Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Turnyre – žinomi ir tituluoti žaidėjai
2014 04 24
Turnyras
Savaitgalį Londone vyks Pasaulio lietuvių krepšinio turnyras, kuriame dalyvaus ir nemažai žinomų krepšininkų – R. Jarutis, V. Gabšys, Ž. Šeštokas ir kiti
Finišo tiesiojoje vis dar daug nežinomųjų
2014 04 24
LKL
Šį šeštadienį Lietuvos krepšinio lygoje bus sužaisti paskutiniai mačai, po kurių paaiškės atkrintamųjų varžybų poros
"Krepšininkai - paprasti žmonės"
2014 04 24
Projektas
Projektas „BEKO LKL diena mokykloje“ aplankė jau septintąją stotelę - Šiaulių Lieporių gimnaziją
 
Neįskaitė net keturių žalgiriečių įvarčių
2014 04 24
A lyga
Taškus A lygoje prarado "Žalgirio" futbolininkai, 0:0 sužaidę su "Šiauliais". Vilniečiai įmušė keturis įvarčius, tačiau visi jie neįskaityti dėl nuošalės
Nustebino futbolo lygis Lietuvoje
2014 04 24
A lyga
Vyriausiojo trenerio poste "Trakų" komandoje debiutavęs Edgaras Jankauskas po pirmojo A lygos rato liko maloniai nustebintas futbolo lygiu Lietuvoje
Simbolinėje rinktinėje – lyderių žaidėjai
2014 04 24
A lyga
Išrinkta I-ojo rato simbolinė A lygos rinktinė. Daugiausiai joje – "Žalgirio", "Bangos" ir "Trakų" žaidėjų
Dvynės nori laimėti savo teritorijoje
2014 04 24
Maratonas
Kaune studijuojančios dvynės Milda ir Monika Vilčinskaitės rimtai ruošiasi pusei Kauno maratono ir 10 km bėgimui
Maratonas skelbia Kauno-Vilniaus paliaubas
2014 04 23
Maratonas
„Draugystė tarp maratono dalyvių – lyg tarp žmonių, kopiančių į kalnus", - kalbėjo Kauno maratono organizatorius Algirdas Pukis.
"Ilgas kojas reikia mokėti išnaudoti"
2014 04 23
Ėjimas
Viena aukščiausių ėjikių, lietuvė Neringa Aidietytė norėtų pabandyti įveikti pusės ultratriatlono trasą
 
R. Berankis - prancūzo šešėlyje
2014 04 24
Turnyras
Rumunijoje vykstančiame ATP serijos turnyre Ričardas Berankis neįstengė rimčiau pasipriešinti Gaeliui Monfilsui
R.Berankio kelyje - superžvaigždė
2014 04 22
Turnyras
Rumunijos sostinėje Bukarešte vykstančiame ATP serijos turnyre Ričardas Berankis įveikė gruziną Nikolozą Basilašvilį ir žais su prancūzu Gaeliu Monfilsu
Penkiolikmečių laimikis Anglijoje
2014 04 22
Svetur
Vilniaus teniso akademijos auklėtinėms - pirmieji tarptautinės teniso federacijos reitingo taškai
Kaune laukia atkaklios kovos ir staigmenos
2014 04 16
Bušido
Kaune, "Žalgirio" arenoje vyks "Bushido SWAT'40" turnyras, kurio ringe aistruoliai turės galimybę išvysti gerai žinomus Lietuvos kovotojus.
Kuvalda: "Svarbiausi raumenys – galvoje"
2014 04 15
Žvilgsnis
Pasaulio kikbokso čempionas Sergejus Maslobojevas neslepia: "Dėkoju Dievui, kad pamačiau, kaip skaudžiai klydau švaistydamas savo gyvenimą"
Ant kilimo - 131 imtynininkas
2014 04 15
Imtynės
Šiauliuose buvo surengtas Lietuvos jaunučių graikų-romėnų imtynių čempionatas.
 
Dviratis - lyg meno kūrinys
2014 04 24
Anonsas
Dviračių kultūros festivalio „Who did that to my bike?“ metu laukia dviračių polo, koncertai, kaskadininkų triukai ir daugybė kitų dalykų
Trekininkėms sėkmingi Čekijos keliai
2014 04 23
Svetur
Lietuvos moterų, jaunių ir jaunučių treko rinktinės dalyvavo treniruočių stovykloje Čekijoje ir tarptautinėse plento lenktynėse
Entuziastams - kalnų dviračių pamokėlės
2014 04 15
Masinis sportas
Pamokų trasa drieksis miško takeliais, žvyrkeliais, todėl dalyviams rekomenduojama turėti tvarkingą dviratį bei patartinanepamiršti šalmo.
Namų sienos padėjo tik čempionams
2014 04 24
Lietuvos čempionatas
Lietuvos rankinio lygos (LRL) pusfinalį pergalėmis pradėjo Klaipėdos „Dragūno“ ir Vilniaus VHC „Šviesos“ ekipos.
Pusfinalio intriga prasidės trečiadienį
2014 04 23
LRL
Klaipėdoje ir Alytuje startuos intriguojančios "Dragūno" ir "Granito-Gajos-Kario" bei "Šviesos" ir "Almeidos-Stronglaso" kovos LRL pusfinalyje
„Granitas-Gaja-Karys“ - pusfinalyje
2014 04 17
LRL
Paskutinieji bilietą į LRL čempionato pusfinalį iškovojo „Granito-Gajos-Kario“ rankininkai, lemiamame ketvirtfinalio serijos mače 28:21 įveikę "Ūlą
 
Lietuvos rinktinė lenkams - egzotika
2014 04 18
Rinktinė
Lietuvos moterų tinklinio rinktinė sugadino Varšuvos klubui sezono uždarymo šventę - lietuvės įveikė apie pergalę kalbėjusias lenkes
Lenkės išbandys lietuvių tvirtumą
2014 04 14
Draugiškos rungtynės
Lietuvos moterų tinklinio rinktinė pradėjo pasiruošimą Europos čempionato atrankai ir žais trejas kontrolines rungtynes su Lenkijos klubinėmis komandomis.
Čempionatai baigėsi, kovos aikštėje tęsis
2014 04 07
Lietuvos čempionatas
Lietuvos tinklinio čempionato pabaigtuvės: galingas favoritų žaidimas, įvykių Ukrainoje aidai, žiūrovų dėmesys, kopimas ant garbės pakylos su ramentais
Sukaktį kartodromas švęs pilnas vaikų
2014 04 23
Kartingai
Graži tradicija, švenčiant arenos gimtadienius, - atiduoti ją vaikams. Ne tik pirmiesiems jų važiavimams, bet ir išklausyti pamokėles apie saugų eismą.
Dakarą įveikęs bolidas - "Litexpo" rūmuose
2014 04 23
Auto
Norite pasivažinėti būsimuoju lietuvių Dakaro ralio komandos automobiliu? Laimėti tokią galimybė turite apsilankę parodoje Vilniuje
Sezono startas - Kazlų Rūdos trasoje
2014 04 22
Auto
Žiedinių lenktynių sezonas startuoja šių metų gegužės 3 dieną naujai suformuotoje Kazlų Rūdos aerodromo trasoje
 
Medaliai jau yra, laukia mūšis dėl sidabro
2014 04 24
Ledo ritulys
"Nesame sotūs bronza", - po pergalės 5:2 prieš rumunus, užtikrinusios Lietuvai pasaulio čempionato medalius, pareiškė Dainius Zubrus
D.Zubraus įvartis lėmė pergalę prieš britus
2014 04 23
Pasaulio čempionatas
Vilniaus „Siemens arenoje“ vykstančiame pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės turnyre Lietuvos ekipa iškovojo antrą pergal
Ledo ritulį pagerbė Rotušėje
2014 04 23
Ledo ritulys
Pasaulio ledo ritulio čempionato pirmininkas Ch. Hofstetteris pavadino šias pirmenybes vienomis geriausių, kuriose jis dalyvavo, gyrė Vilnių ir žiūrovus
Aikštyną atidarys žvaigždžių mačas
2014 04 24
Naujovė
„Turime tokį posakį – „repetuoja tik bailiai, geriems repeticijų nereikia, o blogiems nepadės“, - prieš padelio teniso mačą sakė Jogaila Morkūnas
Stadioną kelia naujam gyvenimui
2014 04 24
Situacija
Vilniaus "Geležinio vilko" regbio klubas baigia sutvarkyti Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro stadioną
Lietuviai pasirengę trinktelėti durimis
2014 04 24
Regbis
Lietuvos regbio rinktinės kapitonas Ignas Darkintis po sezono planuoja keliauti į Naująją Zelandiją, kur jo laukia vietos klubas
 
Kultūristo kūnas virto Velykų margučiu
2014 04 19
Šventė
„Šios fotosesijos idėja kilo man. Žinote, kultūristas suvalgė visus kiaušinius ir liko pačiam nusimarginti“, – juokėsi Europos čempionas D.Dubinas
Penkiakovininkė pasodino stiprybės medį
2014 04 17
Olimpinių čempionų alėjoje prie Lietuvos olimpinio sporto centro ąžuolą pasodinusi Laurą Asadauskaitė pasiryžusi medį nuolat prižiūrėti
Daugiausia diskusijų - dėl įstatymo
2014 04 17
Posėdis
LTOK posėdyje - karštos diskusijos dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo, rėmėjų milijonas, žvilgsnis į Baku ir Nandzingą, olimpinės dienos planai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas