Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Tikslo sieks bendromis jėgomis
2014 09 18
Permainos
Regionų krepšinio lygoje (RKL) rungtyniaujanti Kauno rajono “Tornado” ekipa jungiasi su Aleksandro Stulginskio universitetu (ASU)
FIBA komisijose – du lietuviai
2014 09 18
Pareigos
Romualdas Brazauskas praėjusią savaitę patvirtintas FIBA techninės komisijos nariu, o Mindaugas Špokas tapo FIBA varžybų komisijos nariu
Grėsmė krepšinio pamatams
2014 09 18
Diskusija
Individualus krepšininko ruošimas lieka antrame plane, nes daugelis apie trenerį ir komandą sprendžia iš to, kiek pergalių ji iškovojo
 
"Sūduva" tolsta nuo medalių
2014 09 17
A lyga
Aukso link skriejantis "Žalgiris" sudorojo dar vieną varžovą, o "Sūduvą" nuo trečiosios vietos jau skiria 7 taškai
Prieš kovą aikštėje žvalgėsi NATO bazėje
2014 09 17
Žvilgsnis
Po pasakojimų apie akies mirksniu valdomas raketas bei lazerinius taikiklius Niko Tokičius juokavo, kad gerai būtų šias technologijas pritaikyti futbole
Pretendentai į sidabrą nemažina apsukų
2014 09 16
A lyga
Lenktynės dėl vicečempionų titulo: kelias valandas antroje A lygos vietoje pabuvusi "Kruoja" vėl užleido šią poziciją "Trakams"
Baltarusijos sostinėje lietuviai buvo greiti
2014 09 15
Svetur
Vasariškai šiltą rudens savaitgalį bėgikai prie starto linijos stojo ne tik Vilniuje – debiutinės pusės maratono varžybos sekmadienį surengtos ir Minske
KKSD vadovas trasą įveikė su olimpiečiu
2014 09 14
Maratonas
10 km Vilniaus maratone sėkmingai įveikė Edis Urbanavičius. Jį trasoje palaikė ir įkvėpė Andrejus Zadneprovskis
Tarp nugalėtojų - ir olimpinė čempionė
2014 09 14
Maratonas
Paneigęs išankstines prognozes, pagrindinėje Vilniaus maratono distancijoje greičiausiai bėgo R Kančys, aplenkęs pagrindinį favoritą T. Getu iš Etiopijos
 
Po lemiamo mūšio bosniai gyrė R.Berankį
2014 09 16
Daviso taurė
"Neradau jokių priešnuodžių jo žaidimui, vilčių nugalėti nebuvo", - po akistatos su lietuviu sakė Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės lyderis
Sarajeve teko kariauti su teisėjais
2014 09 15
Daviso taurė
Po istorinės pergalės Daviso taurės mače prieš bosnius – rinktinės nariai apie teisėjavimą, ateities tikslus ir galimybes pirmojoje grupėje
Paaiškėjo „Piramidės“ grunto karalius
2014 09 15
Turnyras
Vilniaus Bernardinų sodo teniso aikštyne vyko gausiausio Lietuvoje teniso projekto „Piramidės“ vasaros sezono finalai
Draugo atminimą įamžino bokso turnyru
2014 09 17
Boksas
Irkluotojas Jevgenijus Šuklinas dovanojo Visaginui kovos metų šventę. Atviroje treniruotėje jėgas išbandė ir olimpinio vicečempiono mama
Medalis suteikė dvasinę ramybę
2014 09 15
Imtynės
Pasaulio čempionato bronzą pelniusį imtynininką E. Venckaitį pasitikę artimieji tvardė ašaras, o pats sportininkas sakė, kad metas eiti dar toliau
Pasaulio bronza – po 17 sekundžių kovos
2014 09 13
Imtynės
Imtynininkas Edgaras Venckaitis pasaulio čempionato kovoje dėl bronzos su savo varžovu susitvarkė per 17 sekundžių (VIDEO)
 
Įvyko „Bigbank“ plento taurės finalas
2014 09 13
Plentas
Pasibaigė dviračių varžybos „Bigbank plento taurė 2014” . Jų nugalėtoju tapo E. Čivilis ir L. Hiijame
Dviratininkai dalinsis medalius
2014 09 11
Plentas
Šeštadienį Vilniuje paaiškės "BIGBANK plento taurės" nugalėtojai, kurie varžysis atskiro starto dviračių lenktynėse
Pergalės - sunkaus darbo vaisiai
2014 09 10
Talentai
Europos jaunių čempionė Edita Mazurevičiūtė mėgsta dalyvauti varžybose, kuriose jaučia didelę konkurenciją
Vilniečiai kartelę kelia aukštai
2014 09 11
Naujokai
Lietuvos vicečempionė Vilniaus VHC "Šviesa" susistiprino dvimetriniais naujokais ir kelių metų bėgyje norėtų dalyvauti Europos turnyre
Čempionatą pradėjo prasčiau nei tikėjosi
2014 09 08
Moterų rankinis
Kaune startavo Baltijos moterų rankinio lygos čempionatas, kuriame varžosi dvi lietuvių komandos. Po pirmojo turo jos užima 3-4 vietas
"Vaikus reikia pradėti mokyti darželyje"
2014 08 22
Interviu
LRF generalinis sekretorius Miglius Astrauskas turi savo viziją, ką reikia daryti, kad Lietuvos rankinio lygis ir populiarumas kilstelėtų į naująją pakopą
 
Tinklininkių kelias į tikslą tik prasideda
2014 09 15
Paplūdimio tinklinis
Ievą Dumbauskaitę ir Moniką Povilaitytę pergalėms įkvepia ir kitų sporto šakų žvaigždės - Rūta Meilutytė, Jevgenijus Šuklinas, Justinas Kinderis
Tinklinio naktyje – žvaigždžių kovos
2014 09 13
Šventė
Tinklinio naktyje susirungė ne tik geriausios Lietuvos paplūdimio tinklininkės, bet ir žurnalistų, mėgėjų komandos, o kovos truko iki vėlyvos nakties
Vilniuje vyks tinklinio naktis
2014 09 12
Šiandien, rugsėjo 12 d. VIilniuje vyks tinklinio naktis, kurioje be stipriausių šalies sportininkų gali varžytis ir mėgėjai
Pasaulio čempionate - lietuvio debiutas
2014 09 17
Kartingas
Kartingo lenktynininkas R.Baciuška: "Tokios varžybos – rimtas iššūkis. Juk ten startuos apie 100 dalyvių. Ir ne bet kokių, o pačių geriausių."
Mėgins įrodyti meistriškumą prie vairo
2014 09 17
Konkursas
Geriausiojo vairuotojo konkurse dalyvaus ir patyręs lenktynininkas Robertas Kupčikas
Kroso trasoje pergalę nuskynė ir mergina
2014 09 17
Auto
Finišo liniją kirtęs Baltijos šalių automobilių kroso čempionatas rodo, kad pamažu atsigauna lietuviškas autokrosas
 
Pradėjo mokslo metus ant sniego
2014 09 17
Naujovė
Druskininkų moksleiviai pradėjo kalnų slidinėjimo pamokas „Snow Arenoje“. Vaikus slidinėti mokys ir kūno kultūros mokytojai, ir instruktoriai
"Snow Arenoje" - pamokos moksleiviams
2014 09 16
Kalnų slidinėjimas
Druskininkų savivaldybės mokyklų šeštokai du kartus per mėnesį į žiemos pramogų važinės kompleksą „Snow Arena“ mokytis slidinėti
"Žalgiris" ar "Жальгирис"?
2014 09 11
Ledo ritulys
Jeigu pažiūrėtum į Vilniaus ledo ritulininkus iš nugaros, neatspėtum, kad tai yra Lietuvos sportininkai - pavardės ant jų aprangos užrašytos rusiškai
Europos mėgėjų golfo elitas rinksis Lietuvoje
2014 09 18
Golfas
Lietuvos golfo bendruomenę pasiekė gera žinia – mūsų šalyje 2015 m. rugsėjo pradžioje vyks Europos mėgėjų komandinis golfo čempionatas
Po sunkaus sezono - raginimas kibti į darbą
2014 09 17
Žolės riedulys
LŽRF prezidentas Leonardas Čaikauskas teigia, kad būtina kurti Lietuvos žolės riedulio lygą, kurioje visus organizacinius klausimus spręstų patys klubai.
Akademija - naujas Lietuvos regbio etapas
2014 09 17
Akademija
"Akademijos tikslas yra labai aiškus - paruošti kaip galima daugiau Lietuvos regbio rinktinių narių", - teigė LRF prezidentas Rytis Davidovičius
 
Vicemerė neįmušė įvarčio direktoriui
2014 09 17
Atidarymas
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija pasinaudojo Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis ir įsirengė vieną geriausių šalyje sporto aikštyną
„Džiaugiuosi pasirinktu gyvenimo keliu"
2014 09 17
Jubiliejus
Jubiliejų švenčiantis ilgametis dėstytojas ir treneris Valentas Butkus: „Linkiu, kad studentai daugiau sportuotų“
Tyrimo objektas - boksininkų ištvermė
2014 09 16
Sporto mokslas
Lietuvos sporto universitete pradėtas tyrimas „Boksininkų greitumo ištvermės lavinimas atliekant smūgių serijas su skirtinga poilsio trukme“
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas