Algirdas Klimkevičius 2012 m. liepos 8 d. 20:20 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos futbolo pionieriai

Laikraštis "Sportas": Mūsų šalies futbolo pradininkai buvo kariškiai, lakūnai, parašiutininkai, ekonomistai, diplomatai ir kitų sričių iškilios asmenybės

Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
Pirmoji futbolo komanda – 1911 m. Kaunas.
   
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prie devyniasdešimt metų – 1922 m. – startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.

Supažindiname su žmonėmis, kuriuos Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate pavadino Lietuvos futbolo pionieriais.

Vincentas Petrauskas (1883-10-20–1934-03-31)


Gimė Kėdainių apskrityje. 1901 m. Estijos sostinėje Taline baigė gimnaziją, 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. Turėdamas majoro laipsnį, 1906 m. žiemą grįžo į Lietuvą. V. Petrauskas 1914 m. liepos 31 d. buvo pašauktas į kariuomenę, dalyvavo kautynėse. 1919 m. sausio 20 d. įstojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.1922 m. liepą paskirtas Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantu. 1929 m. perkeltas į Generalinio štabo valdybą. 1927 m. rugpjūčio 1 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Baigęs karo tarnybą V. Petrauskas ėmėsi tvarkyti užmiesčio autobusų linijų.

1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos – Lietuvos sporto lygos (LSL) – steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku. Prieš tai buvo Sunkiosios atletikos sąjungos sunkumų vadovas, Taisyklingos medžioklės ir žūklės centro valdybos narys, vienas garsiausių Lietuvos medžiotojų.

Kapitonas Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) (1886-01-08–1933-07-17)

S. Darius gimė kaime, netoli Tauragės, 1907 m. su šeima išvyko į JAV. Ten mokėsi vidurinėje, vėliau aukštesniojoje mokykloje inžinerijos. 1917 m. pasivadino Dariumi, sutrumpinęs antrąją tėvo Darašiaus pavardę. S. Darius karinį krikštą gavo kaip JAV kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijoje. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė apdovanojo jį V laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

1920 m. S. Darius grįžęs į Lietuvą visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą.

Be to, S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi – 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. pakeltas į kapitonus.
S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta – jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų – krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso – aktyvus dalyvis, pradininkas.

S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko – priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius – vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925–1926) – dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
1927 m. išvyko į JAV ir šešerius metus rengėsi istoriniam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą. Siekis išgarsinti gimtąją šalį pasaulyje, iki tėvynės likus 650 km, baigėsi tragiškai.

Antanas Saunoris (1899–1970-04-30)

1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Saunoris. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935–1937 m. – KSS vicepirmininku, 1936–1938 m. – Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, majoras A. Saunoris buvo perrengtas okupantų karine apranga, o 1941 m. žiemą išvežtas į Maskvą kelti karinės kvalifikacijos atsidūrė Norilsko akmens anglių kasyklose. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl paniro į futbolą. Iš pradžių kaip eilinis futbolo teisėjas, vėliau kaip Respublikos futbolo teisėjų kolegijos, o 1952–1956 m. ir kaip Lietuvos futbolo sekcijos (dabar federacijos) pirmininkas.

A. Saunoris užaugino du sūnus – Vytautą ir Algimantą. Vytautas tapo visų laikų vienu ryškiausių Lietuvos futbolininkų, Algimantas – stalo teniso žvaigžde.

Leonas Juozapaitis (1901-11-28–1980-08-11)


Iki 1920 m. L. Juozapaitis gyveno Vilniuje, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Lenko Žiligovskio kariaunai okupavus Vilnių, persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą, nuo leitenanto pakilo iki kapitono, kuopos vado. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš Valkininkų vasaros poligono buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į gimtinę.

L. Juozapaitis – 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923–1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). S. Juozapaitis – vienas pirmųjų futbolo teisėjų.

Pulkininkas Brunonas Štencelis (1892-05-27–1943-04-07)


Gimė Linksos dvare, Daugpilio apskr., Latvijoje. Studijavo teisę Petrapolio universitete. 1914 m. buvo pašauktas į rusų kariuomenę, baigė Povilo karo mokyklą Petrapolyje, atsidūręs fronte buvo sužeistas, tapo neįgalus. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, 1925 m. pakeltas į pulkininkus. 1928 m. paskirtas aukštųjų karininkų kursų viršininko pavaduotoju. 1929 m. pasitraukė iš kariuomenės ir buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi, vėliau – viceministru.

1940 m. suimtas, o 1941 m. NKVD nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Vorkutą Komijoje. 1943 m. balandžio 7 d. žuvo lageryje. Apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ir III laipsnio Gedimino ordinais.

1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. – LSL vicepirmininku.
Pasitraukus iš LFL vadovo pareigų S. Dariui, nauji vadovai keitėsi kasmet, bet futbolo vežimas vis vien braškėjo. 1931 m. pradėjus LFL vadovauti B. Štenceliui, futbolo reikalai gerokai pasitaisė – atsirado daugiau tvarkos Lietuvos pirmenybėse, geriau ėmė žaisti rinktinė.

Romualdas Marcinkus (1908-07-22–1944-03-29)

R. Marcinkus gimė Jurbarke, lietuvio ir lenkės šeimoje.

1927 m. baigęs vokiečių gimnaziją Kaune, įstojo į karo mokyklą ir 1929 m. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį. Po to pasuko į aviaciją – iš pradžių buvo oro žvalgas, o 1936 m. jam suteiktas karo lakūno kapitono laipsnis. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927–1938).



1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis. Jis 13 kartų į aikštelę išbėgo kaip žaidžiantis treneris.
1938 m. R. Marcinkus pasuko į karo kovų sūkurį. Iš pradžių buvo prancūzų karo aviacijos karininkas, vėliau – anglų. Dalyvavo oro mūšiuose Europoje ir Afrikoje virš Lamanšo.

1942 m. patekęs į vokiečių nelaisvę ir kalėjęs kartu su kitais anglų aviatoriais, dalyvavo organizuojant pabėgimą iš karo belaisvių stovyklos. R. Marcinkus buvo vienas laimingųjų – iš 800 belaisvių laisvės vėjo įkvėpė tik 20. Vis dėlto vokiečiai greitai bėglius sugaudė ir sušaudė.

R. Marcinkus palaidotas Poznanės sąjungininkų karių kapinėse. Lietuvio atminimas įamžintas užsienio muziejuose, rašytojo Paulo Brickhillo knygoje „Didysis pabėgimas“ ir pagal ją 1963 m. sukurtame Holivudo filme. 2004 m. Lietuvos žurnalistė Gražina Sviderskytė aprašė jį biografinėje knygoje „Uragano kapitonas“ (2004).

Stepas Garbačiauskas (1900-04-17–1983-08-03)

Gimė Rygoje, karas nubloškė į Maskvą. 1918 m. grįžo į Vilnių, perėjęs bolševikų ir lietuvių fronto liniją įsikūrė Kaune. Nuo eilinio tarnautojo iškilo iki diplomato.1928 m. – Argentinos konsulato sekretorius, nuo 1930 m. – Lietuvos generalinio konsulato Ciuriche (Šveicarija) sekretorius, nuo 1936 m. – vicekonsulas.

1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1924–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.

S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas.

Valerijonas Balčiūnas (1904-11-27–1984-12-18)

Gimė Minske, palaidotas Floridoje (JAV). Sportininkas, sporto organizatorius visuomenininkas, ekonomistas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

V. Balčiūnas su S. Dariumi ir V. Stašinsku (1935–1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Belgijoje Briuselio konsulato sekretorius, nuo 1955 m. – konsulas Niujorke) 1923–1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924–1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.

Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.

V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933–1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas. 1936 m. paskirtas KŽS teisėjų kolegijos, spaudos ir propagandos komiteto vadu. 1939 m. išleido futbolo taisykles, 1938 m. – pirmosios tautinės olimpiados vyriausiasis teisėjas.

Juozas Eretas (1896-10-18–1984-03-19)


Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas dr. J. Eretas buvo Šveicarijos pilietis. Į Lietuvą atvyko 1919 m. vėlyvą rudenį Lietuvos Vyriausybės pakviestas ir 1922 m. priėmė Lietuvos pilietybę.

J. Eretas save vadino futbolininku. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919–1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų. Visas rungtynes laimėjo LFLS – 8:2, 3:2 ir 5:2. Per pirmąsias dvejas rungtynes susirinko 600–700 žiūrovų, o per trečiąsias – net 1 500.

J. Eretas kartu su K. Dineika 1922 m. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto sąjungą (LGSFC), kuri 1939 m. tapo Lietuvos čempione.

Nikodemas Čerekas (1905-04-12–1965-04-22)

Gimė Kaune, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo teisę ir ekonomiką Lietuvos universitete, tarnavo Finansų ministerijoje, 1933–1937 m. – laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorius.

Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.

Nuo 1925 m. – LFLS klubo sekretorius, nuo 1931 m. – pirmininkas ir Centro valdybos generalinis sekretorius, 1927–1929 m. – LFL Centro komiteto narys, 1933 m. – Teisėjų kolegijos Centro komiteto narys, nuo 1933 m. – Futbolo komiteto narys, KŽS sekretorius, futbolo (1936–1937, 1939–1940), 1933–1934 m. – KŽS Krepšinio komiteto, 1935 m. – Kūno kultūros rūmų įsteigto fondo sportininkams šelpti vadovas, 1936 m. – Akademinio sporto klubo (ASK) pirmininkas, 1937 m. – įsteigtos futbolo sekcijos vadovas. Baigęs sportininko karjerą treniravo ir vadovavo LFLS komandai, ėjo Lietuvos futbolo rinktinės vadovo pareigas, 1936 m. vadovavo Lietuvos studentų delegacijai, vykusiai į SELL žaidynes Suomijoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodį buvo išrinktas Finansų biudžeto komisariato valstybės darbuotojų sporto klausimais vadovu. Artėjant antrajai SSRS okupacijai N. Čerekas pasitraukė į Vakarus. Atvykęs į JAV, tapo aktyviu sporto gyvenimo organizatoriumi.

Antanas Lingis (1907–1941-06-06)


Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu – 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Iš jo technikos gudrybių, uoslės įvarčiams mušti mokėsi ne tik paaugliai, bet ir subrendę futbolininkai.

Laisvoje Lietuvoje A. Lingis dirbo Kauno žemės ūkio banke tarnautoju, o užėjus okupantams – Vilniaus komunaliniame ūkyje. Mirė po sunkios ligos, sulaukęs vos 34 metų.



Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
LKL arenose - svečių pergalės
2017 12 16
LKL
Kauno "Žalgiris" be vargo Prienuose įveikė vietos "Vytautą", o "Neptūnas" išvargo pergalę Kėdainiuose prieš "Nevėžį".
Lyderių akistatoje - "Sūduvos" triumfas
2017 12 16
LMKL
Po itin atkaklios kovos Marijampolės „Sūduvos" krepšininkės 81:74 palaužė Kauno rajono „Hoptrans-Sirenas" ir įsitvirtino turnyrinės lentelės viršuje.
Marijampolę drebins LMKL lyderių dvikova
2017 12 16
LMKL
Suvalkijos sostinėje pečius surems LMKL lyderės - "Sūduva" ir "Hoptrans-Sirenos", įveikusios marijampolietes pirmajame sezono mače.
 
"Žalgirio"gretose - naujokas iš Brazilijos
2017 12 15
Naujokas
„Žalgirio“ futbolo klubo gretas papildė pirmasis naujokas – legionerius iš Brazilijos Marquinhos, anksčiau žaidęs Rumunijoje ir Pietų Amerikos šalyse.
"Utenio" šventėje – žaidimai ir dovanos
2017 12 15
Šventė
Į 2017 metų sezono uždarymo šventę „Šv. Kalėdų ir Naujų sezonų link“ susirinko visa „Utenos Utenio“ bendruomenė ir būrys svečių.
Jaunimą ugdantiems klubams - LFF parama
2017 12 14
Parama
Kiekvienas klubas, turintis vidinę vaikų ir jaunimo sportinio ugdymo sistemą, galės pretenduoti į 10 tūkst. eurų paramą.
Vilniaus gatves užplūdo Kalėdų seneliai
2017 12 17
Bėgimas
Per 3000 šventiškai nusiteikusių ir pasipuošusių bėgikų užplūdo sostinės gatves. Duotas „Eurovaistinės Kalėdinio bėgimo" startas.
Koja kojon – nuo paauglystės
2017 12 05
Žvilgsnis
Nuo paauglystės drauge: lengvatlečiai Airinė Palšytė ir Andrius Gudžius metų sportininkų titulus skirtų vienas kitam.
Lietuviams neatsirado lygių pasaulyje
2017 12 05
Neįgaliųjų sportas
Lietuvos sportininkai Mindaugas Bilius ir Donatas Dundzys dominavo Portugalijoje vykstančių IWAS pasaulio žaidynių rutulio stūmimo sektoriuje.
 
Trenerių štabą papildė naujas narys
2017 12 14
Tenisas
Vilniaus teniso akademijos treneris Paulius Jurkėnas papildė Lietuvos vyrų teniso rinktinės trenerių štabą.
Vietoj raketės į rankas ims keptuvę
2017 12 08
Iššūkis
Paklaustas, kokių savybių reikia norint tapti sportininku, tenisininkas Lukas Mugevičius pirmiausiai akcentuoja ne fizinius, o psichologinius duomenis.
Europos senjorų teniso elitas kovos Vilniuje
2017 12 08
Turnyras
Garsus krepšinio treneris Jonas Kazlauskas, buvęs Latvijos premjeras Ivaras Godmanis. Tai tik du žinomi teniso mėgėjai, bandę jėgas turnyre Vilniuje.
Bokso mače - užtikrinta lietuvių pergalė
2017 12 17
Boksas
Lietuvos boksininkai dominavo sunkiausiose svorio kategorijose, kur pergales iškovojo daugkartiniai šalies čempionai.
Į Šakius grįžta graplingo varžybos
2017 12 16
Graplingo imtynės
„Kaip sakoma, istorijos nesuklastosi. Todėl Šakiai iš mūsų žemėlapio niekada nesitraukia ir dar ilgai nesitrauks", - sako LGF sekretorius E. Kazlauskas.
Lietuvos boksininkai kausis su ukrainiečiais
2017 12 14
Boksas
Lietuvos bokso rinktinė šį penktadienį Kėdainiuose, o sekmadienį Marijampolėje susitiks su Ukrainos komanda tarpvalstybiniame mače.
 
V. Lendelis pakilo į dešimtuką geriausiųjų
2017 12 14
Reitingas
Čilėje įspūdingą pergalę iškovojęs Vasilijus Lendelis Tarptautinės dviračių sąjungos vyrų sprinto reitinge (2155 tšk.) iš 15-os vietos šoktelėjo į aštuntą.
Geriausi - S. Krupeckaitė ir G. Bagdonas
2017 12 12
Geriausieji
Metų dviratininke antrą kartą iš eilės tapo Simona Krupeckaitė, o vyrų gretose geriausiu išrinktas trečdalį visų balsų surinkęs Gediminas Bagdonas.
Čilėje – skambiausia karjeros pergalė
2017 12 11
Trekas
Lietuvos dviratininkas Vasilijus Lendelis, palikęs už nugaros du pasaulio čempionus, triumfavo treko planetos tautės etapo Santjage sprinto lenktynėse.
Rankinio lygoje - trys sutriuškinimai
2017 12 17
Lietuvos čempionatas
Kauno derbyje užfiksuota daug pašalinimų bei įspėjimų, o Vilniaus ekipos neturėjo problemų su Varėnos bei Utenos klubais.
Paskutiniame ture - Kauno derbis
2017 12 15
Lietuvos čempionatas
Kauno derbyje pergalė prognozuojama "Granitui-Kariui", o kitos dvikovose favoritėmis laikomos Vilniaus ekipos.
Rankinio šeimoje – skaudi netektis
2017 12 12
Netektis
Praėjusią naktį kovą su sunkia liga pralaimėjo ir anapilin iškeliavo Alytaus rankinio patriarchas Jonas Jonuška.
 
Pergalingą žygį pratęsė fantastiška pergale
2017 12 16
Paplūdimio tinklinis
Kylančias Rusijos žvaigždes nugalėjusios tinklininkės U. Andriukaitytė ir I. Zobnina Maskvoje žengė į EEVZA finalinio etapo pusfinalį.
Finaliniame etape - pergalingas startas
2017 12 15
Paplūdimio tinklinis
Maskvoje vykstantį Rytų Europos zoninės tinklinio asociacijos (EEVZA) moterų paplūdimio tinklinio finalinį etapą sėkmingai pradėjo Lietuvos atstovės.
Lietuvė - geriausia rungtynių žaidėja
2017 12 14
Tinklinis
Viltė Makauskaitė Ostravos TJ ekipai pelnė 11 taškų ir buvo pripažinta geriausia rungtynių žaidėja. Ji taip pat blokavo du varžovių smūgius.
Dakarą lietuvis įveikinės motociklu
2017 12 15
Dakaras
„Tikras dakaristas yra tas, kuris gauna 400 eurų algą, išlaiko šeimą, neprasigeria ir neemigruoja iš Lietuvos“, – kuo rimčiausiai sakė B. Bardauskas.
Lietuviai organizuos varžybas F1 trasoje
2017 12 14
Moto
Kalėdinė staigmena žiedo motociklininkams – kitąmet jie galės išbandyti legendinę „Formulės-1” trasą Budapešte.
"TopGear" skelbia meta automobilio rinkimus
2017 12 13
Rinkimai
Metų automobilio rinkimuose dalyvaus ir vos keliolika tūkstančių kainuojantys miesto automobiliukai, ir dešimt kartų brangesni galiūnai.
 
Legendinių klubų dvikovoje intriga nekvepėjo
2017 12 16
Ledo ritulys
Elektrėnų „Energija“ svečiuose 12:3 (3:1, 2:1, 8:0) sutriuškino Klaipėdos „Baltiją“ bei iškovojo ketvirtą pergalę iš eilės.
Jaunimas iškrito iš I-ojo diviziono
2017 12 15
Ledo ritulys
Lietuvos U20 ledo ritulio rinktinė po baudinių serijos 1:2 (0:0, 1:1, 0:0, 0:0, 0:1) nusileido Ukrainos bendraamžiams ir iškrito iš pirmo diviziono.
Po 25-erių metų grįžta legendinės dvikovos
2017 12 15
Lietuvos čempionatas
„Baltija“ nuo 1983 iki 1992 metų net šešis kartus tapo Lietuvos čempionais ir palikdavo „Energiją“ už savo nugarų.
R. Meilutytė dėl trečiojo medalio nekovos
2017 12 17
Plaukimas
Rūta Meilutytė nutarė dėl trečiojo apdovanojimo Europos čempionate nebekovoti, o paskutiniąją dieną kvalifikacijos neįveikė nei vienas lietuvis.
"Du medaliai buvo slapta svajonė"
2017 12 16
Plaukimas
Antrą kartą per tris dienas Europos čempione tapusi Rūta Meilutytė tokio gero savo pasirodymo teigia nesitikėjusi.
R. Meilutytei - antras auksas per tris dienas
2017 12 16
Plaukimas
Rūta Meilutytė Kopenhagoje iškovojo dar vieną aukso medalį - šįkart ji triumfavo 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje.
 
Mėgstamiausias Lietuvoje – M. Kuzminskas
2017 12 15
Rinkimai
108 tūkstančiai balsų. Tiek visuomenės dėmesio ir palaikymo sulaukė geriausių Lietuvos sportininkų rinkimai.
Lietuvoje studijuos "Lakers" treneris
2017 12 15
Studijos
"Lietuvos ir Kroatijos krepšinio mokyklos – bene geriausios Europoje, todėl tikiuosi įgyti patirties, kuria pasidalyčiau ir NBA", - sakė A. S. Vase.
Sportininkai buriasi į asociaciją
2017 12 15
Sportininkai
"Tikiuosi, kad būsime pripažinti kitų sporto organizacijų ir galėsime sėkmingai bendradarbiauti bei siekti užsibrėžtų tikslų“, - sako J. Kinderis.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas