Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 

 
Favoritės vargo neturėjo
2017 01 21
LMKL
LMKL pirmenybėse kauno rajono "Hoptrans-Sirenos" 85:62 pranoko Ukmergės "Vilkmergę", o Vilniaus "Kibirkštis" net 96:38 - "Šiaulius-Universitetą"
Klaipėdoje - dramatiška "Neptūno" pergalė
2017 01 21
LKL
Sužaistos trejos LKL rungtynės. Pergales jose iškovojo Klaipėdos "Neptūnas", Panevėžio "Lietkabelis" ir Pasvalio "Pieno žvaigždės"
"Sūduva" nelengvai palaužė klaipėdietes
2017 01 20
LMKL
Dvyliktąją pergalę LMKL iškovojo „Sūduva“, Marijampolėje 68:59 įveikusi Klaipėdos "Fortūną"
 
„Vaikinų nusiteikimu esu labai patenkintas“
2017 01 21
Pasiruošimas
Donato Vencevičiaus treniruojama Jonavos „Lietava“ baigė antrą treniruočių savaitę, o pirmadienį pradės draugiškų rungtynių ciklą
LFF siūlo kitą požiūrį vaikų ugdymą
2017 01 20
Ugdymas
Startavo LFF elektroninių mokymų platforma, kuri pedagogams, treneriams, tėvams siūlo naują žinomų švietimo, futbolo specialistų požiūrį į vaikų ugdymą
Pirmame mače - be kelių pagrindo žaidėjų
2017 01 20
Pasiruošimas
Vilniaus "Žalgirio" vyriausiojo trenerio V. Dambrausko asistentas A. Skerla sakosi labai laukiąs pirmojo komandos mačo 2017-aisiais
Ėjimo talentų kalvė – Krakėse
2017 01 20
Treneris
Du geriausius jaunuosius 2016 m. Lietuvos ėjikus išugdęs mokytojas R.Kaselis ėjimu užkrėtė ir visus keturis savo vaikus, ir gimnazistus.
„Pabūsiu graži, kai baigsiu karjerą“
2017 01 19
Žvilgsnis
Ieties metimą į rutilio stūmimą iškeitusi Giedrė Kupstytė: „Pirmą kartą gyvenime jaučiuosi, kad esu ten, kur ir turiu būti.“
Permainingos lengvaatlečių nuotaikos
2017 01 17
Žvilgsnis
LLAF viceprezidentė N.Medvedeva: „Labai neverkiame, neišsibėgiojome, stengiamės mūsų sporto šaką išsaugoti. Bet kuo toliau, tuo sudėtingiau tai daryti.“
 
Į Vilnių susirinko teniso senjorai
2017 01 19
Turnyras
Penkias dienas truksiančiose varžybose dalyvauja daugiau nei 200 žaidėjų , tarp kurių yra ir patenkančių į pasaulio senjorų teniso geriausiųjų dešimtukus
L. Grigelis laukia sezono pradžios
2017 01 17
Pasiruošimas
2016 metus pakiliai pabaigęs tenisininkas L.Grigelis neslepia su nekantrumu laukiantis naujų dvikovų turnyruose, į kuriuos grįžti jis žada jau kitą savaitę
Švedų įžymybės sūnus triumfavo Šiauliuose
2017 01 16
U-14
Europos teniso asociacijos keturiolikmečių turnyrą "Toyota Cup" Šiauliuose laimėjo švedas Leo Borgas
Reitinguose - trys Lietuvos atletai
2017 01 20
Imtynės
Edgaras Venckaitis, Vilius Laurinaitis ir Mantas Knystautas pateko UWW paskelbto geriausiųjų pasaulio graikų-romenėnų imtynininkų reitingo dvidešimtukus
"Gyvenimas viską sudėlios pats"
2017 01 20
Interviu
Bušido kovotojas Julius Mocka nepamen tokio laiko, kai nebūtų daugiau ar mažiau susižeidęs
Kovos menai traukė nuo vaikystės
2017 01 17
Graplingo imtynės
Stipriausia graplingo imtynininkė: „Meluočiau sakydama, kad prieš berniukus nesu panaudojusi jėgos“
 
Sezoną pradėjo Australijoje
2017 01 18
Lenktynės
Lietuvos dviračių plento grupinių lenktynių čempionė D. Tušlaitė daugiadienėse lenktynėse „Santos Women's Tour“ Australijoje užėmė 42-ą vietą
Dviračių sporto pasaulyje – naujas vardas
2017 01 05
Komanda
„Klaipėda Cycling Team“ ateinantį sezoną sudarys jauniai ir jaunimas, o nuo 2018 metų – tik jaunimas (iki 23 metų).
"Įvertinimas - medus ant sielos"
2016 12 23
Geriausieji
Geriausia 2016-ųjų Lietuvos sportininkė, dviratininkė Simona Krupeckaitė džiaugiasi apdovanojimu ir jaučiasi reikalinga bei mylima
Utenoje - be didesnių netikėtumų
2017 01 21
LRL
Šiaulių "Dubysos-Gubernijos" rankininkai Utenoje laimėjo LRL rungtynes 37:24
"Granitas" vargo nematė, "Dragūnas" klimpo
2017 01 18
LRL
Trečiadienį LRL pirmenybėse "Dragūnas" 29:23 įveikė "Ūlą, o "Granitas-Karys" - 33:19 “Grifą-R.Sargūno sporto gimnaziją-KKSC"
"Džiaugiuosi, kad man pavyko įsitvirtinti"
2017 01 18
Interviu
Geriausia 2016-ųjų Lietuvos rankininke Diana Šatkauskaitė kalba apie savo gyvenimą Islandijoje, atostogas Lietuvoje ir pasaulio čempionato atranką
 
Naujoje arenoje – tarptautinis turnyras
2017 01 20
Turnyras
Neseniai atidariusi paplūdimio tinklinio akademiją, sausio 28-ąją M.Povilaitytė kviečia mėgėjus į pirmąjį renginį, kurį papuoš profesionalų kova.
"Norvelita" įsitvirtino antrojoje vietoje
2017 01 17
Lietuvos čempionatas
"Šiaip labai didžiuojuosi savo vaikinais", - po pergalės prieš Marijampolės "Sūduva" kalbėjo Raseinių "Norvelitos" tinklininkų treneris Robertas Nekrašas
Čempionėms - du antausiai Lietuvoje
2017 01 16
Baltijos lyga
Baltijos čempionės, Europos turnyruose rungtyniaujančios "Kohila VC/E-Service" (Estija) tinklininkės patyrė nesėkmes tiek Kaune, tiek Alytuje
Monte Karlo ralis lietuviams baigėsi
2017 01 21
Ralis
Nuėmus D. Jociaus ir D. Zvičevičiaus automobilio baką, lenktynių techniniai komisarai pastebėjo, kad jis drėksta, o su tokiu baku lenktyniauti draudžiama
Žiūrovų minioje - ir D. Jociaus mama
2017 01 20
Ralis
B.Jocienė prisipažino, kad nemiegojo net keturias dienas iki Monte karlo ralio starto. Ypač ją neramino slidžios ir permainingos trasos
Ralyje D. Jociui dingo stabdžiai
2017 01 20
Ralis
Ralis Monte Karle prasidėjo tragiškai. jau pirmasis jo greičio ruožas buvo atšauktas dėl žiūrovo žūties
 
"Rokiškis" vėl nuskriaudė vilniečius
2017 01 21
Ledo ritulys
Lietuvos ledo ritulio čempionate spo atviru dangumi vietos „Rokiškio“ klubas 4:1 antrą kartą per savaitę įveikė Vilniaus „Hockey Punks"
"Energija" vėl nelengvai nugalėjo armėnus
2017 01 20
Ledo ritulys
Ketvirtadienį Baltarusijos ledo ritulio lygoje sunkiai įveikę Jeravano „Ararat“, penktadienį elektrėniškiai vėl nelengvai palaužė svečius iš Armėnijos
A. Aleinikovas dar metams liks Gardine
2017 01 20
Ledo ritulys
Gardino „Neman“ ledo ritulio komandos vartininkų treneris A.Aleinikovas nebaigęs trečiojo sezono, sulaukė kvietimo dirbti klube ir ketvirtus metus.
Dalyvių skaičius jau viršijo lūkesčius
2017 01 20
Žaidynės
Į Kauną suvažiuos vaikai iš Pietų ir Šiaurės Amerikos, Azijos, Europos, Afrikos ir Australijos. Nebus tik iš Antarktidos žemyno
V. Čmilytė-Nielsen griauna stereotipus
2017 01 20
Šachmatai
„Tai yra jaunimo žaidimas, kadangi šiais laikais 12-13 metų amžiaus žaidėjai jau tampa didmeistriais", - apie šachmatus kalba V. Čmilytė-Nielsen
Adrenalino šaltinis – varžybos
2017 01 20
Orientavimasis
60-metė vilnietė Rūta Stanevičienė orientavimosi varžybose pergalių siekia bėgte, važiuodama kalnų dviračiu arba šliuoždama slidėmis.
 
„Bėgte aplink žemę“
2017 01 20
Leidiniai
Legendinis bėgikas A.Aleksejūnas savo knygoje rašo ne tik apie sportą, bet ir 7 paras traukinyje, 1200 m žygį po žeme ir kitus įdomius likimo vingius.
Orientacininkai tapo Šiaurės europiečiais
2017 01 19
Orientavimasis
„Tokius pokyčius vertinu labai teigiamai, tuo labiau, kad susitikime skatinau skandinavus dalintis patirtimi“, - sakė LOSF generalinis sekretorius R. Serva
Aptarė nuveiktus darbus ir būsimą veiklą
2017 01 19
Posėdis
LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje - apie artėjančią Generalinę asamblėją, pinigus, būsimus renginius ir Jevgenijaus Šuklino karjeros finišą.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas