Algirdas Klimkevičius 2012 m. balandžio 10 d. 18:48 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Futbolininkas su muziko širdimi

Laikraštis "Sportas": Romualdas Lavrinavičius 56 metus gyvena futbolu. 18-a – kaip žaidėjas, 30 – kaip treneris, 18 – kaip funkcionierius

R.Lavrinavičius futbolu gyvena jau 56 metus.
R.Lavrinavičius futbolu gyvena jau 56 metus.
   
TĖVAI. R. Lavrinavičius gimė Šiauliuose prieš pirmuosius Naujųjų metų laikrodžio dūžius – 1941 m. gruodžio 31 d., 23 val. 45 minutės.

Romualdo tėvas – vienas pirmųjų Šiaulių futbolininkų – nuo 1923–1924 m. žaidė „Žiežirbos“, Lietuvos dviratininkų sąjungos ir kitose komandose. Mirė būdamas 42 metų (1947). Nuo eilinio geležinkelininko iškilo iki depo viršininko. Mama, kilusi nuo Kelmės iš nedidelio dvarelio, Šiauliuose dirbo pašte.
„Nežinau dėl ko tėvas prieš mirtį prašė mamos, kad neprileistų manęs prie futbolo. Todėl ji viską darė, kad tapčiau muzikantu, nupirko pianiną, dvejus metus samdė repetitorių, septynmetis patekau į muzikos mokyklą. Muziką įveikė tėvo genai – futbolas. Gyvenome sunkiame rajone, buvau padykęs, teko susidurti ir su teisėsaugos institucijomis. Padykėlius vienijo futbolas – aikštes atstojo negrįstos gatvės, kiemai, pievos. 1956 m. tapau tikru futbolininku – laimėję tarpgatvines varžybas dalyvavome „Pionieriaus“ taurės varžybose Vilniuje. 1957 m. Ignas Urbonas perkratė Šiaulių padaužas ir sudarė rinktinę. Lietuvos jaunių pirmenybėse 1957 m. užėmėme antrąją vietą (po Kauno), 1958 m. – likome treti“, – prisiminė R. Lavrinavičius.

„ELNIAS“. 1958 m. R. Lavrinavičius pradėjo žaisti „Elnio“ komandoje.

„Elnias“ turėjo nepaprastą mecenatą – fabriko direktorių. Žaidėjai buvo privilegijuoti, dirbo prestižiniame ceche odos pjaustytojais. Po darbo išeidavo „papilnėję“. Sargai – užsimerkdavo. Po rungtynių turėdavom laisvą dieną, tačiau žaidėjai eidavo dirbti ir tuomet. Mane paskyrė į tokį cechą, kuriame galėjau ir pamokas ruošti“, – pasakojo R. Lavrinavičius.

1961 m. R. Lavrinavičius patraukė Vilniaus meistrų komandos trenerio Zenono Ganusausko akį. Apie tai sužinoję „Elnio“ vadovai įkalbėjo likti – padidino algą nuo 600 iki 1 800 rublių.

PERMAINOS. 1961 m. baigęs vidurinę mokyklą R. Lavrinavičius įstojo į Kūno kultūros institutą (KKI). 1962 m. su KKI ekipa tapo šalies čempionu.
Tačiau džiaugtis studentišku gyvenimu teko neilgai. 1962-aisiais prasidėjus Kubos krizei į armiją sušlavė ir studentus. 1962-ųjų lapkričio 19 d. apsivilkęs karinę uniformą ją vilkėjo lygiai trejus metus – iki 1965 m. lapkričio 19 dienos. Tarnavo Estijoje, apie 10 tūkst. gyventojų turinčiame Tapos miestelyje. Ten sportinę formą palaikė bėgdamas krosus, žaisdamas vietos ekipoje.

Grįžęs iš armijos Romualdas tapo KKI neakivaizdinio skyriaus studentu. Studijuodamas jis buvo pakviestas į Vilniaus „Žalgirio“ meistrų ekipą, kurią treniravo Jonas Vaškelis. Komandoje buvo daug jaunų perspektyvių žaidėjų: Gintautas Kalėdinskas, Benjaminas Zelkevičius ir kitų. 1966 m. dublerių ir pagrindinės sudėtys viename iš antrosios lygos pogrupių iškovojo pirmąsias vietas. Pagrindinės sudėties žaidėjai finaliniame turnyre dėl kelialapio į aukščiausiąją lygą pirmąją vietą užleido Vorošylovhrado (dabar Luhansko (Ukraina) „Zaria“ komandai. Žalgiriečiams, iš jų ir R. Lavrinavičiui, buvo suteikti sporto meistrų vardai.

1967 m. „Žalgiris“ pateko į duobę – krito žaidimo lygis, rezultatai. Pasikeitė treneris, o rudenį komandoje neliko ir R. Lavrinavičiaus. Jį pervedė į Klaipėdos „Atlanto“ meistrų komandą, žaidusią trečiojoje lygoje. 1974 m. ji net buvo aplenkusi toje pačioje pakopoje atsidūrusį „Žalgirį“.

„Žaisdamas meistrų komandoje kartais pasijusdavau lyg katorgoje. Treneriai dirbo remdamiesi asmenine patirtimi ir intuicija bei Maskvos metodinėmis instrukcijomis, neatsižvelgdavo į esamas sąlygas, žaidėjų amžių, pasirengimą. Komandose nebuvo net masažuotojų, sporto mediciną išmanančių gydytojų. Pagrindinė jėgų atkūrimo priemonė buvo pirtis. Futbolo „variagai“ užvežė Rusijos futbolo patirtį, pridėdami atsipalaidavimo priemonę – alkoholį. Tokio futbolininkų gyvenimo rezultatai pasireiškė vėliau – ne vienas jų tapo neįgalus, susirgo sąnarių, stuburo ligomis“, – teigė R. Lavrinavičius.

Paskutinius savo, kaip žaidėjo, karjeros metus Romualdas praleido Gargždų „Bangoje“ (1974–1976).



TRENERIS. Dar žaisdamas „Bangoje“ R. Lavrinavičius ėmėsi trenerio darbo ir 30 metų žengė šiuo keliu – 1974–2004 m. dirbo vyr. treneriu ir asistentu, iš viso treniravo 21 komandą.

„Pirmų įgūdžių įgijau kariuomenėje, kai buvau paskirtas dalinio komandos treneriu. Tikru treneriu pasijutau 1974 m., kai pradėjau treniruoti „Atlanto“ komandos atžalyną. Buvau pakrikštytas 1975 m. žiemą Gargžduose, kai su dešimtmečiais pralaimėjome 5:10. Šešis įvarčius į mūsų vartus įmušė mažiausias, bet vikriausias gargždietis Arminas Narbekovas“, – šyptelėjo R. Lavrinavičius.

Dirbdamas vaikų ir jaunimo treneriu jis sužinojo apie Maskvos aukštąją trenerių mokyklą ir 1978 m. į ją įstojo. Buvo pirmas lietuvis šioje mokykloje. „Dėstytojais dirbo garsūs sporto mokslininkai. Susipažinau su geriausių Maskvos ir kitų komandų trenerių darbu. Stažavausi Vengrijoje pas jų geriausius trenerius. Buvau mokslo žymūnas. Todėl 1980 m., kai gavau diplomą, mane kvietė imtis mokslinio darbo. Atsisakiau. Kvietė ir treniruoti rusų komandų. Pasirinkau Klaipėdą. 1981 m. kartu su Fiodoru Finkeliu išvedėme „Granitą“ į Lietuvos čempionus, 1982 ir 1983 m. užėmėme antrąsias vietas. Tuo pačiu metu treniravau atžalyną Aukšto sportinio meistriškumo mokykloje (ASMM). Tarp mokinių kurį laiką buvo Igoris Pankratjevas, A. Narbekovas, Viktoras Bridaitis“, – kalbėjo R. Lavrinavičius.

PRINCIPAI. 1986 m. R. Lavrinavičius išsiskyrė su Klaipėdos klubu ir tapo Kėdainių „Nevėžio“ vyr. treneriu. Skyrybų priežastys – sporto vadovai netesėjo pažado suteikti keturių kambarių butą. Taip pat – sukčiavimas ASMM.

„Nepasisekė ir Kėdainiuose. Neatlaikė nervai, kai mane, aukštos kvalifikacijos trenerį, pradėjo mokyti, kištis į treniruotes ir panašiai gamyklos direktorius. Spjoviau ir išvykau į Kauną. 1995–1996 m. treniravau FBK „Kaunas“. Iki 1996 m. rudens komandai vadovavau vienas, sekėsi neblogai. Tačiau nežinau iki šiol, dėl kokių priežasčių buvau nušalintas nuo vyr. trenerio pareigų ir į mano vietą paskirtas Raimondas Kotovas. 1997 m. čempionate „Kaunas“ startavo prastai – po eilinio pralaimėjimo išgirdome, kad abu esame atleisti. Vadovai sakė, kad taip nutarė dėl prasto komandos mikroklimato. Priežastis buvo kita – silpna sudėtis, žemas žaidėjų meistriškumas. 2002 m. likimas nubloškė į Vilnių – treniravau „Žalgirį“. Komandoje buvo keli tinginiai. Kai šiuos bandžiau paspausti, jie pradėjo skųstis klubo prezidentui Janušui Lopučiui. Šis stojo žaidėjų pusėn. Pasitraukiau ir iš „Žalgirio“. Po trijų mėnesių žalgiriečiai sustreikavo ir neišvyko į varžybas. Streiko iniciatoriai – tinginiai, jie buvo iš komandos atleisti“, – nuoskaudą liejo patyręs treneris.

Vėliau R. Lavrinavičius buvo pramintas gelbėtoju – kviečiamas į krizės ištiktas komandas. Gelbėtoju strategui teko būti 2001 m. Alytuje „Dainavos“, 2003 m. – Šiauliuose „Sakalo“, vėliau – Kaune „Inkaro“ ir „Kelininko“ ekipose.

1982 m. R. Lavrinavičius buvo paskirtas Lietuvos jaunių, 1987 m. – moksleivių, 1987–1988 m. – „Darbo rezervų“ jaunių rinktinių vyr. treneriu.

Šis specialistas septynerius metus (1992–1999) talkino Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneriams A. Liubinskui, B. Zelkevičiui, Kęstučiui Latožai.

MOTERYS. 1987 m. su moksleivių rinktine R. Lavrinavičius dalyvavo varžybose Gruzijoje. Tbilisyje pamatė žaidžiančias moteris, užsidegė atgaivinti moterų futbolą ir Lietuvoje. Kaune surinko merginų komandą. Kadangi, be kauniečių, Lietuvoje buvo tik viena komanda Vilniuje, tai teko dalyvauti įvairaus rango SSRS moterų varžybose. Per šešerius darbo metus (1988–1994) išugdė penkias SSRS rinktinių nares.

MISIONIERIUS. Nuo 1992 m. su nedidelėmis pertraukomis iki dabar R. Lavrinavičius yra Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomojo komiteto narys, nuo 2007 m. – Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas. 2002 m. tapo oficialiu LFF darbuotoju – Vaikų ir jaunių skyriaus vadybininku, atsakingu už vaikų futbolo plėtrą šalyje. Ledai pajudėjo – žaidžiančių futbolą vaikų skaičius nuo 6 tūkst. 2005 m. ūgtelėjo iki 10 tūkst. 2011 metais.

R. Lavrinavičius iki šiol, kai tik pasitaiko proga, žaidžia futbolą, dalyvauja Kaune rengiamose sporto pedagogo, vaikų futbolo puoselėtojo Vlado Danilevičiaus taurės varžybose. Nepamiršta ir gimtųjų Šiaulių, čia rengia veteranų turnyrus.

ŠEIMA. Romualdo žmona Almona (Kauno konservatorijos fortepijono dėstytoja) sako: „Mūsų namai persunkti futbolu ir muzika. Romas ir namuose treneris – planuoja, fantazuoja, ruošiasi rungtynėms, treniruotėms, analizuoja. Turi gerą draugą – rusišką dviratį. Su juo išmaišęs visą Kauną, jo apylinkes. Mėgsta muziką, gamtą, atsigauna skambindamas pianinu, lankome koncertus, spektaklius. Nepeikiu ir kaip tėvo – užauginome dukrą. Ji baigė muzikos mokslus Leipcige (Vokietija), apsigynė disertaciją. Ir sūnų – Kūno kultūros akademijos absolventą, jis skinasi kelią į verslą, teisėjauja futbolo rungtynėse.“
Daugiau naujienų iš kategorijos Futbolas
KOMENTARAI
 
 
 
Mongolijoje – „Gulbelės“ skrydis į viršūnę
2019 09 14
3x3
Šeštadienį Mongolijoje pasibaigusiame trijulių (3x3) krepšinio turnyre „Sukhbaatara Challenger“ triumfavo Šakių „Gulbelės“ klubas.
„Kibirkštis“ veržiasi į aikštę
2019 09 13
Žvilgsnis
Vilniaus „Kibirkšties“ komanda po dviejų savaičių treniruočių pradės ir kontrolinių rungtynių seriją bei taip tęs pasiruošimą 2019-2020 metų sezonui.
„Rytas“ baigė rikiuoti gretas
2019 09 12
Žvilgsnis
Naują sezoną „Rytas“ pradės registruodamas 14 krepšininkų, iš kurių trys bus legionieriai. Neatmetama, kad jų gali būti ir daugiau.
 
Kauniečiai pratęsė pergalių seriją
2019 09 14
A lyga
Dublį A lygos rungtynėse pelnęs Deivydas Matulevičius: „Tikiuosi, kad tai nebuvo paskutiniai įvarčiai.“
„Sūduva“ ir „Žalgiris“ triuškino varžovus
2019 09 13
A lyga
Lietuvos futbolo A lygos 23-iojo turo rungtynėse penktadienį „Sūduva“ svečiuose parklupdė „Atlantą“, „Žalgiris“ namie sudaužė „Panevėžį“.
Rekordas – dar prieš turnyro startą
2019 09 13
Turnyras
Druskininkuose vyks jau 15-asis tarptautinis žiniasklaidos atstovų futbolo turnyras, kuriame kovos rekordinis dalyvių skaičius.
Lietuvį pranoko du varžovai
2019 09 15
Varžybos
Lenkijoje surengtų lengvosios atletikos varžybų Kamilai Skolimowskai atminti vyrų disko metimo rungtyje lAndrius Gudžius užėmė trečiąją vietą.
Kvietimas į Dohą šuolininko nenustebino
2019 09 12
Kvietimas
Lietuvos šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas sulaukė kvietimo varžytis pasaulio lengvosios atletikos čempionate.
Už lietuvio nugaros – olimpinis čempionas
2019 09 11
Varžybos
Edis Matusevičius įvykdė savo planą ir prisidėjo prie Europos rinktinės pergalės prieš JAV istoriniame lengvaatlečių mače.
 
Finale Latvijoje – lietuvių akistata
2019 09 14
Turnyras
Turnyro Latvijoje dvejetų varžybų finale tarpusavyje kovojo Vilniaus teniso akademijos tenisininkės.
Trenerei – aukščiausio lygio licencija
2019 09 09
Trenerė
Lietuvos rinktinės kapitonė Edita Liachovičiūtė Tarptautinės teniso federacijos (ITF) kursuose ir gavo trečiojo – aukščiausiojo – lygio licenciją.
R.Berankis – jau 63-ias pasaulyje
2019 09 09
Reitingas
Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 68-osios vietos pakilo į 63-iąją.
Daug žadantį startą apkartino pralaimėjimai
2019 09 15
Imtynės
Pasaulio imtynių čempionate Nur-Sultane kovas tęsia graikų-romėnų imtynių stiliaus atletai.
Lietuvis tęsia kovą dėl medalio
2019 09 15
Boksas
Lietuvos boksininkas Tadas Tamašauskas pateko į pasaulio čempionato aštuntfinalį.
Kaunietis įgėlė Vilniaus kovotojui
2019 09 13
Bušido
Mindaugas Narauskas prieš kovą su Henriku Vikšraičiu: „Mano varžovas per anksti pasijautė žvaigžde.“
 
Lietuvę Italijoje aplenkė tik dvi varžovės
2019 09 07
Lenktynės
Lenktynių „Premondiale Giro Toscana“ pirmajame etape Rasa Leleivytė („Aromitalia-Vaiano“) užėmė trečiąją vietą ir pelnė tris pasaulio reitingo taškus.
„Kūnas grįžo, o dvasia dar pakeliui“
2019 09 02
Trekas
Lietuvos treko karalienė Simona Krupeckaitė tarptautinėse varžybose Panevėžyje laimėjo visas tris rungtis, kuriose dalyvavo.
Lietuviams – dar keturi medaliai
2019 08 31
Trekas
Treko varžybų „Panevėžys 2019“ antrąją dieną auksą iškovojo S.Krupeckaitė ir O.Baleišytė, sidabrą - M.Marozaitė ir V.Lendelis.
Molėtuose – kova dėl trijų trofėjų
2019 09 15
Supertaurė
Molėtuose vykusiose Lietuvos rankinio federacijos supertaurės varžybose pergales šventė Garliavos moterų bei Klaipėdos vyrų komandos.
Sezonas Europoje baigėsi vos prasidėjęs
2019 09 09
Europos taurė
Klaipėdos „Dragūnas“ svečiuose du kartus pralaimėjo Rišono „Maccabi“ (Izraelis) komandai ir nepateko į kitą EHF taurės turnyro etapą.
Teisėjai mokėsi, šventė ir rinko valdžią
2019 09 08
Teisėjai
Lietuvos rankinio teisėjų asociacija paminėjo savo veiklos 20-metį, ruošėsi naujam sezonui ir išsirinko naują valdžią.
 
Latvijoje jautėsi kaip namuose
2019 08 24
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklininkai Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis sezoną baigė FIVB turnyre Jūrmaloje užimdami 9-ąją vietą.
Istoriniame turnyre – dvi Lietuvos poros
2019 08 22
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos tinklininkai Artūras Vasiljevas ir Robertas Juchnevičius istoriniame turnyre Jūrmaloje iškopė į pagrindines varžybas.
Auksinis sugrįžimas po motinystės atostogų
2019 08 19
Paplūdimio tinklinis
Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionai - A. Rumševičius ir L. Každailis bei M. Paulikienė ir E. Kliokmanaitė.
Nugalėtojams – ir prezidento, ir merų taurės
2019 09 15
Ralis
Prezidento Gitano Nausėdos taurę kėlė Kauno rajono sportininkų Manto Bytauto ir Mindaugo Kaminsko duetas, važiavę „Seat Leon“ automobiliu.
Sezonas neplanuotai baigėsi pusfinalyje
2019 09 15
Rali-krosas
Pirmąją lenktynių dieną tempą diktavusiam Rokui Baciuškai antroji pasaulio ralio-kroso čempionato etape Latvijoje nebuvo itin sėkminga.
Visi varžovai – už lietuvio nugaros
2019 09 14
Rali-krosas
Rokas Baciuška pirmauja po pirmosios dienos pasaulio ralio-kroso čempionato etape Latvijoje.
 
Italijoje – Lietuvos čiuožėjų rekordas
2019 09 15
Dailusis čiuožimas
Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) „Challenger Series“ dailiojo čiuožimo varžybose „Lombardia Trophy 2019“ dalyvavo ir Lietuvos sportininkai.
Lietuvos čempionate – Latvijos sistema
2019 09 11
Ledo ritulys
2019-2020 metų Lietuvos ledo ritulio čempionatas startuos spalio 2 dieną, o pirmenybėse varžysis penkios komandos.
Ambicingas projektas bliūkšta
2019 09 10
Situacija
Pastaruosius metus trijų Baltijos ledo ritulio federacijų brandintas stipriausių šalių ekipų Baltijos lygos turnyras šiemet dienos šviesos dar neišvys.
Lietuvos šaulė – devinta Europoje
2019 09 15
Šaudymas
Europos šaudymo į skraidančius taikinius čempionato Italijoje jaunimo merginų apvaliosios aikštelės varžybose Alisa Bogdanova užėmė devintąją vietą.
Tokijuje – sidabras Lietuvos baidarininkui
2019 09 15
Baidarių ir kanojų irklavimas
Tokijuje (Japonija) vykstančioje baidarių ir kanojų olimpinių testų regatoje Lietuvos baidarininkas Arturas Seja iškovojo sidabro medalį.
Tramplinas aukštyn – tarptautiniai renginiai
2019 09 13
Stalo tenisas
LSTA prezidentė: „Norime, kad Lietuvoje rengiant aukšto lygio tarptautines varžybas, žmonės iš arti galėtų pamatyti tikrąjį techniškąjį stalo tenisą.“
 
„Jei reiktų pakartoti, eičiau tuo pačiu keliu“
2019 09 14
Jubiliejus
Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas: „Nesigailiu, kad gyvenimą susiejau su studentų sportu“
Ar atletams būti socialiniuose tinkluose?
2019 09 12
Žvilgsnis
D.Venciūtė: „Kiekvienas sportininkas yra skirtingas ir turėtų pats geriausiai jausti, kiek nori įsitraukti į gyvenimą socialiniuose tinkluose“,
Progimnazijos stadionas – visai Garliavai
2019 09 12
Bazės
Garliavos Jonučių progimnazijoje trečiadienį atidarytas šiuolaikiškai atnaujintas sporto aikštynas, tarnausiantis visos bendruomenės reikmėms.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas