą į „Betsafe-LKL“ čempionato kovas.
Aistruoliams siūlo įspūdingą prizą
2018 05 24
LKL
"Lietuvos ryto" ir "Neptūno" akistatoje aistruolių lauks unikali galimybė išvysti rungtynių užkulisius bei kilni misija.
 
Lietuvos rinktinėje – naujas žaidėjas
2018 05 25
Rinktinė
Artėjant Baltijos taurės varžyboms, į Lietuvos nacionalinę rinktinę pakviestas dar vienas futbolininkas.
Iš tarptautinio turnyro – nenugalėti
2018 05 25
Jaunimas
STIHL jaunieji futbolininkai sėkmingai rungtyniavo turnyre Prancūzijoje.
„Sūduva“ tvirtai žengė į aštuntfinalį
2018 05 25
LFF taurė
A lygos čempionė Marijampolės „Sūduva“ LFF taurės turnyre nesunkiai susitvarkė su „Šiaulių“ komandą
„Cosma“ kyla į kovą
2018 05 24
Lengvoji atletika
Prestižinėse varžybose dalyvausiantis pajėgiausias Lietuvos lengvosios atletikos klubas yra pajėgiausios sudėties jo istorijoje.
Lengvaatlečių varžybose – rankininkų rekordai
2018 05 23
Žaidynės
Vilniaus gimnazistų sporto žaidynėse ketvirtus metus iš eilės komandų įskaitoje triumfavo Simono Daukanto gimnazijos atstovai.
Bėgikių tikslas - olimpinės žaidynės
2018 05 23
Bėgimas
Svajonė ar realybė? Lietuvos bėgikių estafetės komanda sieks prasibrauti į olimpines žaidynes.
 
"Bobų pavasario" dalyves palaikė vyrai
2018 05 14
Turnyras
Nei teniso ir padelio turnyro „Bobų pavasaris Dubingiuose 2018“ organizatoriams, nei žaidėjoms nereikėjo rūpintis prognozėmis: oras buvo tiesiog tobulas.
Moterys laimėjo, vyrai suklupo
2018 05 04
Svetur
Lietuvos paplūdimio tinklininkės pergale startavo turnyre Kambodžoje, o Turkijoje mūsų šalies vyrų duetas nepateko į aštuntfinalį.
Lietuvio ir lenko dueto triumfas
2018 05 04
Turnyras
Vienas perspektyviausių Lietuvos tenisininkų Matas Vasiliauskas tapo ITF jaunių turnyro nugalėtoju.
Lietuvis teisėjaus jaunimo olimpiadoje
2018 05 24
Boksas
Gintaras Šniukšta tapo pirmuoju Lietuvos bokso teisėju, dirbsiančiu jaunimo olimpinėse žaidynėse.
Švedijoje – visų spalvų apdovanojimai
2018 05 22
Imtynės
Europos Šiaurės šalių imtynių čempionate lietuvės iškovojo penkis medalius.
Penki lietuviai apgynė namų sienas
2018 05 19
Boksas
Algirdo Šociko vardo turnyre Kaune lietuviai laimėjo penkis finalus iš devynių.
 
Sezoną pergalėmis pradėjo favoritai
2018 05 22
MTB
Druskininkuose sekmadienį prasidėjo 2018 metų „Volkswagen MTB dviračių maratonų taurės“ sezonas.
Sezonas startuoja Druskininkuose
2018 05 20
MTB
Azartiškas varžybas lydės ir didžiulė MTB dviratininkų mugė: čia bus galima išbandyti pardavėjų siūlomus dviračius, gauti konsultaciją, detalių, aprangos.
Prancūzijoje - dar vienas puikus finišas
2018 05 11
Dviračiai
Evaldas Šiškevičius Prancūzijoje vykstančių daugiadienių dviračių lenktynių trečiajame etape finišavo šeštas ir pakilo į 12-ą poziciją.
Kaune pagerbti geriausi rankininkai
2018 05 24
Rankinis
Oficialiame Lietuvos vyrų bei moterų rankinio lygų uždaryme buvo pagerbti nugalėtojai ir prizininkai, apdovanoti geriausi šalies metų rankininkai.
„Dragūnui“ norisi didesnių iššūkių
2018 05 21
Žvilgsnis
„Kartais susidaro įspūdis, kad mes jau išaugome savo kelnaites ir norisi didesnių iššūkių, bent jau man kaip treneriui“, - tegia treneris A.Juškėnas.
Titulas sugrįžo į Kauną
2018 05 16
Moterų rankinis
LMRL pirmenybių finalo seriją 3:0 laimėjusios Kauno "ACME-Žalgiris" rankininkės po metų pertraukos susigrąžino čempionių titulą.
 
Monika Povilaitytė: „Aš laukiuosi“
2018 05 25
Situacija
Pirmagimio besilaukianti Monika Povilaitytė stabdo tinklininkės karjerą, tad Ievai Dumbauskaitei teks pratintis prie kitų partnerių.
Džiaugiasi Prancūzijos elite įgyta patirtimi
2018 05 23
Moterų tinklinis
Viena geriausių Lietuvos tinklininkių Monika Šalkutė šį sezoną išbandė savo jėgas aukščiausioje Prancūzijos lygoje.
Lietuviai nusileido elito duetui
2018 05 18
Paplūdimio tinklinis
FIVB keturių žvaigždučių serijos paplūdimio teniso turnyro "Itapema World Tour" G grupėje užėmė antrąją vietą.
Motokrosas – kaip dėlionė
2018 05 25
Motokrosas
Lietuvos motokroso čempionas: "Daug talentingų motociklininkų nieko nepasiekė, nes galvojo, kad užtenka vien talento".
„Press ralyje“ – amžinų varžovų akistata
2018 05 25
Ralis
Amžinieji „Press ralio“ varžovai E. Babelis ir T. Markelevičius kovoja dėl kiekvienos sekundės dalies
10 įdomių „Formula Junior“ faktų
2018 05 24
Lenktynės
Birželio 3 d. Lietuvoje įvyks įdomus automobilių sporto renginys – „Nemuno Žiedo“ trasoje Kačerginėje lenktyniaus net 40 dar nematyti bolidų.
 
Lietuvos rinktinė kovos Kazachstane
2018 05 18
Ledo ritulys
Pasaulio vyrų ledo ritulio čempionato I pakopos A grupės varžybos, kuriose debiutuos lietuviai, vyks Astanoje. Lietuvoje vyks 18-mečių turnyras.
Lietuva taikosi į net tris čempionatus
2018 05 16
Ledo ritulys
Lietuviai pretenduoja rengti kitų metų saugusiųjų, 20-mečių ir 18-mečių pasaulio ledo ritulio čempionatus.
Po metų - akistata su kaimynais
2018 05 14
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulininkai, patekę į pasaulio pirmenybių IA divizioną, jame varžysis su iš elitinio diviziono iškritusiais baltarusiais bei korėjiečiais.
Priartėti prie prizinių vietų nepavyko
2018 05 25
Penkiakovė
Sofijoje (Bulgarija) vykęs šiuolaikinės penkiakovės Pasaulio taurės IV etapo varžybų moterų finalas nebuvo sėkmingas lietuvėms.
Artėjančiam turnyrui - originalus klipas
2018 05 25
Regbis
Lietuvos septynetų regbio vyrų rinktinė stos į kovą dėl Europos regbio taurės ir galimybės dalyvauti atrankoje į 2020 m. Olimpines žaidynes.
Bėgime - beveik pusė tūkstančio husarų
2018 05 25
Olimpinė diena
Vasaros pradžią šiais metais tradiciškai skelbs Olimpinė diena, kurioje jėgas išbandys tūkstančiai sportą mylinčių žmonių.
 
Pramogavo su futbolo žvaigžde
2018 05 25
Akademija
Prieš rinktinės stovyklą Arvydas Novikovas pramogavo su BFA bendruomene.
Ekstremaliems vaikams - azartiška stovykla
2018 05 25
Stovykla
Vaikus, svajojančius tapti lenktynininkais, kviečia į vasaros stovyklą.
Lietuva turi naują orakulą
2018 05 25
Orakulas
Šuo išpranašavo UEFA Čempionų lygos finalo rungtynių baigtį.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas